uanyBinis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. liepos 5 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
wy
Nr. 25 (884)
UŽ AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTU PARUOŠIMĄ! Rinkiminė kampanija ir patys rinkimai į TSRS I Aukščiausiąją Tarybą — labai svarbus politinis I įvykis, jis visada ryškiai pademonstruoja neišardo mą partijos ir liaudies vienybę bei susitelkimą, įkvėpia ryžto ir jėgų naujiems darbo žygiams, nau jiems kūrybiniams laimėiimams. Ši rinkiminė kam panija dar ryškiau parodė, su kokiu didžiuliu įkvė pimu ir kaip vieningai šalies ir Tarybų Lietuvos dar bo žmonės remia išmintingą lenininę Komunistų partijos politiką, įvairiapusišką ir kryptingą TSKP Centro Komiteto, jo Politinio biuro politinę ir or ganizacinę veiklą. Kaip tik todėl darbo žmonės sa vo pirmaisiais kandidatais į deputatus iškėlė TSKP CK Generalinį sekretorių draugą Leonidą Brežnevą, partijos Centro Komiteto Politinio biuro narius. Rinkimai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą — tai ir savotiška visaliaudinė Tarybų valdžios organų veiklos, jų darbo, įgyvendinant Komunistų partijos liniją visose tarybinės visuomenės gyvenimo srity se, apžiūra. Darbo žmonės, ruošdamiesi rinkimams, apžvelgia, kaip vykdomi komunizmo statybos pla nai, sutelkia dėmesį svarbiausioms problemoms, duoda priesakus savo kandidatams. TSKP Centro Komitetas savo Kreipimesi į rinkė jus, į visus Tarybų Sąjungos piliečius vaizdžiai ir Įtikinamai parodė tarybinės liaudies laimėjimus, kurių ji pasiekė, Komunistų partijos vadovaujama, per ketverius po rinkimų praėjusius metus, aki vaizdžiai nušvietė ateities perspektyvas. Pasiaukojantis, įkvėptas tarybinių žmonių darbas užtikrino naujus laimėjimus visuose komunizmo sta tybos baruose, leido sustiprinti mūsų šalies pozici jas pasaulinėje arenoje. Į naują pakopą pakilo socialistinė industrija. Per nai bendroji šalies pramonės produkcijos apimtis daugiau kaip 2,5 karto viršijo jos gamybą per vi sus prieškarinius penkmečius, kartu paėmus. Po TSKP CK 1965 metų kovo Plenumo esminis persi laužimas įvyko žemės ūkio gamyboje. Ir bene ryš kiausias to persilaužimo liudijimas buvo tai, kad po nepaprastai sunkių 1972 metų pernai surinktas rekordinis šalies istorijoje grūdų derlius — 222,5 milijono tonų. 1970—1973 metais palyginti su anks tesniais ketveriais metais vidutinė metinė žemdir bystės ir gyvulininkystės bendroji produkcija padi dėjo 13 procentų. Vykdydama TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, partija visą šalies ekonomiką pertvarko taip, kad kuo geriau būtų tenkinami įvairūs ir nuolat augan tys darbo žmonių poreikiai. Kartu su visomis tarybinėmis tautomis TSKP XXIV suvažiavimo nubrėžtu ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos keliu tvirtai žengia ir Tary bų Lietuvos darbo žmonės. Bendroji respublikos pramonės produkcija palyginti su 1969 metais per nai padidėjo 1,4 karto. Sutinkamai su partijos nu brėžtu kursu, respublikos liaudies ūkis ugdomas, vis plačiau remiantis intensyviais augimo veiks niais — darbo našumo didinimu ir mokslinės tech ninės pažangos spartinimu. Žodžiu, draugai, galima visiškai pagrįstai pasaky ti, kad Tarybų Lietuvos darbininkų klasė, kolūkie čiai, inteligentija, kaip ir visa tarybinė liaudis, kū rybiškai .nenuilstamai darbuojasi, kad būtų įgyven dinti partijos nubrėžti dideli uždaviniai. Draugai! Kadangi čia susirinko skaitlingas mūsų aukštųjų mokyklų darbuotojų, mokslo darbuotojų, akademinio jaunimo būrys, norisi pasidalinti kai kuriomis mintimis apie aukštojo mokslo vystymo, kvalifikuotų kadrų rengimo laimėjimus ir uždavi nius. Šiandien visiems suprantama, kad su aukštojo
