f
SPALIUI, visų Salių proletarai, viehykitEs i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
Nr. 25 (404) 1961 m. lapkričio 4 d.
Kaina 2 kap.
TSKP XXII suvažiavimas baigė savo darbą Spalio 31 d. rytiniame posėdyje suvažiavimas išklausė skaičiavimo komisijos pirmi nlnko drg. P. Demičevo pranešimą apie partijos centrinių organų rinkimų rezultatus. Suvažiavimo delegatai audringais, ilgais plojimais sutinka pranešimą apie vieningą TSKP Centro Komiteto narių,kandidatų Į CK narius, Centrinės revizijos komisijos na rių išrinkimą. Draugas N. Chruščiovas pažymi, kad vieningas balsavimas renkant centrinius parti jos organus dar kartą rodo mūsų lenininės partijos vienybę ir monolitinį susitelkimą Iš rinktųjų draugų vardu jis dėkoja suvažiavimo delegatams už didelį pasitikėjimą. Vakariniame suvažiavimo posėdyje pirmininkaujantis draugas N. Chruščiovas praneša, kad įvykęs Centro Komiteto Plenumas išrinko CK Prezidiumą ir CK_ Sekreįoriata. pa Partinės kontrolės tvirtino Partinės kontrolės komiteto prie TSKP CK pirmininką ir _ komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją. Jis taip pat praneša, kad Centrinės 'revizijos komisija išrinko komisijos pirmininką. CK Prezidiumas patvirtino CK Biurą Rusijos Federacijai. rezoliucija dėl Po komisijų pranešimų buvo vienbalsiai priimti XXII suvažiavimo TSKP Centro Komiteto ataskaitos, TSKP Programa ir TSKP Įstatai. Trumpą baigiamąją kalbą pasako draugas N. Chruščiovas. Jis skelbia Tarybų Sąjun gos Komunistų partijos XXII suvažiavimą uždarytą. Delegatai ir svečiai su dideliu en tuziazmu gieda partijos himną „Internacionalą“.
INFORMACINIS PRANEŠIMAS apie TSKP CK Plenumą 1961 metų spalio 31 d. |vyko Tarybų Są jungos Komunistų partijos XXII suvažiavimo šrlnkto TSKP Centro Komiteto Plenumas. Plenumas išrinko šios sudėties TSKP CK Prezidiumą. Prezidiumo nartai: draugai L. Brežnevas, N. Chruščiovas, A. Kosyginas, F. Kozlovas, O. Kuusinenas, A. Mikojanas, N. Podgornas, D. Pollanskis, M. Suslovas, N. Svernikas, G. Voronovas. Kandidatai į Prezidiumo narius: draugai V. Grlšinas, š. Rašldovas, K. Mazurovas. V. Mžavanadzė, V. Sčerblckis. > Plenumas išrinko šios sudėties TSKP CK I* Sekretoriatą: draugas N. Chruščiovas \ TSKP CK Pirmasis sekretorius, draugai F. ) Kozlovas, P. Demičevas, L. lljičiovas, O. Ku t usinenas, B. Ponomarlovas, I. Spirldonovas, S M. Suslovas, A. šelepinas.
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ
C
) ’ i ’ , i 1961 metų spalio 31 d. Įvyko Tarybų Są * jungos Komunistų partijos Centrinės revizi i jos komisijos posėdis. i Centrinė revizijos komisija išrinko komisi * jos pirmininku draugę N. Muravjovą. * *
PARTIJOS CENTRINĖJE REVIZIJOS KOMISIJOJE
TSKP CK BIURAS Rusijos federacijai
TSKP CK Prezidiumas patvirtino šios su dėties TSKP CK Biurą Rusijos Federacijai: draugas N. Chruščiovas — pirmininkas; draugas G. Voronovas — pirmininko ple čiąsis pavaduotojas, draugas P. Lomako Pirmininko pavaduotojas; Biuro nariai draugai: G. Abramovas, V. -iurajevas, M. Jasnovas, L. Jefremovas A. Ūrilenko, N. Ocganovas, D. Pollanskis, A. Romanovas.
i i
1 *
i i i i 1
Plenumas išrinko Partinės kontrolės komi teto prie TSKP CK pirmininku draugą N. Svernlką, Partinės Kontroles Komiteto pir mininko pirmuoju pavaduotoju — draugą Z. Serdiuką.
Juozas MACEVIČIUS
Aukštai iškelkit vėliavas! Aukštai iškelkit vėliavas! Kalbėsiu Aš apie gyvus ir galingus žmones Ir apie šventą komunistų tiesą, Sušvitusią Gimtosios žemės kloniuos. Skambių vardų Ieškoti jiems netenka, Jie stovi šiandien Prie pasaulio vairo, -Istoriją jie rašo savo rankom, Pasukę žemės rutulį Į kairę! Ir atnešė pavasarį į žemę Jų tvirtos rankos Ir jų širdys drąsios, Sukūrę mūšiuos Partiją nemarią — Liepsningą vėliavą Plieninei savo klasei. Tai ji sparnus kovoj Žmonijai kalė, Kad ji išskleisti juos plačiai galėtų, Tai ji parodė jai Tiesiausią kelią Į aukštumas Ir į erdves žvaigždėtas. Už tai pavasaris Mūs žemėj šiandien dvelkia, Pavasariu Melsva padangė švyti! Aukštai raudonas vėliavas iškelkit, Pasveikindami Komunizmo rytą!
ŠLOVĖ TARYBINEI LIAUDŽIAI DIDŽIAJAI KOVOTOJAI UŽ LENINO IDĖJŲ PERGALĘ, ŠAUNIAJAI KOMUNIZMO STATYTOJAI! (IŠ TSKP CK ŠOKIŲ DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINES REVOLIUCIJOS 44-sloms MĖTINĖMS)
MUSŲ BRANGUS SVEČIAI Skubančios mašinos ant šaligatvių drabstė drumzlinų vandeni Ir purvinus lapus. . . Sako, dabar Vietname noksta ryžiai Ir pusnuogius dar bininkus negailestingai puola saulė. Sako. . . Pusšiauris klane vairavo grakštų klevo laivą, o mes sto vėjome, apikaklėse paslėpę galvas, ir laukėm brangių sve čių: Vietnamo Darbo žmonių partijos CK Pirmininko Ho Si Mino ir Vietnamo Darbo žmonių partijos CK pirmojo sekretoriaus Le Zuano. Širdyje buvo nesmagu, kad Tarybų Lietuvos padangės saulę pasivogė įmirkę debesys. Tačiau kai iš mašinos išlipo Ho Si Minas ir linksmai šypsodamasis pasakė lietuviškai ..sveiki“, mes dar lauke sukėlėme ovaciją. Aktų salė brangius svečius pasitiko dar audringiau. Tautinių juostų tunelis, dūdos, plojimai, gėlės, smagios šyp senos — viskas svečiams. Aidi šūksmai: — Te-gy-vuoja Ho Si Minas! — Tegyvuoja Le Zuanasl Ir tūkstančiai — „Valio!“ Fotoreporteriams/ kino operatoriams — tikra rugiapjū tė! Universiteto svečiams visada uždedamos studentiškos kepuraitės. Svečius sveikina mūsų Rektorius. Prie mikrofono drg. Ho Si Minas. Pritrūkus žodžių, pa dėdavo rankos, linksma šypsena. Be žodžių supratome: — Mes draugai, bičiuliai, broliai! Sutikimas baigėsi koncertu. Paskui svečiai nusifotogra favo su studentais ir pasirašė Universiteto svečių knygoje. Išlydėjome audringais plojimais. Lauke lijo. Aktų salėje buvo džiugu ir saulėta. . . R. RAKAUSKO tekstas ir nuotr.
m
ŽODŽIAI APIE AM ŽIAUS IR AMŽININKO DIDYBĘ 1
...ŽEME. ŽEME! Nejaugi aš, grįždamas iš tolimų planetų, pa matysiu tavo žydrame veide bal tus atominių bombų sprogimų dūmus? Nejaugi aš išgirsiu skausmingą, sklindantį iš milijo nų krūtinių, gimtosios planetos vaikų klyksmą, nejaugi vietoj rasotos gimtinės žolės po ma no kojomis bus pajuodusi kan čia, išdegintos ašaros ir suang lėjęs kraujas?.. Žeme, žeme! . . Audringais žingsniais tavimi pražingsniavo tūkstantmečiai. Ir tolumos, tarsi motinos veido raukšlės, gėrė ašaras, sielvartą, džiauųsmą, lū kesčius, tu gyveni dabar didin gą laiką. Tai raketų, meilės, svajonių amžius. Ar leis tavieji žmonės, kad planetos veidą vėl išvagotų begalinės savo gyliu, nepagydomos karo žaizdos ir kraujas? Ne, neleis. Ir niekuomet ne ateis diena, kad, patekėjus sau lei, pasigirstų nužudytųjų bai sas, replėmis surakinantis išli kusių gyvųjų, radiacija apkrėstų jų žmonių širdis: „Mes — atomi nio karo pelenai, kadaise buvę gyvi žmonės. Mes numirėme, kad tu gyventum“. Niekada ne pasigirs šie kraupūs žodžiai mi rusių — gyviems. Taip kalbu aš, kosmonautas —■ tavo amžininkas. Taip kalba visas raketų ir meilės amžius. GYVENO kadaise pasaulyje žmogus. Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad jis gyveno šaly je, kur nyksta skirtumas tarp pasakos ir realybės, kur neįgy vendinamos svajonės tampa įgy vendinamomis. Jis ir dabar gy vena, šis žmogus, jaunasis musų amžininkas, priklausantis prie geriausiųjų, prie tų, kuriuos nuo pat dvelkiančių ugnimi ir ryžtu revoliucijos dienų vadina kom jaunuoliais. Kartais jis nepa galvoja, kokiame neprilygstama me savo didybe amžiuje jis gy vena. Jis nepagalvoja, bet grei tai gyvenimas savo kalba jam padiktuoja amžiaus didybę, pri traukiančią savo paprastumu ir fantastiškumu. ___ __
Universiteto rektorius J. Kubilius svečių tarpe
Žmogus gyvena audringu lai ku. Jis beveik kasdien skaito
D. MICKEVIČIUS
Draugystės šaknys tvirtos (Pabaiga. Pradžia Nr. 24 (403)
AKANČIĄ dieną Universiteto aktų sa eje susirinko Mokslinė Taryba. Uni/ersiteto Rektorius atidaro jubiliejinį
S
posėdi. Didesnę salės dalį užpildė svečiai. Tai dau gelio Tarybų Sąjungos universitetų atstovai, Varšuvos ir Liuonno universitetų rektoriai ir piorektorlal su togomis ir keturkampėmis ke puraitėmis. Tai ypač pabrėžia poseazio iškil mingumą. (Gal būt, ir mums reikėtų Univer siteto švenčių ir iškilmių metu Ką nors pana saus sugalvoti). Liublino Kiuri — Skladovskos vardo uni versiteto rektorius Leopoldas zaidlens lotynų kalba praneša, kad Lenino ordino Lvovo tva no Manko vardo Valstybinio-universiteto rek toriui E.. K. Lazarenko suteiktas garbės dak taro vardas. Eugenijus Konstantmovicius — tai trečias Liublino universiteto garbes dakta ras po abiejų Kiuri — SkiauovsKų. jis labai sąmojingas, paprastas ir visų geibiamas žmo gus. O studentai? Studentas, matyt, visur sle giamas tų pačių rūpesčių ir visada nerūpes tingas. Bet iš uvovo universiteto studentų mums reikėtų šio to pasimokyti. Ypač akade minės drausmės. Lvoviečiai daugiau negu mes domisi savo draugais. Pabandyk tik be priežasties praleisti paskaitą! — Būtinai, būtinai atvažiuosime, — atsa kė jie į kvietimą kartu padirbėti ateinančią vasarą mūsų darbo ir ponsio stovyklose. Filologijos fakultetas gal net mažesnis ne gu mūsų, bet saviveiklos entuziastų žymiai daugiau. Mes klausiame ar fakultete yra cho
ne .ir es ?:C
ras, kaip dirba šokėjų ratelis, o jie mums: — f akultete jau turime baletinę grupę, o norinčių šokti liaudies sokius žymiai dau giau, negu reikia rateliui. leisės mokslų fakulteto studentai nuolat! r.iai kaimo Tarybų pagaibininKai, o medikai tai beveik kasdieniniai visų bendrabučių sve čiai. lik šie svečiai rūpestingiau negu bend rabučių šeimininkai pastebi mažiausią ne tvarką. beiunadienio rytą čekoslovakiškas „Ško da“ nese mus plačiomis UKrainos lygumomis, ištirpstančiomis nonzonte. Čia pat Dūsavai iš čia visai neseniai musų viinių pasiekė gamtines nujos, rcaip ginai įsiskverbė drau gystes šaknys! t ivaipaiuoi Nematęs Karpatų, nepažinsi Ukrainos. Karpatai — tai poema apie Ukrai ną. i niurnoje kainai apgauou permatomo melsvo ruko. Autobusas sunkiai slenka vin giuota =,_ T juosia. Po to leidžiamos že myn. Vei aukštyn, priešakyje — knas Kai nas, bet neiškęsi neatsigręžęs atgal, l kainą Kopia pusys. .atrodo, rytoj jų nebepamatysi nei vienos — visos bus Kaino viršūnėje. Draugai iš Tibinsio ką tik baigė visiems žinomą „Suliko". Dabar moteriškas baisas pradeda ukrainietišką melodiją, lai dainuoja ivano Franko anūke. Kalnų keliai. Sunku juos įsivaizduoti ne mačiusiam. 'tačiau daug sunkiau jais vesti masiną. Kai pradedama leistis nuo kokio nors Kaino, tai iš viršaus labai gražiai matosi saulėje blizganti juosia, susirangiusi įvairiau siais zigzagais. Mukaciovo — jau Užkarpatės miestas. Jis patraukia akį savo tvarkingumu ir švara.
laikraščius su tokiomis antraštė mis: „MES KOVOSIME Už GALUTI NI IR VISIŠKA NUSIGINKLAVI MĄ“ „AMERIKA APJUOSIA ŽEMĖS RUTULĮ ATOMINĖMIS BAZĖMIS" „AFRIKA BUNDA“ „KUBA TAIP!“, JANKIAI „NE!“ „MES SU TAVIMI DIDVYRIŠ KOJI KUBA, — sako tarybiniai žmonės“. „ATGARSIAI APIE TARYBINIO MOKSLO IR TECHNIKOS LAIMĖ JIMUS“. >, FIDELIS KASTRO: „MES AP GINSIME SAVO LAISVĖ!“ Žmogus perskaito šiucs laik raščius ir neskubia, kasdieniška eisena žingsniuoja į darbą. Tvysčioja judrios subraižytos rankos, lyųiai plaka po sumirkusiais nuo prakaito drabužiais širdis, iemek reikalingas jo darbas. Planetai jis yra reikalingas ir amžinai bus reikalingas. žmogus įjungdavo radijo aparacą. Planeta aisavo įvairių tautų dainomis, pažįstamomis nuo vaikystės ir nepažįstamomis, planeta kalbėjo genijų lūpomis, planeta kalbėjo savo tautų ko va už laisvę, laimę, šviesą. Planeta kalbėjo. žmogus klausėsi. • Kaktą prabilo jo didžioji ša lis: „NAUJAS DIDIS TARYBINIO MOKSLO IR TECHNIKOS PASIE KIMAS. JURIJUS GAGARINAS
KOSMOSE“. Audringu džiaugsmu plazdėjo žmogaus širdis. Audringu džiaugsmu kartu* su ja plazdėjo milijonų širdys. žmogus, o jis, kaip jau minė ta, buvo jaunas, tarė savo myli majai: „Skrisime“. Tikriausiai tūkstančiai, milijo nai baisų pakartojo: „Skrisime“. Didieji poetai ir eiliniai eilia kaliai sušnęko: „Skrisime“. Iš drobių sužiuro žmonių, bū simų kosmonautų, veidai. Skrisime! Žmogus labai myli gimtąją planetą ir savo Tėvynę. Jis labai myli visa tai, kas Jam pažįstama nuo vaikystės. Bet labiausiai žmogus myli žmones: ir ’ baltus, ir geltonus, ir juodus, ir raudonus. Ir dar jis labiausiai mylėjo gyvenimą. O LAIKAS bėga taip kaip karš tai jo mylimomis upėmis bėga vanduo. Lygumose kyla nauji miestai, veržias į dangų rake tos, dręjja žemė nuo naujų ma šinų gausmo. Tai juk dreba žemė nuo ga lingų amžiaus žingsnių. žmogus kalba: „Skrisime“. Milijonai atkartoja: „Skrisi me“. Tarsi aidas šiam gausmui:
„PAKILO NAUJA RAKETA. ež GERMANAS TITOVAS KOSMC
JŲ .
žmogus, jaunasis mūsų am/ ninkas, pasakė ^savo mylimąją „Dabar tuojau“. Jis ir toliau kiekvieną ryt atskleidžia laikraščius. Riebios antraštės: „VOKrEČIŲ REVANŠIZMAS T( Rl BŪTI PAŽABOTAS.“ „TAIKA NUGALĖS KARĄ“. „MES APGINSIME TAIKŲ S/ VO DARBĄ“. Su rūščiomis liepsnelėmis ak) se žmogus dirba. Su šviesia viltimi jis kalb apie skridimą į žvaigždes. Su tikėjimu jis varto popi riaus lapus, iš kurių trykšta d dingą ateitis: „PRASIDĖJO TSKP XXII SI VAŽIAVIMAS“. „ISTORINĖ PROGRAMOS DYBĖ“. „TARYBŲ SĄJUNGA — ATE TIES LABORATORIJA“. Kas tai, jei ne milžinišku skrydis? Nuo senų laikų žmogus trošt< skraidyti. Nuo senų laikų jis nekei. karo. Nuo senų laikų jis troško gir tosios planetos? — žemės — le mės. Mes tikime: tai išsipildys, rv dauqelis mūsų gimė po išsvajot ja laimės žvaigžde. R. NAURIS
> ėt —
Į
|
Į
j
I
Geros mintys gimsta darbe Vėl buvo sekmadienis. Vėl prie centri nių rūmų rinkosi filologai, apsirengę darbo drabužiais. Sj kartą 30 studentų grupė va žiavo Į Vievio VRES talkininkauti gyvenvie tės statybininkams. Talka skirta Spalio šven čių garbei. Atvykusieji padėjo dažyti kambarių sie nas, duris, stiklinti gyvenamųjų namų langus, valė parduotuvės patalpas ir kt. Nuoširdžiai padirbėjo aktyviausieji kom jaunuoliai IV kurso žurnalistė L. Dįrdaitė,
Miestas iš visų pusių apsuptas didžiulių vy nuogynų. Miesto pakraštyje, prie kalno, su sigūžęs stovi vienuolynas. Pro šalį praeina vienuolės, slėpdamos savo kūną ir mintis po plačiomis juodo rūbo klostėmis. Sunku su prasti, kodėl šie žmonės veidą dengia nuo saules, o akis nuo gyvenimo. — Jos iešKo stebuklų, — kažkas pastebi su ironija. Ir čia pat, visai netoli nuo vienuolyno, mes matėme stebuklą. Važiuodami dešimtis ki-' lometrų vingiuotais, stačiais, begale kalnų upokšnių kertamais keliais, matėme išsitiesu sią milžinišką gysią. lai naitotiekis „Družba“. Stačiomis uolomis, tankiais pušų ir euro pinio buko miškais praėjo tarybinis žmogus-statytojas, paskui save palikdamas gyvą draugystės giją. Ar tai ne stebuklas?! Kitą dieną, aplankę Užgorodą, vėl per Karpatus grįžome į Lvovą. Nuostabiame
IV kurso rusistės R. Ušavinskaja, S. Finke. šteinaitė, II kurso lituanistė J. Jočytė, 1 ku so rusistas M. Magažokovas, 1 kurso litu nistas J. Abaravičius ir daugelis kitų. Filologai į Vievio VRES jau atvyksta, k lintą kartą. Talkininkams gimė gera mint — šefuoti Vievio VRE gyvenvietės st tybininkus — Vilniaus statybos tresto kor jaunuolius. Tai jie pasiiilė iakūlteto komj.i rimo komitetui. .Aktyvistų pasiūlymas a tartas ir bus įgyvendintas. K. NORVAIŠA
Karpatų kampelyje aplankėme unlversitei sportinę sveikatingumo stovyklą, sanatoi Ją „Karpatai“. Jubiliejaus dienomis Universiteto botai kos sode mes pasodinome draugystės alėją 300 ąžuoliukų. Salia lietuviško ąžuoliu augs Čekoslovakijos, Maskvos, Minsko ui versitetų ąžuoliukai. Atsisveikindami su (fra gaiš ukrainiečiais prašėme: — Dažniau laistykite ąžuoliukus. — Šaknys tvirtos! Pavasarį -jie sužaliut — atsakė mums.; ’ Su Lvovu atsisveikinome naktį. Mus pai dėjo naujieji draugai, kurie vos prieš kele dienų buvo nepažįstami praeiviai. Keliai, geležinkelio bėgiai, dujotieki; laiškai ir dainos — tai vis draugystės šaknj Mes maitinamės per jas, jose musų gyvyb ir jėgos paslaptis.
si m to L '
P' K1 5i “ 11
s< p b 31 S1 d y tt k Sj n al S1
)
MŪSŲ UNIVERSITETO FIZIKOS-MATEMATI
KOS FAKULTETO STU PENTAI PALAIKO GLAUDŽIUS RYSIUS SU DAUGELIU TARYBŲ SĄ JUNGOS AUKŠTŲJŲ MO
BEI
KYKLŲ
MOKSLO
ĮSTAIGŲ. MUMS PASISEKĖ — rlešdiplominę praktiką atlikoįe viename stambiausių Ta ,bų Sąjungos mokslo centrų - Ukrainos TSR MA Pušiaiinlnkių Institute. Jaudlndaįlesl peržengėme Instituto lenkstį, tačiau nuoširdus primimas'greit mus nuramino. Jžbėgdaml už aklų, pasakysije, kad visą praktikos lalkoarpį jautėme tvirtą savo vyesnlųjų draugų — Ukrainos noksllnlnkų paramą. Per penkias praktikos saaltes nuodugniai susipažinone su Instituto mokslinėmis aboratorijomis, apžiūrėjome Jkralnos TSR MA atominį eaktorių, aplankėme eilę Kl evo įmonių, Valstybinį T. Ševčenkos vardo Universitetą, > laisvalaikiu gėrėjomės sau ktosios Ukrainos sostine
43-čios metines
VISUR MUMS IŠTIESIA RANKĄ,
Neseniai Flzikos-matema tikos fakultete įvyko 43-jų šlovingojo Lenino komjau nimo metinių minėjimas. į svečius pas studentus at vyko pirmasis fakulteto komjaunimo sekretorius, o dabar Teorinės fizikos ka tedros docentas A. Bolotinas. Doc. A. Bolotlnas papa šakojo apie fakulteto kom jaunimo organizacijos nu >itą kelią, apie pirmuosius pokario metus. C. RADAITIS
sako diplomantai nuostabiuoju Kijevu. Aplankė me visus Įžymiuosius Kijevo paminklus ir Istorines vieto ves, lankėme teatrus. O vaka rais, grįžę į bendrabutį, dar Ilgai kalbėdavomės su savo naujaisiais draugais — Kijevo Politechnikos instituto stu dentais. Niekados nepamirši me nuoširdžių susitikimų su saulėtosios Afrikos atstovais, Graikijos jaunimu, su Kijeve besimokančiais bulgarais Ir kinais. Niekad neužmiršime savo praktikos vadovų fizikos-ma tematikos mokslų kandidatų M. K. Seinkmeno ir V. G. Litočenko, jaunesniojo moks linio bendradarbio E. A. Sąlkovo ir kitų, kurie niekada negailėjo nei laiko, nei jėgų, padėdami mums įsisavinti įvairius puslaidininkių teori jos klausimus. A. Žindulis, Z. Pocius, A. Paulavičius, Puslaidininkių specializacijos V k. studentai
AMYBINĘ praktiką astrofizikai diplo mantai atliko Universiteto observatori joje. Praktikos metu atlikti darbai iš žvaigždžių spektrofotometrljos. Diplomantas G. Kakaras neseniai sumontuotu astrografu fotografuoja vėlyvų žvaigždžių spektrus vizualinėje dalyje, norėdamas surasti klasi fikacijos kriterijus raudoname spektro ruože. Šie darbai aktualūs, atliekami observatorijo je pirmą kartą, todėl buvo tikslinga susipa žinti su kitų observatorijų panašių darbų metodika, prietaisais. Praktikos pabaigoje buvo atlikta gamybinė ekskursija į Krymo astrofizikos observatoriją, kadangi čia šiuo
G
RAKTIKAI atlikti mes buvome pasiųsti į Moksfo-tiriamąjį Institutą prie Leningrado Lenino ordi no Valstybinio A. A. 2danovo v. universiteto. Gal būt neatsitiktinai, kaip kalbėjo garsus Prancūzijos mokslinin kas prof. Vodaar, lankęsis ne seniai Leningrade, tame mies te yra koncentravęs! svarbiau si tyrimai tokiuose moksluose, kaip optika ir spektroskopija.
P
metu sukoncentruota naujausia ir galingiau sia astronominė aparatūra, žymūs spektrosko pijos specialistai. Diplomantai per keletą die nų vos spėjo apžiūrėti gausią aparatūrą, skir tą įvairiems astrofizikos tyrimams. Visi ža vėjomės trečiuoju pasauly, pilnai automati zuotu 260 cm reflektorlumi. Po to mūsų astrofizikai nuvyko į Krymo observatorijos filialą Simeize. Kur vykdoma kompleksinė Saulės tyrimo programa. Diplomantai gavi daug patarimų, metodinių nurodymų. R. KATALYNAS, diplomantas-astrofizlkas
Čia gerai aprūpintos laborato rijos, puikūs specialistai, nuo širdūs žmonės. Kaip tik čia dabar dirba plačiai žinomi pa saulyje mokslininkai akademi kai S. E. Frišas, A. N. Tereninas, prof. V. M. Culanovskis. Katedros seminaruose ir paskaitose, kurias skaito vie tiniai ir užsienio mokslinin kai, vyksta plačios diskusijos. Plačiai dirbama įvairiose sri tyse.
Mums buvo pateiktos temos iš molekulinių spektrų tyri mo infroraudonojoje srityje ir spektroskoplnlų magneto mechaninio efekto matavimų neono plazmoje. Darbas buvo tikrai įdomus.
D. KADŪNA1TE, P. SERAPINAS, Optikos specializacijos diplomantai Geriausieji universiteto stu dentai stoja į TSKP. Iš kai rės Į dešinę: neseniai priim tas į TSKP narius ,lituanistas J. Mackevičius, į kandida tus — anglistas L. Pažūsis, rusistas A. Morozovas ir isto rikas J. Jarmalavičius.
ISUOMET mus Leningradas viliojo. Tai didelis kultūros, pramonės bei mokslo cent ras. Ir mes, grupelė Universite to studentų radijo fizikų, atvy kome pagilinti savo žinias į Ta rybų Sąjungos Mokslų Akademi jos Puslaidininkų institutą. Tai viena iš priešakinių mūsų šalies mokslo (staigų. Kai kam teko dirbti difuzinių reiškinių labotorijoje. Labotorijoje sprendžia mos aktualios nūdienos proble mos: tiriamos puslaidininkinių medžiagų savybės, jų panaudo jimas diodu ir tranzistorių ga myboje. Tyrimai vykdomi radio aktyvių izotopų ir aukšto dažnu mo svyravimų pagalba. Kitiems teko padirbėti su pus laidininkių fotosavybėmis. Prieš akis atsivėrė saulės baterijų, panaudojamų dirbtiniuose žemės palydovuose, patobulinimo ke lias. Nepastebėjome, kaip prabėgo 6 savaitės Leningrade. Priešdiplomlnė praktika pasibaigė, daug pamatėme, nemaža sužino jome, o dabar nauji darbai, nauji ieškojimai. Pats atsakingiausias laikotarpis — paskutinieji metai Universitete. M. JUKONYTĖ, N. BAUBAITĖ V k. radio fizikės
♦
PAREIGINGUMAS GERIAUSIAS! Istorijos-filologijos fakulteto LDAALR organizacijos i sienlaikraštis /.Tarybinis patriotas“ buvo pripažintas geriau siu Universiteto LDAALR sienlaikraščių parodoje ir lai mėjo pirmą prizą bei premiją. „Tarybinis patriotas“ (redak toriai J. Švėgžda ir J. žižys) pristatytas respublikinei LDAALR sienlaikraščių parodai. O. BODĖNAS
Mokytojos džiaugsmas Mokytojui geriausieji moki niai ilgam išlieka atmintyje. Aš visada prisimenu Liongi ną Pažūsį. Prisimenu nuo ta da, kai jis mokėsi Kaišiado rių I-je vidurinėje mokykloje, buvo šaunus komjaunimo or-
MUSŲ PLANAI, UŽMOJAI Partijos Xai1 suvažiavimas priėmė naują Programą, Ko munizmo pamatymu musų sa lyje programą. joje ypatin gas dėmesys sKiriamas meoiogmiam Oaroui, Komunistinio skiepijimui. sąmoningumo _ . Partija savo Programuje pa žymi Dutinumą Kovoti su re liginiais prietarais, uz moKsllnes pasauiuziuros įormavlmą piaciosiose liaudies masė se. Trumpai peržvelgsime, ką Gamtos moKSių laKUlteto ateizmo bureus nuveiKe šioje srityje ir Kaip numato tonau dirbu. musų fakultete jau seniai yra susiKuręs ateizmo Ir moKsio popuuarinimo būrelis. Jau keiinu metai is enes yra ruo šiamus Kuiiierencijus ateisti niais Klausimais. Remdamiesi aiasKamne medžiaga, pei žvelg sime, Kaip vyKu louu/ol m. m. ateistinis darbas būrelyje. Bureno pirmininkė 1. Švar caitė.
Pagrindiniu darbu bureus lalKe gerai paruosti ir praves ti ateistinę ivonierenciją, pieš ti ateistinę propaganuą už universiteto rioų. įam tikslui būreliams buvo auotos lemos, Kaa atsKirų purenu nariai pa ruostų pranešimus. raKUiteto ateistinėje Komerencijoje bu vo persKaityn ts pranešimai, kuriuose duvo nagrinėjami to kie Krausimai: „Rases ir rasiz mas" (A. benkeviciute), „Ar gyveno Kristus" (r. tseckus), „Ar aaug yra religijų" (A. LiutlKauej, „ivauji Biologijos atsieKimai ir Kova prieš re ligiją" (D. Tumosaltej ir kt. Taip pat ateistai dalyvavo or ganizuojant universiteto ateis tinę Komerenciją. šioje Konterencijoje musų laKuneto stu dente i. Švarcaite perskaitė ptanešimą „stebuklingosios vietos sietuvoje". Ateistai ne mažai prisidėjo propaguojant evonucini muziejų, esanti zo Kaieuioje. Diaeiį ologijos darną atliko ir uz Universite-
PAVASARIS
Jau į cementą saulė auksą pina Ir greit šaligatviai visai pradžius. virs Rytančių namų sviesiungio įaunuolyno Matau Bažnyčių bokštus išaidžiuš, ir pe man primena isdziūvusius medžius, Kurių pavasaris neatgaivina. PIRMOJI ŽALUMA z Kiaurąnakt medžiai laikės prieš lietų,
( tsa/ioni daužė vėją sušilę. ( ir tik rytą, žaliu prakaitu apsipylę, f Prits sauię sustojo pailsėti.
S *** r Nuriedėjo debesis griaustinio ratais, f Saule, Įsidrąsinusi, kyštelėjo galvą. j Nuo laidų, nutįsusių per kalvą,
to ribų. Būdami darbo sto vyklose, jie perskaitė keletą pasKaitų koiuKieCiams, kol ūkio skaityklai padėjo išleisti Sienlaikraštį „Ar tikil“ Ateizmo būrelio nariai da lyvavo spaudoje, palaikė glau džius rysius su Politinių ir mokslinių žinių skleidimo Draugija. Tolimesniame bū relio darbe yra numatoma dar plačiau piopaguoti ateizmą už Universiteto ribų, suruošti vakarą-viktoriną, demonstruoti antireliginius filmus, propa guoti evoliucinį muziejų, pri sidėti prie darvinizmo muzie jaus įkūrimo fakultete, reko menduoti komjaunimo gru pėms įtraukti į darbo planus ateistinius klausimus ir kt. Platūs užmojai, nemaži pla nai. Tad reikia dar energin giau dirbti, kad juos įvykdy tume. R. ZILIUKAS GMF SMD pirmininkas
ganizacijos sekretorius, nepa keičiamas saviveiklininkas, nuoširdus draugas ir pavyz dingas mokinys. Tiesa, mes retokai susitikdavom, bet to užteko, kad jis taptų mano mėgiamiausiu mokiniu. Ir štai perskaičius spaudo je apie tai, kad Pažūsis pri imtas kandidatu į TSKP na rius, aš labai nudžiugau. Aš tikiu, kad tik tokie studen tai verti komunizmo statyto jo vardo. Universitetą baigiau ir aš, todėl man Irgi įdomu, kąs ja me vyksta. Visa širdimi džiaugiuo si, kad Universiteto par tinė organizacija priėmė į sa vo būrį Lionginą Pažūsį! Lin kiu jam sėkmingai pasidar buoti mūsų bendram reikalui — komunizmo statybai. E. BALIONIENĖ Kaišiadorių I-os vidurinės mokyklos mokytoja
Jeigu užeisime i Universi teto ‘ūkio skyrių ir pasitei rausime, ką iš savo darbuo tojų tarpo ,geru žodžiu pami nėti galėtų, Išgirsime trumpą atsakymą: — Daug yra gerų darbi ninkų, labai daug. O kada, vis dėlto, pasitei rausi žmonių vardų, išgirsi aiškų atsakymą: — Antanas Janulis. Sis žmogus tai tikrai dirba be priekaištų. ....... Tauro" bendrabutis. . . Koridoriais šen ir ten siuva šilo studentai, skuba lyg taku skruzdės. Šiandien čia subruzdimas — keičia patalynę. Visi studentai aplankys Antaną Janulį — rūbinlnkąbaltlnių tvarkytoją.
Nors ir aukštaūgis Anta nas, ir tai lengvai pasislėptų, tų skalbinių kalno. Paklodės Ir užvalkalai, juos reikia Iš dalinti, perčiupinėti, suskai čiuoti. Janulis iš eilės apda lina snieginai baltais skalbi niais visus, kas tik prieina
prie jo. Dirba ir vis pasira gina: — Pasakykit visiems ten dar atsilikusiems, kad pasku bėtų. Manęs kita šeimyna laukia. Po valandos kitos A. Janu lis jau antrajame bendrabu tyje. Čia vorele išsirikiavu sios merginos. Ir vėl sniegi nai balta patalynė keliauja I į studenčių rankas, Baltai paklotoje lovoje ir miegas bus saldesnis. Taip ir pluša prie rūbų Antanas Janulis dviejuose bendrabučiuose jau treji me tai. O Universitete jis jau septintieji metai. Niekas ne išgirdo iš A. Janulio, kad jis aimanuotų ar piktai bartųs!. Vis gražiuoju su visais, visa da stropus darbe. Visi, kas jį pažįsta, pasakys, kad Antapats nui Januliui būdinga puikiausias tarybinio žmogaus bruožas: pareigingumas. Už tai, visų pirma, ir gerbia šį kuklų ir darbštų žmogų visi tie, kas jį daugiau ar mažiau pažinti suspėjo. V. KLIMAS
Ansamblis sugrįžo iš Maskvos
Krinta dideli lašai, pavogę aukso spalvą. Ir vaikutis plota rankom /uos pamatę^ — ietį! tleRtra į žemę varva. AUSTANT
Ant uolų priekalo padėjus Gruoblėtą dangaus metalą, bangų ku/ais atsivėdejus. Jura raustantį rytą kala. O O O
Mes net nuovargį įmurijom į sieną, Pro prakaitą žvalgydamiesi į mėlyną lopą, ir kiekvieną dieną — kiekvieną AtkaRlipi į saulę Ropėm. O Šįryt atėję i darną Ir apžvelgę rytmetinę priemiesčio drobę, Pamatėm namiūkščių stogais pavargusių Saulę, pas mus į septintą aukštą — kopiant! Alfonsas ANDRIUŠKEVIČIUS IFF II k. rusų k. lit. spec.
♦ x ♦ Užvakar iš Maskvos mūsų ansambliečiai.
sugrįžo Jie
daly-
vavo didžiajame koncerte, skir-
tame
TSKP
XXII
suvažiavimo
delegatams.
K. Akmenėlio nuotraukoje ma tome Juos per paskutinę repeti
ciją ir vykstant koncertuoti.
JOS ŽAIS
^J\e *»Atl
J..K.
V.
z' > ••• < m
>
Ilgą laiką politinės ekono
mijos specialybės studentams,
dabar diplomantams, semina rus vedė ekonomikos mokslų kandidatas
štai
J.
šiandien
seminaras.
Maiminas. —
Ir
paskutinis
fStudentai
šiltai
padėkojo dėstytojui. .. Alg. ZURBOS nuotr.
> .■. < > *<••• <
v.
TSRS
A
-
„OPTIMISTAI“
tytojų akis praslenka dentų buities vaizdai, Jvairių korporacijų veikla, darbininkijos skurdo ir revo liucinės veiklos paveikslai. Romano centre trijų stu dentų likimas. Tai trys skirtingi charakteriai, so cialiniai tipai, susiformavę tipiškose ano meto Lietu vos buržuazinės tikrovės aplinkybėse. Kn. gale J. Lankučio str. „A. Venclo vos romanas „Draugystė“.
Trumpai Universiteto sporto klubas su ruošė porą įdomių vakarų. Šeš tadienį scenoje pasirodė fechtuo tojai, gimnastai ir boksininkai. Daug aplodismentų susilaukė pir makursės medikės Aurelijos Kaz lauskaitės. savos kūrybos laisvi pratimai, jaunos meninės gimnas tikos sekcijos narės Nijolės Ur bonaitės II atskyrio laisvi prati mai. žiūrovai šiltai sutiko boksinin kų parodomąsias varžybas.
UNIVERSITETO TINKLININKES LTSR ČEM PIONES. JOS IŠKOVOJO TEISĘ ŽAISTI TARYBŲ SĄJUNGOS „A“ KLASES PIRMENYBĖSE. SUSI PAŽINKIME SU ŠIOMIS SPORTININKĖMIS.
Respublikos čempionė Pasibaigusios respublikinės aukštųjų mokyklų fakultetų varžybos buvo pirmosios to kio tipo Lietuvoje. Jas res publikinė sporto taryba pasky rė TSKP XXII suvažiavimo garbei. Ekonmikos mokslų fakulteto tikslininkės, laimėjusios prieš visus Vilniausi aukštųjų mokyklųį fakultetus, į finalines varžybas; vyko O diplomantei Vidai JovaiRima Burneikaitė taip pat kiek inedrąsiai. .šaitei tenka ilgiau, negu jos ekonomistė. ,J1 meistriškai val draugėms, pasėdėti prie kny Juk komandos su dę ne tik kamuolį, bet ir ada gų — juk prieš akis diplomi dėtyje tebuvo tik trys pajėgios žai nis. tą. . . dėjos. O priešinin kės — patyrusios Kauno kūno kul tūros III kurso ir Politechnikos institutu technolo t gijos fakulteto ko mandos.
###
Palaimino tarnai iš Vatikano Ir vandenilio bombas ir urano, Bet nenutuokia sutanoti dėdės, Kad kerta šaką tą, kur patys sėdi.
Universiteto rankininkės 13:2 įveikė viešnias iš Minsko —- Kū no kultūros instituto septyniu kę.
emblemose smaugikų, jie patys Kol kaulų krūvomis liko. .. greit pamiršo Bet Adenaueris Ostlandą, C_ Nes kaukolėms naujoms dantis galanda. Blizgėjo
kaukolės
Kinija, liaudžiai priklausanti
Ki nija, kolonija, dominija, gerklėn kapitalui įstrigo. dėl jos lyg šuva čenkaišistas, grandinės ’ t pri Loja prie bosų rištas. . . riš nesulaukęs ma Taip ir nudvės, lonės: po Neatsikrenkštus jo užjūrio nams. ..
Buvus Buvus Kaulu Laižos
Ar TORO tekstas, 2. JULIKO pieš.
L V 11347
s< a! si Įsi t£ m ki la Žž ri si vt P: II.i ir kc P ve ■ pni
Praeitą sekmadienį Istorijos-filologijos fa kulteto kraštotyrininkai suruošė moksli! ekspediciją po Dzūkiją. Maloniai studentJ sutiko Varėnos rajono Rudnios vidurinės ml kyklos kraštotyrininkai. Studentai taip pi neliko skolingi — suruošė linksmą koncertJ draugystės vakarą. O sekmadienio rytą kraštotyrininkai ii siskirstė po kaimus: būrelio pirmininkas stil ii dentas Antanas Stravinskas domėjosi kalvi] gyvenimu, merginos — dzūkų dainomis i tu rankų dirbiniais. Vakarop mašina pasuk] Ii s Dubičių link. Čia vėl istorinės vietos, p] minklal. . . Kraštotyrininkai aplankė 1863 | Diū valstiečio sukilimo vado Liudviko Narbut u.. žuvimo vietą, apžiūrėjo jam pastatytą pa I r minklą, surinko gausią medžiagą apie s<| ra džiaus praeitį. Universiteto kraštotyros muziejų praturtin nauji eksponatai, surinkti Dzūkijos kaimui] lin nu se. M. SUKACKAS iyi
Treneris V. Batoras ne tik puikus specialistas, bet ir geras žmogus, draugas. Jam rūpi visi klausimai susiję su auklėtinių darbu, treniruotėse ir asmeniniame gyvenime. Regina Gražulevičiūtė (GMF) ir komandos kapitonė Vida Balytė (MMF) — sekcijos aktyvistės. Jos visuomet padeda treneriui. Tik trenerio ir žaidėjų glaudus bendradarbiavimas, įgalino pasiekti tokių laimėjimų. Gruodžio mėnesį prasidės Sąjungos pirmenybės. Palinkėsime šioms šaunioms mergi noms ir jų treneriui sėkmės!
B. ORENTAITĖS tekstas ir nuotr. KAUKOLES
Pirmą varžybų dieną te) rungtyniauti su Kauno m e to čempionu KKI III kur komanda. Nespėjusios ap prasti ir susižalsti, ekonomi tės pirmą partiją pralošė. Bi tai nepalaužė merginų ryž laimėti. Ir jos nugalėjo. Principinė kova vyko kančią dieną su Politechni.] instituto komanda, sena ir p] tyrusią vilniečių varžove. Kaunietėms buvo gera pro] atsirevanšuoti už praėji metų pralaimėjimus. Bet ko] už fakulteto garbę pasii | aštresnė negu tikėtasi. Dvikl va baigėsi 2:0 ekonomis.i pergale. Vyrų grupėje čempionu t po Kauno Medicinos institu tinklininkai, o Universiteto ' zikos-matematikos fakulte] vyrai užėmė III-čia vieta. D. TUBUTYTE
PO DZUKIJ
Sekmadienį Universiteto spor to katedros vyr. dėstytojas Žumbakys pasidalino su studentais savo įspūdžiais iš Sofijos uni versiados. Daugiau tokių vakarų. Jie pa dės populiarizuoti sportą.
Sekmadienį Universiteto spor to klubas suruošė tradicinę es tafetę miesto gatvėmis. Visi fa kultetai, išskyrus TMF, išstatė po dvi komandas. Pirmieji estafetės azdelę atnešė medikų pirmos komandos sportininkai. Bendrą pirmą vietą ir pereinamąją tau rę iškovojo gamtininkai, nuga lėję daugkartinius čempionus — FMF sportininkus.
Štai ji aukštaūgė žai( ja Dovilė Gritytė. Dovilė p mi metai mokosi Universiti Ji studijuoja Ekonomu mokslų fakultete.
KLASĖJE
Naujos knygos bibliotekoje J. BULOTA, A. JASU TIS. Gyvenimo ir kūrybos bruožai. V., 1961. 339 p. V.ZRADAITIS. Pagrindi nė kryptis. Kritika ir pub licistika. V., 1961. 260 p A. VENCLOVA. Drau gystė. Įžanga į subrendusį amžių. Romanas. V., 1961. 407 p., su U. Romane vaizduojamas buržuazinės Lietuvos lnteligetinio jaunimo gyvenimas. Veiksmas prasideda I pa saulinio karo išvakarėse kaime, vėliau perkeliamas į Kauną ir apima keliolikos metų laikotarpį. Pro skai
Visur drauge: į treniruotę, į paskaitas ir į teatrą. Ro ma Horlnaitė — Urbonienė — rinktinės seniūnė. Ji rūpinasi, kad sportininkės pamatytų kiekvieną naują spektaklį.
APIE ESTAFETĘ Universitete jau tapo tradicija Spalio švenčių garbei or ganizuoti estafetę miesto gatvėmis. Tai sveikintinas daly kas. Reikia tęsti ir toliau, tačiau kaip tik apie tai norėčiau ir pakalbėti. Starto vietoje, prie centrinių rūmų, susirinko estafetės dalyviai ir keletas „sirgalių“. Kodėl tiek mažai žiūrovu? Nejaugi studentai nesidomi? Ne, tai netiesa. Tenka pastebė ti, kad labai jau blogai buvo su skelbimais universitete, o mieste nebuvo iš viso. Pagaliau startas. Prasideda sportinė kova. Jos eigą gali sekti žiūrovai, nes estafetė radiofikuo ta. Tai puiku! O štai jau ir finišas. Dalyviai išsirikiuoja pa radui, o jų taip maža, kažko trūksta. Nenuostabu: sporto klubas surado .„saliamonišką" sprendimą — kiekvie nam fakultetui leisti atstovauti ne daugiau kaip dvi koman das. Sakoma, tai padaryta tam, kad būtų kovojama dėl meistriškumo. Ne, draugai, mano nuomone, be masiškumo nebus ir meistriškumo. Kai kas komandų skaičiaus apriboji mą aiškina, dar tuo, kad ne visi fakultetai pajėgia išstatyti didesnį komandų skaičių, ir todėl didesnieji laimi. Ne, čia irgi ne priežastis, galima įvesti atitinkamus koeficientus ir nebus nuskriaustųjų. Mūsų fakulteto diplomantai ruošėsi Išstatyti komandą, tačiau sužinoję apie apribojimus nuliūdo. Taip draugai, yra nepatenkintų balsų dėl komandų skaičiaus apribojimo, ir į tai vertėtų atkreipti dėmesį. Nebuvo tvar kos ir estafetės metu. Neaišku viena, kam yra skiriami eta pų teisėjai: jeigu tik registruoti atvykusius, tai galima bū tų ir be to apsieiti. Jei anksčiau teisėjai informuodavo da lyvius ir žiūrovus, kokių komandų, atstovai artėja, tai da bar visai to nebuvo. Be to, atrodo etapų teisėjams nesvarbu, kas is ko paims lazdelę. „Dėka“ to devintame—dešimtame etapuose įvyko klaida. Bėgikas iš vienos komandos estafe tės lazdelę staiga pagriebė iš kitos komandos atstovo ir nu kūrė, o teisėjai net dėmesio neatkreipė, o jei ir pastebėjo, tai nesiėmė Jokių priemonių. Sis atsitikimas pakreipė ko mandų bendrą įskaitą, o tai buvo sužinota jau po apdova nojimo. Aišku, tai buvo užprotestuota ir reikėtų pagalvoti, kaip sutvarkyti šį reikalą. Mano nuomone, ateityje nereikėtų daryti jokių abribojimų dėl komandų skaičiaus, o teisėjavimą etapuose pagerinti iš pagrindų, kad vėl nebūtų panašių atsitikimų. N. BAGDANSKIS Fizikos-matematikos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius
is jai
f
. Užsitęsė šiemet remonto • darbai „Tauro“ bendrabutyje. ; Lengvai atsikvepia studentai, . po „evakuacijos“ sugrįžę į at remontuotus kambarius. Su pa' vydu žiūri į juos tie, kuriems kraustymasis dar prieš akis. Tačiau pastarųjų Jau nedaug. Kad po remonto būtų greičiau sutvarkyta aplinka, ūkio sky rius nutarė paskirti šiam dar bui dalį studentų, kurie ati švaru, jauku. Norisi paminėti dirbtų reikalingas valandas. IV kurso ekonomistes V. Leo navičiūtę ir D. Ramoškienę, Jau pirmosios talkos paro dirbusias ypač nuoširdžiai, o dė, kiek daug gali padaryti V kurso ekonomistas J. Vai studentų rankos. Dar rytą ko cekauskas, neatėjus į darbą ridorius būna pilnas šiukšlių, susirgusiam studentui, pats pa 'sisfūlė padirbėti. Tačiau nesienos aptaškytos kalkėmis, o galima pagirti tokių studentų, po keleto valandų, žiūrėk - kaip IV kurso filologai
Kiekvienam
nuoširdumo!
OpraH Banb
J:
Slrvintuose TSKP XXII su važiavimo dienomis atidarytas V liaudies universitetas. Jo ini ciatorius — rajono ligoninės vYr- gydytojas Kristutls. Pirmąją paskaitą — „Apie gyvybės atsiradimą žemėje ir žmogaus kilmę“ — paskaitė z prof. (Girdzijauskas. Po paskal tos mūsų Universiteto medici nos mokslų fakulteto studentai, šefuojantieji rajoninę ligoninę, surengė didelį koncertą.
R. GINEIČIO tekstas ir nuotr.
Redaktorius V. DĖNAS
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universite to g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 <Tapn6HHMC cTyfleHTac. (.Cobctchhh CTyfleHT*).
Valiulis, A. Prapiestis, III k| rusistas V. Suščenko, kurt paskirtą dieną neatėjo į dar bą, teisindamiesi nežinoję, joj reikės dirbti, nors jiems būvi pranešta prieš dvi dienas Nedirbdami tą dieną, jie ni tik neatliko savo pareigos bet ir užkrovė savo darbą kil tiems, dirbusiems tą dieną, Visi norime kuo greičl: matyti savo bendrabutį galui tinai sutvarkytą. Neužmiršk! me, kad remonto sėkmė dali nal priklauso ir nuo pačių gy ventojų. Jei dirbam, dirbkim nuoširdžiai ir sąžiningai. O. ZICKIENE Bendrabučio Nr. 1 komendante
HtoccHoro Tocyp. yHHBepCHTe-ra hm. B. HancyKaca.
Užs. Nr. 05106