VJ8Ų
Saliu proletarai,
vienykjt&si
Siame NUMERYJE:
scciDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS________________________________
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. rugsėjo 7 d., penktadienis
Nr. 25(1284)
BENDR AD ARBIAUJ A MOKSLININKAI
XXX STUDENTŲ
LAISVALAIKIS
XXX FOTOPANORAMA
Kaina 2 kap.
PO ŠVENTĖS PRASIDEDA DARBAS UNIVERSITETO REKTORIUS prof. dr. Jonas KUBILIUS Leiskite eilinį kartą pa sveikinti su naujųjų mokslo metų pradžia ■— Rugsėjo pirmąja. Sąmoningai pavar tojau tą žodį — eilinį. Juk mokyklos gyvenimas tokiais ciklais ir vyksta: rudenį pra dedame, pavasarį baigiame ir taip ratas po rato. Pavar tojau tą žodį ir tam, kad išgirdę aiškiau pajustume — jis nedera prie mūsų šven tės. Rugsėjo pirmoji — vi sada neeilinė. Mokiniui kas kart nauja klasė, studentui — aukštesnis kursas; jau ne kalbu apie tokį įvykį kaip atėjimas į mokyklą arba įrašymas į Universiteto matrikulus. Kartu esame privers ti atsinaujinti ir mes, dėsty tojai. Ir ne vien tai. Sau pamąs tykime, ką reiškia mokytis. Kasdienybėje tas žodis atro do ganą trivialus: juk visi mokosi. Iš pradžių mokyklo je, baigę stoja kas kur. Pas kui mokosi praktiškai dirbti galiausiai tai šio, tai to išsi galvoja — kas čia tokio. Bet juk visas šio žodžio už mojis ir reikšmė kaip tik ir ryškėja iš to, kad visi ir visur mokosi. Ir mokėsi, ir mokysis. Mokymasis yra vie na pačių reikšmingiausių są vokų, pačių plačiausių, vi suotiniausių. Ypač tai tinka mūsų, socialistinei visuome nei. Manau, nereikia aiškinti, kas ir kaip pas mus mokosi. Organizuotas mokymasis ap ima didžiąją tarybinės vi suomenės dalį. Ne dėl tuščio garso rugsėjo pirmoji Tary bų šalyje paskelbta žinių diena. Norėčiau akcentuoti: šių metų rugsėjo pirmosios šventė mums ypatinga — nuo dabar tai visos liaudies šventė, Žinių diena. Toks didelis mūsų veiklos reikš mingumo pripažinimas daug kam įpareigoja. Visuomenė sudaro sąlygas, skiria lėšas ne tam, kad mes ramiai ir be atsakomybės praleistume gražiausias jaunystės dienas bet kad reikiamai pasiruoštume ateities darbams. Tai ne tuštį žodžiai, nors gal ir nereikia jų suprasti kaip reikalavimo įvykdyti kažko kius žygdarbius ar padaryti pasaulinės reikšmės mokslo atradimus. Žinia, ne kiekvie nas tai gali. Ne vien tai svarbu. Mes esame aukštoji mokykla, Universitetas. Mes turime siekti ir siekiame aukščiausios išsilavinimo pa kopos, o po to stosime į pirmąsias atitinkamų mokslo šakų gretas, vadovausime at skiroms liaudies ūkio sri tims, kreipsime kultūrinį
gyvenimą. Sakote: toli iki šito, aš perdedu. Šneku api bendrintai, bet nemanau pernelyg nutolstąs nuo rea lybės. Apie tai reikia galvo ti, tam reikia iš anksto ruoš tis. Šiandien pastebimas sa votiškas jaunų žmonių bai kštumas, ar kaip pavadinti. Gal ir mes patys kalti: žmo gus jau trisdešimties sulau kė, o vis dar laikomas jau nu, nepatyrusiu, daug žadan čiu. O kada pradės ne vien žadėti, bet ir duoti? Neretai aukštosios mokyklos absol ventas dar gana ilgai nesi ryžta imtis atsakingos veik los. Nebent pačios aplinky bės priverčia. O juk turėtų būti atvirkščiai: tam ir mo komės, kad veiktume, kad atsakytume už save ir už ne simokiusius. Jokiu būdu negiriu įžūlu mo, savęs pervertinimo, ku rio irgi nereta. Tačiau di desnio aktyvumo, sąmoningo rengimosi kurti gyvenimą, o ne būti jo nešamam, kaip upė neša menką šapą, — tikrai reikėtų. Išsilavinimas, Universiteto auklėtinio var das neleidžia plaukti pasro viui. Mes turime būtį inteli gentai pačia tauriausia šio žodžio prasme. O tai dau giau negu diplomas ir koks populiarus hobi. Žinių alkis, savęs tobulinimo poreikis, nuolatinis dvasinis nerimas — tai, sakyčiau, tikro inte ligento būtinos savybės. Ne diplomas, ne patogi kėdė. Diplomas kas? Diplomas tik oficialus jū6ų .išsilavinimo rodiklis. Jei neturėsite to vi dinio variklio, dvasinės inte ligencijos, visuomenė jūsų nevertins ir jausis veltui iš eikvojusi nemažas lėšas. Iš visos širdies linkiu ir trokš tu, kad kuo rečiau apie Uni versiteto auklėtinius būtų ši taip pagalvojama. Pagal tradiciją Rugsėjo pirmąją daugiausia dėmesio skiriama pirmakursiams. Ki taip ir negali būti — jiems ši diena ypač išskirtina. Jie ką tik tapo tikrais Universi teto nariais, prieš tai praėjo nelengvą stojamųjų (o dau gelis — ir baigiamųjų) bar jerą. Jūs turbūt daugiausiai turite gražių vilčių bei sie kimų ir tuo pačiu mažiausiai pažįstate Universitetą, jo teikiamas galimybes, jo spe cifiką. Laikau savo pareiga nors trumpai su šiais daly kais supažindinti. Pirmiausia naujokui reikia įsisąmoninti, kad su viduri ne mokykla baigiasi paaug lio amžius, kada dažnai ba rama ir baudžiama, bet visa
