uanyBinis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. liepos 5 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
wy
Nr. 25 (884)
UŽ AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTU PARUOŠIMĄ! Rinkiminė kampanija ir patys rinkimai į TSRS I Aukščiausiąją Tarybą — labai svarbus politinis I įvykis, jis visada ryškiai pademonstruoja neišardo mą partijos ir liaudies vienybę bei susitelkimą, įkvėpia ryžto ir jėgų naujiems darbo žygiams, nau jiems kūrybiniams laimėiimams. Ši rinkiminė kam panija dar ryškiau parodė, su kokiu didžiuliu įkvė pimu ir kaip vieningai šalies ir Tarybų Lietuvos dar bo žmonės remia išmintingą lenininę Komunistų partijos politiką, įvairiapusišką ir kryptingą TSKP Centro Komiteto, jo Politinio biuro politinę ir or ganizacinę veiklą. Kaip tik todėl darbo žmonės sa vo pirmaisiais kandidatais į deputatus iškėlė TSKP CK Generalinį sekretorių draugą Leonidą Brežnevą, partijos Centro Komiteto Politinio biuro narius. Rinkimai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą — tai ir savotiška visaliaudinė Tarybų valdžios organų veiklos, jų darbo, įgyvendinant Komunistų partijos liniją visose tarybinės visuomenės gyvenimo srity se, apžiūra. Darbo žmonės, ruošdamiesi rinkimams, apžvelgia, kaip vykdomi komunizmo statybos pla nai, sutelkia dėmesį svarbiausioms problemoms, duoda priesakus savo kandidatams. TSKP Centro Komitetas savo Kreipimesi į rinkė jus, į visus Tarybų Sąjungos piliečius vaizdžiai ir Įtikinamai parodė tarybinės liaudies laimėjimus, kurių ji pasiekė, Komunistų partijos vadovaujama, per ketverius po rinkimų praėjusius metus, aki vaizdžiai nušvietė ateities perspektyvas. Pasiaukojantis, įkvėptas tarybinių žmonių darbas užtikrino naujus laimėjimus visuose komunizmo sta tybos baruose, leido sustiprinti mūsų šalies pozici jas pasaulinėje arenoje. Į naują pakopą pakilo socialistinė industrija. Per nai bendroji šalies pramonės produkcijos apimtis daugiau kaip 2,5 karto viršijo jos gamybą per vi sus prieškarinius penkmečius, kartu paėmus. Po TSKP CK 1965 metų kovo Plenumo esminis persi laužimas įvyko žemės ūkio gamyboje. Ir bene ryš kiausias to persilaužimo liudijimas buvo tai, kad po nepaprastai sunkių 1972 metų pernai surinktas rekordinis šalies istorijoje grūdų derlius — 222,5 milijono tonų. 1970—1973 metais palyginti su anks tesniais ketveriais metais vidutinė metinė žemdir bystės ir gyvulininkystės bendroji produkcija padi dėjo 13 procentų. Vykdydama TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, partija visą šalies ekonomiką pertvarko taip, kad kuo geriau būtų tenkinami įvairūs ir nuolat augan tys darbo žmonių poreikiai. Kartu su visomis tarybinėmis tautomis TSKP XXIV suvažiavimo nubrėžtu ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos keliu tvirtai žengia ir Tary bų Lietuvos darbo žmonės. Bendroji respublikos pramonės produkcija palyginti su 1969 metais per nai padidėjo 1,4 karto. Sutinkamai su partijos nu brėžtu kursu, respublikos liaudies ūkis ugdomas, vis plačiau remiantis intensyviais augimo veiks niais — darbo našumo didinimu ir mokslinės tech ninės pažangos spartinimu. Žodžiu, draugai, galima visiškai pagrįstai pasaky ti, kad Tarybų Lietuvos darbininkų klasė, kolūkie čiai, inteligentija, kaip ir visa tarybinė liaudis, kū rybiškai .nenuilstamai darbuojasi, kad būtų įgyven dinti partijos nubrėžti dideli uždaviniai. Draugai! Kadangi čia susirinko skaitlingas mūsų aukštųjų mokyklų darbuotojų, mokslo darbuotojų, akademinio jaunimo būrys, norisi pasidalinti kai kuriomis mintimis apie aukštojo mokslo vystymo, kvalifikuotų kadrų rengimo laimėjimus ir uždavi nius. Šiandien visiems suprantama, kad su aukštojo
Kalba spausdinama sutrumpinta
Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto
Pirmojo sekretoriaus PETRO GRIŠKEVIČIAUS
kalba, pasakyta susitikime su rinkėjais
Vilniaus universitete * mokslo išvystymu neatskiriamai siejasi visa, ką mes esame pasiekę, ugdant socialistinę Lietuvos ekonomiką, mokslą ir kultūrą. Pokario metais Tarybų Lietuvos aukštosios mo kyklos jau parengė daugiau kaip 105 tūkstančius kvalifikuotų specialistų, kurių dauguma sėkmingai darbuojasi visuose materialinės gamybos ir dvasi nės kultūros baruose. Atsižvelgiant į liaudies ūkio poreikius, žymią paruoštų specialistų dalį sudaro inžinieriai. Daug taip pat parengta aukštos kvalifi kacijos ekonomistų, agronomų, kitų žemės ūkio specialistų, liaudies švietimo ir kitų šakų darbuoto jų. Specialiose vidurinėse mokyklose olačiu mastu rengiami viduriniosios grandies specialistai. Sudarytos neblogos sąlygos, kad busimieji spe cialistai įgytų gilias žinias, susiformuotų tvirtus komunistinius įsitikinimus, būtinus organizacinius įgūdžius. Specialistų rengimo sąlygos bus ir toliau tobulinamos, nes tai tiesiogiai išplaukia iš partijos programinių siekių, naujo gyvenimo kūrimo porei kių. Greta specialistų rengimo, svarus žodis aukštųjų mokyklų kolektyvams priklauso, vystant mokslą, stiprinant mokslo ir gamybos sąjungą. Ir tai natū ralu. Dabar aukštosiose mokyklose susitelkė daug labai kvalifikuotų mokslinių jėgų, jų tarpe dau giau kaip pusė respublikoje dirbančių mokslo kan didatų ir beveik du trečdaliai