SVEIKINAME MUSŲ JAUNUOSIUS DRAUGUS! visų
Salių proletarai,
vienykitės i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO J PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 25 (336)
1959 m. rugpiūčlo 21 d., penktadienis
Kaina
MERGINOS STATYBOJE Jei prieš dvejus metus va darbo, kurį pavyzdžiui, pui- nesiskaityti ir su tokiais argusaros darbų stovyklos apėmė, kiai atliko statybininkės I. mentais, jog, tolį gražu, ne palyginti, nedaug mūsų Uni Lukšaitė, (stovykla Nr. 2), Šu visus statybinius darbus mer versiteto studentų, tai šiandien kytė, Baltėnaitė ir Taujans- ginos gali dirbti, kad mums darbo stovyklų „judėjimą“ kaltė (stovykla Nr. 3), Macke neantraeills yra ir pamainos galima drąsiai vadinti masiš vičiūtė (stovykla Nr. 1), V. darbo našumo klausimas. Ta ku: apie 800 „raudonkepurių“ Sakalauskaitė, J. Rozina (sto čiau, nepaisant to, reikia pa daryt) išvadą, jog dabartinį svečiuojasi šią vasarą kol vykla Nr. 2) ir kitos. Tačiau svarbiausia, kuo merginų procentą statybose ūkiuose, visai respublikai de monstruodami darbštumo, ko mes didžiuojamės ir džiaugia (30—35 proc.) mes dar vis munistinio sąmoningumo pa mės, yra tai, kad šios vasa dėlto galime ir turime didin vyzdžius. Tačiau darbo s to- ros merginų darbas visiškai ti. Apie tai, žinoma, vertėtų vykios reikšmė apibūdinama paneigė kai kurių draugų tu dar pakalbėti ir apibendri ne tik jos auklėjamuoju po rėtą klaidingą nuomonę, jog nant šios vasaros darbo rezul veikiu kolūkiečiams ir respub merginos — nepilnavertės sta tatus ir komplektuojant at likos darbo žmonėms. Darbo tybininkės, jog jas plačiau einančių metų vasaros darbo stovykla lygia dalimi svarbi įtraukti į vasaros darbus ne stovyklų pamainas. Tarybinės moterys-gamybiir kaip pačių studentų komu apsimoka. Grįžus iš stovyklų nistinio auklėjimo priemonė, pamainoms, mes kalbėjomės ninkės mūsų šalyje šiandien komjaunimo ir profsąjungos su daugeliu statybininkų, pa lygiai su vyrais rodo puikaus mainų viršininkų, ir jie daž darbo pavyzdžius, o mūsų aktyvistų kalvė. Mūsų komjaunimo ir prof niausiai merginų darbą savo Universiteto merginos-studenkaip tės niekuo nenusileidžia stusąjungos organizacijos, kovo pamainose apibūdina damos už vasaros darbo sto daugeliu atveju niekuo nenu dentams-vyrams moksle. Tad vyklų masiškumą, praėjusiais sileidžianti vyrų darbui. Dar kodėl jos turėtų nusileisti vy mokslo metais pasiekė, kad daugiau: kai kurių draugų rams vasaros atostogų visuo greta studentų-vyrų į vasa nuomone, sekančiais metais menei naudingame darbe? Tik ros darbo stovyklas būtų į darbo stovyklas esą galima reikia joms duoti kelią, rei įtraukiamos ir studentės-mer- priimti net ne mažiau 50 pro kia dar drąsiau joms patikėti ginos, kad ši puiki auklėjimo centų merginų. Čia reikia pa garbingą statybininkės var priemonė apimtų abiejų lyčių stebėti, kad mes negalime dą. ckademinį jaunimą. Jej pra ėjusiais metais darbo stovyk lose „statybinį“ darbą (ne AN dirbant studentų Pirmieji septynmečio metai Giedrė Urmanaitė — Universitete labai gera studentė, visucmenininkė, vasaros darbo stovykskaitant virtuvės) dirbo tik darbo stovykloje Nr. 5 jums vėl neša daugybę naujoviena mergina (filologė J. My III pamainoje, Šiaulių vių bei galimybių. Viena Iš kolaitytė), tai šią vasarą mes rajono „Raudonosios vėliavos’’ jų — statoma kolūkinė ligoni galėtume suminėti dešimtis ■kolūkyje, kolūkiečiai dažnai nė, dviejų aukštų plytinis pa puikių betonuotojų, mūrinin- klausdavo, kodėl mes dirbame statas. Sis pastatas statomas dienų studentui, jaunam žmo- save ir draugus, mokytis gy63 5 kių, trambuotojų, skiedinio atostogų metu, anksti einame pas jus neįprastai. Jį kolūkiui gui, išaugusiam darbe ir ko- venti komunistiškai. Tris savaites mūsų Universite lektyve. Tai mūsų dienų heNepaprastai smagu, kai tas gyveno egzaminų maišytojų, tinkuotojų — mer į darbą ir vėlai baigiame jį. pastatysime mes, studentai. nuotaiko ginų pavardžių. Visas Univer Čia aš bandy jauti, kad tą mis. Pusantro tūkstančio vaikinų tikslą supranta ir merginų „bandė savo jėgas” sitetas didžiuojasi komjaunuo siu atsakyti į šį /yv/MS LAIŠKAS visi tavo dar oo prie egzaminų stalo už teisę ne le puikia betonuotoja Vanda jūsų klausimą, garbingą Universiteto stu kad šioti Jasinskaite (žurnalistikos brangūs drau draugai, dento vardą. Ir štai šiomis die spec.), rodančia atsidavimo gai. Bet tai bus tu anksti rytą nomis baigiasi priėmimo komisi komunistiniam darbui pavyzdį ne tik mano su visais eini jos. Rugsėjo pirmąją 635 jau mūsų draugai pirmą kar ir šią vasarą dirbančia jau atsakymas, tai prie darbo ob niausi atvers Universiteto auditorijų trečioje iš eilės pamainoje bus atsakymas jekto, matai rū- tą duris. (stovykla Nr 1). Puikiai dir visų tų, kurie dirba ne tik Jūs įpratote matyti gražėjantį roizmas, mūsų dienų reiški pestingusi draugų veidus, ne ------- @------bo ir dirba Žvirblytė, Nau- pas Jus, bet ir visose šešiose ūkį naujus pastatus, kuriuos nys. Jučiomis pritari šalia pradėj u si am džiūnaitė (stovykla Nr. 2), G. mūsų darbo stovyklose. Meškuičiuose studentų dar datnuoti. Dar smastatėte savo rankomis, bet ne Urmanaitė, B. Vaitkūnaitė Įsikūrus jūsų apylinkėje pastebėjote, kaip augo ir gra- bo stovykla gyvuoja tik giau, kai vakare pamatai pa(stovykla Nr. 1), Tamašiūnaitė „Raudonosios vėliavos“ kol žėjo nauji žmonės, kaip keitėsi pirmi metai, todėl jūs turite aukštėjuslą dailią baltą sie Artėja naujieji mokslo me (stovykla Nr. 3), J. Rasiulytė, ūkiui, kurio centru tapo Meš jų galvosena. Štai dėl ko, man pagrindo abejonėms. Kituose ną — savo darbo vaisių, kai D. Pupeikytė, V. Raliutė (sto kuičių miestelis, kiekvienas atrodo, brangūs kolūkiečiai, kolūkiuose tokių abejonių jau pagalvoji, kad mūsų kaime tai. Greit auditorijose vėl pra vykla Nr. 5). Atskirai reikia pavasaris, kiekvieni metai ne jus stebina mūsų darbas. nebėra. Ten, kur išaugo kul vyksta didelį dalykai. Tuomet sidės darbas. Ką naujo ras grįžę po vasaros pažymėti merglnas-medikes, šė čia naujoves. Keitėsi pir Jūs nepajutote, kad, be jū tūros namai, p>er slėnį nuvin apima noras dainuoti, džiaug studentai, kurios, priskirtos į atskiras mininkai, kol suradote gerą sų pačių, jumis, jūsų kolūkiu giavo žalias kanalas, pasikė tis, dirbti dar daugiau. Juk atostogų? Universiteto prorektorius stovyklas medlcinineį pagalbai šeimininką, augo trobesiai, rūpinasi dar kažkas kiti. O tie lė tipiniai ūkiniai pastatai, teikti, kartu puikiai dirba ir gausėjo derlius, didėjo mašinų kiti esame mes ir dar daug kolūkiečiai suprato, ką gali taip, statybų draugai?! Juk ūkio reikalams drg. Stankevi čius mūsų korespondentui pa eilinį statybininko darbą. Tai skaičius Ir t. t. Jūs