da atleidžiama. Gyvenime taip nebebus, už viską reikės atsiskaityti pačiam. Tiesa, Universitete žengsite dar tik pirmuosius žingsnius šia kryptimi. Dar daug bus globos ir patarėjų, prieš kuriuos jaunimas bene labiausiai ir linkęs kariauti ir kurių labiausiai pasigenda, kai nebetenka. Čia turbūt ir slypi studentiško laiko žavumas: daug laisvės ir maža atsakomybės. Tačiau vėl noriu grįžti prie pagraudenimų, kuriuos kasmet gal įkyrėdamas išsakau, bet iki kito rudens vėl įsitikinu, kad jie būtinai reikalingi, Vis naujos studentų kartos pasiduoda laisvės apgaulei, kartojasi tos pačios bėdos ir ašaros, o tada jau būna vėlu ką nors pataisyti, nors reikėjo, atrodo, tiek maža— uk trupučio valios ir sistemingumo. Universitetas nenori ir negali kontroliuoti kiekvieną jūsų žingsnį. Aukštasis mokslas nėra privalomas, to nereikia užmiršti. Tai yra valios aktas, sąmoningas apsisprendimas. Jūs patys už save atsakote, niekas nėra įpareigotas už rankelių vedžioti. Kitas dalykas, kad mes visada esame pasirengę padėti, patarti, jei reikia — ir užstoti nuo gyvenimo skersvėjų. Tačiau iniciatyva turi eiti iš jūsų pačių, ko beveik nebuvo mokykloje. Nuo pirmųjų dienų pratinkitės sistemingai dirbti, nepasiduokite viliojančiai apgaulei, kad kasdien niekas netikrina, nelabai koaitroliuoja, ką vakar išmokote, Laikas nesustabdomai bėga, rodos, dar taip toli sesija,
ryt poryt pradėsiu, o staiga apsidairai, kad ji čia pat. Ima gulti įsiskolinimai, vis artyn įskaitos, egzaminai, Prasideda karštligiškas skubėjimas, nemigo naktys, ir ne vienam nusvyra rankos — nebepajėgiu. Tada ir imama graudentis, kad anksčiau apie tai nepagalvota, niekas nepataręs. Todėl iš anksto įspėju: svarbiausia — kasdieninis darbas. Suprantu, kaip nelengva prisiversti, kai šiandien ryt dar nėra būtinybės. Visiems mums tai būdinga, o tuo labiau jauniems. Kaip tik todėl ir kalbu, nes Universitete, kaip sakiau, daug laisvių ir geranoriškumo, bet ir atlaidumo riba labai aiški — tinginiams ir nemokšoms čia ne vieta. Nemanykite, kad mes barame dėstytojus už para šytus blogus pažymius. Aukštoji mokykla privalo ruošti gerus specialistus, o ne formaliai išduoti tam tikrą kiekį diplomų. Gal per abstrakčiai kalbu? Gal tai privalomas pamokslavimas, kurį mandagiai išklauso, kad čia pat pamirštų? Galiu ir sukonkretinti, Štai pernai stojamuosius egzaminus gerais ir labai gerais pažymiais išlaikė 902 asmenys. Per pavasario sesiją iš žadėtųjų šimtų beliko tik 87 penketukaninkai. Užtat vien trejetais sesiją išlaikė 99 pirmakursiai. Dar_daugiau, jau pirmaisiais studijų metais su išsvajotuoju, kaip atrodė per stojamuosius, Universitetu dėl nepažangumo išsiskyrė 99 asmenys. Kitų 144 likimas taip pat labai neaiškus — po sesijas
liko įsiskolinimų. Skaičiai negailestingi, ir nevertėtų jų praleisti pro ausis. Tai būtų pirmas pagraudenimas. Jis labai aktualus, bet, sakyčiau, ir gana banalūs. Juk visi žinome, kad reikia mokytis, tik bėdai prispyrus išsisukinėjame. Sudėtingesnis dalykas, ko ir kaip mokytis. Universitetinio lavinimo istorija ilgaamžė. Visą tą laiką pamažu buvo kaupiama patirtis, ieškoma optimalių mokymo būdų bei formų. Kiekvienas laikmetis turėjo savas tradicijas, autoritetus. Ankstesniais amžiais labiau pasitikėta tradicija, Atskirų mokslų vadovėliai išbūdavo apyvartoje šimtinečius. Ir Vilniaus universiteto profesorių veikalais naudotasi po keletą dešimčių metų ir dar ilgiau. Tada ir mokymas buvo labiau orientuotąs į gatavų tiesų iškalimą. Tuo tarpu šiandien prieš dešimt—penkiolika metų išleistą vadovėlį dažnai laikome beviltiškai pasenusiu. O dalis informacijos, ypač praktinės taikomosios, praranda savo vertę dar greičiau. Ką gi, nauji laikai, nauji reikalavimai. Mes neturime jų pamiršti, aukštoji mokykla apskritai privalo labiau orientuotis į ateitį Joje ruošiami rytdienos specialistai. Nuo jūsų, šiandieninių pirmakursių, nemažai priklausys ateities visuomenė. Apie tai reikia galvoti, ieškant savos mokymosi sistemos. Ne stengtis prikimšti galvas pavienių faktų, bet ieškoti ryšio, tvirtai įsisa-
vinti mokslų pagrindus. Universitetinis mokymas į tai ir orientuotas. Tenka girdėti ir nepasitenkinimo balsų, ypač iš žemesniųjų kursų studentų, kad jie mokomi nežinia ko, nereikalingų, su specialybe nesusijusių dalykų, Ypač taip kalbama apie fundamentaliąsias, teorines disciplinas. O jos ir yra specialybės pagrindas. Konkredąsias žinias jūs patys turėsite nuolat ir nuolat atnaujinti. Ir taip visą amžių. Diplomas neužbaigia mokymosi, Jis tik išmoko mokytis. Gal ir kurioziškai skamba, bet taip yra. Tai patvirtina ir teks faktas, girdėtas iš daugelio mūsų auklėtinių. Praėjus metams antriems po Universiteto baigimo, absolventas staiga pajunta, kad jis ima užmiršti, degraduoja kaip specialistas. Tai kaip tik ir rodo, kad neteisingai buvo orientuotasi, diplomo gavimas suvoktas kaip tam tikro etapo pabaiga. Paskui dažniausiai susigriebiama, bet geriau, kad tokių duobių nebūtų. Todėl ir reikia nusiteikti, kad Universitetas yra savo kelio ieškojimas, pagrindų dėjimas savarankiškam darbui. Darbas irgi vienas iš tų kasdieniškųjų žodžių, kuriuos dažnai vartojame, bet retai apie juos tesusimąstome. Visi dirbame, tik kaip? Ieškome mėgstamo užsiėmimo, daug darome, kad jis būtų malonus, nesunkus, kūrybingas. Taip ir turi būti, tai yra svarbiausias tarybinės visuomenės tikslas. Šitą Nukelta į 3 psl.
