UrM’VBI rIS scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
975 m. rugpiučio 29 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
FORUMAS LENINO KALNUOSE
Nr. 25 (925)
1950 m. Nicoje (Pranįcūzija) buvo įsteigta Tarpi tautinė universitetų aso ciacija. Dabar jai pri* klauso ir 26 tarybinės aukštosios mokyklos. • Pirmadienį Maskvoje baigėsi šios asociacijos VI generalinė konferencb ja. Joje dalyvavo mūsų universiteto rektoriuj prof. dr. J. Kubilius.
PRASIDEDA DIDELIS DARBAS. VIENIEMS TAI BUS TO, LESNIO BOSIMO SPECIALISTO BRENDIMO METAI, K|J TIEMS — PIRMAKURSIAMS — NELENGVOS PIRMŲJŲ IŠ BANDYMŲ, ADAPTACIJOS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE DIE NOS. TEBŪNA VISIEMS ŠIE METAI ŽENKLŪS PUIKIU MO KYMUSI — GERIAUSIA STUDENTŲ DOVANA ARTĖJAN ČIAM TSKP XXV SUVAŽIAVIMUI.
SVEIKS, SVIETELI MARGAS!
DĖMESIO! Domesio!
IŠKILMINGAS NAUJŲ MOKSLO METŲ ATIDARYMAS ĮVYKS VILNIAUS SPORTO ROMUOSE (EIDUKEVI ČIAUS g. 3/1) RUGSĖJO 1 D. 20 VAL. MALONIAI KVIEČIAME PROFESORIUS, DĖSTYTO JUS. KVIEČIAME VISUS PIRMAKURSIUS IR JŲ TĖVELIUS. TIKIME, KAD KELIĄ RAS IR OBERFUKSAI, SENJORAI, DIPLOMANTAI. Po oficialiosios dalies įvyks didelis šventinis koncertas — matysite centrinių Universiteto kolektyvų parengtą programą.
Rugpiūčio 1 d. pradėjo laikyti stojamuosius eg zaminus 3974 žmonės, norintys studijuoti mūsų uni versitete. Prasidėjo konkursinės varžybos, kas ga besnis, kas geriau pasiruošęs studijoms aukštojoje mokykloje, kas geriau sugeba „valdyti save" su dėtingomis egzaminų aplinkybėmis. Daugiausia pareiškimų buvo paduota į Filologi jos (675), Istorijos (530), Prekybos (267), Teisės (417) fakultetus. Netrūko .aišku, ir į likusius. O iš laikė egzaminus 2905. Kokios gi specialybės buvo populiariausios? Prie jų priskirtinos biologija (paduota 170 pareiškimų, priimta 50), geografija (93—25), gydomoji medici na (142—50), istorija (211—60), psichologija (102— 30). Tikro ažiotažo susilaukė Filologijos ir Preky bos fakultetų specialybės. Atrodo, dauguma renka-, si humanitarines ir ekonomines specialybes. Neteik' sėtai pamirštamos nė kiek ne prastesnės matemati kos, fizikos, ekonominės kibernetikos, inžinerinės geologijos specialybės. Iš viso į pirmą kursą šiemet priimta 1724 žmo nės. 1130 priimtųjų atestato vidutinis balas dides nis arba lygus 4,5. Į Universitetą įstojo 84 žmonės, baigę vidurinę su medaliais, specialiąsias — su pa gyrimu. VLKJS narių šiame būryje yra 1592. Su darbo stažu — 222, iš jų su įmonių ar kolūkių sti pendija — 16, dirbusių pagal pasirinktą specialybę — 43. Įstojo daug vilniečių — 535, kilusių iš kai mo vietovių — 443. Kokia pirmakursių socialinė sudėtis? 698 yra iš darbininkų šeimų, 375 — iš kolūkiečių, 651 — iš tarnautojų. Dailiosios lyties atstovių mums gali pavydėti daug kas — jų į pirmą kursą priimta 1115. Vyrų šiek tiek kukliau — 609. Daugiausia vyrų yra Fizi kos fakulteto pirmame kurse — 103 (moterų 22), Teisės fakultete jų irgi daugiau (63), negu moterų (62). Palyginus su kitais, Finansų ir apskaitos fa kultete vyrų irgi daug — 104, bet merginos visgi' viršija skaičiumi juos — 231. Moteriškiausiais pir maisiais kursais gaili didžiuotis Matematikos ir me chanikos (142 moterys, 83 vyrai), Filologijos (205 ■ —19), Istorijos (144—46), Pramonės ekonomikos (72—28) fakultetai. Į pirmąjį kursą priimta 1456 lietuviai, 126 rusai, ’ 60 lenkų, 28 žydai, 12 latvių, 21 baltarusis, 2 oseti nai, 11 ukrainiečių, 8 kitų tautybių žmonės. Margo svieto susirinks šiemet pirmą kartą mūsų senajame ir visad jauname universitete. Linkime visiems būti darbščiais, gražiais, linksmais! A. JUODUPIS
SVEIKINAME RESPUBLIKINIŲ PREMIJŲ LAUREATUS
• Liepos 18—20 d. Vil niuje vyko respublikinė dai nų šventė, skirta LTSR 35mečiui ir Pergalės prieš fa šistinę Vokietiją 30-mečiui. Dainų šventės išvakarėse vyriausioji vertinimo komisi ja išaiškino ir 1975 metų absoliučiai geriausius atskirų žanrų meno saviveiklos ko lektyvus. Juo pripažintas ir Vilniaus V. Kapsuko univer siteto nusipelnęs dainų ir šokių liaudies ansamblis (va dovas V. Aleksandravičius).
