VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cara/ms VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
e
Milijonus jaunų patriotų, aktyvių komunistinės visuo menės kūrėjų išugdė Lenino Komunistinė Jaunimo Sąjun ga, kuri kitąmet pažymės įkūrimo šešiasdešimtmetį Maža jos dalele yra ir Uni versiteto komjaunimo organi zacija, kuri dalyvauja visuo se dideliuose Sąjungos dar buose, komunistiškai auklėja vaikinus ir merginas. Naujas labai reikšmingas mūsų or ganizacijos gyvenimo laiko tarpis bus ir 1977—1979 me tai. Kartu su visa šalimi Uni versiteto komjaunuoliai ruo šiasi garbingai sutikti Didžio sios Spalio socialistinės re voliucijos 60-ąsias metines, rengiamasi pažymėti komjau nimo įkūrimo metines, Uni versiteto jubiliejų. Svarstome ir karštai pritariame naujam ISRS Konstitucijos projek tui. Visa tai įpareigoja kiekvie ną Universiteto komjaunuolį, kiekvieną pirminę organiza ciją ir visą Universiteto komjaunimo organizaciją dar geriau organizuoti savo veiklą, pagrindiniu uždavi niu laikyti gerą studentų mokymąsi ir aktyvų dalyva vimą visuomeninėje veikloje. Pirmaisiais pokario metais Universiteto komjaunimo or ganizacijoje buvo vos keli nariai, o dabar jų priskai čiuojame 8894. Vien per IX penkmetį mūsų šeima padi dėjo daugiau kaip 2000 na rių. Dabar Universiteto kom jaunimo organizaciją sudaro 11 fakultetų, Mokslinės bib liotekos ir administracijos or ganizacijos. Žinoma, ne vien skaičiumi išaugo ir sustiprė jo ji. Organizacija įgijo įvai riapusiškos veiklos patyrimą, aktyviau dalyvauja spren džiant studentų mokymosi, komunistinio auklėjimo rei kalus. 1970 m. lapkričio mėn. įvykęs pirmasis Universiteto mokslo pirmūnų sąskrydis priėmė kreipimąsi į visus mūsų studentus. Jame sako
SVARBIAUSIOS
NUMERIO TEMOS: > KOMJAUNIMO ORGA NIZACIJOSE PRASIDEDA ATASKAITOS IR RINKIMAI % UNIVERSITETO RlSlMTMEClUI
KETU-
'■ SPORTUOKIME VIENAS
KIEK
% RUGSĖJO PIRMOJI — ŠVENTĖ IR DARBO PRA DŽIA
1977 m. rugsėjo 9 d. Nr. 25 (1009)
Rugsėjo pakviesti kas rylą tūkstančiai Universi teto studentų skuba j au ditorijas pradėli didelio darbo dieną. Kas ryta — praturtinti savo žinojimą, siekti kilnaus ir gražaus. Visų akys dabar nu kreiptos Į pirmakursius, visi linki jiems geros pra džios. Nuo 'o, kaip sek sis jiems adaptuotis aukš tojoje mokykloje, ar nuo pirmųjų semestro die nų pradės sistemingai, i kruopščiai dirbti, priklauI sys visų studijų sėkmė, i Kas rytą skuba j pai skaitąs ir šios trys piroiaį kursės — anglų kalbos ir literatūros specialybės studentės D. Verikaitė, V. Banionytė, R. Kulikauskaitė.
IR PILIETINĖ BRANDA ma, kad „geras mokymasis yra pagrindinis mūsų studen tų uždavinys. Blogai besimo kančius komjaunuolius būtina laikyti savo pagrindinės už duoties neįvykdžiusiais orga nizacijos nariais, jiems būti na taikyti visas VLKJS įsta tuose numatytas bausmes". Tokia Universiteto komjauni mo organizacijos darbo gairė kovoje už pažangumą ir aka deminę drausmę. TSKP CK Generalinis sekretorius, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo pirmininkas drg. L. Brežnevas sąjunginiame stu dentų sąskrydyje pabrėžė: „Aukštųjų mokyklų komjau nimo organizacijų darbas svarbus ir labai atsakingas Iš tiesų mokymasis institute arba universitete reikalauja iš jaunuolio savarankiškos mokymosi sistemos, o tam reikia stiprios valios, kryp tingumo. Draugiškas reiklu mas sau ir aplinkiniams, tvirta savidrausmė, nuolati nis mokymosi tvarkos kelia mų svarbių reikalavimų vyk dymas — tokios yra būtinos būsimojo specialisto profesi nio ir pilietinio brandumo sąlygos. Ir kaip tik komjau nimas turi skiepyti šiuos bruožus". Paskutiniais metais Univer siteto studentai vis geriau studijuoja. Per penketą me tų pažangumas išaugo nuo 85,4% iki 94%. Kas dešim tas Universiteto studentas yra mokslo pirmūnas. Kom jaunimo organizacija didžiuo jasi Lenino stipendininkais K. Kirša (MMF), R. Makuška (ChF), D. Blažyte (IF) ir kt. Gimė naujos darbo formos ir tradicijos. 1970 m. mūsų komjaunuoliai Švenčionių ra jone supylė Šlovės piliakalnį pergalės prieš fašistinę Vo kietiją 25-mečiui pažymėti. Sį pavasarį prie šio piliakal nio įvyko pirmasis Universi teto studentų sąskrydis „Tų dienų šlovė neišblės". Kitą met rinksimės jau į antrą tokį sąskrydį. Platūs komjaunimo organi
zacijos internacionaliniai ry šiai. Internacionalinis klubas bendrauja su 50-čia šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų. Kasmet savo tarptautinėje stovykloje sulaukiame drau gų iš VDR, LLR, CSR aukš tųjų mokyklų. Jau dešimti metai komjaunimo organiza cija bendradarbiauja su Greifsvaldo (VDR) universi tetu. Platų užmojį organizacijos veikloje įgavo darbinis stu dentų auklėjimas, ypač vie na jo dalių — studentų sta tybiniai būriai. Savo dvide šimtąją trečiojo semestro va sarą Universiteto komjau nuoliai pasitiko savotišku „rekordu" — buvo suorgani zuoti 44 būriai. Jie atliko darbų daugiau kaip už 1 mln. rub. Kaip ir 1957 me tais, statybinio būrio vėlia va plevėsavo vėl Žilinuose (Varėnos raj.). Taip mūsų veikla įsilieja į visos šalies komjaunuolių darbus, taip mes gražiname Tėvynę, mokomės būti jos darbininkais ir piliečiais. Pa kalbėti apie mūsų nuveiktus darbus ,apie tai, kaip pasitik sime artėjančius svarbius ša lies jubiliejus, gera proga yra dabar prasidedanti at skaitinė rinkiminė Kampanija, visuomeninės politinės prak tikos atestavimas. Kiekvie nas komjaunuolis atsiskaitys už savo veiklą, pasiryš naujiems darbams. Ataskaiti niams susirinkimams reikia gerai pasiruošti, principingai aptarti veiklą, išnagrinėti trū kumus, komjaunimo vado vais rinkti autoritetingiausius savo draugus, puikius studen tus, žmones, turinčius organi zacinių įgūdžių ir gebančius telkti kolektyvą geriems dar bams. Ataskaitiniai susirinkimai — ne tik atlikto darbo sumavimas, bet ir naujos veik los pradžia. A. BAJARUNA.S LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Kiekvienas, įstojęs į aukštąją mokyklą, tuo la ■■ KONSTITUCIJOS EILU biau į Vilniaus universitetą, jaučia didį džiaugsmą. TĖS GYVENIME Didelė garbė mokytis mokykloje, kuriai suteiktas Vinco Kapsuko vardas, kuTi mena Mikalojų Dauk šą, Simoną Daukantą, Martyną Počobutą, Lauryną Stuoką-Gucevičių, Adomą Mickevičių ir daug kitų kultūros ir mokslo vyrų. Jų vardai simbolizuoja ne tik mūsų tautos, bet ir kaimyninių tautų minties progresą. Todėl mes, pirmą kartą peržengę Univer siteto slenkstį, jaučiame didelę atsakomybę. Greit minėsime keturišimtąsias Universiteto me tines. Tai svarbus įvykis mūsų respublikos gyveni me. Juk Vilniaus universitetas yra seniausia aukš toji mokykla šalyje, kuo mes pagrįstai turime tei sę didžiuotis. Mūsų senojo Universiteto -.įeprislegė metų našta. Kasmet priimama vis daugiau studentų, statomi nauji korpusai, restauruojamos patalpos, tvarkomi kiemeliai, nusitiesė simboliška savo pava dinimu Saulėtekio alėja, kurioje statomas modemus akademinis miestelis. Nepalyginamai išsiplėtė mo kymo apimtis. Šių mokslo metų pirmakursių naujasis gyvenimo
Mūsų laimė, mūsų atsakomybė
etapas susijęs su istoriniais įvykiais šalyje. Svars tomas naujas Konstitucijos projektas, ruošiamasi paminėti Spalio šešiasdešimtąsias metines. Visa mū sų šalis su pakilia nuotaika ir sąžiningu darbu su tinka šiuos neeilinius įvykius. Kiekvienas darbas mūsų šalyje aukštai vertina mas. Visi turime tikslą turtinti ir puošti mūsų gy venimą. Gėrybes kuria darbininkas ir mokslininkas, žemdirbys ir menininkas. Kiekvienas privalo nors mažą žemės plotelį padaryti gražesnį. Artojas puo selėja želmenį, ir, kaip atpildas už visą darbą, žel muo virsta duona, kurią artojas laužia ir dalija žmonėms. - Mes taip pat pasižadame kuo geriau dirbti ir mo kytis. Šios pastangos išreikš mūsų gilią padėką Par tijai ir Vyriausybei už tai, kad mūsų šalyje kiek vienas gali laisvai siekti mokslo. Nuo darbo ir įgytų žinių priklausys, ką galėsime duoti žmonėms, kad dar labiau suklestėtų mūsų Tėvynė. Ramūnas BOGDANAS lietuvių k. ir lit. spec. 1 k.
ŠVENTĖ KVIEČIA PRIE KNYGŲ
Už vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuo meninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo raudonosios vėlia vos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto Rusų kal bos katedros vedėjai, filologijos kandidatei docentei Lili jai SudavičieneI Lietuvos TSR nusipelniusios dėstytojos garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. rugsėjo 2 d.
Fizikos Matematikos ir mechanikos Chemijos Gamtos Medicinos Filologijos Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Ekonominės kibernetikos ir finansų Teisės Iš viso:
%
w □ r E m N T ®r o ® O
-J *
bai vertinga šio pastato šiau rinio fasado renesansinė ap daila eile nedidelių arkų Vakarinė šio korpuso dalis vėlesnė. Tai rodo ir sandūra tarp dviejų namų, nevieno das grindų ilgis, o ir pastato konstrukcija visai kitokia: pastato viduje vietoj ištisinių sienų buvo tik stulpai, su jungti arkomis, ant kurių rė mėsi skliautai. Beje, tai labai charakteringa renesanso ūki niams pastatams. Iš 1774 me tų inventoriaus žinoma, kad čia yra buvusi alaus darykla su krosnimis salyklui džio vinti, grūdų sandėliai. Buvę čia ir šeimynos .dalių, dai lidžių ir kitų amatininkų — kambarių. 1803 metais visa me šiame korpuse įrengiami butai universiteto profeso riams. Gyveno čia ir archi tektas M. Šulcas, architektas K. Podčašinskis. . Pastarojo butas gausiai dekoruotas kla sikiniais karnyzais, piliastrais. 1832 metais uždarias univer
.1 p 5 >N Q Q Q
V) O □ gi o C
89,6 87,2 91,6 97,8 93,7 94,3 97,5 96,1 95,3
414 793 277 465 698 870 759 383 267
377 720 266 456 644 810 742 354 252
91,1 90,8 96,0 98,1 92,3 93,1 97,8 92,4 94,4
32 67 33 ' 32 65 66 42 23 19
37 73 11 9 54 60 17 29 15
91,3 96,1
1052 446
972 435
92,4 97,5
32 24
30 11
435
396
93,4
6424
6028
sitetą, rytiniame šio korpuso gale (senojoj dalyje) įiengtos gimnazijos klasės, viršu tinėje salėje — cerkvė. Atrodo, jėzuitų ’aikals da bartiniu Sarbievijaus kiemu ir baigėsi Universiteto val dos. Taip, anksčiau dabartinia me Daukanto (buv. Smuglevi čiaus) kieme buvo daržai, XVIII a. priklausę Vilniaus kapitulai. Praėjimas į šį kie melį buvo atidarytas tik ca rizmo laikais, greičiausiai 1818 m., kai buvo statomas pastatas, kuriame po Univer siteto uždarymo buvo įreng tos gimnazijos klasės. Daili ninkas Smuglevičius čia tu rėjo savo atelje. Vėliau vie nokiu ar kitokiu būdu iš ran kų į rankas eidami, ir aplin kiniai namai bei posesijos buvo prijungiami prie Uni versiteto. Pavyzdžiui, apie dabartinį Mickevičiaus kiemą buvo keturios atskiros pose sijos. Pirmieji rašytiniai duo menys, kuriuos pavyko rasti,
PUSIAUSVYRA, JAUKUMAS, GROŽIS minklų konservavimo institu to architektė A. Švabauskienė. Vienas gražiausių Universi tete — Sarbievijaus kiemas. Čia Ir diplomuotus savo ko legas į savarankiško gyveni mo kelią palydim, ir mokslo mediumą po garsiuoju filo logų beržu atšvenčlam, ir, fuksais būdami, fontano čiurkšlių krikštą ant savo kailio pajuntam... A. ŠVABAUSK1ENE. O jė zuitų laikais čia buvo šeimy nos, tarnų kiemas. Seniausias šiame kieme — trijų aukštų renesanso ūkinis pastatas architekto Kloso teigimu, kažkada priklausęs miestie čiui Tomui Klepažui. Ten, kur jau ruošiama lituanistų skaitykla, seniau... žvengė eiklūs ristūnai — pirmą aukštą užėmė arklidės. Kito je laiptinės pusėje buvo gy venami kambariai šeimynai. Architektūriniu požiūriu la
Mokslo p irm ū n ų
Fakultetas
A. STANEVIČIAUS nuotraukoje: Filologijos fakulteto arkados.
Kruopščiai — plyta po ply tos, akmuo po akmens, arka po arkos — atkovojamas iš senovės Vilniaus universiteto grožis. Bejėgiai buvo keturių amžių lietūs, gaisrai ir karai suardyti Universiteto pasta tų grožį, architektūros formų pusiausvyrą, kiemelių jauku mą. Bet šimtmečiai lieka šimtmečiais — ir margą freskų raštą nugairino, Ir grakštų skliautą paliko lai kytis ant kelių akmenų — ir tai sutrūnijusių... — Ruošdami Universiteto restauracijos ir rekonstrukci jos planą, stengėmės nesu griauti tos simetrijos, pusiau svyros, jaukumo, kuo subti liau ir šiuolaikiškiau atkurti tai, ką dar paliko laikas. Daug įdomios ir išsamios me džiagos apie Universitetą pa teikė mūsų instituto istorikai M. Banikonienė, T. Dam brauskaitė, V. Drėma. Jos pagrindu architektams J. Kriu keliui, Z. Vanagaitei, E. Ur bonienei ir man teko sunkus ir įdomus uždavinys — Uni versiteto rekonstrukcija ir restauracija, — pasakoja Pa
DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIOS DĖSTYTOJOS GARBĖS VARDO SUTEIKIMO L. SUDAVlClENEI
Pažangum as
Dabar ,kai prasidėjo naujas semestras, gal nepakenktą prisiminti ir praėjusią pavasario egzaminų sesiją — kad jos pamokos praverstų artėjančiai. Pasvarstykime, kaip studijavome praeitą semestrą, aptarkime savo klaidas. Jei kas neaišku, visada kreipkimės į dėstytojus, vyresniuosius draugus. Lai ir pirmūnai daugiau padeda silpnesniems — savo patyrimu, patarimais, lai atsiliekantys tampa pirmū nai. Geroms studijoms mus įpareigoja Didžiojo ‘spalio ju biliejiniai metai, artėjanti Universiteto 400 metų sukak tis, mūsų kolektyvo siekimas tapti pavyzdine respublikos aukštąja mokykla. Principingu pokalbiu apie studento pareigą, valstybinę užduotį gerai studijuoti turi tapti vykstantys pirminėse komjaunimo organizacijose ataskaitiniai susirinkimai. Blo gas mokymasis nesuderinamas su komjaunuolio vardu, tai turi žinoti ir jausti (čia grupės kolektyvo reikalas) kiek vienas organizacijos narys.
Prezidiumo Įsakas
Išlaikė
Pats gerai studijuok ir draugui padėk
makursius. — Be mokslo nebeišsiverčia jokia mūsų veiklos sri tis, — sako prof. J. Kubilius. — Išsilavinimas, profesinis ir bendramokslinis pasirengimas tampa svarbiu kriteri jum, kai sprendžiame apie žmogU — visuomenės narį. Mūsų liaudis nuo seno žiū rėdavo su pagarba į žmogų, kuriam likimo ar valios dėka pasisekdavo įgyti aukštesnį išsilavinimą. Galime džiaug tis, kad ir šiandien mokslas gerbiamas ir vertinamas nė kiek ne mažiau. Toliau rektorius kalba apie didelį partijos ir vyriausy bės dėmesį mokslui, švieti mui, jaunimo lavinimui ir auklėjimui, apie Universiteto (Nukelta į 3 psl.)
ӣ
kevičius, Į šventę atvyko Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, partijos ko miteto sekretorius doc. K. Poškus, LLKJS Universiteto komiteto sekretorius H. Ra monas, Studentų profsąjun gos komiteto pirmininkas A. Kairys, Darbuotojų profsą jungos komiteto nlrmininkas doc. f. Žeberskis, fakultetų vadovai, profesoriai, docen tai, dėstytojai. Salės skliautais nuskamba naujas Tarybų Sąjungos ir LTSR himnai. Į susirinkusius kreipiasi Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Rektorato ir partijos komiteto, visuomeni nių organizacijų vardu rek torius sveikina visą Univer siteto kolektyvą, ypač pir
Pažangum as prieš metus
Profsąjungų rūmai buvo per daug ankšti, kad juose sutilptų visi norintys būti šių metų pirmakursių šven tės liudininkais. Aišku, rug sėjo pirmoji — šventė ir ki tų kursų studentams, bet šiandien dėmesio centre jie, pirmakursiai, pamaina tų, ku rie pavasarį atsisveikino su Universitetu. Prorektorius doc. B. Sudavlčius atidaro iškilmes. Jose dalyvauja svečiai: LKP CK sekretorius L. Šepetys, LTSR Aukštojo Ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras H. Zabulis, ministro pavaduoto jas K. Žukauskas, Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Vileikis, Le nino rajono Vykdomojo ko miteto pirmininkas J. Vait
LTSR Aukščiausiosios Tarybos
mini, kad gotikinis namas 1662 metais priklausė mies tiečiui Tomui Gibliui, 1666 metais buvusiai Giblio žmo nai, tuo metu jau Losockienei. Nežinia kada ir kokiu būdu šis namas atiteko Ma salskiams, ten jie gyveno iki 1775 metų, kada namas ati teko Edukacinei komisijai. , Iki 1830 m. namo dalyje prie gatvės buvo Universite to rektoriaus butas, nuo ko namas buvo gavęs „rekto riaus namų" pavadinimą. Ki toje pravažiavimo pusėje esanti pastato dalis susideda iš dviejų buvusių atskirų na mų, priklausiusių vaivadai Dominikui Sluškai, Minsko seniūnui Zavišai ir karaliaus sekretoriui Strunkui. Pirmuo sius du namus buvo pirkęs Mykolas Pranciškus Oginskis ir 1713 m. palikęs Antanui Oginskiui; tas savo ruožtu pripirko iš Strunko trečiąjį namą ir sujungė visus tris į vieną. 1724 m. Antanas
93,8
Oginskis šiuos namus užrašė jėzuitams, Turimomis žiniomis galinis namas buvo barokinis, kiti du gotikiniai. Jie buvo kelis kartus rekonstruojami, o po architekto Levickio projekto įgyvendinimo pasikeitė tiek, kad jau buvo perdaug sunku atsekti pirminį vaizdą. Beje, šurfai parodė, kad barokinis namas statytas ant senesnių, renesansinių pastatų likučių. Taigi, universiteto pastatai jau ne kartą keitė savo for-
nlą pagal naujų savo savinin kų skonį ir poreikius. Pastatus Daukanto kieme lyje, kur po dabartinės re konstrukcijos įsikūrė foneti kos laboratorija, audiovizua linės laboratorijos, užsienio kalbų katedros ir skaitykla, kurią dailininkas S. Šimulynas gražiai papuošė, nutapy damas galinėje sienoje Maž vydą Ragainės fone, dar 1873 metais rekonstravo ar chitektas Levickis. Galerija apjungti šios kvartalo dalies pastatai sudarė dabartinį ar kadų kiemelį. L. Stuokos-Gucevičiaus kie mas taip pat buvo atskira posesija. Pirmieji namai čia buvo gotikiniai, statyti XIV —XV a. Tyrimai parodė, kad vienas gotikinis namas buvo rekonstruojamas dar gotikos laikotarpyje: rytinis jo galas arba perstatytas, arba prista tytas. Pastatas pakeltas iki dviejų aukštų. Renesanso re konstrukcijos metu pristatytas dviejų aukštų korpusas Prie gatvės kitoje pravažiavimo pusėje. Bet tuo metu gotiki nio pastato šioje vietoje jau
KVIEČIAME Į TALKĄ! „Tarybinio studento" S laikraštis, jau dvidešimt < septintus metus lankantis savo skaitytojus, neseniai! atskaičiavęs tūkstantąjį j numerį, kviečia į savo talkininkų būrį spaudos entuziastus. Redakcija kiekviename j fakultete turi savo visuo- į meninių korespondentų į postus, kurie padeda leis- į ti „Tarybinį studentą" gy- < vesnį, įdomesnį, operaty- < vesnį. Geriausieji talki- j ninkai kasmet apdovano- j jami, skatinami, jie įgyja | tam tikrų žurnalistinių ) įgūdžių, kurie labai pra- j verčia ir baigus Universi- i tetą. Taigi visus, kas mikli na plunksną, piešia, fo- į tografuoja, kviečiame drą- j šiai verti mūsų redakci jos duris (centriniai rū- į mai, 32 kamb.). Dirbame j pirmadieniais, antradie- j niais^ trečiadieniais, penk- į tadieniais nuo 9,30 vai < iki 16.30 vai. Rašykite mums, kas jus < jaudina, pasidalykite savo < sumanymais ar abejonė- j mis, pasakokite, kas ido- į maus vyksta jūsų fakul- ' tete, kurse ar grupėje, j Laukiame ir jaunųjų lite į ratų kūrinėlių. Iki malonaus susitikimo! „TS“ redakcija ;
nebuvo. Sekanti rekonstruk cija galėtų būti datuojama 1748 m. po gaisro, palietusio ir šį namą. Šiuo metu antra me aukšte įrengiami dideli langai, pirmuose aukštuose sumūrijami skliautai, korpu sas prailginamas kiemo gi lumom Pirmame aukšte įren giamos arklidės, sandėliai, antrame — gyvenamieji kambariai. To meto perdirbimų dau giausia randama antrame aukšte. Tuomet šis namas galerija per arką buvo su jungtas su namu kitoje gat vės pusėje. Po šios rekonstrukcijos 1780 m. čia įrengiama inži nerinė mokykla, kartais vadi nama artilerijos korpusu, ku rioje dėstė įžymus lietuvių architektas L. Stuoka-Gucevi čius. Vėliau, 1799 m. mokykla caro Povilo I potvarkiu bu vo performuota į kadetų korpusą ir 1806 m. perkelta į Peterburgą. Šis pastatas bu vo pritaikytas Universiteto profesoriams gyventi: 1806 m. čia apsigyveno prof. L. Bojanus. Karo su prancūzais metu iki 1815 m. čia įkurdinama karo ligoninė, kuri labai su niokojo patalpas. Spėjama, kad po to, darant rekonstruk ciją ir remontuojant pastatą buvo prakertami skliautai rūsiuose, į juos pilamos šiukšlės, žemės ir įvairios statybinės atliekos, ir šie rū siai užmūrijami. Dabar visi šie rūsiai išvalyti ir atsta tyti. Neatpažįstamai šiuos na mus pakeitė architektas Le vickis, 1873 m. įruošdamas klases mokytojų institutui. Dabar čia įsikūrė auditori jos, rusistų skaitykla, fotola boratorija, dirbtuvės prie au diovizualinių laboratorijų. Amžiai bėgo. Kiekviena nauja epocha į Universiteto pastatus įnešdavo vis naują, savą architektūros tobulumo koncepcija. Už poros metų visu savo grožiu ir tvirtybe Universitetas pasirodys tuo, ką padovanos ketvirtasis jo gyvavimo amžius. Aušra RAŽAITYTĖ
doc. B. Sudavičius ir J. Gri gonis (iš kairės), <.enino ra jono Vykdomojo komiteto pirmininkas J. Vaitkevičius. 2. Lingva latina, teorinė fonetika, kiti budeliai pastojo kelią pirmakursiui.
Eū 1. Naujų mokslo metų ati daryme Profsąjungų rūmuose dalyvavo Universiteto vado vai, garbingi svečiai: LKP CK sekretorius L. Šepetys (trečias iš dešinės), Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras prof. H. Za bulis (antras iš dešinės), Vil niaus miesto Vykdomojo ko miteto pirmininkas A. Vilei kis (pirmas iš dešinės), rek torius prof. J. Kubilius (ant ras iš kairės), prorektoriai
3. Jei stropus, drausmin gas, sąžiningas studentas bū si, gal ir sulauksi diploman to žvaigždžių valandos. Kaip ir šisai... 4. Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, Filologijos fakulteto dekanas doc. J. Pikčilingis ir pirmasis poka rio metų rektorius akademi kas K. Bieliukas (nuotrauko je iš kairės) šventėje prie garsiojo filologų berželio.
5. Visų pirmakursių vardu pasižadu...
ųjų Rugsėjo pirmoji
6. Graži šventė baigėsi, po jos — darbymečio dienos Lai būna jos tokios pat švie sios kaip ir Rugsėjo pirmoji.
Aš pabusiu anksčiau už saulę. Nubėgsiu J žydinčią pievą, Surinksiu jos perlus Į saują Ir išdalinsiu jums po vieną: Vilties, grožio ir pasisekimo perlą... Nušluostysiu rasojančias blakstienas — Būkit laimingas kiekvienas...
Jei bus liūdna kada ir sunku Tu nubėki j žydinčią pievą — Ten lašelį vilties tu atrasi Ir juo vėlei sušildysi sielą... Stipriai tik suspauski tu saują, Kol vilties neištirpdė dar saulė.
Eleonora KUG1NYTE žurnalistė
Fotografavo Leonardas SKIRPSTAS.
MAUTAI
VADINAMAS
Nuo 5,01 Flnansil ir apskaitos fakultetas bus vadinamas talp: Ekonominės kibernetikos Ir finansų fakultetas
ŠVENTĖ KVIEČIA PRIE KNYGŲ (Atkelta Iš 2 psl.) atgimimą ir klestėjimą Tarybų valdžios metais, Dabar vien dėstytojų Universi ete — 1140 (be valandininkų). Iš jų 79 daktarai bei profeso riai (beveik trečdalis respub likos mokslo daktarų) ir dau giau kaip 600 mokslų kan didatų. Beveik 56 nuošimčiai dėstytojų turi mokslo laips nius bei vardus. Pokario metais Universitetą baigė daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių. Šiuo metu Universitetas didžiausia respublikos aukštoji mokykla, jame mo kosi beveik 16000 studentų, iš jų maždaug 8600 dieninia me skyriuje. — Universiteto absolven tas, — sako rektorius, — tu ri būti ne tik pasirinktos sri-
ties specialistas, bet ir sąmo ningas, idėjiškai brandus pi lietis, visuomenės poreikiams jautrus žmogus, jo pasaulė žiūra turi būti persunkta pa garbos žmogaus orumui, rū pinimusi žmonių gerove. Greta profesinių, Universitete jūs palaipsniui kaupsite ir ne mažiau svarbesnius akty vaus piliečio, vadovo, orga nizatoriaus įgūdžius. Pajusite atsakomybę: žmonės, turintys universitetinį išsilavinimą, nemaža dalimi formuoja visą respublikos kultūrinį, mokslinį klimatą. Rektorius savo kalboje pa brėžė, kaip svarbu iš karto nusiteikti, kad studijos — iš principo naujas, daug sudė tingesnis mokymosi etapas. Kad reikia ugdyti sugebėji-
mą savarankiškai studijuoti, plėsti ir gilinti specialybės žinias, ir ne tik aukštosios mokyklos suole, bet ir baigus ją. Tas kelias reikalauja di delių valios pastangų, sąmo ningo pasišventimo, bet tik jis vienas — vaisingas. — „Visi nori mokėti, bet ne visi mokytis", — sako liaudies išmintis. Dar būtų galima pridėti: ne visi moka mokytis, — pastebėjo rekto rius. — Mokėti studijuoti — tai pirmų pirmiausia discipli nuoti save nuo pagrindinių dalykų iki smulkmenų, są moningai atsisakyti apgaulin gų „laisvių", kurias, neva, teikiąs studento gyvenimas. Mes visada linkę padėti darbštiems, bet nesigailime tinginių.
Rektorius kalba apie rū pestingo ir tikslaus darbo svarbą, apie tai, Kad daug jaunų žmonių svajoja atlikti ateityje didelių darbų, bet tik tas juos padaro, kas iš jaunystės įpranta sistemingai dirbti. — Sukaupę daug žinių praktiniam darbui, subrendę savarankiškai mąstyti ir kur ti, jūs galite daug nuveikti, — kalbėjo rektorius prof. J. Kubilius. — Kvalifikuoti, pla čios erudicijos, jaunatviškai ryžtingi ir-principingi jūs bū site laukiami kiekviename ko lektyve. Universiteto vado vybė, dėstytojai, visas kolek tyvas dės daug pastangų, kad būtent tokiais jūs čia bręstumėte. Linkėdami tokiais būti, tikime jūsų jaunatviš ką energija, ištverme, sąži ningumu. Naujų mokslo metų atida rymo iškilmėse kalbą pasakė
LKP CK sekretorius L. še petys. Jis pasveikino Univer siteto kolektyvą Rugsėjo pir mosios proga, palinkėjo stu dentams iškart kibti Į darbą, savo žinojimą turtinti žmoni jos sukaupta patirtimi, gerai studijuoti. Pirmakursių vardu kalbė jęs Filologijos fakulteto lie tuvių k. ir lit. ąpec. studen tas R. Bogdanas dėkojo par tijai ir vyriausybei už rūpi nimąsi jaunimu, už suteiktas sąlygas mokytis, pažadėjo kuo geriausiai studijuoti. Komjaunimo komiteto sek retorius H. Ramonas, kreip damasis į pirmakursius, pa akino, kad jų norai ir sie kiai būtų apvainikuoti dar bu. Jau dvidešimtą vasarą po respubliką, šalį ir Europą bu vo pasklidę Universiteto studentų statybiniai būriai. Iškilmėse jie raportavo apie
savo darbus, apie savo indė lį į visos šalies dovanas Di džiojo Spalio jubiliejui. Po iškilmingosios dalies programą parodė Universite to meno kolektyvai. Visi pasirodžiusieji koncertavo su dideliu entuziazmu, jaunystės žavumu užliedami visą salę. Pirmą kartą mūsų scenoje pasirodė Universiteto vyrų choras (vadovas E. Mazeliauskas). Daug patarimų pir makursiams davė meninė agitbrigada (vadovas A. Jancevlčius), koncertavo gerai žinomi dainų ir šokių an samblis, kaimo kapela. Išsiskirstė pirmakursiai, ki ti studentai. Šventė baigėsi, o sesija dar prieš akis. Kad ir sesija būtų šventė — jie dabar skaitykloje ar namie prie knygų. A. LEKAVIČIUS Mūsų koresp.
universiteto Berlyne. Jų kelionė — ne vien turistine, ji turėjo aiškų tikslą: susipažinti su tarybine mokslinėstechninės informacijos sistema, o surinktas žinias panaudoti diplominiuose darbuose. Susitikome Universiteto bibliotekoje. Retų spaudinių salėje palinkome ties unikaliais leidiniais. Jeigu pirmiesiems lietuviškiems rašytiniams dokumentams, žemėtapiams, enciklopedijoms buvo atduota tyli pagarba, tai Tolstojaus, Glinkos, Dostojevskio. Masne, Listo rank-
raščiai ir laiškai privertė ste bėtis net santūriuosius. Respublikinėje oiblotekoje -mus pasitiko A. Garbausko vitražas ,,Į ateitį šviesią". Vokiškai kalbanti bibliotekas ekskursijos vadovė leido atsikvėpti leningradietei vertė jai. Pradžiugino, kad ir skyriuose svečiams buvo atsakinėjama jų gimtąja kalba Vokiečiai studentai skubiai užsirašinėjo skaičius: respublikos bibliotekose priskaičiuojami 74 mln. egzempliorių spaudinių, Lietuvoje — 2661 masinė biblioteka, universalus Respublikinės bibliotekos fondas — daugiau kaip 3 mln. vienetų spaudinių. Sudomino informacija telefonu — juk mūsiškė, skirtingai nuo kitų TSRS bibliotekų, informuoja skaitytojus apie tiksliųjų ir vi-
suomenės mokslų bei meno naują literatūrą. O kiek džiaugsmo suteikė poilsis Vaikų lėlių teatre, įauki mu zikinės literatūros salė, kur įvyko trumpa pažintis su M. K. Čiurlioniu! Draugiškos šypsenos, ženk leliai su bibliotekos emble ma, prospektai ilgam pri mins šią viešnagę. Kolegos vokiečiai pasige do tokių „daiktinių įrodymų" Universiteto knygų švento vėje. „Kitą kartą suvenyrų netrūks," — pažadėjome. Bet ar tęsėsime? Studentai iš Berlyno sakė, kad jų kelionė nebus iki ga lo įvykdyta, kol jie nesusi tiks su VU Informacijos ka tedros vedėju, buvusiu SNO bibliotekos direktoriumi doc. L. Vladimirovu ir nepasižvalgys Lietuvos Informacijos
institute. Dalykiškas ir draugiškas pokalbis su doc. L. Vladimi rovu vyko Mokslinės infor macijos katedroje. Jos vedė jas papasakojo apie biblio tekininkystės specialybės pir muosius žingsnius Universi tete (juk įprasta Tarybų Są jungoje, kad šios rūšies spe cialistus ruoštų kultūros ins titutai), apie mokymo planus, apie Informacijos problemų mokslinio tyrimo laboratori jos darbus. Po to apžiūrėjo me naujus studentų rūmus, dar „šiltus" Dailės instituto studentų diplominius darbus, jau spėjusius įaugti į jungti nio korpuso interjerą, eko nomikos ir Teises fakultetu skaityklas. Tikslas įvykdytas — drau gų iš Berlyno diplominiai darbai gausiai iliustruoti pa
studentų, kurie neturėtų są lygų kelti savo sportinį meis’riškumą, — kalbėjo drg. V. Pranaitis. — Gerėja tre niruočių sąlygos aukštosiose mokyklose. Stengiamės padė ti sportininkams suderinti mokslą su šiuolaikiniu spor tu, kurio reikalavimai labai griežti ir dideli. Šiemet į res publikos aukštąsias mokyklas stojo 17189 jaunuoliai ir mer ginos, priimta 8720. Vadina-
natais. Kas link ministerijos, tai ji visada talkins siekian tiems, kad sportininkai turė tų palankias mokymosi, gy venimo ir treniruočių sąly gas. ~Į klausimą, kas dar nepadaryta, kad šiandien galėtu me džiaugtis, jog kas studentas-fizkultūrininkas ar sporti ninkas, ministro Pavaduoto jas atsakė: Jeigu dabartiniai studentai,
privalomos visiems. Kai ku rie dekanatai dejuoja, kad „studentai ir taip perkrauti". Tuo labiau — jei teoriniai krūviai dideli, reikia daugiau fizinės veiklos. Dėstytojai skundžiasi: „Vyresniųjų kursų studentai nenori lankyti tų užsiėmimų". Blogai, kad nenori. Vadinasi, nekaip, ne išradingai dirbta pirmuosiuo se kursuose, jei studentai ne pamėgo šių užsiėmimų. Aukštosiose mokyklose reikia steigti veiklias sveikatos stiprinimo komisijas, dau giau rūpintis studentų medi cinine kontrole, telktis tal kon mokslą. Daug naudos duoda profesinė, taikomoji kūno kultūra. Bet mūsuose tai kol kas suprantama tik Konservatorijoje ir Veterina rijos akademijoje. Toliau buvo kalbama, kad dabar respublikos studentų sporto taryba priklauso nebe „Žalgirio" draugijai, o Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijai, kurioje ir steigiamas sporto skyrius. „Jo, studentų tarybos laukia daug naujų darbų, — paste bėjo drg. V. Pranaitis. — Reikia galutinai nustatyti studentų varžybų tvarką ir reglamentą, nepamirštant Konstantino Paustovskio žo džių, kad šventė žmogui kar tais labiau reikalinga negu kasdieninė duona. Studentu varžybos turi būti gerai or ganizuojamos. Reikia ieškoti naujų rungtyniavimo formų.
Planuojame pasiekti, kad ne liktų nė vieno sportininko, kurio kvalifikacija aukštojo je mokykloje sumenkėtų ar ba neaugtų. Sudarysime vi sų geriausių sportininkų są rašus ir kontroliuosime, kaip jie treniruojasi, mokosi, ko kios jų buitinės sąlygos Stengsimės, kad pagerėtų mokyklų fizinio auklėjimo ir sporto katedrų darbo koky bė. Sį pavasarį patikrinome kelių katedrų veiklą. Yra, ką reikia taisyti. Nutarta Kauno Politechnikos instituto ir Vilniaus universiteto ka tedras reorganizuoti — su skaidyti į dvi: fizinio ruoši mo katedrą ir sporto kated rą. Kauno Politechnikos ins titute šis nutarimas jau įgy vendinamas. Dar reikia suda ryti sporto šakų dislokacijos aukštosiose mokyklose planą, išnagrinėti jungtinių meistriš kumo grupių veiklos klausi mą, siekti, kad studentų snortas turėtų geras reprezenta cines komandas, kurios gar sintų mūsų aukštąsias mo kyklas ir sąjunginėje areno je. Daug uždavinių kelia masinis sportas: reikia ieško ti naujų priemonių, kad stu dentams sportas taptų reik me, kad aukštojoje mokyklo je jaunas žmogus įgytų po reikį sportuoti visą likusį gyvenimą, studentija būtų kuo aktyviausia visų mūsų sveikatos ir sporto olimpia doje „Nuo gintarinės Balti jos iki olimpinės Maskvos".
PASIDALINKIME VASAROS ĮSPŪDŽIAIS
BUVOME GIDAIS Po egzaminų ir diplomantų palydų, įprastus, pažįstamus studentų veidus pakeitė svečiai iš broliškų respubliku, socialistinių šalių ir net užjūrio. Mes, metais ūgt'elėję studentai, dabar įsigijome gido specialybę. Nors patiems dar trūksta žinių, supažindiname su Vilniumi naujus draugus, atsakinėjame į turistų klausimus — atstovaujam miestui. Praleidę savaitę Leningrade ir 3 dienas Maskvoje, į Vilnių atvyko 11 vokiečių studentų. Tai bibliotekininkai informatoriai iš Humboltų
Naujos TSRS Konstitucijos projekte ne kartą užsimena ma apie fizinę kultūrą ir sportą, apie visapusišką as menybės ugdymą. Tai su prantama — mūsų šalyje sportas ir fizinė kultūra ta po visaliaudiniu reiškiniu. Tuo labiau sunku įsivaizduo ti fiziškai nesilavlnantį stu dentą — jauną sveiką žmo gųApie respublikos studentų sporto reikalus neseniai kal bėjosi „Sporto" laikraščio korespondentė su LTSR Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministro pava duotoju, respublikos studen tų sporto tarybos pirmininku V. Pranaičiu. Interviu buvo pažymėta, kad studentų sportui dar la bai daug reikia nuveikti ma siškumo baruose: juk vos trečdalis studentų pastoviai draugauja su fizine kultūra. Drąsiau reikėtų atakuoti ir meistriškumo aukštumas. „Dabar jau, atrodo, nėra
si, įstoti buvo nelengva. Ypač sunku sportininkams, kuriems vasara buvo atsa kingų varžybų metas. Mes drauge su LTSR sporto komi tetu sudarėme specialų sąra šą sportininkų, kuriems va sarą reikėjo dalyvauti sąjun ginėse ir tarptautinėse var žybose, treniruočių stovyklo se, kurie yra kandidatai į Ta rybų Sąjungos, respublikos, draugijų rinktines,-turi ne že mesnį kaip pirmą atskyri, ir leidome laikyti stojamuosius egzaminus jiems patogiu me tu. Tokių sportininkų buvo apie du šimtus. Didžioji jų dalis dabar jau — studentai. Daugiausia sportininkų jstojo į Vilniaus universitetą ir Pe dagoginį institutą. Studijų metais treneriai savo auklėti nių mokslo reikalais turi itin domėtis, užmegzti glaudžius ryšius su atitinkamais deka-
besimokydami vidurinėse mo kyklose, būtų įpratę ar Įpra tinti sistemingai mankštintis, neabejoju, kad jie mankštin tųsi ir studijuodami. To nė ra. Kad kūno kultūra taptų kasdienine jauno žmogaus reikme .reikia siekti aukšto sioms mokykloms. O jos ne išnaudoja visų rezervų, dir ba pernelyg inertiškai, neieš ko naujų darbo formų. Dar nedaug studentų, gyvenan čių bendrabučiuose, daro ry tinę mankštą. Būtina, kad darytų visi. Reikėtų rimtai pagalvoti, ar nevertėtų šitai įrašyti j bendrabučių taisyk les, padaryti norma. Neleisti na, kad sporto pratybos nu traukiamos III—IV kursų specialios medicininės grupės studentams. Fakultatyvinės sporto pratybos turi būti įra šytos į visų vyresniųjų kur si! paskaitų tvarkaraščius,
S KVIEČIA SVEIKATOS IR SPORTO OLIMPIADA
Trejų metų 1200 kilometrų ilgumo kelias iki olimpinės Maskvos. Tokia sveikatos ir sporto olimpiada, kurioje da lyvauja tūkstančiai respubli kos gyventojų. Kasmet rudens takeliai kviečia į krosą. Daug bėgi
kų sutrauks šį sekmadienį rengiamos varžybos. Vingio parke vyks komjaunimo ir profsąjungų kroso miesto fi naliniai bėgimai. Juose daly vaus ir Universiteto rinkti nė. Visi mūsų studentai daly vaus sveikatos ir sporto olimpiados „Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinės Mask vos" bėgimuose. Studentų miestelio fakultetai renkasi rugsėjo 11 d. (sekmadienį) 10 vai. Valakampių antrame paplūdimyje, kiti fakultetai — 12 vai. prie įėjimo į Vin gio parką. Rugsėjis — PDG normų
Kad taptų reikme
laikymo Universitete mėnuo. Kai kurias varžybas rengia patys fakultetai, kitos vyks viso Universiteto mastu. Ga lime pranešti, kad plaukymo normas dėstytojai ir darbuo tojai galės laikyti atvirame „Žalgirio" plaukymo baseine rugsėjo 13—'14, 20—21 d. nuo 13 iki 14 vai., šaudymo normas — „Darbo rezervų" stadiono šaudykloje 14 d. 9 —11 vai, 15—16 d. 18—21 vai.
Viskas prasideda vakarone Dar prieš rugsėjo pirmąją centrinių rūmų skelbimų len ta mirgėjo nuo įvairių kvie timų. Sporto sekcijos reikala vo sportininkų, net keli Uni versiteto teatiai nageidavo mėgstančių vaidinti, klubai kvietė papildyti jų gretas. .. Afišavosi kone visos Univer siteto „Įžymiosios įstaigos", ieškančios dar neatrastų ta lentų ar entuziastų, kurie ga
KAINA 2 KAP.
lėtų pašvęsti laisvalaikį vie nokiam ar kitokiam užsiėmi mui. Praeitą šeštadienį vieną iš gausiausių pirmakursių būrį (o jų buvo per šimtą) prisi viliojo savo tradicine vaka rone kraštotyrininkų klubas. Valdybos pirmininkas Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto Ekonominės kibernetikos katedros vyr.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
dėstytojas V. Mačiekus supa žindino su klubo darbu, už tikrino, jog veikloje netrūks ta ir romantikos, įdomesnių gyvenimo valandėlių. Atski rus kraštotyrininkų gyvenibo momentus išvydome klubo senbuvio LTSR Liau dies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio tyri mo instituto bendradarbio V. Dagio skaidrėse.. Klausė
REDAKCIJOS ADRESAS:
•
% LAIKOME MA?
PDG
vyzdžiais. Be to, ši vasara primins ežerais apjuostą Tra kų pilį, vargonais skamban čią Paveikslų Galeriją, seno ve alsuojantį Etnografijos muziejų ir senamiesčio gat veles. Taip 3 viešnagės dienas suplanavome vokiečių stu dentams — bibliotekinin kams. O kokius įspūdžius, pa siūlymus, nutikimus galėtu papasakoti kiti studentai bendravę su svečiais iš '•vetur? Ką galėtumėte papasa koti apie žmones, rtvykstan čius į mūsų Alma Mater apie įspūdžius, kuriuos jie iš siveža iš Lietuvos, įspūdžius už kuriuos mes esame atsa kingi?
E. JO VAISAI T£ bibliotekininkystės spec. IV k. studentė
PAŠALINTI NEPAŽANGtJS
STUDENTAI Iš Matematikos ir mecha nikos fakulteto I kurso — V. Telyčėnas, G. Gudaitis, JI k. — T. Dudarina, iš Fizikos fakulteto I kur so — A. Latvėnas,
iš Gamtos fakulteto I kur so — A. Galvonaitė, II k. — P. Marcinkėnas,
iš Medicinos fakulteto I k — E. Baravykaitė, iš Filologijos fakulteto Ik — L. Kochanauskaitė, II k — N. Klopova,
iš Prekybos fakulteto I k — R. Jakubauskaitė, V. Ju sys,
iš Ekonominės kiberneti kos ir finansų fakulteto I k — R. Stakutis, V. Gudelevi čiūtė, II k. — E. Vaišvila IV k. — V. Ramonas.
NOR
Sveikiname Pasaulio studentų žaidynėse Sofijoje dalyvavo ir Uni versiteto Fizikos fakulteto stažuotojas A. Pavllonis. TSRS krepšinio komanda, kurioje žaidė Algimantas, iškovojo si dabro medalius. Sveikiname sporto meistrą A. Pavilonį — Universiados 77 sidabro medalio laimėtoją, įrašiusį j savo sportinę biografiją dar vieną puikų laimėjimą, garbingai atstovau jantį Tarybų Lietuvos ir mūsų šalies krepšiniui!
Studentų fotoklubo „Mo mentam" nariai renkasi rug sėjo 12 d. 20 vai. prie „Ta rybinio studento" redakci jos. Kviečiame ateiti mėgstan čius fotografuoti.
„Mokslo" sporto klubas
mės dienoraščio nuotrupų iš paskutinių klubo ekspedici jų. Ką „išvargino" klubo na rių kalbos, greitai „atgaivi no" polkutė, Dadispanas, įvairūs liaudies žaidimai ir dainos. Patys energingiausi užsira šė j ' sekmadienio žygį po Vilniaus žymesnes vietas. Keliauta Vilnelės skardžiais, susipažinta su senamiesčiu, pabuvota Karių kapinėse, lankytasi A. Puškino muzie juje. Pažintys, bendri pietūs,
PENKTADIENĮ Fil.F 92 a. Kraštotyrininkų klubo susi būrime žodžiu ir vaizdais bus pasakojama klubo islo vadovo entuziazmas nedavė rija. Pradžia 19 vai. kada nuobodžiauti. Per die Klubo valdyba ną suvaikščiota kone 20 kraštotyrinių kilometrų, kurie padės pamilti ir pažinti Vil nių. Kraštotyros entuziastai ant radieniais mokysis liaudies Dėl PF prekių mokslo dainų ir šokių, penktadie spec. II kurso studentės Danutės VIKMANAlTĖS niais rinksis į teorinius užsi nuoširdžiai užiauėmimus. Greit — nuotaikin mirties čiame velionės šeimą ir gos ir išmoningos kraštotyri artimuosius. ninkų klubo naujų nariu Grupės drauoai ir krikštynos. kuratorė A. LINKUS I k. žurnalistas
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 2000 egz. Užs. Nr. 2577 LV 05200
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA