VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
r,r\l’VBII)IS
Siame NUMERYJE: „TRECIOJO SEMESTRO" AIDAI XXX
STUDENTŲ PRAKTIKOS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m.
rugsėjo 9 d.,
Kiekvienais metais, kai į senojo Universiteto vartus pasibeldžia rugsė jo pirmoji, Sarbievijaus kiemelyje, kur šeiminin kauja filologai, vyksta neįprasti dalykai. Tradici nės pirmakursių imatri kuliacijos pažiūrėti susi renka tiek smalsuolių, kad nebūna kur kojos pastatyti, spragsi foto aparatai ir dūzgia kino kameros, skamba juokas, sukasi poros... Ne išimtis buvo ir šio rugsėjo pradžia. Lyg il gai tylėjęs Vezuvijus at kuto fontanas, orus ir pasitempęs |po kiemelį vyriausias vaikštinėjo vaTdatėvis Algis Sabaliauskas, niekaip nenustygo vietoje Romas Lileikis, Virginijus Gasiliunas, kiti fakulteto kultū ros klubo narai. Juk „naujokams" ruošiamas ne koks pagraudenimas ar gražių linkėjimų puo kštė, jų laukia rimtas iš bandymas neįprastose es tafetėse, taip pat nešant dekaną doc. J. Balkevičių per fontaną. O knr dar draugų ir „senių" akys, svečiai poetai A. Balta kis, Just. Marcinkevičius, J. Nekrošius, skulptorius K. Bogdanas? Tad kaip
TriiniĮHll
Baigėsi 1983 m. Lietu vos TSR aukštųjų mo kyklų studentu spartakia da. Bendroje įskaitoje pirmą vietą iškovojo Kau-
Kaina 2 kap.
Tavo atėjimas nojo draugai vokiečiai: sako, kas valgo tuo būdu paga mintas dešreles, tam nebai sūs jokie profesoriai. Gal studentai kiek perlenkė lazdą (beje, tai parodys atei tis). O štai patarlė, kurią daž nai kartodavę vyresnieji VU dėstytojai, ne vieną studen tą privertė suklusti: Mylėk studentą kaip savo dūšią, o krėsk kaip grūšią(|?) Po iškilmingo susirinkimo studentai įrodė, kad ne iš kelmo spirti, Universiteto meno kolektyvų koncertas — tai dovana pirmakursiams, o kartu ir savita vizitinė kor telė. Apsižvalgyk, brolau, kurion pusėn traukia širdis, pagalvok, ar ten būsi reikalingiausias, o tada ateik. Ne pasigailėsi, žiūrėk, kaip linksmai sukasi VU dainų ir šokių ansamblio poros. Kiek paprastumo ir betarpiškumo „Ra. tilio" atliekamose liaudies dainose, kokia tranki „Jau
nimėlio" polka. O gal tave sužavėjo chorinis dainavimas ar kamerinio ansamblio muzikavimas? .. XXX Pertraukos metu stebiu stUr denius, ieškau tarp jų pirmakursių — jų neramių, kiek baugščių akių. Deja, neran du. Pirmakursiai jau patikė jo, kad jie — studentai, to dėl jautėsi drąsiai. Prieinu prie vaikinų būre lio. Tik pamačiusi jų ran kose žaliu viršeliu knygeles „Mano Alma Mater", įsidrą sinu (buvau tikra, kad neap sirikau) ir! paprašau pokal biui. Tadicinis klausimas: kas, kodėl, kaip atvedė jus į Vilniaus universitetą? Albrechtas Vygirdas: Noriu būti programuotojas. Galvoju rimtai studijuoti. Kuo turė tų tapti man Universitetas, supratau išklausęs rektoriaus akademiko Jono Kubiliaus kalbą.
mą, o neretai ir kasdienybė savo sunkų akmenį ant pečių užritina. Lai bū na stiprūs pirmakursiai tegul nenulenkia galvos būsimiems rūpesčiams. Kol „fuksai" vykdė vi-j Šokiausius „vyriausiojo" nurodymus, fakulteto ko ridoriuose būriavosi ant Gerbiamos draugės ir me jaunimui kelius į švie- tvirtų komunistinių įsitirakursiai ir trečiakursiai, ir gerbiami draugai! są, mokslą, socialinę pa- kinimų žmonėmis, Todėl dalijosi dar karštais vasa Šiandien respublikos, žangą, gausiai dalijusiems niekad nepabokite sunkuros įspūdžiais, mojo vie kaip ir visos šalies, besi pažinimo džiaugsmo aki- nių, kurių kopiant sta nas kitam ranka... mokančiam jaunimui džiu mirkąs. Universiteto ko- čiais mokslo takais pasi Dar vienas rugsėjis at gi šventė. Rugsėjo pir lektyvas didžiuojasi ir taikys. Visada įtemptai, ėjo į Universitetą. mosios skambutis pakvie tuo, kad per pokario me- kūrybiškai siekite užsi Romas PODERYS tė jaunąją kartą į klases tus jis parengė per 50 brėžto tikslo. Tai ir bus ir auditorijas semtis žinių, tūkstančių specialistų ir svarbiausias Jūsų indėlis, praktinės ir visuomeninės dabar kas ketvirtas žmo įgyvendinant Komunistų veiklos įgūdžių. Tai kar gus respublikoje, turintis partijos keliamus uždavitu brangi šventė ir visai aukštąjį išsilavinimą, yra nius. didžiulei pedagogų, dėsty- Universiteto auklėtinis. Ir Jūs, brangūs pirmaį tojų šeimai, pasiauko Džiugina, kad žaviuose kuršiai, galit didžiuotis, jamai siekiančiai, kad jau kiemeliuose ir skliautuo kad nuo pirmųjų mokslo ūkių daržininkystės, so- noji pamaina bręstų visa tuose Universiteto rūmuo dienų Jūsų vyresniaisiais dlninkystės ūkius, kurie pusiškai išsilavinusi, akty se vilnija nenutylantis stu draugais tampa toks darpriklauso Vaisių ir daržo viai kovojanti už parti- dentiškas šurmulys, ver- nūs ir darbštus dėstytojų vių ir Žemės ūkio minis jos ir liaudies idealus. Ši da kupinas ieškojimų ir kū kolektyvas, iš kurio priva terijoms. Antroji pamai brangi šventė padabino rybos įtemptas mokslinis lote perimti ne tik gausias žinias ir meilę mokslui, na į darbus išvyksta ru šypsenomis gerbiamų pe darbas. gsėjo 30 d. Viso žemdir dagogų veidus, ir, jūsų, Šiandieną tarp Jūsų ir darbui, privalote perimti biams rudens darbuose mieli studentai, veiduose tie, kurie pirmą kartą pilietinį sąmoningumą ir padės per 2230 studentų — džiugus laukimas, džiau atvėrė mokslo šventovės profesinį sąžiningumą, pri Šiemet gerai užderėjo gsmas vėl grįžus į savą- duris, Jums, pirmo kurso valote išmokti būti darbš vaismedžiai. Tad daug ją Alma Mater. Gera vėl studentams, ši diena ypač