9 Už nuopelnus, ruošiant specialistus, vaisingą peda goginę ir visuomeninę veik lą, LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumas suteikė Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo garbės vardą Česnulevičiūtei Petrei — Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto Lie tuvių literatūros katedros docentei.
TARYBŲ LIETUVOS VASARA 1975 m. liepos 17—18 d. Vilniuje vyko devintojo šau kimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmoji sesi ja. Be kitų reikalų, Aukščiausioji Taryba svarstė klausimą „Dėl vidurinio ir aukštojo, specialiojo vidurinio ir profe sinio techninio mokymo tolesnio tobulinimo respublikoje ir dėl Lietuvos TSR liaudies švietimo Įstatymo projekto". Pranešimą šiuo klausimu padarė LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja L. DIRŽINSKAITE.
Žemiau spausdiname pranešimo dalį „Liaudies ūkiui — aukštos kvalifikacijos specialistus". Išvystyto socializmo sąlygomis vis labiau didėja aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo reikšmė. Mūsų res publikoje jis įgavo didžiulį užmojį. Dvylikoje aukštųjų mokyklų mokosi daugiau kaip 60 tūkstančių studentų, o 78 specialiosiose vidurinėse mokyklose — 67,7 tūkstan čio moksleivių. Pokario metais aukštosios mokyklos paren gė 121 tūkstantį specialistų ir dabar išleidžia kasmet 8 tūkstančius absolventų, tai yra du kartus tiek, kiek jų bu vo paruošta per visą buržuazijos valdymo laikotarpį. Jau išleistas 200 000-asis specialistas, baigęs specialųjį vidurį, nį mokslą, šis specialistų papildymas užtikrina tolesnį ekonominį ir kultūrinį respublikos kilimą. Šio penkmečio pabaigoje 1000 gyventojų turėsime 35 specialistus su aukštuoju mokslu ir 52 specialistus su viduriniuoju. Šie skaičiai atspindi visos socialistinės visuomenės vys tymosi procesus, parodo jos raidos tempus. Tačiau porei kiai specialistams dar nėra visiškai patenkinami. Dėl to negalima taikstytis su tuo, kad kasmet iš aukštųjų mokvklų dieninių skyrių dėl nenažangumo ir kitų priežasčių iš braukiama 1600 studentų, o technikumus užbaigia tik du trečdaliai įstojusiųjų į pirmą kursą. Tokiu būdu liaudies ūkis kasmet netenka didelės dalies labai reikalingų spe cialistų. Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo, Žemės ūkio ir Švietimo ministerijos turi iš to daryti rimtas išva das, Tikslinga į aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo organizavimo problemų ir visų pirma žemo moksleivių ir studentų pažangumo priežasčių nagrinėjimą kur kas pla čiau įtraukti mokslo darbuotojus. Aukštosiose mokyklose dirba daugiau kaip 5 tūkstan čiai mokslo darbuotojų, tarp kurių 197 profesoriai ir moks lo daktarai, 2100 docentų ir mokslo kandidatų. Mokslinin kų darbai plačiai taikomi respublikos liaudies ūkio ir kul. tūros šakose, naudojami šalies įmonėse bei mokslo orga nizacijose. Būtina ir toliau plėsti šią mokslinę veiklą, kelti jos teorinį lygį, vystyti glaudesnį bendradarbiavimą su Mokslų akademijos institutais ir kitomis mokslinio tyrimo įstaigomis. Prie aukštųjų mokyklų yra 45 mokslinio tyrimo įstaigos. Dalies jų techninis aprūpinimas nėra patenkinamas. švietimo įstatymo projekte pasakyta, kad valstybinės įmonės, įstaigos, kolūkiai ir tarybiniai ūkiai nustatyta tvarka dalyvauja, stiprinant aukštųjų mokyklų mokymo materialinę bazę. Vyriausybiniai nutarimai leidžia įmo
Bene ryškiausiai apie mūsų krašto mokslinės techninės minties laimėjimus kalba darbai, įd kasmet Tarybų Lietuvos gimtadienį pažymimi RJ publikinėmis premijomis. Šiemet premijuoti devyj darbų autoriai bei kolektyvai, žengią priekinėse] rinėtojų bei ieškotojų gretose. — Respublikinėmis mokslo ir technikos prend mis įvertintų darbų diapazonas platus: nuo mok] litnio vadovėlio iki kosmoso tyrinėjimų, — paša] ja Lietuvos TSR Mokslų akademijos mokslinio J ganizacinio skyriaus viršininkas J. Samaitis. Jau įprasta, kad kasmet Respublikinės pretnjj laureatų sąraše matome Universiteto mokslininl pavardes. Aukštosiose mokyklose labai gero įvertinimo J silaukė Respublikine premija apdovanotas profed rių R. Baltrušio, J. Degučio, docentų G. Dienio iri Jasinsko dviejų dalių vadovėlis „Organinė che] ja". Jame atsispindi naujausi kvantų mechanike]I elektroninės teorijos ir kiti mokslo laimėjimai, jI ryšiai su gamybiniais procesais. Autoriai yra žiwi mi išradėjai, paskelbę šimtus mokslinių darbi Doc. L. Jasinskas ir doc. G. Dienys dirba Univa siteto Chemijos fakulteto Organinės chemijos k tedroje.
