• «IU SfVTYKi
SALIN ANKAS
Rimti, susikaupę veidai. Ryžtingos ugnelės aky se. .. Tai Universiteto stu dentai susirinko į solidaru mo su Kuba mitingus savo fakultetuose. Vienas po kito kalba eiliniai studentai, dėstytojai. — Jankiai, šalin nuo Kubos! Šalin blokadą! Mes su tavim širdimi, o jeigu reikės — krauju sujung sime savo likimus, — tokia vieninga studentijos nuomonė.
Pasigirsta sodrus Levita.no balsas. Kambaryje stoja kapų tyla. Iš ruporo sklinda: „Vėl f Kubos nepriklausomybę kėsi nasi amerikoniškieji imperia listai“. Prieš akis iškyla filme ma tyti vaizdai: dega cukrašvendrių laukai, liepsnoja rančos,
dar nė karto
PASAULY NEBUVO PRALAIMĖTAS UŽ LAISVĘ MŪŠIS BŪKIT DRĄSŪS KUBOS VAIKINAI
SU JUMIS BUDI SĄŽINĖ MŪSŲ!
I Prieš keletą lienų amerikonišlieji agresoriai lėl sujaudino tal pą viso pasaulio monlją, vėl gir ti rūstūs pro nto balsai: „Sa lo agresorius tuo Kubos“, „Nu traukti blokadą“. Nauja agresija
34 IFF auditorija pilna. Studentai, dėstytojai ir dar buotojai susirinko į protesto mitingą, skirtą ruošiamai blo kadai prieš Kubą. Kalbėję doc. P. Užkalnis, doc. J. Pikčllingis, dėst. Valeika, studen tai V. Žemaitaitis, V. Bielsky tė, J Jarmalavičius ir kiti priešiškus JAV pasmerkė veiksmus. — Mes su Kuba! — sako visi. Mitingo dalyviai vieningai priėmė rezoliuciją.
prieš Kubą, tuo pačiu ir prieš vi są taikųjį pasauli, mums dar aiškiau parodo jankių tikslus, jų norą „sustiprinti“ tai ką. Ir man atro do, kad jie nu rims tik tada, kai visas pasaulis pa sipiktins, kada ka-
ro trubadūrai bus išmesti iš minkštų kėdžių. Mes už pasaulį be ašarų ir krau jo! K. STASĖNAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas
j TSKP EILES Bene su didžiausiu iš visų lituanistų darbo stažu į Uni versitetą atėjo Ona Siaurasevičiūtė. Baigusi specialią vi durinę mokyklą, Ona penkis metus mokytojavo Prienų ra jone. Ją sužavėjo pedagogės darbas, todėl ir pasirinko lietuvių kalbos, literatūros ir bibliotekininkės specialybę. O spalio mėn. 19 d. didelė šventė buvo ne tik vienai Onai, bet ir visiems jos kurso draugams: jai įteiktas TSKP nario bilietas. Draugai nuoširdžiai pasveikino savo draugę su tokia džiugia diena. A. BUCKUS I k. lituanistas | Fizikos ir matematikos fakulteto dėstytoją Baltrušaiti J. muįsų korespondentai K. Turonis ir R. Prakapas užtiko radiotechnikos laboratorijoje su diplomantu V. Kudaba prie kidėtinųų prietaisų. Dėstytojui vedavaujant, diplomantas v. Kudaba montuoja spektro analizatorių. Tai prietaisas, kuriuo pus galima tirti silpnus elektrinius triukšmus grandinėje. — Jeigu mums pasiseks sukurti spektro analizatorių, jis bus pirmas tokio tipo prietaisas visoje Tarybų Sąjungoje. Žinoma, tai ne dienos, ne savaitės da-bas. Todėl drg. drg. h. Baltrušaičiui ir V. Kudabai palinkėsim sėkmės įdomiame ir naudingame darbe. NUOTRAUKOSE: J. Baltrušaiti s ir V. Kudaba darbo metu.
žudomi žilagalviai seniai, ma ži vaikai. . . Po padūmavusią padangę sukiojasi maitvana giai su užrašais „Made in USA“. . . . . .Per radiją skaito marša lo R. Malinovsklo įsakymą. . . Teisingai. Tarybų Sąjunga negali ramiai žiūrėti, kada tal kai grasinama karu. Negali leisti žūti draugiškajai Kubai. Tad būk rami, didvyriškoji Kuba. Dirbk taikų kuriamąjį darbą. Su tavim didysis blčiulis, TSRS. Su tavim ir mes, tarybiniai studentai. J. MICKEVIČIUS
MUSŲ KARYS — NENUGALIMAS!
Jaunuoliai ir jaunuolės! Atkakliai mokykitės dirbti ir gyventi komu nistiškai! Tegyvuoja šaunusis tarybinis jau nimas! (Iš TSKP CK Šūkių 45-osioms Didžiosios socialistinės revoliucijos metinėms)
VISLI ŠA’JQ PROLETARAI, VIENYKĮTlSl
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Kaina 2 kap.
Spalio mėn. 23 d. IFF I kurso romanistai aplankė parodą „1812 metų Tėvynės karas“. Su gausiais eksponatais ekskursan tus supažindino ekskursijų va dovas J. Bielinis. Jis plačiai nušvietė 1812 m. Tėvynės karą, supažindino su to meto karo technika. Ne, mūsų karys nenugalimas! Veltui šiandien galanda nagus nauji bonapartai, — su tokiomis mintimis iš parodos sa lės išėjo romanistai, E1NIKYTĖ IFF I k.
Pokalbis apie SMD Sekmadienį pas pirmakur sius chemikus atėjo fakulteto SMD atstovai ir supažindino juos su- draugijos veikla, tiks lais ir uždaviniais. SMD pir mininkas V. Skučas susirinku siems išsamiai papasakojo apie fizinę chemiją besimokančių studentų darbus, o III k. stu dentė S. Kalesnikaitė apie che I ikų-neorganikų pasiektus laimėjimus ir perspektyvas. Labai įdomiai ir išsamiai V k. chemikas St. Puntežis supažin dino pirmakursius su polimerlnlnkų būrelio veikla. — Svarbiausia nenuleisti galvos po pirmųjų nesėkmių, o toliau ieškoti ir dirbti. Ir tik tada pasiseks, — kalbėjo IV k. studentė L. Kunskaitė. Jos nuomonei pritarė docen tė E. Jasinskienė, kuri pakvie tė jaunuosius chemikus įsi jungti į SMD veiklą. Susitikimas buvo naudingas ir įdomus. Ne vienas pirma kursių jau šiandien nusprendė susieti savo gyvenimą Univer sitete su SMD veikla. R. Martinkus I k. chemikas
ATASKAITOS IR RINKIMAI PROFSĄJUNGOSE „Labai norėtųsi, kad kiekvienas, kuris perskaitys šį mano pasakojimą, pasižiūrėtų Į save ii ialies, pasitartų su savo sąžine: kaip Jis turi toliau gyventi ir dirbti, kad nebūtų gėda prieš liaudį, prieš mūsų partiją, prieš vai kus, prieš pati save“.
Į visiems šalyje žino mos žemdirbės Nadieždos Zaglados patarimą prisiminiau būdamas Teisės mokslų fakulteto studentų profsąjungos ataskaltiniamerinkiminiame susirinkime. Atrodo, šešiasdešimt devynerių metų senutės mintys turėtų gi liai jaudinti ne tik žemdirbius, į kuriuos savo laiške ji krei piasi, bet ir studentus. Tuo labiau šiuo metu, kai už audi torijos sienų milijonai šalies darbininkų, kolūkiečių kovoja už greitesnį komunizmo mate rialinės-techninės bazės sukū rimą. Kazachstano stepėse, ko vodami už duoną prieš ugnies stichiją, didvyriškai žuvo bendraamžiai Grybovas ir Koteškovas. Tokie tarybinių žmonių žyg darbiai turėtų rasti atgarsį studentų tarpe. Jie kiekvieną iš mūsų uždega, įkvepia jėgų naujiems darbams. Štai ta re voliucinė romantika, kurios ieško ir negali surasti minkš tose sofose užsisėdėję miesčio ny s. Jie vengia visuomeninio darbo, su pašaipa žiūri į dar bininką, o knyga jiems egzis tuoja tik kaip skydas apsisaugoti nuo juodo darbo, Panašių pažiūrų studentų yra kiekviename fakultete. Pats laikas jiems paskelbti kovą.