čiais, mūsų šalies šeimi studentų dirbs sodininkys susitikti su dėstytojais, ge jaudinanti — esate tikrai ninkais. ra laukti susitikimo su pa gausaus pirmakursių bū Dinamiškas Jūsų aukšto tės ūkiuose. auditorijomis, rio, o tuo Pačiu ir visos sios mokyklos komjaunimo Universiteto studentai mėgtomis dirbs 40-tyje respublikos laboratorijomis, antraisiais studentijos pilnateisiai na organizacijos gyvenimas, Žengtas ‘ svarbus turtingas renginiais, gra žemės ir sodininkystės namais tapusiais studentų riai. bendrabučiais. Gera ir žingsnis pasirinktu gyve žiais ir prasmingais dar ūkių. dėl to, kad savo moky nimo keliu. Įdėta daug bais. Universiteto kom musi, visuomeniniu akty- triūso, laikant stojamuo- jaunimo organizacija ak vumu Jūs, dabartiniai Vii- sius egzaminus, pergyven- tyviai talkina profesoriųniaus universiteto studen- ta nemaža jaudinančių, mi dėstytojų kolektyvui, par pasirinkote tinei organizacijai, tobu no Kūno Kultūros Insti tai, pratęsiate garbingas nučių. Jūs ,šios aukštosios mokyklos kelią, kuris pareikalaus linant busimųjų specialis tuto komanda. Antrą vie tradicijas. daug jėgų, atkaklaus dar tų profesinį ir socialinįtą užėmė Vilniaus Peda pagrįstai didžiuoju- bo ir begalinės meilės — politinį parengimą. Sva goginis Institutas. Treti tės,Jūskad gražiausi jaiunys- meilės žmogui. Tarybinė buvo .Universiteto sporti tės metai bėga senajame visuomenė, Jūsų tėvai ir rus 'jos indėlis formuo jant studentų materialisti ninkai. Vilniaus universitete, ke- pedagogai tikisi, kad tap- nę pasaulėžiūrą, didinant E. BUTRIMAS turis šimtmečius skynusia- site gerais specialistais jų visuomeninį-politinį ak-
Į TALKĄ ŽEMDIRBIAMS Rugsėjis ir spalis — talkų kolūkiuose metas, Kokie darbai šiemet lau kia talkininkų ir kur jie dirbs — apie tai „T.S." korespondentas paprašė papasakoti rudens talkų štabo viršininko pava duotoją Bronių ŠAKALĮ. — 1935 visų fakultetų pirmakursiai, o taip pat Teisės fakulteto trečio ir ketvirto kurso studentai rugsėjo 3 d. išvyko dirbti j Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Pasvalio, Biržų, Utenos, Panevėžio, Kėdainių rajonų bei kol-
Nr. 25 (1244)
Sporto rūmų salė. Čion renkasi Universiteto dėstyto jai, studentai. Prezidiume — rektorius akademikas Jo nas Kubilius, profesoriai, de PRADŽIA kanai. docentai, visuomeninių organizacijų atstovai. čia nesublizgėjus, nosies Nuskamba TSRS ir LTSR himnai. Skelbiama iškilmingo nenuleidus! .. susirinkimo pradžia. Studen Pirmakursiai visas ža tai plojimais sutinka rekto bangas įveikė ir nesudre riaus akademiko Jono Ku bėjo net tada, kai, šalta biliaus, LLKJS CK sekreto me fontano vandenyje rės Stanislavos Vaškevičie stovint, reikėjo dekanui nės, VU komjaunimo sekre akordeonu pagroti, neišsi toriaus Algirdo Kumžos svei gando nei žemaitiškų kinimo kalbas. Pirmakursių kalba lietuvių kalbos ir kaukų, nei paties A. Sa vardu literatūros specialybės I kurbaliausko. į so studentė Viliutė RudžinsNežinia, gal juos įkvė kaitė. pė diplomantės Rimos Salėn įžengia III semestro Musnickaitės padainuota dalyviai — geriausi SSB at graudi lietuvių liaudies stovai. Kaip ir dera — stu daina, gal fakulteto mer dentų raporte netrūko šmaik ginų choro atliktas „Gau štumo ir išradingumo. O kai deamus" ar poeto J. Ne rektoriui buvo įteikti žodinio raporto daiktiniai įrody krošiaus linkėjimai? mai — laukų, sodų ir pieno Juk dabar tokių padrą- kombinato gėrybės bei deš sinimų reikia, labai Teį relių gaminimo receptas, juo kia, neš studijos turi ir ku nuvilnijo visa salė. Sį kitą veidą, ne tik links receptą studentams padova-
UNIVERSITETAS RUGSĖJO
penktadienis
LLKJS CK sekretorės S. Vaškevičienės kalba
XXX LINKSMOJI AUDITORIJA
Gintautas Stankūnavičius: Domina meteorologijos pa slaptys. Nuo mažens daug valandų praleisdavau gamtoje. Aivaras Vilkelis: Spren džiau, ką rinktis: geografiją ar istoriją. Pasukau brolio ge ografo pėdomis. Algis Kalanta: Stojau į žur nalistiką. Suklupau. Studijiuosiu matematiką. Taigi specia lybė pasirinko mane. Rytis Dilka: Studijuosiu psichologiją. Tikiu, kad ji ga ili ir turi padėti žmogui. Tokie trumpi, konkretūs atsakymai. Vadinasi, žengtas tvirtas žingsnis savarankiško gyvenimo kelyje. Tai daug, bet vis dėlto tik pradžia. Anot rektoriaus akademiko Jono Kubiliaus, „J pažinimą kiekvienas eina savo keliu. Svarbu greičiau surasti tą kelią". Tad pirmyn! Alma Mater svetingai atvėrė savo duris. Kantrybės, susikaupimo, tikė jimo! Raimonda RAVAITYTE „T. S." neetatinė korespondentė
tyvumą. Čia puoselėjama daugiametė įvairių kom jaunuoliškų kartų darbo patirtis, sėkmingai spren džiamas užsibrėžtas tiks las, kad kiekvienas Uni versiteto žinovas, gilios erudicijos, bet kartu atsi davęs Komunistų partijos politikos vykdytojas, sa vo komunistinius įsitikini mus realizuojantis aktyvio je praktinėje veikloje so cialistinės visuomenės la bui. Gerbiami draugai! Šie metai kupini reikš mingų įvykių, žadinančių didžiulį politinį ir darbinį tarybinės liaudies pakilimą TSKP Centro Komiteto bir želio plenume nubrėžtos gairės tolesniam tarybinių žmonių idėjinio ir dvasi nio ugdymo tobulinimui. Tai liečia ir aukštosios mokyklos pedagogų ko lektyvo, partinės bei kom jaunimo organizacijų veik lą. TSKP CK Generalinis sekretorius, TSRS Aukš čiausiosios Tarybos Prezi diumo pirmininkas J. And ropovas savo kalboje pa brėžė: „...partija siekia, kad žmogus mūsų šalyje turėtų tam tikrą kiekį ži nių, bet pirmiausia būtų auklėjamas kaip socialisti nės visuomenės pilietis, aktyvus komunizmo kū rėjas su jam būdinga idė jine orientacija, morale ir interesais, aukšta darbo ir elgesio kultūra". Todėl naujais mokslo metais Universiteto kom jaunimo organizacija pri valo sutelkti dėmesį stuNukelta į 4 psl.,
Tarybinis studentas 2
Sėkmės mokslo ir žmogiškumo kelyje GERBIAMI SVEČIAI, KO veliuojančiam technizacijos, UNIVERSITETO REKTORIAUS AKADEMIKO JONO KUBILIAUS KALBA LEGOS PROFESORIAI IR specializacijos poveikiui. DĖSTYTOJAI, MIELI STU Čia daug gali pagelbėti DENTAI, Universitete mokslas ir mo apima viską: ir mokslą, ir sa šiai. Dar daugiau, jau pirmai mo ,bet kokio rezultato pa- humanitarinė kultūra, kultū kymas yra palyginti aukšto viveiklą, ir sportą, ir, su siais studijų metais su išsva grindas yra darbas. Ir dl- rinės tradicijos pojūtis. Ne pradedame naujuosius moks lygio — nemažas ir mūsų prantama, poilsį. Tačiau kar jotuoju, kaip atrodo per sto džiausi norai bei talentai be užsisklęskime vien savo pro lo metus — 405-uosius metus studentų nuopelnas. Juk ne tais ši seka imama rikiuoti nuo jamuosius, Universitetu dėl1 nuoseklaus kasdieninio dar- fesijos kiaute, įsileiskime į nuo Vilniaus universiteto įkū įmanoma taip susidvejinti, kito galo, tada mokslas atsi nepažangumo išsiskyrė 801 bo neišsiskleidžia. Apgailes savo sielas literatūrą, dai rimo. Šia proga leiskite nuo- kad pats darytum reikšmin duria paskutinėje vietoje ir asmenų. Kitų 161 likimas taudami pastebime, kad ir lę, muziką. Studijuokime pasveikinti mūsų gus atradimus, o iš studento žodis ,, studentauti" pasidaro tebėra labai neaiškus •— dalis mūsų absolventų, stu istoriją. Tai turėtų būti ypač širdžiai1 profesūrą, akademinį jaunimą reikalautum vien paprastu sinonimu žodžiui „tingi spaudžia įsiskolinimai. Skai dijų metais teikusių daug aktualu mums, seniausio Ta ir ypač jus, pirmakursiai, čių dalykų mokėjimo. Ry niauti". Tokiu atveju netrun čiai ganėtinai iškalbingi, vilčių, pamažu dingsta iš rybų Sąjungos universiteto nuo šiandien oficialiai įrašy šys abipusis. Aukštas moks kama prieiti liepto galą. ir nevertėtų jų praleisti pro horizonto ir niekada nebepasi- tradicijų tęsėjams. Didelius tus į senojo Universiteto linių tyrinėjimų lygis le»Šita aritmetika ypač ak ausis. reiškia. Kažko pritrūko, o dvasinius turtus per keturis matri'kulus. Rugsėjo pirmoji džia sėkmingai organizuoti tuali pirmakursiams, kurie Bet apie tai nėra ko daug dažniausiai valios, pastovumo, amžius sukrovė mūsų pirmta — visos respublikos šventė. mokymą, ruošti perspekty daugelis ateina tiesiai iš mo kalbėti. Užtenka žinoti ir darbštumo. Todėl nuo jau kai. Pažinkime juos, pada Mes, vyresnieji, su nekantriu vius specialistus. Savo ruož kyklos. Mokyklinis mokymas kartkartėmis prisiminti. Tai numės reikia ugdyti atsa rykime savo turtu ir pasi džiugesiu žvelgiame į jaunus tu efektyvus mokymas yra remiasi kasdieninės kontrolės tik abėcėlė, paviršius, ir iš jo komybės jausmą, pratintis jausime daug tvirtesni. Pa veidus, peržengiančius aukš svarbi mokslinio darbo są principu. Aukštojoje mokyk mes nelinkę daryti proble gerai ir iki galo atlikti savo matysime, kad ne mes pirtųjų ir specialiųjų mokyklų lyga. Šita vienovė akivaizdi loje ta kasdieninė kontrolė mų. Su paprastu nesimoky- pareiga, savoi darbą, koks jis pirmieji bandome įspėti pa slenksti — tai mūsų pamai ir iš turtingos Vilniaus uni gerokai silpnesnė. Studentą mu paprasta ir kova: aukšto bebūtų. Darbas yra viena saulio mįsles. Tai padės na beldžiasi į duris. Su tokiu versiteto istorijos. Kai XVIII mes laikome suaugusiu žmo ji mokykla ne vidurinė, ne iš esminių žmogų formuo mums blaiviau įvertinti savo pat nekantrumu mokytojai a. pabaigoje Universitetas gumi, kuris pats sugeba pla nori mokytis — nereikia, gal. jančių ir žmogų įvertinančių laimėjimus, suteiks stiprybės žiūri į pirmokėlius, tik pra buvo perorganizuotas į Vy ningai ir sistemingai ruoštis keliauti toliau. Dėstytojas kategorijų. Neįmanoma įsi tolesniams ieškojimams. dedančius savąjį mokslo ke riausiąją Lietuvos mokyklą, ir kuriam gana du kartus tik morališkai atsako už vaizduoti tokio darbo, kad ir Partija ir vyriausybė skiria lią — kas iš jų išaugs? Mū jis ruošė programas ir glo per metus parodyti, kiek pa studentų pažangumą. Žino grynai mechaniško, kuris didelį dėmesį aukštajam mok sų šalyje nuosekliai rūpina bojo kelių apygardų mo žengė. Ta laisvės iliuzija ne ma, nuostoliai abipusiai, bet nedarytų poveikio ji atlie slui, ypač universitetiniam masi, kad išaugtų tėvų ver kyklas. XIX a. pradžioje su- retą pirmakursį ir suklaidina. ką darysi. Liūdniausias da kančiam individui. Žmogus lavinimui. Stengiamės ir mes ta pamainą, kad ji būtų dar klestėjęĮs Universitetas tapo Po sunkios vasaros leidžiama lykas — vidutinybė. Ne pa palaipsniui darosi toks, kaip sudaryti kuo geresnes są kūrybingesnė, geriaiu pasi- svarbiu mokslo ir kultūros sau atsikvėpti, pasimėgauti gal pažymius, o vidiniu nu jis atlieka savo darbą. Dirb lygas studentams mokytis, vi išbandy- centru, jo auklėtiniai darė naująja padėtimi. Nuostabios sistatymu, dvasios vangumu. dami atmestinai, atžagariom sapusiškai tobulėti. ruošusi istorijos mams, laiko reikalavimams, didelę įtaką krašto visuome rudens dienos nejučiomis bė Pagrindiniu savo tikslu Uni rankom, mes ir patys išglem Jūsų paslaugoms daugiau Yra tradicija naujųjų niniam gyvenimui, buvo