9 Ignalinos rajone, prie Visagino ežero pradėtas sta. tyti pirmosios respublikoje atominės elektrinės energeti kų miestas. Ta proga čia Įvykusiame darbo žmonių mitinge kalbą pasakė Lietu vos KP CK pirmasis sekreto rius P. Griškevičius. Busimo jo energetikų miesto vietoje atidengtas kertinis akmuo.
nėms perduoti įrengimus į aukštųjų mokyklų balansą. Ta čiau ši parama yra neefektyvi, epizodinė. Iš ministerijų, kurioms ruošiami kadrai, mes laukiame daugiau paramos ir statant mokomuosius bei laboratorinius korpusus. Ak tyviau čia galėtų reikštis Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerija. Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą .būtina kri tiškiau pažvelgti į jaunųjų specialistų rengimo planavimą. Jau eilę metų kai kurių tradicinių specialybių (lengvosios, maisto, pieno ir mėsos ir kitoms pramonės šakoms) porei. kiai tenkinami, sudarant netgi kai kurį rezervą. Tuo tar-
Rūpinimasis liaudies švietimu — visos visuomenės reikalas pu labai trūksta naujų ir perspektyvių mokslo ir tech nikos sričių specialistų — ekonominės kibernetikos, in formacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo, au tomatinių valdymo sistemų, taikomosios matematikos, au tomatikos ir telemechanikos bei kai kurių kitų specialy. bių, žymiu mastu lemiančių liaudies ūkio techninę pažan gą. Reikia galvoti ir apie vyresniųjų kursų studentų perprofiiliavimą, kad būtų paspartintas kai kurių specialybių kadrų paruošimas. Specialistų ruošimo planavimą apsunkina ir tai, kad mes neturime darnios pareigybių, kurias gali užimti spe cialistai su aukštuoju ar specialiuoju viduriniu mokslu, nomenklatūros. Ministerijos, žinybos turėtų greičiau už pildyti šią spragą. Koordinuojant šį darbą, aktyviau turė tų dalyvauti Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi nisterija, Valstybinė plano komisija. Aukštosios ir specialiosios vidurinės mokyklos nuolat tobulina mokymo ir auklėjimo procesą, siekdamos ap
ginkluoti busimuosius specialistus priešakine marksistine leninine teorija. Gerinant šį darbą, didelį vaidmenį suvai dino TSKP CK nutarimas „Dėl priemonių visuomenė mokslams toliau vystyti ir jų vaidmeniui komunizmo sta tyboje didinti", taip pat Lietuvos KP CK nutarimas ,,Apif studentų politinį auklėjimą Vilniaus Valstybiniame V Kapsuko universitete". Švietimo įstatymo projekte nurodoma, kad gamybini! kolektyvai turi daugiau rodyti iniciatyvos, nukreipiam ten dirbančius be reikiamo išsilavinimo praktikus mokyti neakivaizdiniuose ir vakariniuose aukštųjų bei specialią jų vidurinių mokyklų skyriuose. Tačiau neakivaizdinis mi kymasis nėra patenkinamas. Žymi dalis neakivaizdoiinkf mokosi silpnai. Pramonės įmonės 1974 metais į aukštąsias mokyklas « parengiamuosius skyrius pasiuntė su savo stipendijomis tik 107 asmenis. Jos turėtų sekti kolūkių ir tarybinių ūkių praktika, kurie į žemės ūkio mokyklas pasiuntė žymiai daugiau stipendininkų. Nepaisant atskirų aukštųjų mokyklų darbo specifikagyvenimas kelia vis daugiau bendrų problemų ir užda vinių. Neseniai buvo sudaryta aukštųjų mokyklų rektorių taryba. Ji ir turėtų tapti tuo centru, kuris vienytų ir kootdinuotų bendramokyklinių klausimų sprendimą. Visų mokymo įstaigų darbo sėkmė, jo kokybė žymia dalimi priklauso nuo materialinės bazės. Šiai bazei kum partija ir vyriausybė kasmet skiria vis daugiau lėšų, ple čiasi statybų užmojis. Vien per ketverius šio penkine®] metus pastatytos 255 bendrojo lavinimo, 10 profesiniu technikos mokyklų, 8 specialiosios vidurinės mokyklos ® 3 aukštųjų mokyklų auditoriniai bei laboratoriniai korpu. sai. Statomi bendrabučiai moksleiviams ir studentams, bu-, tai mokytojams ir dėstytojams. Šiems reikalams panaudoti, daugiau kaip 150 milijonų rublių. Tačiau padaryti bu« galima žymiai daugiau, jeigu numatytos statybos uždup tys būtų laiku įvykdytos. Nuo penkmečio pradžios, statant įvairias mokymo įstaigas, liko neįsavinta 15,7 milijo® rublių. Statybininkai ir užsakovai privalo imtis ryžtingų žygil kad padėtis šių objektų statyboje iš esmės pagerėtų. Švietimo ir mokslo objektus reiktų laikyti pirmaeilės reikš mės statybomis. Draugai deputatail Mūsų svarstomas liaudies švieti®0 įstatymo projektas aiškiai apibrėžia liaudies švieti®0 perspektyvas, nusako visų mokymo įstaigų, valstybinių • visuomeninių organizacijų uždavinius, nurodo jų veik1.® gaires. Ateities liaudies švietimo uždaviniai dideli, tačia3 jiems įgyvendinti mes turime daug rezervų. Sėkminji kovą už visuotinio vidurinio mokymo įgyvendinimą ko munistinį jaunosios kartos auklėjimą, profesinį jauni®0 paruošimą ir aukštąjį mokslą nulems visų mūsų pasin gos, kryptinga valstybinių organų, Darbo žmonių depu’0' tų tarybų, mokytojų kolektyvų, ūkių, įmonių ir įstaiga veikla. Visas šis milžiniškas darbas kartu padės ir ta® kad dar labiau spartėtų ekonomikos, mokslo ir technika kultūros ir socialinė pažanga.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos liaudies švietimo
ĮSTATYMAS 18 d. LTSR Aukšpriėmė Taryba Tarybų Socialistiliaudies Respublikos Įstatymą". SupažinL ., su kai kuriais jo Lpsniais.
vauja' atitinkamų įmonių, įstaigų ir organizacijų admi nistracija ir jį kontroliuoja aukštosios mokyklos. 64 straipsnis. Kvali fikacijos suteikimas ir diplo mo Išdavimas Asmenims, baigusiems aukštąsias mokyklas, šutei, kiama įsigytos specialybės kvalifikacija, išduodamas dip lomas ir nustatyto pavyzdžio prisisegamas ženklas. Asmenims, baigusiems aukš tąsias mokyklas, kurie labai gerai mokėsi ir pasižymėjo moksliniame bei visuomeni. niame darbe, išduodamas dip lomas su pagyrimu. 65 straipsnis. Liau dies ūkio specialistų kvalifi kacijos kėlimas Sutinkamai su TSR Sąjun gos ir sąjunginių respublikų liaudies švietimo įstatymų pagrindais liaudies ūkio spe cialistų kvalifikacija keliama kvalifikacijos kėlimo institu tuose, aukštųjų mokyklų fa kultetuose ir skyriuose, mokslinio tyrimo įstaigose kvalifikacijos kėlimo kursuo. se ir pirmaujančiose įmonė se TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.
NUO SUVAŽIAVIMO IKI SUVAŽIAVIMO
Per šį penkmetį Per pastaruosius ketverius metus Tarybų Sąjungos eko nomika augo maždaug du kartus sparčiau už kapitalis tinių Vakarų Europos šalių ir JAV ekonomiką. Kai ku. riose ypač svarbiose gamybos šakose Tarybų šalis, pralenkusi Jungtines Valsti jas, iškopė Į pirmąją vietą pasaulyje. Štai keletas pavyzdžių. Plieno — reikalingiausios mūsų laikais medžiagos — TSRS metalurgai per metus jau išlydo maždaug 142 mi lijonus tonų. Jungtinėse Vals tijose rekordiniais 1973 me tais išlydyta 139 milijonai tonų. Vėliau JAV juodoji metalurgija pradėjo smukti. Pravartu priminti, kad prieš 30 metų Jungtinėse Ameri kos Valstijose buvo gamina ma šešis su viršum karto daugiau plieno, negu Tarybų Sąj ungoje. Kitas ekonomikos „bangi nis" — nafta. Tai neįkainoja ma žaliava chemijos pramo nei, vienas iš energetikos pagrindų. Jungtinės Valstijos naftos gavyboje pirmavo pa saulyje iki 1974 metų. Tuo tarpu pernai JAV išgavo 435 milijonus tonų „juodojo aukso", o Tarybų Sąjunga — 459 milijonus. Ir šis sklr. tumas vis labiau ir labiau di dėja mūsų šalies naudai. Čia didžiulį vaidmenį su-
vaidino spartus Šiaurės Va karų Sibiro telkinių jsavinimas. Šių kraštų žemės gelmė se slypi didžiuliai naftos ir dujų klodai. Plečiant žemės ūkio garny, bą, vienas iš lemiamų veiks nių yra mineralinių trąšų naudojimas. Jų gamyboje Ta rybų Sąjunga jau 1972 me tais susilygino su Jungtinė mis Amerikos Valstijomis, o pernai, skaičiuojant veiklio mis medžiagomis, TSRS pa. gamino 19,3 milijono tonų trąšų, tuo tarpu JAV — 17,5 milijono tonų. x Šio penkmečio metais Ta rybų Sąjunga pralenkė ga lingiausią kapitalistinę šalį — Ameriką ir pagal kai kurių liaudies vartojamų prekių, pavyzdžiui, medvilninių au dinių ir medvilnės pluošto, gamybą. O dar anksčiau ji pralenkė Jungtines Valstijas, gamindama ketų, išgaudama geležies rūdą, gamindama traktorius ir kombainus, ce mentą, cukrų iš savo žalia vų, vilnonius audinius, ava lynę. Tarybų Sąjunga jau seniai stato daugiau butų, negu Jungtinės Valstijos. Šio penkmečio rezultatai sudaro sąlygas pasiekti nauJajame penkmetyje dar didėsnių laimėjimų, keliant tarybinių žmonių gyvenimo Iyg|-
mesnių mokymo pakopų j kvalifikacijos kėlimo forma aukštesnes; asmenims, dirbantiems įvai 7) mokymo ir komunistinio riose liaudies ūkio šakose. auklėjimo vieningumas; mo. 60 straipsnis. Aukš kyklos, šeimos ir visuomenės tųjų mokyklų nuostatai, bendradarbiavimas, auklėjant Aukštųjų mokyklų įstatai vaikus ir jaunimą; Sutinkamai su TSR Sąjun 8) jaunosios kartos moky gos ir sąjunginių respublikų LdRIEJI nuostatai mo ir auklėjimo ryšys su gy liaudies švietimo įstatymų venimu, su komunizmo kūri pagrindais aukštosios mokyk I straipsnis. Tarybi- mo praktika; los dirba, remdamosi TSRS I liaudies švietimo Įstaty- 9) mokslinis mokymo po Aukštųjų mokyklų nuosta būdis, nuolatinis jo tobulini tais, kuriuos tvirtina TSRS I uždaviniai |sr Sąjungos ir Lietuvos mas, remiantis naujaisiais Ministrų Taryba, ir statutais, I liaudies švietimo įstaty- mokslo, technikos, kultūros kuriuos sutinkamai su minė, | reguliuoja visuomeninius pasiekimais; tais nuostatais paruošia kiek lykius liaudies švietimo 10) humanistinis ir aukštos viena aukštoji mokykla ir [ e, kad maksimaliai bū. moralės mokymo bei auklėji, tvirtina ministerija