S
Klubas ■muziejus Meno mylėtojų klubas Maskvos Universitete buvo įkurtas tik prieš pusmetį. Meilė skulptūrai ir tapybai, noras susipažinti su pa grindinėmis šiandieninio meno kryptimis sujungė ir filosofus, ir chemikus, ir fizikus, ir fiziologus, ir ma tematikus. Klubo emblemą dažnai galima matyti skelbimuose, pranešančiuose apie jaunųjų Universiteto dailininkų bei skulptorių darbų parodos atidarymą. Ypač didelį studentų dė mesį pritraukė dailininkų V. Linlcklo ir K. Sokolovo, skulptoriaus E. Nelzvestnovo, grafiko S. Segelmanso parodos. Disputal-aptarimai, daly vaujant patiems dailinin kams, vyksta įdomiai ir audringai. Dažni svečiai —
Spalio
S'urikovo vardo dailės bei poligrafijos institutų stu dentai. Trys klubo sekcijos vei kia ir kituose miestuose. Kalinine sekcijai vadovau ja dailininkas V. Linlckis, MVU istorijos fakulteto studentas-neakivaizdlninkas V. Smirnovas suorganizavo sekciją Jaroslavlyje, o A. Masterkova — Vyšnej Voločioke. Šiuose miestuose taip pat rengiamos jaunųj’ų parodos, vyksta įdomus disputai. Pagrindinis klubo tiks las — šiuolaikinio meno ga lerijos sudarymas. Lėšų tam nėra. Todėl pirmieji eksponatai — jaunųjų auto rių darbai, padovanoti bū simajai galerijai. Maskva N. POPOVĄ, studentė
Ataskaitiniame pranešime Teisės fakulteto buvęs profbiuro pirmininkas Stasys Vėlyvis kritiškai analizavo profsąjun gos veiklą, iškėlė teigiamas ir neigiamas studentų gyveni mo puses. Griežtą atkirtį da vė studentams, vengusiems vykti į darbo ir poilsio sto vyklą. Trečio kurso teisininkai A. Vilkas, E. Monkevičius ir A. Grinevičius vasaros atosto gų metu nevyko į kolūkį. Jie pasirinko malonesnį gyveni mą: dieną Valakampiuose pri iminėti saulės vonias, o atėjus šeštadieniui ir sekmadieniui
atsiskaityti pačiam už save — kiekvieno pareiga. Taip turėtų būti ir ataskaitiniuose susirin kimuose. Atėjo atsiskaitymo metas t ienoje ar kitoje orga nizacijoje, tai ne tik biuro ar komiteto ataskaitos metas prieš visuomenę, bet ir kiek vieno iš mūsų. Kaip Zaglada sako: . .pažiūrėti šalies, pasitarti su ne. . .“ Dar pasitaiko ir tokių studentų, kurie rimtą visuomeni nę priemonę nori paversti juo ku. šie studentai dažniausia įsitaiso salės gale, dezorgani zuoja susirinkusius, primeta balsavimo nuomonę šalia sė dinčiam, iš už nugaros nedrą siai mėto replikas kalbančiųjų adresu. Jie drąsūs ir sumanūs, kai kalba užkulisiuose. Tas
NE SMILKTI BET DEGTI už pinigus būgnu ir triūbomis linksminti šokėjus Universite to Aktų salėje. Teisininkas J. Kunca pabė go iš darbo stovyklos. Mat, jį nev ilioja neapmokamo darbo romantika. Rublis, kurį pama tė pionierių stovykloje, jam brangesnis už kolektyvą, drau gus, plušančius prie statybos pastolių. Atrodo, kursas Ir viso fa kulteto studentai turėtų vyti į šalį abejingumą tokiems reiš kiniams. Pabudinti sąžinės jausmą tiems, kuriems patinka jos miegas. Draugiška kritika ataskaitiniame padėtų pana šiems studentams padaryti rei kiamas išvadas. Bet taip ne buvo. Už fakulteto žmones jau dinasi ir kovoja tik buvęs pir mininkas, partinės organizaci jos sekretorius, dekanas ir vienas kitas visuomenininkas. Kalbėjęs L. Volkas pasmer kė studento H. Norvaišos elge sį. Pastarasis parašė pareiški mą, kad išbrauktų jį iš LDAALR narių. Daugiau ne gu juokinga. Gal būt, Norvai ša pasakys, jog neveikli ši organizacija. Panašiai sampro taujančių yra ir daugiau. Rei kėtų paklausti jų, o ką tu pa darei, kad šis darbas būtų dir bamas geriau? Suprantama, pirmiausia reikia pareikalau ti iš tų draugų, kuriems pati kėta rūpintis vienokiais ar ki tokiais visuomeniniais reika lais. Tačiau savęs paklausti,
dingsta, paprašius pareikšti sa vo nuomonę atvirai. Sakoma, kas nedirba, tas neklysta. Teisės fakulteto profbluras didelį darbą dirbo. To dėl yra nemažai ir trūkumų, kuriuos, gal būt, biuro na riams buvo sunkiau pastebėti. Susirinkimo tikslas turėjo bū ti: iškelti tuos trūkumus, pa liesti padarytas klaidas, patar ti, kaip geriau dirbti, nekarto jant esančių negerovių. Kalbos iš už nugaros, tai tuščios, niekam nereikalingos kalbos. Šiandien mes fakulte te šeimininkai, ryt jau gamy boje. Ten abejingų žmonių nepakenčiama. Todėl abejin gumą viskam turėtume griež tai pasmerkti ėja, Univėrsitete. Kiekvieno pareiga ne tik gerai mokytis, bet aktyviai dalyvauti ir visuomeniniame darbe. Ne tik viską imti sau. bet nors mažą dalelę duoti ir visuomenei. Kiekviename dar be galima rasti gana puikių revoliucinės romantikos tradi cijų. Tik reikia pačiam ne smilkti, bet degti. Tuomet ir tu gyvenimą uždegsi. Juozas STASINAS
GLAUDUS RYSYS SU GYVENIMU Naujoj mūsų partijos Progra moj labai daug dėmesio skiriama mokslo vystymui, ypač naujiems fi zikiniams tyri mams. Viena jau niausių ir plačiau siai nagrinėjamų fizikos sričių yra puslaidininkių fi zika. Mūsų sena jame Universitete tai visai nauja specialybė, jai vos tik 12 metų. Pus laidininkių fizikos katedroje bei probleminėje pus laidininkių labo ratorijoje nagrinė jamos didelės var žos puslaidininki nių medžiagų fotoelektrinės savy-
Smilga
Plačiausiai ti riami didelės var žos puslaidinlnkiai tal Cd, Pb, Zn, Sb ir kitų metalų halogenidai, jie -pasižymi savybe keisti elektrinio laidumo parametrus, kuo met yra veikiami šviesos, retgeno bei gama — spin duliais. Šios problemos (pritaikant fotoelektrines puslai dininkių savybes elektrofotografi jo je, elektroninių mašinų programos įvedimui, naujų fotovaržų bei puslai dininkių rentgeno spindulių dozimetrų gamyba) nagri nėjamos" naujoje
puslaidininkių
laboratorijoje.
AGRINDINIS dėstytojų už davinys — nesigailint jėgų ruošti aukštos kvalifika cijos specialistus, gerus savo dalyko žinovus, naujo gyvenimo — komunizmo — statytojus. O nuo dėstytojo sugebėjimų ir pastangų labai daug priklauso. Neužtenka paskaitų, laboratori nių darbų ir praktikos metu perteikti savo patyrimą, žinias. Reikia, kad tos žinios organiš kai įaugtų, įsitvirtintų studentų tarpe, taptų jų gyvenimo pir maeiliu uždaviniu. O tai nevisada mes pasiekiame. Savaime suprantama, kad reiklumas sau ir mokėjimas įskiepyti žinias kitam yra kiekvieno iš mūsų dėstytojų pirmaeilė pareiga. Ta čiau pasisekimas šioje srityje labai daug priklauso, kaip mes mokame studentų tarpe ugdyti reiklumą, darbštumą, meilę pasirinktajai specialybei, o tuo pačiu ir žinių įsisavinimą. Tiesa, nelengva dėstytojui kartu būti ir geru pedagogupsichologu, aktyviai dirbti moksio-tiriamąjį darbą, o taip pat visuomenininku, būti aktyviu Tačiau te iš mūsų reikalauja pats gyvenimas, jo praktika. Daug laiko tenka pašvęsti dės tomojo dalyko literatūros stu dijavimui, jos sekimui. Ypač sunku šiuo atveju tose katedro se, kur yra mažas kolektyvas ir vienam dėstytojui tenka .'kaityti dauq iš įvairių kursų, nes tose katedrose yra mažas grupių skaičius. Bet ir šiuo at veju tokie dėstytojai deda visas pastangas geram dėstomos dis ciplinos paruošimui, išradin giau dirba. Blogas tas dėstytojas, kuris nedirba mokslo-tiriamojo darbo. Nutolusi nuo šio darbo pati teo rija tampa sausa, svetima, be iliustracijų, negyva. Gali kas pasakyti, kad mokslinis-tiriamasis darbas, dažniausiai apsiriboia siaura tiriamąja sritimi, o dėstyti tenka ypač plačias sritis — kursus. Dėl to kartais sakoma, kad mokslo tiriamasis darbas tokiam pedagogui mažai teduoda naudos. Tai netiesa. Dirbdamas mokslo-tiriamąjį dar bą, ypač jaunas dėstytojas grei čiau susipažįsta su platesne li teratūra, pradeda kritiškai ver tinti kiekvieną mintį, išmoksta sistemingiau dirbti, o vykdomo darbo detalumas išugdo kant rybę, ištvermę ir t. t. Norint pasiekti geresnius darbo rezul tatus, yra būtina užmegzti ry šius su kitų kraštų mokslinin kais. To pasėkoje greitais tem pais platėja akiratis, darbuoto jas tiesiogiai įsijungia Į pasauli-
_ _ w.
