Tarybinis Studentas, 1987 m. rugsėjo 4 d. Nr. 25 (1404)

Page 1

SU NAUJAISIAIS MOKSLO METAIS! KŪRYBIŠKUMO, DARBŠTUMO, SĖKMĖS! LEIDŽIAMAS NUO 1950

i I

METŲ BALANDŽIO 15 D.

|

* Nr. 25 (1404) 1987 M. RUGSĖJO 4 D. PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimuiiniiiiiiiiiiii

KAINA 2 KAP.

IŠKILMINGAS MOKSLO METŲ ATIDARYMAS Rugsėjo 1-oji. Pavakarys. Ne­ ries pakrantėje mirga marga Įvairiaspalvės suknelės, kostiu­ mai, Šviežia Šypsenos susitikusių draugų, pirmakursių veiduose. Prie Sporto rūmų centrinio įėji­ mo dalinami kvietimai. Nespėję namie užkąsti, skaninąs! rūmų kavinėje. Skambučiai kviečia į salę.

UNIVERSITETO REKTORIAUS, PROFESORIAUS JONO KUBILIAUS KALBA

18.00. Prasigirsta fanfarų garsai, skelbiantys iSkilmingo Vilniaus V. Kapsuko universiteto kolektyvo lusirinklmo-koncerto, skirto nau­ jų mokslo metų atidarymui, pra­ džių. Lydimi pučiamųjų Instru­ mentų orkestro maršo, į prezi­ diumą renkasi Universiteto sve­ čiai, vadovai. Aidi TSRS Ir LTSR himnai. Kalba Rektorius, prof. dr. J. Kubilius, sveikina susirinkusius su ivente, pristato atvykusius svečius: LKP CK biuro narį, Vilniaus miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Mlkučiauską, LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pa­ vaduotojų, LTSR Valstybinio pla­ no komiteto pirmininkų V. Zai­ kauskų, LTSR Aukštojo ir specia­ liojo vidurinio mokslo ministrų H. Zabulj, LLKJS CK pirmųjj sekretorių A. Macaitį, Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Respublikinio komiteto pirmininkf D. Verslovienę, Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komii»to pirmininkų J.—A. Dirsę, LLKJS Vilniaus m. komiteto pir"Hlj sekretorių K. Kamblevlčių, LLKJS Vilniaus m. Lenino rajo­ no komiteto pirmųjj sekretorių R. Šelmį.

Gerbiamieji svečiai, gerbiamieji kolegos, mieli studentai, štai dar syk) apsisuko metų ratas, ir mes vėl susirinkome j savo šventę, — šventę, kuri žymi naujo darbų ciklo pradžią. Netruks prabėgti pirmosios rugsėjo dienos, nutils šventinis šurmulys, ateis darbo ir susikau­ pimo laikas. Rudens semestras, sesija, pavasarį — vėl viskas iš pradžių. Iš pirmo žvilgsnio at­ rodo, jog Universiteto gyveni­ mas metai iš metų srovena ta pačia seniai nusistovėjusia vaga, kartojasi štai tokiais ciklais, kaip du vandens lašai panašiais vieni j kitus. Tačiau tai — vi­ so labo pirmas, klaidingas įs­ pūdis. Patirtis liudija, kad vie­ nodų metų Universitete nebūna, kiekvieni atneša kažką nauja, netikėta. Visų pirma todėl, kad į mūsų gretas įsilieja visas bū­ rys gabaus jaunimo. O tai — šviežios jėgos, naujos idėjos, dažnai netikėti sumanymai. Ki­ ta vertus, gyvename tokiu laiku, kai mūsų visuomenė, pajutusi stagnaciją, subruzdo ieškoti bū­ dų, kaip išjudinti sustingusius vandenis, pašalinti tai, kas truk­ do žengti į priekį. Gaivūs permai­ nų vėjai negali nepaliesti ir Uni­ versiteto. Juk nuo to, kaip mes dirbsime, kokius specialistus pa­ ruošime, labai daug priklauso, kokia bus mūsų ateitis, ar mes pajėgsime įgyvendinti tas už­ duotis, kurios šiandien mums keliamos. Partijos XXVII suva­ žiavime numatyta konkreti ša­ lies ekonomikos, socialinės sferos, kultūros vystymo programa. Spartinimo strategija turi apimti visas mūsų gyvenimo sritis. Aukštojo mokslo sistemą reikia pertvarkyti taip, kad ji įneštų dar didesnį indėlį į šios progra­ mos įgyvendinimą. Nutarimuose ir potvarkiuose dėl aukštojo mokslo reformos numatyti būdai kaip šitai padaryti. Dabar svar­ bu viena — kad gražios idėjos neliktų tik popieriuose, o būtų realizuotos konkrečiais darbais. Universiteto reikšmingumą liudija ir garbingi svečiai, atvy­ kę pasveikinti mūsų naujųjų mokslo metų proga. Kiekvienos visuomenės per­ sitvarkymas — tai pirmučiausia vertybių perkainojimas, o to perkainojimo centre — asme­ nybė. Sitai pabrėžiama ir TSRS aukštojo bei specialiojo viduri­ nio mokslo ministro G. Jagodino sveikinime, kurį gavome

Su mokslo žinių diena susirin­ kusius sveikina LTSR aukštojo ir ‘Pyliojo vidurinio mokslo mi­ nistras H. Zabulis, linkėdamas kiekvienam jaunuoliui tapti žinių kūrėju. Pirmakursių vardu kalba lietuvių kalbos ir literatūros spe­ cialybės studentas Svajūnas Nek'ešas. „Didelė garbė, — sako lis, — tapti seniausio Tarybų Hfungoje universiteto studen­ tu... Reikia dirbti taip, kad ne­ tektų apvilti garbingo studento uardo“. Pirmakursiai svečiams įteikia gėles. 2odis sutelkiamas VVU komjaunimo komiteto sekre­ toriui S. Povilaičiui. Šventės pro9* palinkėjęs sėkmingų studijų, trumpai apibūdinęs Universiteto gyvenimų, Į scenų pakviečia SSB-87 atstovus. Iš salės pakyla vaikinai ir merginos žydra SSB Paradine uniforma, supažindina SSB veikla, kviečia ateity •ktyvlai dalyvauti „trečluosluose ’ainestruose''. Daiktinį raportų — “'dėlę žirnio lnkJtJ ir j Įsikiį«i< kirmėlę - Įteikia Rektonul. Simbolinis palinkėjimas, ži­ noma, pirmakursiams, kad jie '•‘P graužtų mokslus, kaip ši ^ttnėlė žirnius.

TSRS ir LTSR himnai skelbia oficialiosios dalies pabaigų. Pra­ sidėjus pertraukai pabyra studen­

tai Sporto se.

rūmų

koridoriuo­

1—3 psl. Valdo VILŪNO ir Lino JONUŠO nuotraukos..

Rugsėjo 1-osios proga. Norėčiau su juo supažindinti. Gerbiami kolegos. prasidedantys mokslo metai mums Itin reikšmingi: visi mes - nuo ministro Iki asistento partijos, liaudies, mūsų moki­ nių akivaizdoje laikome egza­ miną. Profesionalumo, meilės Ir ištikimybės bendram reikalui, geranoriškumo ir teisingumo egzaminą. Mes turime ryžtingai puoselėti demokratines ąpkitoslos mokyklos tradicijas. Atgai­ vinti žinių kultą, sąžiningo ir kokybiško darbo prestižą, . pagaroą kūrybingam žmogui, tė­ viškai rūpestingą ir reiklų po­ žiūri i studentą. Mums būtina atsisakyti formalizmo, biurokra­ tinės sumaišties, protekcionizmo ir autoritarinio mokymo bei au­ klėjimo stiliaus. Pagrindinis mūsų rūpestis — paruosti aukš­ tos kvalifikacijos, kompetentin­ gą ir profesionalų^ pilietiškai ak­ tyvų specialistą. Be Šito neįma­ noma pasiekti mokslinės-techni­ nės ir socialinės pažangos. Rei­ kia ne tik mokyti studentą, bet ugdyti ir Jo sugebėjimą pritai­ kyti gautas žinias. šiandien aukštosioms mokykloms suteik­ tos plačios teisės pasirinkti mo­ kymo metodus bei priemones. Tai padės IS esmės pertvarkyti mokymo procesą skiepyti stu­ dentams savarankiško darbo (gūdžius, suprasti Jiems kelia­ mus reikalavimus Ir sugebėti Juos vykdyti. Būtina nuolat mąstyti, Ieškoti geriausių mo­ kymo metodų, atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų. Net pati ma­ žiausia sėkmė — tai žingsnis pirmyn. Šalis mums patikėjo di­ džiulės svarbos užduoti — mo­ kyti Ir auklėti naują tarybinės inteligentijos kartą. Nuo jos profesionalumo, moralinių savy­ bių priklauso žalios šiandiena ir ateitis. Siame darbe dauq le­ mia ne tik pedagoginis meistriš­ kumas, bet ir mūsų sąžinė, atsa­ komybės ir savigarbos jausmas. Demokratija, viešumas, rinkimai iųallna pasiekti tai. kad aukšto­ joje mokykloje dirbtų kvalifi­ kuoti. sąžiningi, dori žmonės. taerpiamlejl draugai, partijos ir vyriausybės nutarimuose iš­ dėstyta aukštojo mokslo vysty­ mo programa. Mums patikėta Ją įgyvendinti. Visos problemos Iš­ sprendžiamos, tik reikia jas spręsti, o nelaukti, kol tai pa­ darys kas nors kitas. Būtina numatyi, ką mes galime pada­ ryti, pertvarkydami aukštąją mokyklą, visomis išgalėmis pri­ sidėti prie bendro reikalo, pa­ siekti laimėjimų, kurie leis to­ liau sėkmingai ženųti j prieki. Sveikinu Jus su naujais moks­ lo metais, linkiu sveikatos ir džiaugsmo, kuri telkia kilnus darbo tikslas ir ištikimybė ben­ dram reikalui.