arba ži latenkinamos tarybinių oi. mo pobūdis; nyba, kuriai pavaldi yra 11) bendras abiejų lyčių aukštoji mokykla. tų reikmės ir išsivysčiuI socialistinės visuomenės asmenų mokymasis; 61 straipsnis, Svar12) mokymo pasaulietiš blausieji aukštųjų mokyklų Įikiai šviesti bei komuEkai auklėti jaunąją kar- kumas be religijos įtakos. uždaviniai 5 straipsnis. Liaudies laprūpinti liaudies ūkį Svarbiausieji aukštųjų mo MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ Lkamos kvalifikacijos švietimo sistema Lietuvos Ta kyklų uždaviniai yra: lindikais ir specialistais, rybų Socialistinėje Respubli rengti aukštos kvalifikaci TEISES IR PAREIGOS [straipsnis. Lietuvos koje jos specialistus, įsisavinusius 66 straipsnis. Moks Sutinkamai su TSR Sąjun marksistinę-lenininę teoriją, | piliečių teisė į mokslą Lr.nkamai su TSRS Kons- gos ir sąjunginių respublikų turinčius gilių specialybės leivių ir studentų teisės Moksleiviai ir studentai [ija ir Lietuvos TSR liaudies švietimo įstatymų teorinių žinių bei praktiniu Istitucija Lietuvos TSR pi. pagrindais liaudies švietimo įgūdžiu ir sugebančius orga. turi teisę nemokamai naudosistema Lietuvos Tarybų So nizuoti masinį politinį bei tis laboratorijomis, kabinelai turi teisę į mokslą. tais, auditorijomis, skaitykloL teisę užtikrina privalo- cialistinėje Respublikoje ap auklėjamąjį darbą; mis, bibliotekamis ir kitomis | bendrasis aštuonerių me- ima: ugdyti studentų kilnias mo I mokslas, įgyvendinamas ikimokyklinį auklėjimą; ralines savybes, komunistinį mokymo bei pagalbinėmis bendrąjį vidurinį mokymą; sąmoningumą, kelti jų kultū mokymo įstaigomis, taip pat Jotinis vidurinis jaunimo užmokyklinį auklėjimą; rymas, plačiai vystomas rą, skiepyti jiems socialistinį sporto bazėmis, įrengimais, profesinį techninį mokymą; internacionalizmą, [estais techninis, specialu, tarybinį sporto inventoriumi ir kitais I vidurinis ir aukštasis specialųjį vidurinį mokslą; patriotizmą, rengti socialisti mokyklų įrengimais. Moksleiviai ir studentai aukštąjį mokslą. kas. paremtas mokymo nės Tėvynės gynybai; lavin. įstatymų nustatyta tvarka Ii m gyvenimu, su ko. 14 straipsnis, Moks- ti studentus fiziškai; kūrimo praktika, leivių ir studentų teisinis lizino nuolat tobulinti specialistų aprūpinami stipendijomis, pa [ynasis mokyklose gimtą- auklėjimas rengimą, atsižvelgiant į šiuo šalpomis, bendrabučiais, in Ikalba, plečiamas ikimoLietuvos TSR Švietimo mi laikinės gamybos mokslo, ternatais, medicinos pagalba linių ir užmokyklinių nisterija, Lietuvos TSR Mi technikos bei kultūros reika mokymo įstaigose, turi teisę lengvatiniu arba gų tinklas, nemokamas nistrų Tarybos Valstybinis lavimus ir jų vystymo pers naudotis nemokamu važinėjimu trans rūšių mokslas, valstybi- profesinio techninio mokymo pektyvas; stipendijų ir kitų rūšių komitetas, Lietuvos TSR vykdyti mokslinio tyrimo portu ir kitų rūšių materiali, trialinės pagalbos moks- Aukštojo ir specialiojo vidu darbus, padedančius gerinti ne pagalba. DĖMESIUI Moksleiviai ir studentai, PIRMAKURSIŲ ams ir studentams siste. rinio mokslo ministerija, taip specialistų rengimą, spartinti kurie makosi nenutraukdami įvairių formų gamybinio pat kitos Lietuvos TSR mi visuomenės, mokslo ir tech Visi pirmakursiai komjau darbo, sutinkamai su įstaty ymo ir darbo žmonių nisterijos ir žinybos, turinčios nikos pažangą; Rugpjūčio 29 d. 18 vai. nuoliai privalo iki š. m. rug mais turi teisę į papildomas ifikacijos kėlimo organi- pavaldžių mokymo jstaigif, į Studentų profsąjungos rengti vadovėlius ir moky sėjo 3 d. įsirašyti į komjau atostogas darbo vietoje, su pas. drauge su Lietuvos TSR Tei mo priemones; nimo įskaitą Universiteto komitetą kviečiaimi fakul lekiant sudaryti palan- singumo ministerija užtikrina rengti mokslinius pedago trumpintą darbo savaitę ir komjaunimo komitete. tetų profbiurų pirminin kitas lengvatas. Isias sąlygas jaunosios moksleivių ir studentų teisinį ginius kadrus; kai. Įrašoma fakultetuose takia Asmenys, baigę profesines ps auklėjimui ir maky- auklėjimą. kelti aukštųjų ir specialių TSR Sąjungos ir Lietu15 straipsnis. Moks jų vidurinių mokyklų dėsty-*. technikos, specialiąsias vidu tvarka: Fil. F, IF — univer *** TSR įstatymai nustato leivių ir studentų sveikatos tojų, taip pat specialistu, rines ir aukštąsias mokyklas, siteto centriniai rūmai, 15 kamb., MMF, FF, ChF — aprūpinami darbu pagal įgy. kleiviams ir studentams apsauga baigusių aukštąjį mokslą ir Nuo š. m. rugsėjo 8 d. riksmas lengvatas. Sutinkamai su TSR Sąjun dirbančių atitinkamose liau tą specialybę ir kvalifikaciją. MMF visuomeninių organiza. pradeda veikti Universiteto straipsnis. Pagrin- gos ir Lietuvos TSR įstaty dies ūkio šakose, kvalifikaMoksleiviai ir studentai cijų kamb., MF, GF — Me turi teisę per savo visuome. dicinos fak. visuomeninių or studentams ir darbuotojams Bi liaudies švietimo Lie- mais mokymo ir auklėjimo ganizacijų kamb., PEF, FAF, sanatorija — profilaktoriu. k Tarybų Socialistinėje įstaigose sudaromos reikia straipsnis. Teisė nines organizacijas dalyvau PF, TF — PEF visuomeninių mas. Gydymosi ciklas — 24 lublikoje principai ti .svarstant mokymo proce stoti mos sąlygos moksleivių ir Į aukštąsias mokyklas dienos. Kelialapiai išduodami organizacijų kamb. tinkamai su TSR Sąjun. studentų sveikatai saugoti ir Teisę stoti į aukštąsias mo so ir idėjinio auklėjamojo studentų profsąjungos komi, Dirbame darbo tobulinimo klausimus, 'kasdien nuo 9 Įir sąjunginių respublikų stiprinti. kyklas turi TSRS piliečiai, taip pat pažangumo, darbo ir vai. iki 21 vai. Šeštadienį ir tete. Su savimi turėti aukš lies švietimo įstatymų Liaudies švietimo ir svei baigę vidurinį mokslą. tųjų mokyklų ’ poliklinikos hndais pagrindiniai liau- katos apsaugos organai ir Sutinkamai su TSR Sąjun mokymosi drausmės klausi, sekmadienį nuo 9 vai. iki nukreipimą. I švietimo Lietuvos Tary- įstaigos drauge su profsąjun gos ir sąjunginių respublikų mus bei kitus klausimus, su 18 vai. bocialistinėje Respubliko- gų, komjaunimo ir kitomis liaudies švietimo įstatymų sijusius su moksleivių ir stu *** rincipai yra: visuomeninėmis organizacijo pagrindais į aukštąsias mo dentų mokymusi ir buitimi. visų TSRS piliečių ly- mis kontroliuoja, kaip laiko, kyklas priimama pagal TSRS 67 straipsnis. Moks S. m. rugsėjo 3 dieną 19 Įgyti mokslą nepriklau. masi mokymo ir auklėjimo Aukštojo ir specialiojo vidu leivių ir studentų pareigos Liepos 29 dieną (penkta vai. įvyks studentų profsą i nuo rasės ir tautybės, įstaigose mokamojo darbo rinio mokslo ministerijos Moksleiviai ir studentai f religijos, turtinės ir krūvio normų, mokymo, dar. tvirtinamas taisykles. privalo sistemingai ir giliai dienį) 11 vai. komjaunimo jungos komiteto prezidiumo linės padėties; bo ir poilsio sąlygų, kaip 63 straipsnis. Aukš įsisavinti žinias bei prakti komitete renkasi fakultetų pasitarimas. Kviečiami daly privalomas mokslas vi- įgyvendinamos sveikatingu- tųjų mokyklų studentų prak nius įgūdžius, lankyti užsi komjaunimo biurų sekreto, vauti sporto — sveikatingu mo stovyklų kitose aukšto, š vaikams ir paaugliams; mo priemonės. tika ir šių mokyklų absol ėmimus, nustatytais termi riai ir įskaitos vedėjos. siose mokyklose grupių va visų mokymo bei auklėventų stažavimas nais attikti mokymo plane *** dovai. istaigų valstybinis ir Vi AUKŠTASIS MOKSLAS Aukštųjų mokyklų studen. ir programose numatytas už lentais pobūdis; tų praktika yra mokymo ir duotis, kelti savo idėjinį ir Studentų profsąjungos mokymo kalbos pasirin59 straipsnis, Aukšto- auklėjimo proceso sudėtinė kultūrinį lygį, dalyvauti vi KOMJAUNIMO KOMITE komitetas laisvė — mokymas stos mokyklos dalis. suomenei naudingame dar. l’a arba kitos TSRS tauAukštasis mokslas išeinaSutinkamai su TSR Sąjun be, savitarnoje, laikytis mo. TO NARIŲ DĖMESIUI! alba; Komiteto posėdis jvyks mas universitetuose, institu. gos ir sąjunginių respublikų kymo ir auklėjimo įstaigos rugsėjo 4 d. Pradžia 16 vai. nemokamas visų rūšių tuose, akademijose ir kitose liaudies švietimo įstatymų vidaus tvankos taisyklių. las, moksleivių dalies mokymo įstaigose, nustatyta pagrindais aukštųjų mokyklų Moksleiviai ir studentai [as išlaikymas valstybės tvarka priskirtose aukšto- studentai praktiką atlieka turi būti drausmingi ir orga *** >is, moksleivių bei stu- sioms mokykloms. pagal TSRS Aukštojo ir spe nizuoti, laikytis socialistinio Aukštosiose mokyklose ga cialiojo vidurinio mokslo mi bendro gyvenimo taisyklių, 1 anrŪDinimas stioendijo. ir kitos materialinės pa- li būti organizuojamas dieni nisterijos tvirtinamus Prakti saugoti ir stiprinti socialisti IŠVAŽIUOJAMŲJŲ BURIŲ * teikimas jiems; nis, vakarinis ir neakivaizdi kos nuostatus. nę nuosavybę, nesitaikstyti DĖMESIUI! liaudies švietimo siste- nis mokymas. Praktinius įgūdžius aukštų su visokiais antivisuomeni Mokymasis aukštosiose jų mokyklų absolventai tobu niais pasireiškimais, dalyvau Visų išvažiuojamųjų bū vieningumas ir visų moūpų perimamumas, mokyklose, nenutTaukus dar lina, stažuodami pagal sne- ti visuomeniniame kolektyvo rių (Sąjungoje ir užsienyje) lantis pereiti nuo že bo, yra specialybės gavimo ir cialybę. Jų stažavimui vado- gyvenime. nariai uniformuoti renkasi rugsėjo 1 d. 20 vai. prie Sporto rūmų. Dalyvausime iškilmingame naujų mokslo metų atidaryme, raportuosi me apie savo vasaros dar PROFORGE! enio pė Europos, Azijos, Afrikos duotojas P. Krylovas, Skan vičius. Jis papasakojo sve bus. ir Lotynų Amerikos šalių dinavijos šalių skyriaus ve čiams apie šios aukštosios Visų išvažiuojamųjų būrių °matų diplomatinių atstovybių va dėjo pavaduotojas V. Bonde- mokyklos ilgametę istoriją, ISąjungoje ir užsienyje) va Paragink savo draugus už nage dovų, akredituotų Tarybų ris, LTSR užsienio reikalų apie dabar ruošiamus spe dai ir komisarai kviečiami sisakyti Universiteto laikraš Sąjungoje. Užsienio diploma ministerijos darbuotojai. -ersitete cialistų kadrus respublikos rugsėjo 1 d. 10 vai. į kom tį. Prenumerata priimama tus lydėjo TSRS užsienio reiLiepos 21 dieną svečiai liaudies ūkiui ir kultūros jaunimo komitetą. Universiteto kasoje (centri ėjusią savaitę Tarybų kalų ministerijos protokoti- lankėsi Universitete. Juos įstaigoms, apie čia dirbamą niai rūmai, I a.). Kaina 3 °ie viešėjo didelė gru. nio skyriaus vedėjo pava. priėmė prorektorius B. Suda- vaisingą mokslinį darbą. LLKJS Universiteto komitetas mėn. — 24 kap. lepos šioji jtuvos
***
taip pat įnešė nemažą indė, lį į tarptautinio SSB organi zavimą. Tačiau bene didžiau sias krūvis teko stovyklos šeimininkams — LTSR stu. dentų būriui. { jungtinį tarp tautinį VU studentų statybinį būrį buvo įtraukti MMF ir FF studentai (būrio vadas — R. Valkauskas, komisarė — G. Keruckaitė). Būrio bran duolį sudarė matematikai. Antri metai tarptautiniame SSB dirbo ir ilsėjosi MMF studentės Gražina Ničiūtė, Jolanta Sasnauskaitė, Vilija Viščiakaitė ir Neringa Krikštaponytė. Šios merginos jau antri metai aktyviai įsijungia į tarptautinių būrių organi zavimą Universitete. Darbas baigtas, suvesti re zultatai. Atlikta darbų už 82 tūkst. rublių, taigi, planą ne tik įvykdėme, bet ir vir šijome. Ypač didelį dėmesį skyrėme visuomeninei veik lai, studentų komunistinio auklėjimo klausimams. Paki liai vyko būryje visų res. publikų dienos. Ypač gerai jas organizavo mūsų kolegos iš CSSR ir LLR. Didelį įspū dį svečiams paliko Trakų ir Kauno istoriniai paminklai, jubiliejinė Dainų ir šokių šventė. Daugelio ekskursijų dėka svečiai iš užsienio pamilo Vilnių, jo švarias pat. vėlės, kuriomis ilgai vaikščiojo -paskutinę dienų prieš
Pasakoja VU tarptautinio studentų statybinio būrio vadas G. KALCINSKAS
Draugystė lydėjo darbe ir NUOTRAUKOSE:
Rodo6, dar visai neseniai Aukštųjų Panerių tylą sudre bino iš šimto krūtinių išsilie. jęs „Gaudeamus igitur", ir j melsvą padangę pakilo pen kių respublikų valstybinės vėliavos... Vėliavos jau nu leistos, paskutiniai vasaros vakarai tyla ir ramybe pasi. tinka nebent atsitiktinai už klydusį į šį Vilniaus pramo ninį rajoną svečią. Anksčiau jį pasitikdavom su daina... VVU jungtiniame tarptauti niame SSB „Juventus-75" šią vasarą dirbo ir ilsėjosi 150 studentų iš Lietuvos, LLR, VDR ir Čekoslovakijos. Pra. džia buvo nelengva. Daugu ma studentų interbūryje dir bo ir ilsėjosi pirmą kartą. Pirmą kartą toks darbas te ko ir tarptautinio SSB šta. bui. Užsienio studentus universitetiečiai pasitiko stotyje su raudonais gvazdikais — išti nepažjstami darbo įrankiai — kimos draugystės simboliu. visa tai turėjo reikšmės dar. „Draugystė" — šis neoficia. bo proceso organizavimui lūs SSB devizas — lydėjo stovykloje. Bet, praėjus ke darbe ir poilsyje darnią tarp lioms darbo dienoms, spėjo me pažinti vieni kitus, supra. tautinio būrio šeimą. Darbas teko nelengvas. Su tome, ko reikalauja vieni ir tikit, kad kasti griovius 30 ko pageidauja kiti. Tai, mū nuomone, svarbiausia, laipsnių karštyje — užsi sų ėmimas ne iš maloniausių. tarptautinių studentų statybi Siame darbo bare triūsė nių būrių esmė. Didžiausia dalimi stovyk VDR, LLR ir LTSR studentai. Čekoslovakijos būriui teko los sėkmė priklauso nuo va „aristokratiškas" stiklinimo do mokėjimo dirbti ir pa darbas. Nors saulė ant Au stangų. Ypač tai pajautėme toserviso stogo kepino dar tarptautiniame būryje. Ma smarkiau, bet kvalifikacija lonu buvo pirmoje pamai čia irgi aukštesnė... Neturė. noje dirbti su CSSR būrių jo laiko nuobodžiauti ir bū vadais Adolfu Vyskorylu ir rys iš Erfurto. Apsišarvavę Juzefu Kadlecu, todėl ir jų šalmais ir raspiratoriais, vadovaujami būriai pasirodė draugai iš VDR dirbo sąjun iš teigiamos pusės. Šauniai ginės reikšmės statyboje — organizavo darbą Erfurto Vilniaus duonos kombinate. Medicinos akademijos būrio Čia darbas ėjo kaip iš pyp vadė Kristiana Zeiman ir kės, nors buvo nelengva. Lenkijos LR būrio vadas Ed Nauji žmonės, kiti santykiai, vardas Byševskis. Jų būriai
išvykdami į kelionę po TSRS miestus. Didelę pagalbą šioje srityje suteikė VDR būrių šefai iš VVU Nijolė Andri jauskaitė, Lilita Berkis ir Jo nas Spūdis, LLR grupės še fai. Stovykloje vyko mitingai, skirti pergalės prieš fašistinę Vokietiją 30-mečiui pažymė ti, pagerbėme masinę tarybi nių žmonių žudynių vietą Aukštuosiuose Paneriuose. Kaip rūstus kaltinimas fašiz mui, skamba peticijos, nu. siųstos Tarptautiniam taikos komitetui, žodžiai: „Reika laujame išlaisvinti Luisą Korvalaną ir visus Čilės patrio tus . Mes reikalaujame lais vės Čilės liaudžiai! Tegyvuo ja Čilė po pasaulinio komu nistinio judėjimo vėliava!" Darbo periodas baigėsi, užsienio studentai išvyko į įdomią ir turiningą kelionę po Rygą, Taliną, Leningradą.
Finansų ir apskaitos fa kulteto I k. stud. P. Poš kus, L. Lapušauskas, II k. stud. Z. Jančenkaitė, Pramonės ekonomikos fakulteto II k. stud. J. Lukšys, III k. stud. N. Kanišauskaitė,
Matematikos ir mecha nikos fakulteto I k. stud. A. Adaikauskas, V. Sakalaitė, L. Lajevskaja, II k. stud. A. Mackevičius, Fizikos fakulteto I k. stud. R. Gailiūnas, T. Vol kovą, E. Richlevskaja,
PASALINTI NEPAŽANGUS
STUDENTAI
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
viršuje — dirba Prahos universiteto studentai, viduryje — laisvalaikio valandėlę Trakuose svečiai iš VDR, dešinėje — būrio vertėja IV k. germanistė L. Berkis, apačioje — prityrę statybi ninkai sako, kad studentų akis gera. V. VERBAUS (centrinė ki no ir fotolaboratorija) nuotr. Bet prięš tai — uždaryns Linksmas, nes visi džiaugi si atlikto darbo rezultatais praleistomis savaitėmis savo bendraamžiais ir bet raminčiais iš broliškų n publikų. Liūdnas, nes ta greit reikia išsiskirti. • ■ 1 čiau mes -suprantame, t tai tik didelės dreugyst pradžia, nes dar ne kartą f sitiksime ir visuomet ture me ką -pasakyti vieni I tiems... Tai tik keletas ai mirkų iš VVU jungtinio B1 tautinio SSB gyvenimo, t reikėtų ir probleminio straį nio. Sunkumų organizuot tarptautinius studentų sta binius būrius dar ir šiandi daugiau, negu turėtų bi Dar iki šiol nėra paruošta . kios metodinės medžiai tarptautinių SSB vadams komisarams. Vertėtu ha susirinkus paruošti plačią išsamią medžiagą ateini tiems, kad šios stovyklos t tų dar įdomesnės ir atna daugiau naudos mums siems. Kad, kaip šiemet, lJ ir kasmet, prieš paly® draugus į didelę kelionę girstume „Laukite, koM sugrįšime"
Medicinos fakulteto k. stud. V. Pocius, II stud. L. Gaurilčikaitė, Teisės fakulteto I stud. V. Grigonis, III stud. R. Petrauskaitė, Prekybos fakulteto II stud. E. Matonytė,
Istorijos fakulteto I k. k. stud. R. Dambrauskaitė, II k. stud. E. Baravykaitė, k. Gamtos fakulteto II k. k. stud. I. Tamulynaitė, Filologijos fakulteto I k. k. stud. D. Katkutė, V. Kelbauskaitė, II k. stud. I.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentes" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Arminaitė, IV k. stud. Erlickas.
Už elgesį, nesuderinai su tarybinio studento vi du, pašalintas iš L’nid siteto IV k. geologas Navickas.
Tiražas 2200 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15002 Užs. Nr. 2652
REDAKTOI ALGIS Kt