i
visą saliu PROLecanabvicnyKires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
caRj/Bims sr.či nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 26 (1445)
1988 M. RUGSĖJO 30 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
............................................................................................................................................................................................................................................................ ..
<1
„Galime teigti, jog pastarai siais metais fizikos fakultetas įsiliejo į visuomenėje vykstantį atgimimo procesą labiau, negu bet kada anksčiau. Jau tradiciškai užsitarnavę epitetą „Ak, vėl tie fizikai!" paskutiniu metu dar labiau stipriname jo pozicijas: tai ir kandi dato iškėlimas į XIX sąjunginę partinę konferenciją, parašų rinkimas pritarti respublikos Rašytojų sąjungos kreipimuisi, na, ir jo viršūnė — pirmosios Universitete Sąjūdžio rėmimo grupės įsteigimas. Reikia džiaugtis šiuo atbudimu aktyvumu, nes praeityje tylėjimas atnešė mūsų kraštui daug nepataisomos žalos". Buvusio partinio biuro sekretoriaus doc. V. palenskio praneŠimas, kurio ištrauką pateikėme, fizikos fakulteto komunistų ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime nuteikė visus dalykiniam pokalbiui. Ir iš tiesų, pirmą kartą ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas buvo atviras visiems, kuriems rūpi mūsų gyvenimo permainos ir ateitis. ,Pasisakiusieji diskusijose partiniai ir nepartiniai fakulteto darbuotojai aštriai kėlė esamus trūkumus ir negeroves, siūlė keliūs gerinti darbą ir mokymąsi, Universitetui reikalinga autonomija Jos pagrindai turėtų būti ekonominėje, dalykinėje, or ganizacinėje Universiteto nepri-
d su griežtumu peržiūrėti šių pa dalinių darbuotojų .butelinius" santykius, jei ne Universiteto partinėje konferencijoje, tai at skirame suinteresuotų fakultetų ir rektorato atstovų susirinkime. Čia, beje, daug pagelbėtų vėlgi fakultetų savarankiškumas, įga linantis už uždirbtas ūkiskaitines lėšas, kurios nežinia kur panau dojamos, pasisamdyti sąžiningai galinčius atlikti einamojo re monto ir kt. darbus. Susirinkime kalbėjo LVP Le nino raj. komiteto sekreto rius A. Švelnys pabrėžė, jog daugelį kylančių klausimų jau bandoma spręsti partijos miesto komitete ir CK, tačiau visos vietinės problemos privalo būti sprendžiamos būtent ten, kur jos egzistuoja, nereikia laukti nuro dymų. Taigi, lūkuriuosime ar veiksime? Kad nebūtų nepatogu, jog esi komunistas, jog sudaro me prielaidas stagnacijai, o ju dame vien dėl vaizdo. Fakultete geros, dalykiškos komunistų ir nepartinių bendro darbo tradici jos. Juk ir Sąjūdžio rėmimo grupės sukūrimas — tiesioginė fakulteto atviro partinio susirin kimo pasekmė, joje beveik pusė narių — komunistai. Todėl visi kartu — už realų persitvarkymą mūsų, Vilniaus universitete. Nė ra ko laukti — tik veikti! Rimantas VAITKUS FF partinio biuro sekretorius
Lukuriuosime ar veiksime? klausomybėje nuo dabartinės ministerijos. Būtina sudaryti darbo grupę, kuri paruoštų a u ton omijos projektą, visuose fakultetuose yra darbuotojų, galinčių prisidėti prie jo konkretizavimo, tuo labiau, kad respublikos Ministrų Taryba laukia pasiūlymų iš paties Universiteto. Tas pats ir su fakultetų autonomija. „Šiuo metu galiojanti mokymo programų, tvarkaraščių ir t. t. tvirtinimo tvarka yra aiškiai atgyvenusi ir žalinga fakultetams" — tokia proi. A. Sakalo nuomonė, Negera padėtis priimant j rusų kalba dėstomąją grupę, tradicija tapo, kad čia priimami visi, negavę dvejetų, tuo tarpu j kitas grupes yra konkursas, mokymo procese reikėtų grįžti prie anksčiau buvusios tvarkos, kad pradedant trečiu kursu visi specialybės dalykai būlų dėstomi lietuvių kalba Čia nemažai laimėtų ir patys rusų grupės studen tai - galėtų pasirinkti bet kurią norimą specializaciją, be to, sumažėti, auditorijų apkrovimas, nes dabar šių grupių studentams tenka vesti užsiėmimus, kuriuose yra vos 3—4 žmonės, Ar nevertėtų atsisakyti stojamųjų egzaminų į nekonkursines
specialybes, po pirmo kurso liktų labiausiai tikę mokytis, tokia praktika taikoma daugelyje užsienio šalių. Daugelis kalbėjusių dėstytojų pažymėjo būtinumą peržiūrėti dabartinę karinio parengimo būklę. Šiuo metu karinėje katedroje mokosi vaikinai atitarnavę Tarybinėje Armijoje Reikėtų sumažinti užsiėmimų skaičių, arba pratęsti mokymosi trukmę, nes sudėjus karinės katedros užsiėmimų ir rudens talkų laiką išeina visi mokslo metai, tur būt todėl mūsų absolventai darbo pradžioje ilgai adaptuojasi paskyrimo vietose, neturi pakankamai mokslinio ir organizacinio darbo įgūdžių. Labai aktualus fakultetui auditorijų klausimas. Prodekanas doc. S. Sakalauskas pažymėjo, kad iš 12-os fakultete esančių auditorijų tik 7 priklauso mums, todėl neįmanoma sudaryti ,normalaus tvarkaraščio. Reikėtų stipriai pakoreguoti visuomeninitĮ disciplinų dėstymą: panaikinti nacionalinių santykių raidos socializmo sąlygomis, mokslinio ateizmo kursus, kitus peržiūrėti, atsižvelgiant į studentų profilj.
Apie rudens talkų reikalingumą aštriai kalbėta išvykstant talkininkauti sure.ngtame susirinkime. Tačiau, kad ir kaip stipriai buvo susirinkime „spaudžiamas" LTSR agropramoninio komiteto pirmininko pavaduotojas drg J. Urbelionis, kolūkių poreikių planai nebuvo -sukoreguoli ir išėjo taip, kad realiai į kolūkius UI ir JV kurso studentai galėjo nevažiuoti — pranešė duomenis iš talkininkų surinkusi A. Rupšytė. „Kaip bebūtų keista. dažnai persitvarkome į priešingą pusę", —kalbėjo prof. V. Kybartas. Kad ir darbutojų atestacija. Daugelis žmonių tik tuo užsiima. Kam reikalinga šį popierių begalė, jei viską nuspręsti gali pačios laboratorijos, žinodamos savo lėšas ir galimybes Tradiciškai daug priekaištų pasakyta Universiteto ūkinių padalinių adresu. Šiuo metu susiklosčiusi situacija tokia, kad bet kuri šio padalinio darbuotojų grandis — viršininkai fakultetams.- pradedant prorektoriais, baigiant sandėlininkais. Visos priemonės, kurių gali imtis fakultetai — tai prašyti, nuolankiai ir kantriai. Ar ne metas vi
Universiteto autonomiją turėtųįtvirtinti Konstitucija Nepretenduodamas į visaapinuoliktame: „Universitetas turi tik užsako &į dar'bą kuriai nors mančią analizę ir galutinę tjeteisę teMoti akademinius laips- aukštajai mokyklai. Todėl Viisą. norėčiau pasamprotauti apie nius..., magistrų ir daktarų titu- niaus universiteto radiof izikos Universiteto autonomiją. lūs . . Tuo tarpu dabar teikti, ir elektronikos specialybės stuŽvilgterėjęs į praeitĮ, padarai pavyzdžiui, filologijos {lietuvių dentai mokosi pagal Gorkio išvadą, kad Imperatoriškajame kalba) mokslų daktaro laipsni universitete parengtą programą, Vilniaus Universitete (1803— turi teisę ti‘k TSRS Ministrų Ta- Kartais ima atrodyti, kad au>kš1832) autonomijos ir demokratirybos Aukščiausioji atestacinė tasis mokslas organizuojamas jos buvo bene daugiau negu komisija, kurioje vargu ar alsi- siekiant jam pačiam pakenkti dabar. Antai Rusijos caro Alekras bent vienas mokantis lietu- — juk nė vienas Vilniaus unisandro I pasirašytame Univerviškai. versite to radiofizikas neskiriasiteto teisių akto antrajame Ypač kebli šiuo metu mok y- mas darbui Gorkyje, lygiai kaip skirsnyje rašoma: . univermo padėtis. Mokymas, kaip ir ir gorklečiai neskiriami darbui siteto rektorius. . . VISUOMET gamyba, tapo perdaug centrali- Lietuvoje. Tokiais principais su(pabraukta mano — S. V.) bus zuotas: mokymo planus, progra- daryti mokymo planai ir prorenkamas pagal įstatus iš nusi- mas. atskaitomybę reglamentuo- gramos pasiekia šalies aukštąpelniusiųjų. . . šio universiteto ja ne ti*c kad ne Lietuvos Liau- sias mokyklas labai vėluo'damos profesorių. . Aštuntajame dies švietimo ministerija, o tie- ir dažnai pasenusios. Todėl ir skirsnyje: „Universiteto pastatai šiai drg. G. Jagodino vadovau- keičiasi kone kasmet, (varydami (matyt, ir bendrabučiai vasarą lamas TSRS Liaudies švietimo j neviltoj fakultetų dekanatus, — S. V.)... yra pavaldūs tik komitetas. įdomiausia, kad ko- dėstytojus Ir studentus Centrąun i vers i tetų i ir atleidžiami nuo miteto valdininkai tų planų ir lizuota mokymo organizaciija kariškių apgyvendinimo“. Vie- programų patys nekuria. — jie gal Ir pateisinama, esant šilo-
Ką tu vis dėlto galvoji, Gintai? ( klausimus atsako naujasis Universiteto komjaunimo komite to sekretorius, TF V k. studen tas Gintautas BARTKUS.
