Visų šalių proletarai, vienykitės!
W
B r,r\nvBif )ir> sccoenuas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
Nr. 25 (807)
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE i Pirmadienį (vyko pirmasis šiais mokslo metais VVU komjaunimo komiteto posė dis. Komiteto nariai išklausė Universiteto darbo ir poilsio stovyklų štabo viršininko M. Bložės ataskaitą apie „trečią jį semestrą". Ataskaitoje bu vo apžvelgti pagrindiniai sto vyklų organizavimo, jų veik los momentai, atkreiptas dė mesys į kai kuriuos trūku mus. Ryšium su VVU komjauni mo komiteto sekretoriaus ekon. m. kand. S. Imbraso iš vykimu stažuotis Į Paryžių, komitetas S. Imbraso prašy mu atleido -jį iš pareigų. Nau ju VVU komjaunimo komite to sekretoriumi posėdyje iš rinktas Jonas Bagdonas, sek retoriaus pavaduotoju — Jo nas Sijavlčius. Ryšium su VVU komjauni mo komiteto įskaitos skyriaus vedėjos V. Kamarauskaitės perėjimu j kitą darbą, (skai tos skyriaus vedėja išrinkta D. Andraitytė. VVU komjaunimo komite to posėdyje dalyvavo Univer siteto prorektorius doc. B. Sudavičius, partijos Universi teto komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius, miesto komjaunimo komiteto sekre torė O. Kiselytė. Mūsų inf.
1972 m- rugsėjo 29 d.
Dar ne taip seniai nugriau dėjo šventiški maršai fakulte tų kiemuose ir auditorijose, dar neseniai Universiteto nuo latinis atsijauninimas — pir makursiai — gavo svarbiau siąjį savo studentiško gyveni mo dokumentą — studento pažymėjimą ir studijų kny gutes. Kaip ir dera, visada po švenčių ir iškilmių ateina pilka kasdienybė. Studen tams — paskaitos, daug kruopštumo ir nuoseklumo reikalaujančios savarankiš kos studijos. Pažvelkime, kaip sekasi tam, kuris žengia pirmuosius žingsnius Universitete? Pir makursiui nelengva. Supra kaitavęs užsirašinėja kiekvie ną dėstytojo žodį, kiekvieną frazę, suplukęs ieško audito rijų ir neretai. .. neranda. Tačiau, kaip ten bebūtų, kiekvienas jaunuolis, praėjęs nemažą konkursą, bent jau pirmomis dienomis stengiasi padaryti visiką, ką gali, sten giasi pateisinti tą užimamą vietą, į kurią pretendavo kiti. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, gydytojais tapti svajojo daugelis abi-
Keturios rugsėjo savaitės turientų. Suprantama, visų norinčiųjų studijuoti Medici nos fakultetas negalėjo su kviesti pirmajai paskaitai. „Konkursas atrinko pačius gabiausius, stropiausius" — pasakoja MF vyr. dėstytoja Janina Rimaitė, pirmo kurso vadovė. Profesoriai, dėstytojai pirmakursių kontingentu pa tenkinti. Visos grupės drau giškos, turi pakankamą žinių kiekį. Tolesnė sėkmė priklau sys nuo jų pačių. Jei stropiai studijuos, atrodo, po šešerių metų visi galės ištarti Hipo krato priesaikos žodžius. Medicinos fakultetas tikrai tėviškai rūpinasi pirmakur siais. Dekanatas, katedros, grupių vadovai stengiasi, kad vakarykščiai abiturientai Uni versitete jaustų draugišką vyresniųjų paramą, žinotų, ko iš jų norima ir ko bus reika laujama. Rugsėjo pirmąją pirmakursiai susipažino su fakulteto profesoriais, kated rų vedėjais, iškilmingai
jiems buvo įteiktos studijų knygelės. Fakultete yra ir naujovė — nuo šių metų pra dėtas skaityti paskaitų ciklas pirmakursiams „(vadas į me diciną". Studentai jau išklau sė doc. G. Česnio paskaitą. Tokių paskaitų metu dėsty tojai aiškina pirmakursiams paprastas tiesas, kaip mokytis aukštojoje mokykloje, kaip susigaudyti nepaprastai dide liame informacijos sraute, kaip ruoštis savarankiškai ir t. t. Bet negalima nesutikti su pirmakurse G. Vilimaite, kad tokios paskaitos svarbiau už viską. Bent pradžioje. Medicinos fakultetas nuo seno garsėja ne tik stropiais studentais, mokslo pirmūnais, gerais busimaisiais specialis tais, bet ir šaunių saviveikli ninkų būriu, gabiais sporti ninkais. Todėl, matyt, neatsi tiktinai čia studijuoti pareiš kia norą vis daugiau ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio jaunimo.
Gamtos fakultete užkalbi nau du jaunuolius, pirmo kur so geologus Petrą Klizą ir Antaną Jurkonį. Vaikinai pa pasakojo, kad pirmieji žings niai Universitete.. . keistoki. Vidurinėje reikėjo būtinai mokytis, nes didelė tikimybė,, kad rytoj gali būti paklaustas; ir iš bet kurio dalyko. O čia visai kitaip. Nežinai, ka da klaus tave, kada ne, ku rios disciplinos svarbesnės, o gal visos vienodai svarbios ir reikalingos. Vaikinai nesle pia, kad į Universitetą studi juoti geologijos juos atvilio jo vien romantika. O apie busimąją specialybę, jos, kaip sakoma, juodąsias pu ses Jiezno vidurinėje mokyk loje visiškai nebuvo kalba ma. Matyt, dar daug spragų profesinio orientavimo kabi netų, dėstytojų, mokytojų darbe. Būtų tikslinga paruošti specialų leidinį abiturientams, kuriame kiekvienas aukšto sios mokyklos tos srities spe-
DAUGIAU
DĖMESIO
PIRMAKURSIUI
cialistas papasakotų apie bu simąją profesiją, su kokiais sunkumais susiduria studen tai, studijuodami dalyką ir pan. Vargu, ar galima stoti į aukštąją vien romantikos ve damam? Dar labai dažnas pirmakur sis nežino kaip naudotis bib lioteka, kaip susirasti tą būti nai reikiamą literatūrą, be kurios neįmanoma ruoštis tapti aukštos klasės specialis tu. Tai irgi dienos aktualijos. Pabaigoje norėčiau pacituo ti kelis žodžius iš Universite to rektoriaus prof. dr. J. Ku biliaus kalbos,, pasakytos per nai naujų mokslo metų atida rymo proga; „Jūsų, pirma kursiai,. laukia dideli darbai, kurie pareikalaus daug at kaklumo ir energijos. Jeigu iš pirmųjų dienų kibsite į mokslą, jeigu nesiblaškysite ir netinginiausite,. patikėkite, rezultatai bus geri." J. MAŽEIKIS
„TREČIOJO SEMESTRO“ TĘSINYS —
GERŲ DARBŲ
TRUMPAI Universitete vyko tradici nė Pabaltijo psichologų kon ferencija, kurioje apsvarstyti žmogaus veiklos ir jos orga nizavimo psichologiniai klau simai. ★ * ★ Rugsėjo 14—17 d. Univer sitete lankėsi Kazanės nniversiteto studentų laikraščio korespondentė Marina Razbiežkina. Ji domėjosi mūsų studentų akademiniu, kultū riniu gyvenimu, poilsiu. Viešn'<‘ aplankė kultūrines-lstorines Vilniaus vietas, pabuvo jo Kaune. Kelionės tikslas — arčiau susipažinti su „TS“ re,l '.rijos darbu, pasidalyti pa1 rni. Buvo pasikeista mūsų laikraščių medžiaga. ArtiĮni.iusiame „TS“ numeryje ‘■'Ujiažindinsime savo skaity boj us su Kazanės universiteuS. REGINAITE ★ * ★ Amtradienj jvyko Universi teto tarybos posėdis. Jame Puvo aptarti studentų priėmi mo j pirmą kursą rezultatai pranešėjas — prorektorius r“ B. Sudavičius), klausimai ‘ dabartinės studentų praktikalbėta apie studentų ir r^tytojų etiką, konkrečiai — FPie vis dar gają barzdų ir plaukų madą, prieštarauprrią mūsų gyvenimo norRoms. A. DARGUŽIS
LAIKRAŠTIS
TĘSINYS
Akademinis jaunimas šiais nedoro oro metais laiku at ėjo ( pagalbą kolūkiams, ta rybiniams ūkiams. Malonu, kad tūkstančiai universiteto studentų pateisino partijos ir vyriausybės pasitikėjimą — jie nuoširdžiai padėjo žem dirbiams laiku sudoroti der lių. Universiteto rektoratas, visuomeninės organizacijos dėkoja visiems šauniems talkinlnkams!
JEIGU NE TAS ĮVYKIS...
ninkų brigadoje, kurią suda būt, tai netgi ne įvykis, o lo REPORTAŽAS iŠ ro Prekybos fakulteto mate giška stovykloje susiklosčiu NEMALONAUS ATSITIKIMO rialinio-techninio aprūpinimo sių santykių, pasekmė. VIETOS
Studentai vėl grįžta į auditorijas. Grįžta iš kolūkių, kur jie talkininkavo. Daugiau kaip trys tūkstančiai septyni šimtai Universiteto studentų padėjo surinkti derlių. Nebuvo lengva — orai nelepino. Tačiau dirbti lengviau, kai tas darbas prasmingas ir kai
Į Universiteto rektoratą iš Širvintų raj. Čiobiškio kol ūkio atėjo telegrama: „Kolūkio valdyba prašo padėti susitvarkyti su esa mais talkininkais studentais, nes jokio vadovo nėra ir stu dentai nedirba". Kas gi atsitiko šioje talki
jauti, kad be tavęs neišsiverstų. Puikiai dirbo studentai daugelyje Lietuvos kolūkių, Patenkinti kolūkiečiai teisininku, matematikų ir daugelio kitų specialybių studentų darbu. Tačiau nėra grūdų be pelų.
specialybės IV kurso ir pre kybos ekonomikos specialy bės II kurso studentai? Pirmas sutiktas žmogus kolūkyje buvo brigadininkas. — Kaip dirba studentai? Žmonės jauni, gal nepripratę prie darbo.. . Pirmininkas rei kalauja. .. O aplamai, neblo gai, jei ne tas įvykis. .. Taip, jei ne tas įvykis. Gal
Į kolūkį atvyko II ir IV kurso studentai.. Šeši vaiki nai ir dvidešimt penkios mer ginos. Ir nuo pirmos dienos prasidėjo nesutarimai tarp oberfuksių ir vos ne diplo mančių. Kam mums jos (ka dangi antras kursas tik mer ginos) reikalingos? — nesu prato ketvirtakursės, ■— kam (Nukelta Į 4 psl.)
Keturiose nuotraukose — praėjusių keturių savaičių Universiteto studentų, šaunių talkininkų, darbai ir žygiai.
ARČIAU ŽEMĖS Šiandien mus prie žemės spaudžia malonus nuo vargis. .. Šeštadienį buvo vakaras ir pusė nakties... Susiti kome su kaimo jaunimu, į pobūvį atėjo (mus pa gerbdamas!) kolūkio pirmininkas su žmona, šokome polkas ir valsus, žiežirbos pylėsi iš po padų. Tary tum septynių darbo dienų ir nebuvo, nes darbo pir moji — praeitas sekmadienis. Sutiko kolūkio vadai. Mini spaudos konferencija. Apie ūkį jau viskas žinoma: kiek jaunimo, kiek technikos, koks ekonominis lygis ir pagaliau — kiek yra pensininkų. Apgyvendina mokyklos bendrabuty. Gyvenimo sąlygos stipriai viršija vidutinį lygį. Pata lynę, spec. drabužius davė, o man net 46 numerio gu minius batus. Nieko, vaikštau šlepsėdamas po visą apylinkę, — patogu, valstietiška... Žurnalistai dirba iš peties. Sveika, žeme! Aukštai tija. .. Arimai kalvoti, akmeningi, aš ir Mykolas Girdiušas sėjame būsimą duoną. Faktas — 55 ha jau brandins kitais metais derlių. Kitoje brigadoje — Alvydas Staniulis, tas, kuris dievina sportą ir net per šokius Miuncheną žiūri, ir Jonas, kuris nuotrau kas gerai daro. Lenktyniaujame. Kiti darbai: derliaus dorojimas, o tai reiškia — va lymo darbai. Juodi, dulkėti, prakaituoti. Liko 20 ha grūdinių kultūrų laukuose, dirba 6 kombainai, kiek vienas iš jų nupiauna po 3 ha per dieną. Truputį egzotikos: pušynas, Šventoji šalia... Tas, kuris truputį susigaudo ūkyje, pasakytų, kad technikos mūsų šeimininkai nebrangina. Išeitis — geras specialistas, o jo nėra. Bet čia kita kortų kala dė. Tik labai gaila jaunų artojų, kurie vargsta prie agregatų; jiems užtenka kantrybės, kurios mums trūksta. Turime naują kolegą Stasį, vikšrinio vairuo toją. Dirbame kartu... Valgome stiprų ir kaloringą maistą. Duona — ru ginė, kaimiška. Taigi, prabėgo septynios darbo dienos. Man atro do, kad niekas nepavargo, pagaliau daugeliui prie to nepriprasti. Naudinga, viskas naudinga, niekas nenueina pro šalį, kiekviena sekundė nušauna dale lę mūsų gyvenimo, o mes tą kulką šildome patirti mi. Kas arčiau žemės, tas ir poetas, o gal ir žurna listas. Ką gali žinoti. Jūs pažiūrėkite į vieversį: pa kyla viršum horizonto, paskui akmeniu puola į že mę, o nesudūžta, kyla. Mane jaudina tas sąmoningumas, kurį dabar aka deminis jaunimas turi ir kuriuo visuomet galima pa sitikėti! .. J. POCEPAVICIUS II k. žurnalistas Utenos rajonas, „Pergalės" kolūkis
Organizuotai nuimamas derlius Jonavos rajono Žeimių tarybiniame ūky je. Nupiautos visos grūdi nės, iš kiekvieno hektaro gauta po 24,3 cnt. Kuku rūzų ir bulvių derlius taip pat džiugina. Štai bulvių prikasama po 180—210 cnt iš ha. Tai 30—40 proc. daugiau negu pernai. Tai gi, darbo žemdirbiams už tenka. Reikia skubėti lai ku ir be nuostolių sudoro ti tokį turtą.
Kad studentai ne tik stro piai dirbtų, bet ir turėtų vi sas sąlygas geram poilsiui, rūpėjo rektoratui, dekana tams, partijos, komjaunimo rajoninių komitetų atstovams, kolūkių bei tarybinių ūkių vadovams. Vyžuonų mokykloje susiti ko LLKJS Utenos rajono komiteto antroj i sekretorė A. Dulkytė, Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius, LLKJS Utenos rajono komiteto pirmoji sekretorė S. Kazickaitė ir IF partinio biuro sekre torius J. Basiulis.
Žemdirbiams — Universiteto pagalba Partijos Lazdijų rajono ko miteto pirmasis sekretorius K. STONCELIS: — Komjaunimo mūsų rajo no komitetas išsiuntinėja tal kininkams žinias apie jų nu veiktus darbus. O jie išties džiuginantys. Štai pirmąją darbo savaitę 21 Universiteto germanistas pririnko 100 tonų bulvių. LLKJS Kupiškio rajono ko miteto pirmasis sekretorius A. ASTIKAS: Kaip darbščiausius rajono kolūkiečiai mini Universiteto studentus B. Damašauskaitę, P. Montvilą, J. Petkevičių, M. Mickėnaitę ir daug kitų. La bai malonu ir tai, kad studen tai stengiasi ne vien atlikti jiems pavestą darbą, bet ieš ko būdų darbo organizacijai gerinti.
MIESTO VAIKAI Šiomis įtemptomis ir at sakingomis dienomis į pa galbą žemdirbiams atėjo Vilniaus universiteto stu dentai. Busimieji chemikai V. Antanavičius, J. Bakanas, S. Gutauskaitė, V. Paškevičiūtė ir kiti, lenk tyniaudami su tarybinio ūkio jaunimu, kasdien vir šija užduotį 20—30 proc.
— Studentų padedami, mes sutvarkėme 2500 to nų siloso, nurinkome 47 ha bulvių, — kalbėjo ūkio direktorė S. Valatkevičienė. — Jaunuoliai dirba su ugnele. Mūsų pokalbis su direk tore įvyko prieš gerą sa vaitę. Matyt, dabar stu dentai jau bus atlikę dar
tiek darbų. — Daugelis mūsų — miesto vaikai. Bet visiems mums suprantami ir artimi kaimo rūpesčiai. Kiekvie nas jaučia atsakomybę už duoną, už žemės dovanas. Todėl mes su dideliu entu ziazmu sutikome partijos ir vyriausybės kvietimą padėti žemdirbiams, — sa ko studentė L. Urniežiūtė. Gražūs žodžiai. Juos pa tvirtina geri darbai. V. VALENSAS
Ignalinos rajono Vidiškių paukštininkystės tarybinis ūkis susilaukė gausaus fizikų būrio. Talkininkai dirbo Įvai rius lauko darbus — padėjo nuimti gausų derlių.
Kukurūzų lietus — jis kasdieną „maudo" ketvirtakursius fizikus Bronių Giedrį d Eugenijų Grabauską. Dūdų skyriuje jau baigiami kukurū zų sllosavimo darbai.
Poilsio valandomis studen tai susipažino su rajono pa siekimais, žmonėmis, aplankė žymesnes istorines vietas. Nuotraukoje U k. biblioteki-
nlnkai, dirbę Utenos rajoū° Vyžuonų kolūkyje, kėliau!3 „Audros" partizanų būrio k0" vų keliais. V. VERBAUS nuotraukos
Vėra metų naštos I Rugsėjo 23 dieną susitarė susitikti istorikai, baigę Uni versitetą prieš dvidešimt metų. I Nustatytu laiku į Sarbievijaus kiemą atvyko buvę šio kurso dėstytojai — prof. P. ir B. Dunduliai, doc. R. Žiugž da, doc. P. Kulikauskas. Tik vėliau pasirodė patys „studen|tai . Lijo lietus, ir po lietsargiais susirinkusios grupelės Lptarinėjo lietuvišką studentišką punktualumą, kadangi k matė pačių organizatorių — jie, pasirodo, laukė Moky tojų namuose, kur ruošė vaišių stalą. Mokytojų namų salone istorikai, susėdę ratu, pradėjo bendrą kalbą apie tai, kur jų kurso draugai dabar dirba, kas ką matė, ko šiandien nebus... Vėliau šneka skilo į dvi Llis: vieni kalbėjo apie tai, kad Istorijos fakultetas dabar kitoje vietoje, kad Sarbievijaus fontanas anksčiau buvo apvalus, o berželis prie jo atsilaiko prieš visas audras. Ki ta grupė jau kažkelintąjį kartą išnagrinėjo studijų laikus ir priminė savo dėstytojams visus nesusipratimus. Ant mažo staliuko atsirado obuolių ir vynuogių. — Obuoliai iš Agos sodo, — pranešė Elena Stimburytė[Treinienė, Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduo toja. Aga ----- Agota Grybauskaitė-Jankevičienė, viena šio va karo organizatorių — Etnografinio muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Kita vakaro šeimininkė — buvusi aktyvi viL .menininkė Regina Vilimavičiūtė-Jonaitienė dabar taip kat dirba visuomeninį darbą. Ji — vieno iš Vilniaus profkomitetų pirmininkė. Po kiek laiko žodžiai susiliejo, tekėjo šlamančiu srautu, Br nebegalima buvo išskirti kokios nors vienos bendresnės temos ar išsiaiškinti, kas kalba, o kas klausosi. Visi prisi ėmė savo vaikus, sodus, darbą, atostogas... Prof. B. Dun dulis pažymėjo, kad maždaug prieš dešimt metų į istorijos specialybę stodavo po penkis septynis žmones į vietą. Šiais metais konkursas buvo mažesnis, bet priimta beveik tris kartus daugiau studentų, negu anksčiau. Pastebima ir Savotiška pažanga — dabar istorikais nori tapti žymiai daugiau vaikinų. O šiame kurse pradžioje buvo trys vy ku, bet baigė tik vienas — Domas Butėnas, buvęs seniū nas, dabar — Istorijos archyvo direktorius. Ir aplamai, bu ko nustatyta, kad mergaitiška „publika" stropiau mokosi. Cal todėl diplominių darbų gynimo metu buvo tiek penke to? Dėstytojai prisipažino, kad mėgo šį kursą — kaipgi ne prisipažinsi tokioj aplinkoj, kai buvusios studentės svarsto su savo dėstytojais istorijos mokslo problemas, randa bendrų darbo rūpesčių. Ir dar ta maloni, lengva nuotaika, Kai buvęs studentas žino, kad dėstytojas jau nebegali jam įgadinti gyvenimo". Ateidami į šį susitikimą, dalyviai užpildė jumoristines metas su devizu: „Drauguži, būk atviras ir nešykštėk žo džių." Prie vaišių stalo buvo skaitomi anoniminiai atsaky mai į šios anketos klausimus; štai keletas pavyzdžių: I Kas pas jus šeimos galva? — Vyras galva, o aš kaklas. — Yra du pusgalviai. — Uošvė. II. Tavo hobi? — Retos išvykos į gamtą, kad ir miesto vidury. — Organizuoti priėmimus. — Aišku, parduotuvės. III. Su kuo noriai bendrauji? — Su aukštus postus užimančiais studijų draugais. — Su šunimis, katinais, todėl, kad atjaunėju. IV. Ko palinkėtum savo draugams? — Kad dienos eitų vėžlio žingsniu. V. Mūsų kurso „lobiai": — Baigė dvidešimt žmonių. Dabar turime: institutų ir muziejų mokslinių bendradarbių ir aukštųjų mokyklų dės tytojų — 11, iš jų — šeši istorijos mokslų kandidatai; po tris mokytojas ir bibliotekų darbuotojas, dvi visuomenės reikėjas, vieną etnografę — liaudies menininkę. Ir taip toliau... Studentės staiga pastebėjo, kad jų dėstytojai vis tokie pa tys, o jos kažkodėl smarkiai pasikeitė. Ir dar tas laikas. .. Iškilo vieninga hipotezė: jaunystėje laikas ilgas, ir jo nė ra kur dėti, o paskui jis nepaprastai sutrumpėja. Pasigirdo klausimas: — O kas turi anūkų? Niekas. Senelių dar nėra. Visoms mamoms dabar vos rirš keturiasdešimties, o vyriausieji vaikai kol kas tik pir muose kursuose. Būsimų istorikų taip pat nenusimato. Visgi visos problemos ir visi klausimai (ne tik moksli nai) nebuvo iki galo iškedenti — juk neįmanoma per vie'4 vakarą išpasakoti dvidešimties metų. Svarbu tai, kad tą ■ikarą dominavo pasididžiavimo savo profesija nuotaika, lakios nuotaikos negali užgožti nei išdykę vaikai, nei ne sikalbamas viršininkas, nei jokios kitokios „krizės". Jau’a nuotaika — tokios galima ilgėtis ir pavydėti. Žiūrint į juos, numojusius ranka į savo amžių ir visus mokslinius laipsnius, labai norėjosi palinkėti tik vieno: kad “e istorikai niekada nepamirštų, jog jie buvo studentais le tik tą šeštadienio vakarą. Rūta NOREIKAITE
LITERATAI @IE5KO& i3KELTOe§ PASAKĖLĖ
Ir sudužo, ir nukrito nuo namų visi stogai. Verkė kriaušės iki ryto — oi blogai, labai blogai. Ir atėjo meilės metas, ir mylėjosi vaikai —
Artėjant TSRS įkūri mo 50 metų jubiliejui, VPSCT, VLKJS ir „Ži nijos" draugijos inicia tyva organizuojami tarprespublikiniai kul tūriniai masiniai rengi niai. Visai neseniai Ta rybų Lietuvoje lankėsi koncertinė grupė iš Azerbaidžano — „Bakų merginos". Garbė at stovauti mūsų respubli kai Azerbaidžane teko Universiteto studentų profsąjungos kaimo ka pelai. Įspūdžius iš ke lionės mes sužinojome besikalbėdami su gru pės vadovu — geologi jos - mineralogijos mokslų kandidatu Vy tautu Skuodžiu. Baku stoties perone mus pasitiko atsakingi respub likos meno saviveiklos darbuotojai, kultūros ir meno veikėjai. Prieš akis — nemaža koncertinė pro grama, kurią mes turėjo me įvykdyti, kad Užkau kazės darbo žmones supa žindintume su lietuvių liaudies dainomis, muzika. Jau viename iš pirmųjų koncertų pajūrio parke mūsų kapelą pasveikino ką tik iš Lietuvos sugrįžęs ansamblio „Baku mergi nos" vadovas Movsumovas Aliaga Mustafaga OgiyToliau koncertinė ke lionė nusitęsė per respub liką. Prie Stepanakerto mūsų studentus su gėlė mis pasitinka azerbaidžąnietės merginos, srities at sakingi visuomeninių or ganizacijų atstovai. Se kančią dieną koncertas
sparnuoti p osakiai DAMOKLO KARDAS — Sį posakį pirmasis pavar tojo garsusis romėnų vals tybės veikėjas bei rašyto jas Ciceronas veikale „Po kalbiai Tuskuloje“ (Tusculanae disputationes). Dio nizas vyresnysis, Syrako tironas, sumanė pamoky ti savo pavydų draugą Da moklą, kuris tironą pava dino pačiu laimingiausiu mirtinguoju. Damoklui pie taujant prie gausaus kara liško stalo, tironas (sakė virš Damoklo ant arklio ašuto pakabinti aštrų kala viją, simbolizuojantį lai mės nepastovumą ir kuris
Bet pavargo jau liežuvis — oi blogai, labai blogai!
■IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIN
MŪSŲ SVEČIAS — I K. LITUANISTE Regina ALIŠAUSKAITE IIIIIIIIIIIIIIIIIMIIIIIIIIIIIIIIIMIIIIIIIIIIIIIIIIH
nelaimingai. Juokės retas. Oi blogai, labai blogai! O žole važiavo rogės, o jose šeši vilkai, vėl šešias avis pavogę — i oi blogai, labai blogai. Peršalo užkimo žuvys vandeny — čia nejuokai!
*
*
♦
Dovanosiu aš tau visą rudenį — Medžių skausmą ir vėjo dainas. Paukščių klyksmas, širdy išsibudinęs, Vėlei liečia liūdniausias stygas.
I gyvenimą įlekia lietūs, Audros užpučia džiaugsmo žvakes, Ir suplyšęs, niūrus gluosnio skėtis nuo lašų neapsaugo tavęs.
I
Pastovėkim po gluosniu abudu... Kas tą liūdesį keistą supras? Dovanosiu aš tau visą rudenį — medžių skausmą ir vėjo dainas.
TSRS—50 TSRS—50 TSRS—50 TSRS—50 Mardakerto rajone, „Ko munizmo" kolūkyje. Į vieną iš vakarinių mū sų kapelos koncertų buvo išplatinti specialūs pa kvietimai; koncertą žiūrė jo partijos Kalnų Karabacho srities komiteto pir masis sekretorius A. G. Melbiumianas, partijos Stepanakerto miesto ko miteto atsakingi darbuoto jai, gausiai susirinkę gy ventojai. Rugsėjo 2 dieną nuvy kome į Sušos kurortą, esantį 1350 m aukštyje. Po kelionės po respubli ką vėl grįžtame į Baku. Vėl koncertas,. Šį kartą mūsų scena miesto IIj ičiaus kultūros rūmų vasa ros sode. Po koncerto mus pakvietė į Azerbaidžano valstybinį muzikinį teatrą, kur žiūrėjome komediją azerbaidžaniečių kalba. Susitikome su spektaklio vaidmenų atlikėjais. Ir paskutinis mūsų stu dentų koncertas Azerbai džano Valstybinio S. Kirovo universiteto aktų salė je. Pažymėtina, kad visuo se koncertuose žiūrovai buvo labai atidūs mūsų atlikėjams. Jautėsi susido mėjimas mūsų koncertiniu kolektyvu. Žiūrovai savo nuoširdumo jausmus iš
reikšdavo negailėdami plojimų, prašydami pakar toti atliekamus dalykus. Kaimo kapelos koncertų pasisekimo įrodymas — parvežta daugybė garbės raštų. Pagyrimo raštais už sėkmingą koncertinės pro gramos įvykdymą apdo vanoti kolektyvo meno vadovas E. Mazeliauskas, už virtuoziškus pasirody mus — smuikininkė M. Bagdonavičienė, atlikėjas mušamaisiais instrumen tais V. Jaruševičius. Prieš koncertus arba po jų klausytojai būdavo supa žindinami su Lietuvos TSR pasiekimais ekonomikoje, respublikos kultūriniu gy venimu. Koncertai, mitin gai, draugystės vakarai, įvykę Azerbaidžane, prisi dėjo prie dviejų respubli kų dar didesnio suartėji mo, tautų draugystės su tvirtinimo. Visi Universiteto stu dentų profsąjungos kaimo kapelos dalyviai grįžo į Vilnių patenkinti naujais, maloniais įspūdžiais, me niniais laimėjimais, pasi ryžę dar labiau kelti ko lektyvo autoritetą, kon certinės programos lygį. Ilgam liks atmintyje ši ke lionė. Už ją studentai nuo širdžiai dėkoja rektoratui, LTSR Profesinių Sąjungų Tarybai.
nuolatos jam primintų gre siant! pavojų. Nuo to lai ko posakis „Damoklo kar das" vartojamas kaip nuo latinio neišvengiamo pa vojaus simbolis. TANTALO KANČIOS — Graikų mitologijoje Tanta las, Frlgijos karalius, bu vo dievų numylėtinis. Už piktadarybes ir lengvabū diškumą dievai {metė jį į požemio karalystę. Ten, kamuojamas troškulio ir alkio, jis stovėjo iki smakro vandenyje, o virš jo sviro vaisiais apkibę šakos. Bet kai tik Tantalas pasilenkdavo atsigerti, vanduo ūmai nuslūgdavo, o kai Ištiesdavo ranką, norėdamas nusiskinti vai sių, vėjas nulenkdavo ša kas j kitą pusę. Taip atsi rado posakis „Tantalo kan
čios", reiškiąs kankinamą, nenumaldomą troškimą, kuriam nelemta išsipildyti. IR TU, BRUTAI! — Ro mos imperatorius Gajus Julijus Cezaris buvo nužu dytas 44 metais p. m. e. Sąmokslo vadovas Markas Junikas Brutas, kovotojas už Romos respubliką, anksčiau buvo Cezario ša lininkas ir draugas. Tiesa, romėnų istorikas Suetonas rašo, jog sužeistas Cezaris tik atsiduso ir nepasakė nė žodžio, bet čia pat pridu ria, kad užpuojusiam j j Brutui Cezaris sušukęs: „Ir tu, su jais? Ir tu, mano vaike?" Šekspyro tragedijoje „Julijus Cezaris" impera torius miršta su tokiais žo džiais lūpose „Et, tu, Bru
Pirmasis Vilniaus Universi. teto kaimo kapelos koncertas Azerbaidžane įvyko Profsą jungų poilsio namuose „Bil ui a“. žiūrovų salė perpildyta. Scenoje — ryški lietuviškų nacionalinių kostiumų vaivo rykštė. Saviveiklininkai atli ko liaudies melodijas, šiuolai kinių lietuvių kompozitorių kūrinius. Svečių puiki sceni nė kultūra, jie gerai supran ta nacionalinę muziką, ir čia nemažas kapelos meno vado vo E. Mazeliausko nuopelnas. Vakarinis laikraštis „Baku“ * Neseniai qrupė Vilniaus universiteto studentų buvo mūsų miesto svečiais. Svečius, kurie atvyko TSRS įkūrimo 50-mečio proqa, mūsų pionieriai sutiko su qėlėmis. Iš pradžių vilniečiai apžiūrėjo miestą, padėjo gė lių prie paminklų V. Leni nui, didvyriui N. Stepanianui, poetui M. Vaqiorui. Jie taip pat pabuvojo miesto istori niame muziejuje. Lankytojų knygoje liko jų širdingi žo džiai,, , .,,, Kalnų sanatorijoje Vil niaus universiteto kaimo ka pela koncertavo poilsiauto jams. Pasibaigus koncertui, doc. V. Skuodis padėkojo Su šos gyventojams už nuoširdų priėmimą ir padovanojo kny gą apie Vilnių. Svečiams sa vo ruožtu buvo Įteikta kny ga „Suša“ ir miesto ženkliu kai. Svečiai su neišdildomais įspūdžiais grįžo į Baku. Vagioras ABILOVAS miesto istorinio muziejaus direktorius (laikraštis „Sušy“) * Visi lietuvių studentų kon certai respublikos dirbantie siems, jaunimui buvo puikūs tiek kultūriniu, tiek organi zaciniu požiūriu. Šie susitiki mai dar kartą parodė neišar domą Tarybų Sąjungos tautų draugystę, socialistinės kul tūros bendrumą. Vilniaus universiteto stu dentų viešnagė Azerbaidžane praturtino tiek draugus lie tuvius, tiek ir tuos mūsų respublikos žmones, su ku riais jie susitiko. Už įdėjinį-menini koncertų lygį Vilniaus universiteto kaimo kapela apdovanota Stepanakerto srities profsą jungų ir komjaunimo komi tetų, Respublikinių profsą. Jungos meno saviveiklos na mų, Azerbaidžano Valstybi nio S. Kirovo universiteto, poilsio namų „Bilgia" Ir „šuša“, naftininkų lljičiaus kul tūros rūmų, Stepanakerto šilko kombinato Garbės raš tais. D. MAMEDOVAS Respublikinių profsąjungos meno saviveiklos namų direktorius. Azerbaidžano TSR
te!" (Ir tu, Brutai! — angį.) Tad šis sparnuotas posakis ir išlaikė tokią formą ligi šiol. Taip sako ma apie nelauktą draugo išdavystę. Yra dar du va riantai: „Ir tu, mano vai ke?", bei sutrumpintas: „Ir tu?" LAKONIZMAS — Lakedaimoniečial, Lakonijos gyventojai, įsikūrę Peioponijos pusiasalyje (senųjų spartiečių tėvynė), buvo mažakalbiai žmonės. Jų kalba pasižymėjusi kon kretumu ir trumpumu. To kia kalbos maniera gavo „lakoniškos kalbos" var dą. Vienas jų lakoniškų posakių tapo sparnuotu. į priešo grasinimą „Jei mes užimsime jūsų miestą, viską ten sugriausime", spartiečiai atsakę: „Jei..."
Gražus žodis turistas
Pernai rudenį keliavau po Pasvalio kraštą. Buvo lapkri čio vakaras. Didžiuliais šla piais kąsniais krito sniegas. Vakarėjo. Žygiavau iš Pum pėnų j Pušalotą. Ten netolie Universitetą, bendrus pažįsta se, Sedeikonių kaime, gyve mus, dėstytojus, apie Vilnių. Pradėjau pasakoti apie savo na liaudies menininkas me džio drožinėtojas Petras Las- atliktus žygius, mūsų Turistų kauskas. Jau gerokai sutemus klubą... Šeimininkių veidai apsi priėjau Pušaloto gyvenvietę. Keliauti toliau tokiu oru bu niaukė. Mergina, vardu Lai vo sunku, todėl nutariau per ma, nustebo: — Dar ir tokių žmonių yra nakvoti Prišalote, o iš ryto traukti toliau. Paprastai tu Universitete? Kažkodėl per ristai nakvoja mokyklose, penkerius metus negirdėjo tad ir tą kartą paklausiau su me! Štai tau! Sėdžiu, kaip bas tikto žmogelio, kur yra vieti nė vidurinė ar aštuonmetė. liu permuštas. — O ką jūs veikėt per Žmogelis nurodė, pridūręs, kad mokytojai gyvena „iš ki tuos metus? — kvailai klau to galo". Greit susiradau ką siu. — Mokėmės. Paskaitos — reikia ir pasibeldžiau j duris, pro kurių plyšius skverbėsi skaitykla — bendrabutis. La šviesos pluoštelis, liejosi bai aišku ir paprasta. Ką ten svajinga muzika. Duris atida žygiai, į teatrą retai tenueirė jauna mergina, kuri gero davom. Nežinau, ar verta rašyti kai nustebo, pamačiusi ap snigtą, išvargusį, su kuprine didaktinius pamokymus. Ži ant pečių žmogų. Prisista noma, pirmoji studento parei čiau, kas ir iš kur esu. Jos ga — mokytis. Bet užsisklęsti skaitykloje ar bendrabutyje nuostaba virto džiaugsmu: — Laima, — šūktelėjo ji taip pat nereikia. Galiu pasa kambario gilumoje triūsian kyti, kad per trejus studijų čiai antrai merginai, — sve metus apkeliavau daugiau, negu per tuos dvidešimt dve čią turime iš univerkosl kuriuos pragyvenau Na ir prasidėjo. Paaiškėjo, jus, kad jos ką tik baigusios mū prieš įstodamas į Universite sų universitetą. Viena filolo tą. Nesigiriu, bet, atrodo, gė, o antra matematikė. Da kurse nesu blogiausias stu bar dirba čia, mokytojauja. dentas. .. Būna taip: kasdien girdi, Nebuvo galo šnekoms apie
skaitai apie mūsų liaudies žygdarbius, dideles statybas ir panašiai. Nuo tų žodžių ir virtinių skaičių atbunki, pra dedi darytis abejingas. Daug prirašyta apie Didžio jo Tėvynės karo partizanų žy gius. Kol nepamatysi Rūdnin kų girioje esančių partizanų žeminių, nepasivaikščiosi slaptais kovotojų takais, sun kiai įsivaizduosi tuos sunku mus, kuriuos reikėjo jiems pakelti. Visi žinom tragišką Pirčiupio istoriją. Aplankyk ir tu tą kaimą, tada kitaip skaitysi J. Marcinkevičiaus poemą „Kraujas ir pelenai". Turizmas ugdo žmoguje to kias svarbias savybes, kaip draugiškumas ir optimizmas, tvirta valia ir tikėjimas savo jėgomis. 1969/70 mokslo metais per žiemos atostogas teko su gru pe keliauti po Pietų Uralą. Kartą mums reikėjo pagal maršrutą pasiekti apleistą kalnų kaimelį, kuriame turė jome apsistoti nakvynei. Mū sų buvo penki: du vyrai ir trys merginos. Eiti buvo sun ku. Pakilo vėjas, pustė. Kup rinės trisdešimties kilogramų svoriu slėgė pečius. Turėjom įveikti apie 18—20 km. Maž daug pusiaukelėje supratom,
kad pasiekti kaimelį su švie sa nepavyks. Tada grupė nu tarė siųsti mane į priekį ir, suradus kaimą, paruošti vis ką nakvynei. Išėjau. Kai tam sa apgaubė slėnį ir nesimatė nei kalnų, nei toli užpakaly je atsilikusių draugų siluetų, pradėjau abejoti reikalo sėk me. Mane palaikė viena min tis — draugams dar sunkiau. Maždaug po dviejų valandų sunkaus „arimo" pamačiau žiburį. Tai buvo apleistas kaimelis, kuriame šeimininka vo turistai. Jų buvo daug ir iš visur: iš Maskvos, Lenin grado, Celiabinsko, Kijevo. .. Pasukau į pirmą trobą. Ten gyveno Maskvos energetinio instituto turistų grupė. Mane daug neklausinėję priėmė j šiltą trobą. Kažkieno tvirtos rankos nuėmė kuprinę, kaž kas ištiesė puodelį karštos arbatos... Trumpai išdėsčiau savo gru pės nelaimes. Tuojau keturi vyrai stojo ant slidžių ir nu rūko pagalbon. Po valandos visa mūsų grupė jau šildėsi prie ugnies naujų draugų tairpe. Tik kietas rankos pa spaudimas ir šiltas žvilgsnis galėjo išreikšti mūsų dėkin gumą draugams maskviš kiams.
F Uksas oberfuksui: — Dėde, ko jie ten stum dosi? Oberf uksas: — Iš karto matyt, kad fuksas esi! Pasirodė naujas „TS" numeris!
JEIGU NE TAS ĮVYKIS... (Atkelta iš 1 psl.). zatorius, pats būdamas smartos fuksės? Kitaip galvojo kiai išgėręs, ne be draugų vaikinai. Stovykloje susidarė pagalbos, atėjo pas mergi nenormali padėtis. Pykosi dėl nas „derinti santykių". Sis visko: dėl maisto gaminimo, „derinimas" baigėsi tuo, kad darbo pasidalijimo, o mergi J. Černiauskas dar šiandieną su mėlyne paakyje. O ketvirnos netgi... dėl vyrų. sekantį Stovyklos viršininkas, Pre takursės merginos kybos fakulteto dėstytojas V. rytą iki pietų nedirbo, nes Pranulis galėjo padėti likvi joms „naktį trukdė išsimie duoti nesusipratimus. Tačiau goti". Šeštadienį dirbama bu to neįvyko. Turėdamas daug vo irgi žiūrint, ar dirba kiti. darbo fakultete, dėst. V. Pra Tai buvo antroji ir svarbiau nulis dažnokai būdavo Vil sia mūsų cituotos telegramos niuje. Gal būt, jis nepastebė atsiuntimo priežastis. J. Černiauskas jau anks jo susidariusios padėties. Bet gi ir studentai — ne vaikai ir čiau pasižymėjo kaip mėgė jiems neturėtų būti reikalin jas išgerti. Kažin, ar jis gali likti Universiteto studentu. ga auklė. Stovyklos viršininku, išvy Blogą pavyzdį kolūkyje rodė kus dėstytojui, likdavo ket- ir IV k. stud. I. Jodeikaitė, N. Simulytė. Tačiau kalti ne virtakursis J. Serinas. Daugelyje studentiškų dar vien tik jie. Nėra draugišku bo stovyklų viršininkais bū mo, atsakomybės už vienas davo studentai. Ir, paprastai, kito poelgius prekybos eko jie susitvarkydavo su savo nomikos specialybės IV kurso pareigomis. Tačiau J. Serinui grupėje. tai nepavyko. Blogiausia, kad tai, kas at Ketvirtadienio vakare ant sitiko Čiobiškio kolūkyje, ne rakursės ir ketvirtakursiai vienintelis atvejis. Jokios atsakomybės prieš vyrai buvo pakviesti aplan kyti „Gegužės Pirmosios" Universitetą nejautė Chemi kolūkyje dirbančias stu jos fakulteto studentų gru dentes. Pakviestieji, pasiėmę pės, dirbusios Kaišiadorių ra su savimi kelis vyno bute jone ir Kapsuko ra j. Janonio lius, susėdo į traktoriaus kolūkyje. Kolūkiečiai teisėtai priekabą. Kaip žinoma, vežti piktinosi jų iššaukiančiu el žmones priekaboje draudžia gesiu, netvarkinga išvaizda, ma. Ir labai naiviai skamba jų išsisukinėjimu nuo darbo. tuo metu likusio viršininku Štai Janonio kolūkyje buvę stovykloje J. Serino pasiaiš chemikai dirbo blogai, buvo kinimas, kad jis to nežinojo. viskuo nepatenkinti. Vadovo Ir nors šis draudimas užrašy neturėjo, o seniūnas. .. pabė tas ant priekabos šono, J. Se go. Visi apžėlę, o ir kamba rinas „tamsoje nepastebėjo". rys, kur gyveno, toks pat ne Traktorininkas buvo sulaiky švarus. Matyt, j visą šį svar tas už eismo taisyklių pažei bų reikalą piro pirštus pažiū dimą. Teko įsikišti kol rėjo Chemijos fakulteto va ūkio pirmininkui. Pirmoji dovai, dėstytojai. priežastis pykčiui su kolūkio Kaip matome, liaudies iš vadovybe. mintis nesensta: šaukštas de Grįžę namo, iškylautojai guto ir medaus statinę paga nenurimo. Pasirodo, kad ir dina. J. GALINAITIS nuo kelių vyno butelių ne mažai žmonių gali taip nusi LLKJS VVU komiteto gerti, kad nebesuprastų ką sekretoriaus pavaduotojas R. KVIETKAUSKAS daro. Ketvirtakursis J. Čer niauskas, išgertuvių organi„TS" spec. koresp.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KP.
Kartais draugai klausia — kodėl aš keliauju? Nežinau, ką atsakyti. Galima kalbėti, kad turistui malonus prakai to sūrymas, kaulus geliantis nuovargis. Tai bus tik gražių žodžių pynė. Nuovargis ir prakaitas iš esmės niekam nė ra malonūs. Yra kas kita. Viena — nepaprastas smalsu mas, antra — kelias. O kas už posūkio? — tai klausimas, neleidžiąs sustoti. Ir vėl ruduo. Studentai renkasi į auditorijas. Šešta dieniais vėl nepabaigiamos šnekos apie matytas vietoves, miestus, kalnus ir žmones. Pirmakursi, jei tave vilio ja kelionės, jei myli gamtą, nori išbandyti savo jėgas, ge rai pailsėti, ateik j Universi teto Turistų klubą. S. m. spa lio 7—8 dienomis įvyks nau jų narių priėmimo vardynos prie Lazdėnų, Bražuolės ir Neries upių santakoje. Pra džia spalio septintąją 19 vai. Programoje — jumoristinis kliūčių ruožas; priesaika, laužas, saviveiklos konkur sas, etnografiniai valgiai, tumbi-jumbi varžybos. Va žiuoti Kauno kryptim iki Lazdėnų stotelės. Toliau ves markiruotė. Paskutinis pasita rimas spalio 5 d. (ketvirta dienį) 20 vai. Fizinio auklėji mo katedroje, Čiurlionio 21. Laukiame. Edmundas STANKEVIČIUS UTK pirmininkas
K i
*f ABSOLVENTO PATARIMAI PIRMAKURSIUI
• Prisimink, kad laukti vėluojančio (pa skaitą dėstytojo pen kiolika minučių — nuo dėmė net ateistui. • Nereguliari mi tyba mažina apet:tą, Naudokis galimybe sutaupysi televizoriui.
• „Paskutinių vii čių namuose" (šokių saĮėję) nežiūrėk aistrin gai į nešokančias mer ginas — neišlaikysi pirmos sesijos. • Dėstytojas — ta vo draugas. Geri drau gai skolų neprisimeni — teks pačiam primin ti.
• Bendrabutyje pro gas atžymėki retai, be! su užmoju. Komendan tė atleidžia tris kartus. • Greičiausiai įsi jungsi j vyresniųjį kompaniją lošdama kortomis. Visi mėgsti pralošiančius. • Merginoms visad; sakyk tiesą. Netgi pii sipažindamas, kad va kar melavai. • Tarp dviejų tre čias — ne svečias Gerbk šią taisyklę savi kambaryje bendrabuty je.
O jūs ar jau užsiprenume ravote Universiteto laikraštį — „Tarybinis studentas"? Prenumerata priimama VVU studentų profsąjungos komitete. Kaina 3 mėn. — 26 kap.
„TARYBINIS STUDENTAS“ — TAVO LAIKRAŠTIS Kiekvieną penktadienį jis ištikimai aplanko tave. Go džiai perverti jo puslapius, ieškodamas atsako Į savo mintis, poelgius, ieškodamas pažįstamų veidą ar pavar džių, naujienų. Kartais nusivlli... O argi ir ne tavo kal
tė, kad pasigendi įvairesnės medžiagos iš fakultetų ar kt?l Ar tu nepatingėjai, o gal Ir nelšdrįsal užeiti į redakciją pasitarti, parašyti tai, kas ta ve jaudina, ką naujo išgirdai? Fakultetuose yra „TS" ko respondentų postai. Norin
REDAKCIJOS ADRESAS:
san. „Tėvynė" — nuo X. 8. d. ir nuo XI. 7 d. san. „Pušynas" — nuo XII. 7 d. san. „Dzūkija" — nuo XII. 30 d. Kelialapių kaina 115— 130 ruib. Studentų profsą jungos nariai moka 30% kelialapių vertės. Studentų profkomitetas
VVU Sporto klubo „Mokslas" sportinio šau dymo sekcijos susirinki mas įvyks spalio 5 d. 18
• Miegas žmogt sendina. Jei nori būt panašus j diplomante — ilgiau miegok. KPI laikraštis „Už tarybinį moksl i"
čiuosius būti |ų nariais kvie čiame Į redakciją (centriniai rūmai, 32 kmb.) Redakcija į savo bendradarbių šeimą pri ima neribotą skaičių kores pondentų, literatų, dailininkų, jumoristų. Laukiame Jūsų ir laiškų.
vai. Fizinio auklėjimo ka tedroje. Kviečiami sekci jos nariai ir norintieji šau dyti mažojo kalibro pisto letais ar šautuvais. Valdyba
UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETO NARIAMS! KOMITETO POSĖDIS ĮVYKS Š. M. SPALIO 5 D. 19 VAL. NARIŲ DALYVAVIMAS BŪTINAS Studentų profkomitetas * STUDENTŲ DĖMESIUI! Studentų profsąjungos komitetas gavo šiuos sa natorinius kelialapius į Druskininkus:
• Sportas — sveiki ta. Nepraleisk televizi jos sporto laidų.
„DARBO IR POILSIO" REDAKCIJA SKELBIA PLATINIMO VAJŲ 1973 m. platinimo kon kurso visų svarbiausias nugalėtojas bus premijuo tas nemokamu turistiniu kelialapiu Į Bulgarijos liaudies respubliką. Ki tiems pirmaujantiems pla tintojams numatoma de šimt piniginių premijų. Prenumerata priimama iki š. m. lapkričio 25 d. Teisę dalyvauti konkur se ir pretenduoti į kelia-
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ;29815.
Užs. Nr. 3837
lapį bei premijas nusipel no platintojai, kurie su rinks ne mažiau kaip 20 egz. metinės prenumeratos. Grupės draugai ir va dovas qiliai užjaučia III kprekybos ekonomikos spec. studentę Ritą URBO NAITĘ dėl mylimo tėve:o mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame Ritą URBONAITĘ dėl tėve’io mirties. Interklubiečia'
VVU Teisės fakulteto tiekanatas ir visuomeninės irganizacijos nuoširdžia1 ižjaučia prodekaną doc> Stasį STAČIOKĄ dėl tėvo mirties.
LV 04915
REDAKTORĖ ALGIS KUSE