hinc iturad astra 1959 m. Lapkričio
vilnensis
24 d.
Penktadienis
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 25 (1483)
BALANDŽIO 15 D.
DELEGATAI Į LKP XX SUVAŽIAVIMĄ Jonas KUBILIUS — rektorius Andrius MEŠKAUSKAS — FF laboratorijos vedėjas Rolandas PAVILIONIS — prorektorius Jonas PRAPIESTIS — TF docentas Kitose Vilniaus m. bei Respublikos rajonų partinėse organizacijose delegatais išrinkti šie Universiteto komunistai: B. GENZELIS — prot. P. GYLYS — doc„ V. PSlBILSKIS — proi., S. UOSIS — prot PAREIŠKIMAS DĖL LKP STATUSO Mes, Vilniaus universiteto kumunistai, esame įsitikinę Ir skelbiame, kad LKP kartu su kitomis partijomis turi atlikti reikšmingą vaidmenį Respublikos gyvenime ir kartu su kitomis pažangiomis visuomeninėmis jė gomis prisidėti prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, o tuo pačiu Ir socialinio ekonomi nio Respublikos gyvenimo normalizavimo, re alizuodama šias tris pagrindines sąlygas: 1. Tapdama savarankiška, turinčia savo Programą ir Statusą partija, o ne būdama regionine TSKP organizacija. 2. Įgaudama demokratinę, o ne biurokratiš kai centralizuotą organizacinę struktūrą. 3. XX'įame LKP suvažiavime radikaliai atnau jindama Centro Komitetą, Išrenkant į jį to kius komunistus, kurie ryžtingai siektų de mokratinės, socialistinės, nepriklausomos Lie tuvos valstybės sukūrimo. Kviečiame visus Lietuvos komunistus palai kyti savarankišką ir demokratišką, Respubli kos suvereniteto siekiančią Lietuvos komunistų partiją. KONFERENCIJOS DELEGATAI
Lapkričio 22 d. įvyko VU pirminės partinės organizacijos IX konferencija. Pagrindinį pra nešimą perskaitė organizacijos sekretorius B. Genzelis. Diskusijose dalyvavo E. Stancikas — GEVF doc., A. Laucevičius — MF vyr. mok slinis bendr., R. Pavilionis — prorektorius, R. Rakauskas — GF vyr. dėst., P. Gylys — GEVF doc., N. Juršėnas — Filos. lst. Ir log. k. doc., J. Kubilius — rektorius, A. Apynis — MaF prodekanas. Konferencijos metu priimtas „Pareiškimas dėl Lietuvos komunistų partijos statuso", „Kreipi masis į LTSR Aukščiausiąją Tarybą", Išrinkti delegatai j LKP neeilinį XX suvažiavimą, 26 žmonės pasiūlyti rinkti LKP CK nariais. KREIPIMASIS TARYBĄ
{ LTSR AUKŠClAjUSIĄJĄ
Vilniaus universiteto komunistų IX-ji kon ferencija, pasisakydama už politinio gyvenimo realų demokratizavimą, už realų politinį bei ideologinį pliuralizmą, kviečia Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą peržiūrėti ir naujai suformuluoti šeštąjį Lietuvos TSR Konstituci jos straipsnį. Dabartinė šio straipsnio formuluotė nepriim tina bent dėl dviejų priežasčių: t. Joje užfiksuota aprioriškai monopolinė ko munistų partijos padėtis, kas prieštarauja demo kratiškos politinės sistemos sampratai. Į val džią partija gali ateiti tik parlamentiniu keliu, per rinkimus. 2. Joje kaip vadovaujanti ir vairuojanti jėga traktuojama TSKP. Todėl, jeigu XX-me LKP suvažiavime būtų priimtas nutarimas dėl sa varankiškos Lietuvos komunistų partijos įkūri mo, šis nutarimas sukeltų konstitucinio pobū džio keblumų. Turėdami omenyje šiuos argumentus, Vil niaus universiteto komunistai siūlo patai sas šeštajame LTSR Konstitucijos straipsnyje padaryti dar iki Lietuvos KP XX suvažiavimo. Siūloma naujai formuluojamame šeštajame LTSR Konstitucijos straipsnyje pripažinti Res publikos daugiapartinę sistemą ir paskelbti užsienio šalių politinių partijų veiklą Lietu voje esančią už įstatymo ribų. KONFERENCIJOS DELEGATAI
„REIKIA KOLEKTYVINĖS SUTARTIES“ VU darbuotojų profsąjungos ataskaitinės — rinkiminės kon ferencijos nutarime pareikštas nepasitenkinimas Universiteto ad ministracijos darbu, tarp dauge lio svarbių dalių kalbama ir apie kolektyvinę sutartį, ku rios projektas turi būti paruoš tas iki kitų metų sausio 15 d., paskelbtas svarstymui. Kolektyvinė sutartis tarp Universiteto administracijos ir darbuotojų profsąjungos — naujovė ar ne? Tai paprašėme pakomentuoti VU darbuotojų
profsąjungos pirmininką A. Pik turną. A. PIKTURNA:
— Po daugelio metų -pertrau kos konferencija nutarė vėl su administracija sudaryti ko lektyvinę sutartį, kurioje bus numatytos priemonės dėl dar bo apsaugos, socialinio-kulltūrinio fondo panaudojimo, Uni versiteto darbuotojų aprūpini mo gyvenamuoju plotu1, poilsio organizavimo ir kt. Labai svar bu nustatyti maksimalų meti nį krūvį pedagogams. -nes
PO GAISRO
finansinės instrukcijos jau ne draudžia apmokėti dėstytojams, kurie pavaduoja sergantį ar ba- išvykusį kolegą, nedrau džiama apmokėti ir už darbo valandas, kurios viršija maksi malų krūvį. Universiteto profsąjunga pir moji Lietuvoje (ir šalyje) nus prendė nedarbingumo pašalpos dydį nustatyti tik pagal darbo stažą, neatsižvelgiant į profsą jungos narystę (iki šiol ne prof sąjungos nariams buvo skiriama 50 proc. nedarbingumo pašalpa).
Gaisro, kilusio naktį iš lapk ričio 11 d. j 12 d. Saulėtekio alėjoje, jungiamajame korpuse (po Fizikes fakulteto studentų renginio) aplinkybėms tirti ir iš vadoms parengti sudaryta Uni versiteto komisija. Komisija pa laiko ryšį su Respublikos teisėt varkos organų komisija, kuri taip pat tiria gaisro priežastis. Jos kol kas neaiškios. Kai kurie respublikiniai laik raščiai apkaltino studentus dėl jų „pokšto". Komisijos pirmi ninko, prorektoriaus, prof. R. Pavilionio nuomone, kaltinti per anksti. Kas iš tikrųjų kaltas, ra šysime vėliau, kai komisijos baigs darbą. „U. V." informacija Linos BANDZAITĖS nuotr.