* Prieš porą savaičių rekto ratas priėmė nutarimus dėl lais vo paskaitų lankomumo, nepri valomo fizinio lavinimo II]—rv kursams ir t. t. Koks čia kom jaunimo Indėlis? Nuo seno komjaunimo ko mitetai kėlė šias problemas. Dar pernai komjaunimo komitete svarstėme klausimą dėl fizinio lavinimo pratybų organizavimo. Tada paskaičiavome, kad Sau lėtekio ai. esančioje sporto sa lėje vienu metu turi sportuoti apie 200 studentų. Koks ten fi zinis lavinimas įsivaizduoti ne sunku. Bet prieš tada dar TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio
mokslo ministro įsakymą mažai ką galėjome padaryti. Šiuo metu išspręsti tokias ir panašias prob lemas atsirado galimybė. Todėl nuoširdžiai sveikiname šį rekto rato nutarimą. Mes savo ruožtu siūlome nau jus (ir senus ištrauktus iš archy vo) problemų sprendimo kelius. * Tikriausiai netrukus dauge lyje fakultetų susikurs studentų organizacijos, kurios, kaip filolo gų Seniūnų taryba, užsiims mo kymo klausimais. Taigi, sakysim komjaunimas nebedirba šio dar bo, nedubliuoja profsąjungos, kultūros klubo ir t. t. Ką tada jis veiks? — Visų pirma komjaunimą įsivaizduoju kaip politinę visuo meninę organizaciją. Šią tiesą daugelis dažnai užmiršta, nors
tai juodu ant balto įrašyta VLKJS Italuose Dažnai mes komjaunimą, komjaunimo komi tetus paverčiame kažkokiais „ūki niais“1 organais, kurie, matyt, iš neturėjimo ir nežinojimo ką veikti, nugriebia porą funkcijų iš profsąjungos (pvz. bendrabu čių skirstymas), porą iš kultūros klubo, dar porą iš kokio nors kito organo ir pradeda dirbti jų manymu tikrai komjaunuoliš ką darbą. Universiteto komjaunimo ko miteto laukia dideli struktūros pakeitimai, privalome atsisakyti daugelio ūkinių funkcijų. Arti miausio posėdžio metu panaikinSime mokymo-aukJėjimo komisi ją. Žadame panaikinti eilę kitų sektorių — ateistinį irpan. Už sienio ryšius perduoti Univer siteto interklubui, mokymo pro
nai universitetų mokslinei bei pedagoginei bazei, bet tampa stabdžiu tarptautini pripažinimą turinčiam Vilniaus universitetui, Plėtojant autonomiją reikėtų padidinti ir fakultetų savarankiškumą. Drįsčiau teigti, kad ir Universiteto vidinėje st^uktūroję centralizacija yra per didėlė. Akivaizdu, kad fakulteto vidaus reikalus turėtų spręsti fakultetas. Tai liečia beveik visą mokymo ir mo»kslo darbą, Tik tos problemos, kurių fakultetas pats išspręsti negali turėtų būti perkeliamos tarpfakultetinių tarybų kompetencijai, Tada nebebūtų reikalo centralizuotai derinti tvarkaraščių, individualių pedagoginio darbo planų ir ataskaitų, komandiruočių ir kt. Tad kokie būtų Universiteto
autonomijos plėtojimo princlpai? Neišradinėdamas dviračio siūlyčiau remtis ‘kitų Europos universitetų patyrimu Pirmiaušiai — TEISINIAI principai, Aukštosios mokyklos autonomiją turėtų garantuoti (statymas. Skirtingų aukštųjų mokyklų autonomiją turėtų apibrėžti atskirl (statymai. Seniausios Lietuvos aukštosios mokyklos — Vilniaus universiteto autonomiją turėtų Įtvirtinti Lietuvos TSR konstitutciją. EKONOMINIAI principai. Universiteto biudžetą skiria respublikos vyriausybė, o jį paskirsto. naudotja ir už (j atsiskalto Universitetas. Kitų pajamų, kaip antai ūkiskaitinės lėšos, pajamos už kvalifikacijos kėli-
cesą. studentų savivaldos klausi mus — studentų tarybai.
Komjaunimas tai mūsų organi zacija. Ir nebijokime jį padaryti tokį, koks mums patiems rekalingas. Nebijokime sulaužyti tą biurokratinj komjaunimo ap valkalą Teko susidurti ir su tokiais „aktyvistais", kurie pamiršo, kad jie privalo atstovauti jau nimui. Tokiu atveju noriu primin ti — rinkimai organizuojami kiek vienais metais. Kokius lyderius išsirinksite, su tokiais ir reikės dirbti. O nuo pastarųjų labai labai daug kas priklauso. Mes- užmiršome, kad komjau nimo komitetai — tai kolegialūs organai. Todėl būtina didinti komjaunimo komitetų posėdžių reikšmę. Neleistina padėtis, kai sekretorius pasiruošęs viską spręsti vienas. O ar nėra gėda visam Universiteto komjaunimo komitetui, kai rugsėjo mėnesį pirmakursių eilės išsirikiuoja
NUKELTA J 2 PSL.)
prie įskaitos sektoriaus durų, ii taip metai iš metų, lyg nežinome kad kiekvienais metais priima me apie 1500 studentų. * Jei komjaunimas atsisako vienintelio jaunimo valios reiš kėjo vaidmens, kokie turėtų bū ti )o santykiai su kitomis jauni mo organizacijomis ir )o vairi muo visuomenėįe?
— Jeigu mus vienija vienas tikslas, tokios organizacijos at siradimą sveikiname ir tvirtai pa laikome. Jeigu organizuojamus renginius galima pavadinti vienu žodžiu „persitvarkymas" — visa da palaikysime ir prisidėsime Demokratija, viešumas — žodžiai, kurie nieko negali palikti abejin gais. Dažnai tenka girdėti, kas aš toks, aš mažas žmogelis, nuo manęs niekas nepriklauso. Netie sa, persitvarkymo likimas pri klauso būtent nuo mūsų, kiek vieno. Neužmirškime Lenino for mulės, kad socializmas — tai gyva masių kūryba.
2
Vilniaus Universiteto autonomija • •
ATKELTA IS 1 PSL.)
mą ir pan. paskirstymo ir nausavarankiškai dojimo klausimus sprendžia Universitetas. Atskirai ’ ii derėtų apibrėžti fakultetų eko nominį savarankiškumą. Uni versiteto Taryba turėtų tik tvir tinti fakultetuose paruoštas pa jamų ir išlaidų sąmatas, o po to fakultetai ūkinimkautų sava rankiškai, kaip kad yra daugelyje Europos unlversitetų. Tada nebereikėtų Ikatedros vedėjui ar dekanui centrinėje buhalterijoje Įrodinėti, kam reikalingas lituoklis ar kalkulia torius. Ūkiskaitinės temos va dovas savarankiškai skaičiuo tų uždirbtus pinigus, ir sam dytų dabartinės MTD darbuo toją ( pagalbą tik tada, kai to tikrai reikėtų Juk Univer siteto dėstytojai susįbūrę l namų statybos kooperatyvą, ga li turėti sąskaitą banke, tai ko dėl jos negali turėti fakultetas? MOKYMAS. Studentų priėmi mas, jų skaičius, dėstytojų skai čius, mokymo planai ir prog ramos, kvalifikacijos kėlimas, kokių ir kiek reikia specialistų — visa tai turėtų būti Univer siteto žinioje. Svarbiausiu šių darbų organizatoriumi ir vyk dytoju butų fakultetas. Juk aiš ku, jei pareiškimų tapti studen tu vos tiek, kiek vietų, stoja mieji egzaminai nebūtini. Geriau siai tą mato fakultetas, tegul jis ir nustatys priėmimo sąly gas. Niekas geriau už fakulteto dėstytojus nežino kiek valandų tenka sugaišti vadovaujant kur siniam ar diplominiam darbui, parengiant tyrimams aparatū rą ar sudarant naują ESM pro gramą. Todėl visi šie klausimai turėtų būti fakulteto kompeten cijoje. MOKSLAS. Dauguma svarbiau sių dalykų galėtų būti sprendžia mi žymiai efektyviau katedrose bei fakultetuose. Tai mokslo dar bų kryptys, ryšiai su kitomis, taip pat ir užsienio, mokslo Įstaigomis, mokslo laipsnių ir vardų teikimas. Pateikti principai nėra tik au toriaus fantazija Tuo Įsitikinti galima pavarčius kad ir Vy tauto Didžiojo ar Stepono Bato ro universitetų statutus. Ką jie duotų šiandien? Sumažėtų administracinis aparatas tiek Liaudies švietimo ministerijoje, tiek Universitete (mokymo ir mokslo valdybos, dalys Ir skyriai). Lanksčiau ir sparčiau qalima butų reaguoti j respublikos specialistų ren gimo poreikius (pvz. steigiant minėtą radiofizikos ir elektro nikos specialybę fizikos fakulte te Įvairiems derinimams sugaiš ta apie penkerius metus, nors visą reikiamą medžiagą paruoš ti šio fakulteto darbuotojams pakako metų). Supaprastėtų ir pagerėtų moksliniai ryšiai su ki tomis mokslo įstaigomis. Uni versiteto darbas būtų tiesiogiai susijęs su respublikos poreikiais. Taptume ne ataskaitų TSRS Liau dies švietimo komitetui rašyto jais. bet dirbtume kaip skelbė karalius Steponas 1578 metais, kad „vėl suklestėtų visa tai, kas... kelia respublikos gero vę“. Saulius VENGRIS
Docento S. Vengrio straipsnį spausdiname kaip pagrindą dis kusijoms ir pasiūlymams. Kiek žinome universiteto autonomijos dalykus paraleliai nagrinėja ke lių fakultetų dėstytojai — LPS rėmimo grupių nariai. Rektoraimasi šios probtas taip pat lemos ir matyt koordinuos pastangas šia kryptimi. Laukiame visų neabejingųjų samprotavimų ir savaitraščio puslapiuose.
Karinės katedros spindesys ir skurdas Bombonešių staugimas jreraugo į erzinantį žadintuvo čirški mą. Anupras atvėrė akis. Koš mariškas sapnas tajx> realybe. Anupras sudejavo, tns kartus atsiduso ir pagalvojo apie išau šusią dieną. Tai vienintelė die na savaitėje, kai tekdavo keltis su pirmaisiais gaidžiais. Nors Anupras laikė save grynai civi liu - žmogumi, bet tai, kas turėjo įvykti šiandien, privertė jį at sisveikinti su vešliais, Marytei patinkančiais ūsais, apsivilkti vienintelį, „šliūbinjkostiumą, pasirišti tėvuko bemautinį „šlipsą" ir. . Tik po geros valandos varsto mas taiklių karininkų žvilgsnių, atsikvošėjo — tai jau ne sap nas. Vyko studentų išvedžioji mas .(„razvod"). Išgirdęs savo pavardę Anupras krūptelėjo, bet pakankamai drąsiai patvirti no „esu". Ne, pasididžiavimo jis
Skaityti graudžiai nejautė, atvirkščiai, jo viduje ėmė kauptis prieštaringi jaus mai — kam visa tai? Jis, dabartins studentas, dvejus metus są žiningai atidavęs Tarybinei Ar mijai, įgijęs aviamechaniko spe cialybę, ir, užsitarnavęs jefreitoriaus laipsnį, vėl verčiamas vis ką pradėti iš naujo, jam bruka ma dar viena karinė specialybė. Suskamba mokyklos laikus pri prasideda menantis skambutis, valandos. pirmos užsiėmimų Žalsva, skaičiais ir formulėmis išmarginta lenta primena Anup rui tamsias džiungles Nemėgsta jis tų skaičių — jau nuo trečios klasės laiko save humanitaru. Nereikia būti Pitagoru, kad su prastum, jog Anuprui teks pra sėdėti karinėje katedroje šį pus metį 119 vai., o specialybei
skirti 240 vai. Tad kuo gi bus Anupras — teisininku ar kariš kiu? Ai ne per daug dėmesio specialybės sąskaita skiriama ka rinei katedrai? Mintys šėlo Anupro galvoje, karts nuo karto pertraukiamos skambučių. Žibalą j ugnį lie jo ir šalia sėdintis Petras — „afganistanietis", kuris be pers tojo įrodinėjo, jog jam. žmogui, išgyvenusiam karo pragarą, tik rai nereikia karinės katedros, jis nori žmogiškų nuolaidų, o ne marširavimo. O jo kovų draugas Gražutis, perėjo į neakivaizdinį skyrių vien todėl, kad jam morališkai sunku buvo prisiderinti prie karinės katedros pseudodrausmės. 'Nedaug džiaugsmo Anuprui teikė ir nauja, pelėsiais atsiduo-
Tuo pačiu pranešame, kad dėl Konstitucijos dienos kitas laikraščlo numeris išeis spalio 14 d.
d
gorins i rie per no' sibunda tolsta i
d
P
P S. sapną j
r it. 13 kf
tru
Meistras Pavlas Dvojenka (ka rinėje katedroje dirba jau vie nuolika metų). Į klausimą „Ar reikalinga karinė katedra?“ at sakė: — Kažkas turi tarnauti. Aš iš tarnavau 33 metus. Studentas Darius Tarasevičius: — Karinis parengimas Uni versitete iš viso nereikalingas Be reikalo jam skinamos 8 va-
— Ar suderinamas Universite tas su karine katedra? — Nežinau.
landos per savaitę. Kiek dar Gy nybos ministerija diktuos univer sitetams ką, kiek ir kada moky tis? Karinės katedros meistrė Gali na Kollnko: — Kadangi Universitetas jau persitvarkė — įvestas laisvas paskaitų lankymo grafikas, ma nau, tai būtų tikslinga padaryti ir karinėje katedroje.
<4
• — Ar gali studentas pats spręsti būti jam leitenantu ar ne? Juk „prievarta mielas nebū si", tad ir leitenantas prievarta prastas išeis? — Sutinku su jumis, Karininkai turi būti ruošiami karinėse mokyklose. Kitą vertus, mes turim ruošti kadrus ir jums reikia mokytis karinėje katedroje
Majoras Jurijus Anikinas: — Studentai pas mus eina nenoriai, ir tai suprantama Juk jie atėjo studijuoti j civilinę įstaigą. Svarbiausias mums išky lantis klausimas, kaip jus, stu dentus, suinteresuoti. Butų šau nu, jei mes galėtume gerus stu dentus paremti materialiai, turėti (takos gaunant geresnį paskyri mą (juk atsargos leitenantai tu rėtų gyventi stambiose gyven vietėse, miestuose), padėti jau niems atsargos leitenantams ap sirūpinti gyvenamuoju plotu
:X<S: ;:V
■y"
|F M i
■ f <■
Alma Mater Vilnensis %
■ y?
*■
:Š£
KJ :K:
ATSIPRAŠOME
XXX
c
mastu! Slq į
nuomones
■*
**4444** * >
Praeitame 1numeryĮe nepastebėjome balsiosi korektūros klaidos: nurodant protesto akcijos prie Ignalinos AE dalyvių skaičių, prapuolė „vlenetukas", ir vietoje 15 tūkst. tapo 5, nors linksnis liko kilmininko („...sako ma apie 5 tūkstančių"), ir rodo mus neturėjus Intencijos specia liai dalyvių skaičių sumažinti. Nujausdami galimą manifestaci ją erdviose redakcijos patalpo se, skubame atsiprašyti.
danti apranga Nauja tik šian dien. nes praeitą savaitę buvo verčiamas vilktis padėvėtą, švel niai tariant nešvarią. Ir tik po konflikto, nepaisant grasinimų, buvo iškovota ši nauja, bet es tetinio pasigerėjimo nekelianti apranga. Koks siuvėjas tiek pri siuvo per tokį trumpių ' laiką? Juk karinės katedros vadovybė tvirtino, jog nėra nei lėšų, nei fondų, ir instrukcijos nenumato skalbimo kas savaitę. Oi, gudrauja karininkai, užsibarikada vę įstatymų ir instrukcijų siena. Ne tokia jau tvirta ši barikada, retkarčiais ima ir susvyruoja. O svyruoja jau kelintas penkme tis: sprendžiama, siūloma, svars toma. Žodžiai lieka žodžiais, o rezultatai menki. Bet štai įvyksta stebuklas: studentai, glaudžiai bendradarbiaudami su karine katedra ir palaikomi Universiteto dėstytojų.
bendrai tedritt Rėk torį Panal|iį kursam kon< em (kaip į VU. S dies švj Irai, sq Komisija pakeisti įlinkai dies uk diena" ktikai.
♦ •ž>-
■r>
Į >M
š
L
pa kai ku profilis čia neg ieiviam kia tre mosi v na \ usie student rikiuotė egzamii ■Lauki Ją /adi tačiau
roj
kr m lik igi n
lo kaog i amą. ir 14 2-3 as suI kurse sibirsko ko Liaut rninis(er.tinga ogiamai karij liautatdros lės praa šalies a u d lin ais ku„smirpras atsipnas
įžtatnai? JV1CHJS H i ĖUS tudentai me as šį
tų? Gal r nereikurie tai bet rėti ko rinius i būtų Iroje ir kurių t nųsų , moksoje reimokyatitar.rmijoje mokytis Ikyti jo g ra mos. metais, u šianJDABA VlClUS Gintaro i nuotr.
Prologas *
*
*
akmeni gludina smiltys laikas gyvybę pamilti laikas Tėvynei grąžinti jos tikrą lietuvišką širdį Sigitas PARULSKIS
*
*
*
Šie metai — Vinco Kudirkos metai. Norėtųsi, kad sukaktis ne siribotų proginių straipsnių (ko kie gražūs ir prasmingi jie bebū tų) pasiskaitymu, taptų akstinu kiekvieno mūsų naujiems dva siniams atgimimams. Nūnai rašytojo vieta visuome nės atmintyje — nepelnytai ir dirbtinai kukli. Juk tautos būtį yra lėmę ne tik istorijos sūku riai ar seklumos, bet ir pavie nių šviesuolių gyvenimas bei darbai (XIX a. tokie žmonės — S. Daukantas, M. Valančius, J. Basanavičius, V. Kudirka, Mairo nis). Deramai protu bei širdimi suvokti jų vietą ir reikšmę tau tos kultūroje, be kita ko, trukdo ir retai, negausiai leidžiami vei kalai. Toks „rašytojas be kūry bos" liko V. Kudirka. Amžiaus pradžioje pasirodęs šešiatomis ir atskiri tarpukario leidiniai jau sunkiai prieinami. Tarybiniais metais publikuotos poezijos, „Pergalėje" pagaliau išspausdintų „Viršininkų" bei „Lietuvos tilto atsiminimų" santrumpos (1) mo kyklinėje chrestomatijoje tikrai nepakanka, kad išvystume šį tau tinio atbudimo fenomeną. Vilia mės, kad vieną iš esamų kultūri nių tekstų spragų užpildys „Va ga", besirengianti kitąmet išleis ti V. Kudirkos raštus. Iš tėvo V. Kudirka paveldėjo „honorą": našlys jojęs pirštis „per ugnį ir vandenį" — sukū ręs per pavasarini polaidį lau žus ant kelio... Paežeriuose ati darius triklasę valsčiaus mo kyklą, pirmas ten užrašė sūnų. Vėliau didžiavosi: „Mano Vincas atidarė Paežerių mokyklą.- O dešimtmetis Vincas tėvo ves tuvėse (nepraėjus nė metams nuo žmonos mirties, tėvas vedė an trąsyk) šokdino panas ir pačią jaunąją — visų juokui ir nuste bimui. Gimnazijoje panelės juo ne atsidžiaugė; šokti, dainuoti — pirmas, gražiai rašė eiles į albu mėlius, piešė, griežė smuiku ir violončelė. Išvaizdus, gyvas, iš kalbus. Tuo tarpu Vaižgantas prisimena varpininkų susirinki mus, kur V. Kudirka“ težiūrėda vęs, ką kiti kalba, pats tylėda mas.“, ir paaiškina: „Ir kas jam buvo kalbėti, rašant „Tėvynės varpus" ir ten visus leidimo siel vartus išdedant?" Maga pridurti — ir ne tik leidimol „Tėvynės varpai" V. Kudirkai buvo vienin telis ryšys su visuomene; įtai gi, sulaukusi plataus atgarsio publicistika kaip tik ir įgalina vadinti jį veikliu visuomeninin ku. Tokia būdo permaina viena iš V. Kudirkos metamorfozių ar neišvengiama kiekvienos asmeny bės branda (iš raibuliuojančio paviršiaus — į gelmę, iš pabirų kibirkščiavimų — į susitelkimą? Imperiškoji galybė kamšė spragas — forsavo rusifikaciją. Rusų kalbai, kuria dėstyta gim nazijoje, priešinosi visi, palai kydami lenkišką atmosferą. At sidūrę joje, lietuvių artojų vai kai tapdavo lenkų patriotais; atsisakydami tėvų kalbos, įsivel davo į dar didesnę painiavą. Sa vo ruožtu valdžia, norėdama pa traukti lietuvius savęsp, kasmet skirdavo stipendijas studijuoti Maskvos universitete. Būtina są lyga jai gauti - lietuvių kalbos pažymys atestate. Bene dėl jos V. Kudirka ir lankė lietuvių kal bos pamokas, nors vėliau ja ne pasinaudojo. „Kas dedasi, numa nyti ir išreikšti negalėjau, tik jaučiau, kad man gėda atsiminti, kuomi aš buvau, o ypač bauginausi, kad draugai nepatirtų, jogiai aš moku lietuviškai. (...) Tapau, mat, lenku ir sy kiu ponu — tekau lenkiškai dvasiai. Pagedęs buvau, bet aš nekaltas, aš pats to nesupratau, kūdikiu dar bebūdamas, o tie, ką
Tebeskamba Tėvynės varpai suprato, manęs nepersegėjo, ne pamokino...“ . įsiklausykim — V. Kudirka kai ha ne tiek su kartėliu, kiek su grauduliu; neturėjęs kas pamoki na, savo raštais kiek įmanyda mas sergės ir kvies:
,JKol da idealais, brol. besigėrėsi, Siek prie idealo, tik doro ir aukšto, O skubink! Paskui tu... jų t išsižadėsi Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.“ („La borą")
Įstojęs į Seinų dvasinę semina riją, inteligentiškas lipšnus jau nuolis tampa vyresnybės favo ritu. Smuikuoja (kitiems tai draudžiama), skaitinėja iš šalies gautas knygas, gyvena vicerek-
dijuoti pasirenka Varšuvos uni versitetą, tuo metu — vieną prastesnių Rusijoje (imperijos pakraštys!). Politinių praradimų atmosfe ra Lenkijoje vertė ieškoti nau jų — gyvavimo formų. Jau nuomenė, užvaldyta pozityvizmo idėjų, ragino kraštą stiprinti ekonomiškai (ir pati nesikratė praktinio darbo), išsikovoti kuo daugiau politinių teisių tautai, kvietė šviestis ir šviesti per li teratūrą, meną, mokslą. Svar biausias vertinimo kriterijus — utilitarizmas. „Kultūra suvokiama kaip visuomeninė tvarka ir vi suomeninė pažanga, o ne tykus dvasios skleidimasis.“ Toks nusiteikimas bus palie tęs ir didžiumą mūsų kultūri ninkų: jo atšvaitų esama M. Pečkauskaitės-Satrijos Raganos, G
dos girdėjau Lietuvos balsą, sy kiu apkaltinantį, sykiu ir atlei džiantį: o tu, paklydėli, kur iki šiol buvąi? (...) Neužilgo susižie davau su Lietuvos literatūra, ir iki šiai dienai savo sužieduoti nės neapleidžiu". Taip praregė jimo akimirką V. Kudirka at simins, praėjus dešimčiai metų. Dauguma V. Kudirkos eilėraš čių — programiniai ir ... progi niai. „Gražu, gražiau ir gra žiausia", pirmas lietuviškas jo eilėraštis, skirtas .Lietuvos" drau gijos įkūrimui. „Aušros" paky lėtam žvilgsniui į praeitį „Lie tuva" (V. Kudirka — jos atsa kingasis sekretorius) priešina da bartį bei ateitį, siekdama; „1) Platinimo šviesos, 2) Atgaivini mo ir pakėlimo tautiškos dvasios, rašliavos ir dailės, 3) Pagerini mo ūkės būtės, 4) Platinimo ru-
Svarbiausios V. Kudirkos gyvenimo datos 1858 m. — gruodžio 31 d. gimė Paežeriuose (Vilkaviškio raj.) 1868 m. — mirė V. Kudirkom motina. Pradėjo mokytis Paežerių pradžios mokykloje. 1871 m. — baiqė mokyiklą ir (stojo Į Marijam polės gimnaziją. 1877 m — išėjęs $eSias Įstojo į Sei nų seminariją. t879 m. — pašalintas iš seminarijos. 1881 m. — baigė gimnaziją ir (stojo f Variuvos universiteto Filoloqijos fakultetą. 1882 m. — perėjo ( Medicinos fakultetą. 1885 m. — žandarų suimtas ir pašalintas iš universiteto. 1886 m. — Aušroje- pasirodė V, Kudirkos eilės. 1887 m. — priimtas atqal j universitetą. 1888 m. — drauge su kitais Marijampolėje įkūrė studentų draugiją ,,Lietu va“. 1889 m. — redagavo ir išleido ..Varpą“. Metų qale baigė universitetą. 1890 m. — gr|žęs j Lietuvą daktaravo Sa kiuose. Išėjo „O kinio kas“. 1894 m — susirgęs džiova, išvažiavo ųydytis j Jaltą. 1895 m. — rusų žandarų suimtas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. 1896 m. — gydėsi Sevastopolyje, grįžęs apsi gyveno Naumiestyje toliau redagavo ..Varpą-, 1898 m. — parašė „Tautišką giesmę“ 1899 m. — lapkričio 16 d. mirė Naujamies tyje.
toriaus kambariuose, kai šis iš važiuoja ilgesniam laikui. Ga lop vyresnybei į rankas pak liūva klieriko meilės laiškai ir „dėl pašaukimo stokos” jį pašali na iš seminarijos. Regis, seminarijon ne itin veržęsis, pašalin tas nelabai tesikrimto. Užtat tė vas sielvartavo ir pyko; atsisakė remti materialiai. J. Jablonskiui (buvusiam bendraklasiui) yra išsi taręs ko išmoko seminarijoje: „žinosiąs dabar, jog žmogaus sie la tikrai nemari.“ Vėliau V . Kudirka buvo lais vamanis, tuometinių idėjų lau ke kovojo su katalikiškų apraiš kų kraštutinumais („buvo biolo ginis davatkų priešas"), nors tai netrukdė jam puikiai sutarti su bu simuoju vyskupu P. Būčių, ben drauti su kunigu J. Tumu-Vaižgantu, vasaroti pas įį šelpusį kunigą kleboną Kolytą; tarp maž daug 150-ties „Varpo" bendradar bių būta ir kunigų. Seminariją palikęs turbūt daugiau Iš lengvabūdiškumo nei tvirto apsisprendimo. V Kudir ka vis dėlto stoja pirmon greton pasaulietiniu lietuvių Intell gentu. nuėjusių tarnauti žmogui — tamsiam užgultam, suvar gusiam kurio, tiesą sakant, nie kas tada Ir žmogumi nelaikė", „įslžiūrėklm 1 tas akis. | tuos plonus pirštus prispaustus prie Įdubusių krūtinių: Kudirka Vi šinskis Vaičaitis Gurauskls Bi liūnas. . Kaip mirtininkai vieš patie Jie visi kaip mirtininkai...“ R. Granauskas). Kai ..Tėvynės Sargas" pasaulietinę Inteligentiją nevadins ne tik ..bedieviais" bet Ir paleistuviais" V. Kudir ka sarkastiškai atrėš kad pa leistuvystė yra tarp lietuviu prima causa (pirmoji priežastis) šiandieniniu jausmų savo tėvynlškumo Ir judėjimo Lietuvoje“.
Vėl grįžęs gimnazijon, V. Ku dirka pats leidžia laikraštėlį „Klamstvo" („Melagystė"). P. Kriaučiūno ir kitų lietuvininkų pas tangas iškelti lietuvių kalbą iki literatūrinio lygio vadino „pasiu timu". Baigęs gimnaziją sidabro medaliu kaip tikras lenkas stu-
1858 — 9 m, — Baranauskas parašė „Anykščių šileli*. 1862 m. gimė Maironis. 1863 m. — sukilimas. 1876 m. — F. Kuršaiti* išleido lietuvių kal bos gramatiką. 1868 m. — qimė Vydūnas, K. Petrauskas. 1878 m, — J. Mateika sukūrė „Žalgirio mūšį*. 1882 m. — gimė A. Vienuolis. M. Biržiška, V Krėvė. 1883 m. — ilė|o .Aušra“. 1885 m. — Tilžėje juiihūrt ..Birutė, draugija“ gimė B. Oauquvieti«. 1886 rn. — gimė R, Bytautas.. 1887 rn. mirė Akelaiti,. 1889 m, — qlmė I. Šeinius, mirė A. Tatarė; JAV — Šliūpo iniciatyva įkurta i-letuvių mokslo draugija. 1890 m. — qimė J. SaviėMs, P. Vaičiūnas; iSėjo klerikalinės kryptie, „lemaičių ir Lietuvos apžvalqa“. 1892 m. — mirė A. Vienatinei/,. 1893 m. — qlmė V. Mykolaitis-Putinas. K. Binkis: surenqtas viena, plrmųĮų lietuviškų slaptų vakarų Panemunėlyje (Roklėklo ra).). Kražių skerdynės. 1895 m. —' Išleisti Maironio „Pavasario bal sai“; Vilniuje apsilankė Leninas. 1897 m. — qimė I. Simonaitytė, mirė S. Gim žauskas. 1898 m. — qlmė S. Semerys. surenqta, slap ta, lietuvįika, vakaras Vilniuje. 1899 m. — surengtas pirmas viešas lietuvltkas vakaras Palanqoje.
Petkevičaitės-Bitės, J. TumoVaižganto, o ypač V Kudirkos veikloje bei kūryboje. Pastara sis „Varpe“ ragins pažinti „Lie tuvos geografiją, etnografija, eko nominis ir politinis gyvenimas." Inteligento uždavinys esąs: „pa žinti Lietuvą. Kiekvienas turi ži noti, kur lietuvis verkia, o kur džiaugiasi, kur vargsta, o kur turtuose; (...) kad aišku būtų kuo galima remtis, norint ap ginti savo tėvynę ir suteikti jai laimę." Lenkų darbininkų ir jiems prijaučiančių inteligentų organi zacijos „Proletarjat1" vadų pa samdytas, V. Kudirka perraši nėjo K. Markso „Kapitalą". Už tai areštuotas ir tardytas (išp lepėjęs viską, ką tik žinojęs!.. Užtat kaip didvyriškai laikysis vėliau, persekiojamas už darbą Lietuvai!), paleistas po 18-os die nų, bet pašalintas iš universiteto. Likęs be draugų ir pinigų, des peratiškai veržėsi į jį sugrįžti, bet negavo iš policijos ištikimy bės liudijimo. Tad ryžosi avan tiūrai: carui Aleksandrui III lankantis Varšuvoje, V. Kudirka prasibrauna pro žandarų, šnipų bei ištikimų piliečių kordoną ir įmeta karieton malonėj pra šymą. Maskvos studentų lietuvių draugija Tilžėje jau leidžia „Aušrą", o gražintas į Varšuvos universitetą V. Kudirka šį susi būrimą ironiškai vadina „savi tarpio garbinimosi draugija". Bet atėjo didysis lūžis jo gy venime — atsivertimas lietuvystėn. , „,(...) gavau Nr 1 „Aušros". Žiūriu, ant pirmo puslapio sto vi Basanavičius. „Pranašas" pamislejau tada apie Basanavičių jau lietuviškai. (...) Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių ant sienų mano kambarėlio... ro
bežių lietuvystės" Draugijos pozityvistiško užsiangažavimo re zultatas — „Varpas". Žurnalas pradedamas leisti Ragainėje, jo redakcija (V. Kudirka. J. Gaida mavičius, J. Adomaitis-Šernas, J. Staugaitis) — Varšuvoje. V Kudirka paakina: „dirbki me. dirbkime ir dirbkime nes kiekvienas mūsų stabtelėjimas tai valdžios laimėjimas' Iš vie nos pusės rūpindamasis ūkinin kais (Jie sudarė pagrindinę skal tytojų dalį), aiškindamas .kelius, kuriais eidami galėtume pa šaky tl: lietuviais esame" iš kitos pusės klek pagalėdamas sten giasi šiuolaiklnti* lietuvių kul tūros dalgus. V. Kudirka — pir masis mūsų modernistas plačią Ja prasme: jam parūpo, kad tau tinė kultūra būtu Įvilkta I mo dernesni rūbą Ir galėtu lygiuo tis su kitatautėm“ ..Reikia pasi rodyti su savo darbais. idant kiti matytų, kad mes verti ki tų atidos o kartais ir apgyni mo". „Varpas" — pirmasis laik raštis įvedęs dabarykščlą rašy bą (rašybai vienodinti Lietuva" buvo sudariusi „Statrašos rams čius"). .Tiesomis eilėms rašyti" V Kudirka tikėjosi pakelti oendra eiliavimo kultūrą harmoni zuodamas liaudies dainas — r>e tik parodyt patiems lietuviams bei pasauliui iu groži, bet ir su kurti profesinio pasirengimo reikalaujančia tautine muzika.
Universiteto baigimo proga sykiu baigė dar keletas lietu viu daktarų), pietų metu pers kaitė „Laborą“. Varšuvą paliko tvirtai žinodamas kokius pasė lio grūdus" sės. Tik sveikata prastėjo: prieš paskutini egza miną — iš plaučiu kraujas.
Grįžęs į Lietuvą, įsikuria sunkiai: gyvena klebonijoje, ligonius priiminėja klėty. Rašo „Varpui" ir „Ūkininkui", renka liaudies dainas ir šokius, Sa kiuose įkuria skaityklą (žinoma lenkiškų knygų). O sveikata vis prastyn, negelbsti nė Krymas. Apsistojęs Naumiesty (nuo 1934 — Kudirkos Naumiestis) pas V. Kraševską jau nebegydo, tik gydosi (skausmus malšina mor fijum). Areštuotas ir vėl greit paleistas, nes esąs „apsupta,.. pik
tesnių profesoriaus Kocho žan darų." Sergantį, vienišą (bendrau ti su V. Kudirka reiškė išsyk pa kliūti policijos nemalonėn) 1894 -aisiais aplanko būrelis pasiryžę lių. Bitė atsimena: „Dabar iš vydau žmogaus šešėlį. Puiki, naujintelė, šviesiai pilka dra bužių eilė kabėjo, kaip ant me džio (...). Iš tų suskaitomų žodžių, ku riuos ištariau, įsmego visiems atmintin mano nevykusiai išreik štas malonumas: Tamsta mums visiems pavyzdys... Pažvelgęs į savo sulysusį lie menį, Kudirka karčiai šyptelėjęs atsakė: — Pavyzdžio iš manęs neimkite. Gydykitės, kol ne pervėlu...“ 1898-aisiais beveik pats vie nas parašo jubiliejinį „Varpą": „Kiek per tą dešimtmetį nute kėjo vandens, kiek atsidūsėjimų iš lietuvių krūtinių atsiliepė ka lėjimuose. kiek mūsų dorų vyrų pavirto į minkštaduoniusl“. Ta me pačiame numeryje išspaus dina „Tautišką giesmę“ su na tomis keturiems balsams, linkė dama,; tautai vienybės („Vardan tos Lietuvos vienybė težydi "), ir čia pat aiškina, kodėl dvasiškija atsiskyrė nuo „Varpo":“ (...) du gaivalu ilgai eiti išvien negalė jo, negalėjo ypač, kad prie dar bo ėmėsi jauni karšti vyrai, ku rie už menką mažmožį skubino susiremti, o ugnies nemokėjo užlieti bendro siekio rimtumu." „.Tautiška giesmė", pirmą kartą choro sudainuota Vilniuje per viešą lietuvių vakarą 1905. 02.06; nuo tada vadinama „Tau tišku himnu". Vėliau diskutuota dėl jo melodijos. M. Petrauskas ją apibūdina taip: „Pirmoji him no dalis yra visai identiška Metfesselio dainai — „Studentų dai na". (..į) Antra dalis po įtaka Momuškos operos „Halka" — „Po Wieszporach". Vienok him no muzika labai gerai nušviečia ir pabrėžia žodžių mintį, taigi nė priešintis tam nėra reikalo, kad tai nevisai savarankiškas mu zikos kūrinys". Sergančio sūnaus tėvas nelan kė, nors dukters Agnieškos Gri gaitienės (netikros V. Kudirkos sesers), kuri iki pat mirties rū pinosi ligoniu, klausinėjo apie sūnaus sveikatą. V. Kudirka se seriai sakęs; „Nuvažiuok ir sau atminčiai išsikask dvi raudonas rožes iš Sakių darželio pas d r. Staugaitį." (Dr. J. Staugaitis dir bo Sakiuose po V. Kudirkos). „Estetu gyvenęs, estetu ir bai gės"', — priduria Vaižgantas. Savo mirtį V. Kudirka, rodos, sąmoningai bus pagreitinęs per didele morfijaus doze. Jo įsteigti „Varpas" ir „ūki ninkas" išsilaikė iki lietuvių spaudos grąžinimo. V. Kapsukas yra rašęs, jog Kudirka „kėlė kultūrą visose srityse, kovojo už liaudies ir tautos teises fanatiškai, tačiau ne šovinistiškai, demokratiška kryptimi". Todėl nesuprantama ir liūdna V. Kapsuko universiteto skaityklose skaityti V. Kudirkos satyras, su pastabom paraštėse — „šovinizmas". „Kaip jis įvertintų tuos smil kalus, kuriais jo (V. Kudirkos) atminimas apdumiamas? (...) Mes tikriausiai sulauktume iš jo po ros naujų, skaudžių feljetonų..." — teigė V. Biržiška. Ir vis dėlto, nepaisant 1930-ųjų V. Biržiškos skepticizmo, ar nū dienio mūsų įdiržimo bei apsidraudėliškumo, pasistenkime visi kartu išgirsti „Tėvynės Varpų“ skambesį. O ir pats V. Kudirka visuomet ragino peržengti pro fesinių „rėželių" ribas dėl bendrų draugijos reikalų. Pažinti, gerbti ir minėti Vincą Kudirką — yTa tautos savigarbos reikalas. „Kas darbininkas ir kas dirbti gali, Ant tavo balso prie darbo teimasl".
Kęstutis SAJLDŽIONAS, Solveiga DAUGIRDAITE
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- .------------
Tarybinis studentas
J ..Komjaunimas ir profsąjunga susikompromitavo mūsų aky se,“ ne kartą jau teko išgirsti šiuos žodžius iš studentų — lū pų. Jei pirmasis tapo vien ..idėjų generuotojo*■. atitolusiu nuo re alios veiklos, tai profsąjunga, anot vieno mano pažįstamo, ta po organizacija, kuri „studen tų teises ir galimybes slepia nuo jų pačių“. Ypač liūdnai šie žodžiai skam ba dabar, kai nuo senų ir tur būt ne vienam man įkyrėjusių kalbų apie studentų savivaldą po truputį pereinama prie dar bų. Tad kokia gali būti savivalda, jei nei komjaunimu, nei profsą junga tomis organizacijomis, kurios nuo seno atstovauja stu dentams paprasčiausiai nebe tikima? Nors nepasakyčiau kad čia susirinkę žmonės kurie nesiektų naujovių. nesirūpintų fakulteto ar Universiteto siu dentiška ateitimi. Neretai tai. ką pradeda komjaunimas skau džiai lyg kakta | sieną atsi trenkia i lakonišką man vieno dai rodo...“ Bet sugr|žklme prie studentų savivaldos. Prie jos einama įvairiai. Lyderio vaidmens ima si ir komjaunimas. Jeigu jis iš debesų nusileis i žemę. imsis spręsti kasdienines problemas, tuo pačiu susigrąžins ne tik pasitikėjimą bet ir įgaus realią jėgą geresnio vadovo mano supratimu net nereikia ieškoti. Bet vis tas pats ..jeigu“... Todėl madingesnis tapo kitas kelias — fakultetuose kurti naujus studentų valdžios organus“ ku rių bent pavadinimas neturėtų nieko bendro su komjaunimu ar profsąjunga. Tačiau dažnai toks iškabų pakeitimas. nekeičiant nei darbo krypties, nei stiliaus, nieko doro neduoda. Tik bando ma sudaryti paviršutini įspū di. kad kažkas fakulteto gyve nime pakito. Daug triukšmo sukėlė fizikų ..studentų dekana tas“ buvo įsikūrusi istorikų .akademinė grupė" egzistavo neilgai, paliko tik atsiminimus. Todėl sužinojęs, apie naują savivaldos rūšį - filologijos fa kulteto studentų Seniūnų taryba, suabejojau ar nebus tai pap rasta duoklė madai? Tačiau š| kartą, atrodo būsiu apsirikęs.
Duoklė madai? Ar veiklus savivaldos organas? Mintis įkurti Seniūnų tarybą, filologams kilo ne šiemet. Bet įgyvendinti ją studentai sugebėjo tik dabar: atsirado tam sąlygos. Pirmiausia prisipažinkime, kad galimybė studentams garsiau ištarti savo žod| Universitete atsirado tik po šių metų vasaros. Antra, atsirado žmogus. kuris ėmėsi organizuoti Tarybos rin kimus ruošė nuostatus. — Os valdas Markevičius. Užbėgda mas už aklų, pasakysiu, kad jis tapo Seniūnų tarybos Prezidentu. Ir svarbiausia, fakulteto akty viausieji neserga gana būdinga kitiems liga: komjaunimo komite to nariai Sąjūdžio rėmėjai prof sąjungos lyderiai ne bumoja vieni ant kitų, o bando veikti vieningai. Tačiau komjaunimo Ir profsą jungos pozicija gana skirtinga. Teko išgirsti ir komjaunimo komiteto sekretorę R. Vickienę, ir fakulteto profsąjungos komi teto pirmininką A. Piškovą. Jei komjaunimas sutinka su tuo. kad jo veikla tapo ne tokia veiks minga kad bus sunku apselti be Seniūnų tarybos, tai A. Piš kovas per Prezidento rinkimus atvirai išrėžė: „Nebūtina forsuoti jvykių. Seniūnų taryba pasiima komjau nimo ir profsąjungos pareigas ir reikalus. Tai gal tada panai kinkime abi šias organizacijas?“ Taigi komjaunimas ir prof sąjunga nusimeta dal| triūso nuo savo pečių. Kaip matome, ne visada tai malonu. Tačiau atkreipkite akis I Seniūnų tary bos rjuostatus. kuriuose rašo„dalyvauja sprendžiant... da lyvauja sudarinėjant... daly vauja renkant...“. — ir pamaty site. kad seniūnai netaps visa galiais monarchais fakultete ko taip bijo profsąjunga. Jie tik dalyvaus svarbiausiuose |vy kiuose. spręs problemas kartu su kitais. O kas. jei ne seniūnai, geriausiai žino visas grupės bė
das pažįsta studentus? Ypač svarbu kad tarybos nariai pri sidės prie finansų skirstymo — gal tada stLpendijos, o ypač prof sąjungos pašalpos, taps ne tik užmokesčiu už gerą mokslą, visuomeninę veiklą, bet ir pa galba studentams sunkios die nos sulaukus. Filologų komjaunimo komi tetas pastebėjo, kad keičiasi fakulteto studentų kontingen tas: kiekvienais metais vis dau giau įstoja ne komjaunuolių O savos organizacijas, savos ats tovybės“ kaip tai vadina filolo gai. jie neturi. Todėl jų nuo monė likdavo ir už komjauni mo komiteto, ir už dekanato durų. Nuo šiol šiai studentų grupei atstovaus ta pati Seniūnų taryba. Kokia fakulteto dekanato po zicija? Sakykime atvirai: šią dvikovą“ su administracija lai mėjo studentai. Tai džiugu. Bet tik ateitis parodys, ar suge bės Seniūnų taryba įgyvendinti tuos nuostatų punktus, kuriuose sakoma: .Seniūnų taryba turi teise užprotestuoti bet kur| administracijos sprendimą ar įsakymą neatitinkanti studentų Interesų...“ ..Be Seniūnų tarybos sutikimo nė vienas fakulteto studentas negali būti išbrauk tas iš studentų sąrašų...“ .Se niūnų tarybą taip pat dalyvauja renkant fakulteto administraci ją“ Artaps Seniūnų taryba or ganu su studentų veto teise? NE DIKTATORIUS IR NEANGLIJOS KARALIENĖ
Rugsėjo 15 dieną apie pusę trijų ėjusieji senojo Universi teto kiemeliais pamatė neįpras tą renginį: filologijos fakulteto studentai pakeitė „bazavimosi“ vietą — iš M. K. Sarbievijaus persikėlė | A. Mickevičiaus kie mą. Vyko Seniūnų tarybos Pre zidento rinkimai.
Seniūnų tarybos nuostatai . Seniūnų taryba yru visų filologijos fakulteto studentų savivaldos organas II. 1. Seniūnų taryba dalyvau ji! sprendžiant visus mokymo proceso klausimus (tvarkaraš čių sudarymas, dėstomų dalyku kurso išplėtimas ar susiaurini mas dėstytojų atestacija naujų kursų įvedimas. spec. kursų įvedimas ir t. t. 2. Seniūnų taryba dalyvauja stipendijų taip pat Ir vardinių) bendrabučių, kelialapių i sana torija:? Ir poilsiavietes ir t. t. skirstyme. -3. Seniūnų taryba dalyvauja sudarinėjant darbines sutartis su įmonėmis įstaigomis kitomis organizacijomis, kuriose numa tomas fakulteto studentų darbas ar praktika 4. Seniūnų taryba taip pat dalyvauja renkant fakulteto ad
I988.O9.3Q
ministraciją. 5. Seniūnų tarybos atstovai dėstytojų ar studentų prašymu, dalyvauja egzaminuojant bet ku ri fakulteto studentą 6. Seniūnų taryba turi teisę žinoti kaip ir kuriems tikslams skiriamos fakulteto profsąjun gos ir komjaunimo lėšos. III. 1. Be Seniūnų tarybos su tikimo nė vienas fakulteto stu dentas negali būti išbrauktas iš studentų sąrašų įkeltas ar iš keltas iš bendrabučio. negali būti nuimta ar paskirta stipen dija. 2. Seniūnų taryba turi teisę užprotestuoti bet kur) fakulteto administracijos sprendimą ar įsakymą neatitinkant) studentų interesų, kol nebus surastas studentus patenkinantis proble mos sprendimo variantas. IV Seniūnų taryba sudaro:
Artėja Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas Šiuo metu vyksta delegatų linkimai į UPS suvažiavimą, keliamos kan didatūros į LP^ seimą. Universitete dabar yra II LES rėmimo grupių. Universitetui skirta 14 delegatų j LRS suvažiavimą ir 2 kandidatai j UPS seimą. Universiteto kandidatų ) LIPS seimą ii delegatų j LPS suvažia vimą rinkimų eigai užtikrinti išrinkta rinkiminė komisija. | ją įeina po 1 atstovą iš kiekvienos LRS Universiteto rėmimo gru pes. Bendrame LPS Universiteto rėmimo grupių susirinkime (rug sėjo 22 d.) nutarta: I. Delegatus j LP^ suvažiavimą išrenka kiek viena iniciatyvinė grupė. Terminas iki spalio 17—18 d. d. 2. kandidatų i LPS seimą rinkimų eiga Kandidatai renkami teritoriniu principu. saulėtekio ai. — 3 kandidatūros, Partizanų g-vė — 2; -Čiurlionio g-vė 2; Universi tetu g-vė 2 kandidatūros Teritoriniai rinkimai vyksta spalio 3—u d d. Teritorijoje įvyksta bendras susirinkimas (tų iniciaty vinių rėmimo grupių, kurios yra atitinkamoje teritorijoje). jo metu išrenkami kandidatai Kandidatai paruošia darbo platformas ir darbo kryptis. Spalio 10 d. -- kandidatūros, kandidatų paruoštos platformos paskelbiamos rėmimo grupių stenduose. Spalio 11, 12 d d. Aktų salėje^ numatomi kandidatų pasisakymai Spalio 13, i-i d. d. — balsavimas kiekvienoje rėmimo grupėje paruošiami biuleteniai su kandidatų pavardėmis. Kas surenka daugiausia balsų (iš 9 kandidatų paliekami du) — tas ir laimi. Spalio 15 d. - balsų skaičiavimas. Spalio 17 d. kandidatų j LPS seimą pas kelbimas. Angonita RUPŠYTE Šeštadienį iš TSRS profsąjungų beisbolo pirmenybių grįžo VU komanda, atstovavusi Lietuvai. Komanda iškovojo antrąją vietą. Tai aukščiausias pasiekimas Lietuvos beisbolo istorijoje. Plačiau —- kitame numeryje.
Fakulteto vyr. seniūnas Prezidentas; Seniūnų tarybos Prezidiumas; Visi visų akademinių grupių seniūnai. Seniūnų Tarybos Prezidiumas susideda iš 8 studentų: Fakulteto vyr. seniūnas Prezidentas; Specialybių vyr. seniūnai Pastaba. Lietuvių ir rusų kalbų specialybėms atstovauja po 2 studentus o užsienio k. specia lybėms — po 1. V. Akademinės grupėj seniū nas tvarko visus savo grupės studentų reikalus. .
Specialybės vyr. seniūnas at stovauja specialybei fakulteto Mokslinėje taryboje (kaip Se niūnų tarybos Prezidiumo na rys) Taip pat dalyvaują spren džiant visus savo specialybės vidaus klausimus, gindamas stu
Tiksliau. rinkimai įvyko vė liau. Iš pradžių sprendėsi, ar iš vis reikalingas tarybai prezl dentas? Ir abejonės, ir atsakymas | Jas yra lietuvių kalbos ir litera toros specialybės antrakursio A. Lajausko žodžiuose: .JCai kurie galvoja kad Pre zidentas taps arba diktatoriumi, arba „Anglijos karaliene“, t. y., arba nuo jo priklausys viskas arba jis užims tik postą. Bet despotu jis netaps, nes vi sus jo nutarimus turi patvirtinti Seniūnų taryba, netaps ir „Angli jos karaliene“ — jams teks nuo lat atstovauti fakultetui moks lo taryboje, o ginti joje studen tų nuomonę tikrai nelengva“ Nemažesnę diskusiją sukėlė ir tai. jog Prezidentas buvo ren karnas iš anksto pateikus tik vieną kandidatūrą. Tai tiesio giai pažeidžia nuostatų punk tą kuriame kalbama apie rinki mų struktūrą. Bet ar reikalin gi dar du-trys nerealūs kandi datai kai yra vienas realus Osvaldas Markevičius? O nuo Prezidento pažiūrų ne mažai priklausys, ar bus šis stu dentų savivaldos organas veiks mingas ar ne. Todėl supranta ma kad susirinkusieji norėjo išgirsti ir pati Osvaldą. Keletas jo pasakytų minčių: „Seniūnų taryba tai studen tų kumštis, kuriuo galima pagrūmuoti dekanatui ar trenkti per stalą ir pasakyti: ne mums tai nepatinka.“ ..Sis savivaldos organas rel kalinga- mums patiems, nes jis atstovaus visiems fakulteto stu dentams.“ „Buvo siūloma Seniūnų tarybai jungtis prie Sąjūdžio. Manau, tai būtų neteisinga nes prarastume savarankiškumą.“ „Aš neigiamai žiūriu j adminis traciją. Jos darbas kol kas pri mena stagnaciją. Susikomproml tavo ir komjaunimo komitetas. dentų interesus. Seniūnų tarybos Prezidiumas atstovauja fakulteto studen tams fakulteto Mokslinėje tary boje. Fakulteto studentų vyr. seniu, nas — Prezidentas atstovauja fakulteto studentams Universite to Mokslinėje taryboje. Pastaba. Universiteto Mokslinės tarybos narys privalo būti ir fakulteto Mokslinės tarybos nariu. VI. Seniūnų tarybos rinkimų struktūra. 1. Kiekviena akademinė grupė Išsirenka savo grupės seniūną. 2. Kiekviena specialybė iš vi sų savo seniūnų išsirenka spe cialybės vyr seniūną. 3. Visuotiniame fakulteto susi rinkime išrenkamas fakulteto vyr. seniūnas —- Prezidentas. Pastaba. 1. Fakulteto vyr. se niūnas Prezidentas renkamas iš kelių kandidatūrų Kandida tūras grupės pateikia iš anksto iki rinkimų. 2. Jei fakulteto vyr. seniūnu — Prezidentu išrenkamas vie
Manau kad komjaunimas turi būti viena iš oficialių jaunimo organizacijų o ne vienintelė ir totalinė kaip tai yra dabar“ Studentai balsavo slaptai. Kiek vienas galėjo popieriaus lapely je įrašyti pavardę to. kuris, jo nuomone galėtų užimti Prezi dento „kėdę“. Tiesa, viskas vyka gana skubotai, ne visi norė jusieji spėjo pasisakyti. Bet tai galima paaiškinti — vyksta pas kaitos studentams reikia sku bėti ) auditorijas. Siurprizų nebuvo: 128 balsus surinko O. Markevičius, septynis — R. Terleckas, du balsai ati duoti A. Jonkui. vienas — S. Ke turakių! Penki rinkėjai siūlė atidėti rinkimus, du — apskritai nerinkti Prezidento. Gavo Seniūnų taryba ir tokio turinio raštelių: „Nelabai tikiu (kol kas), kad. kai bus daugiau valdžios (kom jaunimas + profsąjunga + Se niūnų taryba) padėtis pagerės“; „O. Markevičiaus pažiūros per daug vienašališkos“; „Mano nuomone. reikėtų pa laukti su rinkimais. nes stu dentai dar nespėjo susigaudyti, ar- nuostatai yra geri, ar Pre zidentas atstovaus visiems stu dentams.“ Taigi. Seniūnų tarybai prieš akis dar sunkiausia — užsika riauti visų fakulteto studentų pasitikėjimą.
TAI, KAS SUGADINO ĮSPODf Vėl grįžtu i A. Mickevičiaus kiemeli. Ten jvykę rinkimai bu vo visuotiniai. Kiekvienai filo logijos fakulteto studentas ne tik galėjo bet turėjo juose da lyvauti. Besimokančių dieniniu me skyriuje daugiau nei devyni šimtai. Organizatoriai laukė šešių šimtų. Atėjo šimtas penkias dešimt studentų Tik apie 160/,t rinkėjų dalyvavo balsuojant. Tačiau.. Rinkimų metu fakul teto langai išeinantys i kiemeli buvo sausakimši. Prasidėjus bal savimui kai organizatoriai papra šė visus ..stebėtojus“ nusileisti i apačią languose išnyko tik vie nas kitas veidas. Tad ar reikalinga studentų savivalda tiems, kurie neatėjo ar stovėjo nuošaly? Ričardas
nas iš specialybės vyr. seniūnų, specialybė išsirenka naują spe cialybės vyr seniūną. 3 Fakulteto vyr. seniūnas Prezidentas, specialybių vyr. se niūnai ir grupių seniūnai renka mi vieneriems mokslo metams. Prezidentas ir specialybių vyr-. seniūnai ne daugiau kaip dviem kadencijoms. 4. Visi rinkimai vykdomi slap tu balsavimu. 5. Studentai turi teisę per rinkti mokslo metų bėgyje Pre zidentą. specialybių vyr. seniū nus grupių seniūnus jei jie ne gina studentų interesų. VII Vyr. seniūno — Preziden to sprendimai įsigali tik tada, kai juos patvirtina Seniūnų ta ryba Seniūnų tarybai paliekama tei sė papildyti ir koreguoti Tary bos nuostatus. Filologijos fakulteto Seniūnų tarybos Nuostatai sudaryti ir patvirtinti 1$>88 metų rugsėjo mėn. 13 d. fakulteto seniūnų susirinkime.
Jeigu jūs manote, jog interklubas — tik susirašinėji mas ir viena kita kelionė — smarkiai klystate. Tai, kad čia begalė įdomių dalykų, ga Ii patvirtinti senbuviai, o kad patys tuo įsitikintumėt, kvie čiame į naujų .narių priėmimų, kuris vyks spalio 12 d. (tre čiadienį) 19 vai. Prašytume rinktis VU Centrinių rūmų fo jė.. Būkite pasiruošę viskam. Interklubo taryba
M ūsų reikalams—įstatymiską pagrindą! Taigi po ilgų diskusijų pasirodė TSRS Jaunimo įstatymo pro jektas. Venti'nimai patys Įvairiausi. Bet tai — tik projektas. Koks įstatymas bus priimtas Auikščiausio-Je Taryboje turi prik lausyti (r nuo mūsų. Jaiu dabar yra gania kardinalių pasiūlymų. Pavyzdžiui, siekti, kad pirmiau būtų priimti sąjunginių respub likų Jaunimo įstatymai, o tik ,po to — sąjunginis. Tam mes turime geriausias sąlygas, nes tik mūsų respu.bli.koje projektas yra Šitai'p pagarsintas. Kit-u-r laukiama, dar „kažkas“ svarstoma, nepasitikima. žodžiu, įstatymo nebus (neturi būti!) be svarstymo. Arba tai bus ne mūsų įstatymas ir ne mums. Kviiestume, nežiūrint į nemenką kiekį diskutuotinų, keistinų vietų visose projekto dalyse, daugiau dėmesio skirti aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantiems straipsniams. Kalbėkime apie tai, ką geriausiai žirjome. Nors turbūt pirmakursius ir penktakursius, vedusius ir nevedusius domins vis kiti skyriai. Studentų teisininkų nuomonė .n’.s:»-nidy.s viename artimiausių „Tarybinio studento“ numerių. Nelaukime Jos, siūlykime sayo. Tad, jei kas nerastų š. m. ..'Kornjaunjmo tiesos“ rugsėjo 10 d. numerio, praneškite Universiteto, fakultetų komjaunimo komite tams. Padauqinsime ir išplatinsime. Pasiūlymus — j komjauni mo komitetus, „Tarybinio studento4redakciją, Sąjūdžio rėmimo grupėms (galima ir telefonu 61-79-20) ar kur kitur, svarbu — viešumon. Viešumas — geriausiais kelias įstatymų leidėjų link. Niekas geriau už mus nežino mūsų reikalų. Mūsų reikalams — įstatymišką pagrindą! Besikurianti Jaunimo teisių inspekcija
DEGUTIS
Yra bilietų į Jaunimo teatro spektaklį „Abejingas gražuolis", (spalio 20 d.). Kreiptis j W kultūros klubų (Saulėtekio ai. 39, telef.r 76-79-37). Oingusį studento pažymėjimų Ne 841442, išduotų IF studentei Nijolei VlCKACKAITEf, laikyti negaliojančiu.
u SU GERBĖJU DĖMESIUI!
Lapkričio 4, 5, 6 d Rygoje vyks kirui gimnastikos festivalis „Ii Su-88". Norinčius vykti prašome nešti asmenines paraiškas į VVU komjaunimo komitetų. Bilieto kaina į vienų pasirodymų J rb. Paraiškas nešti iki spalio 8 d.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 L'žs. Nr. 2038 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius. Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKuū cryAeirr* — opran uapTKOMa, peKTopaTa, soMMTeTa omcomoau, npotpKOMa opachob TpyAOBoro Kpacnoro sBaMCHu u Ąpy»6u • apoĄOB BHAMiKiccKoro yBHBepcHTeTa hm. B. Kancyicaca. Bhaj-iuoc. PeAajerop A. Aannrrac. Ha ahtobckom iuuxe.
Reiškiame nuoširdžių užuo jautų rusų kalbos katedros asistentei Aleksandrai ŽŪK, tragiškai mirus tėvui. Rusų kalbos katedros darbuotojai
Redaktorius A. L1PSTAS