Prisidedu prie ministro sveiki­ nimų, linkiu to paties ryžto bei entuziazmo ir ... raginu griebtis darbo. Šventės ateina ir praeina, lieka kasdienybė. Svarbu, kad pilki ir sykiais atšiaurūs jos vė­ jai neužgesintų mūsų entuziaz­ mo, kad šventės džiaugsmas (nukelta į 2 psl.)


1 Tarybinis studsntas

UNIVERSITETO REKTORIAUS, PROFESORIAUS JONO KUBILIAUS KALBA tokite ankstesnių savo kolegų mų sritys, kuo giliau įsiskver­ klaidų. Juo labiau, kad „už bor­ biama, tuo dažniau pastebima to" liko didžiulis būrys jūsų bendrų, regis, skirtingiausius da­ virstų darbo džiaugsmu O draugų, kurie sykiu su jumis lykus nagrinėjančius pagrindinis mūsų darbo mokslus bandė peržengti aukštosios jungiančių reiškinių. Neveltui tikslas - paruošti ne tik daug mokyklos slenkstį. Ir patys daž­ sakoma, kad mūsų laikais di­ žinanti, bet ir mokantį tas ži­ nias pritaikyti specialistų. Infoi nai kartojate, kad egzaminai — džiausių atradimų galima tikėtis macija dėl pačios informaci|os laimės dalykas. Gal iš tiesų atskirų mokslų sandūrose, tose tuščias dalykas. Paradoksalu. !><•• tiems — kitiems— paprasčiausiai sakytum kryžkelėse, paribio zo­ galima daug žinoti ir nieko n<nepasisekė? Tad jūsų laukia ne­ nose. Patekome į savotiškas žir­ palyginti su stojamaisiais sun­ kles: būtina rinktis, specializuo mokėti. Kaip mūsų studentai ruošiasi egzaminams? Ne pak kesnis išmėginimas - kasdieni­ tis, tačiau be platesnio akiračio laptis, jog dažnas, likus porai niu darbu, sistemingomis ir irgi neišsiversi. Reikia kiek įma­ kruopščiomis studijomis įrody­ noma geriau susipažinti bent su dienų, griebiasi vadovėlio, ti. kad tikrai esate daugiau giminingais mokslais, nusimany­ prisikemša į galvų faktų, datų, ne itin reikšmingų smulkmenų verti už anuos, kuriems nepa ti apie svarbiausius jų pasieki gudriai operuoja sąvokomis vyko įveikti pirmosios kliūties. mus, raidos perspektyvas. Tik ir, gavęs teigiamų pažymį, tuč­ O konkursai į Universitetą tą, kuris sugebės suderinti šias dėstomas specialybes šiemet dvi viena kitai priešingas ten­ tuojau viskų užmiršta. Ir štai buvo iš tiesų dideli. Gavome dencijas — specializaciją ir uni­ studentas džiaugiasi stipendija, 3625 oareiškimus. Priėmėme versalumą, — lydės sėkmė. Ir o dėstytojai giriasi šimtapro 1650. Populiariausios ipecialy- šitai būtina ne tik mokslininkui, centiniu pažangumu. Visi pa­ bės: istorija - 5,4 pareiškimo į bet ir apskritai kiekvienam žmo­ tenkinti, visiems gerai. Tačiau vieną vietą, gydomoji medicina gui. Tikras inteligentas yra tas, kas iš tokios saviapgaulės? Nei - 4,55, psichologija — 4,12 pa­ kuris būdamas geras specialistas grūdų, nei pelų. Reikėtų ne tiek reiškimo į vieną vietą. Iš 676 pasižymi dar akiračio platumu. iškalti faktus, visokiausius medalininkų net 91 suklupo jau Tiksliųjų mokslų atstovas bus statistinius duomenis, o supras­ per pirmąjį egzaminą (gavo panašus į kurmį, jeigu jis nieko ti vieno ar kito mokslo pagrin­ dvejetą), o penketui išlaikė 304 neišmanys apie literatūrą meną, dus ir mokėti jais remiantis da­ ryti apibendrinimus, išvadas. (mažiau, nei pusė). Ką tai liu­ jeigu jis bus aklas dvasingumo Sugebėjimas analizuoti, sistemin­ dija? Aukštojo mokslo prestižą, problemoms. Drįstu suabejoti, ar ti, mąstymo savarankiškumas, žinių troškulį, augantį mūsų iš tikrųjų tokių ribotų interesų įžvalga — kūrybingos asmeny J visuomenės intelektualumą ar žmogus gali būti ir geru savo Uždarumas, bės požymiai, ir jie vertintini viso labo madą, miesčionišką srities specialistu. norą pasipuikuoti diplomu? Ne­ užsisklendimas savo kiautan ly­ nė kiek ne mažiau už žinias. Be šių bruožų neįmanomas joks skubėkime atsakyti. Ateitis giai toks pat nevaisingas kaip tikrai vaisingas darbas. Kokios parodys. Laikas pats atsijos tin­ ir blaškymasis, graibstymas iš srities specialistas būtum, koki ginius nuo darbščiųjų, lengvų visur po trupinėlį ir nežinojimas postą užimtum, be jų neišsiver­ sikliaudami savo jėgomis ir vedžiojo už rankutės, negu lei­ kelių ieškotojus nuo tų, kurie nieko iš esmės. Dvasios skurdeisi. Studijuoti taip, kad po to neatsižvelgdami į anksčiau su­ do patiems eiti. Sakau, sunku, pasiryžo atkakliai siekti savo va pavadinčiau netgi literatą ar, sakykim, kokį teatralą, jeigu jis galėtum atnešti kuo daugiau kauptą patirtį, mes labai paken­ bet užtat įdomu. Dabar atsiveria užsibrėžto tikslo. naudos savo kraštui, tautai, vi­ kėme dvasingumui. galimybės pasireikšti Kuo grei­ didesnės Ką galėčiau patarti šiems, į be literatūros, be teatro daugiau suomenei — toks turėtų būti čiau reikia atgaivinti tas pa­ jūsų iniciatyvai, kūrybingumui. Universitetą įstojusiems ne stu­ niekuo nesidomi. Siaurų intere­ penkerių mokymosi Universi­ kirstas šaknis. Grįžtamasis ryšys Stenkitės atidžiai įsižiūrėti į ap­ dentauti, o dorai ir rimtai dirb­ sų žmonės neimponuoja. Tikro­ tete metų tikslas. Žavimės ne akivaizdus: kokios asmenybės, link jus vykstančius kitimus, ti? Norėtųsi tikėti, kad tokių — sios asmenybės tuo ir patrauk­ tais, kurie gražiai ir mikliai tokia visuomenė; antra vertus, suprasti, ką jie reiškia. Nebūki­ dauguma. Pirmiausia negaišdami lios, kad jos sugeba aprėpti vi­ žongliruoja žodžiais, o tais, visuomenė, jos moralinė būklė, te abejingais stebėtojais, bet ir laiko susipažinkite su aukšto­ sumą, tačiau tuo pačiu tame pa­ kurie konkrečiais darbais reali­ ekonomikos ir kultūros lygis nepulkit į kraštutinumus. Tik sios mokyklos specifika, tvar­ saulio ir gyvenimo margumyne, zuoja savo kūrybines potenci­ negali neturėti įtakos