Visų šalių proletarai, vienykitės!
GčMlVBIPIS cuoencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. spalio 6 d. ’ i Pa peni - nuo
Ženklelis
NAUJA MOKSLO PIRMŪNŲ SKATINIMO PRIEMONĖ
LUž puikų mokymąsi“ viiJų saj istrinmėn aikysi
— tai drau imena rimin
3 pro ū, be indan artus.
įsi sniųjd dama nėystJ
visad Ii Pr'| id va
į tre zeėiad j savi
abrity
veika levizi
jmogJ i būt mantJ
LLKJS CK sekretoriato ir TSRS Aukštojo ir spė liojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos nuĮimu įsteigtas ženklelis „Už puikų mokymąsi". Juo k apdovanojami aukštųjų ir specialių vidurinių Įkyklų dieninio, vakarinio ir neakivaizdinio skylus studentai, labai gerai besimoką ir aktyviai dalaują visuomeninėje veikloje bei moksliniame — lamaj ame darbe. Nutarimą dėl apdovanojimo ženkleliu priima fallteto mokslo taryba ir komjaunimo biuras. Vakarih ir neakivaizdinio skyrių studentai — mokslo pir kai apdovanojami įmonių, įstaigų, kolūkių, tary bų ūkių komjaunimo komitetų pasiūlymu. Apdo rotųjų sąrašas pristatomas aukštesniesiems orga nus kasmet iki liepos 1 d. Nutarimas dėl apdovanojimo ženkleliu „Už puikų bkymąsi" įrašomas į VLKJS nario įskaitos korteĮApdovanotajam įteikiamas pažymėjimas. ženklelis bus įteikiamas iškilmingai komjaunimo brinkimuose.
Jame tėveiečiai
5 de nius •džia'j doctėvo
’ORlt fUST.'
VVU komjaunimo or ganizacijos sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaitis supažindino su šios orga nizacijos struktūra mūsų aukštojoje mokykloje. J. Galinaitis daug kalbė jo apie sekretoriaus (gru-
Pirmakursi! IHHIIlEHHIIHmilHilIlilHHIOim
Aktyvo uždaviniai ir rūpesčiai porgo) pareigas, jo rūpes čius — juk nuo sekreto riaus priklauso visos gru pės komjaunuoliškas dar bas. Sudarant komjaunuo liško darbo planą, reikėtų pagalvoti apie tai, kaip jį įddmiau, geriau paruošti, kad jis atspindėtų aktualiausiąs gyvenimo puses, praplėstų akiratį, orientuotų mūsų šalies vidaus bei išorės politikos klausi-
kiti vasarą Rygoje įvyko baltijo respublikų, Baltarubs ir Kaliningrado srities kštųjų mokyklų dėstytojų kramuoto mokymo III Įkslinė metodinė konferenL Konferencijoje dalyvavo Į 500 dėstytojų iš PabaltiBaltarusijos ir Kaliningrasrities aukštųjų mokyklų. Kių iš kitų respublikų, iš Įskvos. Buvo perskaityta |) pranešimų įvairiais teoriĮis ir praktiniais prograloto mokymo priemonių naudojimo klausimais. Iš lsų respublikos pranešimų Kurnu ir aktyvumu aiškiai skyrė dvi aukštosios mo dos — Kauno medicinos litu tas ir Kauno politechni> institutas. Medicinos kslų sekcijoje pranešimus iitė apie 20 Kauno medicii instituto dėstytojų. Pa uliniai darbai vyko sekcie ir jų poskyriuose pagal
giminiškų mokslų grupes; veikė „Visuomeninių ir filoso finių mokslų", „Fizikos-mate matikos mokslų", „Chemijos ir biologijos mokslų" ir kiti sekcijų poskyriai. Ir darbų apimtimi, ir organizuotumu, ir pranešimų rinkinių leidiniais (konferencijos dienomis išleis ta daugiau kaip penki prane šimų leidiniai — rotaprintu) konferencija paliko kuo rim čiausią vaizdą, liudijantį spartų programuoto mokymo žengimą į gyvenimą. Kokios svarbiausios min tys buvo keliamos konferen cijoje? Palieskime jų bent kai kurias. Iš TSRS Aukštojo mokslo ministerijos Informa cijos centro viršininko B. Jeršovo pranešimo, taip pat ir kitų pranešimų susidarė vaiz das, kad programuotas moky mas nėra vien tik graži teori ja, bet ir įmanoma praktika, įgyjanti vis didesnį pritarimą
Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagogi nį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą, ryšium su aštuoniasdešimtosiomis gimimo metinėmis Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto profesorius, Lietuvos TSR nu sipelnęs gydytojas, medicinos mokslų dak taras Mykolas Marcinkevičius apdovano tas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Pasakojimą apie profesorių M. Marcin kevičių „Menas gyventi ir dirbti" skaityki te i-ame puslapyje.
didžiojoje dalyje mūsų šalies aukštųjų mokyklų, kovojant už dėstymo metodų tobulini mą. Daugiau kaip 500 aukštų jų TSRS mokyklų naudojasi programuotu mokymu, ypač programuotos kontrolės ir sa vikontrolės metodais. Progra muoto mokymo klausimus ty rinėja 300 aukštųjų mokyklų laboratorijų. Yra sukurta apie 1500 įvairiausių techninių priemonių modelių — labai sudėtingų ir visiškai papras tų. Šiuo metu mokymo prie monių tobulinimas vykdomas dviem kryptimis: konstruoja mos mašinos, galinčios pilnai automatizuoti mokymo proce są visais atžvilgiais (panaudo jant elektronines skaičiavi mo mašinas); antra, kartu de dama pastangų sukurti ir vi siškai paprastų, pigių, kiek vienai mokyklai įmanomų įsigyti prietaisų, galinčių pa kelti mokymo efektyvumą;
mais, ir kt. Kalbėtojas pa brėžė savarankiško darbo reikšmę: juk blogo moky mosi šaknys ne tik paskai tų praleidinėjime, bet ir nesugebėj ime savarankiš kai dirbti, aklimatizuotis aukštojoje mokykloje, ak centavo idėjinio - politinio darbo, kultmasinių rengi nių reikšmę. „Pirmasis kursas teikia daug vilčių", — pažymėjo
ŽINOK: KIEKVIENA SEMESTRO DIENA — TAI PASI RUOŠIMO SESIJAI DIENA. NEPAMIRŠK: GERAI STUDIJUOTI — TAVO PAREIGA, VALSTYBINE UŽDUOTIS. ĮSIDĖMĖK: TU STUDENTAS, VADINASI, TU AKTY-
prorektorius doc. B. Sudavičius. Net 50% įstoju siųjų į dieninį skyrių iš laikė egzaminus be treje tų. Prorektorius doc. B. Sū dąvičius supažindino pir makursius su Universitetu. Be to, prorektorius daug kalbėjo apie grupės akty vo reikšmę, aktyvo narių principingumą ir įvairia(Nukelta į 4 psl.)
