Visų šalių proletarai, vienykitės!
tAUVBII1IS suciDenuas 1973 m. rugsėjo 14 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Su profsąjungos kelialapiais ■ Prabėgo studentiška vasa lą. VVU studentų profsąjun■os komitetas pasirūpino, Bart ji būtų įdomi ir turinin ga. ■ Didelį studentų būrį šiemet l-etingai priėmė Skaisčio lieto pakrantėje įsikūrusi ■ydiškių sporto-sveikatinguKo stovykla. Prityrusių tre nerių vadovaujami, Universi■eto studentai čia siekė ' tortinio meistriškumo. Be Skaisčio Kortininkų, prie Kero vasarojo ir repetavo Istorijos fakulteto Požemio Katro aktoriai, Prekybos falulteto vokalinis instrumentiIs ansamblis. Turėjome ir tėčių — studentų iš Mask vos, Leningrado, Talino, ■hepropetrovsko, Tartu. Stu dentai Žydiškėse ne tik poĮlsiavo, bet ir mokėsi plaukti, laikė PDG normas, dalyvavo Importinėse varžybose, dažną Leną užbaigdavo draugystės [vakaru. I Tai, kad stovyklautojai išLivežė šviesią nuotaiką ir [puikius prisiminimus, didele pilimi yra stovyklos aptarpauiančio personalo (viršiĮ ninkas vyr. dėst. S. Kričala) nuopelnas. Stovyklos virši ninko, Universiteto ūkininkų nuoširdaus darbo dėka poli po sąlygos Žydiškėse žymiai pagerėjo — buvo pastatytos dūlinės viryklos, nudažyta atnaujintas inventorius. Dabar reikėtų nesustoti pusiaukelėje, o toliau plėsti ir [stiprinti Žydiškių sporto-sveikatingutno stovyklos materia linę bazę, padaryti ją tokią, kad galima būtų pasikviesti stovyklauti ne tik mūsų aka deminį jaunimą, bet ir bro■ -kų užsienio universitetų studentus. Pasirūpinta buvo ir meno saviveiklos kolektyvų orga nizuotu poilsiu. Daugiau kaip šimtas nusipelniusio respubli kos kolektyvo — VVU liau dies dainų ir šokių ansamb li — dalyvių rugpiūčio mėtesį ilsėjosi ir repetavo Klaipėdoje, Universiteto ka pela — Palangoje. Kartu su saviveiklininkais prie gintat'nio najūrio ilsėjosi dar trys šimtai VVU studentų. Galėtume panašias stovyk la suorganizuoti ir kitiems meno saviveiklos kolekty-
■v
vams — akademiniam cho rui, Universiteto teatrui ar pučiamųjų orkestrui, tačiau jie neparodo iniciatyvos. Va saros kūrybinės stovyklos leistų saviveiklininkams ne tik gerai pailsėti, bet ir sudarytų palankias sąlygas atnaujinti arba net paruošti kitą repertuarą, ,,nušlifuoti" senąjį. Graži draugystė mus jun gia su broliškų aukštųjų mo kyklų profsąjungomis. Kiek vienais metais keičiamės stovyklautojais. Šiemet mūsų studentai ilsėjosi Leningra do, Kišiniovo, Odesos, Tali no sporto-sveikatingumo sto vyklose. Jie kartu su ukrai niečiais, estais, rusais ir moldavais atostogavo prie Juodosios jūros, Suomių įlan kos, Siaurės Kaukaze. Tokių stovyklautojų buvo daugiau kaip Šimtas. Daug įdomių žygių po Ta rybų šalį surengė vasarą Universiteto turistų klubas, šiemet iškilmingai pažymėjęs savo penkiolikos metų jubi liejų. Turistai žygiavo Kau kazo, Karpatų kalnais, kelia vo po Uralą, Sibirą. Mažiau prityrę turistinių žygių mėgėjai atostogavo mėlynųjų ežerų krašte — Ignalinoje, Lietuvos upėmis, plaukė Jiems studentų profsąjungos komitetas nupirko specialias baidares ir kitą turistinį in ventorių. Didelę pagalbą Turistų klubui teikia Lietuvos res publikinė turizmo ir ekskur sijų taryba. Ji į šių metų LTSR kalnų turiadą pakvietė gausų Universiteto studentų būrį. Turiados dalyviai prieš išvykdami išklausė paskaitų ciklą pagal sudėtingų kelio nių vadovų paruošimo pro gramą. Po praktinių užsiėmi mų Kaukaze jiems buvo iš duoti įvairaus sudėtingumo kategorijų žygių vadovų pa žymėjimai. Nepamiršome ir ' ramuviečių, padėjome jiems suorga nizuoti kraštotyrinę stovyklą Žemaitijoje. Apie šimtą Uni versiteto kraštotyrininkų ratnuvos narių — busimųjų li tuanistų, gamtininkų, ekono mistų ir istorikų — tyrinėjo Telšių rajono Luokės apylin kės geografinę-gamtinę cha
rakteristiką, istorinę-revoliucinę praeitį, etnografiją, tau tosaką, kalbą, atliko šių die nų kaimo gyvenimo sociologinius-psichologinius tyrinėji mus. Tai trečioji tokia stam bi ramuviečių kraštotyrinė ekspedicija, kurią finansavo studentų profsąjunga. Norisi tikėtis, kad šiemet surinktos medžiagos ramuviečiai nepa liks ateities kraštotyrinin kams vėl „atrasti", o greičiau pasistengs jai rasti deramą vietą. Vis populiaresni studentų tarpe Bulgarijos Liaudies Respublikos kurortai. Šiemet su profsąjunginiais keliala piais išlydėjome į Bulgariją jau ketvirtą studentų turisti nę grupę. Studentai, kurie norėjo va sarą pasigydyti, gavo kelia lapius į Druskininkų, Likėnų, Palangos, Birštono ir kitas ąplies sanatorijas bei gydyk las. Apie 50 studentų atosto gavo įvairiuose poilsio na muose. Poilsinių kelialapių galėjome išduoti daugiau, ta čiau. . . tiek nebuvo norin čių (?1). Teko grąžinti 27 ne panaudotus kelialapius