Kalba spausdinama sutrumpinta
Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto
Pirmojo sekretoriaus PETRO GRIŠKEVIČIAUS
kalba, pasakyta susitikime su rinkėjais
Vilniaus universitete * mokslo išvystymu neatskiriamai siejasi visa, ką mes esame pasiekę, ugdant socialistinę Lietuvos ekonomiką, mokslą ir kultūrą. Pokario metais Tarybų Lietuvos aukštosios mo kyklos jau parengė daugiau kaip 105 tūkstančius kvalifikuotų specialistų, kurių dauguma sėkmingai darbuojasi visuose materialinės gamybos ir dvasi nės kultūros baruose. Atsižvelgiant į liaudies ūkio poreikius, žymią paruoštų specialistų dalį sudaro inžinieriai. Daug taip pat parengta aukštos kvalifi kacijos ekonomistų, agronomų, kitų žemės ūkio specialistų, liaudies švietimo ir kitų šakų darbuoto jų. Specialiose vidurinėse mokyklose olačiu mastu rengiami viduriniosios grandies specialistai. Sudarytos neblogos sąlygos, kad busimieji spe cialistai įgytų gilias žinias, susiformuotų tvirtus komunistinius įsitikinimus, būtinus organizacinius įgūdžius. Specialistų rengimo sąlygos bus ir toliau tobulinamos, nes tai tiesiogiai išplaukia iš partijos programinių siekių, naujo gyvenimo kūrimo porei kių. Greta specialistų rengimo, svarus žodis aukštųjų mokyklų kolektyvams priklauso, vystant mokslą, stiprinant mokslo ir gamybos sąjungą. Ir tai natū ralu. Dabar aukštosiose mokyklose susitelkė daug labai kvalifikuotų mokslinių jėgų, jų tarpe dau giau kaip pusė respublikoje dirbančių mokslo kan didatų ir beveik du trečdaliai mokslo daktarų. Pa žymėtina taip pat, jog moksliniams tyrimams vyk dyti sukurta ir nebloga materialinė bazė. Visa tai duoda pagrindo aukštųjų mokyklų kolektyvams kelti vis didesnius reikalavimus bei uždavinius, ypač plečiant ir gilinant fundamentinius tyrimus, kurie, kaip gerai žinoma, sąlygoja pagrindines, strategines mokslo ir technikos pažangos kryptis. Teigiama, kad paskutiniu metu aukštųjų mokyk lų kolektyvai didina pastangas, gvildendami aktua lias gamtos, technikos, visuomenės mokslų funda mentines problemas, jų duomenis efektyviai pa naudoja taikomiesiems tyrimams. Pernai įvairiose liaudies ūkio šakose įdiegti 285 darbai, kurių eko nominis efektas, vien gamybinių organizacijų pa tvirtintais duomenimis, siekia 16 milijonų rublių, o 246 darbai pripažinti išradimais. Malonu, kad aukštųjų mokyklų kolektyvai, ga mybinės organizacijos, be mokslinių techninių klau simų, aktyviai gvildena ir socialines, ideologines bendradarbiaujančių kolektyvų problemas. Tai pa deda veiksmingiau spręsti pagrindinį aukštosios mokyklos uždavinį — ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, spartinti mokslo, technikos ir socialinę pažangą. Labai vertindami Vilniaus Valstybinio V. Kapsu ko universiteto vaidmenį, su pagarba prisimename jo pažangias tradicijas, puoselėjant mokslinę mintį, demokratinės ir socialistinės kultūros daigus. Uni versiteto kolektyvas teisėtai didžiuojasi tuo, kad šios seniausios šalyje aukštosios mokyklos auditori jose dirbo daug žymiu mokslininkų, kultūros ir vi suomenės veikėjų, savo darbais išgarsinusių jos vardą.
Socialistiniai pertvarkymai, kuriuos, Komunistų partijos vadovaujami, įvykdė respublikos darbo žmonės, iš pagrindų pakeitė mūsų krašto ekonomi kos ir kultūros raidą, sudarė sąlygas liaudyje glū dintiems talentams pasireikšti intensyv ame mate rialinių ir dvasinių vertybių kūrime. Šių pertvarky mų dėka naujam gyvenimui pakilo ir senasis Vil niaus universitetas, kuris netrukus minės savo 400 metų sukaktį. Komunistų partijos rūpesčio, broliškų tarybinių respublikų paramos dėka, išaugo daugelis Universi teto darbuotojų, nepalyginamai pakilo jo vaidmuo, ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus, vyk dant mokslinius tyrimus. Pokario metais Universitetas jau paruošė beveik 35 tūkstančius specialistų. Iš pirmo žvilgsnio atro do, kad tai ne itin gausus būrys, kadangi mes jau kažkaip priūratome prie įspūdingų duomenų viso se gyvenimo srityse, tai tapo mūsų kasdienybe. Tačiau prisiminkime, kad tai beveik 3,5 karto dau giau, negu Lietuvoje buvo žmonių, turinčių aukštą jį išsilavinimą paskutiniaisiais buržuazijos valdymo metais. Universitete, kaip ir kitose aukštosiose mokyklo se, vyrauja kūrybiška, dalykiška, reikli atmosfera; kurioje busimieji specialistai gali įsigyti gerą teori nį pasiruošimą, tvirtus idėjinius įsitikinimus ir pro fesinius įgūdžius, reikalingus darbui liaudies ūkio, mokslo, švietimo ir kultūros baruose. Kolektyve nemažai daroma, ieškant naujų veiklos formų, ypač stiprinant metodologinį studentų paruošimą, organizuojant savarankišką jų mokymąsi, tobuli nant jo kontrolę. Tačiau dabartinis specialistas turi būti ne tik ge ras specialybės žinovas, bet ir idėjinis kolektyvo vadovas, organizatorius. Vadinasi, labai svarbu sis temingai, dar atkakliau ir sumaniau skiepyti stu dentams komunistinius idealus, komunistinės doro vės principus, ugdyti organizacinius kiekvieno stu dento sugebėjimus. Įgyvendinant Lietuvos KP Cent ro Komiteto Biuro nutarimus politinio studentijos auklėjimo Vilniaus universitete klausimais, dabar geriau dirbama, idėjiškai grūdinant akademinį jau nimą. Remiantis tuo, kas nuveikta, labai svarbu ir toliau gilinti šio darbo turinį, įvairinti jo formas. Tarybinė aukštoji mokykla, kaip jau minėta, — ne tik kvalifikuotų specialistų rengimo, bet ir mokslinės veiklos centras. Sistemingas mokslinis darbas aukštojoje mokykloje atskleidžia naujus pa žinimo horizontus, spartina socialinę pažangą, pa deda gerinti studentų paruošimą. Šiuolaikinės mokslo ir technikos revoliucijos są lygomis labai aktualūs yra racionalaus mokslinės veiklos organizavimo, ypač fundamentinių ir taiko mųjų tyrimų optimalaus santyktfo nustatymo, moks linių pasiekimų praktinio panaudojimo klausimai. Universitete, kaip ir daugelyje kitų mokslo įstai gų, intensyviai ieškoma būdų, kaip suaktyvinti fundamentinius gamtos ir visuomenės tyrimus, kar tu spartinant pasiektų rezultatų įdiegimą. Tai du tarpusavyje susiję, vienas kitą sąlygojantys, proce sai. Taikomojo pobūdžio tyrimai daugeliu atvejų sudaro realų pagrindą platesniems, teorinio pobū džio apibendrinimams. Savo ruožtu, fundamentiniai, teoriniai darbai yra bazė taikomojo pobūdžio pa ieškoms. Todėl abu šie procesai turi būti ir ateity je aktyviai skatinami, kryptingai reguliuojami. Kita vertus, visiškai suprantami ir visuomenės poreikiai, kad gauti moksliniai rezultatai neatidė liotinai būtų įdiegti į gamybą. Šiame bare Univer sitetas taio pat turi nemažų pasiekimų. Vien pra ėjusiais metais įdiegti 37 tyrimų rezultatai, kūry biškai bendradarbiaujama su 80 gamyb nių organi zacijų ir mokslo įstaigų. Tai reiškia, kad sudarytos (Nukelta j 2 psl.)