ĮVYKIS PO ĮVYKIO Lapkričio 14 d. įvyko studentų profsąjungo-s konferencija, ku rios metu reorganizuota profsąjunga. Įkurta VU studentų sąjun gą, priimti įstatai, sąjungos sekretoriumi išrinktas Osvaldas Mar kevičius. Iki gruodžio 1 d. turi įvykti pirmasis parlamento posė dis jame bus išrinktas pirmininkas, parlamentas patvirtins sek retoriato sudėtį, veiklos kryptis. Studente, dabar Tavo teises ir interesus gins Universiteto stu dentų sąjunga. Dėl visko kas Tau rūpi, kreipkis į fakulteto ats tovus — Parlamento narius. Arba tiesiai į Sąjungos sekretoriatą. Studentų sąjunga įsikūrusi buvusiose profsąjungos patalpose te! : 62-60-04
Praėjusį sekmadienį Maskvoje pasibaigė sąjunginis studentų forumas. Jame buvo primtds astuonios deklaracijos. Viena iš ju — liečianti ne tik studentų reikalus, bet ir visuomenines-polrtines šalies problemas — studentų iš Baltijos respublikų nuopel nas. Šioje politinėje deklaracijoje sakoma-, kad politinės, ekono minės, socialinės ir teisinės problemos turi būti sprendžiamos tik demokratiniais metodais, parlamentiniu keliu. Deklaracijoje sakoma: — būtinus konceptualus TSRS 'Konstitucijos peržiūrėjimas Numatyti naujojoje Konstitucijos redakcijoje teisines garantijas politiniam pliuralizmui vystyti atsisakyti tų straipsnių, kuriuose įtvirtina ypatinga partijų ir visuomeninių organizacijų padėtis — netikslingi dviejų pakopų aukščiausių organų kūrimai. — sudaryti tr garantuoti sąlygas tautų apsisprendimo leisei įgyvendinti, — Valstybės ekonominę sistemą turį sudaryti nuosavybės for mų įvairovė. Fasisakoma už lygių teisinių garantijų įtvirtinimą valstybinei, kolektyvinei, privatinei ir mišriai nuosavybei. Deklaracijai pritarė beveik pusantro tūkstančio forumo daly vių. * Plačiau apie forumą — kitame numeryje. _ _ Šiais mokslo metais Turkmėnijos universitete | Ašchabade) įvykusioje studentų biologų olimpiadoje „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" Vilniaus universitetui atstovavo Gamtos fa kulteto ketvirtakursiai — Ry-tis Prekeris ir Arūnas Svirskis. Rytis užėmė trečią vietą. Lapkričio 20 d. Rektorato posėdyje apsvarstytos Universiteto bendrabučių problemos. Sudarytas štabas, kuris rūpinsis tvarkos įvedimu. Posėdyje, dalyvaujant VU kultūros klubo atstovams, nutarta uždaryti diskoteką Saulėtekio alėjoje, kadangi ši disko teka pastaruoju metu tapo ne studentų, o įvairių miestų chuliga nų globėju. Kavinė tame pačiame pastate veiks, tačiau įėjimas — tik su studentų pažymėjimais. Tvarką garantuos .Užkarda" Lapkričio 20 d. Didžiajame kieme prie Teodoro Narbuto pa minklinės lentos paminėtos žymaus XIX a-, istoriko 125-sios mir ties metinės. Šv. Jono bažnyčioje, dabartiniame mokslo muzie juje įvyko mokslinė konferencija. Kalbėjo ir vienas iš T. Narbuto palikuonių maskvietis profesorius Andriejus Narbutas.______ Lapkričio 16 d. įvyko VU darbuotojų profsąjungos ataskaiti nė — rinkiminė konferencija. Pir-mininku išrinktas A. PIKTUR NA pavaduotojais -— K. BAUŠYS ir V. KINDERYS. Į profbiurų pirmininkų tarybą (pagrindinį sprendžiamąjį organą) išrinkti: R. Lapinskas (MaF), V. Urba (FF), S. Tautkus (ChF), R. Daugelavičius (GF), -P. Žebrauskas (MF), R. Broga (GTF), I. Dagytė (IF), N. Bražėnienė (Fi-IF) Z. Kondratavičiūtė (GEVF), J. Za-leskytė (PF), A. Kiselis (EKFF), A. Normantas (TF), F. Laugalys (FilosF), G, Aukštikalnis (Ėst. 1. k.). V. Litvaitis (tano k. k.), J. Mine (Karinė k.), R. Dziegoraitienė (Ūkio sk), B. Šakalys (adm.), N. Bulotaitė (MTD), V. Kybartas (MB), R. Koženiauskienė (muziejus), B. Yčienė (SC)„ V. Žitkevičienė (profilakto riumas). Sudarytos keturios komisijos. J profesinių interesų gynimo ko misiją išrinkti: A. Dambrauskas (TF), P. IKuzas (GF), R.Rctomskis (FF), V. Tiažkij (TF). {socialinių interesų gynimo komisiją iš rinkti: V. Bujauskas (EKFF), Z. Kėvel-aitis (PF), V. Staskcnis (TF), V. Urbonas (IF), V. Zaikauskas (FF). Į sveikatos ir poilsiu organizavimo komisiją išrinkti: G. Jurkūnaitė (Filas. F). V. Kašponis (KKK). V. Kinderys (PF), V. Lapinskas (MF), G. Nausėda (GEVF), A. Skripėta (adm.), V. Tavoras (MB), H. Taločka (MF), T. Vlasova (FilF). Į organizacinę finansų komisiją išrinkti: J Ašmonas (MB), K. Baušys (adm,). R, Bedrova (ądm-.). Praėjusią vasarą dirbo 28 Universiteto studentų būriai. Lap kričio 21 d. Į AMICUS diskotekų salę susirinkę šių būrių nariai aptarė savo vasarą. Tarp išvažiuojamųjų būrių geriausiu pripa žintas „Sakalas", tarp statybinių būrių, dirbusių Respublikoje, — „Kernavė", tarp kitų — „Archeos". Iš šių geriausių būrių se kančiai vasarai bus suformuoti tarptautiniai būriai. Plačiau apie šį vakarą ir stud entiškų būrių problemas skaity kite kitame numeryje.
1989.11.24
UniTersitas Vilomis
„Unbersitas Vilnensis" (š. m. spalio 6 d, numeryje) pasirodžius Universiteto partinio komiteto Ideologinėms byloms peržiūrėti komisijos pirmininko J. Prapiesčio straipsniui „Profeso-: rians y osv liaus Sezemano byla", VU partinis komitetas gavo prot. E. Meškausko bet Filosofijos katedros protestus, kuriuose nesutinkama sii ten profesoriaus asmenj liečiančiais faktais, taip pat priekaištaujama už tai, kad nebuvo susitikta ir pasikalbėta' su juo, katp su gyvu tų įvyktų liudininku. Partinis komitetas ir : į komisija sutinka su profesoriaus E, Meškausko ir Filosofijos kai teeitos argumentais, atsiprašo jo ir, norėdami bent Iš dalies jam kompensuoti patirtų moralinę skriaudų, siūlo skaitytojų dėme! slul šį straipsnį. i
i I 1 ; ( !