na ga, žerdamos iš paskos gel versitetas laiko paskatinti bame, mūsų individualybė tar kaip 4 milijonų knygų bib mokslo metų sveikinimus bei cionalinės sąmonės žadinto tonus lapus. Net nepajunti, jauną žmogų siekti toliau ir si ima irti iš vidaus. Be vi lioteka, modernūs kabinetai, linkėjimus visų pirma adre jai. O nuosmukio laikotar kaip ima vienas ant kito giliau. Ten, kur prasideda dinės disciplinos ir valios pa laboratorijos. Savo žinias suoti mūsų jauniausiems ko piais škursdavo tiek moks guilti įsiskolinimai, kolo- kūryba. Tas tikrasis džiaugs stangų neverta nė svajoti bei išmintį jums perteikia 102 legoms, ką tik peržengu las, tiek mokymas. kvijumai, įskaitos. Tada to mas, kai pats ką nors suvo ap;e didingus žygius. Dideli mokslų daktarai ir profesosiems Universiteto slenkstį. Apskritai, šiuo klausimu kiam įklimpėliui ima rodytis, ki ir nusprendi. darbai prasideda nuo tų ma riai, 652 kandidatai ir docenIr aš pirmiausia į jus krei neverta daug šnekėti. Atsi kad visas pasaulis prieš ji, Yra sakoma ,kad į pažini žu ir ne visada įdomių prie tai. Mokytis tikrai yra iš piuosi1, mieli pirmakursiai, liekantis turi1 vytis pirmau kad jo žvaigždė nelaimin mą kiekvienas eina savo ke dermių atlikimo. Nuo savęs ko, tik reikia noro, discipliJūs atlaikėte tikrai sunkią jantį, o ne atvirkščiai. Tik giausia. Baigiasi idilė, prasi liu. Svarbu kuo anksčiau už iveik'mo. Idealu būtų, jei ga nos. Kaip žinote, dabar vyks. vasarą, pirmą rimtą išbandy- gaila, kad atestatų penketai deda drama. Gerai dar, jei čiuopti tą kelią, kad be rei lėtume daryti tik tai, kas ta visuotinė kova už darbo mą. Dauguma per šiuos ke- vienais atvejais rodo tikrą su laiminga pabaiga. kalo neeikvotume laiko. Kol mums įdomu. Tačiau: nereikia drausmės stiprinimą, Mums lėtą mėnesių išlaikėte ir išprusimą, o kitais yra tarsi Jūs laisvai! renkatės — sto jaunas, kada dar nežinai, ką pamiršti, kad didžiausi epo tai reiškia produktyviai iš baigiamuosius egzaminus priedanga stojančiajam arba ti į aukštąją mokyklą ar ne nuveiksi, laikas atrodo toks chos atradimai yra sunkiau naudoti kiekvieną užsiėmi mokykloje, ir stojamuosius dar blogiau — kuria iliuziį- stoti. Su šituo kartu pasi ilgas, vos ne begalinis. To sio, juodžiausio, kartais tik mams skirtą minutę. Kartu Manau, kad ją, kad jau viskas pasiekta, renkate ir studentiškąją laisvę liau greičiau, o kai galų ga rai vergiško darbo vaisius. tai ir tvarkos laikymasis sa Universitete, nelengvi. Ir kad dėl blogo pažymio kalti — laisvę sąmoningai ir be le tolumoje pasimato tikslas, Neveltui sakoma, kad visi vo mokslo, gyvenimo vietose. abeji buvo džiugu, kad nepasidavėte, blogi dėstytojai. Ar kartais nuolatinio _______ j raginimo mokytis, žiūrėk, ir tau skirtojo laiko nori mokėti, bet ne visi Jauni žmonės labai energingi, kad šiandien kaip lygiatei- geri mokytojai nedaro meš- Kitokios laisvės pas mus nė- galas regėti. O prisiminkime, mokytis. Mokslas visų pirma ir tuo reikįa tik džiaugtis. šiai dalyvaujate mokslo me kos paslaugos, keldami ates ra. Visos šnekos, kaip never kad senatvė ne pats kūrybin yra darbas, dažnai nuobodus, Deja, ir studentai neranda tų pradžios iškilmėse. būna, tato vidurkį? Juk L—, kad ta stengtis, kaip galima nu giausias metas. Užtai tiesiog dažnai monotoniškas ir visa kur išlieti savo energiją. Nesaugo bendrabučių, audi negudrius gaila, kai matai, kiek laiko da sunkus darbas. Mieli pirmakursiai, Uni stojantysis patiki savo ne- sirašyti, apmauti tuščiai Tai yra neišvengiama, ir kuc torijų, kenčia knygos, moky versitetas tikrai džiaugiasi, samais gabumais ir rizikuo dėstytojus, tėra vyresniųjų, studentai praleidžia gaudavau dažniausiai antrakursių, noras arba menkaverčiams daly anksčiau šią tiesą suvoksi mo priemonės. Kartais belie priglobęs tokį gausų būrį- ja: mokykloje neišmanėlį kams. Ne negautų penketų te, tuo bus geriau jums, ka tik pečiais traukyti, kai gabių, energingų ir, tikimės, ketvertus penketus ir čia sublizgėti prieš Kaip nepasigirsi, ar ketvertų gaila, ne pažy na-udinoiau visuomenei. Tad sudarkoma, sulaužoma tai, darbščių žmonių. Mūsų tikė kaip nors gausiu. Ir nepa- ,,fuksą". jimą stiprina įstojusiųjų at vyksta. Ar ne geriau būtų, jei tavęs klausosi. Pikčiausia, miai svarbiausia. Gaila, kad nuoširdžiai kviečiu: neleis- kas apskritai atrodo nesu veltui, stenkitės gadinama. 400 metų jubilie sivežti atestatai. Net 1112- kad jis aiškiai įsivaizduotų kad ne vienas patiklesnis ir nemaža dalis jaunuolių taip kitę laiko os vidurkis 5, o su atestato savo žinių lygį, tada būtų pakliūva. Galų gale jeigu ir ir baigia Universitetą nesu išsiaiškinti esminius dalykus, jui Universitetas labai susi tikslas ne prikimšti tvarkė, išgražėjo. Jau iš nau vidurkiu 3 priėmėme! tik 3 stimulas rimtai ruoštis ir lai pasiseks kartą kitą prasmukti, siorientavę savyje, visko po Mūsų ką pi šituo apgausite? Tik truputį išmokę, bet nesupra jums galvas įvairiausių fak jo ryškėja studentų barbariš žmones. Tačiau daugiametė mė būtų pastovesnė. tę, kam čia leido metus, ko tų bei skaičių, o duoti siste kumo žymės. Būkime šei Tačiau aš šiek tiek nukly save. patirtis verčia kai kuo abe joti, dėl kai ko (ir nuogąs dau į šalį. Juk laimės ieš Todėl dar kartą norisi atėjo. Mokosi iš pareigos mą, fundamentaliuosius moks mininkai. Turime gražų Uni tauti. Jau vien tas faktas šį kotojai, nepagrįstai išgirtieji priminti: nuo pirmųjų dienų arbai iš