visa tai kitų tarybinių žmonių. Štai dėl padaryti Jaunos rankos, val taip, draugai kolūkiečiai? pasakojo, kad. . . Abaravlčlūtė, Gratkauskaitė matėte savo akimis, tuo džiau ko mes dirbame pas jus, domos kilnaus tikslo. O šis Kad Medicinos mokslų fa R. CAIKA (stovykla Nr. 2) ir kitos. gėtės. Džiaugėmės ir mes, štai dėl ko mes dirbame daug, tikslas ir mūsų, ir jūsų yra Tuo pačiu, aišku, negalima džiaugėsi visi, kas žinojo apie anot senos patarlės — kaip vienas: turtinti mūsų šalį, gra VVU komjaunimo komiteto kulteto auditorijose įvykdytas didelis remontas: bus karštas sau. Tai charakteringa mūsų žinti mūsų gyvenimą, ugdyti ■žmiršti ir sunkaus virėjų praeities Meškuičius. sekretoriaus pavaduotojas vanduo, įrengti dušai.. . Kad vykdomi remonto dar bai Gamtos fakultete.. . Kad Universitetas jau tu ri savo kiną-stacionarą. Tie sa, aparatinėje kol kas tik vie nas kino aparatas, bet su lai ku bus ir antras. Kino mecha VII pasaulinio jaunimo festivalio nikas Leonidas Vitkovskis jau rūpinasi, kokius kino fil mus norėtų matyti studentai. , Dar keliolika minučių iki trauKino salėje (GMF, II aukšt.) i kinio „ Maskva—Vilnius” atėji; mo nerimavo peronas, visų vei tilps apie 200 žiūrovų. . . duose _ įtemptas laukimas, gal Kad šiais metais dujų ply net nerimas. Ne bet ko gi laukia telės bus visuose bendrabu ma! Iš VII Pasaulinio jaunimo Ir čiuose. .. studentų festivalio grįžta mūsų studentų liaudies instrumentų Kad Čiurlionio gatvės stu sekstetas. Grįžta su pergale, di dentu bendrabučiai prijungti dele pergale. Ne taip Jau pa prie centralinio miesto šildy prasta gauti aukso medalį muzi mo tinklo. Taip pat Medicinos kos lopšyje, didžiųjų muzikantų mieste — Vienoje. ir Gamtos mokslų fakulte Jau netoliese pasigirdęs gar Paskutinį atodūsį išleidęs, garvežys tai. .. vežio ūktelėjimas tarsi suvirpina ustoja. Ta-si banga aplieja susirinkuKad ,.Tauro“ valgykloje visus. Dar stipriau suspaudžia sieji vagono duris. puokštes gėlių merginos, glėbius Perone aidi šauksmai, plojimai, o iš didelės naujovės. Visų pirma sveikinimo apkabinimams paruo zagono pasigirsta linksma birbynių tai ji bus valgykla-mokykla, šia vyriokai, grėsmingai blyksimuzika. Nugalėtojai sveikina Vilnių priklausys kulinarijos techni jau „parengtų kovai” gausybės linksma lietuviška polkute. Bendrose kumui. Vadinasi, pagerės pa fotoaparatų akys. Sustingsta ope ovacijose skęsta paskutinis jos taktas, ratorių rankose net trys kino tiekalų kokybė. Plečiami vir ir V. Vaitkevičiūtė, R. Ozolas. D. Kubi- tuvės cechai. Valgykla remon kameros... liūtė bei kiti dingsta draugų glėbiuose, tuojama ir rugsėjo pirmą bus Pūsdamas kamuolius dūmų, garvežys įsmunka peronam Pasi itiprūs, karšti draugų apkabinimai, atidaryta... girsta kažkieno beviltiškas „Ku gėlės ir vėl sveikinimai. Ne vienas Ir Kad Universiteto Rektora ris vagonas? Ech, nesusipratom ašarą nubraukia — džiaugsmo, žinoma, tas tikisi ne tik pagalbos iš paklausti!”. Neaišku, iš kur kri tęs išganingas „ketvirtam ar .aureatų rankas purto prorektorius studentų, saugojant visuome penktam” išgelbsti, ir visa minia Meškauskais, LLKJS CK sekretorius nini turtą, bet ir aktyvaus siūbtelėja paskui dar tebejudanPetkevičius... bendradarbiavimo Universite tį traukinį, čia ir įvyksta pirma sis laureatų pasveikinimas. A. SUTKUS to ūkio darbuose...
M
DRAUGAMS
KOLŪKIEČIAMS
MŪSŲ INTERVIU
R. Ozolas ir V. Vaitkevičiūtė laureo
Rugsėjo pirmajai — naujas darbo pergales i KOLŪKIEČIAI NEABEJINGI
Nėr cemento — nėr darbo. At'bildėjom su nemažu triukš mu, su dar didesniu pradėjom tauškintl į klojinius, gaminti piuvenų betoną. . . Ir tik pora dienų. O tada darbo džiaugsmą nuo veidų nutrynė sūrus liūdesys: baigėm cemen tą. Veltui lakstė pirmininkas, inžinierius, stovyklos viršinin kas R. Trimonis. Nieko nepe šę Zarasuose, visokiomis gud rybėmis stengėsi jo gauti Vil niuje. Be teigiamų pasekmių! Atvirai šnekant, tragedija. Vi si pasidarė irzlūs it širšės. Net saulė, oras, gaivus Clčirio vanduo tom dienom ne-
Atvežė vandens. Dešinėje — garsiausias statybos žmogus Leo poldas (GMĘ) — - vežėjas, arkli ninkas, šoferis ir pan.
cechas paruošimo Kalkių (L Ąter.:ie’ūi . u:. Ė. Matviekas ir S. Bočiulytė).
Aukštyn!
(S. Valiulis).
pažadė’o, — Su kuriuo kolūkiečiu žilinuo jeigu studentams se dabar bepašnekėtum apie mū visuomet ateis laiku ir grįš vė visi liau už kitus. sų Universiteto studentus, — Nepatogu, žinot, atsisakyti, vienodos nuomonės: bet kai jūs prašote, — sutikęs aiš — Šaunūs vyrai. — Ne kina senyvas kolūkietis, kai pa kas su jais darbu susilygins. Toks įvertinimas buvo iškovo prašėme anksčiau. — Ryt buvau eit, tas per tris komunistinio darbo žadėjęs iš ryto pas brolį vasaras. Kai prieš trejus metus bet tiek jau to, nueisiu kitą die žilinuose pirmą kartą iškilo stu ną. — Jūs gi mums dirbate ge dentų darbo stovyklos vėliava, riau kaip mes patys, tai kaip jau dažnas iš kolūkiečių suabejoda čia atsisakysi? vo: Tur būt, anksčiausiai už visus — Hm. . . klubo statyti ėmėsi. kolūkiečius į darbą išeidavo — Matysim, kas čia išeis. — su mumis dirbąs senas kolūkio atsi Juk statyti — tai ne knygas var meistras. Mes tik spėjam kelti — senukas jau čia, mes tinėti. O šiemet kiekvienas pagarbiai kartais einam namo aptemus — ir dėdė, kaip mes jį vadinome, sveikinasi, studentą sutikęs. Draugiškų kolūkiečių pagalbą anksčiau nė negalvoja grįžti. jautėme visur Reikia, kad trak — Et, pareisiu su visais, — torius iš ryto anksčiau atvažiuo numoja dėdė ranka. O kai mes tų, ar kad lentpjūvės darbinin siūlome jam grįžti anksčiau, — kas anksčau į darbą ateitų, nie su jumis irman ------ ‘ smagiau. — kada apie tai nereikėdavo kal Visi jauni, linksmi, o dirba I bėti nei su pirmininku, nei su kaip seniai, — Ir teisingai: tinbrigadininku. Geriau su pačiais gin greičiau pavargsti ___ jaudamas kolūkiečiais pakalbėti. Su pir negu dirbdamas. mininku pasiqinčys, neretas ir Visaip stengdavosi mums pa gerokai išsibars — o rytą, žiū dėti ne tik tie, su kuriais darbe rėk, vis tiek laiku neatėjo. O susitikdavome, bet ir visi kol ūkiečiai. Kartą mūsų statybinin kas Narkus balsu ėmė svajoti: — Ogi obuolių galėtų atvežti. Namuos tikriausiai visi jau aly vinius kerta. Vakare pas mus atsirado di delis krepšys obuolių. Jį atnešė netoliese gyvenąs kolūkietis: — Valgykit, vyrai, nesivaržykit. — Jūs gerai dirbate, tai mes nors obuoliais jus pavaišin sime. Nuėjome vieną sekmadienio popietę į paežerę valtimi pasi irstyti. Bet kur gauti valtį? Su vienas iš geniausių statybininkų. tinkame barzdotą dėdę nuo kai Pasiūlyta panaikinti Jonučiui myno grįžtantj, užkalbiname: bausmę. Daugiau pasiūlymų ne— Caikos tai aš pats neturiu, buvo. Priimta vienbalsiai.”
daug malonumo suteikdavo. Praėjo pusantros dienos ML/SU KOMENTARAI Ir absoliučiai tinginiaujant, tada atsirado šiokio tokio dar bo— tašyti rąstus stogo kon strukcijai. Nuo to laiko pasi taikydavo komiškų scenų, nes inžinierius A. Ruseckas „eta tais” aprūpindavo visas. Pa vyzdžiui, merginos kelias die Darbo stovyklos Nr. 3 panas traukė vinis, nešiojo lent galius iš vienos krūvos į ki. mainos viršininkas istorikas Vidūnas iš kelionės tą, paskui kelias krūvas su Juozas krepšio pagarbiai išėmė tris nešdavo į vieną ir t. t. O vie■ gerokai apglamžytus lapelius. Susirinkimo, įvykusio lienąkart buvo pareigom pasi■ „Tik žiūrėkit, nepražudykit!”, pos 10 d., protokolas Nr. 3: skirstę taip; Juozas S. — kir. — pasakė Juozas, mums juos „1... Kalba kolūkio pirminioįteikdamas. Skaitau: „Studen kas drg. Bagdonas. Jis taip pat vio laikytojas, Juozas B. tų vasaros darbo stovyklos Nr. sako, kad žmonės dirba gerai ir kuolo kalėjas, Leonardas A. 3 pirminės komjaunimo orga gerai įvertina mūsų atliktą dar .. Kolūkiečiai statyba taip — virvės laikytojas. . . Tai nizacijos susirinkimo, įvyku bą. pat patenkinti. sio 1959. VI. 29, protokolas dėl to, kad nebūtų bedarbių. Toliau šiuo klausimu kalba staNr. 1. įskaitoje 18 komjau tybos inžinierius. Jis sako, kad atskriejo nuolių. Dalyvauja visi. . Džiugi naujiena statybos savikaina yra gana di„Ką galima rasti įdomaus dėlė (daug sunaudojama lentų), lygiai po savaitės, Ovacijų protokoluose?”, — tačiau I pamaina dirbusi gerai, cementui nebuvo - pasiėmė sausuose gal būt, surauks kaktą reik pagal savo išgales: per dvi savisi savo Įrankius ir nuėjo lus skaitytojas. Ir vis dėlto va itęs planinėm kainom padaryta šiuos protokolus mes perskai už 15 tūkstančių rublių. Inžinie prie pamatų. tėme labai susidomėję, nepai — Debesis artinasi, — vėl sydami jų sauso, „negyvo”, rius ypač gerai atsiliepia apie perspėdavo trambuotojai koš- „protokoliško”’ stiliaus, šykš stovyklos dailides. 2. Gautas pareiškimas iš I kurmaišlus, pastebėjęs ateinant taus dėstymo. so žurnalisto Kazlausko. Jis praPirminė komjaunimo orga šo priimti jį į VLKJS eiles. Re inžinierių. O košmaišiai darbo stovykloje — iš viso komenduoja Z. Jonutis ir A. Ku ėmėsi nuoširdžiai — dailidės nizacija naujas reiškinys, ir toks reiš bilius. pareiš kinys, kurį reikia sveikinti bei kia, kadRekomenduojantys vos spėdavo kelti klojinius. Kazlauskas geras žmo propaguoti ateityje. „Komjau — Kalkių! Vandens! — nuoliškos ugnelės”, suburtos į gus — draugiškas, darbštus. grupės Anksčiau neįstojo dėl šaukia ir šaukia viens kitą. O vieningą pirminės organizaci apsileidimo. Jis vertas būti komišsipagiriojęs dangus nežada jos „liepsną”, ir per tas dvi jaunuoliu. Pasiūlymas pri imtas pamainos darbo savaites su jokios vėsos. spėja atlikti žymų vaidmenį vienbalsiai”. Visų mintis viena — kuo komunistinio darbo entuziastų Tos pačios dienos susirinkigreičiau baigti sienas, todėl gyvenime. Stovyklos pirminė me buvo svarstomas vienos organizacija bū draugės netaktiškas elgesys, niekam nevalia pykti, jei sun- komjaunimo davo ir yra rimtas stovyklos per didelis plepumas, kenkiąs ku, jei anksti keliamės, vėlai viršininko, inžinieriaus pagal darbo kolektyvo vienybei. Nu gulam. bininkas kovoje už puikų dar tariama dvi geras statybinin bą, elgesį, poilsį. O svarbiau kes — Filonovaitę ir UšomlrsAntradienis, trečiadienis, sia, kad stovyklos pirminės kają premijuoti poilsinėmis ketvirtadienis. . . Valio! Ce- komjaunimo organizacijos su Palangos viloje. mento tiekimas buvo toks sirinkimuose darbo entuziastų Sekmadienį (paskutinė pa mai tikslus, kad paskutiniams sie kolektyvas ugdė naujus, pui nos diena — Red.) — darbo žmones, atskleidė naujus, diena. Toks iškeltas pasiūlymas, nų centimetrams teko pasku kius vertingus jų bruožus, iki tol, ir Jis priimamas vienbalsiai"... tiniai gramai. Padaryta tai, gal būt, neišryškėjuslūs, užsi Taip, nėra šiuose protoko kas buvo užsibrėžta, konkre slėpusius. luose nei skambių žodžių, nei Apie tai kalba ir šie, iš bu kovingų šūksnių, — nebuvo čiais vienetais skaičiuojant stovyklos viršininko jų, tikriausiai, ir pačiuose -u— 20.000 rublių sumai. Kaip' vusio Vidūno gauti protoko- slrinkimuose. O ir pačios čia Juozo gaila, kad beveik pusę laiko lai. užprotokoluotos kasdieninės buvome priversti dykinėti. Štai Ištraukos Iš susirinki- detalės iš pirmo žvilgsnio gal Net inžinieriaus charakte- mo, įvykusio liepos 3 d., pro atrodys neįdomios. Ir vis dėl to įsiklausykime į jas, ir iš ris pasikeitė: visą laiką mus tokolo Nr. 2: girsime kovingų mūsų kombaręs, mokęs ir kritikavęs, ,,2. Nagrinėjama Z. Jonučio jaūnūolių širdžių pūlsą — stovyklos vėliavos nuleidimo personalinė byla. Rudenio talkos stipresnį ir gražesnį už skam metu Jonutis su kurso draugais ceremonijoje pasakė: sužlugdė darbą ir pats buvo ak bius šūkius ir už gražius žo — Paskutinias tris dienas tyvus dezorganizatorius. Už tai džius, kurių, tarp kitko, visabuvo gavęs griežtą papeikimą. ’da sunku rasti ten, kur iš tik dirbote geriausiai. Tačiau per praėjusius mokslo metus jis buvo drausmingas. rųjų vyksta pats tikrasis gy Dabar statyboje pasižymėjo kaip venimas. E. MATVIEKAS J. VAICEKAUSKO nuotr.