PUBLICISTINIS KONKURSAS
™įRSESį“SmSTSS PRIREIKS GYVENIME.
Programuotas mokymas: teorija ir praktika
LTSR AUKSCIAUS1OSIOS TARYBOS PREZIDIUME
nikos IRBOtėve-
Spalio 3 dieną Centrinių Rūmų Auloje susirinko pirmųjų kursų gruporgai, proforgai ir seniūnai pasi kalbėti apie tai, kokia kryptimi toliau dirbti, ap tarti savo rūpesčius, išsi aiškinti rūpimus klausi mus.
tokių paprasčiausių prietaisų pavyzdys yra perforuotos plokštelės (konkrečiai buvo minimos Latvijoje išleistos plokštelės). Kaip žinoma, nei sudėtingiausios, nei papras čiausios techninės programuo to mokymo priemonės nevei kia be programų. Programų parengimo darbai nėra leng vi ir paprasti, bet ir šioje sri tyje sparčiai žengiama į prie kį. Maskvoje, Informacijos centre, yra įregistruota arti 500 kontrolės programų 24 disciplinoms. Iš daugybės faktų ir skai čių, kurie praskambėjo kon ferencijoje, paminėjome tik kelis: ir jie akivaizdžiai liu dija programuoto mokymo augimą. Dažnai manoma, kad programuoto mokymo me todika tinka tiksliesiems mokslams, o mažai tinka isto rijos, literatūros ir kitoms hu manitarinėms disciplinoms. Tokios nuomonės konferenci ja nepatvirtino. Programuoto mokymo sekcijos poskyryje „Visuomeniniai ir filosofiniai mokslai" buvo perskaityta daugiau kaip 20 pranešimų. Su dideliu dėmesiu poskyrio dalyviai išklausė Kauno poli technikos instituto doc. J. Pet ruškevičiaus du pranešimus apie programuotos kontrolės panaudojimą dėstant TSKP istorijos kursą. Savo sukur tos kontrolės būdu J. Petruš kevičius per 20—30 min. ga li patikrinti didelio studentų skaičiaus (iki 100 žmonių) ži nias, pasirengimą paskaitoms ir pratyboms. Kontrolės efek tas nemažas — studentai mo kosi visą laiką. Kiti dėstyto jai supažindino su progra muoto mokymo elementų pa naudojimu, dėstant politinę ekonomiją, užsienio kalbas (daugiausia pranešimų lietė užsienio kalbų dėstymą). Su-
sidarė įspūdis, kad humanita rinių disciplinų dėstymo sri tyje, panaudojant programuo to mokymo elementus, dau giausia yra pažengta Baltarusi jos aukštųjų mokyklų dėsty tojų. Konferencijoje labai akty viai dalyvavo estų mokslinin kai — kalbėjo ne tik sekcijo se, bet ir plenariniame posė dyje. Neabejotina, kad estai stiprūs programuoto mokymo teoretikai ir praktikai. Pro gramuoto mokymo leidinių parodėlėje jie užėmė nemaža vietos. Baigiantis konferencijai, buvo priimtas nutarimas, kuriame tarp kita ko pažymėta, kad šiuo metu programuotas mokymas jau išaugo iš eks perimentų stadijos ir pradeda mas įgyvendinti mokymo pro cese; rekomenduojama su stiprinti programuoto moky mo ir techninių priemonių įdiegimo į mokymo procesą propagandą, respublikų mo kymo įstaigose visokeriopai skatinant ir palaikant naujus dėstymo metodus ir priemo nes, informuojant apie moks linį darbo organizavimą per radiją, televiziją, periodinėje spaudoje. Konferencija buvo labai naudinga ir programuoto mo kymo entuziastams, ir skepti kams: ji įtikinamai parodė, kad mokslų ir technikos re voliucijos amžiuje seni tradi ciniai dėstymo metodai nesi derina su gyvenimo reikala vimais, negali jų patenkinti. Pedagoginio darbo organiza vimas moksliniais pagrindais (viena tokio organizavimo formų — programuotas mo kymas), panaudojant šių die nų technikos laimėjimus, ne išvengiamas, dėsningas, nes patį dėstymo procesą daro ne tik turiningesnį ir spartesnį, bet kartu ir lengvesnį tiek dėstytojams, tiek studentams.
TSRS PILIETIS“ „Tarybinio studento" re dakcija skelbia konkursą geriausiam rašiniui „Aš — TSRS pilietis", skirtą šalies 50-mečio jubiliejui. Konkursui gali būti pa telkti studentų kelionių po broliškąsias sąjungines respublikas įspūdžiai, pub licistiniai apmąstymai, apybraižos apie kitų tau tybių atstovus, studijuo jančius ar dirbančius Uni versitete, darbo ir poilsio stovyklų kitose respubli kose dalyvių pasakojimai ir pan. Konkursas tęsis iki š. m. gruodžio 5 d. Jame gali dalyvauti visi Universiteto dieninio skyriaus studen tai. Rašinius siųsti arba at nešti į „Tarybinio studen to" redakciją. Geriausio rašinio auto riui suteikiama teisė pabu voti užsienio socialistinėje šalyje. Kitų dviejų geriausių rašinių autoriai apdova nojami piniginėmis premi jomis po 30 rb.
TRUMPAI
Šią savaitę Universitete lankėsi VLKJS CK atsakingas organizatorius V. Nefiodovas. Jis susipažino su Universite to komjaunimo organizacijos veikla, domėjosi, kaip ruošia masi pasitikti TSRS 50-mečio jubiliejų. Svečią lydėjo kom jaunimo miesto komiteto sek retorė O. Kiselytė. Doc. P. GAILlONAS Mūsų inf.
1
Padėka jauniesiems žemdirbių talkininkam AUKŠTŲJŲ, SPECIALIŲJŲ VIDURINIŲ, PROFES15 TECHNIKOS IR BENDROJO LAVINIMO MOKYK PEDAGOGAMS, STUDENTAMS IR MOKSLEIVIAMS
TALKOS EGZAMINAS IŠLAIKYTAS GERAI! grupė apdovanotos komjauni Kiekvienas mo Kapsuko rajono komiteto Garbės raštais, dauguma gru jautė atsakomybę pių apdovanotos ūkių Garbės Nuoširdžiai padirbėjo ket Pramonės ekonomikos fa raštais. Teigiamai atsiliepia kulteto studentai talkininkavo apie studentų darbą ir rajoni virto kurso chemikai Kaišia Kapsuko bei Zarasų rajonų niai laikraščiai „Naujasis ke dorių rajono Pravienos kol ūkiuose. Oro sąlygos nebuvo lias" bei „Tarybinė žemė“. ūkyje. Šiame rajone dirbusių socialistiniame palankios talkininkams, tačiau Pagyrimo raštais buvo apdo talkininkų studentai nepabūgo sunkumų vanoti IV kurso studentai V. lenktyniavime jie iškovojo ir padirbėjo šauniai. Brazdauskaitė, A. Dobro antrąją vietą. Chemikai išro Siekiant suaktyvinti grupių volskis, R. Peškovas, L. Moc vė 103 tonas morkų, išvežė darbą, fakulteto dekanatas, kevičiūtė, J. Kaminskas ir kt. 30 tonų pomidorų, nuėmė ir komjaunimo bei profsąjungos Nebuvo nuskriausti ir vie pristatė Kauno miestui 180 t biurai buvo paskelbę kon tiniai gyventojai. Jie pamatė, kopūstų, suorganizavo tautų kursą geriausiai talkininkų kad studentai moka ne tik draugystės vakarą. Kolūkie grupei išaiškinti. Konkurso gerai dirbti, bet ir linksmin čiai ypač patenkinti A. Jag nuostatai numatė ne tik ga tis. III kurso pramonės plana mino, K. Ignatovič ir kitų mybinius rodiklius, bet ir vimo specialybės 1 ir 2 gru darbu. Jonavos rajono Žeimių ta kultūrinį darbą, tinkamų sa pės surengė po du koncertus, nitarinių - higieninių sąlygų IV kurso darbo ekonomikos rybiniame ūkyje puikiai dir palaikymą gyvenamose patal spec. 1 gr. — vieną ir t. t. bo stambiamolekulinių jungi pose ir kt. Šiuo metu fakulte Buvo surengta ir sportinių nių specializacijos antro kur te suvedami konkurso' režul- varžybų su vietiniu jaunimu. so chemikai. Geriausių talki tatai, tačiau nežiūrint to, ko Reikia tarti padėkos žodį ir ninkų sąraše pirmieji J. Ba kia grupė taps nugalėtoja, ūkių vadovams, kurie sudarė kenas, S. Nugaraitė ir kiti. Malonu, kad kiekvienas jau dabar galima teigti, kad visas sąlygas, kad šis darbo visos grupės talkininkavo mėnuo neprailgtų. Gal būt, studentas jautė atsakomybę puikiai ir pasiekė gerų gamy dėl to visi studentai grįžo už duoną, už visus žemės tur binių rezultatų. Apie tai by linksmi, su gera nuotaika, ir tus. V. VALENSAS loja gausus pluoštas Garbės jau pirmadienį iki šiol buvę raštų, kuriais buvo apdovano apytuščiai studentų miestelio tos grupės bei atskiri studen rūmai prisipildė studentiško Ne vieną toną bulvių surin tai. Štai pramonės planavimo juoko. ko darbščios IF studenčių B. Girskytės ir A. Krivickaitės V. POŽĖLA specialybės III k. 2 grupė bei rankos Utenos rajono Sudei PEF komjaunimo sekretorius kių tos pačios specialybės IV k. 1 kolūky (nuotrauka apa
Sunkumų nepabūgome
Nuotraukoje: „Be linų linelių nebus plo nųjų drobelių" — MMF stu dentai rūšiuoja linus Kupiš kio raj. Pakupio kolūkyje (de šinėje).
Antraisiais penkmečio metais respublikos žemdirbių stangų ir darbštumo dėka buvo išaugintas geras derlius. čiau nepalankios meteorologinės sąlygos apsunkino tech kos panaudojimą laukuose, sutrukdė laiku nuimti ir SU1 roti derlių. Aukštųjų, specialiųjų vidurinių, profesinių technikos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, studentai bei mol leiviai, suprasdami susidariusią padėt), karštai atsiliept kvietimą padėti žemdirbiams nuimti derlių. Tūkstant studentų ir moksleivių pakiliai dirbo kolūkių ir tarybų ūkių laukuose, ryškiai pademonstravo gilų visuom, aij pareigos supratimą. Žemdirbiai gerai vertina jūsų pagalbą. Jūs dirbote nu širdžiai, savo triūsu pagausinote mūsų tėviškės aruod Laisvalaikiu dalyvavote visuomeniniame kultūriniam e i venime, gražiai bendravote su kaimo žmonėmis, pas . q te iš jų gyvenimo patirties. Ši, taip pat vasaros talkos, dar kartą akivaizdžiai p -roJ kad sugebate ne tik sėkmingai mokytis, bet ir aktyviai d lyvauti bendraliaudiniame kuriamajame darbe. Jūsų d] bas, nuimant šių metų derlių, — tai puiki dovana mūsų rybinei Tėvynei, artėjančiam TSRS {kūrimo 50-meČluf. Šauniai padirbėję, jūs vėl grįžtate į auditorijas ir klasl Su nauja energija siekite naujų mokslo žinių, ruoški tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, išsilavinusiais 11 munistinės visuomenės kūrėjais. Linkime jums sėknj moksle, visuomeninėje veikloje, asmeniniame gyvenime LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTlJ CENTRO KOMITn J LIETUVOS TSR MINIST1 TARY1
čioje).