atskiram pozityvus, sąmoningas darbas gali ka, supraskite, kol iš jūsų rei­ toje iš pirmo žvilgsnio sumaišty­ jas. atnešti naudos. Ir dar — nepa­ kalaujama. Kas be ko, iš pra­ je nepameta savo kelio ir ryžtin žmogui. Tačiau darbas — tai pagrin­ Kalbėdamas apie tai, aš krei­ siduokite tai laisvumo iliuzijai, džių bus sunku susigaudyti ši­ gai siekia pasirinkto tikslo. Uni­ dinė, bet ne vienintelė sritis, ku­ piausi į visą auditoriją, tačiau kuri išsiskleidė prieš jūsų akis tam šurmuly, suvokti, kas čia versitetas kiekvienam į jį įstoju­ rioje žmogus atsiskleidžia kaip man ypatingai norėtųsi, kad su įstojimu į Universitetą. Jo svarbiausia, kam skirtinas di­ siam suteikia galimybių tapti to­ asmenybė. Juk ne vien už dar­ šias paprastas, bet neretai pa­ koridoriuose neskambės tur­ džiausias dėmesys. Nuo jėzuitų kia visapusiškai išsilavinusia as­ bštumą seniau kaimo žmonės mirštamas tiesas įsidėmėtumėte būt jau įkyrėjęs skambutis, čia įkurtos kolegijos iki šių dienų menybe. Juk ir pats žodis „uni­ į lietuvių inteligentus dažnai vadindavo jūs, mieli pirmakursiai. globos, daugiau — išties ilgas kelias, kurį nuėjo versitetas" išvertus Jums mažiau bus šviesuoliais. Nuo iškilių asme­ šiandien — didžiausias dėmesys. galimybių rinktis. Apgaulingas Universitetas. Per tą laiką jame kalbą reiškia „visuma". Reikia nybių iš tiesų sklinda skaidri Ne vien todėl, kad ši mokslo tas laisvumas. Vienas, kitas žin­ tiek visko sukaupta, kad net tik vieno — kad neužgęstų dva­ šviesa, kažkoks spindesys. Pri­ metų pradžios šventė — pirmo­ gsnis į šalį, o po kiek laiko, akys raibsta. Reikia tik apsidai­ sios nerimas, paskatinęs jus per­ aukštosios mokyklos simintini čia V. Mykolaičio- ji, kai jūs įstojote į Universite­ žiūrėk, jau ir visai atsileidusios ryti, ir kiekvienas čia rasite tai, žengti Putino žodžiai. Jis sakėsi Uni­ tą. Svarbiausia, kad su jumis vadžios, jau nebeįstengi susi­ ko ieškote, prie ko linksta jūsų slenkstį, o jaunatviškas entuziaz­ versiteto rūmuose jaučiąs di­ mes siejame savo šviesiausias kaupti, valia pasiduoda pa­ širdis. Vieni iš mūsų domi­ mas virstų rimtomis ir sistemin delių asmenybių dvelksmą. Kas viltis ir lūkesčius. Ir dar norė­ gundoms bei malonumams. O mės vienais, kiti — įeitais daly­ gomis studijomis. Ką reiškia „rimtai ir sistemin­ yra tas taurumas, kuris žavi ne čiau pabrėžti — ne tik įsidėmė­ paskui — bėgiojimas paskui kai, vienus labiau traukia hu­ tik amžininkus, bet ir šimtme­ tumėte tuos dalykus, bet ir pa- dėstytojus, verkšlenimas, mal­ manitariniai, visuomeniniai, ki­ gai studijuoti"? Tūlas abiturien­ čius išlieka daugelio kartų at­ verstumėte juos savo kasdieni­ davimai, kad pasirašytų įskai­ tus — tisklieji mokslai. Tai sa­ tas, svajodamas apie Universite­ mintyje? Jam apibūdinti, pasi­ nės veiklos aksiomomis. Ne dip­ tą ar leistų perlaikyti egzami­ vaime suprantama. Sakoma, kad tą ar kurią nors kitą aukštąją kad rodo, dažnai pakanka paprastų lomas pagrindinis Jūsų studijų ną. Slėpkis nesislėpęs, nuo at­ ant žemės nėra dviejų vienodų mokyklą, neretai tariasi, paprasčiausių žodžių. Gerumas, tikslas. Diplomas — tik forma­ sakomybės niekur nepaspruksi. smiltelių, tai ką jau kalbėti apie jam nieko daugiau čia nereikės, dėmesys ir rūpinimasis kitu, są­ lus išsilavinimo dokumentas. Kuo daugiau laisvės rinktis, tuo žmones. Pati prigimtis, polinkiai, tik lankyti paskaitas, seminarus. žiningumas, gebėjimas nepalūžti Kiek pasitaiko tokių, kurie viso­ jinai didesnė. Kalbu kaip pa­ auklėjimas ir daugybė kitų Atsėdėjai tas privalomas valan­ ir sunkiausiomis aplinkybėmis, kiausiomis gudrybėmis vargais mokslautojas, ir atrodytų, apie veiksnių lemia mūsų interesų das ir švilpauk. Nei tau pamokų valia, — kas daugiau, jeigu ne negalais jį gauna, o nuvykę į savaime akivaizdžius dalykus. ratą. Antra vertus, pasaulis toks ruošti, nei kasdien atsiskaitinėti šie ir į juos panašūs dalykai paskyrimo vietas tik diskredi­ Deja, kiekvienais metais įsitiki­ įvairus, jį tyrinėja tokia dau­ mokytojams. Deja, studijų aukš­ sudaro tą žmogiškąjį turinį, tuoja Universitetą. Ir darbu, ir nu, kad tai būtina priminti. Ir gybė mokslų, kad vienas tikrai tojoje mokykloje specifika kiek kuris it tyras vanduo užpildo savo skurdžiomis asmenybėmis. menkas kupstas apverčia di­ visko neaprėpsi. Juo labiau kitokia. Paskaitos, seminarai — šviesiausią asmenybių sielas? Šie dažniausiai ir dūsauja, kad džiausią vežimą. Kur Universi­ mūsų laikais, kai sukaupta to­ tai tik pusė darbo. Kas yra pas­ Kaip daug mes apie tai šne­ Universitetas jiems nieko neda­ tete dingsta buvę pirmūnai, kur kia didžiulė patirtis, kai infor­ kaitos? Tai pasyvus mokymosi kame! Deja, dažnam tos sąvokos vė. Betgi už dyką niekur nieko prapuola tie, kurie vidurinėje macija dvigubėja ne amžiais būdas. Pasitaiko studentų kurie — vien tuščios abstrakcijos, po negausi. Tik atkakliai, sistemin­ mokėsi tik gerai ir labai gerai? — tam pakanka kelerių metų, nesukdami sau galvos, automa­ kuriomis slepiama savanaudiš­ gai studijuodamas, gali per- Nerimą kelia Ir didelis nuby­ kai vis tobulėjantys tyrinėjimo tiškai užsirašinėja tai, ką skaito kumas, godulys, karjerizmas. krimsti vieno ar kito mokslo rėjimas pirmaisiais studijų me­ metodai įgalina prasiskverbti į ar pasakoja dėstytojas, ir viskas. Galima surašyti gražiausią mo­ paslaptis, tik kasdien puoselėda­ tais. Kokia jo priežastis? Gal vis subtilesnes gamtos ir vi­ O kitas, žiūrėk, išvis snūduriuo­ ralės kodeksą, tačiau kas iš to, mas žmogų puošiančias būdo nemokėjimas priprasti prie pa­ suomenės paslaptis. Randasi vi­ ja. Per pratybas, seminarus dau­ jeigu jis egzistuos tik popieriu­ savybes, gali tapti patrauklia sikeitusių aplinkybių, nesuge­ sai nauji, ligi šiol negirdėti giau galimybių aktyviau pasi­ je, o netaps kiekvieno modus asmenybe. Mūsų senoji Alma bėjimas suvokti aukštosios mo­ mokslai, tradiciniai irgi toliau reikšti, bet jiems būtina ruoštis. vivendi? Ta ir bėda, kad žodis Mater sukaupė daug turtų! Ta­ kyklos specifikos? Tačiau pa­ labiau skaidosi į kryptis, atski­ Ir čia susiduriame su savaran­ atsiskyrė nuo veiksmo, o mes čiau nesitikėkit, kad reikia širdžiuos kirba: ar nebus vis­ ras šakas. Gilėja, tačiau tuo nat kiško mokymosi problema. Pasi­ vienaip gražbyliaujame, o ki­ tik prasižioti, ir jie savaime kas paprasčiau? Pernelyg pasi­ metu ir neišvengiamai siaurėja rodo, kad ne vienas, daug me­ taip elgiamės. Šiandien dažnai pradės byrėti burnon nelyginant kliovei savo jėgomis, pasidavei tyrinėjimo rėžiai. Jeigu nori tų lankęs vidurinę mokyklą, taip kepurę keliame ne prieš tą, ku­ dangaus mana. Kiekvienas pats tai laisvės iliuzijai, ir štai re­ pasiekti reikšmingesnių atradi­ ir neišsiugdė šito sugebėjimo. O rio jautri širdis, kūrybinga turite susirasti raktą nuo iždo, zultatas. Vien pernai iš studi- mų, esi priverstas specializuo­ juk juo — savarankišku darbu dvasia, o prieš tą, kuris užima kuriame jie sukrauti. Žinoma, dentų sąrašų buvo išbrauktos tis, metai iš metų rausti tą sa­ — pagrįstos studijos .Per pas­ aukštesnį postą, kuriam norime jums padės dėstytojai, vyresniųjų 193 pirmakursių pavardės. O vo siaurą vagelę. Sukis nesisu­ kaitas dėstytojas paprasčiausiai įtikti ir įsiteikti. Seniai, jau se­ kursų studentai. Bet daugiausia juk stojamuosius tik labai ge­ kęs, bet tai neišvengiama. Pra­ dėl laiko stokos negali visko ap­ niai pamiršome V. Kudirkos įs­ viską lems jūsų pačių suintere­ rais ir gerais pažymiais išlaikė ėjo Leonardo da Vinčio laikai, rėpti. Pagaliau tai nebūtina. Juk pėjimą: ne tas yra didis.. . Ar suotumas, ryžtas, energija. net 1239 vakarykščiai abitu­ kai vienas ir tas pats žmogus, yra vadovėliai, daug specialios tai ne akivaizdus vertybių su­ Į Universitetą ateinate sudė­ rientai. Kur tie žadėtieji pirmū­ galėjo padaryti epochinės reikš­ literatūros Dėstytojas tik nurodo maišties pavyzdys? Visuomenės tingu laiku. Patys matote, kokie nai? Iš gausaus jų būrio pa­ mės atradimų įvairiose mokslo kryptį, paaiškina tai kas sun­ gerovė, visų bendras labas pasikeitimai bei permainos vyks­ vasario sesiją labai gerai išlai­ srityse. Tenka rinktis. Tad ir kiau įkandama, supažindina su pirmiausia priklauso nuo to, ta mūsų gyvenime. Įstojimas į kė tik 92(5,49%). Statistika — jūs , mieli pirmakursiai, nesis­ pačia naujausia informacija. To­ kokie žmonės sudaro tą visuo­ Universitetą ir taip didelis lūžis. sausas dalykas, bet pakanka įsi­ tenkite visko aprėpti. Pirmiausia liau tenka eiti pačiam. Dideli Universiteto menę, todėl kiekvienam ne pro O čia dar vienos vertybės blun­ vaizduoti, kad už tų skaičių - reikia būti geru savo srities spe­ turtai sukaupti šalį būtų žvilgtelėti pačiam į ka, jų vieton stoja kitos, idėjos, atskiri likimai, konkretūs žmo­ cialistu. Iš gausybės dalykų at­ mokslinėje bibliotekoje. Jos du­ save. Brolio akyje ir krislą pasirodo, irgi ne amžinos . - jos nės, ir suprasime visą problemos sirinkite tuos, kurie jums pa­ rys atviros kiekvienam. Skai­ pastebi, o savojoje rąsto nema­ kinta kartu su visuomenės rai­ sudėtingumą. Žinoma, Universi­ traukliausi uoliai juos studijuo­ tykla turėtų būti ne susitikimų to. .. Nuo žmogaus tįsta visos da, tai, kas buvo svarbu va­ tete keliami reikalavimai žy­ kite. Kita vertus, mokslo pasau­ su draugais ar šiaip pakiurksojigijos ir ekonomikon, ir kultū­ kar, šiandien jau nebe taip ak­ miai didesni už vidurinės mo­ lyje veikia ir priešinga aptar­ mo, o kasdieninio darbo vieta. rom — ten, kur jis tik reiškiasi. tualu, šiandien didesnis dėme­ kyklos. Betgi kiekvienam tai tai, būtent — integracijos, jun­ Pabrėžiu - kasdieninio. Kitą Priverskime dirbti veltėdžius, sys skiriamas kitiems dalykams. savaime aišku, kiekvienas tam gimosi, - tendencija. Kad in­ sykį, eidamas pro šalį, užsuki užčiaupkime burnas melagiams Sunku susigaudyti šioje verpe­ turėtų būti iš anksto pasiruo­ formacija nebūtų vien pabirų jon ir matai, kaip reta prie kny­ ir demagogams, demaskuokime tuojančioje tėkmėje, ypač jau­ šęs. Aukštasis mokslas nėra jo­ faktų krūva, kad ji mums ką nors gų palinkusių galvų. Bet prieš biurokratus, ir pamatysime, kaip nam, dar ne itin daug gyvenimo kia prievolė, ir tas, kuris jau­ reikštų, būtina ją analizuoti, o įskaitas, egzaminus — oho, koks pagerės mūsų reikalai. Nelabai patirties turinčiam pakankamai jėgų išanalizavus — tvarkyti, siste­ knibždėlynas. Ir prasideda: tai žmogui. čiasi neturįs paisydami amžinųjų, vienos ki­ Juo labiau, kad ir mokykloje jūs bei valios jo siekti, gali pasi­ minti. Atrandama būdų, kaip visiems nepakanka vadovėlių, tas keitusių kartų puoselėtų ir daugiau buvote pratinami įsi­ rinkti kitą kelią. Universitetas vienyti ir interpretuoti atskirų tai paimta tau reikalinga mono­ patikrintų vertybių, daug ką minti gatavas tiesas, o ne sa­ — ne prieglauda; prisimindami mokslų pasiekimus. Paradoksalu, grafija, tai dar kas nors. Susierdarydami skubotai, pernelyg pa­ varankiškai mąstyti, jus dažniau šitai, mieli pirmakursiai nekar­ bet juo labiau skaidosi tyrinėji­ (nukelta į 3 psl.) {atkelta Iš lpsl.)


3 Tarybini* atadantoa

UNIVERSITETO REKTORIAUS, PROFESORIAUS JONO KUBILIAUS KALBA suktis. Yra ką patvarkyti sena­ miestyje, pagalbininkų laukia zinimas, blaškymasis, nežinoji­ archeologai, restauratoriai. mas. ko griebtis. Taip visuomet, Svarbu tik, kad neišblėstų ši kai šiandien būtinas padaryti iniciatyva, kad dideli užmojai darbas atidėliojamas rytdienai, nevirstų garsiu šūkčiojimu Sa­ kai pernelyg pasikliaujama savo koma. kad tuščios statinės ai­ Gražbyliavimo, jėgomis ir tikimasi, kad pusės džiai barška. metų spragas įstengsi užlopyti dundesio mums ir taip pakanka. vienu prisėdimu. Savarankiškas Ir dar. Nereikia beatodairiškai darbas turi būti sistemingas, tik pulti, iš vieno kraštutinumo — tada jis duos vaisių. Neprival­ abejingumo — mestis į kitą — gei per semestrų, prieš egzami­ skeryčiotis nelyginant vėjo ma­ lūnams, stengtis viską padaryti nų neprilaižysi. su Neatsitiktinai akcentuoju sa­ vienu mostu. Būtina tartis varankiškų studijų svarbą. Tai, specialistais, glaudžiau bendra­ ką pats užsidirbai, labiau ver­ darbiauti su Kultūros fondu. Ta­ tini, šitai ne taip greitai užsi­ da bus išvengta klaidų, barnių, miršta. Moksliniai būreliai, SMD nesusipratimų, tada klubo veikla konferencijos, viktorinos, — bus tikrai naudinga. „Talka" — Universitete išties plačios gali­ pirmoji kregždė. O kodėl pana­ mybės pasireikšti, parodyti, ko šių klubų neįsteigus ir daugiau? esi vertas. Ateityje numatoma Kitokio profilio, kitokios pakrai­ dar labiau orientuoti mokymąsi pos. Diskusijos, susitikimai, savo aukštojoje mokykloje j savaran­ kūrybos aptarimas — argi vis­ kiškas studijas. Daugelio discip­ ką išvardinsi, ką galima būtų linų programos dabar perkrautos veikti? Reikia tik vieno — ini­ privalomais ir ne visuomet būti-- ciatyvos, noro. Pernelyg ilgai nais dalykais. Reikia jas peržiū­ viskas buvo organizuojama „iš Tikiu, jaunatviška rėti, atsijoti tai, be ko galima viršaus". išsiversti. Sumažės paskaitų, vie­ energija bei entuziazmas pajė­ toj jų bus labiau praktikuoja­ gus sulaužyti sustabarėjimus ir mos aktyvios mokymo formos nusibodusias mūsų veiklos for­ jei metodai. Atsiras daugiau mas, mąstymo stereotipus, ir ne laiko savarankiškam mokymui­ tik sulaužyti, bet jų vietoj su­ si. Iš pirmo žvilgsnio regisi, jog kurti kažką naują, savita. Kaip studijuoti palengvės. Anaiptol, apsidžiaugčiau, jeigu vieną graveikiau priešingai. Tai, ką ligi čią dieną mano kabinetan įženg­ šiol gaudavai sakytum už dyką, tų būrelis jaunuolių ir paprašy­ reikės susirasti pačiam, padidės tų leisti organizuoti, sakykim, kiekvieno atsakomybė. Bet už­ brigadas, kurios imtųsi remon­ Jaunos tat bus įdomiau, greičiau paaiš­ tuoti bendrabučius! kės, kas Universitetan įstojo darbščios rankos visur reikalin­ rimtai dirbti, šitokiu būdu įgytos gos. Ypač dabar, kai pagaliau liovėmės tuščiai girtis ir supra­ žinios bus tvirtesnės. Tačiau ne vien darbu gyvas tome, kad mūsų visuomenėje žmogus. Kiek tokių, kurie pir­ anaiptol ne viskas taip gražu ir maisiais metais griebiasi uoliai gerai, kaip ligi šiol tarėmės. studijuoti, iki išnaktų sėdi prie Šiandien labai populiarus žodis knygų, bet paskui, žiūrėk, pa­ „persitvarkymas". Jį reikia pra­ vargsta. išsenka, net visiškai pa­ dėti nuo paprastų dalykų. Pir­ lūžta. Žinoma, poilsis, poilsiui miausia įveskime elementarią nelygu. Kiurksojimas prie kavos tvarką, leiskime laisvai dirbti puodelio ar rūkymas - tai dar tiems, kurie nori, ir priverskime ne poilsis. Niekaip negaliu su­ pasiraitoti rankoves veltėdžius, prasti tų, kuri skundžiasi, kad mažiau nurodinėkime vieni ki­ nėra kur praleisti laisvalaikio, tiems ir užuot rašinėję instrukci­ diena iš dienos dūlinėja po Uni­ jas, potvarkius, ataskaitas, grieb­ versiteto kiemelius ar trina vis kim^ realios veiklos. Svarbiausias Universiteto už­ tuos pačius senamiesčio šaligat­ vius. Nejaugi jiems niekas ne­ davinys - tobulinti specialistų rūpi, nejaugi jie neturi jokių ruošimą Kokiu būdu? Pirmiau­ pomėgių, interesų? Kaip kitaip sia reikia padidinti pačių stu­ tokius pavadinti jeigu ne dva­ dentų atsakomybę bei suintere­ sios apsnūdėliais? Kas ieško, tas suotumą. Atvirai prisipažinkime: randa, kur pasireikšti, atskleisti dar pernelyg daug galimybių savo gabumus. O Universitete prasprūsti pro visus sesijų tink­ nė ieškoti nereikia. Tikriausiai lus turi tinginiai ir šiaip viduti­ jau pastebėjote skelbimus, kvie­ nybės. Bus griežtinama atsiskai­ čiančius į meno saviveiklos ko­ tymo sistema. Nė vienas skoli­ lektyvus, kūrybinius būrelius, ninkas nebegalės pradėti naujo turistų klubą, visuomeninių pro­ semestro. Dėstytojų etatų skai­ fesijų fakultetą, — visko net čius nebepriklausys nuo to kiek neišvardinsi. To maža? Niekas per sesiją išbraukta studentų. dar labiau netrukdo — organizuokite, kur­ Antra vertus, bus kite, steikite. Kad tai įmanoma. skatinami gerai ir labai gerai Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. besimokantys. Antai, pirmūnai Tikrai prasminga veikla užsiima gaus 50% didesnes stipdendijas, pernai susibūręs „Talkos" klu­ ketvertais ir penketais išlaikiu­ bas. Žmogus, nieko nenusima­ sieji egzaminus — 25%. Bus pa­ nantis apie savo tautos praeitį, didintos vardinės stipendijos. nejaučiantis gyvo ryšio su isto­ Visa tai džiugina, skatina kūry­ rija, panašus į šapą, nežinia kur bingai dirbti, tačiau tuščiomis nešamą greitos upės srovės. rankomis tuščioje vietoje nieko Kartų gija atbėga ir per mus nepadarysi. Todėl malonu pra­ tįsta į ateitį, kas šito nesuvokia, nešti, kad Vilniaus universitetas vargu galėtų pasakyti, kokia jo įtrauktas į sąrašą tų mokyklų, Ryvenimo prasmė, kam jis skiria kuriu materialinę bazę būtina savo darbus. Tautos patirtis turtin pagreitintais tempais, tiki­ anaiptol nėra bevertė ir pasenu­ mės, kad respublikos vyriausy­ si, kaip dingojasi tiems, kurie bė ir toliau skirs mums tiek pat pernelyg pasikliauja savimi. To­ daug dėmesio kaip ligi šiolei, ir kius lengva išmušti iš pusiaus­ per ateinančius metus Universi­ vyros, tie linksta ten. kur pu­ tetas gaus visa tai, kas reikalin­ čia vėjas. Tauta — sakytum au­ ga, kad galėtų žengti koja ko­ gantis kūnas, mūsų genuose gy­ jon su laiku. va ankstesnių kartų dvasia, — Tad optimizmas, su kuriuo supraskime tai, ir nesijausime pradedame naujuosius mokslo ''įeniši ir niekam nereikalingi metus — ne iš piršto laužtas. begalinėse laiko bei erdvės pla­ Baigdamas savo šventinę kalbą, tybėse. Betgi dažniausiai būna norėčiau priminti V. Kudirkos taiP, kad mūsų patriotizmas bei žodžius: „Kol jaunas, o broli, sėk sąmoningumas tuo Ir pasibaigia pasėlio grūdą" . Kartu su poe­ - gražiais postringavimais ir gi- tu kviečiu: Labora! Kviečiu ir •ėis atsidūsėjimais. Tai kaip jaunatviška energija trykštan­ nes'džiaugti tais jaunais vyru- čius studentus, ir dvasia nesus­ kuis. kurie užuot tuščiai pliaukš­ tingusius savo kolegas. Pilno­ tą liežuviais pasiraitojo ranko­ mis rieškučiomis semkime iš ves ir griebėsi darbo? Ne tik Universiteto aruodų ir dar dau­ Patys griebėsi, bet ir kitus pa- giau jam atiduokime! tagino. O darbo — tik spėk Dar sykį - su Rugsėjo 1-ąja!

IŠKILMINGAS MOKSLO METŲ ATIDARYMAS Pakyla uždanga. Violetiniais prožektorių spinduliais nušvies­ toje scenoje Išnyra pilkšvas Uni­ versiteto siluetas ir užrašas: 1579—1987. Vedantysis skelbia centrinių Universiteto meno sa­ viveiklos kolektyvų pasirodymų. Liaudišku šokiu „Kepurinė" svei­ kina nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis. Tarytum Iš senojo vi­ duramžių universiteto pasipila ar­ tistai ..

(atkelta 1$ 2 psl.)

Vedantysis, supažindinęs su aukštosios mokyklos veikla ir jos specifika, kviečia pasižiūrėti, kaip buvo tekama mūsų senaja­ me Universitete. Skamba „Alevandos" garsai. Dainų ir šokių ansamblj keičia merginų choras, skambiai griežia liaudies kaimo kapela Jaunimėlis“, žybteli pan­ tomimos trupės pasirodymas. At­ skamba, atūžia „Ratilio"... Visi kviečiami j „vakaruškas". Šokantys veda nešokančius, stu­ dentai dėstytojus. Gražu žiūrėt j skriejant! valso sūkury ir „pasiut­ polkę" atlaikiusi žilaplaukį. įsis­ maginusius šokėjus nutraukia fi­ zikų diskoteka. Užkalbinu porų nešokančių vaikinų. Tai Giedrius ir Alvydas — teisininkai. Koncertas jiems patiko. Bet va, kur patiems da­ lyvauti — nežino. Giedriui — choras, mat mokykloj yra daina­ vęs, bet geriausia būti žiūrovu — gudriai šypsosi jie.

Kitoje fojė pusėje kažką įnirtingai aptarinėja mergaičiu­ kės. Daiva, Indrė ir Linda — bib­ liotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentės. Rožiniu kostiumėliu švytinti Indrė apgai­ lestauja, kad nepasisekė studijuot žurnalistikos, o koncertas jai labai patikęs. Prieš tris me­ tus jai tekę žiūrėti tokį koncer­ tų, kai dar sesuo buvo studentė. Visoms labai patikęs šokis „Alevanda". Dainų ir šokių ansamb­ lio pasirodymas...

Iš šventės Neries pakrante ėjo moteriškė. Galbūt kuriame nors kolektyve dalyvavo jai ar­ timas žmogus, gal sūnus, gal dukra studijavo Universitete, o gal Ir ji pati... Tai gal dėstyto­ ja! „Ne, ne ... aš medikė, dar Kaune Universitetų baigusi... | jūsų šventę ateinu nuo 1979 me­ tų, reikia pasakyti, kad ji vis gerėja. Patiko „Ratilio". Tik pa­ baiga... Mes, senimas, laukėm tradicinės paskutinės polkutės, kad po jos su gera nuotaika išsiskirstytumėme namo..." „Šventės ateina ir praeina — lieka kasdienybė". Kokios spal­ vos bus toji kasdienybė, prik­ lausys nuo mūsų pačių... Jolanta NARBUTYTE

UNIVERSITETAS LAUKIA SVEČIŲ .. . šiltas birželio pavakarys. Vasara, rodos jau įpusėjo. Po kelių dienų — liepa.. . Pritilęs bendrabutis laukia svečių. Tokia tyla, jog, rodos, net menkiausias garsas nuskambėtų lyg bombos sprogimas. Laikrodis muša pu­ siaunaktį. Trinkteli lankujės du­ rys ir suskamba darkyta lietuviš­ ka kalba — „Labas vakaras, tai mes.. ." Jau įpratome, kad kiekvienais metais Universitetas rengia kur­ sus norintiems geriau pramokti lietuvių kalbos ir susilaukia ne­ mažo būrio svečių. Įpratome. . . tiesa ir nemažas laiko tarpas praėjo — 13 metų. Susiklostė šiokios tokios tradicijos, ir ab­ solventų skaičius jau nemažas. O šiemet atvyko bene trisdešimt norinčiųjų iš aštuonių šalių: ge­ ografija platoka — JAV, Kana­ da, Argentina, Švedija, Austra­ lija; Anglija, Šveicarija. . . — ... yra toks žemėje kam­ pelis, be kurio, kad ir kaip no­ rėtum — negali. Vėl ir vėl su­ grįžtu čia, tam, kad kiekvieną kartą vis stipriau pajusčiau, jog aš lietuvė. — kalbėjo Snaigė Ši­ leikienė.

Ji teisi. Tik čia nuolatos gy­ vendami mes įpratome netausoti ir nesaugoti to, ką vadiname Lietuva. Snaigė — grafikė. Atvežė tau­ tiečiams parodyti keletą savo darbų. Architektų sąjungos sa­ lėje buvo surengta jos paroda. „Aš gyvenu Toronte. Tai didelis miestas, pilnas žmonių, kurie visąlaik kažkur skuba miestas, kurio gatvės nenurimsta net naktj. Galbūt savo darbuose daž­ nai bandau pavaizduoti greitke­ lius, kaip žmogaus gyvybingu­ mo simbolį, kaip saitą kuris jungia žmones."

tės. „Namuose lietuviškai beveik nekalbame. Argentinoje jau bai­ giama užmiršti lietuvių kalbą", — sako merginos. Bet galbūt toji gimtosios žemės trauka di­ delė, kad merginos ryžosi me­ tams palikti namus ir atvyko j VFR. „Vasario 16-osios dienos", mokyklą kur ir pramoko lietuviš­ kai kalbėti. „Ten ne tik mokoma kalbėti ir rašyti, — sako Sesilija, — studijavome Lietuvos istoriją, truputį geografijos, mokėmės lietuviškų dainų. Dabar galiu jų padainuoti apie penkiasdešimt. Andrius Kulikauskas atvyko iš Los Andželo. Pagal specialybę jis matematikas, tačiau labai do­ misi filosofija. „Norėčiau nors metams atvykti j Vilniaus Uni­ versitetą kad truputėlį geriau pramokčiau lietuviškai reikšti sa­ vo mintis..." Kai pasakiau, kad jis labai gerai lietuviškai kalba, Andrius šyptelėjo: „Gerai tai gerai, tačiau mūsų kalba — tai , virtuvės" kalba, o kai reikėtų kalbėti kokia nors rimtesne te­ ma, kad ir filosofiniais klausimais — čia mano žinios ir pasibai­ gia".

Su Snaige kartu atvyko jos vyras Antanas ir trimetis sūnelis Dainius. Antanas — anglų kal­ bos dėstytojas, kartais imasi ir žurnalistinio darbo. „Pirmiausia į Lietuvą norėjau atvykti dėl sū­ naus", — pasakoja Antanas. — ir kai ima kalbėti — jo niekas , Graži kalba, maloni ausiai. Jis kol kas moka tik lietuviškai, nesupranta. Įsivaizduokit, kokia Be to kokia jdomi istorija” — Doris Oberviler. kalbina ir jis gali su visais kal- sako šveicarė laimė vaikui, kai dabar jį visi — Lietuvių kalbos pradėjau mobėti". Įnuketta į 4 psl.) Sesilija ir Amalija argentinie­


4 Tarybini* studentą*

„TRECIASIS SEMESTRAS“

IŠKĖLĖ „AITVARAS“ SPARNUS Liepos 5-ąją mūsų autobusas kių ir šachmatų varžybas tarp draugišką studentų ratą. Tada ir riedėjo Antanavos link, viena brigadų. paprasta bulvė daug skanesnė daina keitė kitą, gitaros skam­ Bene didžiausią įspūdį paliko ir košė, rodos, kitokia, nei na­ besys pynėsi su variklio ūžesiu, vaikinų diena. Ją suorganizavo mie. Neskuba nė vienas lįsti į tad kelionė neprailgo. Prieš iš­ būrio merginos. Vos tik spėjo palapinę, nes prie laužo skam­ vykstant į Antanavą (čia, Kap­ nusišypsoti pakilusi virš Anta­ bant juokui ir dainai, miegas suko rajone ir įsikūrė mūsų sta­ navos saulė, o vaikinai jau klai­ tampa vėlyvu svečiu. {domiai praėjo draugystės tybinis būrys „Aitvaras"), mus džiojo užrištomis akimis „sudė­ nuteikė labai liūdnai. Tikėjomės tingais labirintais". Tą rytą da­ vakaras su vietiniu jaunimu rasti kažką baisaus. Tačiau išli­ vė iškilmingą priesaiką, ir dei­ „Tautų mūs draugystė kaip plie­ pus iš autobuso užteko pamatyti vės jiems suteikė riterio vardą, nas tvirta", plakatų konkursas, gerai nusiteikusių mūsų „kvar- įteikdamos šventinius medalius komjaunimo susirinkimas tirjerų" veidus, ir be žodžių su­ ir riterio simbolį — rapyras. Po „VLKJS XX suvažiavimo vardo pratome, kad viskas bus gerai. darbo abiejų brigadų vaikinai būsim verti”, agitbrigadų pasi­ Ir iš tiesų, mūsų būryje gera. varžėsi sportiniame-jumoristi- rodymai, LIK-as, politinės ir stu­ Pirmąją dieną susitikome su niame žaidime „Du laivai". Il­ dentiškos dainos konkursas. Alytaus statybos tresto KMK-75 gai tą vakarą skambėjo dainos, Gražių akimirkų išliko iš su­ vadovais, šefuojančiais studen­ netilo juokas. Tokiuose vakaruo­ rengtos solidarumo su šalių, ko­ tus. Po nuoširdaus pokalbio iš­ se pajunti, kad šalia tavęs tikri vojančių už nepriklausomybę, klausėme saugumo technikos draugai, kad be jų būryje truk­ prieš imperialistinę agresiją, ko­ instruktažus, aptarėme būsimus tų šilumos, jaukumo. lonializmą ir rasizmą, jaunimu darbus. Kupini jaunatviškos Jau pirmąją savaitę ryškūs ir savaitės. Si savaitė buvo ypač energijos stvėrėme kastuvus, ki­ spalvingi stendai patraukė visų turtinga renginiais. Tai politinbirus. Ir rikiavosi eilėmis lyg akis. Apie būrio gyvenimą pa­ formacija „Šiandienos įvykiai kareivėliai betoniniai stulpai, sakojo sienlaikraštis .Aitvaro tarptautinėje arenoje", politinės metras po metro ilgėjo tiesia­ skrydis". „Komjaunimo prožekto­ dainos ir politinio plakato kon­ ma tvora. Net tik mes patys, riaus" štabas kritikavo kiekvie­ kursas tarp brigadų, komunisti­ bet ir meistrai stebėjosi darbo ną būryje pasitaikančią negero­ nio darbo diena, skirta besivys­ spartumu. Tačiau neilgai tuo vę. Siekdami, kad brigados ak­ tančių šalių jaunimo organizaci­ džiaugėmės. Atsirado nemažai tyviai įsijungtų į socialistinį jų fondui, paskaita „Taika rei­ problemų. Žiūrėk, tai betono iki lenktyniavimą, vedėme socialis­ kalinga visiems". pietų neatveža, tai technika su­ tinio lenktyniavimo Palaikėme nuoširdžius santy­ lenteles: genda, tai oras pradeda mūsų „Kur darbštūs delnai, tan gėry­ kius su mūsų fakulteto studentų nelepinti. Ir sėdi studentų būrys bių kalnai", ,.Švara — sveikatos būriu „Integralas". Nuvykę ap­ be darbo, slenka viena po kitos šaltinis", .Sportas — jaunystė, žiūrėjome jų stovyklavietę, ir brangios minutės. O viduje virte ištvermė". Apie sportines nau­ jie svečiavosi „Aitvare". Drau­ verda noras įvykdyti dienos jienas, respublikoje, šalyje su­ ge surengėme tinklinio ir futbo­ normą ir netgi ją viršyti. Ne vi­ žinodavome iš sporto taryoos lo varžybas, politinės dainos sada viskas eina kaip sviestu leidžiamo sienlaikraščio „MaF- konkursą. patepta. Aktyviai įsijungėme j operaci­ sportbatis". [domūs buvo ir O kaip gera po darbo pasi­ stendai „Gamta — visų namai", ją „Gamta", {rengėme tris po­ nerti į Šešupės vandenį I Vos ne „Planetos pulsas", „Universiteto ilsiavietes. Būrio susirinkimo metu nuta­ kasdien traukėm upės link. Žve­ studentų būriams — 30", .Al­ jų dienos proga surengėm tarp koholis, nikotinas ar sveikata", rėme šefuoti Antanavos vaikų vaikinų žvejojimo varžybas. ,J4ūsų senoji Alma Mater”, darželį ir biblioteką. Vaikučiams Linksmybių ir nuotykių netrūko. „Nepamirštame tavęs, Samanta" padovanojome 25 žaisliukus, o Nugalėjo išradingiausi. Taria­ ir kiti. bibliotekai 50 knygų. me nuoširdų „ačiū" Antanavos Laikas bėga greitai ir nepas­ Daug įspūdžių paliko Kapsuko spirito gamyklos vadovams, ku­ rajono Jaunimo sąskrydis Ak­ tebimai. Jis nusineša viską. Ta­ rie du kartus per savaitę pale­ menynuose, kur kartu su fizikų čiau pačios gražiausios akimir­ pindavo suomiškoje pirtyje. ir medikų būriais, dalyvavome kos išlieka atmintyje. Gera tikė­ Laisvalaikiu nenuobodžiavo­ visose varžybose, konkursuose. ti, kad gražiausia gyvenimo die­ me. Laikėmės devizo: „Padirbė­ Universiteto studentų būrių 30- na, įspūdingiausias kelio ruo­ jus iš peties — pailsėti iš šir­ mečio jubiliejaus šventė „Žili­ žas — prieky. Kad ten, ateity, dies". Sunku būtų nupasakoti nuose", Gegužės 1-osios kolūkio ir pats didžiausias džiaugsmas. visas vakarones išvykas, kon­ žemdirbių šventė, statybininkų Susirinkę auditorijoje, nustebsi­ kursus, varžybas. Ne veltui liau­ šventė Alytuje. me, kad gražiausi, vis dėlto bu­ dis sako: geriau vieną kartą Ilgai neišdils iš atminties tu­ vom čionai. Tad mokėkime su­ pamatyti, negu šimtą išgirsti. Ne ristinis žygis prie Palžerių ežero, rasti laimę visur, rasos lašely, vieną ir ne du sporto mėgėjus kurį surengėme drauge su SŽB saulės spinduly, žmogaus širdy. suviliojo futbolo ir krepšinio „Integralas". Su daina ir 15 ki­ Būkim turtingi gerumu, dovano­ varžybos tarp mūsų būrio spor­ lometrų įveikti vieni juokai, tu kitiems. Ir tada iš tiesų bus tininkų ir Antanavos vaikinų. nuovargio kaip nebūta, atsigai­ gera gyventi. Lai mūsų džiaugs­ Visada tokiose varžybose nuga­ vinus ežero vandeny. Ligi tam­ mu ir nerimu žemė būna visad li draugystė, gera nuotaika. O sos neiškrenta iš rankų kamuo­ gyvai Gitana JANUSKAUSKAITĖ kad geriau sektųsi rungtyniauti lys. O kai nakties vėsa perbė­ MaF SSB „Aitvaras" su vietiniu jaunimu, rengdavome ga kūnu, tamsą perskrodžia įsi­ futbolo, krepšinio, tinklinio, šaš­ liepsnojęs laužas, apšviesdamas komisarė

SUSITIKIMAI SU KERNAVE Kad Širvintų rajono pietuose glūdintis miestelis — Kernavė — reto lietuviško grožio, pasa­ kys ne vienas: ir senas, ir jau­ nas. Žiūrėk, senutėlis, o ropščias į piliakalnio viršų. Kaip gi — būsi Kernavėje ir neužkopsi iki Mindaugo sosto! Sarmata! — pa­ sakys aukštaitis. Aš irgi žinau, kad apsilankius Kernavėje vie­ nąkart, viliote vilios atvažiuoti dar kartą. Neįprasta autobusų stotelė, naujas prekybos centras, buiti­ nio aptarnavimo paviljonas, sa­ votišką pajūrio architektūros ansamblį sudarantys senieji kul­ tūros namai ir miestelio labui besidarbuojančio KSP1 architek­ to A. Aleknos sodybėlė, raudo­ nų plytų bažnyčia, šalia jos iš­ dygusi vakarietiško stiliaus kle­ bonija, pavadinta parapijos ad­ ministracija — maloniai nutei­ kia atvykėlį, žingsniuojantį prie istorinių vietų.

ta koplytėlė, kurioje žadama įrengti liaudies meistrų darbų ekspozicijas. Beveik už 100 m į rytus nuo bažnyčios, pagrindi­ niu fasadu atgręžta i Neries pu­ sę, stovi aštuonkampė 19 a. Rio­ merių koplyčia-mauzoliejus. Po restauracijos norima patalpinti dvarų kultūros eksponatus. { pietus nuo mauzoliejaus dunkso 4 piliakalniai, garsūs istorine praeitimi, pavergiantys kiek­ vieno ak). Aukščiausias iš jų — 20—30 m. aukščio — Lizdeikos. Sakoma, kad ant jo paskutines dienas praleidęs vy­ riausias žinys Krivių Krivaitis. Gerbdami žynį, žmonės ir sune­ šę daug juodžemio. Aukuro kal­ nas labiausiai įveikiamas turis­ tams — 13—18 m. aukščio. Ant jo saugodavusios šventąją ugnį vaidilutės. Mindaugo sostas — taip pavadintas kalnas 19 a. pir­ moje pusėje nuo F. Bertanovičiaus istorinio romano „Pajauta — Lizdeikos duktė, arba lietu­ viai 14a." Piliakalnis, matyt, tar­ ISTORINIŲ VIETŲ PĖDSAKAIS navo gynybiniams reikalams, nes šiaurinėje pusėje išlikusi Už šventoriaus, kairėje pusėje aukšta pylimo dalis. Jo viršuje stovi 17 a. medinė, kirviu staty­ ir aplink visą aikštelę ėjusios

gynybinės sienos užtvaros, tin­ kuotos moliu, kad sunkiau būtų padegti priešui. Čia stovėjusios pilies sudeginimus galima susie­ ti su 1365 ir 1390 m. įvykiais, kai Kernavę puolė kryžiuočiai. Pasak legendos, ant šio piliakal­ nio, prie dabar jau nudžiūvusio ąžuolo, krikštijosi Mindaugas. Kitas kalnas — Pilies. Spėja­ ma, kad čia 13—14 am. stovė­ jusi Kernavės pilis, kurią mini 16 a. ist. metraščiai kaip Lietu­ vos sostinę, [domu tai, kad pi­ liakalnio tyrinėjimų metu buvo rastas sidabrinių ilgųjų lobis. Jis laikomas Kernavės istorijos mu­ ziejuje. KARTU SU EKSPEDICIJA

Akylesnė akis turbūt atkreips dėmesį į už muziejaus esančioje aikštutėje žiemą vasarą riogsan­ čius žalius vagonėlius. Tai ar­ cheologinės ekspedicijos buvei­ nė, atgyjanti ankstyvą rytą ir sulaukus prietemos. Pirmąkart joje apsilankiau liepos vidury. ..

UNIVERSITETAS LAUKIA SVEČIŲ (atkelta iš 3 psl.) kytis prieš penkeris metus, Lie­ tuvoje nebe pirmą kartą ir drau­ gų daug turiu. Su didžiausiu malonumu čia atvažiuoju. Dabar labiausiai domina jūsų kultūrinis gyvenimas. Turit daug gražių te­ atrų, puikios parodų salės — yra kur gerai praleisti laiką ir yra ką pažiūrėti." — __ mažai Švedijoje lietu­ vių — tik apie du šimtus... O aš ne lietuvis — aš švedas. — užtikrino Anderšas Kriugeris. Stebino puiki Anderšo lietuviš­ ka kalba. Pasirodo jis studijuoja kalbotyrą. Susidūrus su baltų

Tautvydė SUDEIKYTE

ATGARSIO NESULAUKS! Rugpjūčio 23 d. vakare aš grįžau iš VDR, kur dirbau SSB vadu, ir tą patį vakrą išgirdau apie sambūrį prie A. Mickevi­ čiaus paminklo. Kaip vėliau su­ žinojau, šią sueigą ilgą laiką garsino Vakarų radijo stočių „balsai". Kaip ir reikėjo tikėtis, ši demonstracija nerado atgarsio nei blaiviai mąstančių žmonių protuose, nei širdyse. „Laisvės gynėjai" iš Vakarų tikėjosi, kad šį demonstracija taps masinė, kad jos dalyviai bus išvaikyti milicijos, areštuoti. Taip neįvy­ ko! Atvirai sueigos tikslus pa­

Skelbimai DARBUOTOJŲ DĖMESIUI!

IR

smerkė darbininkai, jaunimas inteligentija. Labiausiai piktina tai, kad šitie „kovotojai už lais­ vę" ir juos palaikančios Vakari) radijo stotys bando pavaizduoti sueigos dalyvius, kaip visos lie­ tuvių tautos valios, jos pažiūrų reiškėjus. Aš manau, kad šie žmonės jokiu būdu negali reikš­ ti visų mūsų pažiūrų, minčių, įsitikinimų. Mūsų širdyse jų ke­ liamos idėjos atgarsio tikrai ne­ susilauks. Vytautas DEMSt IF studentai

IBI

Gyventojų informacinio-reklaminto aptarnavimo kooperaty­ vas „Informreklama“ tarpinin­ kauja išslnuomuojant kambarius arba gyvenamąjį plotą nuosavuose arba kooperatiniuose na­ muose. STUDENTŲ Kreipkitės telefonu 44-95 95 nuo 19 iki 22 valandos arba Jūsų laiką raštu adresu: 232049, Vilnius — 49, a/d Nr. 645 „Informrekla

Siekiant sutaupyti gaunant įvairias pažymas vaikų lopšeliams, darželiams, mokyk­ loms, poliklinikoms ir daugybei kitų organizacijų apie Jūsų dar­ bo užmokestį, stipendijas, pen­ sijas, pašalpas, siūlome: 1. Užsisakyti pažymą telefo­ nu, nurodant savo pavardę, var­ dą, tėvo vardą, užimamas parei­ gas, kokiai organizacijai ir ko­ kiu tikslu reikalinga pažymą; 2. Kitą dieną po 14 vai, at­ vykti j buhalteriją ir atsiimti jau paruoštą su parašais ir ant­ spaudais pažymą. Telefonai, kuriais galite užsi­ sakyti Jums reikiamą pažymą: 61-38-10 — Universiteto dar­ buotojams; 61- 69-30 — MTD etatiniams ir antraeilininkams; 62-58-54 — Studentams (apie stipendijas).

Universiteto mokslinė biblio­ teka š. m. rugsėjo 9—16 dieno­ mis (išskyrus rugsėjo 12—13 d.) rengia ATVIRŲ DURŲ DIENAS I kurso studentams. Jūs susipažinsite su centrine biblioteka, įsikūrusia senuosiuo­ se Universiteto rūmuose, sužino­ site, kur ir kaip užsisakyti rei­ kalingą leidinį bei kokias pas­ laugas teikia įvairūs bibliotekos skyriai. Prašome kuratorius iš anksto užregistruoti grupes bibliotekos Informacijos skyriuje (tel. 61 63 88). Kviečiame apsilankyti.

(bus daugiau) Jolanta NARBU1 Y lt

kalbomis, jį labiausiai sudomino lietuvių. Savarankiškai išmo. ko. Dabar nori imtis vertėjo da­ ba. , Manau, kad švedų skaityto­ jui bus įdomu susipažinti su jo. sų literatūra. Pagaliau ir tautos kažkuo panašios — papročiai žmonių elgesys, be to ir gamta tokia, kaip Švedijoj". Netruko prabėgt trisdešimt dienų. Nė nepamatėm, kaip atė­ jo laikas atsisveikinti. Ir kaip paukščiai iš lizdų, vienas po ki­ to pabiro visi po pasaulį. Tikė­ kimės, kad nors mažą kibirkštė­ lę šilumos šiam kraštui jie išsivežė j tolimus savo namus.

Mokslinės bibliotekos direkcija

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830564, išduotą MF studen­ tei Dianai VILEIKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850900 išduotą PF studentei Eglei TELEI5AITEI, laikyti nega­ liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830008, išduotą MaF stu­ dentei Rimai STANAITYTEI, lai­ kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840274, išduotą FilF studentei Olgai JUZEFOVIC, laikyti ne­ galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840122, išduotą FilF studen tei Irenai VIZAITEI, laikyti ne­ galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8630136, išduotą EKFF stu­ dentei Liudai RUSECKAJAI, lai­ kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8301090, išduotą FilF studen tei Dainai MINIOTAITEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850914, išduotą PF studentei Vilijai JURGAITYTEI, laikyti ne galiojančiu.

Prekių mokslo katedros bendradarbiai reiškia gilią užuojautą dėstytojui Zigmui KĖVELAlClUI dėl tėvo» mir­ ties.

Visuotinės istorijos kated­ ros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia asistentą Algį KAS­ PERAVIČIŲ mirus tėvui.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1954 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHH cryAeHT® — opraH uapTKOMa, percropara, noMBTera komcomoas, npo<|>KOMa opAenoB TpyAoaoro Kpacnoro snaMenn ■ Ąpy*6H ■apoAoa BnABHioccKoro yHHBeparreTa mm. B. Kancyitaca. Bnasmoc. PeAaicrop A. Acrnurrac. Ha abtobckom bshkc.

Redaktorius A. UPSTAS


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.