Po publikacijos apie prot. V. Sezemanų .„Universitetas Vilnensis" (Nr. 19) paaiškėjo daug faktų, prieš kuriuos atskiros publikacijos vietos, liečiančios prof. E, Meškauskų, atrodo vienpusiškomis ar net tenden cingomis, nors ir remtasi ar chyvine medžiaga. Tuo prof. E. Meškauskui padaryta visai ne pelnyta skriauda, kurių jau čiu pareigų nors klek suma žinti — ne tik atsiprašydamas, bet ir patelkdamas tuos fak
filosofijos supolitinimą. Nors tuometinio Istorijos — filologijos fakulteto dekano E. Meškaus ko išsakytos mintys greičiau buvo pasijuokimas iš kampa nijos prieš prof. V. Sezemanų absurdiškumo, tačiau tuo pavy ko išvengti politinio pobūdžio išvadų Tarybos nutarime. O tai būtų sukėlę prof. V. Sezemanui dar lemtingesnes pasek mes. Taigi, iš dviejų blogybių (V. Sezemano pašalinimo iš Universiteto klausimas praktiš
I:. Meškauskas. Be to. yra pagrindas abe joti ir Universiteto Tarybos (1950 m. balandžio 10 d ) po sėdžio protokolo tikslumu, už fiksuojant E. Meškausko kalbų Kai kurie teiginiai, išdėstyti jame, arba iš viso nebuvo pasa kyti, arba pateikti iškreiptai O Filosofijos katedros posėdy je svarstant V. Sezemanų, prof. E. Meškauskas nedalyvavo. Beje, tai buvo ne pirmas Filo sofijos katedros posėdžių pro tokolų klastojimo atvejis dėl kurių E. Meškauskas buvo pa rašęs protestų (nuorašas išli kęs). Tačiau j jį nebuvo atsiž velgta, Nors visa tai komisi jos išvadų nekeičia, tačiau publikacijoje apie prof. V. Se zemano byflų tai turėjo atsispin dėti. Būtina pridurti, kad, skelbiau' nepagrįstai persekiotų, pašalin tų iš Universiteto žmonių bylų medžiagų, siekiama iš ryškinti pačio atleidimo, pa šalinimo nepagrįstumų, neteisė tumų, pareikšti pasiūlymus Universiteto Tarybai, Rekto
„TAI REIKĖJO PASAKYTI IŠ PRADŽIŲ •• t H tus, kurie turėjo būti nurodyti iš pat pradžių. Kalbėti kritikuojančiai prof. V. Sezemano atžvilgiu Universi teto Tarybos (1950 m. balandžio 10 d.) posėdyje prof. E. Meš kauskų paskatino noras nors kiek jam padėti. Kadangi bu vo žinoma, jog Filosofijos ka tedros vedėjas, prof. Gabrieljan ruošiasi prof. V. Sezemano darbo Universitete svarstymų paversti politiniu susidorojimu. Tai būtų buvę ne tik LKP (b) VI suvažiavimo nuostatų („... ryžtingiau demaskuoti ir už kirsti kelių buržuazinių nacio nalistinių elementų veiklai in teligentijos tarpe, siekiant iš rauti su šaknimis buržuazinės ideologijos įtakos likučius mo ksle, literatūroje ir mene") rea lizavimas. bet ir kerštas už tai, kad prof. V. Sezemanas ne pritarė prof. Gabrieljan'ūi už
kai buvo išspręstas dar iki Ta rybos posėdžio) buvo pasirinkta mažesnė. O prof. V. Sezemano valstybinio represavimo pag rindu pirmiausia buvo jo laiškas Stalinui, kuriame, re miantis vado veikalo .Mark sizmas ir kalbos mokslo klau simai" buvo prašoma peržiūrėti visus kaltinimus, išsakytus jam Tarybos posėdyje. Pažymėtina ir tai kad prof. V. Sezemanas po reabilitaci jos į Universitetų buvo grąžin tas tuometinio katedros vedė jo E. Meškausko iniciatyva. Be to, prof. E. Meškauskas su prof. V. Sezemanų visų laikų palai kė draugiškus santykius, to kie jie yra išlikę ir dabar su V. Sezemano artimaisiais (žmo na, sūnumi). Katedros bendra darbiams V. Sezemanas yra sa kęs, kad jis laimingas, jog tu rėjo tokį katedros vedėją, kaip
riui, -partijos komitetui dėl padarytų klaidų neteisybės li kvidavimo. Šiose akcijose dalyvavusių (praktiškai visų, nie ko neišskiriant) žmonių mintys, priverstinai ar sava valia- pasi rinkta pozicija o ne atsitikti nai, tendencingai pasirinktos frazės iš posėdžių potokolų, iš dėstomos be komentarų. Palie kama galimybė patiems skaity tojams vertinti aprašomus įvy kius. Be to, manyta, kad netiks linga (o ir praktiškai neįmano ma) tokiose publikacijose patei kti ir šiose akcijose dalyvavu sių žmonių asmenybės cha rakteristikas. Todėl skelbiamoje medžiagoje nesiekiama kaltinti, smerkti atskirus žmones. Vieno, konkretaus fakto, ištartų fra zių tam, suprantama, nepakan ka, Platesnėms išvadoms būti na išstudijuoti visų biografijų, bent jau darbo Universitete
vinėn Teisininkai buvo malo niai nustebiti tokia brangia „dovana“. Sužinojome, kad audioaparatūra, taip pat puošianti profsąjungos komiteto kabinetą, skirta kultūriniams — masiniams renginiams. Sužinojome, kad į Ita liją galima nuvažiuoti po „drau giško“ pokalbio Pilies gatvėje, kad iš vieno formuoto studen tų būrio į Vengriją išvyko du (tik pastarasis suformuotas „draugiškai"). Kai trūksta kontrolės, — o tai pripažino pats V. Skinders kis, — sunku išlikti objekty viam ir teisingam. Taigi, dalis kaltės slegia ir mūsų pečius, — kad nekontroliavome. Po debatų;: vertinti ar never tinti profsąjungos komiteto dar bą, balsų dauguma darbas įver tintas nepatenkinamai.
Po pertraukos (beveik visi profsąjungos lyderiai paliko ,skęsktantj laivą") buvo kalbama, kaip reorganizuoti profsąjungą. Teisės fakulteto studentas V. Ušackas supažindino su Studentų sąjungos įstatų projektu ir tikslais. Deja, kai kurie dele gatai juos matė pirmų kartą, nors jie ir buvo skelbti „Uni versitetas Vilnensis". Patobulin ti įstatai balsų dauguma prii mti. Studentų sąjunga įkurta ir pradeda savo veiklą. Tai bus VU visuomeninė organizacija, kuri rūpinsis dieninio skyriaus studten.tų materialiniais, kultū riniais ir mokymosi reikalais. Žengtas drąsus ir reikalingas žingsnis, įtvirtinantis studentų savivaldą. Artūras
ZUOKAS
Dėstytojų norime rinktis! Gamybos valdymo Ir eko nomikos fakulteto peifklakursiai (74 parašai) at siuntė „pasveikinimą" — laiš-' ką, adresuotą doc. M. Datmidavičiui. Jame sakoma: „du se mestras slapstėmės nuo Jūsų politinės teorijos paskaitų bei seminarų. Kaip mokėjome, bandėme išsisukti ir nuo bai giamojo kurso etapo. Vis tik i žiniaraščius ir knygutes pasi rašėte Jūs...“ Kartu redakcija gavo ir šios senos istorijos komentarą: „pra ėjusiais mokslo metais pavasario