„...tas, kas gimsta mumyse‘ Lazdijų rajono kolūkiams talkino 29 studentų (mūsų Filologijos fakulteto) ir moksleivių (Vilniaus J. TallatKelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos ir Veisėjų žemės ūkio technikumo) grupės. Mes, antro kurso lituanistaf, dirbome Miškinių kolūkyje. Komjaunimo rajono komitetas kiekvieną pirmadienį nubraižydavo talkininkų nuveiktų darbų suvestines, sužymėdavo prizines vietas. Dvi pirmas buvom ketvirtieji, paskui — išsimušėm į antrą, Lyg ir neblogai. Niekas nepeikia. Girti, tiesa, irgi perdaug neskuba. Kolūkio pirmininkas Pranas Kundrotas santurus: „Nauda kolūkiui yra, nemaža nauda...". „Kultūrinių renginių" irgi negausu, Sakytum, vidutinė grupė, niekuo iš kitų neišsiskirianti. Bet mums ji — mūsų grupė. Ir tas mėnuo... Ne, jis ne toks, kaip kiti. „Dykuma mums? — tas, kas gimsta mumyse. Tas, ką mės sužinome apie save" — rašė A. de Sent-Egziuperi knygoje „Žemė žmonių planeta". Mumyse prigijo kai kurios
elementarios tiesos, anksčiau rodęsi kiek abstraktokos. Pavyzdžiui, kad darbe pažinsi draugą ne blogiau, negu nelaimėje. Arba visiškai studentiška: bulvių vagoje per mėnesį susicementuoja tvirtesnis kolektyvas, negu auditorijoje per metus. * * * Tik pirmąją talkos savaitę laikėsi giedra. Paskiau dangus pajuodavo, apsitraukė, Prasidėjo lietūs. Tarpais gausiau prapliupdami, tarpais nustodami, bet daugiausia iš vienodai pilko dangaus smulkiai krapnoja, ir tepajuntam, kad nugaros, palinkusios prie bulvių, jau kiaurai permirko. Baigėm jau gerokai po septynių, tačiau važiuoti vakarienės negalim: lietus užgrojo kaip reikiant. Sumetėm krepsius į kėbulą, patys po mašina. Ar ilgai šitaip tversi? Dumiam į artimiausią trobą. Čia jau prisiglaudusios kolūkio moterys: jos „atarinėja” mums bulves kauptukais (traktorinės kasamosios skęsta dirvoje), ir pirma mūsų pabėgo iš lauko. Perlyti, šlapi, drebam, Tik — kaip šviesos spindulys: „Nepakeliu kojų nei bal-
tų rankelių.. Nebesumojau nė kas užtraukė: taip ūmai pagavo ją kiti balsai, ir lyg šilta srovė perbėgo mūsų veidais, atgaivindama juos ir praskaidrindama. Įkyrios ukanotos nuotaikos lyg ir nebuvę, ji kažkur ten, už lango, Pakėlė akis moterys, atgijo: „Jūs kokią žemaitišką. Šitas dzūkiškas mes ir pačios mokam". Kažkuri mergaitė pastebėjo: „Štai tokios publikos mums kaip tik ir trūko šeštadienį, per vakaronę". Ir mes dainavome. Ilgai. Ir troboj, ir kratydamiesi ant bulvių į valgyklą, ir joje, ir skirstydamiesi namo. ..
Lietus nesiliauja. Dulkia vienodai, smulkiai, kaip iš krapylo. Merginoms darbo nėra. Porą dienų valė kiaulidės, karvidės langus. O mes, trys vyrai (iš viso keturi; vie nas „vadovaujantis asmuo"), tokiom dienom siunčiami į grūdų sandėlį. Tampom mal šus, valom, perpylinėjam grū dus. Ūžia valomoji mašina, sukasi transporterio juosta. Ant jos iš vamzdinio transporterio srūva vienoda grūdų pa-
tekėlė. Kitas vamzdžio sol paniręs į grūdų kalną siurbdamas juos, vis didi cilindrinę įdubą. Grūdai arą darni jos kraštus, rieda žemyn, žemyn, kalnas mal ja. Tikras smėlio laikrodis] Bedam „šiupelius", semi] rugius ir pilam, be perstą pilam į tą laiko mašiną. 0 siurbia, siurbia. Ir, rodos lam nebe rugius — laiką, i ris dabar priklauso nuo m sų. Štai didžioji misija, įprj minanti mechaniškus ml raumenų susitraukinėjiml jungianti mus su kolūkio 4 rais, kurie springsta to I sandėlio dulkėmis, su m į relėmis, verčiančiomis iš pi vyno bulves. Visi dabar i riaujam su laiku, atsiimu jam vasaros liūtyse praras pozicijas. Kai sugrįžtam namo, ir > mininkai, baigę vakaro ruo susėda už stalo (.Pirmą! šiandien.. . Nuo ryto šių. .."), namuose įsivieš tauja prakilni valstietiška mybė. Ir mes jai pasiduodi Sėdim, šnekam apie mrr tančias bulves, sandėly fc tančius grūdus — visus k ūkio reikalus, kurie n>u nejučia pasidarė artimi, kuriuos pasijutom atsakii Ir praturtėję — šita atsal mybe. VI. BRAZIO
NUOTRAUKOSE (IS VIRŠAUS l APAČIĄ): Nenutrūkstamu srautu „bėga" švieži šių metų grudai, galonu, kad kovoje už gausų derlių šiais metais kaip niekad daug prisidėjo ir studentai. Linus rauti tinka ir vyrams. Už stropų darbų III k. žur nalistas J. Naujokaitis net apvainikuotas. Tikrai geros bulvės užderėjo Ukmergės rajono Pabaisko tarybiniame ūkyje. Jas nurinkti padėjo trečiakursiai isto rikai. Vido NAUJIKO ir Antano STANEVIČIAUS nuotraukos
Darbo nuotaika buvo sveika 430 darbo dienų išdirbome Utenos rajono'„Pergalės" kol ūkyje. Už darbą ūkio buhal terija išmokėjo 1548 rublius 20 kapeikų. Pasėjome 200 ha, — faktiškai padarėme pradžią kitų metų derliui. Matosi mū sų triūsas: laukai jau suža liavo. Kartu su kolūkiečiais prikasėme 200 t bulvių, tiek, kiek reikėjo ūkiui atsiskaity mui su valstybe. Atrodo, ūkio vadovai liko patenkinti. Pavyzdžiui, mūsų kurso drau gas J. Jakimavičius uždirbo 102 rublius. Merginų tarpe pirmoji buvo V. Daunorai tė, kurios mėnesio triūsą būtų galima pakeisti 68 rubliais. Bet ne tai svarbu. Mūsų bū simos profesijos žmonės ne piniguose laimės ieško. Visų darbų sėkmės paslaptis — sveika raudonskruostė darbo nuotaika! Nuo to ir reikėtų pradėti... Perskaičiau „Tarybiniame studente" reportažą „iš nema lonaus atsitikimo vietos". Ma
Mažiausia grupė padarė daugiausia Praėjusį mėnesį dauguma matematikų talkininkavo Ku piškio rajono žemdirbiams. Mūsų indėlis, nuimant der lių, pačių kolūkiečių žodžiais tariant, tikrai svarus. Ypatingai gerai pasidarba vo III k. 4 gr. studentai. Aš tuoniolikos žmonių grupė, talkininkavusi „Tiesos" kol ūkyje, atliko darbų už 2400 rb. Viena iš mažiausių gru pių padarė kone daugiausia. Kolūkiečiai mumis liko la ba patenkinti, mes taip pat — kiekvienas parsivežėm po 95 rb. Gerai dirbo jungtinė grupė, talkininkavusi „Setekšnos“ kolūkyje, III k. 3 grupė — „Neries" kolūkyje ir kitos. Neapsiribojome vien tik darbu. Susitikdavom su kai myniniuose kolūkiuose dirbu siais studentais, koncertavom kolūkiečiams, žiūrėjome „Ku piškėnų vestuves".. . Už gerą darbą, nuimant derlių, visoms grupėms -buvo įteiktos LKP Kupiškio ra j. ko miteto, rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto, žemės ūkio valdy bos padėkos. Kolūkių pirmi nės partinės organizacijos įteikė padėkas atskiriems studentams. A. MITAŠIŪNAS III k. 4 gr. vadovas
buvo miela dirbti ir gyventi. Pavyzdžiui, mūsų kursas dė koja „Pergalės" kolūkio par tinės organizacijos sekretorei V. Karolinienei, kuri asme niškai rūpinosi mūsų buitimi, maistu. Ji buvo noriai remia ma valdybos pirmininko J. Burneikos. Mes labai dėkingi ir pirmos brigados vadovui L. Vaškeliui, kuris tėviškai rūpi nosi savo laikinais laukinin kystės darbininkais. Tai, kaip sako poetas, žmogus iš senos artojų padermės. Paskutinio vakaro metu pa sipylė kalbos, linkėjimai. Sta lai lūžo nuo valgymų, visų nuotaika šventiška, vyrai į kaklaraiščius įšokę, merginų irgi negalima pažinti, veidai dega sveika, jaunatviška ug nimi. Žurnalistai .pasišovę to liau eiti, paprasčiau — pulti gyvenimą! (Tokia buvo nuo taika!). Nutilome. Kalba pir mininkas. Dėkoja. Mes plojame. Man, sėdint galustalėje, knieti ir savo trigrašį įkišti:
Penki Garbės raštai
ir kitų darbu. Laisvalaikiu studentai padėdavo atskiriems kolūkiečiams kasti bulves, or ganizuodavo susitikimus - va karones su vietiniais gyven tojais, buvo nuvykę į Kerna vę, kur susipažino su Lietu vos praeitimi. Neblogai pa dirbėjo ir kitų specialybių studentai. Apie tai liudija dar penki Širvintų rajono partijos komiteto garbės raš tai. M. DUDĖNAS
Atsiliepdami į partijos ir vy riausybės kvietimą mūsų uni versiteto Prekybos fakulteto studentai dirbo keturiuose Širvintų rajono ūkiuose. Stu dentai talkininkavo žemdir biams įvairiuose darbo baruo se: rinko bulves, silosavo, padėjo melioratoriams, baigė tvarkyti šiaudus ir kt. Geriau siai pasirodė prekių mokslo ir prekybos organizavimo spe cialybių II ir III kursų stu dentai, talkininkavę Alekniškių kolūkyje. Per visą darbo laiką studentai nurinko 50 ha bulvių, padėjo sutvarkyti apie 3000 tonų siloso, dirbo san dėlyje, valė grūdus. Atlikta darbų daugiau kaip už 3 tūkstančius rublių. Studen tų paramos dėka Alekniškių kolūkis pirmasis rajone nuka sė bulves. Pasak pirmininko V. Ulevičiaus, kolūkis tokių darbščių talkininkų dar nebu vo turėjęs. Ypač kolūkiečiai patenkinti antrakursių A. Aleksos, A. Žilionytės, tre čiakursių L. Padolskytės, S. Stravinskaitės, G. Svenčionio
Studentas pirmininko kėdėje? Busimieji fizikai pabiro po bene gražiausiąjį Aukštaitijo je Ignalinos rajoną. Puikioje aplinkoje ir dirbti geriau se kasi. Įvairūs darbai laukė žemdirbių talkininkų, kurie padirbėjo tikrai puikiai. Apie tai pasakojo ir rajono laik raštis „Nauja vaga": „Vidiškių tarybinio ūkio laukuose kiekviename svar besniame darbo bare sutiksi ir Vilniaus universiteto Fizi kos fakulteto studentų.
J. POCEPAVICIUS II k. žurnalistas
Naujame centriniame 200 tūkstančių tonų talpos grūdų sandėlyje našiai darbuojasi studentai komjaunuoliai Al vydas Kazlauskas, Algirdas Valantiejus, Vytautas Šave lis, Kęstutis Kiela. Baigiami silosuoti kukurū zai, žaliavę 70 ha plote. Ža liąją masę tvarko V. Laurinionis, E. Guobas, E. Savčenko." Rajono laikraštis toliau ra šo, kad studentai ne tik pui kiai dirba, bet ir ruošia poil sio vakarus kartu su kolūkio jaunimu, skaito paskaitas, še fuoja Dūdų aštuonmetės mo kyklos moksleivius, padėjo jiems įrengti sporto aikšteles. Gerai dirbo ir FF antrakur sių, busimųjų puslaidininkių fizikos specialistų, 20 studen tų grupė „Pirmūno" kolūkyje. Studentai patenkinti prabėgu siu talkos mėnesiu. Tur būt, didžiausią autori tetą pelnė trečiakursis Vin cas Stepankevičius. Mat Cei kinių kolūkio pirmininkas pa sakė, kad jis galįs drąsiai va žiuoti studijuoti, o savo vie toj palikti Vincą, nes organi zuoti darbą studentas sugeba dar geriau...
TALKA: džiugios žinios iš fakultetų
„Iki pasimatymo, biržiečiai!“ Po dviejų savaičių, kada teko lankytis 13-oje Biržų rajono kolūkių, kur dirbo 463 Medicinos fakulteto II—V kursų studentai, pokalbiuose su kolūkių vadovais įsitiki nome, kad talkininkai neap vylė žemdirbių lūkesčių, dir bo stropiai, sąžiningai. Stu dentai talkoje gyveno pagal vasaros darbo ir poilsio sto vyklų tvarką. Turėjo virši ninką — dėstytoją ir komisa-
nyčiau, kad labai daug kas priklauso ir nuo šeimininkų. Matyt, negerai ir tai, kad vie noje darbo grupėje buvo II ir IV kursų studentai. Geriau sia į darbą važiuoti kursais. V. Braziūnas, II kurso litua nistas, teisingai pasakė, kad kursas greičiau cementuojasi per darbo mėnesį, negu mokslo metus. Ir tas, atkreip kite dėmesį, vyksta bulvių vagoje! Sveika susirinkti prie šakių, gera būti kartu už stalo. . . Kiekvienoje akademinėje grupėje yra aktyvas ir šiaip gero būdo žmonės, kuriems nesvetima disciplina, jie moka suprasti, kas gali ma ir ko negalima. Reikia pa sakyti, kad viskas prasideda nuo pirmos susitikimo minu tės su ūkių vadovais. Jei pri ima atvira širdimi, niekas į darbą nežiūrės kaip į kažko kią prievolę. Ten, kur yra stiprios pirminės partinės or ganizacijos, kur suprantama, kodėl taip turi būti, ten mums
kviečia ir kitais metais atva žiuoti! Sutinkame. Paskui ne iškenčiu: ogi darbo našumas kitais metais toje pačioje vie toje tų pačių žmonių .bus di desnis; ir klapsi širdelė iš su sijaudinimo! Atvirai šnekant, kai kurie mūsų vyrai mėnesio gale pradėjo abejoti: studen tai mes ar kolūkiečiai? Ma tyt, daugiau kolūkiečiai, nes supratome, kaip sunku kasti bulves, ir vieną gražų sekma dienį atėjom į sodybinius sklypus patalkininkauti. Stu dentų autoritetas iš karto pa kilo! Kursas dėkoja mūsų gerbia mam kuratoriui vyr. dėstyto jui V. Juodakiui, kuris su sa vimi atsivežė daug šviežumo ir žurnalistiško jumoro. Mu mis pasitikėjo. Svarbiausia. Autobuse ilgai netilo dai nos. Jis mus vežė į sostinę, į Universitetą. Pasiilgome jo. .. Prisipažinsiu, buvo liūdna palikti atviraširdžius aukštai čius. Kaip ten jie be mūsų. ..
rą — studentą. Studentai ne tik dirbo, jie organizavo kol ūkiuose koncertus, sporto var žybas, vakarus susitikimus su kolūkio jaunimu, pabuvojo pas gretimų mokyklų abitu rientus, papasakojo jiems apie savo studentišką gyveni mą, apie savo — mediko pro fesiją. Leido talkos stovyklo se sienlaikraščius, fotostendus. Rengė komjaunimo susi rinkimus.
Apie studentų gerą darbą byloja asmeninės dovanos ir pagyrimo raštai, kuriais kol ūkių valdybos, partinės orga nizacijos apdovanojo stu dentus, o taip pat uždirbti pi nigai. Grupės jų parsivežė ne vienodai — nuo 10 iki 96 rublių vienam žmogui. Ge riausiai dirbo studentų gru pės, kurioms vadovavo gydy tojai J. Butkus ir A. Vingrys. Studentai labai dėkingi Bir žų rajono vadovybei, kolūkių pirmininkams, partinių orga-
nizacijų sekretoriams už dide lį rūpinimąsi jų darbo ir po ilsio organizavimu, už geras buitines sąlygas, kurias jie surado kolūkiuose ir tarybi niuose ūkiuose. Studentai taria savo nau jiems draugams: „Iki pasima tymo! Susitiksim vasarą vėl plačiuose ir derlinguose Bir žų rajono laukuose, ant pa stolių prie statomų ūkinių pastatų". A. PUZINAS MF IV k. studentas
.. .ir visuomeniniame gyvenime Visą mėnesį apie 4000 mūsų studen tų talkininkavo žemdirbiams. Jie gerai atliko savo pilietinę pareigą — padė jo nuimti antrųjų penkmečio metų der lių. Universiteto rektoratas ir visuome ninės organizacijos dėkoja šaunie siems talkininkams!
INTERKLUBIETI! Prieš kelias dienas įvyko pirmasis šiais metais Interklubo susirinkimas. Dalyvavo jame apie 40 senųjų narių ir beveik šimtas pirmakursių, Kalbėjome daugiausia apie būsimus malonumus keliones po mūsų šalį ir užsienį, apie draugystės vakarus. Malonumai malonumais, bet
pirmasis pirmakursių išban dymas tebūnie darbe. Taip užvakar nusprendė Interkluį,o Taryba. Rinksime bulves, Nauda ir kolūkiui, ir mums — gauti pinigai bus panau^oti įnterklubiečių kelionėms po mūsų šalį. Tad lauksime vjSų interklubiečių ir tų, kurje norį tapti klubo nariais, šį sekmadienį 9 vai. prie centri nių Universiteto rūmų. Interklubo prezidentas
Ne tik geru savo darbu du šimtai busimųjų teisininkų pradžiugino žemdirbius, bet ir suruošė 24 koncertus, perskaitė 16 paskaitų, surengė 29 sportines varžybas ir 41 poilsio vakarą, pravedė ne vieną komjaunimo susirinkimą su vietos komjaunuoliais, Ypatingai gerai padirbėjo mūsų aktyvistai R. Golubova, V. Geržonas, L. Kupaitytė, VI. Kononenko, G. Norkūnas, J. Venckus, Eg. Kurapka, Z. Za-
bulionis ir daugelis kitųkomjaunuolių. O dabar vėl mokslas — įtemptas kūrybinis darbas, aktyvi visuomeninė veikla laukia buvusių talkininkų, Norisi palinkėti jiems didelės kantrybės ir ryžto, jaunatviškos energijos, komjaunuoliškos ugnelės studentiškame gyvenime. J. PECKAITIS Teisės fak. komjaunimo sekretorius
Menas gyventi ir dirbti Pragyventi keturi penktaPirmieji gydytojo darbo TSRS Liaudies ūkio pasiekidaliai šimtmečio gali reikšti žingsniai buvo vaikų ligų kli- mų parodoje Maskvoje (pa tam tikrą meistriškumą, vadi- nikoje. Toliau — darbas Ro- starųjų dviejų leidinių paruonamą menu gyventi ir dirbti, kiškio apskrities ligoninėje. Šime prisidėjo ir K. Žeruolieypač kai reikia didelio suma- Vėliau motinų ir vaikų glo- nė, parašydama elektrokardionumo, esant sudėtingoms są- bos centrų organizavimas grafijos teksto dalį. Respublilygoms. Didžiai visų gerbia- Linkuvoje ir Pašvitinyje. 11- kos medikai jau 25 metai mam Lietuvos TSR nusipelniu- giausiai dirbta Panevėžio ap- mokosi vidaus ligų propedeusiam gydytojui, medicinos skrities ligoninėje (13 metų), tikos iš šio vadovėlio, Profesorius daugiau kaip mokslų daktarui, profesoriui Čia teko dirbti ir pediatru, ir Mykolui Marcinkevičiui su- terapeutu (skyriaus vedėju), trečdalį savo gyvenimo dirmanumo gyvenime ir darbe ir infekcionistu, o tai buvo ba mūsų aukštojoje mokykloniekada netrūko. geras pagrindas subręsti pla- je Vilniuje. Čia jis įgijo Pirmiausia — prof. M. Mar- čios erudicijos gydytojui, ge- mokslinius laipsnius ir varcinkevičiui aukštąjį medici- ram praktikui, kuriam paga- dus. Pastarųjų metų prof. M. nos mokslą pasisekė pasiekti liau susiformavo mokslinio Marcinkevičiaus mokslinio labai sudėtingomis sąlygomis, darbo būtinumas. Panevėžyje darbo pagrindinė kryptis yra pradedant jau nuo pačios jau buvo nemažas gydytojų virškinimo organų susirgimų mokymosi pradžios. Profeso- kolektyvas. Jame buvo ir žy- problemoje, kurioje su bendriaus gimtinė Andrioniškis mūs kovotojai už Tarybų vai- radarbiais atlikta daug reikš(Anykščių raj.) feodalizmo džią gydytojai Andrius Do- mingų darbų. Todėl jis išrinklaikais buvo Penionių dvaro maševičius, Antanas Didžiu- tas Respublikinės terapeutų palivarkas, o nuo XVIII a. lis ir kt. 1932—1933 metais mokslinės draugijos gastroenpabaigos ir bažnytkaimis. To- M. Marcinkevičius tobulinosi terologų sekcijos pirmininku dėl motina svajojo, kad jau- Prahoje ir Vienoje. Pra- ir Visasąjunginės gastroenteniausias sūnus Mykolas stos dedamas mokslinis darbas, rologų draugijos valdybos Rugsėjo antrojoje pusėje teisės ir kitų institutų moksli į kunigų seminariją. kuriam iš tikrųjų nebuvo jo- nariu. Už įžymius nuopelnus universiteto partinė- ninkais, susipažinta su Kroku Tais metais progimnaziją kių sąlygų. Savaime niekas sveikatos apsaugos srityje Vilniaus profsąjunginė delegacija lan vos Jogailos universitetu, baigti reikėjo vykti į tolimą nepasidaro, todėl reikėjo ir prof. M. Marcinkevičiui 1952 kėsi Krokuvos (LLR) universi dėstymo metodika ir t. t. Vilnių, o baigiamuosius egza- namiškių pagalbos, daug išra- metais suteiktas Lietuvos TSR tete. Aplankėme universiteto minus laikyti reikėjo Mask- dingumo, įtempto darbo. nusipelniusiojo gydytojo garmuziejų, kur saugomas Ko Dvylikos dienų viešnagė voje. M. Marcinkevičius tuos Pagaliau 1941 m. birželio bės vardas; jis apdovanotas Lenkijoje praėjo ne tik įdo perniko, kitų žymių Krokuvos nelengvus gyvenimo klausi- 24 d. skelbiamas jo daktari- Darbo Raudonosios Vėliavos miai, bet ir naudingai: buvo mokslo žmonių atminimas. mus išsprendė sumaniai. Ku- nės disertacijos gynimas Kau- ordinu, medaliu „Už šaunų užmegztos pažintys su medi Kelionės metu taip pat su nigų seminarijos keliu nenu- ne. Tačiau prasidėjęs Didy- darbą Didžiojo Tėvynės karo cinos, fizikos, ekonomikos, sipažinome su Krokuva, lan ėjo, o siekė aukštojo medici- sis Tėvynės karas atidėjo šio metais" ir keturiais Lietuvos nos mokslo tikrai vingiuotais gynimo realizavimą žymiai TSR Aukščiausiosios Tarybos keliais. Su pertraukomis jis vėlesniam laikui. Pp šio neap- Prezidiumo Garbės raštais, mokėsi vaistininko padėjėju, sakomai baisaus karo M. Visą amžių profesorius buPertraukas sudarė kareivio Marcinkevičius kviečiamas vo alkoholinio svaiginimosi ir Į UŽTARNAUTĄ POILSĮ milinė ir darbas įvairiose tuojau atvyksta į Tarybų Lie- rūkymo priešas, pavyzdingas Šiomis dienomis Medicinos doc. I. Skliutausko darbai su vaistinėse (Permė, Tverė, tuvos sostinę Vilnių. Čia, žmogus, gydytojas ir aukštoDmitrijevas, Tūla, Kijevas). Universiteto Vidaus ligų pro- sios medicinos mokyklos dės- fakulteto Vidaus ligų prope silaukė didelio susidomėjimo Paskui siekė gimnazijos kur- pedeutikos katedroje, dirba tytojas. Todėl visi jį pažįstan- deutikos katedros darbuotojai, ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Doc. I. Skliutausko paskai Vilniaus miesto III klinikinės so, kurį pasisekė baigti tik be pertraukos jau 28 metai, tieji gerbia ir myli, grįžus į tėviškę. Paskui lankė Čia teko rūpintis ne tiktai Aštuoniasdešimtmečio pro- ligoninės kolektyvas išleido į tos studentams būdavo ne tik katedros ilgametį įdomios, turiningos, bet kar Aukštųjų kursų medicinos dėstymu, katedra, bet ir Me- ga bendradarbiai, studentai ir pensiją skyrių ir 1926 m. baigė Kau- dicinos fakulteto atkūrimu jubiliatą žinančioji visuome- darbuotoją doc. Ilją Skliu- tu ir skiepijančios busimie no universitetą. Tai buvo (pradžioje dirbo dar prodeka- nė linki dar ilgai šviesti pa- tauską, kuris visą amžiaus siems gydytojams tarybinio antroji Medicinos fakulteto nu) ir mokslinio darbo vysty- vyzdžiu visiems medikams ir ketvirtį atidavė savo jėgas, mediko etiką, humanizmą. Medicinos fakulteto proflaida. Daug galėtų papasakoti mu. Jubiliato rūpesčiu jau dėstytojams, jau esamiems ir sumanumą, patyrimą naujos prof. M. Marcinkevičius iš 1947—1949 metais buvo išleis- būsimiems. Geros sveikatos, tarybinių medikų kartos ug biuro pirmininkas doc. V. Ga velis įteikė Vilniaus universi laikų, kol gavo specialybės tas su šių eilučių autoriumi mielas Profesoriau! Plurimos, dymui ir auklėjimui. Tyrinėdamas žmogaus or teto Garbės raštą. Atsakyda teises. I pasaulinis karas, Di- rankraščio teisėmis vidaus Ii- optimos et fructuosos annos, ganizmo reaktyvumo proble mas doc. I. Skliutauskas pa džioji Spalio socialistinė re- gų propedeutikos vadovėlis Reverendissime Professor! voliucija, Kauno aukštosios (trys jo dalys), kurio du lei Dr. M. KRIKŠTOPAITIS mas, pasiūlė naujus bronchi žadėjo palaikyti ryšius su ka medicinos mokyklos kūrimą- dimai vėliau buvo atspausMF Vidaus ligų nės astmos ir opaligės etrolo- tedra, likti jos aktyviu neeta sis padėjo įvairiapusiškai for- dinti spaustuvėje ir šiuo mepropedeutikos gijos ir patogenezės mecha tiniu nariu. muotis jo asmenybei. tu vadovėlis eksponuojamas katedros vedėjas nizmų aiškinimus. Pastarieji Med. m. kand. J. PUČINSKAS
Aktyvo uždaviniai ir rūpesčiai
KAIP AŠ TIKRINAU BLAIVYKLĄ
Aš, G. Monkevičius, tas, kuris studijuoja Medicinos fa kultete sanitarijos specialybę penktame kurse, sakau jums — neklausykit, ką kalba kiti, eikit savo keliu. Va ir man praūžė ausis, atseit, moksluose nelabai miklus esąs ar pritingįs. Manot, nusiminiau? Nė per Marytės plauką. Ko ne spėji per mokslo metus, gali per atostogas atsigriebti — šį bei tą praktiškai sužinoti. Taigi, atostogų metu nutariau patikrinti, kaip organizuo jamas darbas medicininio išblaivinimo įstaigoje. Tiesa, ten patekau ne kaip sanitaras, o kaip pacientas. Na, ir kas — sužinojau, kad blaivykloje dušai veikia šimtąkart geriau, negu, sakykim, „Tauro" bendrabutyje. Grįžau namo iš sipagiriojęs kaip reikiant, pilnas įspūdžių ir naujų žinių. Manau, kad visa tai labai pravers mano busimajame dar be. Kaip žmonės sako — mokslas pečių neslegia. G. MONKEVIČIAUS pasakojimą jo (ne) prašomas užrašė A. DARGUŽIS
PASALINTI KAIP NEPAŽANGUS Už sistemingą tinginiavi mą ir akademinių skolų nelikvidavimą nustatytu laiku iš Universiteto pašalinti šie LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
studentai: P Pupka, TF IV k. R. Milašius, FF IV k. A. Gamzė, FF IV k. A. Bliujus, FAF II k. R. Saladžius, MF II k. M. Bulovaitė, Fil. F H k. B. Juknaitė, MMF n k.
KAINA 2 KP.
barzdas ir kt. Studentų profkomiteto pirmininkas V. Žeimantas papasakojo pirmakursiams apie profsąjunginę organizaciją, jos struktūrą, tikslus. V. Zeimantas taip pat supažindino pirmakursius su tvarka bendrabučiuose, pažymėjo, kad profsąjungos komitetas skiria nemažas pinigų sumas kulturiniams - masiniams renginiams, kolektyvinėms išvykoms ir kt. Aktyvo pasitarime išgirdome ir pirmakursių nusiskundimų dėl kai kurių nesklandumų. Štai finansų ir apskaitos spec. I k. studentai tvarkaraštyje turi daug „langų", kai ku-
rie po lietuvių kalbos paskaitos nesuspėja nuvykti į fizinio lavinimo užsiėmimus, kursas dar nematė savo kuratoriaus. Pirmakuršiai žurnalistai trečiadienį paskaitose prasėdi be pietų pertraukos net dešimt valandų! Lietuvių k. ir lit. spec. I k. studentams (klasikinės filologijos specializacija) nėra rusų kalbos ir Lietuvos TSR istorijos užsiėmimų, nors egzaminai iš šių disciplinų numatyti. , Manome, kad dekanatai šiuos trūkumus ištaisys, o ie‘gu nebus galimybių tai padaryti, paaiškins susidaimsią padėtį pirmakursių aktyvui. V. ARIMAVlClŪTĖ
29 auditorijoje. Būrio narių dalyvavimas būtinas. VVU komjaunimo komitetas * * ★ SPECIALIAI WU STUDENTAMS! „TOMSKO" BŪRIO Studentų profkomitetas DĖMESIUI! Universiteto studentams už Visuotinis būrio susirinki sakė bilietus į LTSR Valstybi mas įvyks spalio 9 d., pirma nio Jaunimo teatro naują dienį, 19 vai. Centrinių Rūmų spektaklį — G. Kanovičiaus
„Ugnį užantyje". Spektaklis įvyks š. m. spalio 22 dieną (sekmadienį) 19.30 vai. Jauni mo teatre (Profsąjungų rū mai). Bilietai parduodami Studentų profkomitete ir fa kultetų profbiuruose. Bilieto kaina 30 ir 50 kap. Priimamos kolektyvinės pa raiškos. Studentų profkomitetas
(Atkelta iš 1 psl.) pusišką draugiškumą. „Ši trijulė, visą laiką palaikanti ryšius su kuratoriais, su katedra, yra mūsų pagalbininkas", — pabrėžė doc. B. Sudavičius. Pratęsdamas J. Galinaičio mintį apie idėjinį-politinj auklėjimą, prorektorius akcentavo bendruosius auklėjimo klausimus — būtiną paskaitų lankymą, rūpestingą ruošimąsi seminarams, elgesį bendrabučiuose, ypač buvo atkreiptas dėmesys į girtuokliavimą, kurio pasekmės būna gana skaudžios, pastebėta, kad vis dar pasitaiko nevalyvumo, svetimų mūsų gyvenimui „madų" auginti ilgus plaukus,
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stu dentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ;29815.
Užs. Nr. 3939
kėmės Varšuvoje, Zakopanė je, Osvencimo koncentracijos stovykloje pagerbėme fašiz mo kankinius, teko pasigrožė ti ir Tatrais... Nuotraukoje: mūsų delega cija „Pieskovije skaly" pilyjeJ
A. PINCEVlCll'sj
k/nums C ATSAKO Prekybos fakulteto dek., a tas, atsakydamas į š. m. rug sėjo 29 d. „Tarybiniame stu dente“ išspausdintą straipsn „Jeigu ne tas įvykis", prane ša, kad netinkamas Prekybo fakulteto materialinio api .?. nimo spec. IV k. studentų ei gesys, talkininkaujant Sirvm tų raj. Čiobiškio kolūkyje apsvarstytas dekanato p se dyje bei akademinėje grupė je. Kai kurie materialinio ap rūpinimo specialybės ketvn takursiai talkos metu elgės netinkamai, žemino tarybini: studento vardą. Dekanatas be Materialinio aprūpinimo ka tedra mano, kad pirmoje e Įėję kaltė dėl įvykusių ne sklandumų tenka akadern grupės aktyvui, kuris neparo dė reikiamo principingumi neužkirto kelio netinkamai studentų elgesiui. Dėl to d( kanatas bei katedros kolek tyvas kreipėsi į Rektorati prašydami pareikšti Rėkto riaus papeikimus: N. Vaške lytei (grupės seniūnei), I. Ja deikaitei (gruporgei), N. Si mulytei (proforgei) ir studen tams R. Griciūtei, J. Scerinu bei A. Rajunčiui. Atsižvelgdamas į tai, ka studentas J. Černiauskas ne padarė reikiamų išvadų i pastabų, jam pareikštų u girtuokliavimą važiuojant darbo ir poilsio stovykl 1971 metų vasarą, ir dabarti niu metu kolūkyje vėl „pas žymėjo" kaip girtuokliavin organizatorius, dekanatą pritaria „Tarybinio studento nuomonei, kad J. Černiaus! elgesys nėra suderinamas .1 studento vardu ir tarpininkai vo, kad materiali? .r aprūpini mo spec. IV kurso studentai J. Černiauskas būtų pašalio] tas iš Universiteto. fe
Doc. L. BUTKEVICU Prekybos fak. dekanai
LV 07123
REDAKTOREI
ALGIS KUSTA