mokslo daktarų. Pa žymėtina taip pat, jog moksliniams tyrimams vyk dyti sukurta ir nebloga materialinė bazė. Visa tai duoda pagrindo aukštųjų mokyklų kolektyvams kelti vis didesnius reikalavimus bei uždavinius, ypač plečiant ir gilinant fundamentinius tyrimus, kurie, kaip gerai žinoma, sąlygoja pagrindines, strategines mokslo ir technikos pažangos kryptis. Teigiama, kad paskutiniu metu aukštųjų mokyk lų kolektyvai didina pastangas, gvildendami aktua lias gamtos, technikos, visuomenės mokslų funda mentines problemas, jų duomenis efektyviai pa naudoja taikomiesiems tyrimams. Pernai įvairiose liaudies ūkio šakose įdiegti 285 darbai, kurių eko nominis efektas, vien gamybinių organizacijų pa tvirtintais duomenimis, siekia 16 milijonų rublių, o 246 darbai pripažinti išradimais. Malonu, kad aukštųjų mokyklų kolektyvai, ga mybinės organizacijos, be mokslinių techninių klau simų, aktyviai gvildena ir socialines, ideologines bendradarbiaujančių kolektyvų problemas. Tai pa deda veiksmingiau spręsti pagrindinį aukštosios mokyklos uždavinį — ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, spartinti mokslo, technikos ir socialinę pažangą. Labai vertindami Vilniaus Valstybinio V. Kapsu ko universiteto vaidmenį, su pagarba prisimename jo pažangias tradicijas, puoselėjant mokslinę mintį, demokratinės ir socialistinės kultūros daigus. Uni versiteto kolektyvas teisėtai didžiuojasi tuo, kad šios seniausios šalyje aukštosios mokyklos auditori jose dirbo daug žymiu mokslininkų, kultūros ir vi suomenės veikėjų, savo darbais išgarsinusių jos vardą.
Socialistiniai pertvarkymai, kuriuos, Komunistų partijos vadovaujami, įvykdė respublikos darbo žmonės, iš pagrindų pakeitė mūsų krašto ekonomi kos ir kultūros raidą, sudarė sąlygas liaudyje glū dintiems talentams pasireikšti intensyv ame mate rialinių ir dvasinių vertybių kūrime. Šių pertvarky mų dėka naujam gyvenimui pakilo ir senasis Vil niaus universitetas, kuris netrukus minės savo 400 metų sukaktį. Komunistų partijos rūpesčio, broliškų tarybinių respublikų paramos dėka, išaugo daugelis Universi teto darbuotojų, nepalyginamai pakilo jo vaidmuo, ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus, vyk dant mokslinius tyrimus. Pokario metais Universitetas jau paruošė beveik 35 tūkstančius specialistų. Iš pirmo žvilgsnio atro do, kad tai ne itin gausus būrys, kadangi mes jau kažkaip priūratome prie įspūdingų duomenų viso se gyvenimo srityse, tai tapo mūsų kasdienybe. Tačiau prisiminkime, kad tai beveik 3,5 karto dau giau, negu Lietuvoje buvo žmonių, turinčių aukštą jį išsilavinimą paskutiniaisiais buržuazijos valdymo metais. Universitete, kaip ir kitose aukštosiose mokyklo se, vyrauja kūrybiška, dalykiška, reikli atmosfera; kurioje busimieji specialistai gali įsigyti gerą teori nį pasiruošimą, tvirtus idėjinius įsitikinimus ir pro fesinius įgūdžius, reikalingus darbui liaudies ūkio, mokslo, švietimo ir kultūros baruose. Kolektyve nemažai daroma, ieškant naujų veiklos formų, ypač stiprinant metodologinį studentų paruošimą, organizuojant savarankišką jų mokymąsi, tobuli nant jo kontrolę. Tačiau dabartinis specialistas turi būti ne tik ge ras specialybės žinovas, bet ir idėjinis kolektyvo vadovas, organizatorius. Vadinasi, labai svarbu sis temingai, dar atkakliau ir sumaniau skiepyti stu dentams komunistinius idealus, komunistinės doro vės principus, ugdyti organizacinius kiekvieno stu dento sugebėjimus. Įgyvendinant Lietuvos KP Cent ro Komiteto Biuro nutarimus politinio studentijos auklėjimo Vilniaus universitete klausimais, dabar geriau dirbama, idėjiškai grūdinant akademinį jau nimą. Remiantis tuo, kas nuveikta, labai svarbu ir toliau gilinti šio darbo turinį, įvairinti jo formas. Tarybinė aukštoji mokykla, kaip jau minėta, — ne tik kvalifikuotų specialistų rengimo, bet ir mokslinės veiklos centras. Sistemingas mokslinis darbas aukštojoje mokykloje atskleidžia naujus pa žinimo horizontus, spartina socialinę pažangą, pa deda gerinti studentų paruošimą. Šiuolaikinės mokslo ir technikos revoliucijos są lygomis labai aktualūs yra racionalaus mokslinės veiklos organizavimo, ypač fundamentinių ir taiko mųjų tyrimų optimalaus santyktfo nustatymo, moks linių pasiekimų praktinio panaudojimo klausimai. Universitete, kaip ir daugelyje kitų mokslo įstai gų, intensyviai ieškoma būdų, kaip suaktyvinti fundamentinius gamtos ir visuomenės tyrimus, kar tu spartinant pasiektų rezultatų įdiegimą. Tai du tarpusavyje susiję, vienas kitą sąlygojantys, proce sai. Taikomojo pobūdžio tyrimai daugeliu atvejų sudaro realų pagrindą platesniems, teorinio pobū džio apibendrinimams. Savo ruožtu, fundamentiniai, teoriniai darbai yra bazė taikomojo pobūdžio pa ieškoms. Todėl abu šie procesai turi būti ir ateity je aktyviai skatinami, kryptingai reguliuojami. Kita vertus, visiškai suprantami ir visuomenės poreikiai, kad gauti moksliniai rezultatai neatidė liotinai būtų įdiegti į gamybą. Šiame bare Univer sitetas taio pat turi nemažų pasiekimų. Vien pra ėjusiais metais įdiegti 37 tyrimų rezultatai, kūry biškai bendradarbiaujama su 80 gamyb nių organi zacijų ir mokslo įstaigų. Tai reiškia, kad sudarytos (Nukelta j 2 psl.)