semestrą mes nustojome do mėtis doc. M. Damldavlčlaus pa skaitomis, seminarais, nuspren dę, kad jų turinys neatinka vi suomenės mokslų reformos ir gyvenimo keliamų reikallmų. Mūsų iniciatyva fakultete į tvarkaraštį buvo įtrauktas Ir dėstytojas K. Černiauskas. Jo paskaitas ir seminarus lankėme. Visam kursui {skaitą už pava sario semestrą pasirašinėjo dės tytojas K. Černiauskas. Ir labai nustebome rugsėjo 1 d. tvarkaraštyje vėl išvydę tik
aukštesnio, bet smukdė, kenkė Ir tokiai padėčiai vienais at vejais garsiau, kitais tyliau pri tardavo ir Taryba ir partijos komitetas, net ir slaptai balsuo dami. Todėl ir komisijos išva dos adresuojamos Tarybai Rek toriui, partijos komitetui, o ne priekaištaujama atskiriems žmo nėms. Doc. J. PRAPIESTIS Universiteto partinio komiteto komisijos ideologinėms byloms peržiūrėti pirmininkas
VU FILOSOFIJOS KATEDROS PARTINĖS ORGANIZACIJOS 1989 M. LAPKRIČIO 13 D. SUSIRINKIMO
PROTOKOLAS Katedros komunistų susirinkimas apsvarstė Universiteto par tinio komiteto komisijos Ideologinėms byloms peržiūrėti savai traštyje „Universitas Vilnensis" (Nr. 19) paskelbtų „Proiesorlaus Vosyliaus Sezemano bylą" Susirinkimas priėjo šių svar biausių Išvadų: t) komisija savo darbų atliko ne iki galo, ignoruodama kai kuriuos prof. V. Sezemano bylos taktus ų aplinkybes. Svar biausias postulatas, kuriuo rėmėsi komisijos išvados, — kad V. Sezemano atleidimas iš darbo Universitete Ir jo nuteisimas tie siogiai rėmėsi jo ideologinių pažiūrų svarstymu Universiteto ta rybos posėdyje 1950 m. balandžiu 11 d. — vra klaidingas. 2) komisija savo Išvadas grindė to meto Filosofijos katedros ir Untversiteto tary bos posėdžiu protokolais. Ji nepastebėjo, kad šie protokolai nėra pakankamai autentiški, o kai kuriais atve jais yra net klastotės, kad vien iš jų neįmanoma spręsti apie i tikrąsias ir Filosofijos katedros, Ir Universiteto tarybos narių [ pozicijas V. Sezemano atžvilgiu. O rekonstruoti šias pozicijas Iš platesnio to meto Ideologinių pažiūrų konirontacijos kontek sto komisija, deja, nesiėmė; 3) susirinkimas protestuoja prieš iškreiptų prof. E. Meškaus ko poziciją prof. V. Sezemano byloje, katp tą poziciją sugestijonuoja komisijos paskelbtas dokumentas. Proi. E. Meškauskas, kuris buvo pagrindinis prot. V. Sezemano (kaip Ir daugelio ki tų) gynėjas įvairiose pokarinėse jo puolimų akcijose, komisijos parodomas kaip vienas Iš susidorojimo su juo dalyvių; 4) susirinkimas laiko nepriimtina komisijos pozicija spręsti apie anų laikų dramatiškas bylas, apeinant jų dalyvių ir liudi ninkų parodymus. Neįmanoma pateisinti to, kad apie Universi teto partkomo komisijos išvadas, liečiančias Filosofijos katedros reikalus ir žmones, tos katedros komunistai sužino tik po to, kai jau išvados paskelbtos; 5) katedra mano, kad turėtų būti organizuoti Išsamūs, kvaili) k uoli pokarinės Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai, Į vie šumą iškelti ilgai nutylėti dalykai, panaikintos jos „baltosios” ir,,juodosios" dėmės, kad, atstatant istorinę tiesų, būtų išvengta neapgalvotų sprendimų.
Permainų buvo ir bus
„SKĘSTANTIS LAIVAS“ IR JO REORGANIZACIJA VU studentų .profsąjungos ataskaitinėjie-rinkiminėje konfe rencijoje. kurioje dalyvavo 117 delegatų, po ilgai užtrukusių de mokratinių procedūrų ataskai tini .pranešimą perskaitė stu dentų profsąjungos pirmininkas V. Skinderskis. Pranešime nus kambėjo daug kritikos studentų savivaldas, tų, kurie nepatenkin ti profsąjunga1, VU administra cijos adresu. O savikritikos taip ir nebuvo. Praktiškai ataskaitos apie nuveiktą darbą ir trūku mus nebuvo. Po pranešimo — rami salės reakcija Tik keli aštresni klau simai išjudino delegatus. Stu dentai sužinojo, ko ilgai neži nojo. Kad videomagnetofonas visus linksminantis prolsęjungos lyderių kabinetų, pirktas teisi ninkų seniai įrenginėjamai ka
laikotarpį. Kažin ar komisija pajėgi tai padaryti-, o ir jos tiks las, matyt, yra parodyti tų nykų mūsų istorijos laikotarpį, kai partijoje suformuluota ir valstybės lygiu. vykdoma poli tika inteligentijos, tautos atž vilgiu laužė ne tik neaišku už ką pasmerktų žmonių likimus, bet ir apskritai niekino asme nybę. Juk egzistavo situacija, kai aiški, sąžininga, bendražmogiškųjų vertybių priorite tu paremta pozicija ne kėlė ne
vieną politinės teorijos dėsty tojo pavardę — doc. M. Damidavlčlų. Nuo tos dienos pradė jome visur, kur Įmanoma, kreip tis, prašydami (teisinti Ir gretutl n) dėstytoją, kad galėtume pa sirinkti. Deja, viskas užsitęsė iki naujos sesijos. Patys vėl susiradome ir kitą dėstytoją — V. Pečkį. Jis perskaitė kelias paskaitas, nurodė literatūrą, su tiko egzaminuoti. Bet mums ne padėjo net kurso susirinkimo kreipimasis raštu j Filosofijos fakulteto vadovybę. Kas gi čia teisus?"
Praėjusią vasarą studentiškų būrių judėjime buvo nemažai naujovių. Pirmiausia, būriuose dirbo tik tie, kurie norėjo. Taip buvo pradėtas įgyvendinti lai svanoriškumo principas. Nors anksčiau girdėjosi ir skeptiškų nuomonių: niekas nevažiuos dirbti, o jei važiuos tai nedirbs ir pan. Džiugu kad ^prognozės neišsipildė. Vasarą dirbo apie 1000 studentų. O apie jų darbą dažnai girdėjosi tokie priekaiš tai: studentai dirba taip, kad nelieka medžiagų darbininkams, o pastarieji skundžiasi. Ir būriai, ir jų vadai dirbo savarankiškai. Nebuvo šių va sarą „kontrolierių" iš zoninių štabų, o ir studentų darbinės veiklos centras tik. padėdavo Iš spręsti tas problemas, kurių vienas vadas negalėjo išspręsti. Padidėjo sąrašas taip vadina mų „netradicinių" būrių. Prie jau keletą metų dirbančio ar cheologinio būrio prisijungė bū rys, dirbęs su vaikų namų, -in ternato auklėtiniais. Esperanto kalbos besimokantys Pabaltijo respublikų studentai Ukmergės rajone, Siesikų gyvenvietėje
remontavo buvusį dvaro pasta tą. Mūsų studentai tvarkė Rasų kapinėse apleistus kapus. Pasi keitėme būriais su Kijevo ,po litechnikos institutu. Nereikėjo būtinai dirbti du mėnesius Daugelis būrių dirbo viena arba’ pusantro mėnesio. Jeigu anksčiau už mūsų stu dentų darbą organizacijos per vesdavo pinigus Respublikiniam studentų būrių štabui o šis „pa malonindavo" viena, kita kelio ne į užsienį, tai nuo šios vasa ros visi pinigai pervedami į mūsų centro sąskaitą ir naudo jami VU studentų darbinių po reikių tenkinimui. Taigi, permainų nemažai. Atei tyje jų nusimato dar daugiau Greitai baigsime parengti tar ptautinių studentiškų būrių nuos tatus. I tokius būrius vyks tik tie studentai, kurie bus dirbę studentiškuose būriuose Res publikoje ar šalyje. Jau mąs tome ir greitai siūlysime stu dentams rinktis darbą būriuose, kurių darbo specifika artima pa striukiai specialybei. G. MANIUSIS
VASAROS „DETEKTYVAS" Teisės fakultelo būrys „Kontora" dirbo Jakutijos A TSR Bolšoj Nimnyr gyvenvietėje, kelių valdyboje. Studentai arti savo gyvenimojo namo stogo iš kėlė Lietuvos Trispalvę. Ne praėjo nė savaitė, kai vėliava naktį buvo nuplėšta it išniekinta Kaip bebūtų keista, vietiniai gyventojai šiuo poelgiu buvo pa siptklinę. Aldano rajono proku ratūra iškėlė baudžiamųjų bylą Vyksta tardymas... •
Buriu \ arias Irmantas M’XE LICMS
■K'ėHv-.-l-K'
XVIII A, ARCHITEKTO PALIKIMAS Lapkričio 24 dieną sukanka 275 metai, kai gimė lietuvių mok slininkas, garsus to meto matematikas, architektas, astronomas Tomas ŽEBRAUSKAS. Plačiausiai jo veiklą tyrinėjo ir aprašė architektas, architektūros istorikas Vladimiras Zubovas. Jo kny ga „Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai" (V.: Mokslas, 86) — dvy likos metų darbas nuolatiniai tyrinėjimai ir ieškojimai. Knygoje rašoma., kad . ankstyva T. Žebrausko mirtis, sulaukus vos 44 metų, nutraukė dinamiškai besivystantį talentą). ..) Jis ne tik padėjo pagrindus pasaulietinių mokslų atgimimui Vilniaus Uni versitete. Nuo Tomo Žebrausko Universitete prasidėjo mokslų specializacijai...) T. Žebrauskas paruošė dirvą naujų kartų ma tematikams. mechanikams ir astronomams)...) Jo mokinys ir įpėdinis Martynas Počobutas tapo pasaulinio garso astronomu. T. Žebrausko dėstyta eksperimentinė fizika padėjo plisti naujo sios gamtos filosofijos idėjoms visuomenėje. Tačiau pagrindinis T. Žebrausko nuopelnas — XVIII a. Lietuvos architektūrai. Jis suprojektavo ir 1753—1755 m. pastatė Universiteto observatori ją — seniausią Rytų Europoje (Krokuvos pastatyta 1791 m., Pulkovo — 1893 m.) Projektavo ir štate bažnyčias vienuolynus, rūmus. Manau, kad Tomo Žebrausko kūryba, mokymas paveikė, kad vėliau būtų įsteigta architektūros katedra Vilniaus Univer sitete. 1773 m., panaikinus Jėzuitų ordiną, daugelis eksjėzuitų profesorių liko dirbti Universitete. Jų veiklai darė įtaką ir ben dri švietimo siekiai, puoselėti buvusio jų kolegos ir mokytojo Tomo Žebrausko." Nors iki šiol nežinoma, kur gimė T. Žebrauskas, tačiau lietu viškas įrašas rankraštinėje 1734 metų knygoje „Praxes" liudija, kad jo gimtoji kalba buvo lietuvių Jo pirmasis architektūrinis darbas — Bobruiško jėzuitų baž nyčia, Statyta 1746 m. Ji stovi ir dabar deja, perdirbta į gink lų sandėlį. 1743 m. Tomas Žebrauskas buvo {šventintas j kunigus Vil niaus katedroje, šv. Kazimiero koplyčioje. Po poros metų ta po vienuoliu jėzuitu. Daugiau nei dvidešimtiis metų T. Žebraus ką sieja su Vilniaus Universitetu. 1735—1738 m, Filosofijos fa kultete jis studijavo logiką, fiziką ir matematiką. 1740—1744 m. — teologiją. 1750 m. jis buvo pasiųstas toliau studijuoti mate matikos mokslų į Vieną ir Prahą. Ten jam suteiktas laisvų mokslų ir filosofijos magistro laipsnis. Grįžęs į Vilnių, tęsė mokslinį darbą įvairiose srityse, mėgino didikus sudominti moksliu. Kad T. Žebrausko veikla anuo metu buvo labai vertinama, liudija ištrauka iš 1758> m. pranešimo į Romą: , Daug sielvarto padarė ne tik mūsų kolegijai, bet ir visai (Lietuvos) provinci jai netikėta mirtis garbingojo tėvo T. Žebrausko matematikos ir filosofijos mokslų didžiausiojo žinovo visoje šioje karalys tėje kuris didikų ir kunigaikščių jam rodomą palankumą mažiau vertino už naudą provincijai, ir savo gyvenimą atidavė jos la bui, šešerius metus mokydamas mūsiškius matematikos mokslų". Parengė Darius TARASEVIČIUS
r
Laiko dvasia mus padarė to kiais (gal laikinai?), jog jubi liejinių straipsnių lalkraščluo se nei matome, nei redaktoriai jų laukia. O juk jų, išėjusiųjų, artumo reikia mums. Mūsų mi tinguose ir forumuose, mokslo tarybų ar katedrų posėdžiui* se stipriau, drąsiau tartume sa vo teisiuosius siekius, Jausda mi, kad ir jie tą siekį patvirti no. Manau, mes vieniši (tauto je, profesijoje, šeimoje) to dėl, kad šalia mūsų — jų atminimo vietos užmirš tos. Jie, mūsų Tėvai ir Moky tojai, su mumis nebalsuoja, nes kanduoja, neverkia.... Kiek vertės mūsų, geografų proiesijai būtų sukaupęs pro fesorius V. CHOMSKIS (1989— 1976). Jam šiandien būtų 80. Profesorių prisimename kaip kartografą, ežerotyrlninką, pe dagogą, mokslo organizatorių, įžymų gamtininką, mokslininką, Jis — pirmojo gamtamokslinio fakulteto mūsų Universitete (su biologijos, geografijos, geolo gijos studijomis) ilgametis de kanas. O kartu ir fakulteto kū rėjas. Daugiau kaip dvidešimt metų V. Chomskls vadovavo ge ografijos katedrai, kuri iš jo globos metų paveldėjo dvi labo ratorijas: kartografijas (leidžia Lietuvos geografijos atlasą) ir fotogrametrijos (tiria ir inven torizuoja Lietuvos kraštovaiz džio, gamtos ir kultūros pamink lus). Buvo sunkus laboratorijų kūrimo metas, paskui, beatodai riškai alinant kraštovaizdį, kar tografija užslaptinta, paminklai „supavojlnti", dažnai vertinti, kaip kllūvantys akmenys „bran daus socializmo tiesiame kely je". Bet profesoriaus suburti darbo židiniai ištvėrė ir tą me tą. Gelbėjo teisumas ir profesio nalus pagrindimas.
AR VERTA ŽAVĖTIS? „Universitetas Vllnensls" š. m. spalio 20 d. numeryje iš spausdintas V. Puteiklo straips nis „Azerbaidžano fronte nieko naujo". Jo autorius rugsėjo pa baigoje lankėsi Baku, kituose Azerbaidžano miestuose, ir kai muose. V. Puiteiks rašo,, kad jis vyko į Baku proarmėniškai nu siteikęs, o grįžo „gerokai nus lopinęs šias simpatijas armė nams“. Požiūris pasikeitė po bendravimo su Azerbaidžano liaudies fronto atstovais, pers kaičius jo „Biuletenį" bei kitus leidinius,, kurių pozicija ir dės toma straipsnyje. Džiaugiamasi, jog Baku studentai labai susido mėję įvykiais Pabaltij yje, o Są jūdis jiems „šventas daiktas". V. Puteikis pateikia tik vie nos pusės argumentus, tačiau dėl to, vargu, ar reikėtų priekaištau ti. Bloga taL kad jis tiems ar gumentams iš esmės pritaria. Armėnų ir azerbaidžaniečių kon flikto atžvilgiu tokia pozicija prieštarauja moralei ir žmoniš kumui. .Konfliktas vadinamas „pjauty nėmis", bet pjaunami vieni ar mėnai. Keista, kad V. Puteikis būdamas įvykių centre negirdėjo apie 1988 m. vasario mėn. sker dynes Sungaite, besikartojantį armėnų sadistišką žudymą ir moterų armėnių prievartavi mą Baku, nepastebėjo Armėni jos Kalnų Karabacho autonomi nės srities blokados. Netgi Mas kvos spaudoje, kuri stengiasi kiek galima mažiau rašyti apie Užkaukazės tragediją, buvo mi nimi bjauraus vandalizmo atve jai. Šimtai surenkamųjų name lių žemės drebėjimo Armėnijoje aukoms, gabenamų traukiniais, buvo Azerbaidžane sunaikinti: sukapotos durys, langai, sudau žyta šildymo ir santechnikos įranga. Sausumos kelių blokadą orga nizavo Azerbaidžano liaudies frontas, kuris netgi reikalavo, kad taip pat ir gruzinai nepra
leistų transporto Į Armėniją. Blokados tikslas: priversti TSRS vyriausybę panaikinti ypatingą ją valdymo formą Kalnų Karabache ir atstatyti ten Azerbai džano valdžią. Dabartinėmis aplinkybėmis tai reikštų armėnų persekiojimą ir skerdynes, kurios taptų genocir du. Pastarasis žodis tai ne per dėjimas. Jau Surgajitas primi nė baisias armėnų žudynes Už kaukazėje 1918—1921 m.„ km rios 'buvo didžiausio ligtolinėje istorijoje genocido Turkijoje tą sa. 1918 m. rudenį turkų ka riuomenė ir jai talkininkaujan tys azerbaidžaniečiai išnaikino virš 100 tūkst. aimėnų Nachičevano srityje, kur jie tada su darė pusę gyventojų ir Baku. Skerdynes, jau vieni azerbai džaniečiai, vykdė ir Kalnų Karabache. Griuvėsiais tada virto jo centras Suša — trečiasis XX a pradžioje Užkaukazės miestas (po Tbilisio ir Baku). Kai Azerbaidžane ir Armėni joje buvo įvesta tarybų valdžia, Azerbaidžano bolševikai paskel bė deklaraciją dėl Nachičevano ir Kalnų Karabacho sričių pri pažinimo Armėnijai. Tačiau ši deklaracija liko neįgyvendinta. Mat, tam pasipriešino Turkija, kurią tuometiniai Tarybų Rusi jos vadovai naiviai laikė sąjun gininku kovoje už pasaulinę re voliuciją. Turkų reikalavimus parėmė Stalinas, jau tada žino mas kaįp „tautinių santykių specialistas". Buvo sukurta Nachičevanės ATSR ir Kalnų Karabatho autonominė sritis Azer baidžano sudėtyje. Išsigelbėju slėms nuo genocido armėnams Azerbaidžano valdžia visaip kliudė grįžti į Nachičevą, o sugirįžę buvo išstumiami iš gim tųjų vietų. Dabar šioje vad'. au tonominėje respublikoje gyvena beveik vieni azerbaidžaniečiai. Kalni) Karabacho armėnai (76% jo gyventojų 1979 m. su rašymo duomenimis) po Stalino
mirties ne kartą kėlė reikalavi mą susijungti su Armėnija. Pla tų mastą judėjimai įgavo pert varkos ir viešumo sąlygomis 1988 m. vasario 20 d. autonomi nės srities liaudies deputatų ta rybos sesija priėmė nutarimą išeiti iš Azerbaidžano sudėties ir prisijungti prie Armėnijos. Atsaku buvo armėnų žudynės Sumgajito mieste netoli Baku. Jų pasėkoje santykiai tarp abie jų tautų paaštrėjo ligi kraštuti numo. Pabėgėliai traukė į vieną ir į kitą pusę. Tačiau Armėni joje azerbaidžaniečiai nebuvo žudomi. Tuo tarpu Azerbaidža ne vyko žudynės ir demonstra cijos Sumgaite suimtiems sadis tams ir prievartautojams ginti su šūkiais „Laisvę Sumgajito did vyriams!" Ten. taip pat skel biami prasimanymai apie tai, kad armėnai siekia užimti te ritorijas nuo Juodosios ligi Kaspijos jūrų, o į šiaurę — ligi pat Rostovo prie Dono. Už tenka pažvelgti į žemėlapį, kad suprastume visišką tokių kalti nimų absurdiškumą. 1988 m. rudenį įsikūręs Azerbaidžano liaudies frontas atmeta bet kokį kompromisinį Karabacho problemos sprendi mą ir kursto neapykantą ar mėnams. Atrodo, kad tai yra jo politikos ašys ir netgi egzis tarvimo tikslas. Azerbaidžano suvereniteto paskelbimas taip pat turi vieną prasmę — išlai kyti (Kalnų Karabachą. Se niausia krikščioniška tauta — armėnai —- vėl atsidūrė geno cido akivaizdoje. Jau trečią kartą XX amžiuje. Taip Užkau kazės įvykiai vertinami Va karuose. Matyt, ir mums ne reikėtų žavėtis „Sumgajito di dvyrių" gynėjų simpatijomis Lietuvai. Algis KASPERAVIČIUS II- visuotinės istorijos katedros vyr. dėstytojas
Ir mes galėjome daugiau pa daryti, jei būtume giliau supra ię savo Profesoriaus požiūrį i kraštovaizdį. Reikėjo tyliai, kar tais sukandus dantis dirbti tei sų profesinj darbą. Neabejoju, būtume toliau pažengę. Antra geografijos sritis, ku rią prof. V. Chomskls puoselė jo, uoliai ją kūrė, buvo ežerotyra (už Lietuvos ežerų tyrinėji mus jam 1966 m. pripažintas geografijos daktaro laipsnis). Deja, tikrą vertės brangumą suprantame po laiko. . . Man ro dos, ant netekties slenksčio esa me ir dabar, kai, iš esmės apg riaudami mūsų evoliuciškai pa veldėtą natūrinį ir kultūrinį kraštovaizdį, netenkame daug ko, net tokių pastovių jo kom ponentų, kaip vidaus vandenys, dirvožemis, net Į relfejeto ver tę pasikėsindami. Visų pirma, ne tenkant tų komponentų kokybės. Štai gamtamokslinės sritys, kurios netrukus (po tiesos sa kymo pradėjus tiesos darymą) bus labai akt uitos. Ypač mažųjų ežerų (tokie Lietuvos ežerai) termikos ir di namikos evoliuciniai dėsningu
mai bus svarbūs tada, kai bet kokie techniniai aplinkos, pa čių ežerų keitimai bus vykdo mi, vadovaujantis jų pačių, kaip „gyvų" gamtinių kūnų raidos dėsniais. Toks požiūris turėtų Įsigalėti. Vertinga mūsų Mokytojo papedagoginė patirtis. Ji buvo paremta idėjiškumu. Nesibaidyklme šios sampratos, nepainio kime su priverstine politizaclja. Mus, jaunus, prof. V. Choms kls nuolat tikino, kad idėjiškas tas, kas savo darbui, kūrybai, troškimams, jų gilumui visiškai atsiduoda. Tai pagaliau tikintis siekių žmogus. . . . Daug kas profesorių nus tebintų mūsų dvasiniame kraš tovaizdyje... Ir turbūt kartu šie lotųsi, kad „geografijos kely je" netoli tenuėjome. Pastebė tų ne vieną nuopolį, prisnūdi mą. Pasigestų Jaunimo. Ir reik liai pažvelgtų Į mus, jo vietoje likusius... Prof. Česlovas KUDABA
Nuotraukoje prof. V. Choms kls (sėdi) ir prof. S. Jankauskas (1969 m.).
TARYBŲ ŠALIS.
DIENOS
NAUJIENOS JALTA. Čia ilsisi sąjunginės konferencijos „Už blaivų gyve nimo būdą- dalyviai, nukentėję susirėmimuose Lietuvos sostinė je Vilniuje to palies pavadinimo gatvėje. Tarp sveikatą atstatan čių yra ir VU studentų. UST—KUTAS. Čia užstrigo cisterna su saulėgrąžų aliejumi skirtu Lietuvai. B1A kelionių biuras (KB) organizuoja išvyką link taip pageidaujamo krovinio. Mėgstantys bulvinius blynus, keptą duoną su česnaku ir kitus skanėstus, renkasi sostinės geležinke lio stoties šeštame kelyje lapkričio 29 dieną 18.30 vai. su savo tara. Dalyvavimas būtinas. VORKUTA. Sužinojome, kad šachtininkų streikai baigėsi, su džiaugsmu praneša neoficialūs šaltiniai. Prasidėjo revoliucija TAŠKENTAS. Puikiame „Dinamo" stadione įvyko tarptautinis roko grupių, pavadinimui naudojančių neišblėstantį vergės Izan ros įvaizdį, lestivalis-apžiura. Dalyvavo: „lzaura netiki ašaromis" (Maskva), „lzaura kovoje už taiką’ (Oriolas), „Tristanas ir lzaura" (Lenkija), bei musų supergrupė „lzaura be suvereniteto, Leonsijus be ateities" iš iKauno. Dėl nežinomų priežasčių neatvy ko ansamblis iš Černobylio „lzauros košmarai“. VILNIUS. Į Burbulo Informacijos Agentūrą laišku kreipėsi pi lietis iš pietų ir pranešė kad spalio 30 dieną apsilankė su turis tų grupe mūsų Universitete. Labai patiko, bet kažkur prie fonta nėlio pametė žieminę kepurę (šuns kailio). Radusį prašo tuoj pa! išsiųsti adresu; Baku, Azimovui, nes labai šalta. Atsilygins. MASKVA. Užsienio reikalų ministerijos archyve atrasti papil domi slapti 1920 metų sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos proto kolai. Tai dar vienas įrodymas, kad Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų nerasta. ŠIAULIAI. Čia dienos šviesą išvydo Respublikos mafiozų laik raštis „Reketo naujienos", kurio pirmajame numeryje sužinome, kad Lietuvos „pinigų riteriai" atsiskyrė nuo tikusių,. JSRS kailialupių ir santykius su jais grįš sutartimis. Kita svarbi naujiena, — plečiasi tarptautiniai ryšiai — gruodžio pradžioje laukiama svečių iš legendinės italų KOŽA NOSTROS. Beje, laikraščio ko lektyvas dar nėra iki galo sukomplektuotas — reikalingos maši ninkės, sekretorės, kašperovskiai advokatai. INFORMACIJOS SKYRIUS
VILNAS KLAUSIMAS „RESPUBLIKOS" LAIKRAŠČIUI I. Ar Jūsų nepriklausomo laikraščio pasirodymą „dienos švle son" sankcionavo LKP CK Ideologijos dĄrius? P. S. Mūsų tai ne. j BIA Vatlo''t>»-
Umvmitas Vilncmsis
■imi Šiek tiek apie muzikų
1989.11.24;
Apie studijas užsienyje 1988 m. užsienyje studijavo 25 Lietuvos studentai, t.y. maž daug 0,07 proc. visų Respubli kes studentų. Vakarų Europos šalyse — 1—2 proc. visų studen tų studijuoja už savo valstybės ribų. XXX Suomijoj — kas trečias studentas dalį Studijų praleidžia užsienyje (mokosi vieną semestrą, rašo kursinius, diplominius darbus ir kt.). XXX Kiekvienas mūsų Respublikos aukštųjų mokyklų dėstytojas turi galimybę maždaug kas ket uriolika metų išvykti skaityti paskaitų aT stažuotis į užsienį (civilizuotame pasaulyje — kas 2—3 metai). XXX Šiuo metu viena profesorė iš LLR skaito paskaitas Vilniaus pedagoginiame institute. Talonais cukrui ir muilui ją aprūpi na instituto darbuotojų profsąjunga — atitraukę nuo savo burnos. Mat profesorė gyvena Saulėtekyje, ten talonų negau na, o institute neregistruota, instituto darbuotojų profsąjun ga neturėtų jai. duoti talonų. Daug keblumų suteikia darbas kitose šalyse. XXX Nuo 1969 m. septyniolika aspirantų iš VU mokėsi užsieny je (vadinamosios socialistinėse šalyse). Vienas studijavo iš VPI vienas iš LVA. Parengė V. MlClULIS
„Universltas Vilnensis" redaktorius A. Lipštas JAV Memfio universiteto laikraščio „Helmsman" kvietimu išvyko į Memfį. Dalyvaus JAV vykstančioje Amerikos studentų laikraščių kon ferencijoje.
Ar žinote, kad Universitete yra ne tik dainų ir šokių ansamblis, chorai, teatras, etnogra finiai rateliai, bet ir vokalinis džiazo ansamblis?! O jis įsikūrė jau prieš dvejus metus, jam vadovauti ėmėsi Konservatorijos studentas Artūras Novikas. Užkalbintas jis pasakė: „Džiazo kolekt) vas buvo mano sena svajonė. Pagaliau pavyko ją {gyvendinti. Jau turėjome apie 50 koncertų. Daugiausia — Universitete. Neseniai grįžom iš savo didžiausio koncerto Pa nevėžyje, ten džiazo festivalyje pirmąkart dainavom su dvylika mikrofonų (dainuojančių dalyvių — Irgi dvylika). Nors mes vadinamės Universiteto ansambliu, deja, net salės repetuo ti čia neduoda. . . ' Lina BANDZAITĖ Autorės nuotrauka
CHORE DAINUOTI GĖDA?! Filologijos . fakulteto merginų chorui „Viirgo" — dešimt me tų. Choras atlieka klasikinę muziką, įdomus šiuolaikinis re pertuaras. „Virgo" įkūrė Lo reta Levinskaitė (tuo metu dar Konservatorijos studentė). jai padėjo doc. J. Balkevičius, tuo met ims fakulteo dekanas. Šiuo metu kartui su L. Levinskaite dirba vadovė Rasa Geigotienė. Rasa Geigotienė: — Choro menas tarsi atspin di visuomenės, tautos gyvybin gumą. Šio žanro klestėjimas an tikos, renesanso nacionalinio pakilimo laikais yra dėsningas. Nepriklausomybės laikais kles tėjusi choro įkulltūra, visiškai smuko pastaraisiais dlešimitmečiais. kai chore dainuoti žmo nės ėmė tiesiog gėdytis. Tais metais viskas laikėsi tik chor vedžių entuziazmo dėka. Ta da mes kūrėmės. Įkailbinėioim eiti dainuoti net muzikos be raštes, kad tik į toną pataiky tų. Skaudu, kad dėl menko mu zikos mokymo vidurinėse mo kyklose daugelis yra išstumti iš laimingos dainuojančių žmonių draugės. Neseniai merginos kelionėje i Prancūziją pamatė, kad Va karų valstybėse labai daug žmonių dainuoja choruose: ar mokyklose, ar klubo, ar parapi
Dingusius studentų pažymėji mus, Nr. 8710669, išduotą EKFF studentei Almai LUŠCINSKAIIE1; Nr. 8710643, išduotą EKFF studentei Audronei JANULYTEI; Nr. 8910873, išduotą MaF stu dentei Larisal KUUKOVAI; Nr 8810718, išduotą PEF studentui Regimantui ZAVECKUI; Nr 351384. išduotą GF studentei Vitai 1LGINYTEI; Nr. 8830059, išduotą PEF studentei Audronei
jos. Lietuvai reikia estetinio lavinimo reformos, panašios į tą. kurią jau patvirtino latviai: moksleiviai ir studentai visą mokymosi laikotarpį privalo dalyvauti pasirinktos meno ša kos (choro. orkestro, teatro, dailės ar kt.) studijoje. Tai bus mokymo planuose.
Vadovės R. Gelgotienės nuo mone, būtinai reikia atgaivinti Vilniaus Universiteto šv. Jono bažnyčią: „Sekmadieniais, šven čių dienomis joje turi būti lai komos pamaldos Universiteto studentams. Daug studentų gai lėtų giedoti. Apskritai, eliti niame auklėjime chorams turi būti pripažintas prioritetas, nes tai pigiausia. prieinamiausią, masiškiausia klasikinio muzi kavimo forma. Visame pasau lyje taip yra." Vadoves neramina ir tai, kad pamažu pasitraukiai senoji in teligentija .— buvę gimnazijų auklėtiniai, patys dainavę ir giedoję choruose nuo vaikystės. Šie žmonės, dirbdami įvairiuo se postuose, ilgai chorams bu vo tikroji parama. Ir neramu, kad šiais laikais daug kas me nininkams grasina ūkiskaita. O kaio kalba pačios choristės, savive'klinis choras — tarsi lais vas paukštis. - gali . skristi" APANAVlClŪTEI; Nr. 8810671. išduotą FEF studentui Raimon dui ANDRILIONIUI; Nr. 8910541 išduotą EKFF studentei Jūratei ABARAVlClUTEI; Nr. 8630161, išduotą EKFF studentei Ingai VORONOVIC; Nr. 850511, iš duotą 1F studentei Daivai BfDVAITEI; Nr. 8810700, išduotą PEF studentui Olegui NUŠTAJEVUI, laikyti negailioj ančiais
kur tik nori. Tačiau viską su siorganizuoja pačios. Nors kom jaunimo, Universiteto darbuo tojų profsąjungos neliečia cho7 ro problemos, tačiau- jie visad mielai naudojasi studentų me ninių kolektyvų paslaugomis (nes Universitetas — vieninte lė tokio dydžio organizacija, neturinti darbuotojų saviveik los). Norėtų choras bent viepo etatinio darbuotojo, kuris tvar kytų organizacinius reikalus. Tuo labiau, kad yra nemažų užmojų. Greit choras išvyks koncertuoti j Gruziją. Kitais metais kartu su „Varpo" choru pasaulio lietuvių Dainų šven tėje Čikagoje atstovaus Lietu vai. Tikisi choristės dalyvau ti ir tarptautiniame chorų festi valyje Mizuloje (JAV, Monta nos valstija), i kurį „Vilgo" re komendavo Montanos univer siteto choro vadovas. Beje, jis dar pasisiūlė sponsoriauti ,.Vi-rgo" choro vadovėms, sto jant į Tarptautinę chorų diri gentų asociaciją (metini mokes tį, deja, reikia mokėti valiu ta). Jei pažadas bus ištesėtas, vadovės kasmet gaus daug nau jausių metų natų, metodinės literatūros, galės dalyvauti tarp tautiniuose seminaruose. Aušra MARTIŠIUTE
Priimami pareiškimai Į Visuo meninių profesijų fakulteto ver tėjų —• referentų apmokamą skyrių (anglų, prancūzų, vokie čių, jei susidarys grupė — ir ) švedų kalbų). Mokestis už se mestrą — 15 rublių.
Pareiškimai priimami Visuo menintų profesijų fakulteto de kanate nuo gruodžio i iki 15 dienos. TeL: 61-35-24.
Universitete vyksta tarpfak ultetinė universiada. Ji skiriasi nuo anksčiau buvusių Universiteto kompleksinių spartakia dų ne tik pavadinimu. Atsisaky ta kompleksinės įskaitos, neri bojamas dalyvių iš komandų sk ateius. Be to, pirmą kartą nuga lėtojai bus apdovanojami vertingomis dovanomis. XXX Pirmieji į tarpfakultetinės U niversiados startą stojo kro so mėgėjai. Varžybų vyr. teisėjo K. O.rento nuomone, var žybų organizacija įdomesnė negu pernai, dalyvavo daugiau studentų. Merginos rungtyniavo 1000 m takelyje. Pirmą vietą iškovo jo HlKFF III k. Studentė Stasė Jonaitytė (KSM), antrą — EKFF pirmakursė Daiva Veluitytė (KSM), trečią — EKFF antrakursė Irena Tamm (KSM). Vaikinai rungtyniavo 2000 m- takelyje. Iki finišo vyko atkakli kova tarp pirmaatskyrininko Antano Kiškio (PEF, III k.) įr KSM Raimundo Paškevičiaus (PEF. V ką Finišo tiesiojoje greitesnis buvo R. Paškevičius. Trečią vietą užėmė Antanas Araminas (EKFF, II k.). Tarp komandų nugalėjo EKFF. Nugalėtojų laukė vertingi pri zai — kroso bateliai. SPORTO KLUBAS
KELIAUNINKŲ DĖMESIUI Lapkričio 30 d. 20 vai. Universiteto Žygeivių klubas Saulėte kio ai., 37 (bendrabučio skaitykloje) organizuoja „Besniegio sezono uždarymą". Kviečiame ateiti visus, norinčius pasidalinti kelionių Įspūdžiais ar pasiklausyti kitų, pasižiūrėt skaidrų. Po to — smagi liaudiška vakaronė. Po savaitės — gruodžio 7 d. (vieta ir laikas — tas pats) or ganizuojamas 1989 metų kelionių sezono uždarymas. Bus demons truojamos skaidrės Iš „egzotiškiausių" kelionių, skaidrių filmu kai, žygių stendų konkursai, ga'būt — nuotraukų aukcionas ir, žinoma, — vakaronė.
Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos užjaučia Anglų filo logijos katedros vyr. dėsty toją Elę PAREIGYTĘ, mirus tėveliui.
Mirus mylimam tėveliui, Filosofijos fakulteto sociolo gijos specialybės I kurso stu dentę Žydrę BUROKAITĘ nuoširdžiai užjaučia grupės draugai.
Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvių literatūros katedros vyr. laborantę Dalią LIEPUONIENĘ, netekus mylimos mamos. Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos
Nuoširdžiai užjaučiame Ri mą URBONAVIČIENĘ, jos tėveliui mirus.
Redakcijas adresas: 232734, Vllsles, Universiteto 3, „Universltas VUnensta". Telefonas: 61-1170 Tiražas 4500 Užs. Nr. 1971. Ofsetinė spaatda. 1 spaudos lankas. Spaaudino 1.MP CK leidyklos spaaMtnvd, Vilnies, Kosanenautų pr. 60. EMeueĄeAMiHK BnaunoceKoro ymanepenrera. PeAaacrop A. Anmorac. 232734, Rspnoi:, YnaBopm-rero, 3. Tnw«-pa<|>HH If iĄaTeAtCTBa U.K KLI Amu.
Anglų filologijos katedros kolektyvas nuoširdžiai už jaučia vyr. dėstytoją Elę PAREIGYTĘ, tėveliui mirus.
L. pav. red. J. MlCIULfENĘ