SUSIRINKIMŲ PROTOKOLAI
Devyni vilkai vieną bitę piauna. (V. Puplauskis, J. Valiūnas ir J. Zabielavičius).
Pieninės griaučiai.
Vėliavą nuleidžia
vaikučiai. — Ale kaimynas qerų čarkų turi. — Eime, jis tikriau siai neatsisakys mūsų statybinin kams paskolinti. Ir iš tiesų, kaimynas ir raktus net nuo dviejų valčių davė, ir irklus surado. — O kada, vyrai, tuos rūmus baigsite skaityti? — užkalbina jis mus, kai grįžome pasiirstę. — Greit, dėde, — dar porą sa vaičių, ir viskas. — Greitai statote. — Geri vy rai tie jūsų studentai. — Dabar jūsų. — taip pripratom prie qyvulius žiūrėk, išvarai rytą studentai į qanyklą, o čia jau dainuodami į aikštelę traukia — Bet juk kitąmet vėl atvažiuosi* te, ar ne. — Musų vaikučiams dar mokyklos reikės. Labiausiai išryškėjo kolūkiečių pažiūra į studentus per karvidės atidarymą. Ne taip lenqva išju dinti eilinį kolūkietį, kad jis kal bas sakyti imtų. O per atidarymą vienas po kito kalbėjo eiliniai kol Kaip sugebėdamas, ūkiečiai, kiekvienas stengėsi išreikšti savo džiaugsmą ir pagarbą studentams. Pirmasis kolūkiečių. .pasiūlytas už tostas buvo už.................... studentus, komjaunimo organizaciją.. . . . .Nesavanaudiško pasiauko jančio studentų darbo pavyz džiams kolūkiečiai neabejingi. Jie ne tik sugeba įvertinti komunisti nio darbo entuziazmą bet ir pa tys neretai užsikrečia Tokiu būdu mūsų šaunus darbas sto vykloje įqyja ir politinio auklė jamojo darbo prasmę. L. LENKAUSKAS Stovyklos Nr. 2 II pamainos pirm. komj. org. sekretorius
geriausieji stovyklos
Nr. 2 statybininkai
Laikas nepraėjo veltui Bęrods, dar ne taip seniai stu dentai iškilmingame komjaunimo aktyvo stovyklos atidaryme Tra kuose skaitė praėjusių metų stovyklautojų testamentą. O štai dabar palinko komjaunuolių gal vos prie naujo testamento lapo. Dvi savaitės daugiau kaip 100 studentų praleido Pakalnės pušinėlyie. Laikas veltui neprabėgo. Kasdien vyko užsiėmimai, pa skaitos, seminarai. O darbo išsiilgusiems studentų raumenims
talka kolūkyje turėjo savitą r.e mažiau didžiulę reikšmę. Siame įtemptame darbe, jį lydėjusiame poilsyje ir gimė nau jos studentiškos tradicijos. Tes tamente 1960 metų stovyklauto jams nė viena iš jų nebuvo už miršta. Kaip gi galima užmiršti, pavyzdžiui, kad ir jubiliatų pa gerbimą. Sakysim, sukanka tau stovykloje 20 metų. Šventinis subruzdimas, sveikinimai, dova nos. Stiprių draugų rankų val domas, 20 kartų skiriesi su žeme ir skrendi vos ne lig pušų vir šūnių. Ir dvidešimtąjį kartą iš šautas smenqi žemėn, tarsi ame rikiečių „Avangardas“. Mat, iš metus paskutinį kartą... nebeoaudoma. Ką qi. . . tradicija. O masinius stovyklos viršininko, štabo, svečių maudymus viešpa ties Neptūno garbei naujasis tes tamentas numato jau ne tik sto vyklos uždarymo, bet ir atidary mo iškilmėse. Tad štai sukrovė studentai praeitą antradienį visą savo dviejų savaičių patyrimą testamentan. įsukę butelin, kad nesu pelytų, pakasė jį po stovyklos vėliavos stiebu, išbandė paskuti nį kartą prieš išsiskirdami savo jėgas sportinėse varžybose esta fetėje, kiek nuliūdę, nuleido kom jaunimo aktyvo stovyklos vėlia vą. Pasikeitė atminimo įrašais už rašų knygutėse ir išvažinėjo kas kur. Tuoj ir rugsėjo pirmoji. Insti tutuose, akademijoj, Universitete laukia jų studijos, visuomeninis darbas. A. JAUNUTIS
J. LEVICKAS
VYT. VENCLOVA
GEGUŽIS
Liepsnelėm alma žiburiai aukštuos namuos, Ar supasi bangoj Neries. Ir supranti — Čia nieks nemėgsta ramumos — — Smiltim čia niekas nebyrės.
JAUNYSTĖS BALSU šniokščia upės, Išlaužusios ledą, Nenutyla vėl paukščių daina... Ir pavasariu vėl tartum kleqa Mano žemė, džiauqsmų kupina.
-Aš Jaučiu — ateis gegužis šviesiaakis Su žaliais plaukais,
Iš krūtinės liesis dainos — tyros, lakios
Ant. RYBELIS
Debesų takais.
DEGANČIOS AGUONOS Vieškeliai baltieji
lyg pailsę gulbės
Lauks visur manęs.
O beržai dainoriai, o klevai apstulbę Apkabins vyšnias.
Išbučiuos saulėlydžiai pušis lieknąsias,
Ežeruose skandins. Prie kiekvieno lango švelnų veidą rasiu — ilgesys svaigins.
Br. KLIMAŠAUSKAS
Ten, kur prakaitą liejo Varganoti pečiai, Šiandien bręsta gelsvieji Siūruonėliai kviečiai.
KAUNO HES STATYBOJE Betonas, žvirgždas... žemsiurbės galingos... Nuo jų šaižaus gaudimo apkursti. Statybų triukšmas i krūtinę sminga. O žmonės, žmonės — džiugūs, paprasti...
Liejos kraujas raudonas Kareivėlių kadais...
Ten liepsnoja aguonos Atminimo žiedais.
Prabudėsiu daug naktų vienužis vienas, —
Kad aš duonos šiandien nestokoju,
Tik širdis supras.
Ir išqirdęs tą dainą neramią, Joj pajusi tu balsą visų — Juk tai Juokias visa mano žemė. Mano žemė Jaunystės balsu.
Man — jaučiu — lieknutis obelies kamienas
Laimę, džiaugsmą jaučiu,
Išlinguos audras.
Tam aguonos ir žydi, liepsnoja Pakeliais, tarp
Jie neša ją lyg vėliavas per aikštę... Ir tiesias laimėn rytdienos keliai. O kloduos žvirgždo ir betone žaidžia Jau komunizmo saulės spinduliai.
kviečių.
Audros — drąsios audros — amžina Jaunystė, Leiskite į jas!
Atkeliaus gegužis, žieduose suvystęs
Juose ieškojau aš dalelės plieno, Kurs namo plytą pakelia aukščiau. Bet neradau. Tik akyse kiekvieno Žmogaus darbų didybę išskaičiau.
VAIKYSTĖJE
Kibirkštis — svajas.
ŽEMĖ IR ŽMOGUS
Buvau piemuo.
MINIATIŪROS .
L grudzinskas
Gėles kapojau botagu Ir laužą pakrūmėj kūrendavau kas rytą...
Menu šiandien, Kaip būdavo smagu
Mažiems mums
„rusai
žaisti
ir
Kai rankomis glostau aš akmenį kietą, Arimų grumstelį ar varpas rugių, Tuoj prakaitą sūrų ir delnus pūslėtus, Ir žmogišką širdį, ir kraują regiu.
banditai'*.
Kažkur vis skuba gatvės, žaliašvarkės gėlės, Širdies —- karšti, karšti lašai. Kažkur čiurlena muzika sparnus pakėlus. ..
— Sustok! — ją tyliai paprašai.
Mes žaisdavom linksmi,
O vakare, žiūrėk, Jau
pagiriais
nuaidi
šiurpūs
šūviai...
Ir lauki, ir ilgiesi, ir prisiglausti nori,
0 ji vingria, vingria srove Pro liepas nulekia, nubėga
Ir išsigandę glaudėmės —
Prie tėtės, prie mamos.. .
Grakšti, besvorė,
Mes žaidėme tada. . .
Palikusi liūdėt tave.
Tačiau gyvenime tikrai taip buvo.
RAUGYSTĖ tarp Viliaus ir Vygando užsi mezgė kiek neįprastai. Pastarasis, mėty tas ir vėtytas po mokyklas, pirmąją mokslo metų savaitę nerodė jokio noro suartėti su naujais draugais. Snūduriavo kone per visas pamokas ir nesivaržydamas žiovavo. Mergaitės jau buvo bepradedančios piktintis: kas gi tu toks, girdi, per laukinis, kad nesidomi bodiesi ja klase ir dargi taip akiplėšiškai žiovauji Bent neparodytum. mokslo Kartą" (tai buvo baigiantis antrajai metų savaitei) ilgosios pertraukos metu prie Viliaus priėjo „paslaptingasis” ir, nutvėręs už rankovės, pasivedė į nuošalesnį kampą. — Tu, kiiacke, žinai šiam kalėjime tokią vietelę, kur žandarai neslankioja? — paklau sė Jis pusbalsiu, o kai Vilius, tirpdamas iš džiaugsmo, linktelėjo galvą, įsakmiai paliepė: — Vesk. Jie atsidūrė palėpėje. Vygandas kelias minu užmiršęs tes rūkė tylėdamas, lyg būtų visiškai * kai tas, nežinodamas, paklusnųjį „vadovą”. Tik “................. ką veikti, dirbtinai nusikosėjo, naujokas paklausė: — Nori dūmo? galvą Vilius. — Nerūkau. . . — papurtė , Jis sumišęs pažiūrėjo į besišiepiantį Vygan dą. — Taip, taip— — numykė naujokas. — O tu norėtum tapti mano draugu? Aš, brolyti, žinau tokių dalykėlių, apie kuriuos tu ir sapnuot nesapnavai, .. — žinoma, neslėpdamas džiaugsmo šūkteįėjo Vilius. — Bet pala, — sustabdė Vygandas. — Prieš Duok pentai teks atlikti mažą formalumėlį. kis. . . va . kaip, Dabar kartok: nuo šios akimir„Brolybė ir laisvė”. tos priklausau sąjungai „ ‘ i — pusiau, kauty’yragėliai ir šiaip skanėstai kartu. Amen. lėse su auklėmis — ... Kartu. Amen, — baigė ir Vilius. Nuo tos dienos jo gyvenimas pasuko nauja aga. Įvairiausi pokalbiai pertraukų metu pale nepageidaujamų lėje ar šiaip nuošaliau nuo . _ ūsų svaiginte svaigindavo jį. Ir ko tik VyganJas nežinojo! . . Neatpažįstamai pasikeitė Vilius. Ir jis tuo atrirai didžiavosi. — Ką jūs išmanot. .. — modavo ranka į draujų priekaištus dėl perdėto pasipūtimo, — Esat okie pat veršeliai, koks ir aš buvau prieš 'teinant Vygai. Dabar — pašvilpkit. Pažįstu gy venimą. Gal dvi valandas kalbėjosi kartą su jais auk otoja. Eet draugai lyg susitarę tylėjo. O po to 'ienas per kitą prunkštė: „Na, ir nuobodūs tie )aigią gyventi žmonės”. Vilius, pajutęs po kojomis „(tvirtą pagrindą”, leberaudo prieš savo „mokytoją”. Kelis kartus au buvo ir susipykę. Mat, Vygandui ėmė nebe>atikti „toks staigus pienburnio išgudrėjimas”. tik Viliaus nuolaidžiavimas sutaikydavo juos, la, ir cigaretės su pyragaičiais pagelbėdavo.. .
— Mes dainelių mokam. Gal chorelį? — Geriau vaidinimą, įkyrėjo dainelės. . . — O aš ant patefono, — staiga leptelėjo Vy gandas, tikėdamasis sukelti juoką. —kio simfoniją. .. Gal blogai? — Na ir kvailas tu, kaip pelų* maišas, pasi piktino kone vienbalsiai kelios. Bet čia įsikjšo Vilius. — Kaip kas moka, taip tas šoka. Aš, pavyz džiui, neblogai koncertuoju su kate. — Jis pa sislėpė už priekyje sėdinčio nugaros ir tęsė: — Paimu pagaliuką, perskeliu jį ,ir — gnybt į uo degą. .. Miau-miau, miau-miau. . . Paskui atsisė du į fotelį ir mušu koja į taktą... Klasė nebeištvėrė ir ėmė juoktis. Tik vienas Vygandas raukėsi. — Rado iš ko žvengti, — burbtelėjo jis piktai. Pirmajame suole sėdinčioji Janina, aprimus triukšmui, šnypštelėjo draugei: — O kas, Jeigu Vilius sugalvotų kokius juokin gus kupletus ir padeklamuotų? Atsimeni, pernai kartą rodė. . . Tokie juokingi. . . — Nesutiks. . . Ir pirmiausia turėtų atsiklausti Vyganto. Dabar jam jis lyg tėvas. Fi, neapkenčiu to pamaivos. Ir kaip Vilius gali draugauti su juo? — Ir aš neįsivaizduoju.. . Auklėtoja tuo tarpu tylėdama sekė klasę. Kai visų akys laukiamai nukrypo į ją, ji truputį šyptelėjo ir paklausė:
D
Paskutinioji pamoka buvo auklėtojos. Devinoji „a”, kaip ir paprastai po skambučio, virte ........................... pasamdytas ’irė: trinksėjo suolai, kažkas lyg Pygavo, kažkas visa gerkle kvatojo. Mažasis epųlis, sakytum gyvasis sidabras, zujo suolų Hėmis ir sumaniai atrišinėjo mergaitėms kasinus. Po kelių minučių įėjusiai auklėtojai valandėlę eko palaukti, kol aprims įsisiūbavusi klasė. Po o uždavė sekančiam kartui, paklausė du moinius. Mergaitės kažko nerimavo. — Kaip dėl šokių? — kelintą kartą lindo į kis Rūta, apvalaus lyg obuolys veiduko. Ji, aip pati kartą prisipažino, galinti šokti „iki ’ualpimo”. — Rimas sutiko pasakėčią padeklamuoti, — asakė negarsiai kažkuris iš berniukų.
Per lauką nutįsę garuojančios vagos Man primena kvepiančios duonos riekes, O klevas palaukėje — lieknas, įdegęs »— Kančias, kurias teko žmonijai iškęst. ..
žvelgiu į grumstelį, į želmenį žemės — Ir rodosi žmogų — kūrėją regiu, Ir, rodos, gyvybę ir krauja jis semias, Įaugęs ariman ar varpoj rugių. ..
Kaitra. Pagelto liepų lapai. Išdžiūvo sraunus upeliukas, kurio atoslautoje ruošėsi išsiskleisti balta vandens lelija. Viskas ap mirė. . . Bet apniuko dangus. Prapliupo lietus. Lie pų kamienais pasruvo vanduo, ir drėgnos ša kos sutvisko spalvotom kibirkštim. Rasotais pamiškiais skambėdamas nuskubėjo upeliu kas. Žalį kilimai nusidriekė pievomis. O iš debesų liejasi lietus — toks sodrus, šiltas. Liejasi žemės meilė. Atgaivinta tos meilės, atgis ir lelija. Ir saulėtą rytą išsklęls balią perlinį žiedą.
GROŽIS
SPINDULĖLIS Vos saulė sėstels ant akmens, Tuoj spindulėlį atridens. Jis ištirpdys tamsos lašus — Ir taps granitas toks šviesus!
Ir spindulėlis šoks ir siaus, Ir vis ieškos akmens tamsaus. ..
Už jį balsavo tik dešimt. Vygandas beveik neabejojo, kad vadovo garbė atiteks jam. Gerokai už visus vyresnis, ne vieną ir ne du kartus šokiuose laimėjęs prizinį val są — tai juk šį tą reiškia. Grįžęs Vygandas netgi nepažvelgė į lentą. Tik atsisėdęs į savo vietą ir truputėlį apsiraminęs, jis pakėlė akis. Prie jo pavardės tįsojo. .. vie netas. Vienas? Negali būti! Smilkiniuose ėmė pa šėliškai tvinkčioti. Vilius jau buvo už durų.
SAULIUS ADOMĖNAS
— Ar pasiryžę laimėt pirmą . vietą? Mergaitės Po šių žodžių vėl kilo triukšmas laimės, o karštai tikino, kad tikrų tikriausiai berniukai pasiskirstė į dvi grupes: vieni sakė, kad jei tik panorės, o antrieji — tylėjo. — Yra sakoma: gera pradžia — pusė darbo, — kalbėjo auklėtoja. — O kolektyvas pas mus turtingas. Turime ir dainininkų, ir muzikantų, ir ko tik nori. Vadinasi, reikia tik gerai pano rėti, tiesa? Daugelis rimtai linktelėjo galvomis. — Daugiausia vilčių tai tikriausiai šokių rate lyje. Šokėjų, be abejo, bematant atsiras, o vado vą išsirinksim irgi iš savų. Duosiu jam knygelę repetuosite, ir du ar tris kartus per savaitę Toks tiktų iš berniukų ir iš šokančių. — Surv.. . — miktelėjo vienas, ______ _____ bet______ gavo— toki niuksą į pašonę, jog net neaiktelėjęs susirietė. — žėglį! priekaištingai — Vygandą, Stonį rašykit, šūktelėjo Čepulis. — Aš Vilių, — pasiūlė tyliai seniūnė. Auklėtoja nusišypsojo ir, pritariamai linkteįėjusi gaivą, užrašė: „4. Starkus”. Pirmasis už durų išėjo Survila, išblyškęs lėtas vaikinas. — Iš jo vadovas, kaip iš kupranugario lėktu vas. .. — suprunkštė Vygandas, o įai tas su grįžo, garsiai pareiškė: " — Vadinasi, tik septyni tikri Survilos drau gai. .. žėglio dauguma nemėgo už tai, kad jis vaikš tinėdavo pasipūtęs lyg kalakutas ir niekada su klasės draugajs nesisveikindavo. Mokėsi jis vien trejetais, o paklaustas, kodėl nesistengia geriau, atkirsdavo: „Jei visi mokyti bus, kas gatves šluos”. Bet ir dirbo Jis kaip žalias medis dega. Kai žėglys vėrė duris, mažasis Čepulis staiga riktelėjo įkandin: — Sa'ko, tu tango ne iš tos kojas šoki!
MEILĖ
Po auklėtojos žodžių: „Kas už Starkų?” pra džioje pakilo trys, paskui septynios, dešimt ir pagaliau visas rankų miškas. Ir vos tik išrinkta sis spėjo praverti duris, kai jį užbėrė žodžiais: — Žiūrėk, kad nesipūstum! — Ei, jei užimsim pirmą vietą, perku kilogra mą šokoladinių. — O aš įteiksiu asmeninę dovaną... — Bulvės medalį? — Ne — ačiū! — Pagerbt katutėmis! Ir visi triukšmingai’ paplojo, nulydėdami žvilgsniais sprunkantį į suolą sumišusį Vilių. Už ką toks pasitikėjimas! Juk Stankus kone paskutinis mokinys, nebepaisąs kolektyvo, įžūlus... Jo vaizduotėje visu ryškumu vėl iškilo nelemtas išsišokimas, valandėlėmis griaužiąs sąžinę. .. . Klasės susirinkimas... Tema: „Kaip mes suprantame draugiškumą”. Viena po kitos kalba mergaitės, Rimas, dar kažkas ir visi ____ smerkia ___ j] ir Vygandą. Pagaliau jis nebesusivaldo ir šūk teli: — Mums kolektyvas reikalingas, kaip veršiui frakas. Atstokit nuo mūsų.. . Dar ir dabar Vilius, sakytum, junta staiga su smigusius į jį žvilgsnius, vienus priekaištingus, kitus pilnus neapykantos... Ir jį šiandien išrin ko vadovu? Jį, Vilių. Jo turės klausyti lyg ko kio vyresnio, o Jei užims pirmą vietą. . . Bet už ką? Kažkokia maloni šiluma užliejo Starkų. No rėjosi kalbėti, klausti, bet... bet trūko žodžių, ir jis nesąmoningai teglamžė sąsiuvinį. — Vilka, paskutinę pamoką tupėsi? — klastin gai primerkęs akis, dėdamasis abejingas vis kam, paklausė Vygandas. Starkus nieko neatsakė. ,,Na, palauk!” — virdamas pavydu, kerštingai sumetė draugas. „Aš tave pamokysiu... kuo tu geresnis už mane? Išrinko, mat..
Prie upelio, ant akmens, sėdi mergaitė. Basa, saulės nudegintais pečiais. Besilei džianti saulė aukso kruopelėm nubarstė jos galvą. Žiūriu ne į Rafaelio paveikslą ar grakštutę Taurldės Venerą, Iškaltą iš bal tojo marmuro. Gėriuosi paprastu žemės vai ku — baltaplauke septyniolikamete. Gamta jai nieko nepašykštėjo: į akis įliejo upių vaiskumos, bronza nudažė lygius pečius, į lūpas įspaudė svajingą šypseną. Ir jeigu čia butų mano draugas, su kuriuo tiek daug gin čijomės — aš parodyčiau jam liekną, tra pią mergaitę ir pasakyčiau: pasigėrėk, — štai kur įkūnytas gyvenimo grožis. .. Tuo metu prabilo auklėtoja. — Starkų pažįstam nuo penktos klasės. Ne blogas vyras. Tik pastaruoju laiku kažkokia liga užsikrėtė. Na, bet visų gyvenime juk būna klaidų; štai užeina toks laikotarpis, ir norisi nieko nebepaisyti. Kad ir vakar. Dalis mokinių pabėgo nuo algebros. Kas kaltininkas? Vilius nervingai pašoko, patrypčiojo vietoje. — Aš.. . mes nieko nekurstomi, tai yra be veik nieko. . . Sumanėm ir išėjom, — užsikirs damas pralemeno jis. — Kas beveik? Sakyk tiesiai: Stonys sukurstė, — nerangiai pasikeldamas, sviestelėjo Vygantas. Jis visas liepsnojo. — Bet, aš manau, būkim teisingi, — tęsė jis dusliai, — pasverkim, kurio čia iš musų daugiau pasistengta, a? Kas sakė: kurie pasiliks bus didžiausi niekšai? Kas šaukė visa gerkle: velniop matematiką? Gal aš? O jūs, rinkdami viršilas, apsižiūrėkit. . . Klasė apmirė. Vygandas sunkiai klestėjo atgal į suolą. — Aš sakiau. . . tiesa, — labai tyliai prisipa žino Vilius, beprasmiškai braukydamas pirštu suolo viršų, — kaltas... tikrai nerinkit manęs.. . nevertas, Jo balsas truputėlį virptelėjo, Tą akimirką lyg susitarę pratrūko klasiokai: Tai toks Vygandas. Laiko save draugu. Savanaudis! Jau tylėtų bent! Auklėtoja paėjėjo iki pusės eilės. — Stony, bent sąžinę turėtum, — "sugėdino ty liai ji.- —- Nejaugi tu nesijauti nė trupučio kal tas? — Ne! — atkirto nenatūraliai tvirtu balsu Vy gandas. — Tada aš neturiu ką sakyti. Rytoj tegu! ateina tėvelis. Stonys nelaukė tokios atomazgos. Kelias se kundes jis sėdėjo tartum netekęs žado. — Ką, tėvelį? Už tiesą! Aha, aišku, — atsipei kėjęs prakošė_ jis, ir, nebesusivaldydamas nuo įtūžio, ėmė grūsti knygas į lagaminėlį. — Bet dar pažiūrėsim. Apversiu aukštyn kojom švie timo ministeriją! Apversiu! Vadinas, neturtingas, nepatepsi pedagogams ryklės — švilpk! Va, Starkus — kas kita... Jis triukšmingai pašoko iš vietos ir taip trink telėjo durimis, jog net tinkas pabiro nuo sienos. Klasė vėl apmirė. Visų akys nukrypo į Vilių’, kuris, raudonesnis už žariją, gaužėsi suole. — Viliau, spiauk tu į jį, — kažkas nuošir džiai pasipiktinęs patarė jam. — Nepažink daugiau. — Aš jam snukį išdaužyčiau. .. — Dabita — donžuanas... — Pašalinti tokį iš mokyklos! Starkus nepastebėjo, kai prie suolo prisiarti no auklėtoja. Teužgirdo žodžius: — Tad pradėsim iš naujo? Bet jis tylėjo, nedrįsdamas pakelti akių prieš klasę.
„RAUDONOSIOS VĖLIAVOS” KOLŪKYJE Siaulių rajono .Raudonosios vėliavos” kolūkyje jau įpusėtas linų rovimas. Kolūkis šiemet linais užsėjo 57 ha, tačiau dėl didelės kaitros kai kuriose brigadose dalis linų išdegė. Liko maždaug 40 ha. *T* Kolūkiečiai baigė rugiaplūtę. Dabar rugiai kuliami. Su darbais visi stengiasi kiek galint greičiau susidoroti. Štai sėklai jau iškūlė rugių, ir dabar kulia avansą už darba dienius. Darbadienis pakankamai svarus „Raudonosios vė liavos” kolūkyje. Už darbadienius iki rugpiūčlo 1 d. kolklečiai gaus po 2 kg grūdų (kviečių ir rugių) po 5 rub. pinigais.
M ūsų svečiai Universitete lankėsi antroji JAV lietuvių turistų grupė. Svečiai kalbėjosi su Universiteto Rektoriumi J. Kubiliumi, literatūros ka tedros vedėju B. Pranskumi. Apžiūrėjo Sarbievijaus ir kitus Uni versiteto kiemus.
Plaunami taip pat ir vasariniai (jau pusė nuplauta), ku liami miežiai. Geriausiai dirba I brigada, kuriai vadovauja agronomė Lukoševičienė. Nors kolūkyje ji dirba visai ne seniai, vos du mėnesiai, tačiau su darbais visada suspėja. Taip pat gerai dirba ir P. Lukošaičio vadovaujama brigada. Jo brigada daugiausia iškulia kviečių — net 25 cnt iš ha.
Baigę šiuos darbus, kolūkiečiai ruošiasi pradėti rugių sėją. Neužimtų pūdymų kolūkis turi nedaug. Taigi dabar aria dobilienas, skuta ražienas. Bevelk visi darbai mecha nizuoti. Į darbą įjungti visi traktoriai, o kolūkis jų turi net šešiolika. Prie pūdymų dirba vikšriniai traktoriai, o ra tiniai — prie kūlimo.
Kolūkyje vyksta didelės statybos, šiais metais statoma didelė 150 galvų talpos karvidė, 200 vietų talpos kiauli dė, sandėlis-garažas (sandėlis 300 t. talpos, garažas — 11 automašinų), pirtis, kolūkiečių gyvenamieji namai. Iš viso jų statoma 10, iš kurių 5 jau baigti. Taip pat mūsų Uni versiteto studentai stato kolūkiui ligoninę.
Puošiasi Žilinų kultūros namai Vilniaus Valstybinio Dailės Instituto penkto kurso studentai Vitalijus Turšys I” Stanislavas Olechnavlčius šią vasarą praktiką atliko žilinuose. Jie padovanojo puikią dovaną kultūros namams. Vitalijus — mozaiką „žemės ūkis”, o Stanislavas — freską „Kol
ūkio šventė”.
NUOTRAUKOJE: Stanislavas Olechnavlčius darbo metu. R. JUREVIČIAUS nuotr.
Filmuoja studentai
„Raudonosios vėliavos” kolūkyje neįmanoma rasti tin ginių, blogų darbininkų. — Pas mus visi geri, blogų nelaikom, — neveltui taip kalba kolūkiečiai. Ir tikrai, štai, pavyzdžiui, kolūkietis Jonas Kleinauskas. Nors jam jau 62 metai, tačiau darbadienių jis Išdirbo dau giausia — 241 Arba paimkime Algį Tamošaitį. Algis dar visai jaunas, neseniai grįžęs iš Tarybinės Armijos į gimtą jį kolūkį. Jis vienas iš geriausių kolūkio darbininkų, ak tyvus visuomenininkas. O štai Laima Norkūnaitė. Jai tik devyniolika, o apie ją jau su pagarba kalba kolūkyje. Jos rankose darbas virte verda. Daug labai daug kolūkyje gerų žmonių. Nemažai yra jaunuolių, kurie, baigę vidurinę mo kyklą, pasiliko dirbti gimtajame kolūkyje. Tai bibliotekos vedėja Angelė Tvaskūnaitė, Angelė Simulionytė, Janina Samuiytė, Genė Aliulytė. Jos dirba kolūkyje. Neįprastas sujudimas buvo praėjusį sekmadienį „Rau donosios vėliavos” kolūkyje. Į mokyklos aikštę rinkosi kol ūkiečiai, svečiai net iš 9 aplinkinių kolūkių, svečiai iš Šiau lių rajono partijos ir komjaunimo komitetų ir t. t. Čia įvyko derliaus šventė. „Raudonosios vėliavos” kol ūkis pirmasis rajone nuėmė derlių. Po iškilmingosios da lies vyko geriausių kolūkiečių apdovanojimas, didelis kon certas, atrakcionai, žaidimai, šokiai. N. TUMASAITĖ
NUOTRAUKOJE: Svečiai iš JAV prie Teisės mokslų fakulteto. K. VIRPSO nuotr.
Stojančiųjų debiutas {domus šeštadienio vakaras jaunimo komiteto pirmasis buvo mūsų stojantiesiems. sekretorius drg. Cesnavičius, papasakojęs įspūdžius iš Vie Čiurlionio Aktų salėje vyxo nos festivalio. Reikia pažymė draugystės vakaras, organi ti. kad vakare vyravo drau zuotas pačių busimųjų studen giška ir pakili nuotaika, ir jis tų. Įdomi ir šio vakaro idėja. buvo nė klek ne blogesnis už „Taure” jau kelinti metai yra „senų” studentų vakarus. ---- -------susidaręs paprotys vakarais rinktis į balkoną ir dainuoti. Daina, žinoma, geras dalykas, SPORTAS bet trukdo tuo metu sėdin tiems prie knygų. Komjauni mo komitetas pasiūlė dainos BETA MATUTYTĖ— mylėtojams organizuoti drau gystės vakarą, kuriame jie Pabaltijo respubikų šuolių, galėtų ne tik padainuoti, bet su parašiutu čempionė! ir arčiau susipažinti, parodyti savo sugebėjimus. at Iš tikrųjų, atsirado ir gabių organizatorių, ir gerų atlikė jų. Paminėtini stojantieji Mi rankinio ČEMPIONATAS koliūnas (įTMF) ir DausinalŠiomis dienomis Kapsuke tė (įMMF). Pirmasis ga- ‘prasidėjo Lietuvos rankinio bus organizatorius, o pastaro čempionatas. Jame dalyvauja ir USK komanda. Pirmame ji — gera gimnastė. pogrupyje mūsiškiai užtikrin Vakaro dalyvius ypač su- tai rezultatu 14:7 įveikė Kau Vilniaus miesto kom- no „Žalgirio” vienuolikę.
Maskvos valstybinio M. V. dyti mokslinį-tlriamąjį darbą Lomonosovo vardo universite studentų ir Universiteto bend to mėgėjiškos kino studijos radarbių, išvykusių į pietus gyvenime atsitiko reikšmingas aiškinti debesų susidarymo įvykis: gautas laiškas, kuria procesus. Aiškus ir įdomus me rašoma, kad Anglijos dar tekstas bei gera muzika bininkai aukštai įvertino -kino yra neabejotini filmo statyto filmą „Iki naujo susitikimo1’. jų laimėjimai. Panaudojant Sį filmą kūrė Universiteto šiandieninės technikos pasie studentai-kino mėgėjai.. Jie kimus, kino juostoje perduo keliavo drauge su grupe Ang tas visas oro ir erdvės stlcnilijos delegatų, aplankiusių jos žavesys. mūsų šalį 1957 metais, ir, pa Įdomų spalvotą filmą kino naudojant kelionės metu nu filmuotą medžiagą, buvo su mėgėjai sukūrė drauge su kurtas filmas apie tai, ką pa Biologijos fakulteto studen matė Anglijos svečiai Taryoų tais prie Juodosios jūros. Fil Sąjungoje. Filmas buvo dubliuotas , į mavimo darbai atliekami 30 anglų kalbą ir padovanotas vandeniu. Kento kalnų pramonės darbi Mėgėjiškos Universiteto kininkų profsąjungai. no studijos nariai nuolatos gi- I 0 Studentas-geologas Anatoli liną savo žinias, įsisavina nau sustodavo ilgiau respublikinės gėlių parodos lankyto-Ž jus Parchomenko, filmo reži ją fotografavimo ir filmavimo Z jaiNetieskartą Universiteto Botanikos sodo eksponatais. O domėtis tikraiŽ sierius ir operatorius, sukūrė techniką. Aukštas meistrišku buvo kuo. Daugelį augalų lankytojai matė gyvenime pirmą kartą Ž nuostabią apybraižą. Žiūrovas mas, teisingas gyvenimo, Suvedus parodos rezultatus, mūsų Botanikos sodui už turtinį drauge su mūsų svečiais ke mokslo ir mokymosi atspindė Ogiausią gėlių asortimentą paskirtas pirmo laipsnio diplomas ir^ liauja po plačią šalį. . . .Šven jimas — štai uždaviniai, ku ž tūkstančio rublių premija. g tinė darbo žmonių demonstra riuos išsikėlė šio gabaus ko NUOTRAUKOJE: Ir jaunam, ir senam įdomu pasiklausyti paro-^ cija Raudonojoje aikštėje, so lektyvo nariai. dos darbuotojų pasakojimų apie dykumų kaktusus, nustabiąją ir^ cializmo statytojų taikus dar retąją orchidėją. bas ir puikus poilsis — visa P. VIDUSKAITE i\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\'X\\\\\\\\\X\^^^^ tai parodyta paprastai ir lyriš kai. Su visu apybraižos cha rakteriu puikiai harmonizuoBūtų gerai, kad Vietos ko jasi ir jos finalas — pavasa mitetas imtų galvoti ir apie rio peizažas, sutikęs filmo Universiteto poilsio namų or statytojus, bebaigiant šį dar. ganizavimą Valakampiuose ar bą. Ir kada diktorius paskuti ba kitoje vietoje arčiau Vil nį kartą taria: „Iki naujų suniaus, kur po darbo būtų ga sutikimų, draugai", į žiūrovą lima pailsėti. Zydiškėse esan nejučiomis padvelkia tas soli Žydiškos, ti Universiteto vila negali pa Dauguma Mokslinės biblio kaltė — Jaltoje, bibliografė Buvom išvykę į darumo ir draugystės jaus keliauja Gruzijos porą kartų riešutauti į greti tenkinti visų norinčių, nes ji mas, tvirtais tvirtais ryšiais tekos darbuotojų atostogauja Adomonytė knygų tvarkymo sky mus Vilniaus rajonus. Tokios yra per toli nuo Vilniaus, o jungiantis viso pasaulio dar liepos ir rugplūčio mėnesiais. keliais, Atostogauja įvairiai. Didžio riaus vedėjas Tamoševlčius išvykos numatomos ir toliau. antra, organizuojamos studen bininkus. Norėtųsi paminėti nors ke tų stovyklos, ir darbuotojams ji dalis mūsų žmonių ilsisi — Moldavijos respublikoje. Filmas „Iki naujo susitiki prie gintarinių Baltijos kran Didelį dėmesį bibliotekos liais žodžiais mūsų komiteto nėra vietos. Organizuojant darbuotojų mo” — tai ne atsitiktinis stu tų. Šiais metais Palangoje Il profbiuras skiria darbuoto- darbą, rūpinantis Universiteto _____ jams, dirbantiems šiais mėne- darbuotojų poilsiu, bei gydy kultūringą poilsį po darbo ar dijos pasiekimas. Tą dieną, kai sėjosi komplektavimo skyriaus vedėja Macevičienė, AboneA’---- siais bibliotekoje. Kartu su ad mu. Jei ankščiau mūsų biblio ba sekmadieniais, daug padė buvo gautas laiškas iš Angli mento vedėja Jablonskytė, ministracijos profbiuru organi tekos profbiurui būdavo išski jo Prorektorius administraci jos, studijoje vyko visuomeni bibliotekininkas Rozenbliu- zuojamos įvairios ekskursijos riama po kelis kelialapius i jos ir ūkio reikalams, aprū nė apžiūra naujo filmo „De mas, restauratorius — vyr. la po gimtąjį kraštą. Bevelk nė sanatorijas bei poilsio namus pindamas transportu, už ką labai reikalingi kai ku jam čia viso kolektyvo vardu besys”, kurį pagamino kino borantas Janušonis, redakto ra buvę tokio vasaros sekma (kurie darbuotojams), ir noriu padėkoti. Didelę Ba dienio, kad mūsų darbuotojai riems mūąų rius Cesiūnaltė ir kiti. mėgėjai, pabuvoję Krymo pu Vienai mūsų darbuotojų, būtų ilsėjęsi Vilniuje. Jau bu tai šiais metais negavome nė siasalyje drauge su studentais- drg. Baronienei, teko pabuvo vo organizuotos ekskursijos į vieno kelialapio. Vien šis fak ramą mums suteikia ir StilUniversiteto dentų profkomitetas. praktikantais. ti Vengrijos Liaudies respubli Anykščius, po Zarasų kraštą, tas rodo, kad komitetas Mokslinės Fizikos fakulteto studentas koje. Keli mūsų bibliotekos Druskininkus, Naugarduką ir Vietos V. TAVORAS kolektyvą ne visaVladimiras Grebenščikovas iš darbuotojai ilsėjosi ir ilsisi už kt. Taip pat organizuojamos bLbliotekos Mokslinės bibliotekos da'laiko lygiateisiu ‘Universlsprendė sudėtingą uždavinį: respublikos ribų. Tai direkto profbiuro narys pavaduotoja Vaidinaus- išvykos ir po darbo valandų, teto darbuotojų kolektyvu. gyva vaizdine priemone paro- riaus ;
MOKSLINES BIBLIOTEKOS DARBUOTOJŲ POILSIS
LV 10991
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7- 79-17. Spausdino Laikraščių
ir žurnalų leidyklos spaustuve
Nustebote?! Tokia simpatiška, kukli mergina, ir staiga nei iš šio, nei iš to — „Spygly”. Pasi taiko. Tai stojusi į mūsų Univer siteto Teisės fakultetą SleževiČiūtė. Egzaminus laikė neblogai, su darbo stažu ir su patyrimu apgavystėms. Tai ji iš „geros šir dies” rašė Pedagoginiame insti tute lietuvių kalbos rašomąjį darbą už Rutkauskaitę Valę.
Redaktoriaus pav. J. STEPŠYS
Nžs. Nr. 1240