reikalo- (negi būsi lo pagrindus. Išmokyti mąs versitetą — saugokime jį! tą sako, kad stojamųjų eg liko už durų. Tikime, kad stenkitės mokytis pastoviai, blogesnis už kitus), baigia, tyti, orientuotis informacijos Nemažą studentiško gyve zaminų pažymiai blogesni už studentais tapo tikrai verti nuolatos, kad kuo mažiau bū- kad turėtų diplomą. Čia yra sraute, sugebėti iš jo atsi nimo dalį sudaro laisvalai ’ , stenkitės mo didžioji problema — tiek rinkti sau reikalinga. Kitko kis. Ir nuo to, kaip suge atestato. Bendras stojamųjų to vardo, tikrai norintys ir tų forsavimo, bėsite išnaudoti savo laisvą egzaminų pažymių vidurkis galintys mokytis. Jiems no kytis pastoviai, nuolatos, kad mums, tiek jums. Jeigu pa mokysitės visą gyvenimą. nesiekia nė 4. Pvz., lietuvių rėtųsi tarti keletą žodžių kuo mažiau būtų forsavimo, vyktų su ja susidoroti, galė Pagaliau mūsų tikslas — laiką, daug priklausys Uni sesiįinės nemigos. Ir taip iki tume sakyti, kad tikslas be padėti formuotis jums kaip versitete praeinančių metų raštu jis tėra 3,66, matema apie busimąsias studijas. tikos — tik 3,37. Už Uni Kiekvienas, ateinantis i pabaigos, nes visi metai vie veik pasiektas. asmenybėms, tapti tikrais turiningumas. Juk laisvalaikis leidimas versiteto durų liko 44 me aukštąją mokyklą, vienaip nodai sunkūs ir įtempti. Sta Savo srities suradimas nėra inteligentais. O tam negana — ne šiaip laiko dalininkai (iš 168), 255 tu ar kitaip įsivaizduoja gyve tistika rodo, kad didelė dalis lengvas dalykas, ir prie to būti vien savo dalyko ži nieko neveikiant, Tai ir jėrintys pagyrimo diplomus (iš nimą joje. Gaila, ne visada studentų išsiskiria su Universi norėčiau dar kiek apsistoti. novui. Būtina visapusiškai gų atstatymas, ir labai svar 286). Stojamųjų neišlaikė tas įsivaizdavimas būna tei tetui būtent antrajame kur Nedaug tėra žmonių, kurie plėsti akiratį, ugdyti jausmus, bi savęs tobulinimo, asmeny net 1045 žmonės. Tai iš 3142 singas. Todėl pats pirmasis se. Jau iš to galite spręsti, nuo ankstyvos jaunystės, net reiklumą sau. Juk ir mūsų bės ugdymo galimybė. Iš tariamųjų nuo vaikystės jautė savo pa slapčiausios mintys, troškimai, naudokite šią galimybę, tuo padavusių pareiškimus į pirmakursio rūpestis turėtų ko verta būna dieninį skyrių. Skaičius bū būti kuo greičiau susivoktą draugų išmintis. vienaip ar kitaip labiau, kad Universitete tik šaukimą ir sugebėjo juo va svajonės Juk tų dar didesnis, jei pridėta įvairiame ir turtingame Uni Jau dvidešimt šešti metai dovautis. Daugumai, o ypač atsispindi išorėje, ir jie yra rai yra kuo užsiimti. me vakarinį ir neakivaizdinį versiteto gyvenime. Kad ne aš turiu malonumą oficialiai dabartiniams moksleiviams bū. išsiugdomi. Kai visa tai susi kviečia garsūs mūsų saviskyrius, Ar taip gali būti, reikėtų teisinti nežinojimu sveikinti pirmakursius su pir dingas blaškymasis, kai vis- deda, iš karto pasimato — veiklos kolėktyvai, kūrybikai trejetukininkai, atrodo, skaudžių netekimų, kurie muoju rugsėju Universitete. gą apylygiai moki ir nelabai yra žmogus asmenybė ar nė niai būreliai, sporto, turistų nė nežiūri j Universiteto pu- nė vienais metais mūsų ne Bet kiekvieną kartą iš naujo gali pasakyti, kas širdžiai ar ra. Dvasinio pasaulio skur klubai, kitokie klubai, drau sę? Deja, statistika nepažįs- aplenkia. Deja, esama tarp nustembu, kai po keleto mė timiausia. Panašus jausmas dumo nepaslėpsi nei geromis gijos, visuomeninių profesijų ir ta gailesčio. O gal laimė naujokų tokio įsitikinimo, nesių pamatau tuos pačius nesvetimas ir studentams. Pra manieromis, nei išoriniu ap fakultetas. Tik norėkite surasite kur pasi nusigręžė, blogas bilietas pa kad svarbiausia įstoti. To veidus susenusius, kažkokius simoko metus, net antrus ir siskaitymu, nei sugebėjimu tikrai kliuvo, jaudinimasis aptem liau viskas savaime eisią. išsikvėpusius, ateinančius mal pasijaučia ne į tuos ratus sė apie viską po truputį pašne reikšti savo gabumams, po dė protą? Vienam kitam gal Savaime niekas neina. Tokio dauti malonės palikti studi dęs. Bando kitur, bet kas kėti. O ar galima vadinti in linkiams. Čia jums gali pa ir taip. Tačiau visų šimtų jėgų įtempimo, kaip per sto juoti. Kur tas ryžtas, dvasios garantuos, kad ten jau tikra teligentu tokį aukštąjį moks dėti komjaunimo organizaci tuo nepateisinsi. Mūsų dės jamuosius, gal ir neberei nakilimas, kuris pro baimę ir sis pašaukimas. O laikas eina. lą baigusi žmogų, kuris nė ja, studentų profsąjunga. Stenkitės paimti iš studijų tytojai1 patyrę ir netrunka kia, bet reikia nuolatinio jaudinimąsi švietė stojamų Tokiu atveju patarčiau ypač dviejų sakinių negali suregz suvokti, kur yra jaudinima kruopštaus darbo, mokėjimo jų egzaminų metu? Dingo, gerai pasvarstyti. Yra viena ti gimtąja kalba? Nemokėti metų viską, ką jie gali duo sis ar „blogas bilietas", o reguliuoti savo laiką, kurio kaip ir tie spalvingi rudeni maža paslaptis? nepažįstamas gimtosios kalbos — kas gali ti. Atsiminkite, kad Univer kur tikrasis nemokšiškumas. kartais atrodo tiek daug niai lapaL O gaila. Į Univer dalykas todėl ir neįdomus, būti skurdžiau! Lietuvis Os sitetas yra didelis kolekty Kokia patirtis gali pagelbėti, esą. Mes nė nesitikime, kad sitetą priimame ne tam, kad kad nepažįstamas. Ir eilėraštis karas Milašius ištobulino pran. vas, jame vyksta intensy kai stojantysis absoliučiai visi, atėję į pirmąją paskai paskui atstumtume. Priimame iš pirmo