UŽ AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTŲ PARUOŠIMĄ! (Atkelta Iš 1 psl.) realios prielaidos naujiems spartiems žingsniams, diegiant mokslo rezultatus, sprendžiant aktualias gamybinių kolektyvų ir dėstytojų bei studentų veiklos problemas. Šia kryptimi, be abejo, reikia aktyviai veikti toliau. Bendradarbiavimas su gamy biniais kolektyvais turi aprėpti daugelį ne tik eko nominės, bet ir ideologinės bei kultūrinės veiklos barų. Universitete pasiekta tam tikrų laimėjimų vys tant visuomenės mokslus. Išaugo visuomenės moks lų specialistų kvalifikacijos. Išsiplėtė ir pagilėjo aktualių Lietuvos Komunistų partijos istorijos, filo sofijos, ekonomikos, kalbotyros, teisės, pedagogikos problemų moksliniai tyrimai. Tačiau visuomenės mokslų specialistai turi ir spręstinų klausimų. Dar nemaža atvejų, kai sudė tingos problemos nagrinėjamos pavieniui, nesusitel kus j kūrybinius kolektyvus. Tai neleidžia visapu siškai ir giliai nušviesti eilę aspektų. Reikėtų ryž tingiau šalinti tam tikrą atsilikimą, tiriant aktua liausius dabarties reiškinius bei procesus, ypač analizuojant šiuolaikinės mokslo ir technikos revo liucijos socialines pasekmes, jos poveikį asmeny bės formavimuisi ir raidai. Svaresnis kai kurių Uni versiteto visuomenės mokslų specialistų indėlis ga lėtų būti ir analizuojant bei marksistiškai įverti nant mažiau nušviestus praeities reiškinius. Teigiamai vertintinos aktyvios Universiteto rek torato, partinio komiteto, katedrų vedėjų pastan gos įveikti metodologinio pobūdžio klaidas ir trū kumus atskiruose visuomenės mokslų specialistų darbuose. Partija pasitiki visuomenės mokslų dar buotojais, remiasi jais, tačiau kartu ir kelia jiems didelius reikalavimus. Niekada negalima taikstytis su bet kokiais mėginimais pakeisti mokslinę mintį skambia paviršutiniška fraze, nesirūpinti savo dva sinio pasaulio turiningumu ir kryptingumu, men kinti klasinio, partinio požiūrio į visuomenės reiš kinius bei procesus reikšmę. Vis aktualesniu tampa kompleksinių tyrimų, da lyvaujant visuomenės ir gamtos mokslų specialis tams, organizavimas. Universitetas turi palankias galimybes, skatinant įvairių sričių specialistų bend radarbiavimą, kad visapusiškai būtų nušviesti dau gelis komunistinės visuomenės kūrimo klausimų. Matyt, atėjo laikas keisti kai kurias mokslinio dar bo koordinavimo formas, ypač tas, kurios faktiškai įtvirtina įvairių sričių specialistų užsisklendimą, ryžtingiau formuoti kompleksines problemines gru pes, sugebančias vykdyti mokslinius tyrimus, ati-'' tinkančius šiuolaikinius reikalavimus.
Svarbus taip pat gamtos ir visuomenės mokslų darbuotojų bendradarbiavimas. Manome, kad pa stovūs įvairiose pažinimo šakose dirbančių specia listų kontaktai turi būti kryptingiau stiprinami. Kiekvienas mokslininkas privalo įgyti reikiamą metodologinį pasiruošimą, jį sistemingai gilinti.
Geras metodologinis pasirengimas padeda pa siekti svarių mokslinių rezultatų, juos įprasminti, veiksmingai kovoti prieš dabartinę buržuazinę ideologiją. Kartais, beje, galvojama, kad buržuazi nės ideologijos kritika — tik visuomenės mokslų specialistų pareiga. Nemenkinant visuomenės tyri nėtojų vaidmens šiame veiklos bare, vis dėlto su tokiu supratimu negalima sutikti. Dabartiniai bur žuazijos ideologai spekuliuoja daugeliu klausimų, jų tarpe ir tais, į kuriuos nesunkiai gali atsakyti kiekvienas tarybinis inteligentas, tuo labiau aukš tosios mokyklos dėstytojas. Mokslinės bei pedagoginės veiklos veiksmingu mas ir perspektyvos daugiausia priklauso nuo pro fesorių ir dėstytojų sudėties, jų kvalifikacijos. Ma lonu, kad Universiteto kolektyve gausu darbuotojų, turinčių gerą pasiruošimą. Mokslo laipsnius ir var dus turi 60 su viršum procentų pedagoginių dar buotojų. Tai didelė jėga, galinti aktyviai įgyven dinti partijos nubrėžtus kvalifikuotų specialistų ug dymo, mokslinės ir socialinės pažangos spartinimo uždavinius. Pirmose šio kolektyvo gretose, kaip ir dera, žen gia komunistai, kurie sudaro daugiau kaip 47 pro centus mokslinio pedagoginio personalo. Komunis tai vadovauja daugumai katedrų, daugeliu atvejų savo asmeniniu pavyzdžiu aktyviai skatina nagri nėti aktualias mokslines problemas, principingai ir kūrybiškai spręsti studentu mokymo ir auklėjimo klausimus. Universiteto partinė organizacija turi geras darbo tradicijas, kurių panaudoiimas nema žai padeda, ugdant kvalifikuotus, idėjiškai užgrū dintus specialistus. Reikia ir toliau kelti partinės organizacijos kovingumą, avangardinį komunistų vaidmenį visuose Universiteto darbo baruose. Teigiamai vertinami daugelio Universiteto moks-
kad kuo daugiau iškovojama, kuo aukštesnio lygio pasiekiama, vystant liaudies ūkio ekonomiką, tuo sudėtingesni uždaviniai iškyla ateičiai. Ir tai su Centro Komiteto prantama. Mūsų liaudies ūkis nuolat auga, plečiasi, tobulėja, darosi vis sudėtingesnis. Tam, kad ir to Pirmojo sekretoriaus liau nemažėtų jo vystymosi tempai, reikia ieškoti naujų, intensyvesnių jo ugdymo veiksnių, tobules PETRO GRIŠKEVIČIAUS nių, kokybiškai naujų organizacinių ūkio tvarkymo formų ir metodų. Kitaip tariant, lemiamu visų liau kalba, pasakyta susitikime su rinkėjais dies ūkio šakų vystymo faktoriumi dabar tapo mokslo ir technikos pažanga. Partija dabar kaip Vilniaus universitete niekada rūpinasi sparčiu mokslo ir technikos nau jausių laimėjimų diegimu pramonėje, statyboje, že «£ mės ūkyje — visose materialinės gamybos šakose. Šiuo partijos XXIV suvažiavimo nurodytu keliu linių kolektyvų pasiekimai. Neseniai, minint TSRS žengiama ir mūsų respublikoje. Jūs žinote, kad va Mokslų akademijos 250-ąsias metines, Lietuvos TSR dovaujantis TSKP CK 1973 m. gruodžio Plenumo Mokslų akademijos visuotinio susirinkimo iškilmin nutarimais, Lietuvos KP CK XIV plenumas gegužis goje sesijoje aukštai buvo įvertinta ir daugelio mėnesį apsvarstė neatidėliotinus uždavinius kelti Universiteto mokslo darbuotojų veikla. Ir iš tikrų pramonei ir kapitalinei statybai. Svarbiausia pro jų, ištisas būrys Universiteto mokslininkų už akty blema šiose liaudies ūkio šakose — mokslo ir vų mokslinį tiriamąjį, darbą ir visuomeninę politi technikos pažangos pagrindu visokeriopai didinti nę veiklą pelnė plačios visuomenės pripažinimo. darbo našumą, gerinti darbo kokybę. Tai pagrindinis ir kone vienintelis kelias į tolesnį pramonės Respublikoje ir už jos ribų su pagarba minimas gamybos ugdymą, jos efektyvumo didinimą. ilgametis Universiteto rektorius, Socialistinio Darbo Didvyris, akademikas Jonas Kubilius. Plačiai žino Praėjusiais ir šiais metais mūsų respublikoje kilo mi jo nuopelnai, sukuriant kūrybišką atmosferą tikrai masiškas sąjūdis, sukant nauju gamybos or Universitete, ugdant mokslinius kadrus, nukreipiant ganizavimo keliu. Jau susikūrė dešimtys tarpūkijų pastangas kryptingam kvalifikuotų specialistų nių susivienijimų, į kuriuos stojo šimtai kolūkių parengimui. Svarus akademiko J. Kubiliaus indėlis, ir tarybinių ūkių. Jie sutelkė savo piniginius ir vystant matematikos mokslą. materialinius išteklius, stato arba artimiausioje at eityje pradės statyti stambius, pramoninio tipo gy Didžiai vertinga visuomenės mokslų specialistų Konstantino Navicko, Michailo Lolos, Eugenijaus vulininkystės kompleksus. Mūsų kaime, žemdirbio darbo pobūdyje bręsta tokie radikalūs pakitimai, Meškausko, Vytauto Mažiulio, Jono Palionio ir ki kuriuos net sunku įsivaizduoti. Jie iš esmės reikš tų mokslinė ir pedagoginė veikla. Reikšmingų re labai didelį žingsnį, mažinant skirtumą tarp pramo zultatų yra pasiekę gamtos mokslų atstovai Jurgis Viščiakas, Paulius Slavėnas, Vytautas Daukša, me nės ir žemės ūkio darbuotojų darbo pobūdžio, tarp jų darbo ir gyvenimo sąlygų. dikai Algimantas Marcinkevičius, Liubomiras Lau cevičius. Sį sąrašą galima būtų dar ilgai tęsti. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas, respublikos Ministrų Tarvba ypatingą dėmesį tel Kalbant apie daugelio Universiteto darbuotojų kia į tai, kad numatyti užmojai būtų įgyvendina pasiekimus, tiesiog neįmanoma dar kartą nepažy mi energingai, be svyravimų, bet kartu ir apdai mėti gaivios tarybinių tautų draugystės jėgos. Juk riai, sumaniai. ne vienas šiandien žymių mokslininkų savo kelią Mes tikimės, kad ir mūsų mokslo darbuotojai ak pradėjo stambiausiuose šalies mokslo centruose^ įgydami ten vertingą mokslinio darbo patirtį. Šie i tyviai ir suinteresuotai padės spręsti daugelį klau simų. Atrodo, daugiausia čia iškyla ekonominio po internacionaliniai moksliniai ryšiai ir mūsų dieno būdžio problemų, pirmiausia ryšium su ūkių tarpu mis duoda gerus rezultatus. Todėl juos turime vi savio gamybinių ryšių organizavimu. Tad tikimės, sada rūpestingai puoselėti ir gausinti. kad tiek Mokslų akademijos, tiek Universiteto Džiugu, kad Universitete susiklostė geros moksli mokslininkai ekonomistai parems žemės ūkio eko nės pamainos ugdymo tradicijos. Jau studijų me nomistus, sprendžiant šias problemas. tais geriausi studentai aktyviai įjungiami į moksli Noriu kreiptis ir į studentijos atstovus. Tegu! nius tyrimus. Šiuo metu apie 45 jų procentus daly gyvulininkystės kompleksų statybos tampa svar vauja studentų mokslinės draugijos veikloje. Ta biausia mūsų studentų ,,trečiojo semestro audito čiau tai nereiškia, kad nebėra šios veiklos tobuli rija". nimo rezervų. Matyt, ne vienam studentui ar aspi Tarybų Lietuva šiemet švenčia respublikos išva rantui galėtų būti suteikta ir didesnė mokslinė me davimo iš fašistinių grobikų 30-ąsias metines. todinė parama. Kai kurie moksliniai vadovai, atro Lietuvių liaudis niekada neužmirš didvyriškų Ta do, privalėtų jautriau rūpintis ne tik pradedančių rybų Sąjungos tautų sūnų ir dukterų, atnešusių jai jų ar jaunųjų tyrinėtojų mokslinės produkcijos ko išvadavimą. Niekuomet neužmiršime tų, kurie pa kybe, bet ir jų dvasiniu brendimu, idėjiniu užsi aukojo savo gyvybę dėl Lietuvos darbo žmonių grūdinimu. laisvės ir laimės. Universiteto kolektyvo darbas, ugdant kvalifi Bet mes taip pat neužmiršime ir tų, kurie nio kuotus specialistus, plečiant ir gilinant mokslinius kojo ir terorizavo Tarybų Lietuvos darbo žmones tyrimus, — geras pavyzdys, vaizdžiai patvirtinan — hitlerinių grobikų ir jų pagalbininkų. Apie jų tis Komunistų partijos politikos veiksmingumą, jos nusikaltimus mums visuomet primins Pirčiupiai ir humanistinį pobūdį. Leiskite pareikšti įsitikinimą, Ablinga, Paneriai ir IX-asis fortas, daugelis kitų kad, jausdami nuolatinį, atidų partijos rūpestį, Uni fašizmo žvėriškumo vietų. versiteto profesoriai, dėstytojai, studentai, visi ko Tarybinė liaudis žino, kas yra karas ir visiškai lektyvo nariai pasieks dar nemaža svarių laimėji pritaria priemonėms, kurių imasi Komunistų parti mų, spręsdami didingus komunistinės visuomenės ja ir tarybinė vyriausybė užkirsti kelią karo grės kūrimo uždavinius. mei, sudaryti geriausias sąlygas komunizmo kuri Partijos XXIV suvažiavimas svarbiausiu penkme mo uždaviniams įgyvendinti. Šio tikslo siekia visa čio uždaviniu laiko naują, esminį liaudies gyveni mūsų valstybės užsienio politika. Visi teigiami pa mo, materialinio ir kultūrinio lygio pakėlimą. starų jų metų tarptautinio gyvenimo poslinkiai yra susiję su partijos XXIV suvažiavimo nutarimais, jo Numatyta išspręsti, kaip niekad anksčiau, daug priimta Taikos programą, didžiuliu darbu ją įgy socialinių problemų, reikšmingai pagerinti visas ta vendinant, kurį atlieka TSKP Centro Komitetas, jo rybinių žmonių gamybinės veiklos ir negamybinio Politinis biuras, TSKP CK Generalinis sekretorius gyvenimo puses. Leonidas Brežnevas. Metai, praėję po ankstesnių Pirmųjų trejų devintojo penkmečio metų išda rinkimų, įtikinamai parodė mūsų šalies užsienio po vos ir 1974 metų plano vykdymo eiga įtikinamai litikos veiksmingumą, kryptingumą, jos klasinę rodo, kad ši išplėstinė liaudies gerovės kėlimo pro esmę. Taika ir mūsų šalies saugumas šiandieną, grama nuosekliai įgyvendinama. kaip niekada, saugomi patikimai, šalies tarptautinė Kaip ir numatė suvažiavimas, pagrindinė valsty padėtis ir autoritetas nepalyginamai sustiprėjo ir iš binių asignavimų dalis socialinėms priemonėms ski augo. riama liaudies ūkio darbuotojų darbo užmokesčiui Įvykių raida pasaulyje liudija, kad mūsų valsty didinti. Vien 1971—1973 metais įgyvendintų prie bės užsienio politikos kursas atitinka esminius visų monių dėka padidintas darbo užmokestis 31 milijo tautų interesus, tautos vis labiau jį supranta ir re nui darbo žmonių, t. y. kas trečiam darbininkui ar mia. Tarybų Sąjungos užsienio politika — vienas ba tarnautojui. iš svarbiausių musų Tėvynės, visos socialistinės Šių priemonių įgyvendinimas turėjo teigiamą po sandraugos šalių galios ir autoriteto šaltinis. veikį ir mūsų respublikos gyventoju pajamoms. Brangūs draugai! Noriu dar kartą iš visos širdies Realiosios vieno gyventojo pajamos per ketverius padėkoti jums už didelį pasitikėjimą, kurį jūs man metus, praėjusius po ankstesnių rinkimu, mūsų res parodėte. Leiskite taip pat palinkėti jums geros publikoje padidėjo daugiau kaip 23 procentais. sveikatos, asmeninės laimės, didelių laimėjimų, Draugai! Mūsų dinamiška, veržlaus socialistinio įgyvendinant visus iškilusius jums uždavinius, vi gyvenimo viena charakteringų ypatybių yra ta, sus numatytus planus.
Lletuvos Komunistų Partijos
partijos
atliekamas sąžiningai ir drausmingai. Įsitikinimus, moralę ugdome betarpiškai savo veikloje, kuri yra nu kreipta į kokį nors tikslą. 2. Iš tikrųjų pasijaučiau esanti TSRS pilietė, būdama užsienyje: 1972—73 m. m. atlikau priešdiplominę prakti ką VDR. 3. Man brangu tai. kas su artina žmones. Žemė — jų planeta. Svarbiausia sąlyga žmonių tarpusavio santy kiams — tautų draugystei, bičiulystei — plėtotis yra tai ka. 4. Tenka kovoti ir su trū kumais, ir su trūkumams abe jingais žmonėmis. 5. Pedagogo profesija yra nepaprastai sunki, bet kartu labai įdomi. Norėčiau toliau kelti savo kvalifikaciją. 6. Žmogus, kuriuo norė Z. BUBNYTE, Vokiečių čiau sekti, yra J. Gagarinas. kalbos katedros dėstytoja: 7. „Jaunimo Sąjungų už daviniai". 1. Kiekviena žmogaus veik J. BUTRIMAITE, Prekybos la yra naudinga visuomenei, jeigu ji neša vaisius. Darbas fakulteto studentė: yra įvairių ieškojimų ir kū 1. Skaitau marksizmo-leni rybos procesas. Jis turi būti
tė, ji ilgam įsimintina. 3. Paminėti žmonių tarpu savio santykiai brangūs žmo nėms tuo, kad juos suartina. O būdami draugais, žmonės būna geri, stengiasi kurti grožį ir gėrį. 4. Taip, kiek leidžia gali mybės. 5. Esu trečiame kurse, tai apie specialybę |au šį tą ži nau. Laboratorinių darbų me tu, Studentų mokslinėje drau gijoje igyju praktinių žinių, įgūdžių. Įsitikinęs, kad ma no specialybė yra geriausia ir įdomiausia. 6. Ostrovskio „Kaip grūdi nosi plienas", Solovjovo-Sedojaus „Pamaskvio vakarai", Jurijus Gagarinas. 7. „Mokytis, mokytis, mo kytis..."
KOMJAUNUOLIU
[NIVERSITETO komitete Birželio 26 d. Įvyko partijos Universiteto ko miteto posėdis. Jame buvo apsvarstyti j ataskaitinių - rinkiminių susirinkimų partinėse Uni versiteto organizacijose L rezultatai. Pranešimą pa darė partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas M. Suminąs, kalbėjo sek retorius P. Bernatavičius, . A. Bartusevičlenė, D. Biriukovas ir kiti. Išklausyta informacija apie tai, kaip Unlversite■ to komunistai, dėstytojai i ir darbuotojai dalyvavo inkimlnėje kampanijoje. Posėdyje patvirtintas partijos Universiteto ko miteto darbo planas 1974 —75 mokslo metams. I
50 METŲ SU LENINO VARDU ŠIEMET ŠVENČIAME PENKIASDEŠIMTIES METŲ SU KAKTĮ, KAI KOMJAUN1MUI BUVO SUTEIKTAS V. LE NINO VARDAS. TA PROGA ĮVAIRIŲ FAKULTETŲ KOMJAUNUOLIAMS PATEIKĖME TOKIUS KLAUSIMUS:
1. Kaip tu ugdai savyje komunistinius bruožus? 2. Kada' tu iš tikrųjų pasijautei esąs TSRS pilietis? 3. Kokie žmonių tarpusavio santykiai (tautų draugystė, meilė, bičiulystė) tau brangūs ir kodėl? 4. Ar kovoji su trūkumais, kuriuos randi? 5. Ką tu žinai, ką galvoji apie savo busimąją profesiją? 6. Tavo mėgstamiausia jaunimo knyga, daina; žmogus, kuriuo norėtum sekti? 7. Kokie Lenino žodžiai, darbai tau reikšmingiausi, rei kalingiausi? Štai keli atsakymai.
V. VAITONIS, Chemijos aišku, ne visada pavyksta). fakulteto III k. studentas: Dirbdamas savo tiesioginį ar visuomeninį darbą, sten 1. Sunku kalbėti apie save, giuosi viską atlikti laiku, ge todėl j šį klausimą ir atsaky riau. . ti sunku. 2. Kai gavau pasą. Mokyk Man atrodo, kad stengiuo loje juos mums įteikė iškil si išlikti principingu (nors, mingai. Tai buvo graži šven
TASSas •
s <■ ■
O
k k
j£ < ;■ ... J-
1 T i i
H j
H
i
Maskvoje prasidėjo LTSR literatūros ir meno dienos. Nuotraukoje matome iškil mingą dekados atidarymą Kremliaus suvažiavimų rūjuose.
PRAMfŠA
Sutinkamai su tyrimų programa kosminėje erdvėje ap link Žemę, 1974 metų liepos 3 d. 21 vai. 51 min. Mask vos laiku j dirbtinio Žemės palydovo orbitą išvestas kos minis laivas „Sojuz-14", pilotuojamas įgulos — laivo va do Tarybų Sąjungos didvyrio, TSRS lakūno kosmonauto, pulkininko Pavelo Popovičiaus ir borto inžinieriaus papul kininkio inžinieriaus Jurijaus Artiuchino. Kosminio laivo „Sojuz-14" programoje numatyta: — atlikti bendrus eksperimentus su orbit ne moksline stotimi „Saliut-3", išvesta į orbitą aplink Žemę šių metų birželio 25 dieną; — kompleksiškai patikrinti patobulintas laivo ,,Sojuz" borto sistemas įvairiais skridimo režimais.
Didelio darbo matai
aAIP tvarkome universiteto aplinką ir patalpas?
Universiteto aplinkos ir patalpų tvarkymas, jų meninis-estetinis apipavi dalinimas įgavo nuolatinį pobūdį. Šio didelio darbo rezultatai šiemet bus ver tinami du kartus (plačiau apie tai rašėme mūsų laikraščio 74.V.17 nume ryje). Speciali komisija jau susumavo prelimina rinės apžiūros rezultatus. Patikrinimas parodė, kūd fakultetuose jaučiamas šio darbo pagerėjimas. Vienok, esamose konkre čiose sąlygose galima žy miai geriau sutvarkyti aplinką, patalpas, vaizdi ne agitaciją. Visų fakul tetų stalai aprašinėti, ap laužyti suolai, naujuose rūmuose nulupinėtos nuo Palangių ir sienų plytelės.
Matyt, ir studentų visuo meninėms organizacijoms teks dar daug padirbėti, ir rimtai, kad pagaliau iš tikrųjų būtų sudaryta ne pakantumo atmosfera vi suomeninio turto gadinto jams, kad studentai iš moktų gerbti kitų darbą. Mes jau tapome pakan kamai reiklūs akademinės drausmės laužytojams, at ėjo laikas tokiais būti ir atžvilgiu tų, kurie nemo ka kultūringai elgtis, net, tapę aukštosios mokyklos studentais, nieko neišma no apie tarybinio žmo gaus etiką. Trūksta fakultetuose ir tokio paprasto, bet būti no daikto, kaip šiukšlių dėžės. Išvis, susidaro įs pūdis, kad juose nėra at-
sakingo žmogaus, kuris rūpintųsi tvarka, reikalui esant, ir kai ką pataisyti galėtų. Visai teisingai nu sprendė rektoratas, kiek vieno fakulteto dekanato žiniai duodamas staliaus ir dažytojo etatus. Belie ka pridurti, kad jais ga lės dirbti ir studentai. At siras jiems naudingo dar bo. Apžiūros komisija siūlo tokia tvarka įvertinti fa kultetų aplinkos ir patal pų sutvarkymo darbą iki šių metų birželio mėne sio: dvi antrąsias vietas skirti Istorijos ir Pramonės eko nomikos fakultetams, dvi trečiąsias vietas — Teisės ir Medicinos fakul tetams. Toliau seka FAF, Fil. F, PF, MMF, FF. Kaip matome, pirmo sios vietos nėra; jos nu-
Bendradarbiauja Prahos ir Vilniaus kardiologai
rė Prahoje Karlo universite to Medicinos fakulteto klini kų vedėjas medicinos moks lų daktaras V. Pacovskis, mokslinis vadovas akademi kas M. Chorvatas ir Vil niaus V.‘Kapsuko universite to Medicinos fakulteto profe sorius J. Rugienius. — Prahos klinikų kardio. loginio skyriaus specialistai, — papasakojo profesorius J.
Rugienius, — sprendžia pa našias problemas, kaip ir Vilniaus kardiologai. Susita rėme atlikti bendrą kardiolo ginį eksperimentą: pagal vie ningą schemą tirti ir gydyti ligonius, kuriems įtariamas užslėptas širdies nepakanka mumas. Ieškosime optima liausių metodų. Sutarėme bendradarbiauti ir atstatomo jo gydymo srityje.
KAD BŪTŲ GRAŽIAU
Bendrus kardiologinius ty rimus atliks Lietuvos ir Če koslovakijos mokslininkai. Konkrečią jų programą apta
nizmo klasikų veikalus, poli tinę literatūrą, stengiuosi bū ti drausminga darbe, sąžinin gai atlikti pareigas. 2. Kada, būvodama VDR, galėjau su pasididžiavimu pa sakoti apie mūsų jaunimo gyvenimą. 3. Labai džiaugiuosi, kad mūsų tarybinė Tėvynė taip artimai draugauja su broliš komis šalimis. Todėl ir aš turiu draugų Demokratinėje Vokietijoje. Lenkijoje, su jais susirašinėju, kviečiu į sve čius. 4. Nekenčiu abejingumo, apgaudinėjimo. 5. Daug domiuosi prekybos ekonomika, kurią studijuoju. Susitikusi drauges, kurios jau dirba, viską išklausinėju, — ir kaip joms sekasi, -ir kokios problemos jas jaudina. Ruošiuosi tapti gera specia liste. 6. Mėgstamiausia knyga — A. Bieliausko „Rožės žydi raudonai". Daug ko galima pasimokyti iš Korčiagino. 7. „Mokytis, mokytis, mo kytis. . ."
tarta neskirti, nes nė vie no padalinio aplinka ir patalpos nėra reikiamai sutvarkytos. Komisija siū lo nevertinti Gamtos fa kulteto, nes jo patalpos remontuojamos. Reikėtų pažymėti neblogai besi tvarkančias Fizinio auklė jimo ir Karinę katedras, Sporto klubą. Žymiai iš radingiau savo patalpas galėtų sutvarkyti Esteti nio lavinimo katedra. Taigi, pirmasis apžiūros etapas baigėsi. Žinomi ir preliminarinio vertinimo rezultatai, aiškūs trūku mai, taisytini dalykai. Ga lutiniai patalpų ir aplin kos tvarkymo rezultatai bus susumuoti spalio mė nesį.
M. SUMINĄS partijos Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Pasaulinė sveikatos apsau gos organizacija skatina me dikų bendradarbiavimą, ren giami • tarptautiniai simpoziu mai, konferencijos. Net du tarptautiniai simpoziumai vy. ko Prahoje. Viename jų te ko daryti pranešimą apie vil niečių patyrimą, tiriant širdį mikrokateterizacijos metodais. ELTA
Šiandien Medicinos fakulteto profesoriui Jonui Lėliui sukanka 60 metų. Gimė J. Lelis Panevėžio apskrityje, Pušaloto valsčiuje, Skaistgirio kaime. Pirmieji žingsniai į mokslo kelią buvo žengti gimtojo kaimo pradžios mokykloje, vėliau Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1933—1938 metai prabėgo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Medicinos fakultete. 1939 m. staža vosi Sakių ir Panevėžio ligoninėse. Pirmuosius savarankiš ko darbo žingsnius pradėjo J. Lelis Akmenėje. Ten paty rė vienišo gydytojo vargus ir rūpesčius, bet įgijo dide lę praktiką. 1946 m. J. Lelis pakviečiamas dirbti į Odosveneros ligų institutą jaunesniuoju moksliniu bendradar biu; 1947 m. jis tampa vyr. inspektoriumi, o 1948 m. šio instituto direktoriumi. Šiuo laikotarpiu jis pasireiškė kaip gabus organizatorius. Siekiant išaiškinti grybeliais apkrėstuosius, buvo patik rinta 200000 vaikų. Išaiškinta 10000 sergančių. Visi jie buvo gydomi laikinuose stacionaruose. Tokios kovos dė ka grybeliniai susirgimai sumažėjo, o kai kurie visai iš nyko. Smarkiai sumažintas buvo sergamumas ir veneri nėmis ligomis. Pats vaisingiausias J. Lėlio darbas prasidėjo Universite to Medicinos fakultete. Čia jis pradėjo dirbti asistentu, tapo docentu, nuo 1957 m. iki šiol eina odos-veneros li gų kurso vedėjo pareigas, čia jam suteiktas profesoriaus vardas. Pedagoginė, mokslinė ir visuomeninė prof. J. Lėlio veikla yra plati. Norėdamas padėti studentams, dar 1950 m. išvertė į lietuvių kalbą Grigorjevo vadovėlį „Trumpas odos-veneros ligų kursas". Pirmieji jo darbai parašyti istorine tematika. Pats brandžiausias jų — „Blyš kiosios pabaisos atradėjas F. Šiaudinis" pasirodė 1971 m. Labai svarbūs prof. J. Lėlio darbai yra odos ligų, o ypač raudonosios vilkligės etiopatogenezės diagnostikos ir gydymo klausimais. 1963 m. apginta medicinos mokslų daktaro disertacija. 1965 m. išleista lietuvių kalba mono grafija „Raudonoji vilkligė", 1970 m. — Leningrade rusų kalba. Šiemet šis darbas pristatytas respublikinei premi jai. Pastaraisiais metais prof. J. Lelis domisi retais susirgi mais ir su užsidegimu studijuoja paveldimas odos ligas. Šia tematika rengia monografiją, kuri labai reikalinga gydytojams praktikams. Taigi, prof. J. Lėlio nuveikta daug — 104 mokslo dar bai, jų tarpe — 5 monografijos. Dar pridursime, kad prof. J. Lelis konsultuoja ligonius, yra dviejų dermato logų mokslinių draugijų pirmininkas. Už savo intensyvią veiklą jis yra apdovanotas „Sveika, tos apsaugos žymūno" ženklu, LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo garbės raštais. Prof. J. Lelis yra aštraus proto, didelio darbštumo mokslininkas eruditas, mokantis daug kalbų. Jis mėgsta daug skaityti, seka pasaulinę literatūrą. Norėtųsi palinkėti profesoriui dar ilgai kūrybingai dar buotis mūsų Tėvynės labui. G. BALEVlClENE
Geros vasaros! Kalendorinė vasara jau senokai prasidėjo, bet ją studentai pajunta tik pa sibaigus egzaminams. Du semestrus produktyviai dirbus, reikia ir puikiai pailsėti. Universiteto stu dentų profkomitetas yra studentų draugas ne tik studijuojant, bet ir poil
siaujant. Šią vasarą su studentų profkomiteto ke lialapiais ilsėsis apie sep tynis šimtus universitetie. čių. Kokie jų maršrutai? 20 studentų važiuos to liausiai — į rožių kraštą Bulgariją. Jie ilsėsis Albenos kurorte prie Juo dosios iūros.
100 studentų susipažins su kai kurių broliškų ta rybinių respublikų gyve nimu, jaunimu, meno ir architektūros įžymybėmis. Šįmet jie turės galimybę ilsėtis Sevastopolio prie taisų gamybos instituto, Talino politechnikos ins tituto, Jerevano universi teto, Maskvos energeti kos instituto, Kišiniovo universiteto sporto svei katingumo stovyklose. Šių aukštųjų mokyklų, su ku riomis bendradarbiauja mūsiškis universitetas, studentai atvyks pas mus ilsėtis Žydiškių sporto sveikatingumo stovyklom Palangoje, Anykščių po ilsio namuose „Šilelis", susipažinti su mūsų res publika. Studentų profkomitetas taip pat rūpinasi ir fi nansuoja slidininkų sto vyklą Ventės rage, kraš totyrininkų ekspediciją Pasvalio rajono Joniškė lio apylinkėse. Laukia turininga poil sio vasara. A. KALASAUSKAITĖ
Baigia ištuštėti Universiteto auditorijos: studentai. Išlai kę pavasario egzaminų sesi ją, atsisveikina dviems mė nesiams. Tik priėmimo komi sijų kambariai pilni norinčių jų studijuoti... Universitetas šiemet priims Į pirmą kursą 2840 žmonių.
Panevėžyje jvyko respubli kinė studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus-74". Jo je dalyvavo geriausi aukštų jų mokyklų meno kolekty vai: chorai, šokėjai, liaudies ansambliai, orkestrai. Tai ge neralinė repeticija prieš iš vykstant j tarprespublikine studentų dainų ir šokių švem tę Tartu.
Daugelis mūsų studentų ši) vasarą atliks gamybinę ar mokomąją praktiką — ir Lie tuvoje, ir broliškose respubli kose. Vieni ieškos mineralų kur nors Altajuje, kiti vaikš čios iš vienos Aukštaitijos pirkios i kitą ir prašys gerų jų moterėlių padainuoti seno vinę liaudies dainą.,.
Geros vasaros!
Sekmadienį, liepos 7 dieną, į respublikos darbo ir poilsio stovyklas palydėsime savo draugus. Šiemet universiteto studentai įsipareigojo atlikti darbų už 1 mln. 100 tūkst. rublių. Tegu nuo studentų dainų ir darbo dar labiau gražėja mūsų žemė!
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Geros vasaros! R. VILAVlClAUS, J. MAŽEIKIO, A. DARGUŽIO nuotr.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 20815
Užs. Nr. 2379
LV. 05472
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA