VISU SAMU PROLETARAI, VTENYKITĖSI
I
NUMERYJE IS UNIVERSITETO ISTORIJOS
i
C2M2VBOS scupencas iimm |_m _ m....... II
JUBILIEJINĖS DARBO
VASAROS {SPŪDŽIAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
m—- iri i .......
RUOŠIANTIS ĮŽYMIAM JUBILIEJUI 1978—79 mokslo metai — Vilniaus universiteto jubiliejiniai 400-tieji metai. Todėl mums visiems — ir profesoriams bei dėstytojams, ir studentams bei kitiems Universiteto darbuotojams, ir, pagaliau, vi siems tiems, kas domisi mūsų Universiteto reika lais, — pravartu žinoti, kuo šiandieną gyvena mūsų visas kolektyvas, kokių laimėjimų mes pasiekėme ir kokie rūpesčiai mus slegia, kaip mes galvojame to liau tobulinti visas akademinio mokymo ir komu nistinio auklėjimo sritis, kaip mes ruošiamės sutikti garbingą jubiliejų. O pasiruošimas jubiliejui šiandieną pačiame įkarštyje. Kai kas dabar juokauja, kad senojo Uni versiteto patalpos nebuvo taip sugriautos net pir maisiais pokario metais. Iš tikrųjų, sugriautos jos taip nebuvo, bet ir jo remonto darbai taip nevirė, kaip šiandieną. Ruošiantis jubiliejui Universitete šiandieną viskas vykdoma kompleksiškai — kaip geniai kalinėja ap lipę sienas restauratoriai ir statybininkai, rausiami, lyginami ir švarinami Universiteto kiemai bei rū siai, pertvarkomos ir puošiamos vidinės patalpos, kuriamos architektūrinės skulptūros, ruošiami ir leidžiami jubiliejiniai leidiniai, suvenyrai, organi zuojamos parodos, viktorinos, mokslo dienos, pasi raitojęs rankoves .darbuojasi respublikinis jubilie jinis komitetas. Universiteto jubiliejinė komisija, jos sekcijos, štabas bei kitos jubiliejinės institucijos ir t. t. ir t. t. Ar spėsime iki jubiliejaus atlikti visus paruošia muosius darbus (O nespėti jų jokiu būdu negali ma!), kas ir kada yra jau baigiama padaryti, kurie Universiteto darbuotojai įneša į šią veiklą itin dide lį indėlį, ką reikia labiau paakinti, iš ko būtina daugiau pareikalauti? — tai mums visiems šiandie ną labai rūpi. Todėl Universiteto partinis komitetas rekomendavo „Tarybinio studento" redakcijai įvesti savo skiltyse nuolatinę rubriką — „V. Kapsuko universiteto 400 metų jubiliejui" ir čia spausdinti visą medžiagą, kuri susijusi su senosios Alma Mater šventėmis. Kad pasiruošimas jubiliejui būtų nušviestas pil niau ir visapusiškiau, Universiteto rektorius patvir tino informacinę komisiją, vadovaujamą doc. Ro berto Žiugždos. Į šią komisiją įeina atstovai iš visų Universiteto padalinių ir jubiliejinių institucijų. In formatorių uždavinys — sistemingai informuoti ju biliejinį štabą apie visus būsimus jubiliejinius ren ginius ir visus atliktus jubiliejinius darbus, apie pasiekimus ir apie trūkumus. Kaip žinome, viešumas — didelė skatinančioji ta rybinės visuomenės jėga. Todėl jubiliejinis štabas, gavęs jubiliejinę informaciją ,tuoj pat ją perduos spaudai, radijui, televizijai, Universiteto fotolabo ratorijai bei „Tarybiniam studentui". Praėjusį pirmadienį partiniame komitete įvyko informacinės komisijos posėdis, kuriame ir buvo aptarti minėtieji reikalai, pasitarta organizaciniais ir dalykiniais klausimais. Pradedant naują rubriką „Tarybiniame studente", •inkime visiems tiems, kas skiria savo jėgas ir energiją pasiruošimui Universiteto jubiliejui, pui kių darbo rezultatų, o naujai jubiliejinei institucijai ~~ informacinei komisijai — sėkmės žurnalistinėje veikloje. Doc. K. POŠKUS VU partinio komiteto sekretorius
___ — -____
1978 m. rugsėjo 15 d. Nr. 25 (1050)
EINA NUO 1*50 METŲ
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
imi..
KAINA 2 KAF.
Ataskaitos ir rinkimai universiteto partinėse organizacijose
Universiteto fakultetų, katedrų, padalinių parti nės organizacijos sutinka svarbią politinę kampani ją: prasideda eilinės ata skaitos ir rinkimai. Tai ypač reikšmingas įvyk-s Universitetui jo jubilieji niais metais. Šių metų rugsėjo 8 die ną partinio komiteto pri imtame nutarime numaty ta, kad ataskaitiniai-rinklminiai susirinkimai parti nėse grupėse vyks rugsė jo mėnesį, o partinėse or ganizacijose — rugsėjo— spalio mėnesiais. III parti nę ataskaitinę-rinkiminę konferenciją nutarta or ganizuoti lapkričio 17 die ną. Šių renginių organiza vimui patvirtintas priemo nių planas. Reguliarios ataskaitos ir rinkimai partinėse organi zacijose turi didelę reikš mę visai Universiteto par tinei organizacijai. Tai veiksmingiausia forma ko munistams reikliai ap žvelgti ir kontroliuoti partinių biurų ir sekreto rių darbą. Jie daugeliu at žvilgių sąlygoja tolesnės šių vadovaujančių organų veiklos turinį ir lygį. Būsimi susirinkimai turi nuodugniai ir visapusiškai apsvarstyti partinių orga nizacijų veiklą, įgyvendi nant TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų ir po to įvykusių CK plenumų nu tarimus, TSKP CK Gene ralinio sekretoriaus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko drg. L. Brežnevo nurody mus komunizmo kūrimo klausimais. Juose turi būti reikliai išanalizuotas orga nizacinis ir politinis dar-
bas kolektyve, partinio vadovavimo mokslo ir mokymo procesui, kolek tyvo narių komunistiniam auklėjimui, lygis. Būtina savikritiškai įr principin gai įvertinti renkamųjų partinių organų darbą, numatyti perspektyvinius uždavinius. Konkrečiai iš nagrinėti, kaip partinė organizacija vykdė ata skaitinio-rinkiminio bei kitų susirinkimų nutari mus. Susirinkimuose rei kia nuodugniai išanalizuo ti organizacinio partinio darbo klausimus. Pastarai siais metais organizacijos daug nuveikė jį tobulindamos. Per ataskaitas ir rinkimus svarbu giliai įprasminti sukauptą paty rimą, numatyti priemones, kad būtų toliau įvaldomas lenininis darbo stilius, ati džiau parenkami ir auklė jami kadrai, geriau kont roliuojama ir tikrinama, kaip vykdomos partijos ir vyriausybės direktyvos, kaip komunistai laikosi partinės drausmės. Turime siekti, kad ataskaitos ir rinkimai padėtų didinti partinių organizacijų ko vingumą ir įtaką, toliau gerinti partinių eilių ko kybinę sudėtį ir jas stip rinti, vystyti vidinę parti nę demokratiją, plėsti kri tiką ir savikritiką, ugdyti komunistų aktyvumą, jų atsakomybę už -padėtį sa vo organizacijose, visoje Universiteto partinėje or ganizacijoje. Susirinkimuose turi bū ti rimtai svarstoma idėji-
Kviečia komjaunimo mokykla Pirmakursi, šiandieną- tu apsuptas naujų draugų, studijų rūpesčių. Tačiau įdomus, įvairiapusiškas Universiteto gyvenimas neleidžia nuobodžiauti: vi lioja įvairiausi skelbimai, kur praleisti laisvalaikį, kurio j-ums tikriausiai labai trūksta. Daugelyje akademinių grupių jau įvyko rinkimi niai susirinkimai. Nemaža studentų jau anksčiau dirbo komjaunuolišką darbą, aktyviai dalyvavo komjaunimo organizacijos veikloje. Studentų kom jaunimo organizacijos veikla turi nemažai specifi kos. Todėl dabar jums didžiausią paramą gali teikti komjaunimo mokykla. Ji — atskiras Visuomeninių profesijų fakulteto skyrius. Mokslas trunka 1,5 me tų. Programoje — paskaitos, praktiniai užsiėmimai. Jie vyks kartą per dvi savaites.
nio auklėjamojo darbo būklė. Išnagrinėti agitaci nio propagandinio, kultū rinio masinio darbo, įvai rių priemonių efektyvu mą, jų įtaką kolektyvo narių marksistinės-lenini nės pasaulėžiūros forma vimuisi, komunistiniam jaunimo auklėjimui. Va dovaujantis naujųjų TSRS ir LTSR Konstitucijų nuo statais, ataskaitinės-rinkiminės kampanijos metu taip pat būtina apsvarsty ti, kaip toliau vystyti so cialistinę demokratiją, lai kytis įstatymų ir teisė tvarkos, įgyvendinti nu matytas praktines priemo nes šioje srityje, didinti visuomeninių organizacijų vaidmenį ir atsakomybę. Susirinkimai turi padėti gerinti partinį vadovavi mą profsąjunginėms ir komjaunimo organizaci joms, liaudies kontrolės organams. Partinio susirinkimo pa grindinis baigiamasis do kumentas yra nutarimas dėl ataskaitos apie renka mojo partinio organo dar bą. Tačiau toli gražu ne visur jisai gerai parengia mas, neretai atrodo kaip bendra beveidė rezoliuci ja. Reikia siekti, kad nu tarimas būtų dalykiškas, konkretus ir aktualus, ka'l jame būtų tiksliai sufor muluoti uždaviniai ir bū dai jiems realizuoti, reik lus renkamam partiniam organui ir visiems komu nistams, kad jis būtų pa ruoštas atsižvelgiant į ko munistų pastabas bei pa-
siūlymus, nuodugniai aipibendrinus sukauptą patyrimą. Visuose partiniuose su sirinkimuose turi būti su daryta tokia aplinka, ku rioje komunistai galėtų laisvai ir išsamiai pareikš ti pasiūlymus ir kritines pastabas, būtų tikri, kad į jų nuomonę ir samprotavimus bus atsižvelgta nutarimuose, kad į juos atsižvelgs renkamieji par tiniai organai tolimesnia me savo darbe. Reikia pa sirūpinti, kad kiekvienas komunistas ne tik daly vautų susirinkime, bet ir aktyviai dalyvautų jo dar be. Susirinkimuose reikia rūpestingai išrinkti dele gatus į Universiteto III partinę ataskaitinę-rinki minę konferenciją. Atsi žvelgiant į esamą padėtį partinis komitetas numatė rinkti nuo 3 TSKP narių ir kandidatų į TSKP na rius 1 delegatą. Visapusiškas, principin gas partinių organizacijų veiklos klausimų svarsty mas, teisingas esamos pa dėties įvertinimas, naujų uždavinių ir galimybių jų įgyvendinimui iškėlimas, bus patikimas pamatas to lesniam idėjiniam ir orga nizaciniam partinių orga nizacijų susitelkimui, tin kama dovana Universiteto 400 metu jubiliejui. J. BAGDONAS, Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Per užsiėmimus, kuriems vadovaus VU komjauni mo komitetas, bus analizuojami ir apibendrinami studentų komjaunimo organizacijos atskiri darbo baraii. Baigusiems mokyklą bus išduodami visuome ninių mokslų fakulteto -baigimo pažymėjimai. Komjaunimo mokyklos užsiėmimus gali lankyti visi studentai, dirbantys komjaunuolišką organiza cinį darbą, taip ipat tie, kurie norėtų ateityje dirbti šioje srityje. Visi norintys kreipiasi į fakultetų komjaunimo biurų sekretorius. Būtina turėti fakul teto rekomendaciją. Priėmimas vyks rusgėjo 19 d. 17 vai. komjauni mo komitete. A. KUČINSKAS, komjaunimo mokyklos vadovas
Pasaulio fizikai - VD jubiliejui
Buvo perskaityti praneši mai apie tai, kaip laze riais žadinami ir tikrina rni labai greiti procesai fotosintezuojančiuose biologiniuose kompleksuose. — O kaip mokyklos darbe dalyvavo VU moks lininkai? Ar mokyklos dalyviai buvo supažindin ti su naujaisiais Universi teto mokslininkų pasieki mais lazerio tyrimo ir tai kymo srityje? — Be abejo, taip. Uniersiteto mokslininkai pa nosė kelis pranešimus aipie gautus įdomius rezul tatus. Pavyzdžiui, buvo perskaityti pranešimai apie daugiaspalvius trum pųjų impulsų lazerius, ku rie pirmą įkartą pr įtaikyti, tiriant fotosintezuojančias bakterijas. Buvo nagrinėjami pasiekimai ir oer
Kaip jau pranešėme, rugpjūčio 21—30 dienomis--Švedijos,, Suomijos ir Vilniuje vyko pirmoji tarptautinė'lazėi1 n" taikymo VFR. Žymiausi Zyi iš jų — mokykla, skirta Vilniaus- universiteto jubitietT.' tai M. Feldas, A. Lobe Plačiau apie šį renginį mūsų neetatinė koresponden ras, S. Kantrelas ir kiti. tė L. Kurgonaitė paprašė papasakoti mokyklos lek — Kokios pagrindinės problemos buvo nagrinė torių, Astronomijos ir kvantinės «v nv— jamos, kokios kryptys iš ros vedėją, docentą A. Piskarską. ryškėjo mokyklos darbe, kas jaudina pasaulio — Žinome daug moks kyklos? mokslininkus? — Tai Fermi mokykla linių renginių formų: — Visus bene labiau nagrinėjanti simpoziumai .konferenci Italijoje, jos ir t t. Kodėl gi šis svarbiausias aktualijas ir siai domino lazerių taiky renginys pavadintas mo Lezušo mokykla Prancūzi mas praktikoje, pavyz džiui, izotopų atskyrimas joje. kykla? ir superšvarių medžiagą — O kur ir kaip gimė — Paprastai simpoziu muose ir kituose moksli idėja surengt tokią mo- gamyba lazerių pagalba. Tai ir buvo pačia svar niuose renginiuose patei- kyklą Vilniuje? — Vilniškės mokyklos biausia problema. Išaiškė kiamas labai didelis nesupasiūlė velionis jo perspektyvios lazerių sistemintas naujos infar- idėją fotochemijoje, Maskvos universiteto lek kryptys macijos srautas. Todėl mokslininkams, torius akademikas drg. biolog.ijoje ir genetikoje kartais ypač jauniems, sunkoka Chochlovas. Daug pastan susigaudyti šiame sraute. gų šiai idėjai įgyvendinti Mokyklos forma ypatinga padėjo mūsų Universiteto tuo, kad ji padeda susipa rektorius J. Kubilius. žinti ir įsigilinti į naujo — Ką iš {žymiausių ves ir problemas, klausy mokslininkų reiktų pami tis paskaitų ir pranešimų nėti, prisimenant pirmąją sistematizuota .apiben tarptautinę lazerių taiky mo mokyklą? drinta forma. — Į Vilnių atvyko apie — Sakykit prašom, ar tokios mokyklos — daž 40 žymių mokslininkų iš nas reiškinys moksliniame viso pasaulio. Tai Nobe lio premijos laureatas gyvenime? — Mums, vilniečiams, akademikas A. Prochorolabai pasisekė, nes tarp vas, Lenino premijos lau tautinė lazerių taikymo reatai S. Achmanovas iš atomų, molekulių ir bran- Maskvos universiteto, V. duolijo fizikoje mokykla, Letochovas iš Maskvos vykusi Vilniuje, yra pir- spektroskopijos instituto moji visoje Tarybų Sąjun ir V. Cebotajevas iš No V. Naujiko nuotraukose:Apaėioje — Fizikos instituto goje. Tokių pat mokyk'j vosibirsko. Susilaukėme ir direktorius J. Vlščakas, Maskvos spektroskopijos instituto dar nėra nė vienoje socia daug svečių iš užsienio. direktoriaus pavaduotojas prof. V. Letochovas, Miuncheno listinėje šalyje. Kapitalis 20 klausytojų ir dėstytojų universiteto prof. A. Loberas; dešinėje — Puslaidininkių tiniame pasaulyje jų taip buvo atvykę iš demokra fizikos instituto direktorius J. Požėra. Viršuje dešinėje — tinių šalių, 10 lektorių iš Lenino premijos laureatas S. Achmanovas; kairėje — pat maža. — O žymiausios mo- kapitalistinių — JAV, Puslaidininkių fizikos katedros docentas J. Vaitkus.
spektyvos, tiriant puslai dininkines medžiagas. Šio je srityje daug pasidarba vo VU docentas J. Vait kus ir jo vadovaujama la boratorija. Įdomios bu v r paskaitos apie lazerių po veikį DNR molekulėms. Didelis dėmesys buvo kreiptas į genetinės infor macijos ir genetinio kodo lazerinio valdymo uždavi nio sprendimą. — Ar svečiai liko pa tenkinti Vilniumi, mūsų Universitetu? — Galime pasidžiaugti kad viskas vyko labai sklandžiai. Mokyklos dar bo sėkmės užtikrinimu rū pinosi visas Universitetas. Bet didžiausios padėkos
nusipelinė rektorius drg J. Kubilius. — Vilniaus tarptautinė pirmoji nebus paskuti nė. .. — Visi Vilniaus pirmo sios tarptautinės lazerių taikymo mokyklos nariai vieningai nutarė pasirū pinti, kad mokykla taptų tradicinė. Buvo nuspręsta ir ateityje ruošti tokius renginius kas treji metai Vilniuje. Džiugu, kad Junesko ruošiasi patvirtint; šios mokyklos tarptautini statutą. Tai didelė vist; pasaulio fizikų dovana mūsų Alma Mater 400 mečio jubiliejui. — Labai ačiū už pokal bį.
niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiii..... ..............................................................................................iiiiiiiiiiiiiiiniii......
XIX A. PRADŽIOS UNIVERSITETO PAŽANGIOSIOS ORGANIZACIJOS Filaretai (gr. myliu dorybė) ^^Tiėlegall anticarinė Vilniaus studentų draugija, veikusi 1820— 1824 metais. Tai buvo žemutinė filomatų draugijos organizačijaT''”^’turėjusi ruošti jai narius. Jos steigėjas — filomatų draugijos narys T. Žanas. Ofidalios politinės programos draugija neturėjo, buvo priimtas tik statutas, reikalavęs, kad filaretai lavintųsi ir šviestųsi, Filaretų susirinkimuose buvo skaitomi referatai ir rengiamos programos, Svarbiausias filaretų, kaip ir filomatų, politinis siekimas buvo atkurti Lenkijos —Lietuvos valstybę. Filomatai (gr. myliu mokslas) nelegali anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi
1817—1821 metais. Jos kūrėjai — Vilniaus universiteto studentai: poetas A. Mickevičius, jo bičiulis poetas T. Žanas, J. Ježovskis ir A. Petraškevičius. Draugija pradėjo veikti tuo metu, kai Peterburge pirmoji revoliucinė dekabristų organizacija — Gelbėjimo sąjunga — pri ėmė savo įstatus. Fi lomatai buvo smulkių bajorų kilmės. Idėjinis jų vadovas buvo Vilniaus universiteto profesorius J. Lelevelis. Draugijos nariai skirstėsi į tikruosius ir korespondentus. 19 filomatų draugijos narių sudarė branduolį, apie kurį telkėsi daug studentų, susibūrusių j legalius ir pusiau legalius ratelius: bičiulių, mokslo, gamtininkų sąjungas, spinduliuotojų drau
giją. 1820 metais filomatai suorganizavo nelegalią filaretų sąjungą. Žemutinės filomatų draugijos skleidė filomatų idėjas ir ruošė naujus narius. Filomatai siekė panaikinti baudžiavą. Tačiau jie tikėjo, kad valstiečiams asmens laisvę gali duoti patys dvarininkai, ir manė, kad tuo būdu galima pašalinti klasinius prieštaravimus kovoje dėl politinio išsivadavimo. Filomatas M. Rukevičius 1821 metais pa teikė projektą reorganizuoti filomatų draugiją ir pradėti aktyvesnę kovą prieš caro valdžią. 1821 m. rugsėjo 21 d. draugija buvo paleista, o vietoj jos įsikūrė T. Žano vadovaujama filadelfistų draugija, Šios organizacijos ratelių tinklas turėjo apimti visą kraštą ir įvairius socialinius sluoksnjus. 1823 metų pabaigoje slaptąsias
draugijas susekė carinė policija. Prasidėjo studentų ir profesorių suėmimai bei tardymai. Slaptosios organizacijos iširo. Filomatai jau anksčiau, ma tyt, palaikė ryšius su dekabristais. 1822 metais j Lietuvą atvyko gvardiečių pulkai, kuriuose buvo ne maža rusų revoliucinių karininkų. Dekabristų Pietų draugijos atstovas M. Bestuževas lankėsi Vilniuje. Filomatų ryšius su dekabristų Šiaurės draugija rodo tai, kad 1824 metų lapkritį ištremti J Peterburgą A. Mickevičius, J. Ježovskis ir P. Malevskis buvo priimti į dekabristu tarpą kaip draugai. Ypač artima jų draugystė buvo su A. Bestuževu ir K. Ri lejevu. Ketvirtame puslapyje šiandien rašome apie filaretų draugijos įkūrėją Tomą Žaną ir jo bendramlnčius.
UNIVERSITETO
LIEJINIŲ
JUBI
METŲ LAIK
RAŠTĮ — KIEKVIENAM STUDENTUI!
INFORMATIKOS PASKAITOS Dėstytojų, bibliotekos aptarnavimo skyrių darbuo tojų, studentų dėmesiui. Per respublikos televiziją bus dėstomos šios in formatikos pagrindų kurso temos: 1. Studento laiko resursai — IX.17. 2. Studijų struktūra IX.24. 3. Studijų funkcijos — X.l. 4. Studijų autoorganizacija — X.8. 5. Studijų ydos — X.15. 6. Mnemotechnikos pagrindai — X.22. 7. Racionalusis skaitymas X.29. 8. Informacijos kaupimas — X1.5. 9. Informacijos integravimas — XI. 12. 10. Studentų infogrąža — XI.19. 11. Viktorinos rezultatai — 1979.1.7.
PALIKO NEPAKARTOJAMĄ
ĮSPŪDĮ Nuo Karpatų iki Sumavos, nuo Sudetų iki Dunojaus isikūrusi Čekoslovakijos Socia listinė Respublika. Daugelis norėtų pamatyti auksinę Pra hą, Bratislavą, besipuikuojan čią prie Dunojaus, pabuvoti garsiose kalnų olose. įdomu čekų apsilankyti didžiulėse alaus daryklose. Šią vasarą 15 Universiteto pasiuntinių teko garbė atsto vauti mūsų senajai Alma Mater Čekoslovakijoje. Jie buvo nuvykę padirbėti, pailsėti, su-sipažinti su šalies žmonėmis, architektūriniais paminklais. Būrys dirbo šalies sostinėje gamybos Prahoje mašinų Įmonėje „AVID". Šeštadie-
niais ir sekmadieniais taip pat po darbo vykome j eks kursijas, lankėme muziejus. Pabuvojome Karlovy Varuo se senoje Karšteino pilyje. Nepakartojamų įspūdį paliko Karlo IV brangenybių paro da, demonstruojama Prahos Kremliuje. Pasibaigus darbo laikui, mūsų Universiteto auklėtiniai pabuvojo Moravi jos sostinėje. Buvom ir Slo vakijos sostinėje Bratislavoje. 30 dienų Čekoslovakijoje visam laikui pasiliks būrio narių atmintyje. M. UTARAS, būrio vadas Nuotraukoje: būrio nariai Prahoje.
Draugų ir artimųjų lydi mi, 1978 <m. liepos 27 d. tarptautiniu ekspresu Len ingradas—Beri ynas išvy ■ kome į VDR. Jau namuo se buvome daug girdėję apie šios šalies mokslo, kultūros pasiekimus, ta čiau geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti. Po kelių kelionės valan dų — mes jau LLR terito rijoje. Vakare pasiekia-
hauzene — betonavome namo pamatus, kasėme griovius. Visi įdegėme saulėje ir fiziškai sustlpirėjome. Mūsų būrys dir bo darniai, su komjau nuoliška ugnele. Itin gerai padirbėjome šeštadieninė je talkoje. Po darbo per dvi savai tes buvo vos keletas lais vų popiečių. Susitikimai ir vakarai, pokalbiai ir dis kusijos pačiomis įvairiau-
Geriau vieną kartą pamatyti me Varšuvą. Miestas gražus, įžymybių daug, o a džiūrėti nėra kada — po valandos traukinys jau skrieja link Berlyno. Pi rmas rytas Vokietijoje, Diena šilta, puikus oras, o mes dar turime nuvažinoti į pietinę VDR dalį. Štai ir Miulhauzenas — tikras viduramžių miestas, nė kiek nepaliestas viską naikinančių karo nasrų. Miestas senovės kronikose pirmą kartą paminėtas 775 metais. Viduramžiais tai buvo vienas didžiausių Vokietijos miestų. 1525 m. iš čia valstiečių karui va-
Teatro vasaros maršrutai Baigiasi studentiška va;ara su savo kelionėmis, žygiais studentų statybi niais būriais. Į auditorijas .rįžo pailsėję, sutvirtėję vaikinai ir merginos. Ilgam išliks atmintyje
Trečiojo semestro audi- F* i * * torijos — kolūkių laukai, Jp/Aj'n|r|||SiČI statybų aikštelės, draugystės vakarai, kelionės.. Visko neišvardinsi.. Kalbėdamiesi daug vieni kitų sužinojome, daug Bergždžias darbas būtų ir iš ką bendrai aptarėme. Juk bandyti pasakoti apie tai, mūsų panašūs siekiai. Pa kas patirta... Tačiau kol viskas dar taip neseniai skelbėme solidarumo die buvo, norom nenorom pri ną, kurios uždarbį paskysimeni, permuštai netoli rėme taikos fondui. Jau pirmąjį vakarą šei mus įvykius. mininkai mums pasiūlė Mūsų statybinis būrys nemaža įdomių renginių^ buvo nedidelis — dešimt Sudarėme kultūrinių ren žmonių. Kartu dirbome, (luuvurc, ginių programą, į kurią ilsėjomės, keliavome pen įėjo ne vien draugystės kias savaites — tris iš jų vakaras ir diskotekos, bet Erfurte, o likusį laiką po ir ekskursijos po miestą, VDR. Taigi — SSB. muziejus, išvykos į aplin Šefavo mus Erfurto me kinius miestelius. Šešta dicinos akademija. Aka dieniais sekmadieniais ap demija didelis mokomųjų lankėme Eizenachą, „Tris patalpų, klinikų, poliklini Panašiąsias" (tai trys pi kų kompleksas, vis plečia lys), apžiūrėjome IGĄ — mas, modernizuojamas. tarptautinę gėlių .parodą. Daugelio čia padirbėta. O Vieną vakarą mus pri kaip miela buvo išgirsti ėmė Medicinos akademi gerus atsiliepimus apie jos rektorius. Malonu bu čia ankstesnes vasaras vo išgirsti gerus žodžius dirbusius vilniečius kole apie mūsų studentus, suži gas. noti, kad Erfurto medici Pagaliau prasidėjo ir nos akademijos rektorius, mūsų darbas: kam kliuvo ne kartą buvojo Vilniuje, kastuvas, kam kirtiklis, kad ir jis bus mūsų Uni kam šluota. Susiskirstėm versiteto jubiliejinės į 3 grupes. Dirbome kartu šventės svečias. Paprašė su vokiečiais, o čia daug me rektorių parašyti porą kas turėjo vargo: trys te žodžių mūsų „Tarybiniam mokėjo vokiškai. Žodis studentui". Štai vertimas: no žodžio — ir gimė vo .Vilniaus V. Kapsuko kiškai — rusiškai — ang universitetą ir mūsų akališka kalba. demiją sieja glaudūs ryKiekviena nauja pra štai. Šiais metais pas mus džia — viskas' domina. dūbantys studentai šią Pirmieji įspūdžiai malo .draugystę dar labiau sunūs. Apgyvendino mus tvirtino. Tą mes vertina naujutėlaičiame bendra me ir esame dėkingi." butyje? netoli nuo darbo Tos trys savaitės praėjo vietos ir miesto centro. kaip trys dienos. Paskuti Tiesa, tvarka griežtoką — nį vakarą norėjosi tęsti ir keltis šeštą, į darbą — tęsti. B°t, kaip sakoma septintą. Tačiau ketvirtą vienoj vokiečių dainoj, po valandą mes jau laisvi, kiekvieno išsiskyrimo — iki vakarienės . vaikštinė- naujas susitikimas. Prasi davpm po miestą, vakarai dėjo kelionė po šalį, ir Prahėgdavo šokant, dai mus užliejo naujų įspū nuojant, diskutuojant. džių banga. Veimarui vie-
dovavo Tomas Miunceris, Teikalavęs visą valdž’ą iperduoti liaudžiai. Todėl VDR Miulhauzenas dažnai vadinamais Tomo Miuncerio miestu. 1707—1708 m. m. Miulhauzeno Divi Blasii bažnyčioje vargona vo Johanas Sebastijan is Bachas. Šiuo metu čia gy vena virš 50 tūkstančių gyventojų. Miulhauzeno trikotažo fabrikas „Miulane" — vienas garsiausių
bendrauti nos dienos buvo tikrai per maža, bet reikėjo skubėti: mūsų laukė kelionė į Buriją pagaliau ir sostinė, chenvaldą, Drezdeno galeKraupi Buchenvaldo tyla. Gėlės prie monumento — mūsų padėka kovotojams ir priesaika žuvusiems. išvysti Nekantravome Berlyną, jau kartą pamasinusį savo didybe ir grožiu tik atvykus musų traukiniui. Gyvenome to lokai nuo miesto, tai su darė kantu ir sunkumų, ir malonumų (kodėl nepail sėjus puikioje studentų poilsiavietėje). Ir vis dėl to spėjome pasigrožėti miesto centru gražiąja gatve „Unter der Linden", aplankyti Treptovo parką, Pergamono muziejų ir iš garsiojo Berlyno televizi jos bokšto aukštybių ap žvelgti miestą.
VDR ,čia taip pat pradėti gaminti portatyviniai ikompiuteriai. Mūsų Universitetas keičiasi studentų statybiniais būriais su Erfurto Aukštosios Pedagoginės mokyklos Miulhauzeno filialu, Mūsų buvo 15 žmonių — 10 merginų ir 5 vaikinai, Vokiečių studentai mums dar pridėjo 17 merginų ir 2 vaikinus. SSB užsienyje — tai netik ekskursijos, draugystės vakarai, bet ir rimtas darbas. Darbo die na prasidėdavo 6.45, o baigdavosi 16.00. Visas būrys dirbo pačiame Miul-
ši vasara ir Universiteto kiemo teatro studentų est rados miniatiūrų teatro aktoriams. Praėjusių mokslo metų pabaigoje Universiteto SSB paren giamasis štabas pasiūlė grupei pasirodyti respub likoje dirbantiems studen tų statybinių būrių na-
šiomis temomis. Visiems labai patiko mūsų sureng tas vakaras. Jei mūsų merginų išvirti cepelin ii vokiečius sužavėjo, tai įvairiausi šokiai ir žaidi mai galutinai juos paver gė. Ir štai jau stovyklos uždarymo vakaras. Laikas bėga taip greit, o mūsų dar laukia puošnusis Drezdenas, Leipcigo ir Berlyno įžymybės, nuosta busis Potsdamo parkas Šiais metais būrys aplan kė tikrai daug miestų. Be šių keturių matėme dar Fir.idrichrodą (ten yra se nos kasyklos, kur randami
r.iams. Tie keli dešimtadieniai prabėgo nepaprastai grei tai. Nors buvo kelionėje ir nesklandumų, bet liko ir daug gražių prisimini mų. Nuoširdūs priėmimai „Eldorado", „Žirnelio", „Alytos" būriuose, pro dukcijos degustacija Vil-
unikalaus kristalo pavyz džiai — Mariau Glan), Eizenachą su garsia Vartburgo pilimi, Gotą, Vei marą, Buchenvaldą, Erfur tą (tarptautinė gėlių paro da čia tikrai sužavėjo). Iš Drezden o EI kės upe 1885 m. gamybos garlaiviu plaukėme į Kionichstaino tvirtovę, o pakeliui gėrė jomės gražiausios Vokieti jos vietos — Saksonijos Šveicarijos vaizdais. Apie visus matytus mu ziejus ir įžymybes net pa pasakoti sunku — vargšės mūsų kojos, joms tikrai daug teko iškentėti. Turis tinei kelionei skirtas lai kas jau baigėsi ir pasku tinę dieną būnant Berly ne — rugpjūčio 26 d. į kosmosą laivu „Sojuz-31" ■išskrido tarptautinė įgula: dukart Tarybų Sąjungos Didvyris TSRS lakūnas kosmonautas Valerijus Bykovskis ir kosmonautas tyrėjas VDR pilietis Zigmundas Jenas. Tiek mes, tiek mus lydėję vokiečių studentai džiaugėmės stip rėjančia tautų draugyste, naujais mokslo ir techni kos laimėjimais.
'
Kęstutis VIRKETIS, būrio vadas 1 *
kaviškio konservų fabri ke, įdomūs draugystės va karai. Pagaliau spektak liai, kurių suvaidinta 11 ir kuriems atiduota visa energija, beveik 3000 žiū rovų aplodismentai, gėlės, daugiau kaip 500 nuva žiuotų kilometrų. A. JANKANTA
Gera svečiuotis, kai vis kuo rūpinasi vadovės — Haidi ir Karina, tačiau, ko STUDENTŲ GAMYBINE PRAKTIKA gero, kiekviena įdomi ke lionė žavi ir tuo, kad ji turi pabaigą. Pirmąją naujųjų mokslo metų dieną sutikome trau Kiekvienais metais fa-liklinikos chirurgo ir me kinyje, vežančiame mus kulteto studentai, baigę 4 dicinos seserų darbą. Su namo. kursus, vyksta į Lietuvos laukėme ir svečių — buvo margumyne miestų ir rajonų ligonines atvykęs prof. A. Pranskus Minčių stengiuosi rasti atsakymą atlikti gamybinę praktiką. patikrinti studentų prakti į klausimą: ką mums davė Mūsų grupė vasarą dirbo kos. Profesorius -kartu su ši kelionė? Ar daug išmo- Klaipėdos žvejų ir jūros skyriaus vedėju V. Juču v ome per šios vasaros tre transporto darbuotojų li atliko dvi sudėtingas ope čiąjį semestrą? goninėje. Jos vadovybė racijas, kurias stebėjo visi Išmokom tikrai daug supažindino mus su busi ten dirbę studentai. ko. Bendras darbas ir poil mąja darboviete. Baigiantis praktikai, sis atveria naujus pažini Pirmiausia mes pabuvo praktikos vadovas gyd. mo kelius, naujas viltis. jome chirurginiame sky Butkus, chirurginio sky Tad lik sveikas kupinas riuje, turinčiame reikiamą riaus vedėjas med. kand. įspūdžių ir pergyvenimų aparatūrą, būtiną chirur V. Jučas ir visi Klaipėdo ginių ligonių diagnostikai. je praktiką atlikę studen vasaros ir būk pasveikin Gerai įrengti tvarstomieji, tai nuvyko į Šilutės ligo tas ne mažiau įdomus ir rentgeno, pagalbiniai ka ninę. Susirinko visi Že įtemptas rudens semestre! binetai ir palatos. Chirur maitijoje dirbę studentai giniam skyriui vadovauja į Medicinos fakulteto L. ARMALYTE, labai patyręs, įžymus Lie SMD mokslinę konferenci III k. germanistė tuvos chirurgas medicinos ją. Jos metu buvo -per mokslų kandidatas Vikto skaityti 5 moksliniai pra ras Jučas. Jo „griežtą ran nešimai, vyko įdomios dis ką" jaučia visas persona kusijos. las. Didelį dėmesį jis ski Aplankėme ir daugelį ria studentų praktikoms. Klaipėdos krašto įžymy Čia mes įgijome daug bių: Ablingą, Mosėdį, Ni naudingų žinių. Mus do dą, Juodkrantę, plaukiojo mino atidus ligonių tyri me kateriu po Kuršių ma mas, jų ruošimas operaci- rias. Retkarčiais .skais jai, pati operaciįa, poope- čiai šviečiant saulutei, nu ractais slaugymas ir gy- važiuodavome į Smiltynę dymas. Mums teko asis- ir atsigaivindavome vėsio įtuoti chirurgams, kurie se Baltijos bangose. kasdieną darė įvairias Ketvirto kurso gamybi operacijas. Visi džiaugė nė praktika buvo labai mės, kad jau galime asis įdomi ir naudingą. Mes tuoti patyrusiems chirur pamatėme, kaip dirba me gams. Pažvelgęs į sveiks dikai praktikai, kaip rei tančius ligonius, pamatai, kalingos tos žinios, kurių kad chirurgija — tai sa mus moko Medicinas fa votiškas menas, grąžinan kulteto dėstytojai. tis žmonėms sveikatą. Nemažai dirbome ir po R. MARCINKEVIČIUS, liklinikoje. Stebėjome poMF V k. studentas
Stėger (Erfurtas) nuotr: Medicinos akademijos retkorius įteikia mums atminimo medalius.
DAUG KO IŠMOKOME
XIX a. pirmasis ketvirtis Vilnia.is universitetui ypatingas laikotarpis, Šiuo metu aukščiausio lygto pasiekė mokslinė mintis ir pedagogika, ryški įtapo demokratinių pažiūrų tendenci ja. Su ypatingu polėkiu gyveno stu dentija, aktyviai ugdė kilnius darbš tumo /pasiaukojimo, patriotizmo, laisvės idealus. Jaunatviškus siekius puošė giedra romantizmo dvasia, ku rios puoselėtojais per visą Universi teto .istoriją buvo neramiausių jau nuolių karta. Tuo metu Universitete studijavo Adomas Mickevičius ir jo vienmečiai: Juozapas Chodzka, Ignas
Visų šių jaunuolių, kurie netrukus Vilniuje sudarys savitą „jaunystės respubliką" vaikystė buvo daug kuo panaši. Visus juos žavėjo baltarusių liaudies pasakų ir dainų nuoširdumas, jie guodė vargstančius sodiečius. Pagaliau garsūs 1812-ieji. Visi jie panašiai pasitiko įvykį kaip žavų ginklų paradą ir čia pat nusivylė ne tikėtu išdidžiosios armijos bejėgišku mu, smurtu... Toks buvo rytmetys, iš kurio šie jaunuoliai susirinko j Vilniaus slėnius būtent tam, kad čia vertai pažymėtų jaunystę. 1815—1820 metais T. Žanas Vil niaus universitete studijavo fiziką ir matematiką. Tikslieji mokslai jam sekėsi, traukė gamtos mokslo paskai tos: mineralogija, zoologija, botanika. Šios disciplinos tada Universitete bu vo dėstomos žinomų specialistų. Ja a veikė .katedros, mokymo kabinetai su gausiais rinkiniais. T. Žanas taip pat studijavo ir literatūrą, kurią ypač mėgo, pats rašė eiles. Suprato dailę ir muziką, puikiai piešė, skambino gitara — gabus buvo jaunuolis. Bai gęs studijas, mokytojavo Vilniuje, toliau nenutraukė ryšių su Universi tetu. Apie XIX a. pradžios Universitetu, jo nuotaikas nemaža pasakyta įvai riose studijose. Pats T. Žanas rašė: „Universitete visko galima buvo iš
T. Žano vaidmuo filaretų draugijo je turėjo ypatingos reikšmės. Kaip rašo I. Domeika, jis daugelį pakerė davo savo darbštumu, veiklumu, jau natviška energija: „Filaretų dvasia. .. Rods ne žmogus, o daugiau..." T. Ža nas nekentė ištižimo, ragino jaunas širdis degti, švęsti jaunystę, kuri.; turinti lydėti poezija, muzika, drau gystė, meilė. Draugijos narių tarpe, taip pat savo baladėse, trioletuose šlovino kilnų draugystės, grožio, pla toniškos meilės idealą. Propagavo savąją „Spindulių teoriją", pagal ku rią „žmogaus sielos spinduliai sudaro charakterio spindesio aureolę", kuri galinti kitą žmogų apšviesti, patrauk ti arba nepatraukti. Todėl T. Žaną vadindavo vėliau, kai jis turėjo pase kėjų — archispindulinguoju. 1820 m. T. Žanas įkūrė vadinamųjų spindu lingųjų draugiją (168 nariai), kuri gal buvo daugiau panaši į klubą. Rinkdavosi draugija nuolat. Vasarą gamtoje, susivažiuodavo į kokis, pa mėgtą vietovę. Minima, kad tokie su važiavimai vykę Naugarduke, Tuchrnovičiuose (1821 m J Pavasario mė
Filaretų draugijos įkūrėjas Domeika, Tomas Žanas, vėliau pa garsėję mokslais apie Žemę. Tomas Žanas. Asmenybė, apie ku rios dvasinį spindesį, jaunatvišką temperamentą, veiklos aistrą ir ieš kojimų turinį kalbėti net šiandieną, praėjus pusantro šimtmečio, sunka. Kiek besklaidytum T. Žano lyriką, dienoraščius .gausias tyrinėtojų stu dijas apie jį, lieki nepatenkintas. Juk šito žmogaus prigimties esmės iki galo nesuvokė net amžininkai, dažnai jo nesuprato, kažin ar įverti no. Daug ko T. Žanas nespėjo išpuo selėti .pasiekti, iki galo subrandinti kūrybinio atradimo laimės. T. Žanas buvo vienas iš mylimiausių A. Mic kevičiaus draugų. Juos didis poetas apdovanojo nemirtingumu. Ii „Vėli nėse" ne tik randame Tomo vardą, bet matome ir kilnų lūkesčio, besi aukojančio bičiulio paveikslą. O pro totipu kaip tik ir buvo Tomas Žanas. Tomas Žanas (1796—1855) kilęs iš Vakarų Baltarusijos. Atrodo, jų šei ma nebuvo sėsli. Namuose Tomą la ibai mylėjo tėvas, kuris sūnų auklėjo jautriai, švelniai, iš mažens tikino, kad svarbiausia suprasti ir atjausti žmones. Mokėsi Uzdoje (miestelis prie Nemuno), vėliau Minske. Busimojo poeto ir gamtininko vaizduotėje giliai įstrigo Baltarusijos miestelių turgūs, Šmurgainių meški ninkai, atlaidų šurmulys, pamaldos su įvairių tikybų šventikais, liaudies damomis, kūryba, kurios paprasta forma, siužetai vėliau turėjo įtakos jo mėgstamiems trioletams, baladėms. Visiems jis buvo labai dėmesingas, jautrus .nuoširdus. Dar mokykloje susidraugavo su J. Cečiotu, naugardiškiais broliais Veresčiuskiais, kurie turėjo seserį Marilę. Tai ta pati, ku rios žavus jaunatvės paveikslas didįjį poetą Adomą Mickevičių palydėjo iki tolimiausio jo gyvenime slenksčio Konstantinopolyj e.
mokti, išskyrus pažinimą — dievo, savo krašto, savęs..." Ar ne dėl pa našių poreikių akademinis jaunimas tuo metu būrėsi į nelegalias draugi jas, kurios turėjo ryškų šviečiamąjį pobūdį, kartu neslepiamų anticarinių politinių tendencijų. Žymiausia, turėjusi politines kryptis buvo filomatų (mokslą mylin čiųjų) draugija. Ji susikūrė 1817 n. Vadovu buvo prof. J. Lelevelis. Draugijos devizas buvo: „Tėvynė, mokslas, dorybė!". Jos aktyviais vei kėjais buvo A. Mickevičius, I. Do meika, J. Chodzka, J. Cečiotas, ?. Malevskis, T. Žanas ir kiti. Filoma tai buvo tarsi idėjinis visuomenines veiklos štabas, daręs įtakos studenti jai per kitas draugijas, besikūrusias ne tik Universitete, bet ir kitose krašto mokyklose: Kauno, Kėdainių, taip pat Baltarusijos gimnazijose. Universitete 1820 m. T. Žanas su būrė ir vadovavo Filaretų (dorovin gųjų) draugijai, kurioje buvo 176 na riai. Ji turėjo šviečiamųjų, morali nių, politinių tikslų. Pastarieji, tiesa, buvo gana riboti: senosios Lenkijos —Lietuvos valstybės atkūrimas. Filaretų draugija turėjo švietimosi, dargi organizuotų nelegalių studijų programą. Joje buvo skaitomos pa skaitos iš istorijos, karo mokslų (!), literatūros, meno, gamtos ir kt. Dės tė patys nariai. Pavyzdžiui, gamtos mokslais, geografija rūpinosi I. Do meika, T. Žanas. Draugija turėjo krašto pažinimo .tarsi mokslinio ty rinėjimo programą. Antai, T. Žanas parengė „Geografinio aprašymo" instrukciją. Pagal ją kiekvienas fila retas vasaros atostogų metu iš savo gimtinės privalėjo surinkti geografi nių statistinių žinių apie krašto eko nominę ir moralinę būklę. Ši tyrimų programa akivaizdžiai liudija draugi ją turėjus aiškių pilietinių politinio pobūdžio tendencijų.
nesiais patraukdavo į užmiestį. Iš Universiteto Centrinių rūmų, Botani kos sodą, padaržėmis paupiu išminti talkai vedė link MaTk-učių ąžuolynų T. Žanas vėliau prisimins: „Pavasaris buvo gražus, dienos giedros, pievos ir medžiai žaliuoja, rytais ir vakarais išeidavom į papie vius ar miškelius skaityti vadovėlių, iš kurių turėjom laikyti egzaminus. Pavargus pašnekesiai apie „spindulio"teoriją buvo pramoga ir poilsis, paprastai šie pašnekesiai vykdavo pasistiprinus pienu pirkioje prie Ribiškių, prieš grįžtant į miestą. Toks mokymasis, tokie pašnekesiai ir pasivaišinimai būdavo beveik kasdien". Taigi čia ,prie Vilnelės, Ribiškių kloniuose skambėjo dainos, Sklandė svajonė apie žmonijos aukso amžių. Tačiau ne vien svajonė. Daug buvo ginčijamasi dėl laisvės idealo. „Lais vės nepažįstantis žmogus turi tiktai pusę sielos, kuris vergia kitą — taip pat yra pusžmogis". Ši Homero min tis būdavo daugelio disputų išeities pozicija. Tokios buvo mintys, idealai filare tų, spindulingųjų. Žinoma, buvo kam ir tada iš šitos draugijos pasijuokti. Be kita ko, draugijos darbo turiniui, nuotaikai didelės reikšmės turėjo <r T. Žano asmenybė. Ji savo patrauk
lumu lygių neturėjo. T. Žanas buvo turtingas tiek dvasios stiprybe, tiek išsimokslinimu. Kitaip jis vargiai bū tų sugebėjęs patraukti tiek jaunų protų. Savo taurumą T. Žanas įrodė gar siąja byla. Jis tardymo metu ne tix viską prisiėmė sau, bet pateikė pa rodymus taip, kad teismas net nesu abejotų jo teisingumu. Jis išgelbėjo draugus nuo katorgos, sau „pelnyda mas" 15 metų laisvės atėmimo. Pro fesoriai J. Lelevelis, I. Danilavičius buvo atleisti iš darbo. J. Cečiotas, A. Suzinas, A. Mickevičius ir kt. iš siųsti svetur. Ilgai tremčiai (1824—1837) Orenburge pasmerktas T. Žanas nepasida vė nostalgijai. Nuo jos gydėsi darbu ir draugyste. Suartėjęs su pažangiais gubernijos miestų šviesuomenės žmo nėmis, pelnė jų palankumą, užtari mą. Ten jis tapo geologu tyrinėtoju. Per 12 metų nuėjo tūkstančius kilo metrų Pietų Urale, Kazachstano ste pėse, pauralės piokščiakalnyne. T Žanas surinko gausius geologijos zoologijos, etnografijos rinkinius, ku rie sudarė jo įkurto pirmojo Ore.’i burgo muziejaus ekspoziciją. Sudaru pietų Uralo geologinį žemėlapį, para šė kelias ataskaitas. Jo darbai buvo aukštai įvertinti. Visa grupė šaltinių kartojo, jog T. Žano garbei yra pa vadinta viena viršukalnė. Deja, suži noti, kur ji yra nepavyko. Gal Ura le? Apie asmeninį T. Žano gyvenimą tremtyje sužinome iš jo dienoraščio. Sunkiai pergyventas išsiskyrimas, vienatvė. Ilgėtasi draugystės. Tačiau jis neliko užsidaręs taip, kaip pavyz džiui, jo nelaimės draugas iš Vilniaus J. Cečiotas. T. Žanas palaikė ryšius su draugais, „lankydamas juos latš kais, o kartais sapnais". Susirašinėjo su I. Domeika, J. Chodzka, Marile Vereščiakaite-Putkameriene, J. Ce čiotu, A. Suzinu, J. Kovalevskiu ir kt. Turėjo daug darbų — mokėsi vo kiečių kalbos, vertė, rašė. „Laimin gas ,-kai gyvenu ne vien imdamas, bet ir duodamas". Nemaža skaitė, iš vertė keturių tomų V Jrvingo vei kalą apie Kolumbą. Deja, vertimas li ko neišleistas. Laisvalaikio valandėlė mis mėgo groti gitara, dainuoti, kar tais pamedžioti. Iš dienoraščio sužinome, kad trem tyje T. Žanas irgi brandino literatū rinius sumanymus. Žavėjosi istorine tematika, laiškuose draugams užsimi nė apie norą rašyti romaną, skirtą Pugačiovo gyvenimui. 1837 m. leidžiasi į 6 savaičių kelio nę Petrapiliu. Ten gauna Kalnų ins tituto bibliotekininko tarnybą. Tačiau neilgam. Panūsta savo geologijos pa tirtį pritaikyti gimtajame krašte. Pa lieka sostinėje neblogą tarnybą ,r, įstojęs į Kainų inžinierių korpusą, paima komandiruotę į Baltarusiją r Lietuvą. Keliauja po gimtąsias apy linkės, ieško statybinių žaliavų. Su sidomi upių, ežerų, apskritai krašto vaizdžio kilme. 1846 m. apsigyveno Kochačine prie Oršos, kur ir palaidotas. Rankraščiu likimas neišaiškintas. Verta pasigi linti į šią įdomią, retą asmenybę. Jai galima tik pavydėti išdidžiai ir ne paprastai nueito gyvenimo kelio, rei kia tik gėrėtis jo jaunatvės aistra. Česlovas KUDABA, profesorius Nuotraukoje: Adomo Mickevičiaus bendražygis Tomas Žanas.
miiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiuiuiimiiiiiiiumuiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiuiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniio
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos
fakulteto
pirmo
kurso
studentai
J. Želnytė, I. Krivickaja, O. Elmontaitė, trečio kur so studentas A. Klimaitis, Prekybos fakulteto antra
kursis V. Dainys, Ekonominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto antro kurso studentės V. Staraja ir N. Krapavickaltė. REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Skelbimai FOTO KLUBO „Momentum" narių dėmesiui! Foto klubo nariai ren kasi 18 d. 20 vai. prie Universiteto knygyno. Kviečiame visus norin čius ateiti į mūsų klubą.
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas** Telefonai — 017920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
DĖMESIO!
tarybinių ir užsienio ša lių laikraščių ir žurnalų už respublikos ribų — iki spalio 15 dienos. Norimą laikraštį ar žur nalą galite užsiprenume ruoti pas fakulteto ar gru pės visuomeninį spaudos platintoją. Paskubėkite!
Priimama laikraščių ir žurnalų prenumerata 1973 metams. Prenumeratos priėmimo terminai: visų tarybinių ir užsie nio šalių laikraščių ir žur nalų — iki lapkričio 1 VU Komjaunimo komiteto spaudos sektorius dienos, Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
LV 13296 Užs. Nr. 2593 Tiražas 3500
REDAKCINE KOLEGIJA