Tarybinis studentas 2
Sporto rūmai rugsėjo pir"■ A ■ IW/W J * su folkloriniu ansambliu moji jiems ir išliks tokia mąją ūžė kaip bičių avilys. I WWB ĮVIJI I OM® ' „Ratilio"... Turbūt ne vieno visą gyvenimą. Tai pirmakursiai, savo kaiw M-z X B-■ * „fukso" širdyje šmėstelėjo Taip, pirmakursiams švenbomis ir juokais sukėlę pavydo jausmas, kai scenoje tė paliko įspūdį. Na, o kaip triukšmą laukė iškilmingo mokslo ministras H. Zabulis mėšlo centre — plrmakur- Universiteto studento vardo linksmai sukosi VU nusipel- vyresniesiems? „Jau trečią naujųjų mokslo metų atida- LLKJS CK studentų skyriausšiai. Jiems šilčiausi sveiki- Jie atėjo dirbti, mokytis ir nlusio dainų ir šoklų ansam- kartą esu tokiame renginyje rymo. Ir kaip sutramdysi sa- vedėjas J. Bernatonis, Vii-nlmal, gražiausieji linkėjl- savo svajonės neišduos. bllo šokėjai. Ir ne vienas Ir kiekviena Rugsėjo l-osios ve: jau išlaikyti stojamieji niaus miesto Lenino rajono mai, jiems ši puiki šventė komjaunimo komiteto Prisiekė sau kuo greičiau šventė nuostabi, nepakartoegzaminai, įteikti studento Liaudies deputatų tarybos Dabg naujo sužinojo jie ė D‘ vinauskienė ak Patektl i h būrį, parodyti jama. Gal tik 1979-ųjų metų pažymėjimai ir studentiškos vykdomojo komiteto pirmi-šiandien — ir apie Universl- centavo kad nQnal pasija save... Žinau, patiko ir Is- kažkuo išsiskyrė". Tai dallikepuraltės. Nuo šiandien Tu nlnko pavaduotoja R. Pet-tetą, ir mokymosi sąlygas, ir knnkreėiii. torijos fakulteto studentų D nlnko V. K. Jonyno iš JAV jau senojo Universiteto stu- rausklenė, Vilniaus miesto apie saviveiklinius kolekty- aidavlnlus iaunimui kuriį Urbanavičiūtės, R. Poderio žodžiai. dentas. Lenino rajono komjaunimo vus, ir apie trečiąjį semestivalo vi J lrma 'su0rasl, bei Medicinos fakulteto abStudentų klegesys paliko 18 valanda. Į sceną pakyla komiteto antrasis sekretorius rą... jr iSjsamOninti elementarius s°lvenl° V. Kazlausko atlie- Sporto rūmus, išsiliedamas j VU rektorius prof. J. Kubi- L Paršinas ir kiti. Aplodismentai palydi Au- žodžlu . sąvokas — reikia kamos dainos. Gracingumu gatves. Tik niekas neatsillus, prorektoriai B. SudaviTradicinė naujųjų mokslo kštojo ir specialiojo vidurį- Drivaiau žavėjo ir ritminės gimnasti- sveikina — susitiksim per čius, J. Grigonis, I. Žebers- metų šventė Sporto rūmuose nlo mokslo ministro H. Za- p ’ ’ kos šokėjos. Dar ne vieną paskaitas ir seminarus, galkls, VU partijos komiteto prasidėjo. Universiteto rėk- bullo linkėjimus.O visų Po pertraukos — koncer- rugsėjo pirmąją jauniausieji būt dainuosime kartu chore sekretorius V. Gobls, darbuo- torius prof. J. Kubilius su pirmakursių vardu kalba Fi- tas. Ir kaip nustygsl vietoje Alma mater vaikai skubės j o gal dirbsime viename SSB tojų profsąjungos pirminin- naujaisiais mokslo metais loloRlJos fakulteto lietuvių kai visai arti šėlsta VU dai- Sporto rūmus, j tradicinį nau- Senasis Vilniaus universitekas L. Gašlūnas, komjauni- sveiklna dėstvtoius studen- kalbos ir literatūros specialy- nų ir šoklų ansamblio šokė- jųjų mokslo metų atidarymą tas vėl skaičiuoja naujųjų mo organizacijos sekretorė ' b^s studentė L. Velkutytė. jai, kojos rankos juda klau- bet šios šventės nebepakar- mokslo metų dienas. D. Vinauskienė, LTSR Aukš- tus- Ka,p lr klekvlen4 rug- JI laiduoja, kad visi pirma- santls kaimo kapelos „Jau- tos kitos, dar būsiančios tojo ir specialiojo vidurinio sėjo pirmąją, taip lr šią, dė- kuršiai bus verti garbingojo nlmėlis", norėtum dainuoti Nebepakartos, nes ji — pirGitana NEVERAUSKAITE k
Trečioji. Tradicinė.
Lazerių fizikos mokyklos garbės medaliu apdovanojamas mokyklos organizacinio komiteto pirmininkas VU rektorius Jonas Kubilius.
VU lazerių tyrimų centro vadovas prof. A. Piskarskas dalijasi įspūdžiais su Graikijos atominių tyrimų centro direktoriumi Džordžu Papadžordžu.
vos mokslo visuomenės vardu pasveikinti trečiogios Vilniaus lazerių tai| ikymo atomų, molekulių ■ ir branduolių fizikoje moF kyklos dalyvius. Mes džiaugiamės tuo, kad j Tarybų Lietuvos sostinę senąj Vilnių atvyko moI tradicinę Vilniaus tre- kslininkai iš stambiausių čiąją sąjunginę lazerių fi-. TSRS mokslo centrų, taip zikos mokyklą šiemet at pat svečiai iš užsienio, vyko du šimtai keturias .Nuoširdžiai dėkojame lek dešimt dalyvių. Susitiko toriams, mielai sutikusiems mokslininkai iš keturioli dalyvauti šioje mokyklo kos užsienio šalių, broliš je. Tokios formos rengikų Tarybų Sąjungos res ,nys suteikia galimybes publikų, Maskvos, Lenin mokslininkams pabendrau grado, Novosibirsko laze ti, pasidalyti mokslo pa tyrimu ir idėjomis. rių tyrimo centrų. Mokyklą atidarė organi Tikiuosi, kad ši mokyk zacinio komiteto pirminin la inspiruos įdomias mo kas, VU rektorius prof. kslininkų diskusijas. Mokykla „Lazeriu tai J. Kubilius: — Leiskite man organi kymas .atomų, molekulių zacinio komiteto ir Lietu- ir branduolių fizikoje"
Mokyklos mokslinis vadovas Lenino premi jos laureatas prof. Vladilenas Letochovas skaito įvadinę paskaitą.
Pranešlmą skaito Krokuvos profesorius V. Gavllkas.
vyko devynias dienas. ku vo perskaityti 55 pranešimai, kuriuose stengtąsi aptarti naujausius mokslo pasiekimus. TSRS Mokslų Akademijos Spektroskopijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Lenino premi,jos laureatas V. Letochovas, skaitydamas įvadinę paskaitą, pažymėjo, kad Vilnius yra tikras jaunos mokslo šakos — lazerių fizikos centras. VU lazerių tyrimo centro vadovas prof. A. Piskarskas pateikė šiek tiek statistikos: pirmojoje mokykloje, skirtoje VU 400 metų jubiliejui, (1978) dalyvavo 217 mokslintakų, buvo perskaitytos 44 paskaitos, antrojoje (1981) — 250 dalyvių ir 48 paskaitos.
universiteto
Mokyklos atstovai su lektoriais iš TSRS, VFR ir Švei carijos.
Mokykloje klausytojų netruko...
Taigi, šiųmetinė, trečio ii mokykla buvo turtingiausia paskaitų. Taip pat prof. A. Piskarskas paminėjo, kad mokykla turi ir .pastovių lektorių. Tai žymūs šios srities njokslininkai prof. V. Letochovas, prof. S. Achmanovas, svečiai iš užsienio — Jenos universiteto rektorius prof. B. Vilhelmi, Kalifor.nijos universiteto prof. B. Mūras. Maskvos universiteto prof. A. Borisovas dali j osi įspūdžiais; — Pirmiausia noriu pasidžiaugti nuostaba kaip puikiai nedidelis ko lektyvas (šiuo atveju mo.kslinė laboratorija ir katedra) gali imtis tokio didžiulio organizacinio darbo. Antra, pats mokslas.
Vėl stebuklas — juk, prisimenu, lazerių mokslo pradžia Lietuvoje, ko gero, užsimezgė prieš penkiolika metų. O dabar visi džiaugiamės, kad Lietuvos lazerių fizikai išėjo į ,tarptautinę areną. Trečia, kaip mokslo darbuotojas noriu pasidžiaugti ir tuo, kad nepaisant didelio organizacinio darbo, VU fizikų laboratorijos veikė, ir mokyklos klausytojai ne tik galėjo apsilankyti joję, bet ir šiek tiek daugiau susipažinti su laže,rių prietaisų veikimu darbo metodais. Jenos universiteto rėktorius prof. B. Vilhelmi per mokyklos uždarymą pasakė: — Ši mokykla ypatinga tuo, kad joje nėra
Gintaro BURBOS nuotraukos
.skirtumo tarp mokiniu ir lektorių. Visi nori moky,tis. Ir mokosi. Dar ji ypatinga tuo kad vyksta Vilniuje, ir mes visi turime galimybę -aplankyti VU ir MA Fizikos instituto lazerių tyrimo laboratorijas. Juolab čia, šiose laboratorijose ir gaunami tie geri rezultatai. Tuo mes labai džiaugiamės. XXX Trečioji Vilniaus laze,riu taikymo atomų, mo lekulių ir branduolių fizikoje mokykla baigė darbą. Prieš šešerius metus buvusi pirmoji, Lietuvos fizikų paskirta savosios Alma Mater jubiliejui Dabar tapusi ne tik tradicine, bet ir gerai žinoma Mokslo pasaulyje, Jolanta VARAPNICKAITĖ
3 Tarybinis studentas
.
PO ŠVENTĖS PRASIDEDA DARBAS Atkelta iš 1 psl.
mes visi žinome ir reikalaujame. Tačiau esame linkę užmiršti, kad darbas — tai visų pirma smulkių, dažnai ir neįdomių kasdieninių priedermių vykdymas. Tik išmokę stropiai atlikinėti kasdienines pareigas, galime tikėlis ir didelių rezultatų. Net didžiausi norai bei talentai be nuoseklaus darbo neišsiskleidžia. Nereikia pamiršti, kad didžiausi epochos atradimai yra sunkiausio, juodžiausio, kartais tikrai vergiško darbo vaisius. Ne vėltui sakoma, kad visi nori mokėti, bet ne visi mokytis, Mokslas pirmiausia yra darbas, dažnai nuobodus, dažnai monotoniškas ir visada sunkus darbas. Šią tiesą būtina kuo anksčiau įsisąmoninti ir atitinkamai nusiteikti, pratintis, mokytis dirbti, Ir dar — nebūkite vidutinybės. Geriau ieškant klysti, negu pasyviai laukti ir stebėti, kaip gyvenimo upė sūkuriuoja pro šalį. Universitete yra puikios sąlygos ugdyti savo talentus ir gabumus, ne visada taip bus. Viena, šalia jūsų išmintingi profesoriai ir dėstytojai, pasiruošę išklausyti, paremti, patarti. Antra, jūs patys galite
vienas kitą paakinti, didelę kolektyvinę energiją nukreipti naudinga linkme, ne vien pramogoms. Trečia, jūsų pa slaugoms — neišsemiami mokslinės bibliotekos lobiai, nuoširdžiai patariu jais kuo daugiau naudotis. Ketvirta, be mokslo, jūsų laukia įvairiausios veiklos sferos, kū rioms vien išvardinti reikėtų nemažai laiko. Tai ir meno saviveikla, ir sportas, ir turizmas, ir kūrybiniai būreliai, visuomeninių profesijų fakultetas, ir taip toliau, ir taip toliau. Tikrai rasite kur pritaikyti savo gabumus. O jei nerasite, organizuokite naujus. Čia patikimiausi jūsų pagalbininkai —■ komjaunimas, studentų profsąjunga mokslinė draugija. Juk patys studentai kūrė dabar plačiai garsėjančius kolektyvus ir jums paliko — toliau juos puoselėkite, ugdykite kol kas mažiau garsius. Galima vardinti ir penkta, ir šešta — galo nebūs. Viena atsiminkite: Universitetas — didelis, senų tradicijų kolektyvas, jame yra palankios sąlygos augti asmenybei, Baigę dauguma dirbsite mažesniuose kolektyvuose, mokyklose, kur nebus tokių galimybių, dažnai patiems reikės organizuoti. Ne siūlys,
o žiūrės į jus laukiamai — atėjo Universiteto auklėtinis, iš jo galima tikėtis. Neap vilkite to pasitikėjimo, neap vilkite savo Almae Matris— Motinos maitintojos. Tuo ne tik mus liūdinsite, bet ir sa ve skriausite. Penkeri studijų metai — neilgas laiko tarpas. Bet nuo jo daug priklausys visas to limesnis jūsų gyvenimas. Nė vienam ne tas pats, koks jis bus: ar pilkas, net sau nuobodus, ar turiningas, prasmingas, kai ne gėda at sigręžti j prabėgusius me tus. Ne • vienoks ar kitoks paskyrimas tai lemia, ne susidėjusios aplinkybės, bet jū sų pačių dvasinė orientaci ja, kuri studijų metais iš esmės ir formuojasi. Todėl širdingai kviečiu žiūrėti j studijas rimtai, plačiai, kaip į viso gyvenimo pagrindą. Sakoma, kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Naudokitės tuo, kad Universitetas yra pasi ruošęs padėti klotis. . , Ne, ne guolį saldžiam poilsiui, bet kietą pamatą aukštam skrydžiui. Eina 406 metai nuo Vil niaus universiteto įkūrimo. Įsiklausykime į šį skaičių. Jau daugiau kaip keturis amžius iš storų Universiteto mūrų žmogaus mintis ver žiasi aukštyn, „į žvaigždes", kaip įrašyta observatorijos sienoje. Pirmiausia jauno žmogaus mintis. Tokia Uni versiteto lemtis — būti am žinai jaunam savo studen tuose, visada žvelgti į prie kį, nes jaunam dar nerūpi dairytis atgal, ieškoti pirmta
kų. Tai jūsų amžiaus privile gija, jos aš nenoriu neigti. Vis dėlto pravartu atsigręžti, permąstyti tą kelią, kurį iki mūsų nuėjo kartų kartos. Jų patirtis nėra bevertė. Kad ir aiškiau neįsisąmoninta, ji glūdi mumyse, su ja mes nesijaučiame vieniši, pasi klydę begaliniame mokslo pasaulyje. Tai didžiulė mo ralinė parama ieškančiam žmogui. Todėl kviečiu: stu dijuokite Universiteto istori ją, pajauskite jį kaip vienti są, daug kentėjusį, bet vis gyvybingesni organizmą, pa juskite, kad ir jūs esate jo dalis. Tada, prižadu, geriau susivoksite savyje, studijos nebebus vien sėdėjimas au ditorijose, vien nuobodžių priedermių atlikinėjimas. 1979 m. minėjome Univer siteto 400 metų jubiliejų. Tų metų studentai pajuto didin gą amžių alsavimą ir įrodė kad jie verti savo istorijos. Jums gal sunkiau, nes kas dienybė dažnai užgožia am žinuosius dalykus. Kaip at svarą norėčiau priminti dvie jų didelių žmonių žodžius. Vienas iš šiandieninio Uni versiteto kūrėjų ir puoselė tojų profesorius Zigmas Že maitis senatvėje dažnai kar todavo, kad jis nieko dau giau nebetrokšta, tik sulauk ti 400 metų sukakties. Deja, nesulaukė.. . Jums žinomas literatūros klasikas ir profe sorius Vincas MykolaitisPutinas yra pasakęs apie Uni versitetą: „Aš jaučiu tarp šių sienų gyvenančias di džiųjų žmonių dvasias". Tai ne tuščios frazės, o giliai
FOTOPANORAMA @ FOTOPANORAMA @ FOTOPANORAMA
Pirmakursių filologų laukė bandymai Sarbievijaus gijos fakulteto pirmakursių imatrikuliacijos.