skaitymo retai ka cūzų poetinę kalbą, o mes vus ir įvairus kultūrinis gy nesigaudo matematikos for tą, po penkerių metų susi mokytis, tobulinti save kaip da tepatraukia. Kitaip sakant, ir savosios nesugebame pra venimas. Baigę ne vienas dirbsite mažesnėse įstaigose, mulėse ir teoremose, nemo rinks į paskutiniąją. Tačiau specialistą, kaip asmenybę. įdomumas ateina tada, kai mokti1. ka ilgųjų, nosinių balsių ra nuostoliai galėtų būti ma Bet jei studentui šis reikala pasiekiamas tam tikras pažini Reikalavimų daug, ir jie mokyklose, kur .nebus tokio pasirinkimo. Gali šybos, jau nekalbant apie žesni. Kasmet iš Universite vimas per sunkus — tenka mo lygis. Žinau daug tokių taikytini ne vien pirmakur plataus skyrybą ar dalykines žinias, to pavyzdžių, kai studentas, ilgai siams, bet ir visiems studen tekti ir patiems organizuoti. pašalinama arti trijų skirtis. Gal per abstrakčiai kalbu? abejojęs dėl savo pasirinkimo, tams, lygiai taip pat ir mums, Iš jūsų — garsaus savo kultū nukelia Spalio revoliuciją į šimtų dieninio skyriaus stu XIX amžių. Neperdedu, pats dentų. Tik maža jų dalelė ga Galima ir sukonkretinti. Štai vėliau nė už ką nebūtų suti dėstytojams. Tik reikalaudami rinėmis tradicijomis Univer specialybės. Iš iš savęs maksimumo galime siteto auklėtinių lauks, ką skaičiau tokių rašinių, klau li pasiteisinti objektyviomis pernai stojamuosius egzaminus kęs keisti siausi tokių atsakymų. Gal aplinkybėmis. Dauguma pa vien penketais išlaikė beveik visos širdies linkiu jums, tikėtis šį tą nuveikti. Šiuo sugebate šalia tiesioginio dar per daug reikalaujame? De prasčiausiai ne taip įsivaiz 900 asmenų. Tuo tarpu per jaunieji kolegos, pasirinkto laikinė civilizacija, mokslas bo. Sitam reikia sąmonin ja, norėtųsi daugiau reika davo studento gyvenimą. pavasario sesiją iš žadėtųjų se studijose surasti save, ta nepaprastai daug duoda žmo gai ruoštis. Svarbus studentų veiklos lauti. Mokslas mums neda Studentiškas gyvenimas, ar šimtų beliko tik 89 penketu- da ir savyje atskleisite dar gui, bet kartu ir apriboja galimybę individualiai reikštis, baras -— dalyvavimas vasaros ro nuolaidų, negalime ir ba kaip patys studentai mė kininkai. Užtat vien trejetais nesuvoktos potencijos. Nukelta į 3 psl. Žinoma, bet kokio įdomu- vis sunkiau darosi spirtis nimes jų daryti. Jei šiandien gsta sakyti — studentavimas, sesiją išlaikė 174 pirmakur-
>3 Tarybinis studentas
Atkelta Iš 2 psl.
BENDRADARBIAUJA
MOKSLININKAI
|||||R||||||||H»|||||||H|||||||||||NIIIIIIIIIW
dybos būriuose. Apie nuiktus darbus papasakos tys trečiojo semestro da riai Prieš akis vasaros rbų tęsinys — studentišRugsėjo 6—8 dienomis vavo arti dviejų šimtų s talkos kolūkiams. Jūs Vilniaus gamybinio susi žmonių iš 60 respublikos vienas esate iš kaimo ir Perskaityta tote, kaip ten trūksta dar- vienijimo „Sigma" poil organizacijų. rankų, ypač rudenį. Toi- sio bazėje prie Bebrusų per devyniasdešimt pra 1 prašyčiau labai atsakin- ežero vyko antrasis res nešimų apie taikomųjų i žiūrėti į šį renginį. ,Tam publikos programuotojų programų maketų bei irei goja ir partijos numa- Pasitarimas „Programinė duomenų bazių projekta a ilgalaikė maisto pro- ESM įranga". Jame daly- vimo ir realizavimo mejjna, prie kurios įgyvendi no kiekvienas asmeniškai I rime prisidėti. Gerbiamieji, rugsėjo pirmo» šventė suteikia mums ogą akimirkai atitrūkti nuo sdieninių darbų, dar kar- .TRECIOJO SEMESTRO" A IDAI llIBIIIIHIIIIffllBIlIlIlIlIlIN pergalvoti, kuria krypai einame, ko norime iš vęs ir kitų. Kaip matote, >rai gana nemaži. Ir jie s didėja. Tačiau tai kaip i ir rodo, kad mes pasitime savo studentija, ryž-;) mės užkrauti tokią reika— Vilniaus geležinke nius—Leningradas aptar vimų naštą. Iki šiol jauniekolegos mūsų neapvylė. lio depe talkininkavo du navo viena geriausių pa brigadų, vado ss be ko, visko būna. Ta- VVU studentų būriai lydovų au didžioji dauguma stu. „Ekspresas-83" ir „Konti- vaujama traukinio virši ■ntų sėkmingai rengiasi kis". Iš 120 studentų 112 ninko Alvydo Grigalavi išimai profesijai, aktyviai dirbo keleivinių traukinių čiaus. Jis papasakojo, kad įlyvąuja visuomeninėje, kulrinėje veikloje. Tikrai bū- palydovais. Per pusantro brigadoje dirbo 17 VVU I džiugu, kai ketvirtame, mėnesio talkininkai įgijo studenčių. Savo nuošir suktame kurse ne su vienu teorinių bei praktinių ži džiu darbu jos pelnė kelei iu gali bendrauti kaip su nių, dalyvavo reisuose, vių simpatijas. Viršinin smenybe — gal dar ne vi vežant SSB į Stavropolį, kas parodė „Skundų ir ekai susiformavusia, tačiau Smolenską. Maršrutai sie pageidavimų" žurnalą. Ja iu labai išaugusia mokiniš- kė Maskvą, Leningradą, me — padėkos, gražūs ą drabužį. Tai yra didžiau- Rygą, Klaipėdą ir kitus atsiliepimai: „Reiškiame as atpildas dėstytojui. TSRS miestus, —' pasako didelę padėką trečiojo va Mes tvirtąi tikime, kad ir ja depo rezervo viršinin gono palydovėms. Grupė is būsite verti garbingo kas Česlovas Mickevi turistų iš Permės". „Ačiū! irybmio studento vardo, doN. B. Dmitrijeva iš Daug čius. ai pratęsite keturis šimtme592, 593 maršrutą Vil- pilio". ius turinčias Vilniaus uniersiteto tradicijas, tapsite Alvydas paminėjo E. akiais žmonėmis, kuriuos Čeponytę, Filologijos fa ’niversitetas didžiuodamasis kulteto studentę, Iną Naalėtų prisiminti. Sėkmės umovą ir Jeleną Matiuims sunkiame mokslo’ ir chiną, būsimąsias ekonoar sunkesniame žmogiškumistes. Sios merginos dirio kelyje.
Programuotojų pasitarimas
PALYDOVĖS
STUDENTŲ PRAKTIKOS Pirmakursiai žurnalis liepos ir rugpjūčio inenesiais gamybinę prak tiką atliko LKP CK lei dykloje. Čia pagalbiniais darbininkais spaudos ir įbrošiūravimo ceche, trankrovėjais sportuotojais, triūsė būsimieji spaudos tai
„karaliai". Praktika — ge ra proga susipažinti su laikraščių, žurnalų, bro šiūrų, knygų leidimu, su „juodąja" sipažinti su spaudos leidimo darbo puse.
R. MITKUTĖ
Naujajame VU botani kos sode Kairėnuose lie pos, rugpjūčio mėnesiams buvo įdarbinti apie trisde šimt teisės, filologijos, pramonės ekonomikos, fi zikos, matematikos ir ki tų fakultetų studentų, dėl sveikatos būklės neišvykusių j statybos būrlus. Talkininkai skynė uogas, ravėjo ir genėjo vaiskrūmius eksperimentinės pomologijos skyrluje. Daug padaryta, neblotalklgal padirbėta
todus, programinės įrangos kūrimą ir programų priežiūrą, programavimo mokymą ir kitus ESM programinės įrangos klaiuSimus. universiteto Vilniaus MaF ESM matematinės
bo bene geriausiai. Įspū džiais apie darbą dalijasi Esmeralda. — Pirmasis reisas buvo įspūdingiausias. Dar ne mokėjome vaikščioti ju dant traukiniui, o ypač nešiojant arbatą kelei viams. Vagonai pasvyra į kairę — ir mes į kai rę. .. Į pokalbį įsiterpia ir Ina Naumova, kuri buvo 10 vagono šeimininkė. — Palydovės darbas šiek tiek romantiškas: pa matai daug kitų respubli kų miestų, traukinyje bendrauji su įvairių pro fesijų žmonėmis. Laikrodžio rodyklė ar tėja prie devynioliktos valandos 10 minučių. Į vagonus sulipa pasku tinieji keleiviai. Mergi nos su studentiškom uni formom, pasirišusios mar gaspalves skareles, paviršų lazdekelia i les, ir traukinys tyliai lengvai pajuda. Aleksandras JUOZAPAITIS
įrangos katedros, Skai čiavimo centro ir EKKF Ekonominės informacijos katedros darbuotojai pa sitarimui parengė aštuo niolika pranešimų. Jau-
niausiąs autorius — Ma tematikos fakulteto ketvirtakursis Vitas Povilai tis.
DĖMESIO!
susipažinti su naujomis knygomis, gautomis Moks linėje bibliotekoje, bet ir iš karto užsisakyti norimą leidinį. Ekspozicija kei čiama kiekvieną pirma dieni. Paroda veikia nuo antradienio iki penktadie nio 9—18 vai.
Mokslinės bibliotekos Informacinės tarnybos sky riuje (Lelevelio salėje) po vasaros pertraukos vėl pra dėjo veikti knygų naujie nų paroda. Bibliotekos skaitytojai čia gali ne tik
ŠYPSENOS
TARIAME ACIU ninku išsiskyrė PEF stu dentai G. Lingis, D. Paškonytė, D. Mačiulytė, fi zikai G. Marozas, R. Karkauskas, istorikas G. Bie lskis. Rugpjūčio mėnesj gam tininkai, buvę pirmakur siai, tvarkė senojo Kairėnų parko ir naujojo dendrafloros skyriaus ekspogrėbė zicinius laukus:
Viktoras DAGYS
žolę ,karpė sausas šakas, pureno apie sodinukus žemę, prižiūrėjo medelyną. Didžiausią padėkos žodį reikėtų tarti biolo gėms L. Jonušaitei, R Jasiukevičiūtei, R. Smolskaltel, R. Vaičiūnaitei, L. Razminaltei, geogra fėms Ilonai Pužauskaitei, A. Kirtiklytei, R. Stankū naitei. Neatsiliko ir dir-
bę trys biologai vyrai — A. Sollūnas, A. Stočkus, V. Rinkevičius Čia taip pat suspėjo padirbėti ir būsimieji che mikai, ir EKFF studentai. Visų jų darbu Botani kos sodo kolektyvas liko patenkintas. Dėkojame! Norėtume, kad lankytumėtės dažniau, — darbo rankų labai reikia.
Stepas DEVEIKIS, VU Botanikos sodo skyriaus vedėjas
LLKJS CK SEKRETORĖS S. VAŠKEVIČIENĖS KALBA
Atkelta iš 1 psl. dentų idėjinio-politinio ir Idorovinio auklėjimo tobu linimui, siekti, kad kiek vienas komjaunuolis, kiek vienas studentas ne tik ge rai žinotų ir suprastų TSKP CK birželio plenume iškeltus uždavinius, bet aktyviai dalyvautų jų sprendime. Prasminga, kad šiandien tūkstančiai moksleivių pra deda mokslo metus taikos Pamoka. Ir akademinis jaunimas aktyviai remia tarybinės vyriausybės tai kias iniciatyvas, nuoseklią TSKP taikos politiką^ Ta rybinis jaunimas grėsmin giems imperializmo griau nančiųjų jėgų kėslams Priešpastatė aktyvią kovą ūž taiką.
Ir šiandien Jūs, kiekvie nas Universiteto studentas, privalote suprasti, kad svarbiausias Jūsų indėlis ginant taiką — tai geras mokymasis, pasiaukojamas darbas, aktyvi visuomeni nė veikla. Gerbiami draugai!
Leiskite man Lietuvos Komjaunimo Centro Ko miteto vardu nuoširdžiai Universiteto' pasveikinti dėstytojus, profesorius, studentus — visą šaunų Jūsų kolektyvą naujųjų mokslo metų pradžios pro ga ir iš visos širdies pa linkėti Jums, gerbiami draugai, gražių laimėji mų, kūrybinio džiaugsmo visiems geros sveikatos, didelės asmeninės laimės. ChF IV kurso studentas V. Pelakauskas užfiksavo kelias studentiško vasaros darbo akimirkas. Redakcija tikisi, kad vasarą fotoaparatas ne vieną iš jū sų lydėjo darbe, kelionėse, susitikimuose. Laukiame!