puslaidininkių fi zikos katedroje. Čia dirba ir stu dentai, aktyvūs SMD nariai. Tai docento J. Viščako vadovaujami J. Vaitkus, T. Budi nąs ir kiti, ttrią foto kinetiką bei paviršinius reiški nius kadmio selenide. Rentgenostruktūrtne anali ze bei naujų pus laidininkinių rent geno spindulių do’zlmetrų kūryba doc. A. Širvaičio vadovaujami užsi ima A. Ališaus kas, A. Miškinis, Lipskis. A. SMILGA Laboratorijos vedėjas
AUG ginčitinų klausimų, neaiškumų iškyla mokslo metų eigoje studentų gyvenime. Ypač tai išryškėja, kai kal bama apie studentų buitj. Taip buvo ir pas chemikus spalio mėn. 20 d. Įvykusiame fa kulteto profbiuro ataskaitiniame-rinkimintame susirinkime. Bet gaila, kad susirinkime ir te buvo kalbama klausimais. O kas turi atsaky ti į klausimus, draugai? Fakulteto dekanas ar
D
be atsakymo profbluro pirmininkas? Atrodo, to studentai ir laukė. V. Strekonls profbiuro ataskaitoje iškėlė visą eilę problemų, kurios nebuvo iš spręstos praėjusiais mokslo metais, pažymėjo kai kurių studentų pasyvumą, atsikalbinėji mą nuo visuomeninio darbo. Dalykas dar ne išspręstas, draugai chemikai. Norėjosi išgirs ti gyvas diskusijas, dalykiškus pasisakymus, iš esmės nagrinėjant studentų gyvenimo klau simus. Bet audtorija tylėjo (išskyrus audrin gus prieštaravimus, nustatant laiko regla
Anksčiau, kad išsiskirtų iš visų kitų studentų, pirmakur siai nešiodavo lapės uodegas. Kadangi lapė vokiškai „f ūks", tai ir pirmakursiai vadinosi fuksais. Todėl šį šeštadienį pirmakursių, buvo mūsų, įšventinimas į fuksus. Tai buvo iš tikrųjų įspūldngos ir linksmos ,,krikštynos“. Pasirodė Universiteto „tei sėjas“ Rimtautas Lukša, išvy niojo lapą ir liepė paskui jį kartoti nemirtingos didžiosios priesaikos žodžius: „Mes, šios žemės vaikai, suplaukę iš vi sų Lietuvos kampų, — pasižadam kovoti, degti, nenurimti.
MUSŲ UŽDAVINYS
mentą. Juk mažai liks laiko pasilinksmini mui). Argi nejaučiat, chemikai, kad fakulte te apleistas politmasinis, akademinis darbas. Pašlijusi akademinė drausmė privedė prie to, kad keletas studentų atsisveikino su Universitetu. Argi nejaudina jūsų H. Flranto, P. Prakapo it kt. likimas. Diskusijose kalbėjusieji V. Butkutė, V. Kazlauskaitė bergždžiai klausinėja draugus: ką daryti? Kalbėjusieji nesiėmė spręsti aktualių, gyve nimiškų problemų pasitenkino iškeldami at skirus, bendrus bruožus, klaidas, besikarto jančias kas metai. O kas atsakys, kaip jas išgyvendinti iš mūsų buities? Kur dingo proforgai? Kai kurie iš jų net nesiteikė ateiti į ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Paskuti niu laikotarpiu įvedus pakeitimus profsąjun gų veikloje, darbo centras turi būti perkeltas į grupes. Iš diskusijos atrodo, kad proforgal nieko neveikė. Leiskite paklausti, kas gi pa galiau turi spręsti organizacinius, auklėjamo jo pobūdžio klausimus, susijusius su bendra bučiais, poilsiu, darbu laboratorijose? Ata skaitiniame susirinkime šį klausimą sprendė tik fakulteto dekanas, profbiuro nariai. Aiš ku, profbiurui sunkiau įžvelgti savo darbo blogąsias puses, negu gausiai auditorijai. Mažai paramos susilaukė buvęs profbiuras iš fakulteto partinio biuro. Klausimas kol kas be atsakymo, draugai. M. KARČIAUSKAS
Jau pilnateisiai „fuksai“ Paslžadam mylėti visa tai, kas pasaulyje yra gražaus ir kovo ti su piktu. Paslžadam oriai laikytis, eibių nedaryti, viens kitą mylėti, kaip mamą ir tėtį. Senųjų profesorių barzdomis ir Jų protingomis galvomis prisiekiame kovoti už tai, kad žemėje nudžiūtų ašaros, jų druska, įsigalėtų džiaugsmas ir juokas. Tegul mūsų 'šūkis būna: visi už vieną, vienas už visus“. Greitai atsiranda iš elnių
bendradarbiaudami su gamybi nėmis organizacijomis (tiesioginė pagalba liaudies ūkiui). šia kryptimi mes turime sudarę ūki nę sutartį su Geologijos ir gel mių apsaugos valdyba prie LTSR MT, kuriai vykdant naftos ir dujų paieškas, atliekame apa tinio paleozojaus ir silūro dari nių paleontologinius ir strati grafinius darbus. Tai mums duoda papildomų lėšų tolimes niems moksliniams tyrimams. Šiais metais pagal SEV-o pa vedimą yra sudaromi vakarinių TSRS regionų ir socialistinių kraštų litologiniai — facijiniai. že mėlapiai. Tokius žemėlapius su geologine valdyba sudarinėjame ir mes, o prekambro, eo kambro, ordoviko ir silūro sis temų minėtus žemėlapius reda guojame. Be to, mums tenka re daguoti geologinės valdybos vykdomas kompleksines geologinės-hidrogeologinės nuotrau kos vieną iš pietinių Lietuvos lapų, masteliu 1:200000, kuris taip pat yra ruošiamas spaudai.
niu mąstu sprendžiamų moksli Mokslų Akademijos ir Geologi nių problemų ratą. Visos šios jos Ir gelmių apsaugos valdybos teigiamos pusės reikalingos ir prie LTSR MT darbuotojų. Šio paleozojaus (eokambro, kambro, je tematikoje ateityje dirbs sep me lygyje skaitančiam paskai tyni žmonės. tas. Ateities planus galima nusa Keliais žodžiais noriu pasida kyti labai trumpai. Plačiau susi linti apie savo mokslinį-tiriamą- pažinus ir ištyrus savo krašto jį darbą. Nuo 1954 metų aš dir ordoviko ir silūro darinius, o aoatinio taip pat siejant Juos su kitų res bu Pietinio Pabaltijo palezojaus (eokambro, kambro, publikų (Tarybų Sąjungoje) ir ordoviko) ir silūro darinių tyri- socialistinių šalių analogiškais mo srityje. Per vjsą šį laiką artimiausiais metais buvo nagrinėjama minėtų dari- dariniais nių petrografinė sudėtis, slūg- yra numatyta sudaryti minimų sojimo sąlygos, suakmenėjusios darinių ir suakmenėjusios gy Šie mokslinial-tiriamieji dargyvūnijos kompleksai, darinių naustratigrafija, jų gretinimas su vūnijos monografija, kuri turės bai mums leidžia turėti kitų kraštų analogiškais dari didelės reikšmės tiriant vystymo jausią mokslinę medžiagą, kuria metu niais, o taip pat minimų darinių si dėsningumus, o taip pat prog galime perteikti paskaitų studentams. tektonika ir paleogeografija. Rei nozuojant su minėtais dariniais kia pažymėti, kad apatinio paleo J. PAŠKEVIČIUS zojaus ir silūro dariniai Pa- susijusias naudingas iškasenas. E. doc. p. Geologijos katedroje, baltyjy sudaro daugiau kaip Eilė mūsų Universiteto dar geologijos-minerologijos mokslų pusę visos nuosėdinės storymės, buotojų didelį darbą atlieka kandidatas slūgsančios virš kristalinio co kolio. Su šiais dariniais yra sie jamos naftos ir dujų perspekty vos. Pietiniame Pabaltyjy mine NOVELE ralizuoti vandenys naudojami balneologiniams tikslams ir re tiesiems elementams. Iš šios sri ties mes esame parašę virš 20 moksliniu straipsnių, kurie yra atspausdinti Lietuvos ir Esti jos, taip pat ir visasąjunginiuo se mokslo darbuose. Be to, mums teko kiek dirbti ir ledynmetinių darinių tyrimo srityje, — Kai tik atmerkiu akis, ji atsikels Tikrų tikriausiai, o taip pat nagrinėjant geologi atsikels, — girdžiu tolimą sesutės Dalytės balsą. Jaučiu jos mokslo istorijos klausimus Lietuvoje, šioje srityje taip pat jos pirščiukus, kurie stengiasi pakelti vokus. esame parašę ir atspausdinę ke — Ji 'visada atsikelia', kai akys neuždengtos vokais. letą mokslinių straipsnių. 1958 metais minėto darbo išdavoje Tikrų tikriausia. buvo apginta disertacija. Atsimerkiu. Dalytė nusišypso. Dirbant mokslinį-tiriamąjį darbą, mes glaudžiai bendra — Atėjo. darbiaujame su visasą’unginiais . . .Kluono stogas kilo ir kilo. Matau dangų, mėlyną, mokslo-tiriamaisiais Ir TSRS aka demijos sistemoje esančiais in pasipuošusį baltų debesėlių pūkais. Šiurkštūs dobilai, ant stitutais, o taip pat ir universi kurių guliu, sušvelnėja. Kvepia čiobreliais, laukų mėtom ir tetais. Ryšių palaikymui su Ta kmynais, bet šiuos kvapus nustelbia lėktuvų motorų tepalas, rybų Sąjungos tos pačios kryp jis smelkiasi į visą kūną, svaigina ir gyvina prisiminimus, ties mokslininkais daug padeda dalyvavimas TSRS tarpžinybinia kuriuos išsinešiosiu lyg brangenybę visą gyvenimą. O tada? me stratigrafiniame komitete, Tada. . . Ypač naudingas yra asmeninių Baigėsi sesija. Liepos Čiurlionio gatvėje krovė pumpu ryšių palaikymas su užsienio kraštų mokslininkais, kaip Lenrus ir laukė saulės, kad galėtų jai nusišypsoti. O mes lau kijos, čekoslovaki Jos, Anglijos, kėme ko nors ypatingo. Rikiavom čemodanus ir mintinai Švedijos, Norvegijos ir kitų mokėjome tvarkaraščius. Kažkoks nerimas neleisdavo su kraštų, iš kur mes qauname merkti akių ir mes, pamiršę vienas kitą, slankiojome iš mokslinę literatūrą, keičiamės nuomonėmis mus dominančiais kampo į kampą pikti ir nebylūs. Pagaliau. klausimais. Į stotį mane palydėjo Vaciukas. Jis stovėjo tylus. Man Dabartiniu metu mūsų tyrimo taip pat trūko žodžių. Tik norėjosi išlipti ir pabučiuoti į srityje yra suburtas didesnis tyrinėtojų kolektyvas iš skruostą. Tai būtų tikriau už visus padėkos žodžius, kurių LTSR
ragų sukalta kėdė, i kurią turėjo atsisėsti krikštijami naujagimiai. O kadangi mes esam gamtininkai, natūralis tai, turime mylėti visus žemės turtus, tai mus krikštijo su. . . svogūnu ir druska. Nors šie prieskoniai daugiau būtų tikę geologams ir biologams, bet negailestingas teisėjas nepra leido ir geografų, biofizikų. Ir taip kiekvienas iš mūsų turėjo sėstis į elnių ragų sos tą ir paimti „krikšto dozę“: nemažą gabaliuką svogūno ir beveik pilną šaukštelį drus kos! Suvalgę žemės turtų miši nį, mes tapome fuksais. Tuo mūsų, pirmakursių, „krikšty nos“ baigėsi. Iki išnaktų vyko šokiai. A. SIMANAVIČIŪTE I kurso geografė
Paškevičius
veidrodžiai ( Vos tik užlipi į antrą aukj /tą, dėmesį iš karto patrauki; /puikiai apipavidalinta „Tau bro“ šluota. Sienlaikraštyje pa (minėti kambariai, kurie qe /riausiai tvarkosi. Tai 218, 42i /320 ir 424 kambariai. Džiugu (kad jie kovoja už komunisti (nio kambario vardą. Į O kas per tipas šitam; (piešinyje? Sujaukta lova, an (jos amerikonišku būdu Įsitai /sęs subjektas. Aplink mėtos (įvairiausi daiktai. Taip ųy (vena 303, 442 kambariai. q /316 kambary, matyt, ųyvena /„dailininkai*4. Puikus piešinė (lis tenka ir šitiems teplio ( riams. / Pažiūrėkim, kaip atrodo (bendrabučio Nr. 6 sienlaik (raštis „Musų šeimyna44. Įžan /qinį straipsnį parašė bendra /bučio tarybos pirmininkas (Alg. Pateckas. Jis pasakoji (apie tai, kokia tvarka turi bū/ ti bendrabutyje. ( Nors sienlaikraščio „Mūsų (šeimyna44 apipavidalinimas /neprilyqsta „Tauro „Šluotai“, j bet medžiagos panaudojimu (turtingesnis už jį. JelqJ /„Tauro44 „šluota*4 duoda tik /raktus, tai „Mūsų šeimyna“ (apie bendrą padėtį kalba 'daug plačiau. Norėtųsi, kad /ir bendrabučio Nr. 1 sien laikraštis smulkiau pakalbė jų apie pačių jo gyventojų /gyvenimą. Žmonių skaičiumi /jis kelis kartus didesnis už (bendrabutį Nr. 6. Savaime (suprantama, mums reikalinga /ir kritika, bet reikalinga ir (kitokia medžiaga. Įdomu vi ešiems būtų sužinoti, jei anks/čiau minėtų kambarių qy/ventojai papasakotų bendra(bučio Nr. 1 sienlaikraščio ^skiltyse apie savo gyvenimą. /Kaip jie kovoja už komunis tinio kambario vardą. O „Mū sų šeimynai44 reikėtų, kad bū'tų įsteigtas satyrinis skyrelis. /Jame medžiagos nestigtų. ; Trūksta ir charakteringesnio dailininko-mėgėjo teptuko. ^Skurdus ir sienlaikraščio apii pavidalinimas. Rimtas oriekaištas bendrabučio gyven'tojams, kurie lyg 5 — 6 kla sių mokiniai ištepliojo pusę sienlaikraščio. Tai nedaro garbės studentams. Du skirtingi bendrabučfai, du skirtingi jų veidrodžiai Abiejuose savaip atsispindi studentų gyvenimas. Palinkė k kime „Tauro44 „šluotai44 stip resnių virbų, o „Mūsų šeimy nai4* — sėkmės, stiprinant studentišką šeimą.
Alf. BUCKUS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas
paleontologijos muziejuje.
Joana KETURAKYTE
Leisk pabučiuoti į skruostą taip maža sugalvojo žmonės ir kurie, bėgant dienoms, su pilkėjo. Namuose mama laukė veršiuko. Rūpestingai klodavo nakčiai tvartą, girdydavo juodmargę šiltu vandeniu ir pagar blai vesdavo Iš lankos. O ši lėtai statydavo kojas ir tingiai laižydavo padidėjusius šonus. — Kolūkyje šieną veža. O čia ta karvė. Kad tik lai mingai, — mama sukeičia puodus. Sienas — visas aerodromas. Jis auga po lėktuvais, guli nusileidimo aikštelėse, kyla kartu su helikopteriais, sukasi ratu, atrodo, kad ir dangus virš aerodromo — šienas. Aero dromo šienas ne toks, koks laukų šienas. Jis vos jaučiamai kvepia motorų tepalu ir benzinu. Šoferis pasuko skersai nusileidimo tako. Mokomasis lėk tuvas, vos neliesdamas mūsų galvų, nusileidžia. Matome, tiesiai J mus bėga lakūnas. Bara, brigadininko nėra. Šoferis jaudinasi Mes sėdime žolėje ir juokiamės. Bri gadininku tegul bus Sabasevičlus, tingus, mažu pilviuku žmogus, beveik nesuprantantis rusiškai,' labai mėgiamas už juokus, gerą nuotaiką, kurią visada atsineša su savim. — Kas vyresnis? — griežtų akių lakūnas žiūrėjo į mus — Ten, kabinoje. Sabasevičius tai pakeldavo, tai nuleisdavo rankas, sun
Juozas NEKROŠIUS
REMONTAS
PROTOKOLAS
Visi jaunėti nori. Net namai Gimimo metrikus paslėpti linkę. Remontas! — kertami langai. Lyg lūpų violetinius dažus Nuo sienų braukia darbininkai Seną tinką.
Surašytas
Remontas! — Užtepam skeveldrų Pėdsakus niūrius Ir anglimi iškeverzotus užrašus „Slėptuvei“ — Dažytojai Su šypsena švelnia Erdve paladi Skrendantį lėktuvą! Kas yra tolimose atmosfe ros erdvėse, kokie žvaigždžių tik nuotoliai, koks šviesos in la ba tensyvumas — tokie ir kiti astrono ad klausimai jaudina ‘n- mus. >ėUžsukę į vieną astronomi 'N aspirantą S. mi jos kabinetą. už Jeskevičlų radome palinkusį ne prie įdomaus prietaiso. ia — Tai fotometravimo aoair zi- ratas. — paaiškino mums S. Jeskevičius Dabartiniu metu S. Jeskęvičius tiria galaktlnių žvaigž džių spiečius. Su tuo prietai su bus sužinota, koks atstu mas tarp atskirų žvaigždžių, nustatyta tarpžvaigždinė ab sorbcija. spečiaus amžius. NUOTRAUKOJE S. Jeskevi čius prie fotometrinio apara to. R. PRAKAPO nuotrauka K. TURONIO tekstas
■nu
IGNALINOS EŽERAIS — Septinta valtis! .. — Pasiruošus! — Aštunta valtis! . . — Pasiruošus! — vakaro prietemoje toli virš ežero skar dena balsai. Jau saulutė slėpėsi už hori zonto. kai aštuonių laivų ..flotillja“ paliko Palūšės turistinę bazę ir leidosi Į tolimą ir sun kų žygį. . . Lūšės ežeras dažnai mato tu ristų valtis, bet. tikriausiai, se niai jis nešė ant savo bangų tokią gausingą ir linksmą stu dentų flotiliją. Saulutė kilo aukštyn, ir linksmieji jūreiviai vėl skrodė bangas. Bet štai ežeras susiaurėjo ir virto visai mažu upeiliūkščlu, o šaunieji ■ ■ ■ ■buvo pri■ Jūreiviai versti landžioti ne tik po proVolgos tiltes. bet Ir ffšbandyti' ......................... burliokų amatą. O upeliūkštis Ir varė sraunius vis vingiavo tarytum vandenis iš priešakio,
norėdamas mus sustabdyti. Bet mes buvome narsūs, vilkome valtis pelkėmis. Po pietų valtys skrieto dar greičiau. Užpakaly liko Ožnugario, švento. Zezdrello ežerai. Vėl prasidėjo meldais apaugęs upelis. Jis lyg tyčia rangėsi Į visas puses ir narsūs jūreiviai dažnai užplaukdavo ant seklu mos arba susidurdavo su kai mynais, o pro Sali vis slinko tai meldų, tai miško siena. Plau kėme Labanoru girios širdimi. Kelią riažnai pastodavo išvirtę medžiai, lieptai. Pagaliau juoda naktis nusileido ant upelio ir jo krantų. Jau auštant grįžome dar ty liomis, ūkanotomis Vilniaus gat vėmis. Daug nepamirštamų Ispū- • džių mums paliko žygis Ignali nos ežerais negalima jų visų aprašyti. Geriausiai patirti juos pačiam. P. BLUZMA
■x*x*x*x*x*x*x*x*x*x«
Neužmiršti nė vieno t
s
S. Lipskiui užbaigus savo ataskaitini praešimą. nepakilo nė viena ranka. Visi sėdėi nebylūs, kažko susimąstę. Niekas nenorėjo aslsakyti, padiskutuoti. Kame gi priežastis? uk kiekvienas komjaunuolis turėtų gyvai eagucti Į komjaunimo vadovų ataskaitą, uveikto darbo vertinimą. Juo labiau, kad cmjaunimo darbas grupėje buvo apleistas, ai, tiesa, buvo paminėta ir ataskaitoje. Bet tik paminėta! Štai čia ir glūdi viso o abejingumo priežastis. Dar prieš pradėdalas atsiskaityti už darbą, drg. S. Lipskis įerspėjo komjaunuolius, kad jis ataskaitai leveik nesiruošė ir kalbės labai trumnai. r kalbėto iš tiesų ne taip ilgai. O pasakė ar mažiau. Ir beveik nieko konkretaus, ipie viską paviršutiniškai, keletu žodžių. Nejaugi nebuvo apie ką kalbėti? Buvo. Juk negalima pasakyti, kad grupės omjaunuoliai nieko nenuveikė! Ir nieks nelasakys, kad viskas vyko sklandžiai. Bet am minėti tai, kas žinoma — paklausite, 'alp, teisingai, grupės komjaunuoliams ži ema, kad buvo pravesta keletas susirinkimų artijos Programos klausimais, kad buvo apirtas moralinis komunizmo statytojo kodekis, išnagrinėta knyga „Pušis, kuri juokia I“, suruošta keletas išvykų, kad vasarą dirom darbo ir poilsio stovykloje, neseniai taiininkavome kolūkiuose. Žinoma ir tai, kad
visi planai buvo Įvykdyti, daug gražių suma nymų nepaliko popieriuj. Bet argi užtenka suminėti vien tik faktus? Ne. Būtina detali visų priemonių analizė. Ir kaip tik dabar, ataskaitiniam susirinkime, reikia Išanalizuo ti pravestų priemonių teigiamas puses ir trū kumus, iškelti naujas organizacines formas, kad praėjusių metų klaidos nebesikartotų. Ir, kas keisčiausia, drg. S. Llpskis tepami nėjo tik vieną-dvi pavardes, kai tuo tarpu prieš jĮ sėdėjo virš 20 komjaunuolių, antra kursių lituanistų. Ir ta proga reikia pastebė ti, kad pas mus taip dažnai būna: ar tai susirinkime, ar laikraštyje stengiamasi išsi versti be pavardžių. O būtų gerai, kad gruporgas savo ataskai toj apibūdintų kiekvieną savo komjaunuoli, pagirtų jį už gerą darbą ir išbartų už tai, ko jis nepadarė, už klaidas, už drausmės laužvma. Tik tokiu atveiu gruporgo ataskai ta iššauks reakciją grupėje, sukels gyvas diskusijas, išryškins visus komjaunimo darbo trūkumus ir iš komjaunuolių pasisakymų iš plauks būdai jiems pašalinti. Norisi dar kartą pabrėžti, kad, kalbant apie komjaunimo darbą, reikia tiesiai, be jokių išvedžiojimų, be jokių „kai kurie“ ir „kiti“, ir pan. pasakyti kiekvienam komjau nuoliui, ką jis nuveikė ir ką gali nuveikti. Pasakyti taip, kad suprastų kiekvienas. V. URBONAS
Remontas! — Platinom Šaligatvius visus — Tegul žuviuo’a čia įsimulėjusių paradai! Tetraukia juos J tolumas nauias Tiesiausios mūsų amžiaus autostrados! Einu gatve Pro plutų sąvartynus, Kažkas sušunka: „Saugokis!“ Ir byra tinkas. Gyvenime pradėjom viską remontuot rimtai — Ir man tai velniškai patinka!
Man patinka
merginos kelionės — Kiek važiuoja — vis žmonės ir žmonės! Tik skaudu — nei vienoj stoty Nepasveikinom jos! Kalti...
i
g
4.
•
lai suvokdamas žodžius, kuriais lakūnas barė. Jūs suaugęs tnogus. Jus būtų užmušę. Čia juk nusileidimo takas! Šabasevičius tai pakeldavo, tai nuleisdavo rankas. Mes juokėmės garsiai ir užkrečiamai. Lakūnas atsisuko, aryškėjo raukštelės kaktoje Švietė saulė. Ji žaidė sparnais, risegtais jos kepurėje. Sparnai blizgėjo, liejosi su saule akino. Kvepėjo žeme ir žolę, ir motorų tepalu. Pajutau, ad aš viena juokiausi. Susigėdus nutilau, nuleidau galvą dar stipriau prisiglaudžiau prie grėbiamosios rato. Tylu, 'akėlus akis pamačiau, kad lakūnas eina j mane. Norėjau aslsllnkti, bet ratas tvirtai atsirėmė į nugarą. — Nepalįsk po ratu. Jo kojos prisiliesdavo žemės, o ji, tarsi meilikaudama, aglostydavo jas žole. Batai buvo skrupulingai nublizginti. !an buvo baisu. Kodėl visi tyli? Pašokau. Priešais mane tovėjo aukštas žmogus, odine striuke ir kažkokiomis nepa rastomis rankomis, kurios buvo Ištiestos į mane. Viskas na šio. Atrodė, kad nėra čia šalia merginų, nėra kolūkiečių. tik jo rankos, kurios artėjo. — Leiskite pabučiuoti į skruostą. Bėgau. Šienas painiojosi no kojom. Kritau. Kėliausi. — Kada mes susitiksime? Vėl kritau. Niekas manęs neslvijo. , Krovėme kupetas. Niekas apie tai nepratarė nė žodžio, ienas švelnus švelnus. Dar stipriau kvepia tepalu. Galvojau ar ir dar kartą apie ši įvyki. Nesuprantu. Norėjo pasišaiiytl iš manęs už juoką? Norėjo įžeisti? Kupetos rikiuojasi eilėm, kartais išbėgdamos i priekį, artais atgal. Kodėl nepabučiavo manęs? Kodėl aš buvau apsirengusi ublukusiu treningu, o ne balta suknele? Kad ateitų. Pati aprašyčiau, kad pabučiuotų mane. Pati apkabinčiau jc
kaklą. drąsus gai ir kų ir
BATAI
TROLEIBUSO VAIRUOTOJA Troleibusą Vairuoja greitą Geltonplaukė žvali mergaitė. Semaforas akim žalsva Jai pamerkė — girdi, sava! O vaikinai, Išlipti pamiršę, Vienas kitą Mergaitei piršo: — Ei, gražuole, praleisk šią stotį, Mes mėnuly norim sustoti!.. Nukvatojo vaikinai gatve. Vėl užplūdo nauji keleviai Su vaikais, pirkiniais, kalbom Apie kainas ir kosminį laivą...
Bėgau? Aš juk nežinojau, kad žmogus gali būti toks Ir tyras. Nežinojau, kad žmogus moka taip didindldžiuodamasls atnešti savo jausmą ant ištiestų ran pasakyti drąsiai, išdidžiai: Leisk pabučiuoti į skruostą. Žinojau, kad žmogus, tik neapykantą sumaišęs su keiks mu, drįsta mesti vienas kitam viešai, o apie meilę kalbą vienumoje, kai niekas nemato, ir glosto savo mylimų galvas, kai aplink nieko nėra. Bėgau todėl, kad tik tai žinojau. Kad ateitų.. . Irena krovė mašinas. Ji buvo aukščiausia ir matė toliauslai. Jis vėl ateina. Kojos suaugo su žeme. Įsikibau Į šakę' ir stovėjau sustingusl. Tik vienas Jausmas didėjo ir didėjo manyje nustebimas. Vėl likome vieni. Visi nutolo, išnyko. Lakūnas šypsojo si. Kairėje sublizgėjo sidabrinis dantis. Kaktoje dar labiau Išryškėjo raukšlės. Nusiėmė kepurę. Vėjas kedeno jo juodus lygius plaukus. Mano kojos tikrai suaugo su žeme. Stovėjau ir spoksojau su tokia nuostaba, kuri turėjo sutrikdyti bet ko ki drąsuoli. Ne iš karto suvokiau, ką Jis kalbėjo: — Atleisk. Aš tave įžeidžiau! Nenorėjau. Aš nuošir džiai, rimtai. Žemė nepaleido manęs. Rankoje jis laikė kepurę. Žolė glostė Ir glaudėsi prie jo kojų. Nuostaba nuėjo kartu su juo. Norėjau pasivyti. Žemė neleido Stovėjau ir verkiau. Dabar žinosiu , kaip verkiama iš džiaugsmo. . . Dalytė papurtė mane: —■ Atėjo. Girdi? Kambaryje sėdėjo mokytojas ir vartė žurnalų lapus.
toks protokolas: „Šokiuos girtas buvo kaip žemė. Dokumentų neturi, rastas Komjaunimo ženkliukas kišenėj...“ Bendraamžis. Mėlynos akys, — Taip gegužyje gėlės pražysta. Atsisėskim ramiai išsiaiškint Šitą tavo mažą niekšystę. Komjaunimo ženkliukas kišenėj. . . Jį slėpei, nes tau buvo gėda. Suprantu. .. Būna visko. .. Klystam... O jei ryt, vos išaušus, reikėtų?.. . Ar išdrįstum?!. Tu pakeli galvą. Nesulauks išdavystės priešas! Ką gi! Buvo toks protokolas. Jį tylėdami rūstūs suplėšom.
Aš už tai, kad blizgėtų batai Ir tvarkingai atrodytų žmonės. . . .Į budelę, kur batai valomi, Įsibrauna jaunas pižonas. — Ei, valytojau, sukis mikliail Už miklumą pridėsiu kapeiką. O jei ne — skundų knygoj Atminimą įrėšiu. Ir baigta! Nepatenkintas? Batai per smailūs? Užsieniniai. Ilgai ieškojau. Šveisk, kaip sau prieš paradą šventinįl.. O valytojas tas be kojų. O valytojas jas paliko Apkasuos po fašisto tanku. Batai blizga! Perdaug jau blizga! Neval.ykit! Sustokit! Užtenka! Ech, jaunuoli! Iškęs kareivis Skausmą šitą. Ne pirmas kartas. Tu šypsais.. . Aš lenkiuos šiam žmogui. ,4š lenkiuos jam už mano kartą. Ir sakau, mes mažai gyvenom, Abejojom, 3 kentėjom, Kad šeštadieniais ” klydomčįt $
žmonės pražilai Mums batus, lyg liokajai, % 1
i
O
Išganingas skambdtis
I I
Jums būtinai reikia pa mas, kada kas nors eis pro skirti (merginai ar vaikinui) šalį. O tą kartą kaip pasimatymą. Pasukat išga tik pro šalį ir dūlino myli ningą numerį 2-08-11. Ma masis arba mylimoji. Bu lonus (moteriškas arba vy dintysis paprašė (ji arba ją) riškas) balsas atsiliepia: pranešti jums, kad tokio ti — „Tauro“ bendrabutis po nėra kambaryje. Kartu klauso! su juo (arba ja) pasijuokia Paprašėte ką nors pa te iš žavingo anekdoto, ku kviesti, pavyzdžiui, iš penk ris dar labiau sustiprina to aukšto. dviejų meilę. — Tuojau. Tačiau kitą dieną toks Su įsimylėjėlio fiziono žavingas anekdotas gali ne mija laukiate (jo ar jos). pasikartoti ir jūsų širdis Kada kantrybė pasiekia bus perveta skaudžių žo aukščiausią įtampą, išgirs džių: tate (mylimojo arba myli — Kviečiamas asmuo iš mosios) balsą. ėjęs. . Jūsų širdis pradeda dirb B. BERŽAITIS ti kaip traktoriaus variklis. (Mvl’maiam arba mylima jai) išliejate didelę lyg Bal iBIMIIIIIIilIlBiaiM tijos jūra meilę, o (jis ar Ji) atsirevanšuoja ką tik gi musiu anekdotu. Pasirodo, budintysis pa liko sėdėti vietoje laukda-
Stotoj
PRADĖJAI-BAIKI!
Filologai, pasitempkit! — Kas naujo sportiniame gyvenime? — šį klausimą pir miausia pateikėme fakulteto komjaunimo komitetui. Paprastai filologai žodžio kišenėje neieško. Tačiau šį kart sekretorius P. Vaitkevi čius tik rankom skėstelėjo: — Pasigirti Iš tiesų nega lim. Universiteto spartakiadoj likom 5—6 vietoj. . . Tai labiau negu kukli vieta fakultetui, kur rfiokosi beveik 1000 studentų. Kokios priežastys? Benarp-
Naujos knygos i MARKUS JULIUS CICERO-/ NAS. Kalbos T. 1—2. 1962. (rusų k.). ( Dvitomyje atspausdintos / įžymaus senovės romėnų orą- / toriaus, advokato, rašytojo ir ( politinio veikėjo, gyvenusio / 106 — 43 m. prieš m. e., Ci- / cerono politinės ir ginybinės \ kalbos teisme už 86 — 43 m. / prieš m. e. I tomo gale M. E. ) Grabario Passeko straipsnis i apie Cicerono gyvenimą, jo < politines pažiūras, literatūrinį / palikimą. / ROBERTAS JUNGAS. Spin- ( dūliai iš pelenų. M., 1962. ( (rusų k.). / Chirosimos tragedija per- , spėja pasaulį, kad reikia kovoti už talką, kad atominio ' ginklo panaudojimas atneša ( ne tik didelius materialinius ( nuostolius, pareikalauja daug /
gyvybių, bet palieka kenks- / mingą poveikį ištisoms kar- / toms. /
liojant kamuolį, paaiškėjo štai kas. . . . Filologų tinklinio, krep šinio komandos, atvykusios į rungtynes, gavo nulius. . . be kovos. Net jėgų Išmėginti ne teko, nes ne visi susirinko. „Kaip taip galima fakulteto garbe spekuliuoti?“ — kai kas pasipiktina. Juo labiau, kad tokia padėtis pasitaikydavo ne kartą. Keista, bet tai nekėlė rimto susirūpinimo. — Svarstėme! Gana griežtai kalbėjome. Pas dekaną kar tais kvietėme. . . Tačiau rezul tatai nedžiuginantys. Atrodo, stengėmės, agitavome, o į kro są tik 60 žmonių pavyko „ati tempti“. . . Vieni draugai išsisukipėja, kiti laikosi pasyviai. Taip kalba sekretorius. Ko mitetas, atseit, nepajėgus. pa reikalauti, kad sportiniiikai laisvalaikiu kovotų už fakulte to garbę bendraunlversltetinėse varžybose. „Bejėgiškumas“ tikrai ne vietoje! Nemaža pastangų, komplek tuodamas komandas, padėjo M. Suminąs, tačiau „vienas lau ke — ne karys“. Dar viena priežastis: neat vyko į varžybas sportininkas — teisinasi negalėjęs. Ir keis ta: gražbylystė padeda. . . O Teikėjo giliau pasidomėti. Galimybes istorijos ir filolo gijos fakultetas tikrai turi ne mažas. Belieka naujam kom jaunimo komitetui ir sporto ta rybai imtis ryžtingų žygių, kad sportas užimtų prideramą vietą studentų gyvenime. D. Antanaitis
REPLIKA
Sportas kenčia nuo vienos y dos: neišbaigtumo. Si liga įleido tvirtas šaknis ir Teisės moksių fakultete. Tegul kalba faktai. Didelio susidomėjimo susilaukė stalo te niso komandinės pirmenybės. Net dėstytojai komandą išstatė. Susitikimai vyko įdomiai, bet... buvęs fakulteto sporto tarybos pirmininkas A. Jasiūnas nusprendė, kad „kas per daug, tas ne sveika“, ir pirmenybės pačiam įkaršty nutrūko. Tiek to. Netrukus stalo tenisininkai, užmiršę liūdną pamo ką, vėl džiaugėsi. Šįkart iniciatyvos ėmėsi už sportą atsakin gas komjaunimo biuro narys R. Kocius. Net individualinio tur nyro lentelė buvo nubraižyta. Tačiau, ištraukus burtus, viskas tuo ir baigėsi. Ką pradėjai — tą ir baiki! Paprasčiausia taisyklė! Bet kaip dažnai ji laužoma. Laikas išgyvendinti tokią „pradžią be pabaigos“! M. STANKŪNAS
LEMIA MASISKUMAS Jei jums teko iš arčiau ste bėti Universiteto sportinį gy venimą, tikriausia atkreipėte dėmesį į vieną detalę: Gamtos mokslų fakultetas visada išsta to pilnas komandas, varžybose dalyvauja masiškai. Todėl ir nenuostabu, kad finiše matome sportininkus su emblema: GMF. Fakultete sukurtas darnus sportininkų kolektyvas. Su pirmininku Albinu Bagdonu, III k. biologu, mes dabar ir kalbamės. — Kuo reikšmingi buvo praėjusieji metai? — Pernai iškovojome pir mąją vietą estafetėje, skirtoje Spalio metinėms. Pavasarį įvykęs masiškumo ir meistriš kumo krosas taip pat atnešė pergalę gamtininkams. Fakul tete mokosi tik apie 350 žmo nių, tačiau sportuoja daugelis. Praėjusiais metais pas mus bu vo surengta savotiška konfe rencija,ku rioje dalyvavo drau gai iš Vilniaus ir Kauno aukš tųjų mokyklų. Šios konferenci jos metu Gamtos mokslų fa kulteto sporto kolektyvo dar bas buvo pripažintas pavyzdi-
niu. Žinoma, mes jaučiame, kad nesklandumų dar yra ne mažai. — Ką sporto taryba laiko kertiniu akmeniu savo darbe? — Mūsų šūkis: „Sėkmę nu lemia masiškumas!“ Atkaklu mu, ryžtu mūsiškiai stengiasi kompensuoti meistriškumo ir patirties stoką. Tikslas: pri traukti kuo daugiau narių į sportines sekcijas. — Kokią konkrečią pagal bą suteikia visuomeninės or ganizacijos? — Fakulteto komjaunimo biuras apsvarstė ir nubaudė draugus, kurie nedalyvavo pa vasario krose. Bet tai kraštu tinė priemonė. Apskritai, gam tininkai supranta savo parei gą ir gina fakulteto garbę. Gausiai jie dalyvavo ir praėju sį sekmadienį įvykusiose pir makursių lengvosios atletikos varžybose. Sportiniu darbu rū pinosi komjaunimo sekretorius Albinas Naikells, Stasys Koženiauskas (dabartinis ŪSK pir mininkas), nemažai prisidėjo prie organizacinio darbo ir asistentas Antanas Levickas. — Mes negalime girtis aukštais rezultatais, — bai giantis pokalbiui, pastebėjo A. Bagdonas, — tačiau nuolat stengiamės, kad visi mūsų fa kulteto studentai pamėgtų sportą. Keletas žodžių dėl pirma kursių. Su tais, kurie turi sportinius atskyrius, kalbėjo mės ir siūlėme užsiiminėti centrinėse sekcijose. Kitus kiekvieno proga įtraukiame ir įtrauksime į fakulteto sportinį gyvenimą.
A. DAMBRAUSKAS
Chartumo Universiteto (Sudanas) studentai patenkinti. Eg zaminų rezultatai geri.
JUMORESKA
Trijų eilučių autorius goms, gerbiamoji“. Bus maloni , Vienas studentas buvo trijų > eilučių autorius. Tos trys eilusūpuotis minkštoje mašinos sė i»tės — tai jo gyvenimo viltis ir dynėje, ilsėtis pašilėje u > paguoda. Gaila, kad posmui trū- miesto. Bet . . gali būti ii ; ko dar ketvirtos eilutės, kurios atvirkščiai, šoferis ne taip nu ! jis niekaip negalėjo surimuoti. sišypsos, arba žmona juo bu* į Tris eilutes jis laikė savo nepatenkinta — kūrėjui gyveni Į darbo šedevru. Vien dėl Jų jis mo nėra. Ta diena taps ne ro Dūsavo ir. jum. o pragaru. ( neidavo 1 paskaitas. i deklamavo, gulėjo lovoje ir į Vakare kūrėjas norės pasi į 'ubas žiūrėjo. Dūsaudamas ir į linksminti ir kultūringai pailsę < 'ubas žiūrėdamas trijų eilučių ti. Kaip gi kitaip, žmogus ne Žmoni S autorius numatė savo busimąjį gali gyventi be poilsio. į gyvenimą. Iš tikrųjų, tai buvo panorės sulošti kortomis. Juodi į dangiški planai. ne žemiški. abu išmoks kleboniškąjį „Profe S rojaus gyvenimas. ransą“. Ji telefonu paskambin; susirinkusiems > Trijų eilučių autorius, kaip kaimynams, Visi džiaugsi: į jis pats mąsto, gyvens šviesia- kūrėjo svetainę. ir girs trijų eilučių kūrinį, svei < m.e name ant kalnelio, tai bus kins autorių. Gi... gali būti ir S ne namas, o pilaitė. Ryto saujis išvary; ! lė netrukdys miegoti. Kiti mies- atvirkščiai. Tada svečius pro duris, tegu leidžia (to namai bus pakalnėje ir gatĮvių triukšmas neužtvindys ro- si į pakalnę, kur gatvių triukš (jaus gyvenimo. Istorinis apsi- mas neleis jiems ramiai ir kul > draudimas nieko nekenkia. Pi- tūringai pailsėti. Autorius apsi į laitės viduje taip pat įsiviešpa- eis be jų, kortomis loš su žino (taus karališkas gyvenimas. Kai na. Jei panorės, parašys felje į autorius praplės akių vokus, pa- toną apie nepalankius kaimynus , siražys ir ištars_ pirmą . . pasitai- tegu visi sužino kūrėjo galią. Prabėgs viena diena, ir triii i kiusi '-keiksmažodį. ■• - - ■■ kambarinė }paduos pyragaitį su kremu ir .eilučių autorius lauks kitos. Kū patinka tylus rojaus gv į kava. Tokia bus darbo dienos rėjui venimas. P,oetal nemato žemiš > pradžia. kos peklos, jie kuria dangiški > Gera pradžia —- pusė darbo. lyriką. Bet ka daryti, kai trūks Į Jei skani kava, tai ir diena bus ta ketvirtos eilutės ir poetas ne i gera. Jei autorius iškels dešinę gali pasiskelbti poetų? ikoją iš lovos, tai dieną nereikės Kelias dienas mąstė studen į nosies pirštais pirštais krapštyti.__ Ta__ i čiau... -................................. gal• ■būti ir atvirkščiai, tas gulėdamas lovoje ir žiūrėda ' Tada kambarinė sužinos, kur mas į lubas. Vieną vakarą gru i pupos dygsta, pajus ____ autoriaus pės seniūnas jį aplankė ir tarė valią. Kas turi drumsti kūrybi— Už tinginiavimą ir paskai ; nę trijų eilučių kūrėjo mintį? Ne tam parašė tas eilutes, kad tų praleidinėjimą tave išbrauki •kažkokia kambarinė ignoruotų iš studentų sąrašo. jo autoritetą. suspaudė Autorius rankomis Po pusryčių autorius su žmo Koks jis keistas?! na, kuri bus gražiausia pasaulio smilkinius. moteris, panorės išvažiuoti poil Užmiršo, kad jer gyvenimas siui į užmiestį. Jis paspaus puikiausias siužetas be kokiai: elektros skambučio mygtuką, ir i kambarį įeis šoferis. Nusi kūriniui — tragedijai ar kome lenks, pabučiuos žmonai putlią dijai. rankutę 'ir Ištars: „Jūsų pašiau J. JARMALAVIČIUS
A. STRAVINSKAITf
Teisybė apie neklystantį Pabaiga Prie popiežių pasipelnymo šaltinių reikia pri skirti ir bažnytinių vietų pardavinėjimą. Kai kurie popier iai, kaip Bonifacas IX, tiek išsimikli no šioje srityje, kad ėmė pardavinėti tas pačias bažnytines vietas po 6—8 kartus Įvairiems as menims. Norint giliau įsisąmoninti popiežių veiklos principus, veiklos varomąją Jėgą, norint įrodyti, kad Jie nėra kažkokie „šventos dvasios įkvėpti neklaidingieji“, reikia pridurti taip pat ir Jų as meninį moralinį veidą. Paimkime keletą pavyz džių iš popiežių gyvenimo, jie parodys, kokia dvokianti kloaka yra Vatikanas. Popiežius Benediktas XII įsakė išmesti per rū mų langą II Romos deputatų, maldavusių Jo at sisakyti popiežiaus sosto. Popiežius Jonas XII ka lėjime supūdė tikrą savo motiną. Popiežius Be nediktas IX nunuodijo popiežių Damasijų ir pats tapo jo vietininku. Popiežius Aleksandras VI Bordžija tikrą dukterį Lukreciją Dadarė savo su gulove ir vieną po kito nunuodijo keletą Jos vyrų. XI a. popiežiaus sostas buvo charakterizuoja mas kaip „prostitučių diktatūra“. XVI a. vokiečių humanistas Ulrichas ton Hutenas satyroje apie Romą rašė: „Trys dalykai palaiko Romos reikšmę: popie žiaus autoritetas, šventųjų palaikai ir prekyba indulgencijomis. Tris dalykus išsineša iš Romos maldininkai: nešvarią sąžinę, sutrikdytą skilvi ir tuščią piniginę. Trimis dalykais prekiaujama Romoje: Kristumi, dvasininkų vietomis Ir mote rimis. Trys dalykai ypatingai brangiai vertinami Romoje: moterų grožis, puikūs arkliai ir popie žiaus raštai. Trys dalykai dažnai sutinkami Ro moje: kūniški pomėgiai, prašmatnūs apdarai Ir išpuikimas. Trimis dalykais Roma viską sau pa jungia: prievarta, suktumu ir veidmainyste. Tri mis dalykais pertekusi Roma: prostitutėmis, ku nigais ir raštininkais“. Labai ryškiai iliustruoja popiežių neklaidingu mą klausimas apie Marijos nekaltą prasidėjimą.
Šventasis tėvas ir jo palydovai. Ši JAV studento DžauKo Bušo nuotrauka tarptautiniame studentų foto-konkurse laimėjo pirmąjį prizą.
LV 09947
Biofizikos specialybės kurso studentei LOPOTAITEI GRAŽINAI Jos mylimai motinai mirus, gilią užuojautą reiš kia katedros darbuotojai ir grupės draugai.
Jis buvo, keliamas Jau XII a. šis teiginys prives davo bažnytininkus ne tik prie aršiu gipčų, be ir prie muštynių. Tomas Akvinietis buvo prieš Ji Pranciškonai už. Domininkonai — prieš. Ir vien ir kiti šalininkai stengėsi kiek galima daugiai sufabrikuoti stebuklų, įrodančių Jų teiginį. Be Jie patys demaskuodavo vieni kitus, iškeldami ti stebuklų dirbtinumą, ir abi pusės tęsė kovą te liau. Popiežius Pijus V. Grigorijus XV ir Aleksam ras VII buvo atvirais dogmos apie nekaltą Mi rijos prasidėjimą priešininkais. Pijus IX prie patvirtindamas Lurdo „stebuklus“ atsidūrė prie dilemą: Jeigu minėtieji popiežiai buvo nek'ys tantys, tai reiškia klys Jis, Jeigu patvirtins minė tą dogmą, o jeigu teisus jis — reiškia klyd „dievo vietininkai“. Tačiau ginčai buvo tiek įsi Šakniję ir ardą bažnyčios pamatus, kad popie žius Pijus IX, o vėliau ir Pijus X padarė Jiem galą, patvirtindamas Lurdo stebuklus Ir pasini do „neklaidingųjų“ autoritetas nė kiek nenuker bukln'7,a^ul?APKJramalio dėka sufabrikuoto sti buvo qana gausios ne tik pačiar Pejramahui.bet ir pop.ežijai: Lurdas tapo neil senkamu kapitalo šaltiniu. Turbūt, sunku būtų išskaičiuoti viską, kuo qa įima paneigti popiežijos neklaidingumą. Kiel viename žingsnyje ir poelgyie, kiekviename i istorijos fakte slypi prieštaravimas, trauk masis atgal, ciniška veidmainystė, kurioms, de ja, dar daug kas yra akli. Tačiau, kaip rašė 1826 m. H. Heinė „Šiaurė Jūroj“: „Dvasinės religijos dienos baigiasi. Ligūsta nuo senatvės iškaršęs sėdi senas voras kryžiuc tis tarp Koliziejaus sugriuvusių kolonų ir vi dar audžia savo seną voratinklį. Bet šis jau n< stiprus ir supuvęs ir į jį įsipainioja tik druq< hai ir šikšnosparniai, o ne šiaurės ereliai“.
REDAKCINĖ KOLEGIJA VVU Akademinis choras reiškia gilią užuo jautą ČEKONYTEI Birutei dėl Jos tėvelio tra giškos mirties
Rinko Ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; •TAPHBHHHC CTyREHTAC* Opiau BajisHioccKoro l'oc. ynHBepcHTeTa («CoBeTCKHft cryACHT*), aapec: r. Bhjilhioc, yji. yaHBepcHTeTO, 3.
Užs. Nr. 5927