į Anykščių „Šilelio" ir Kauno „Lampėdžių" poilsio namus. Didelę reikšmę studentų poilsio sąlygų gerinimui tu rėjo TSKP CK ir Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl prie monių aukštųjų mokyklų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų moksleivių materialinėms ir butų bei buitinėms sąly goms toliau gerinti". Jame numatyta žymiai išplėsti sporto-sveikatingumo stovyk lų tinklą, skirti studentams daugiau kelialapių į sanato rijas ir poilsio namus, apmo kant juos iš valstybinio so cialine draudimo lėšų. Da bar šis nutarimas įgyvendi namas. Akivaizdus pavyzdys: su profsąjunginiais keliala piais šiemet poilsiavo apie tūkstantį Universiteto stu dentų. pilni Įspūdžių, Pailsėję, grįžo jie rugsėjo pirmąją į mūsų Alma Mater, užpildė šviesias auditorijas ir labora torijas. Vytautas ŽEIMANTAS VVU studentų profsąjungos komiteto pirmininkas
■w
Grįžo is tarptautinio kongreso Praėjusią savaitę iš Tanptautinių Asociacijų Federaci jos (IFLA) 39-ojo kongreso, kuris vyko Prancūzijoje, Gre noblio mieste, grįžo Univerį*eto Bibliotekininkystės ir Jokslinės informacijos kaedrų vedėjai K. Sinkevičius L Vladimirovas, kurie taYbinės delegacijos sudėtyje alyvavo kongrese. oi tarptautinė federacija ,!prina bendradarbiavimo
ryšius tarp pasaulio bibliote kų, sprendžia aktualias bib liotekininkystės, bibliografi jos ir mokslinės informacijos problemas. Siame suvažiavi me dalyvavo apie tūkstantis delegatų iš 76 pasaulio šalių. L. Vladimirovas skaitė pra nešimą apie bibliografijos ir mokslinės informacijos dėsty mo pasaulio aukštosiose bib liotekininkystės mokyklose pasikeitimus ryšium su moks
line technine revoliucija. K. Sinkevičius kartu su Tartu Valstybinio universiteto bib liotekos direktore Laime Pep paruošė pranešimą apie ta rybinių universitetų bibliote kų materialinę bazę. Kongre se L. Vladimirovas buvo iš rinktas IFLA Bibliotekinin kystės mokyklų skyriaus pir mininku, o K. Sinkevičius — į universitetų bibliotekų po skyrio tarybą.
KOLEGA! SAUGOK SAVO AUKŠTOSIOS MOKYKLOS — VILNIAUS UNIVERSITETO — GARBĘ. PATEISINK TARYBINIO STUDENTO VARDĄ — GERAI MOKYKIS. AKTYVIAI DALYVAUK VISUOMENINĖJE VEIKLOJE, RŪPINKIS TVARKA BENDRABUTYJE. AUDITORIJOSE!
Praėjęs pirmadienis Fi lologijos fakultete — ne eilinis. Studentus, skuban čius į pirmą paskaitą, pa sitiko po kapitalinio re monto dailiai atrodančios 117, 118, 119 ir kitos au ditorijos, erdvus vestibiu lis, ąžuoliniai sukti laip tai į busimąją filologų kavinę... Na, ir mergi nos su raudonais raiš čiais. Apie budėjimą fakulte tuose buvo daug kalbėta ir rašyta. Šių metų gegu žės 18 dienos „Tarybinio studento" Nr. 16 VVU studentų profkomiteto na rys R. Sarkiūnas ragino „labiau įtraukti studentus į pavyzdingos tvarkos palaikymą Universiteto patalpose ir padidinti jų pilietinę atsakomybę už socialistinio turto saugoji mą bei tausojimą." Visi skaitė, svarstė, ginčijosi. Pagaliau mūsų fakulteto visuomeninės organizaci jos, įkvėptos prodekano doc. J. Balkevičiaus entu ziazmo ir vyr. dėst. A. Kentros iniciatyvos, nuta rė įgyvendinti šią naujo-
vę. Garbė pradėti budėji mą teko IV lietuvių kal bos ir literatūros specia lybės kursui. Ir neatsitik tinai. Ketvirtakursiai li tuanistai daug ką gali pa daryti, būti pavyzdžiu ki tiems, o gera pradžia — pusė darbo. Atrodo, kad pirmosios budėjimo dienos neapvy lė. Nebesimato rūkančių koridoriuose, auditorijose, todėl nesimėto nuorūkos ant grindų. Vakare nebe reikia klaidžioti tamsiais koridoriais, laiptų labirin-' tais. Šviesu, neš budintieji rūpinasi, kad laisvose auditorijose šviesa būtų užgesinta, o koridoriuose ir laiptinėse šviestų visos lempos. Budinčiųjų diena prasi deda 8.30. Gal per anks ti? Bet iki pirmos paskai tos budintis turi patikrin ti, ar elektra tvarkoje, ar netrūksta kreidos, ar iš vėdintos patalpos, ar vi sur švaru. Fakultete trys budėjimo postai po vieną budintįjį kiekvienam, tik bendras budėjimo žurna las, į kurį rašomos pasta-
bos apie drausmingus ir nedrausmingus kolekty vus, tvarkos pažeidėjus. Apie įvairius ūkinius de fektus budėtojai nedels ūkio dami informuoja skyrių: įrašo pastebėtus atitinkamuose trūkumus „Defektų žurnaluose1 elektriko, santechniko ir staliaus. Džiaugiamės, kad naujasis mūsų rūmų ko mendantas drg. Romas Tubutis yra kupinas ryž to ir energijos mums va dovauti, kuriant jaukią ir gražią mūsų studentišką aplinką. Kviečiame visus Uni versiteto studentus jaustis tikrais savo rūmų šeimi ninkais ir rūpintis, kad juose būtų jauku. j. Siaulyte Filologijos fak. profbiuro pirmininko pavaduotoja
NUOTRAUKOJE: IV kurso lituanistės Regina Audronytė, Vida Čer niauskaitė, Sofija Daubaraitė j fakultetą atėjo anksčiausiai — jos pirmo sios budėtojos.
) Į
>
Pirmakursis ir proforgas
S Sutinkamai su TSRS Profe; sinių Sąjungų Įstatais studen! tai — profsąjungos nariai, —! jungiami į profsąjungines j grupes akademinės grupės ! pagrindu. Profsąjunginė grupė jungia nedidelį kolektyvą. Jai ten ka svarbus vadmuo, mobili zuojant studentus, ugdant jų kūrybinę iniciatyvą, praktiš kai atliekant profsąjungos išj keltus uždavinius. j Visuotiniame susirinkime I profsąjunginės grupės darbui vadovauti, atvirai balsuojant, išrenkamas -roforgas ir jo pavaduotojas. Rinkimai turi j būti vykdomi kasmet. j Profsąjungos nariams gru> pės ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo data Daskelbiaį ma ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki sus'rinkimo. i Ataskaitinis-rinkiminis su sirinkimas yra teisėtas, jei ' jame dalyvauja ne mažiau j kaip 2/3 profsąjungos narių, j besimokančių toje grupėje. Grupės proforgas ir jo paj vaduotojas renkami atviru į balsavimu. Išrinktais laikomi J kandidatai, gavę daugiau kaip pusę susirinkime dalyvavusiųjų narių balsų.
praeities atgyvenas jaunimo tarpe. Svarstyti profgrupės susirinkimuose studentus, pažeidinėjančius akademinę drausmę, netinkamai besiel giančius buityje, siekti visuo-
3. Proforgas savo darbe turi tartis su grupės vadovu (kuratoriumi), gruipės seniū nu, gruiporgu, remtis kolek 2. Kovoti prieš antivisuo tyvo nuomone, grupės akty ugdyti meninius pasireiškimus ir vo iniciatyva.
5. Proforgas turi aiški studentams profsąjungos I lūs ir uždavinius, protu! gos narių teises ir pare J įtraukti visus studentus] profsąjungą, nustatyta tvari rinkti profsąjungos nario J kestį. Profsąjungos nario mok tis mokamas priklauso! nuo stipendijos dydž o. s| dentai, negaunantys stiped jos, moka po 5 kap. kas ] nesį. Studentai, gaunasi stipendiją iki 50 rub., mJ nuo 10 rublių po kap., dvz.: nuo 40 rub 20 kap., nuo 50 rub. — kap. ir t. t. Stojamasis mokestis įnl karnas, įstojus į Studė! profsąjungą. Iš gaunanl stipendiją studentų mokė! imamas 1% nuo stipend.J dydžio (jei stipendija 40 rj — mokestis 40 kap.). Neg! nantiems stipendijos stud] tams stojamasis mokestis 10 kap.
Rugsėjo 11 d. įvyko Ryšium su perėjimu į V. BALTRŪNAS — LLKJS CK VII plenumas, kitą darbą, plenumas at LLKJS CK PIRMASIS kuris apsvarstė organiza leido V. Morkūną iš SEKRETORIUS LLKJS CK pirmojo sekrecinius klausimus.
toriaus ir Biuro nario p reigų. LLKJS CK pirmuo sekretoriumi plenumas rinko V. Baltrūną.
1. Proforgas
Ne tik pačiu septintuoju bendrabučiu studentės ir studentai gali džiaugtis, bet ir keliu į jį. Nesino ri važiuoti autobusu. Pėdini Olandų gatve, žvalgy damasis į geltonuojančias, raudonuojančias kalvas. — Bendrabutyje, kuriame yra 195 vietos, įsikū rę teisininkai, prekybininkai ir iš užsienio atvykę studentai, — pasakė mums Universiteto butų sky riuje. Aplinkui tebevaikščioja statybininkai: pagal jų žodį dar vienas bendrabutis priims studentus apie spalio pirmąją. Pamatai pakloti ir sekančiam.
studentų tarpe sąmoningą požiūrį į mokslą, darbą, auk lėti studentus politiškai są moningais, atsidavusiais vi suomenės interesams, sąžinin gais ir teisingais, padėti stu-
4. Proforgas privalo J ti profsąjungos nariams ] rūpinti iš Studentų profkJ teto ar fakulteto ptoIlJ dietinį maitinimą, materiali pašalpą, gauti kelialapd poilsio namus, sanatorl aktyviai dalyvauti skirsi stipendijas, bendrabuti butpinigius.
turi
Studentų profsąjunga — kūrybinė jėga Universiteto NEAKIVAIZDINE gyvenime. Nuo to, kaip aka deminės grupės proforgas PROFORGO MOKYKLA atlieka savo pareigas, pri klauso ir Universiteto profsą junginio darbo sėkmė. Tvarko studentų profsą Šios mokyklos tikslas — jungos komiteto pirmininko padėti pirmųjų kursų proforgams jų praktinėje veik pavaduotojas loje, supažindinti pirmakur Antanas GRALJAUSKAS sius su profsąjunginio darbo aukštojoje mokykloje specifi ka.
dentams įsigyti tvirtas žinias, ruošiantis tapti aukštos kva lifikacijos specialistais; auk lėti jaunimą tarybinio patrio tizmo, ištikimybės komuniz mo kūrimo siekiams dvasia.
meniniu poveikiu jiems pasitaisyti.
padėti
7
NUOTRAUKOSE: Naujasis bendrabutis. 10 kambario gyventojos Ii kurso teisininkės Ire na Ciukšytė ir Virginija Čekanauskaitė užsivertę naujakurių rūpesčiais. — Nors vaza gėlėms nuo kefyro, bet vis tiek gražiau! — sako Virginija.
Vidutinio studento dienotvarkė 7.00 — Keliuosi.
7.30 — Keliuosi. Prekybos fak. II k. stud. E. Gaubytė, NEPAŽANGOS STUDENTAI: Finansų ir apskaitos fak. II k. stud. J. Simonavičius, Filologijos fak. II k. stud. III k. stud. S. Sarklslan. K. Jonušas, III k. stud. A. UŽ GRUBŲ AKADEMINES Endrluiytė, DRAUSMES LAUŽYMĄ — Teisės fak. II k. stud. J. Gamtos fak. II k. stud. B. Matačiūnas ir A. Radišauskas, Feldmonaitė.
PASALINTI
8.00 — Keliuosi. 9.00 — Keliuosi. 11.00 — Pirmas Ja“ gas" (j Į Į pasaulį prakel ta kiekvienas studentą savarankiškai)
12.30 — Pietūs 13.00 — Rimties valao da (kartais namie, da: niausiai — paskaitose' 17.00 — Atėjo Petras paprašė paskolinti pi“?1 iki stipendijos.
Specializuota vertėjų grupė Universitete Nuo 1972—73 mokslo me tų pradžios Vilniaus univer siteto Filologijos fakulteto paskaitų tvarkaraštyje atsira do nauja disciplina — verti mo teorijos įvadas. Dar už pernai iš gabesnių studentų buvo atrinkta 30 žmonių, kuriems Lietuvos TSR aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymu bu vo patvirtintas penkerių mokslo metų planas ir profi lis. Be pasirinktosios lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų kalbos ir literatūros specialy bės, jie lygiagrečiai bus mo komi versti grožinės literatū ros kūrinius. Šioje trisdešim ties studentų grupėje — ke turių skirtingų specialybių
klausytojai. Todėl jinai pada lyta j du pogrupius: pirma jame atskirai tam tikrų pa skaitų klauso lituanistai, ant rajame — vokiečių, anglų, prancūzų kalbų studentai. Li tuanistai gana išsamiai mo komi užsienio kalbų, o ant rojo pogrupio studentams pa pildomai skaitomas dabarti nės lietuvių kalbos kursas. Aukštesniuose kursuose šie studentai klausysis ne tik vertimo teorijos, vertimo is torijos, tekstologijos, redaga vimo pagrindų, bet turės ne maža pratybų, patys rašys referatus, sipecialius semina rinius, kursinius ir diplomi nius darbus. Be to, speciali zuotos grupės klausytojus
bus stengiamasi supažindinti su spaustuvės, leidyklos dar bu, korektūromis, techniniu knygos rengimu spaudai. Skaityti paskaitų ir vesti pra tybų kartkartėmis bus kvie čiami patyrę leidyklų, spaus tuvių specialistai, kritikai, redaktoriai, vertėjai. Specializuotų vertėjų gru pių yra ir kituose Tarybų Sąjungos universitetuose. Sa kysim, Tartu jau kelinti me tai pagal individualius pla nus yra mokomi vertėjai. Tbilisio universitete tokia specializuota vertėjų grupė atsirado daugiau negu prieš dešimtį metų. Šiame univer sitete yra net vertimo kated ra. Bendraujame tiek su Tar
tu universiteto vertėjų vado ve Anglų kalbos katedros doc. U. Lechtsalu, tiek su Tbilisio universiteto vertimo katedra. Iš estų gauname straipsnių, autoreferatų ir ki tokios vertimo teorijos, isto rijos ir praktikos literatūros. Į Tartu susipažinti su busi mųjų vertėjų mokymu buvo siųstas šių eilučių autorius. Iš Gruzijos buvo gautos dvi knygos, kurias su sveikini mais mūsų grupei atsiuntė žinomas vertimo teorijos spe cialistas, vertimo mokslų daktaras prof. G. Gačečiladzė. Tbilisietis profesorius savo laiške rašo sutinkantis atva žiuoti į Vilnių susipažinti su šios grupės darbu ir ketinan
tis paskaityti studentams pa skaitų. Be to, studentams stengia masi sudaryti palankesnes mokymosi ir darbo sąlygas. Antai Lietuvių kalbos ir li teratūros kabinete yra įsteig tas specialus šios grupės se minaras. Jame studentai ga lės rasti re;kalingiausių pa skaitoms ir pratyboms vado vėlių bei knygų. Seminaro pradžia — lietuviškos, rusiš kos, angliškos knygos, gau tos dovanų iš privačios bib liotekos. Tikimasi, kad šis seminaras toliau bendra tvar ka bus p: ldomas iš Universi teto komplektavimo fondų. Seminaro fondus iškarpomis, straipsniais ir kitokia litera tūra gausins ir patys šios grupės studentai. K. J. AMBRASAS („Mūsų kalba", 1973, Nr. 4)
18.00 — Petras pasisko lino 2 kapeikas ir 1Se|C 19.00 — Prie bendrai čio paradinių durų. tės nėra. 20.00 — Janytės nėra
21.00. — Janytės nėra 22.00 — Janytė atėj1 su ilgaplaukiu blondinė-
23.00 — Vakariniai tai dimai ir pasilinksmint®3
24.00 — Ruošiu na®' užduotis. 25.00 — Namų uid“0 tis. 26.00 — Užduotis Apie gulti-
27.00
—
0B'
Merginos dairosi į netolie se stovintį buldozerį. Paga liau Liuda ryžtasi ir nueina tartis. Buldozerininko būta sukalbamo. Dešimt minučių — ir nereikalingas žemės sluoksnis pašalintas. Mergi nos švyti. Tik Henrikas ne patenkintas: — Visą naktį galvojau, kuo užimti merginas. Pary čiui užmigau laimingas, kad suradau darbo dviems die
bus išbandžiau. Ir žemkase buvau, ir dailidėms padėjau, su betonuotojais dirbau, da žiau, net tinkuoti išmokau. Laisvalaikiu linksmybes or ganizavo komisarė, ketvirtakursė medikė I. Veinšneiderytė. Ilgai nepamiršime krikštynų“. Komisarė bei Fi nansų ir apskaitos fakulteto ketvirtakursė A. Daukšytė (pernai jos buvo Tomske) vertė prisiekinėti, lįsti pro
JUVENTUS-73 Ateina rugsėjis, ir auditot os vėl prisipildo studentų Klegesio. Yra apie ką pašne kti po dviejų nesimatymo tenesių: studentų vasara buL įdomi. Kam teko laimė. Įadirbeti petys į petį su lendraamžiais užsienyje, kas Laso Lietuvos laukuose ir Kalybų aikštelėse, kas su Lprine keliavo turistiniais karirutais, o kas išvažiavo Ieškoti romantikos j Tomsko Litį. Buvo ir tokių, kuriuos pakinys nudangino už Maskvos, į senąjį pirklių Lestą Pavolgyje — į Kost romą. Susibūrė margas studentų tūrys — dešimties fakultetų atstovai — iš viso 44 žmones, jei neskaitysime vado, L'n.versiteto vyr. mokslinio pendradarbio J. Nedzvecko : būrio meistro, VISI stu dento H. Jakšto. Į Kostromą įvažiavo ir dar du Univer-' kieto studentai — tai jung inio Lietuvos būrio „Ginta ras“ vadas ir gydytoja: penkuorsiai fizikas V. Gucala i: medikė N. Baukytė. Gamykla „Motordetal", ku rios statyboje šią vasarą plušo 186 studentai iš Lietu ms (be Universiteto atstovų, M dirbo Šiaulių pedagogilio, Vilniaus inžinerinio sta tybos ir Kauno kūno kultū ros institutų, Šiaulių poliiedinikumo ir Vilniaus elektromechaninio technikumo paiuntiniai), turės sąjunginę reikšmę. Tai automobilių ga ilos „Kamaz“ palydovas. Atvažiavę j darbo vietą >uvome šiek tiek nusivylę. — Štai ten — valgykla, a — jau pradėjęs veikti :echas, o va šitoje pusėje — 4 tik užbaigtas administraitris pastatas, — parodė urmininkai. — Visa kita — “r brėžiniuose. ^ieko ypatingo, tik negali '‘įtraukti akių nuo būsimo ■ėjimo cecho griaučių: tam si raudonos metalinės koncultcijos žvdro dangaus fo-
ne atrodo takios nuogos ir vienišos, lyg prašosi mūsų darbo rankų. Tačiau mus nu vedė prie duobės, kurioje springdamas riaumojo ekska vatorius, ir pasakė, kad tai — Universiteto būrio objek tas. Teks betonuoti pamatus energoblokui. Net nesinori tikėti, kad šio kurmiarausio vietoje stovės galingas trans formatorius. Ir prasidėjo darbas. Dvi vaikinų brigados ėmėsi daili džių amato: darė skydus be toninių konstrukcijų for moms. Nuo ankstyvo ryto iki sutemos duobėje (taip mes vadinome savo darbo vietą) skambėjo nurodinėjantys brigadininkų balsai. Ma tematikos ir mechanikos fa kulteto II kurso studentas K. Koskus ir antrakursis teisi ninkas R. Vinč ūnas jautė didelę atsakomybę: laiku ne pastatysi šablonų — suvirin tojai negalės statyti metali nių karkasų, betonuotojai — pilti betono. Sparčiai dirbo ir suvirinto jų penketukas, vadovauja mas Fizikos fakulteto II kur so studento V. Samuilovo. Kai sutemus langų stikluose sublizgėdavo žalsvai mėlyna šviesa, visi žinojo: pradėjo darbą naktinė mūsų suvirin tojų pamaina. Paskutinį žodį tarė beto nuotojai. Deja, darbo sparta ne tik nuo jų pačių tepri klausė. Atveš betoną — ne valgę liks, bet priims; neat veš — dienos užduotis liks neįvykdyta. Kas pasakys, kad betonuotojai — antrakursiai teisininkai A. Jurgelis ir A. Kluonis, trečiakursis fizikas V. Kriaučel ūnas — neverti pagyrimo? Sudėtingiau su darbu pra džioje buvo merginoms. Daug pasako toks epizodas. Prie stoviniuojančio, kastu vais apsiginklavusio būrelio prieina būrio meistras Hen rikas ir parodo: — Kąskite.
’ėkė kaip pjaunamas
— Studentai atvažiavo! — nuskambėjo per visą kaimą. Sujudo sukruto visi. Jau seniai kolūkiečiai laukė talkininkų: juk lau kuose pats darbymetis. Ti'k stovyklos viršininkas Kęstutis Pečkus ir komi saras Kęstutis Kaminskas nerimavo: ar bus kolūkie čiai patenkinti jų darbu, ar sugebės studentai at likti tai, ko iš jų reika laus? Bet labiausiai susi rūpino šeimininkė. — Tokia didelė šeimy na, — nusistebėjo ji. Ir užkaitė patį didžiau sią puodą... „MIS — 73" — taip va dinosi Universiteto Filolo gijos fakulteto pirmo kur so studentų darbo ir poil-
deniai vykusiose J. Gaga‘no taurės krepšinio turnyvaržybose ChF stambiaekulinių junginių spec. ty- studentas Alfonsas Katus- Tiesa, jo ir piršteliu -ekas nebandė liesti — to■,laukiniu" būdu Alfonij savo emocijas liejo! Už “J‘iganišką elgesį Sporto amuose minėtas studentas - austas administracine baujam pareikšti Rektoriaus '°mjaun'mo organizacijos ‘wti papeikimai. Sako, '?u tas žmogėnas vėl ne'^šs padoriai elgtis viešo: v‘etoje, gali ir griežtesbausmės susilaukti — -sveikinti su Universitetu.
KOSTROMOJE
noms. O jos, mat, techniką pasitelkė. . . Tačiau ne visada technika galėjo padėti. Teko kasti duobes, kur ir vaikinus de vyni prakaitai išpildavo. Kostromos molio svorio žo džiais nenusakysi, tik pats pasišvaistęs kastuvu jį pa jusi. . . Paskui viskas įėjo į tikrą sias vėžes, ir meistrui jau neberekėjo sukti galvą, kuo užimti merginas. Brigadinin ke V kurso istorikė V. Križinauskaitė juokavo: — Grįžusi galėsiu pati sau vilą pasistatyti — visus dar
mūsų tėviškėje metinių pro ga surengėme Kostromoje Lietuvos dienas. Koncertavo me, pasakojome apie savo respubliką. . . Miesto kino teatruose atidarėme parodas: „Lietuvos architektūros pa minklai" ir „M. K. Čiurlio nis“. Statybininkų dieną dai navome, šokome, deklamavo me savo kolegoms — „Mo tordetal" statybininkams. Iš aiškėjo geriausi artistai: ant- i rakursiai teisininkas O. Jusys, rusistai L. Lemeševa ir LITERATAI PRADEDA N. Britenkovas. Įdomios buvo ekskursijos DARBĄ po Kostromą. Tai srities cent ras, turintis 300 tūkst. gy Naujais nariais pasipil ventojų. Ilga miesto istorija, nemaža architektūros pa dė literatų būrelis, susi minklų. Čia gyveno ir kūrė rinkęs rugsėjo 6-osios pa didysis rusų dramaturgas A. vakary. Į jo veiklą įsi Ostrovskis. Jo dramos para jungė ne vien busimieji šytos remiantis Kostromos lituanistai, bet ir kitų pirklių gyvenimo stebėjimais. specialybių studentai. Bū Ipatievskio vienuolynas — nuostabus rusų architektūros relio susirinkime dalyva ansamblis — siejasi su Bori vo jo nariai, dėstytoja N. so Godunovo ir Romanovų Bukelienė, svečiai iš Vil dinastijos vardais. Iš šio vie niaus jaunųjų rašytojų nuolyno ilgą laiką buvo val sekcijos: poetė N. Blažedoma Rusija, čia dauguma vičiūtė ir literatūros kriti mūsų pirmą kartą išvydo ru kas A. Gusčius. sų ikonas ir freskas. Apie praeitų mokslo Brigadininkams buvo suor ganizuota ekskursija į Za- metų darbą papasakojo gorską. Ten esantis vienuo literatų būrelio pirminin lynas — vienas iš svarbiau kė Z. Zokaitytė. Ji pažy sių senovės Rusijos kultūros mėjo, įdomius ir turinin ir meno centrų. Unikali bib gus renginius, taip pat lioteka, didžiojo rusų daili nenuslępė ir trūkumų, pa ninko A. Rubliovo (XV a.) sitaikiusių būrelio dar freskos ir ikonas. Architek tūrinis ansamblis byloja apie be. Apie tai diskutavo'bū ištisų amžių menines formas j relio nariai J. Pranskietyir stilius statyboje. Įdomu ir į tė, E. Volodkevičiūtė, J. tai, kad čia dar tebėra vei Sprindytė ir kiti. Naujie kiantis vienuolynas, dvasinė ? ji būrelio nariai trumpai seminarija ir akademija. Žiū-; papasakojo apie save. rėjome į juodais drabužiais Jaunieji poetai J. Liniausapsisiautusius vienuolius kas, M. Bakanas, A. Ge (tarp jų buvo mūsų bendra amžių) ir galvojome: kas jie, nys, V. Piekaitė ir kai ku nep'lnapročiai, fanatikai, rie kiti paskaitė savo kū lengvo gyvenimo ieškotojai? rybos. Literatūros kriti Smagi buvo kelionė Vol kas A. Gusčius kvietė gos upe garlaiviu „Kuzma bendradarbiauti Vilniaus Minin" į Jaroslavlį, autobusu jaunųjų rašytojų sekcijos — į Suzdalę. darbe, supažindino su jos Du mėnesiai prabėgo nepa planais. Visi literatų bū prastai greitai. Atėjo laikas atsisveikinti. Į iškilmingą relio nariai, dėstytoja N. stovyklos uždarymą atvyko Bukelienė ir šio susirinki Kostromos srities ir miesto mo svečiai aptarė, kaip partijos bei komjaunimo ko įdomiau organizuoti įvai mitetų, statybos tresto, ga rius" renginius. Buvo nu myklos „Motordetal“ atsto tarta įsteigti būrelio sien vai, draugai iš latvių būrio. laikraštį. Naujuoju būre Gražių kalbų, padėkų, dova lio pirmininku vienbalsiai nų ir garbės raštų visiems užteko, tačiau maloniausi bu išrinktas M. Bakanas. vo šeimininkų žodžiai: S. NEMEIKAJTE — Mes labai norėtume, IF I k. studentė kad kitais metais Kostromoje vėl pasirodytų mėlynos Lie tuvos studentų uniformos.
vamzdį, o paskui dar šlakstė vandeniu.. . Perėjusieji iš bandymus buvo apdovanoti betoniniais medaliais, sutvir tintais armatūra, su užrašu „Fux“. Vakarai prie laužo, gimi mo dienų šventės (prieš ri kiuotę pakviečiamas kaltinin kas ir mėtomas į viršų tol, kol suskaič:uojamos jo išgy B. BRAZAITE ventos vasaros), dainos, šo IF II k. studentė, kia' — visa tai neatskiriama Kostromos būrio nuo žodžių „studentų stovyk „Juventus“ — 73“ narė la". Draugavome su latvių būriu, taip pat atvykusiu J. Iškauskaitės ir P. Kleidirbti į Kostromą. Tarybų valdžios atkūrimo naų;!;o ūūoir.
PER LEGA1L1Ų UEYTĖLĘ šio stovykla. Tokį pavadi nimą išsirinko patys stu dentai — mat, čia dirbo ir ilsėjosi merginos. Per abi pamainas Legailiuose pabuvojo 60 lituanisčių, germanisčių ir anglisčių. — Taip pat čia buvo ir merginų išbandymo sto vykla, — patikslina K. Pečkus. — Juk jos savo jėgas ir sugebėjimus iš bandė ne tik kolūkio lau kuose, bet ir virtuvėje, poilsio vakaruose. Iš tiesų, sumanumo, iš radingumo merginoms ne trūko. Žvalgausi po mo kyklos bendrabutį, kuria-
Biržų ra j., Legailiai. „Bendro darbo" kolūkis. 1973.VII.8. — VIII.4. ir VTII.4. — VIII.25. me buvo įsikūrusi sto vykla. Garbės lenta, skel bimai, sieninis laikraštis, — čia atsispindi visas stovyklos Gyvenimas. Kiekvienas kambarys pa sipuošęs. Pirmą pamainą stovykloje buvo merginų, mėgstančių megzti. Jos apsigyveno viename kam baryje ir jį pavadino „Virbalo" susivienijimu. Kitas kambarvs pasipuošė Dainos Geležnikaitės pie
šiniais. O štai ir „Kampe lis širdžiai brangus". Čia gyveno septynios mergi nos — „tos vienišos ap leistos širdys"... Į kiemą įsuko mašina. Pasigirdo kalbos, juokai. Merginos grįžo pietauti. Šįryt kėlė linus. Neleng vas tai darbas, o ypač toms, kurios nepratusios. Bet čia studentės daug ko išmoko. — Krovėme šiaudus, dobilus, kūlėme linų gal venas, valėme daržines, — pasakoja merginos. Stovyklos viršininkas, arba „viršaitis", kaip jį
’ PRIMENAME, į kad rugsėjo 21 d. baigiasi geriausio pirmakursių eilė raščio konkursas. Kūrybą į nešt! į „Tarybinio studento" redakciją.
čia vadino, III kurso li tuanistas Kęstutis Pečkus patenkintas merginomis. Taip pat kolūkio pirmi ninkas, partinės organiza cijos sekretorė džiaugėsi talkininkais, viršininku. — Šaunus vadovas, — sako partinės organizaci jos sekretorė Akvilė Kukelkienė. — Sugeba orga nizuoti darbą, gerai tvar kyti stovyklą... O paskui juokaudama pridūrė: — Tiek daug merginų atsivežė ir su visom ge rai sutaria... Beveik du mėnesius plevėsavusi stovyklos vė liava rugpjūčio pabaigo je buvo nuleista. Mergi nos grįžo į auditorijas. D. ČESNAUSKYTĖ
Ar mokate šypsotis? Paskutiniais metais vis la biau domimasi žmogaus emo cine sfera. Emocinė būklė turi didelę įtaką sveikatai, darbo našumui ir moksliniam kūrybingumui. Emocijos — tai ypatinga psichinė būklė, pasireiškian ti organizmo reakcija į įvai rius faktorius. Aristotelis ir kiti senovės filosofai manė, kad jausmai, protas, valia priklauso nuo širdies veiklos. Dabar kiekvienas žino, kad anatominis jausmų subsitratas yra smegenys. Aukštesni, žmogiški jaus mai siejasi su filogėnetiniu požiūriu jaunesnėmis galvos smegenų sritimis — didžių jų galvos smegenų pusrutu lių žieve. Žmogaus jausmai, emocijos ir nuotaika atsispin di jo eisenoje, judesiuose, veido grimasose, širdies ir žarnyno veikloje. Organizme yra vadinama autonominė (vegetacinė) nervų sistema, kuri reguliuoja širdies rit mą, kvėpavimą, kraujagyslių tonusą, žarnyno judesius, šlapimo bei prakaito išskyri mą. Emocinių išgyvenimų metu vegetacinė nervų siste ma jaudinama, todėl žmogui pakinta pulsas, kraujo spau dimas, kvėpavimas, seilėtekis ir kitos funkcijos. Tai žino dami, senovėje vagį išaiškin davo ryžių pagalba. Vagiui jaudinantis, kad jo neatpa žintų, sumažėja seilėtekis ir jo burnoje esantys ryžiai bus sausi, o nekaltų asmenų — seilėti. Baimės, pykčio ar kitų emocinių išgyvenimų metu kraujyje padidėja hormonų koncentracija, todėl siaurėja kraujapyslių spindis, kyla kraujospūdis, didėja cukraus koncentracija kraujyje, grei tėja medžiagų apykaita. Esant ilgalaikėms neigia moms emocijoms, žmogus gali susirgti kraujospūdžio liga, opalige, cukralige, ate roskleroze, stenokardija, šir dies infarktu, egzema, gliau-
koma, o dažniausiai — neu roze. Išsivysčiusiose šalyse beveik kas dešimtas žmogus serga neurozėmis, o JAV — kas penktas. Ypač šie susir gimai dažni administraci niams, ūkiniams darbuoto jams ir pedagogams, nes jų emocijos reiškiasi bendrau jant su žmonėmis. O santy kiai tarp žmonių labai sudė tingi, sužadina daug jausmų. Draugiški, dalykiški, ramūs santykiai tarp bendradarbių, visuomenės ir šeimos narių, laisva kūrybinė iniciatyva, sudaro neįkainojamą sveika tingumo, geros nuotaikos fo ną. Visai pagrįstai daugelyje šalių krautuvėse kabo šū kiai pirkėjus raginantys, o iš pardavėjų reikalaujantys šypsotis. Mes žmonėse labiau verti name ne emocijų protrūkius, o sugebėjimą jas sulaikyti ir išlikti ramiu bet kuriom ap linkybėm. Būna, kad ir dėl smulkmenų nusivtiliame, jaudinamės, pykstame ar bauginamės. Didelis emocinis la bilumas (jeigu tai ne ligos pasireiškimas), rodo auklėji mo trūkumus, nepakankamą žmogaus sąmoningumą ir silpną valią. Emocinė būklė svarbi ne tik pačiam, bet ir veikia ki tų žmonių nuotaiką, kurie gali „užsikrėsti" mūsų opti mizmu, niūrumu ar irzlumu. Garsus XVI a. prancūzų chi rurgas Pare sakė, kad cirko atvykimas į miestą turi di desnę reikšmę gyventojų sveikatai, negu vaistinės ati darymas. Vieno žmogaus nuotaika pagal grandininės reakcijos principą persiduoda kitiems, Vienas neišauklėtas žmogus dėl savo netakto, įžūlumo, egoizmo gali ilgam sugadinti nuotaiką visam kolektyvui. Ypatingai mokėjo bend rauti su žmonėmis, juos nu raminti, įkvėpti optimizmą, pakelti jų tonusą net ir sunkiausiomis situacijomis V. Leninas.
O
<
LLJ CO LU Oi Q
’O LU — > D
o Rūdininkų giria tapo dar vienų ramuviečių krikštynų" liudininkė, o partizanų žeminės tą naktį buvo vienintelė pastogė, prieglobstis nuo žvarbios paryčių vėsos. Teisybę sakant, „krikšto" baisu mus patyrė ne vien fuksai. Mat, panūdo šį etapą įveikt ir tie, ku riems pirmas kraštotyrinis „krikš tas" jau buvo vasarą, Luokės kom Taiigi, pleksinėje ekspedicijoje. ~ nuo žiaurių „razbaininkų" ne tik pirmokėliai spruko, bet ir pagyvenę oberfuksai krūpčiojo, išvydę miško fėjų burtų galią.. . Po valandėlės viskas nurimo, Prie laužo ramiai plaikstės vėliaiva ir sklido tyli daina. Nepatikėtum, kad taip ramiai niūniuoja buvusi miško motina ir jos .prietelkos".
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Gerą nuotaiką sąlygoja ne tik socialinė - visuomeninė padėtis, pasitenkinimą duo dąs darbas, bet ir aplinkinių elgesys, optimali temperatū ra, drėgmė, gera v'so dar bo proceso organizacija, moralinis bei materialinis sti mulas. Veikia žmogaus emocijas ir aplinkos spalvos. Juoda ir violet'nė spalva — slopina nuotaiką, raudona — dirgi na, jaudina. Ramina ir tei giamai veikia nuotaiką la biausiai gamtoje paplitusios spalvos: įvairūs žalsvos, gel tonos, baltos ir mėlynos spalvų niuansai. Nenuginčijamai didelę įta ką nuotaikai turi ir paties žmogaus išvaizda. Graži šu kuosena, gerai prigludęs kos tiumas, švarus, lygus, rūpes tingai nuskustas veidas geri na nuotaiką, žadina teigia mas emocijas. Kalba, žodžiai, kaio spe cialūs žmogiški dirgikliai, taip pat duoda didžiulius po slinkius emocinėje sferoje. O ką ir kalbėti apie litera tūros įtaką mūsų jausmams, nuotaikai. Didžiulę galimybę paveikti mūsų emocijas turi ir dramaturgija, kinematogra fija, muzika, šokiai ir kt. P. Simsonas ir P. Eršovas tei gia, kad be emocijų nėra ir negali būti meno. Menas — žvalumo ir gyvybingumo šal tinis. Pati gamta, kaip visų meno rūšių pirmtakas, teigi mai veikia nervų sistema. Jeigu neiig’amos emociios nuliūdina, apsunkina žmogų, žaloia sveikatą, padaro jį nelaimingu, tai te'giamos emociios — geriausias žmo gaus draugas, jo sveikatos saugotojas, žvalumo ir ener gijos šaltinis. O kelių, te;giamai veikiančių mūsų emocinę sferą, kaip matėme, daug ir įva’rių. Tad būk'me linksmi, šypsokimės ir apdo vanokime šypsniu kitus.
J. ANDRIUŠKEVICIENĖ Med. m. kand.
galiūnas). Nemažai taškų pelnė ir A. Galminas, K. Kvieselaitis. Šis penketu kas finale įveikė darniai žaidusius Istorijos fak. pirmakursius rezultatu 37:32. Pirmieji šiais metais sporto klubo diplomai bu vo įteikti ir pirmo kurso matematikėms, kurios krepšinio varžybų finale rezultatu 42:40 įveikė fi lologes. Tinklinio varžybose nu galėjo Filologijos fak. merginos bei Matemati kos ir mechanikos fak. vaikinai.
Sveikiname studentų profsąjun gos komiteto buhalterį Stepą ZENIAUSKĄ ir Pramonės ekonomikos fakulteto V k. studen tę Valeriją PAULAUS KAITĘ, sukūrusius stu dentišką šeimą.
KOLEGA!
Studentų profsąjungos komiteto kasoje (Centriniai mai 42 kmib.) galima įsigyti Universiteto ženkliukų. 1 sa dirba nuo 1.1.30 iki 17.30 vai. Pietų pertrauka K 14 vai. PROFORGE!
venimo metų!
Studentų profsąjungos komitetas organizuoja eksku jas į Paveikslų galeriją ir jos požemį. Kreiptis į fakulteto profbiuro pirmininką. Bilietai už ekskursijas jau apmokėti studentų pro! jungos lėšomis. Studentų profkomlte
Studente profkomitetas
„TARYBINIO
Laimingų bendro gy
STUDENTO" PLATINTOJAMS
Profesoriau, dėstytojau, studente! Ar jau užsiprenui ravai „Tarybinį studentą"? Prenumeratą priima studei profkomitetas. Kaina 3 mėn. — 24 kap. Studentų profkomitetas skelbia konkursą geriam rr.Tarybinį studentą" platinantiems fakultetams iSaitkl Nugalėtojų laukia premijos!
Rugsėjo 29 — dramos
CH. Šachani, L. P:randeį Lukianas. NUO IRANO PRAGARO, (trijų dalių * rinė reklama). Režisieriaus asistentai Orlauskas, G. Indriūnas R. Tubelytė. Kurso vado V. Limanatas.
Z <Oi
„razbaininkai" dingo, ir baisioji meška. Liko Juozas. Gražina, Hen rikas, skaitąs priesaiką. . . Naujokus padrąsino mūsų vadovo dėstytojo V. Mačiekaus linkėjimai. O toliau viskas kaip iš pypkės ėjo. B. KATILEVICIUTE NUOTRAUKOSE: Alfonsas Šul cas, buvęs pirmosios Trakų (Vy tauto) partizanų brigados būrio „Laisvoji Lietuva" komisaras, LLKJS Trakų apskrities pogrindinio komi teto pirmasis sekretorius, susitiko su Universiteto kraštotyrininkais. Regimantas Pranaitis (FF) — ramuvos muzikantas. Pirmakursės litua nistės Z. Mockutė ir D. KaziUonytė — jau ramuvietės.
KAINA 2 KAP.
PRADEDA PIRMAKURSIAI „Mokslo" sporto klubas jau surengė pirmąsias vi daus varžybas. Salėje šei mininkavo Dirmakursiai — tinklinio ir krepšinio mėgėjai. Ypač pakiliai vyko vaikinų krepšinio varžybos, kuriose dalyva vo visų vienuolikos fa kultetų komandos. Nuga lėtojų vardą iškovojo Fi nansų ir apskaitos fakul teto jaunieji krepšinin kai. Jų gretose buvo ir gana prityrusių sportinin kų (pirmaatskyrininkai L. Štelbys, D. Milius, G. Gri-
REDAKCIJOS
Neseniai įvykusia sporto klubo valdybos sėdyje buvo nutarta rengti Universitete „Ko jaunimo taurės" varžyt Jų programą sudarys k sas, krepšinis ir PDG d, giakovė. Krepšinio var bas numatyta pradėti n sėjo 15 d., o kroso st tas bus duotas rugsėjo dieną. PDG daugiakoi varžybos prasidės trup vėliau. Ruošiami Universit spartakiados varžybų ni statai. Be šių varžybų, spo klubas numato suren dėstytojų spartakia varžybas tarp bendrai čių, nemažai draugi; rungtynių. „Mokslas" kviečia sus sporto mėgėjus makai dalyvauti sporto k bo renginiuose, nuc treniruotis. V. MATULAT
Rugsėjo 30 (Kolonų sa*1 — MUZIKOS VARA* Dalyvauja LTSR Valst} i Konservatorijos studentų merinis orkestras ('a LTSR n. a. S. Sondeckis!
UNIVERSITETO KIEMO TEATRO DIENOS Stuokos — Gucevičiaus kieme
Bilietai parduodami ši tų profsąjungos komitet® Rugsėjo 23,24 — Just. 15 iki 17 vai. ir Marcinkevičius. SIENA. (Universiteto 7) nuo Režisierė — N. Kurklietytė 17 vai.
Rugsėjo 26, 27 — Vydū nas. PROBOCIŲ ŠEŠĖLIAI (trijų dalių dramatiška aidi-
Vaidinimų pradžia 20
Režisierius — L. Ciunis
Ekonominės kos specialybės I* HnU studentai ir vado** širdžiai užjaučia BAUBLĮ dėl myli”10 lio mirties.
Rugsėjo 28 — J. Baltušis. NOVELĖS APIE MEILĘ. Inscenizavo G. Žilys, režisierius L. Ciunis
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlversiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 3711
LV 11276
RUDAKI ALGIS