kieme. Vido Naujiko nuotraukose — akimirkos iš Filolo
išgyventas jausmas. Linkė čiau ir jums nors dalelę šito patirti. Tada itin ryškiai išvysite, kaip gražiai dera seni rūmai ir jauni veidai, kaip dabar tis jungiasi su istorija nau juosiuose statiniuose. Paga liau tik tada reikiamai įver tinsite, kokių mokslo aukš tumų yra pasiekęs šiandieni nis Universitetas. Daug gra žaus galima pasakyti apie istoriją, bet dar daugiau — apie dabartį. Apie mūsų mokslininkus, ne vienoje sri tyje įgijusius tarptautinį pri pažinimą. Studijuosite — pa tys pamatysite. Dėl vieno noriu užtikrinti: visuose fa kultetuose, visose katedrose rasite rimtų mokslininkų, di delių asmenybių. Mokykitės iš jų. Partija ir vyriausybė daug daro, kad jūs turėtumėte kuo geresnes sąlygas moky tis, lavintis. Tikriausiai jau matėte, kokie mūsų rūmai, patyrėte, kad daug padaryta sprendžiant problemas. Studi juodami įsitikinsite, kad ne mažai turime įvairios moko mosios aparatūros. Nebegali me skųstis ' vadovėlių stoka. Visa tai studentų labui. Vi si žinome, kad vyksta dide lė mokyklos reforma. Nors tiesioginius jos vaisius aukš toji mokykla tepajus tik po keleto metų, bet ir mes šį tą darome, stengiamės tobu linti studentų priėmimą. Iš šiemetinių naujovių paminė tina, kad nebeatsižvelgiama j atestato vidurkį. Teikiamos lengvatos, priimant ne kon kurso tvarka, stojantiems j
kai kurias specialybes kol ūkių stipendininkams, tech nikos mokyklų auklėtiniams, demobilizuoįiems kariams. Siekiant sumažinti stojamųjų egzaminu krūvį, kai kuriose specialybėse taikytas ekspe rimentas. Bet visa tai jau praeitas etapas. 1648 stojantieji į die ninį skyrių, įveikė sėkmin gai. Dar beveik tiek liko už durų. Apgailestaujame, kad negalėjome visų priimti, bet kartu ir tikimės, kad studen tais tapo geriausieji, tikrai norintys ir pajėgiantys studi juoti Universitete. Linkime kuo geriausios kloties. Po šventės prasideda dar bas. Pirmasis įpareigojimas jums — vaisingai patalki ninkauti kolūkiuose. Jūs ne vienas esate iš kaimo ir ži note, kaip ten trūksta darbo rankų, ypač rudenį. Todėl prašyčiau labai atsakingai žiūrėti į šį renginį. Tam įpareigoja ir partijos numa tyta ilgalaikė maisto pro grama, prie kurios įgyvendi nimo kiekvienas asmeniškai turime prisidėti. Daug reikalaujama iš stu dento, bet daug ir duoda ma. Svarbiausia — išmokti paimti tai, kas duodama. Ta da ir reikalavimai nebus per sunkūs, ir kasdienybė nebus pilka. Na, o kol kas dar šventė. Seni rūpesčiai baigėsi, nauji neprasidėjo. Gaudeamus igitur! — kaip sakydavo praei tyje studentai. Taigi džiauki mės, pradėdami 406-uosius Vilniaus 'universiteto mokslo metus!
@ FOTOPANORAMA
Sveiki atvykę!
Tarybinis studentas 4
ATĖJIMAS I MOKSLO NAMUS Ankšti Rugsėjo 1-osios rytą pabudo senasis Vil niaus universitetas. Atvė rė vartus Istorijos ir Filo logijos fakultetai, laukė Studentų ir Teisės, Fizikos, Prekybos fakultetų rūmai. Bet dar ankstesni buvo patys studentai, Greičiau tos laikrodžio rodyklės suktųsi! Ne, rei kia eiti. Laukimas Išį ry tą pernelyg ilgas, geriau pavaikščioti po gatves, pasižiūrėti į skubančius jnokyklon pirmokėlius. Iš eini, nors žinai, kad tas nerimas, kuris neleido šį rytą ilgėliau pabūti na muose, neapleis tavęs ir gatvėje... Atves jis tave į Mokslo namus — Uni.versitetą dar gerokai prieš devynias... Prisėsi ant
V STUDENTŲ % S LAISVALAIKIS ",
Klubas — Kuo mūsiškis toks ypa tingas, kad jį reikėtų išskir ti iš kiltų tarpo? — nustebo Medicinos fakulteto kultūros klubo pirmininkė Birutė Al monaitytė. Kuo? Kaip neprisiminsi nuostabių akimirkų iš Medi kų dienos, Kursų vakarų (deja,, kituose fakultetuose išnykusių,, šaunios džiazo grupės, Anatamikumo teatro?l Klubo isitoriija? Jos lyg ir Klubas egzistavo nebuvo, kartu su pačiu fakultetu. Visaida atsirasdavo keletas en tuziastų, kai prireikdavo ką nors suruošti. Buvo branduo lys, kūręs šventiškas medi kų dienas. Tik ėjo metai, išsivesdami su savimi vienus entuziastus ir atvesdami ki tus. Daug jų būta. Ir kiek vienas palikdavo savo pėd saką, savo širdies dalelę. Vienas mažesnę, kitas dides nę. Tokie buvo K. Vaičiulis, V. Rengytė, A. Kaupa, ku rių pastangomis gimė medi kų pasididžiavimas — Anatomikumo teatras. Prieš dvejus metus Kultū ros klubo pirmininke išrinko B. Almonaitytę. Susibūrė ge ras kolektyvas. „Norėjau surinkti žmones, kurie man išties padėtų, kurie šiam darbui atiduotų save", — prisimena Birutė. Tokie žmo nės — mokslo pirmūnai T. Kajokas, G. Radžiūnas, V. Tarutis, L. Pečiulytė ir kiti> Šie medikai kuria savąją Terra medicorum. Jų pa-
suoliuko Sarbievijaus kie me. Tuoj čia susirinks .tiek žmonių, kad nebus kur kojos pastatyti! Ką čia kojos — uodas nepra lis- Spragsės fotoaparatai suksis šokėjų poros, aidės juokas, o kino kameros oi kaip stengsis įamžinti šįtą rytą, šitas akimirkas! Ir nė nepajunti kada įsi lieji į margą būrį. Net 1775 studentai vadinsis šį met garbingu Universite to „fukso" vardu. Pirma kursių imatrikuliacija pra sidėjo! Filologijos fakulte to naujokų laukia rimti Išbandymai: reiks įveikti neįprastas estafetes, nešti dekaną doc. J. Balkevičių, atlaikyti smalsuolių žvilgsųius... Viską įveikė! Ir pagaliau... Filologijos fa-
stangomis būna tokios nuo taikingos Medikų dienos. Ta da VI kursas „krikštija" pir makursius, veikia’ aukcionai, atrakcionai, fotografijos, pla katų, avangardistinio meno parodos (pastarosios pradininkaį — medikai), vyksta teatro spektakliai, demonst ruojami mėgėjų susukti fil mai, koncertuoja saviveikli ninkai. Nuskamba, nuaidi profesinės šventės garsai, o medikų laukia nauji rengi niai. Kultūros klubas „globoja" Knygos bičiulių draugiją, Bendromis jėgomis buvo su ruoštas susitikimas su gydytoju ir rašytoju V. SiirijaGira, Dar nenurimus „Zalgirio" gerbėjų aistroms, fakulteto svečiu tapo V. Chomičius. Šiais metais Rygoje vyko dienos „Medikai kovo ja už taiką". Atstovavo Me dicinos fakulteto kultūros klubas. Užsimezgė ryšiai su Kauno, Lvovo, Rygos medi kais. Klubas dirba savo ne lengvą darbą, neturėdamas patalpų, pasigesdamas konk rečių dbrektyvų, šefavimo. Ir vis dėlito. . . Renginių organizavimas — ne vien nuobodus darbas, atimantis daug laiko, jėgų. B. Almonaitytė: „Paskuti niuosius metus vadovauju klubui. Studijos baigiasi. Aš išsinešiu ne bemieges naktis prie knygų, ne įtemptą dar bą, o prisiminimus apie lai mingas minutes, prabėgusias su šio klubo draugais". Žmonės ateina ir išeina. Lieka idėjos. Tradicijas. Darbas. Ir noras kurti dide lę ir gražią šventę.
kulteto dekaną pakelia studentai! — Kiekvieną TUgsėįo 1ąją savo jaunųjų kolegų dėka aš įveikiu žemės trauką ir pakylu, — Sarbievijaus ■kiemu nuaidi doc. J. Balkevičiaus žo.džiai. Taip, Filologijos fakul tetas moka sutikti pirma kursius. Bet, nenusileidžia jiems ir kiti fakultetai, Visų fakultetų studentai šią dieną bandė paslėpti ant .kaktos, skruostų tas tris /aidės * „fux". Visiems vieninjiems ši diena lėlė, nepakartojama. Atei tyje jų laukia studijos .reikalaujančios daug jė gų, ryžto. Gal todėl Uni versitetas visada taip šventiškai pirmąją Moks■lo metų dieną sutinka sa vo studentus? Nė vienas nelieka nuošaly, nė vieno nėra nepastebėto...
KALBININKŲ DARBAI Ekspedicijos kasdienybės verpetas greitai Įsuka kiek vieną. Pripranti prie neleng vų žygių pėsčiomis. Nustoja pečius slėgęs nešulys. Akys ilgokai regėjusios vien mies to mūrus, išsiilgusios erdvės glosto kiekvieną glostyte kalnelį, kiekvieną ežerą. O ežerų šiame Lietuvos kampe lyje daugybė — ir didelių, ir visai mažučių. Jų vardai iš tiesų gražūs: Seirijis, Du sia, Metelys, Gaillekas, Plrčlukas. Vietovardžių rinkė jus nustebino tai, kati kiek vienas ežero įlinkis, ragas kiekviena sekluma, pakran tės atkarpėlė, kurioje žvejai meta tinklus, turi savo pa vadinimus. Šio krašto „vie tovardžių karalius" — Paserninkų kaimo gyventojas Česlovas Katkauskas, kuris vienas pats prisiminė beveik šimtą vietų vardų. Pateikė jas — visai nesenas žmogus (gimęs 1939 metais). Vietos žmonių nuoširdumas giliai įkrito į širdį visiems ekspe dicijos dalyviams. Kiekviena me kaime, kiekvienoje tro boje jauteisi savas tarp sa vųjų. Seirijų apylinkėje ekspe dicijos dalyviams pavyko rasti tikrai gerų pateikėjų užrašyti nemaža gražių, sti lingų vietos tarmės pavyz džių.
"■ TAU, PIRMAKURSI! %
TAI, KAS SUARTINA MUS kų klubas. Kas jis? „Pirma dieniai" su mergaičių pasi dainavimu, nenutrūkstančia šokių pyne ir nenurimstan čių muzikantų šūkčiojimu; „trečiadieniai" su rankų pa spaudimu, paskaitomis iš istorijos, kultūros ir „vadų vado" informacijomis; vakamoronės „Žaltvykslėje", kyklose ir kitur, su etnogra finiais valgiais ir be jų, trumpi ir ilgi žygiai po Vil nių, jo apylinkes ir tolimiau sius Lietuvos kampelius; kri kštynos su mėnuliu raibu liuojančiame ežero paviršiuje ir miškais nuaidinčio smui ko melodija; diplomantų pa lydos su futbolu naktį ir valsu tarp kupstų prie žė-
ruojančio laužo; talkos Ra sų ir Bernardinų kapinėse bei Rumšiškių muziejuje; kompleksinės ekspedicijos vasarą su kaitroje apsnūdu siais kaimais ir šlapiomis keltuvėmis rytmetį. . . Bet ne vien, ne vien tai. Klubas — tai jo žmonės. Tai, kas yra tarp jų ir kiekviename iš jų, kas suartina juos. Gal tu neturi balso, bet, kai skamba daina, pritart širdimi, gal tu nemoki šok ti, bet, kai išgirsti kur noTs armoniką, kojos neša artyn — jeį nori pažinti kraštą, kuriame gimei, ateik pas mus, į kraštotyrininkų klu bą. Artūras JUDŽENTIS
Ekspedicijai praūžus, ge riau matyti, kas buvo atlikta kaip reikiant, kur dar reikė tų padirbėti. Rezultatai ne blogi: surinkta apie tris tūkstančius žodžių žodynui apie pusantro tūkstančio vietovardžių. Domėjomės sintaksės, morfologijos, lek sikos dalykais (atsakyta maž daug j 1400 anketų klausi IR MES SEIRIJUOS mų). BUVOM Tiesa, dar ne visi studen tai sugeba kalbos sraute iš „Bobule, bobule, svečių!" girsti ir užfiksuoti vertingų dalykų. Dažnas, žiūrėk, ir — nuskardena per visą tro margina žodyno korteles bą. Pasigirsta žingsniai, ir menkaverčiais striukais saki- smalsus žvilgsnis jau klaun ūkais, Patyrimo stoka ne sia: „Kas jus? Iš kur?“ O visados galima pasiteisinti netrukus ima vinguriuoti: Reikia lavinti ausį, atmintį „Oi, dunda, dunda kelelis, mokytis bendravimo meno. Oi, žvengia, žvengia žirgelis..." Birutė JASIONAITĖ
Po to — „Ko verki mer gele". .. „Ir dar, ir dar__ „Kad jau neatsimenu. Na dar gal šitą". Neįmantrios melodijos, bet kažin, ar kuris iš mūsų — tautosakininkų — sugebėtų padainuoti tai, ką užrašė — jausmų, kuriuos iš liejo paprastos kaimo mote rys — nepakartosi. „Dainuot ir dainuot"... — neretas pasakymas mūsų ap lankytuose kaimuose, iš ku rių parsinešėm apie 1,5 tūks tančio dainų, baladžių, rate lių, „Pasakų nedaug užrašėm", — Rimutės balse glrdėti nepasitenkinimo gaidellų. - bet užtat kokios!" — vis smagiau. Taip, pasakų lobį surado tik Artūras sir Mėta. O tas lobis tai J. Katkauskas iš Šilaičių kai mo. „Tai žmogus!" — šypso si Artūras. „Filosofas", — švyti Mėta. Jis padovanojo apie du trečdalius visų pa sakojimų (o jų iš viso užra šėme apie tris šimtus). Mėgsta žmonės pašmaikš tauti, pajuokauti. Žiūrėk, anekdotą prisimlnis, mįslę užmins. O pabandyk atspėti r „Du zuikučiai pjaunas, baltf kraujai bėga". Įminei? Tarr kita: „Ko prie žagrės nerei kia, o yra?" Suki galvą, o močiutė patenkinta šypsosi. Taip prisirinkom apie pora šimtų mįslių, o, išminties' mokomi, apie šimtą patarlių. Ekspedicija baigėsi. Ūko apie 50 juostų ir šiluma šir dyje. Ir gera, kad tu taip pat Seirijuos buvai, daug dainų girdėjai ir gražių žmo nių sutikai.
Paskutinis „pirmadienis" klube... Viktoras rodo skaidres iš žygio po Čepke lių raistą. Pelkė, kaimai, be sileidžianti saulė, laužas... Dabar Pažįstami veidai... jie kažkur čia, mane supančioje tamsoje, vieni stovi, kadrus kiti sėdi, palydi šmaikščiais komentarais. Aš nebuvau žygyje. Ir man gaila, ir netekimo jausmas krebžda krūtinėje, nes šie vaizdai ne mano — man jie neprikelia batų šlepsėjimo dulkėtu kelių, laužo dūmų kvapo, lengvumo, vakare nusimetus kuprinę nuo pečių, vandens žliugsėjimo po sun kiomis kojomis... Universiteto kraštotyrinin-
Driskiaus nuotraukoje vietovardžių karalius C. Kat-
Loreta PAUŽAITE
Giedrė SKERSTONAITE, žurnalistikos spec. II kurso studentė
ir iš karto užsisakyti norima leidinį. Ekspozicija keičiama kiekvieną pirmadienį. Paroda veikia nuo antradienio iki penktadienio 9—18 vai.
UNIVERSITETO
DARBUOTOJŲ NAUJI LEIDINIAI Apanavičius M., Povilonis V.. Nusikaltimų kvalifikavi mas ir jų atribojimas. __ V.: VU, 1983. — 127 p. Daujotytė V. Lyrikos teo rijos pradmenys: Mokymo priemonė respublikos aukšt. m-klų filolog. spec. studen tams. — V.: Mokslas, 1984. Jei nespėjai, kreipkis I — 112 p. Ambrasas-Sasnava K. Ver VU studentų profsąjungos timo tyrinėjimai. Tradicija. komitetą. Prenumeratos kai — V.: Mokslas, 1984. — 224 p. na metams 80 kap.
FilF studentei Marinai MACHINIAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820765, išduotą FilF studentei Larisai ŠURUCHINAI, laikyti negaliojan Dingusį studento pažymė- čiu. j imą Nr. 820386, išduotą EKFF studentei Nijolei BLA ŽYTEI, laikyti negaliojan Lalkraščfo korektorės J. čiu. Markeliūnaitė, E. Vitkienė.
+
Universiteto darbuotojai apdovanoti medaliu „Už šau nų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941—1945 m. m." turi įsirašyti į įskaitą iki 1984 m. rugsėjo 20 d. Kreiptis: Uni versitetas, Centriniai rūmai 52 kabinetas. Telefonas 62-10-38. VU Karo veteranų taryba X
X
x
Universiteto Mokslinėje bibliotekoje š. m. rugsėjo (išskyrus 13—20 dienomis rugsėjo 15 Ir 16 d.) organi zuojamos atvirų durų dienos pirmųjų kursų studentams.
Prašome kuratorius iš angrupes ksto užregistruoti Moksllinės bibliotekos Informacijos skyriuje (tel. 61-63-88).
Dingusį studento pažymė Mokslinės bibliotekos jime Nr. 820386, išduotą direkcija ChF studentei Daivai SLAPXXX SlNSKAITEI, laikyti negalio jančiu. Mokslinės bibliotekos In formacinės tarnybos skyriuje Dingusį studento pažymė (Lelevelio salėje) po vasaros jimą Nr. 820255, išduotą pertraukos vėl pradėjo veik FF studentui Giedriui MI ti knygų naujienų paroda SIŪNUI, laikyti negaliojan Bibliotekos skaitytojai čia čiu. gali ne tiks susipažinti su knygų naujienomis, gautomis Dingusį studento pažymė Mokslinėje bibliotekoje, bet jimą Nr. 820762, išduotą
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. LV 11411. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 2324. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. «CobctckhS CTyĄeHT» — opraH napTKOMa, peKTOpaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro SHaMenn h Apy»<6M napoĄOB BHAtHioccKoro yHHBepcHTeTa hm, B. Kancyaaca. Ha ahtobckom H3MKe. Pe^aicrop 0. BapanHHUKafrre.
Fllologijos fakulteto de kanatas nuoSirdžiai už jaučia dėstytoją Irena KRASAUSKIENĘ dėl tėvo mirties.
Chemijos fakulteto ko gilią lektyvas reiškia užuojautą dėstytojai Palmirai LABEIKAITEI dėl motinos mirties.
J.
Redaktorė VARAPNICKAITE