Tarybinis studentas 4'
SVEIKINAM, ŽIVILE! Lenkijos LR Sandomiro mieste pasibaigė pa saulio moterų šimtalangių šaškių aštuntasis čempio natas. Visos trys mūsų ša lį atstovavusios sportinin kės laimėjo medalius. Pa saulio čempionė minskie
tė J. Altšul pelnė auksą, surinkusi 10 taškų iš vie nuolikos galimų. Pustaškiu nuo jos atsiliko charkovietė eksčempione O. Levina, laimėjusi sidab ro medalį. Bronza atite ko šių metų TSRS čem
pionei, mūsų Universite to psichologijos specialy bės studentei Živilei Sa kalauskaitei, surinkusiai 8,5 taško.
V. PRONCKUTĖ
XXX DĖSTYTOJAS: Nejau gi Jūs, taip šykščiai cha rakterizavę „Vyšnių so dą", negalite daugiau pa pasakoti apie patį auto rių? STUDENTAS: Čechovui priklauso posakis: „Lako niškumas — talento bro lis". STUDENTAS
vio galiuko. Tuoj pasa kysiu! PROFESORIUS: O, neIaimingasai, išspjaukite greičiau! Juk tai sieros rūgštis! XXX DĖSTYTOJAS: Jūs man į ketvirtą klausimą neatsakėte STUDENTAS: Leiskite pagalvoti. DĖSTYTOJAS: Mielai. DĖSTYTOJAS: Sakyki Mamai jis mieliausias Galvokite iki kitų egza te, kas yra sinonimas? iš visų vaikų. minų! STUDENTAS: Sinoni XXX Broliams ir sesutėms — mas —- tai žodis, kurį įkvepiantis pavyzdys, gy Studentas, jau du kar mes vartojame vietoj ki venąs sostinėje. tus neišlaikęs istorijos to žodžio, jeigu nežino Dėstytojui — Akmeni egzamino, atėjo pas dės me, kaip anas teisingai nis stabas, kurio kietą tytoją ir dar kartą pa rašomas. pakaušį visais amžiais prašė leidimo perlaikyti. stengiasi prakalti ir ten Susijaudinęs jis pasakė, XXX įdėti žinių nelaimingi pe kad tėvas labai serga, prie mirties, ir paskutinis dagogai. DĖSTYTOJAS: Prieš Dekanui — nežabotas jo noras —• kad sūnus traukdami bilietą, gal velniūkštis, kuris, paju išlaikytų egzaminą. būt jūs norite ką nors tęs Sujaudintas dėtytojas laisvę, spardosi ir paklausti? žvengia ne pagal reiką? paskyrė naują datą. Už STUDENTAS: Taip. Iš ią. mėnesio studentas atėjo. kokio dalyko Jūs egzami Draugams — bendras Dėstytojas uždavė pirmą nuojate? armijos kareivis, drauge klausimą. Tyla. Antrą. padedąs kąsti mokslo Tyla. Trečią. STUDENTO riešutą. — Prašau, kalbėkite! BAROMETRAS Pats sau — „Spjauki, — Tamsta dėstytojau, drauguži, į viską, švilpk, tėvas jau pasveiko. Niežti kairę ranką — kol studentas esi". XXX netrukus gausiu stipendi Chemijos profesorius XXX per paskaitą paklausė ją. Niežti dešinę ranką — studentą: nenumatytos išlaidos PROFESORIUS: Ką rei — Kaip atrodys auksas, su draugais. škia formulė H2SO4? jeigu jį paliksime atvira Sapnuoti kavinę — STUDENTAS: Štai, štai me ore? griaustinis iš dekanato. ji man sukasi ant liežu — Jis bus pavogtas.
PAŠALINTI
KRAŠTOTYRININKŲ VASARA. Taip vadino
NEPAŽANGOS STUDENTAI
pa
nuotraukų ciklą VU absolventas žur
nalistas Klaudijus DRISKIUS.
Pas Gurklių kaimo audėja Oną Paulauskienę
MaF I k. O. Achremovas, vieši IV kurso lituanistė Rima Brazauskaitė. II k. A. Macijauskas, L. Ba ranauskai. Muzikantai. Vakaronė Dapkiškluose. FF I k. D. Girdžinšaltė, J. Devjatova, II k. A. Bukaus kas. GF I k. O. Kraujalytė, II k. L. Girčys. D? I k. J. Minkevičius, IV k. G. Jakučionis. FilF I k. A. Antoškinas, R. Bikytė, II k. B. Vyšniau skaitė. PEF II k. V. Šumskas, R. Kazlauskas. Dingusį studento pažymė Dingusį studento pažymė EkFF I k. R. Juknevičiūtė, jimą Nr. 821375, išduotą jimą Nr. 790720, išduotą A. Vaitovičlus, II k. J. Bie EKFF studentei Alvydai MF studentei Inesai ZALEVkša, D. Dapkutė. ALEKSERIŪNAITEI, laikyti SKYTEI, laikyti negaliojan čiu. PF 1 k. B. Bindokaitė, II negaliojančiu. k. R. Šaltauskas. Dingusį studento pažymė Dingusį studento pažymėTF I k. R. Navickas, IV jimą Nr. 800916, išduotą jimąNr. 820050, išduotą MaF k. A. Surblys. Fil.F studentei Rasai RAMA MF I k. V. Gataveckas, NAUSKAITEI, laikyti nega studentei Valdonei PUCHAIV. Lukoševlčlūtė. liojančiu. TEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801159, išduotą IF studentei Daivai ZARAN KAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 821491, išduotą EKFF studentei Liudmilai ŠUKŠTO, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801430, išduotą PF studentui Sigitui URBO NAVIČIUI, laikyti negalio jančiu.
Medicinos fakulteto far makologijos ir mikrobiolo gijos katedros bei Vaistų sintezės ir tyrimo labora torija nuoširdžiai užjau čia v. m. b. Saulių ROČKĄ dėl tėvelio mirties.
Filologijos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Vokiečių filolo gijos katedros e. doc. p. Antaną ZAMACKĄ dėl mo tinos mirties.
Redakcijos adresas: 232000 —MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 11891. _ Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2455. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. «CoBeTCKnft cTyĄeHT» — opraH napncoMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, npotjiKOMa opĄenOB TpyAOBoro KpacHOro 3HaMe nu h Apy»6u uapoĄOB BHAtHioccKoro yHHBepcHTeTa hm.B. Kancynaca. Ha abtobckom a3LtKe. PeĄaKTop H. BapanunųKanT e.
EKFF statistikos speciacialybės III kurso studen tę Sigutę ŠIMELYTĘ dėl tragiškos tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia gru pės draugai Ir kuratorė
Filologijos fakulteto Vo kiečių filologijos kated ros kolektyvas. IV kurso germanistų kuratorė ir kurso draugai nuoširdžiai užjaučia vokiečių k. ir lit. specialybės iv kur so studentę, kurso vyr. seniūnę Jolantą CHALECKAITĘ dėl jos brangaus tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE