f
v/sų
Salių proletarai: vienykitesi
Siame
U AJ ’ VB 11 )l S
scciDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. rugsėjo 14 d., penktadienis
KĄ PADARĖ PRABĖGĘ METAI Žmogus negali būti vienas, nes vienatvė neatneša to tik ro gyvenimo džiaugsmo, jau natviško polėkio ieškoti, kur ti. Gal todėl visi skubame ten, kur galima rasti bend raminčių. Nesvarbu kiek jų — vienas ar dvidešimt. Svar bu tai, kad jauti žmogiškąją šilumą, gali pats pasimokyti ir papildyti kitų žinias. Uni versitetas, tarsi uostas, į ku rį suplaukia tokie skirtingi žmonės, tačiau kiekvieno šir dyje dega noras kuo daugiau pažinti, įsigyti specialybę ir duoti naudą žmonėms. Šioje margoje studentų mi-
chovo, F. Dostojevskio kū ryboje“. Džiaugėmės dėsty tojais R. Safronova, A. Lysovu, E. Michailovu ir kitais. Jie stengiasi, kad mes neužsisklęstume'studijuodami vien rusų kalbą bei literatūrą. Reikia priartėti ir prie kitų šalių literatūros, kultui os lo bynų. Kiekvienas turime svajo nių. Nesvarbu, kad jos neiš sipildys. Gerai, kad žmogus siekdamas to_kažko nepapras to auga, tobulėja. Kartais skaudžiai nusivili, bet tai dar neįrodo, kad esi silpna. Pa prasčiausiai reikia dirbti.
N. Semlonovos nuotrauka.
nioje sutinki tokių kurie pa traukia savo žiniomis, bend ravimu. Paprasta, darbšti ir rūpestinga, tokia yra Tatja na Kondrašova, rusų kalbos ir literatūros specialybės stu dentė, L. Tolstojaus stipendi ninkė. Kas lėmė specialybės pasi rinkimą: — Filologiją pasirinkau to dėl, kad mokykloje labiau sekėsi humanitarinio profilio dalykai, esu literatė. Dabar domiuosi rusų literatūros tenomis: „Antologinės lyrikos radicijos O. Mandelštamo ir [itų poetų kūryboje", ■Veikėjų paveikslai A. Ce-
— Daug entuziazmo buvo žemesniuose kursuose. .. No rėjosi daug ką pamatyti, pa čiai aktyviai dalyvauti vi suomeninėje veikloje. Dabar įvairiuose renginiuose daly vauju daugiau kaip žiūrovė. Esu daug kuo nusivilusi. Prieš akis iškyla ateities problema. Neseniai teko dirb ti su penktokais. Iš pradžių buvo sunku. Suprantama, kad pedagogas turi atitinkamai pasiruošti savo profesijai. Reikia ne tik labai gerai ži noti dėstomą dalyką, bet ir turėti elementariausią supratimą visose kitose mokslo bei kultūros srityse.
• ••
Prieš akis paskutinysis kursas. Ką davė tie ketveri prabėgę metai. Būrį draugų, daug žinių, džiaugsmo ir rū pesčių. Jei esi seniūnė, nuo lat jauti pareigą visais rū pintis. Tačiau tai nesudaro naštos. Gal tik tiek sunku, kad pastoviai jautiesi tarsi tarp dviejų priešingų sto vyklų. Dienos bėga. Ir vėl užgriū na begalės darbų, rūpesčių. Draugai prisimena logikos egzaminą. Sunkus buvo, ne visiems įkandamas. Tania, iš laikiusi jį penketui, atvažia vo j bendrabutį. paaiškino. Gerai, kai žmogus nesididžiuoja savo žiniomis, suge ba išlikti paprastu. Draugai pasakytų: „Ji nėra atvira, ta čiau su visais draugiška". Gerai, kai tavęs laukia, esi kažkam reikalinga. Susitinki tokiam nedideliam bendra minčių rate ir, atrodo, pa miršti dienos nemalonumus. „Idealus bendravimas tarp žmonių įmanomas", — pasa kytų ii. Pasibaigia paskaitos. Iš Fi lologijos fakulteto pasipila studentų būriai. Nuo ketvirtakursių rusistų atsiskiria šviesiaplaukė mergina. Pa traukia gražia Neries kranti ne. — Labiau mėgstu paėjėti pėsčiomis, nei grūstis pil nuose troleibusuose. Kartais po paskaitų jautiesi pavargu si. Tuomet pailsi. .. Namuose karštas kavos puodelis visiškai išblaško blogą nuotaiką. Nejučia pra bėga valandžiukė ir ant sta lo garuoja ką tik iškeptas pyragas. Tanios sugebėjimus kulinarijai ne kartą (vertino ir kurso draugai. — Labai mėgstu muziką, Galbūt didelę įtaką padarė B. Dvariono vaikų muzikos mokykla. Baigiau fortepijono klasę. Džiaugiuosi S. Son deckio rengiamais koncertais, muzikos vakarais. Rytoj vėl laukia paskaitos, studentiškas šurmulys ir.. . šventės. Sugebėk pasiimti iš pralekiančių dienų visa, kas gražiausia ir geriausia. Nepasikartojančios aki mirkos, žinios, tai toks turtas, kurį gali susikrauti kiekvie nas studentas.
gintus, ieškant naujų me todų valdyti genetinį ko dą. Pirmasis darbų aptari mas vyko Prahoje. Antrąjį seminarą suren gė mūsų Universiteto la zerių tyrimo centras. Se minare dalyvavo dvylika Čekoslovakijos mokslinin ku ir trisdešimt Tarybų Sąjungos universitetų at stovų. Buvo perskaityta per 20 pranešimų. Ypač išsiskyrė pranešimai apie
lazerių taikymus tiriant labai sparčius energijos mainų procesus biomolekulėse, o taip pat ir me dicinoje. Pažymėtina, kad šita kryptimi taip pat dir bama Vilniaus universite te ir LTSR Mokslų akade mijoje, apie tai praneši mus skaitė VU vyr. m. b. R. Gadonas, doc. G. J ūsaitienė ir fizikos-matematikos mokslų kand. R. Dikčius. „T.S." informacija
XXX
KONKURSAS „TRECIASIS SEMESTRAS" XXX
AKIRATIS
Matematikos fakultetas. Sveikas pirmakursi! būtų vienintelė jiems, kad niekada neišduotų svajonės. Nelengvai šįmet Matematikos fakultetui sekėsi suburti kontingentą, Į taikomąją matematiką, kur buvo priimami 75 žmonės i į grupę, kur dėstoma lietuvių kalba ir 25 žmonės Į grupę rusų kalba, buvo netgi konkursas, o štai į matematikos specialybę, kur dėstoma lie tuvių kalba, trūko žmonių. .. Tiesa, konkursas buvo į gru pę, dėstomą rusų kalba. Kodėl jaunimas taip bijo matematikos? Padėti surasti atsakymą į šį klausimą pa prašėme Matematikos fakul docentą teto prodekaną A. Nagelę. — Turbūt tikslieji mokslai mažiau vilioja jauną žmogų, o ir mokytis pas mus nėra lengva. Stojamuosius egzaminus išlaiko dauguma o po pirmo kurso maždaug viena grupė atsisveikina su Universitetu. Štai ir para doksas — (stoti nesunku, o studijuoti nelengva. Priežas tis, manyčiau, viena — silp nas paruošimas mokykloje Ypač tas sakytina apie tuos, kurie baigė kaimo vietovėse esančias mokyklas. Tikimės kad mokyklų reforma padės išspręsti šią problemą, Daugumą j mūsų fakultetą (stoja pagal eksperimentą, kuris jau nemažai metų sėkminga! taikomas, Šįmet trūko studentų ( matematikos specialybę, bet, pasibaigus egzaminams, stojamiesiems tie, kuriems pritruko balų (stoti ( kitus fakultetus, at ėjo mokytis j mūsų fakulte tą. Pasakysiu, kad tai geri studentai, yra net du meda lininkai. Tiesiog vienur ne pasisekė. Gal seksis kitur. Laikas parodys. Taip pat prodekano pa prašėme tarti keletą žodžių
dėl profilizacijų bei pasky rimų. — Taikomosios matemati kos specialybės studentai vi si eina į gamybą, daugiausia j skaičiavimo centrus. Tie, kurie pasirinko matematikos specialybę, vėliau renkasi gamybinio arba pedagoginio profilio profillzaciją (50% gamybininkų ir 50% būslmieji pedagogai). Džiugu kad musų fakultete labai daug norinčių gilinti savo žinias pedagoginiame darbe. XXX
Kol kalbėjomės su prodekanu, tyla viešpatavo fakulteto koridoriuose ir auditori jose. Vyko paskaitos, Bet greit tylą nutraukė šurmulys, balsai, Užkalbinau pirmą sutiktą pirmakur^ę. Butkevičiūtė. — Rosita Baigiau Anykščių J. Biliūno vidurinę mokyklą. Gerai mo kiausi, o ypač sekėsi mate matika. Tiesa, stojau aš į kitą fakultetą — EKFF. Ir žinote kodėl? Bijojau, kad į matematiką neįstosiu. Bet viskas įvyko atvirkščiai — j EKFF neįstojau, pritrūko balų ir pervedė mane į ma tematiką. — Bet reiks daug moky tis, nemažai dirbti, kol (spė site visas matematikos mįs les, — bandau priminti. — Visa tai aš žinau, jau mokykloje ruošiausi studi joms Matematikos fakultete. Jokie sunkumai manęs da bar nebaugina — matemati ka mano sena svajonė. Lieka tikėti, kad visi, ku rie šįmet (stojo į fakultetą, gali pritarti Rositos žo džiams — matematika jų svajonė. Eugenija VITKIENE
Kam šventė nebuvo šventė „Po šventės prasideda kai kuriuos literatūros ka Bet kokj moralą Universiteto rektoriaus suregzti žmogui, atėju prof. dr. J. Kubiliaus žo siam j Alma Mater ir ne džius ne todėl, kad rug tekusiam atminties — ko sėjis įpusėjo. Su gėla jis čia atėjo. juos prisiminiau, Moky Nemušime krūtinėn — mo skyriuje vartydama Universitetas ruošia sava šūsnis ataskaitų ataskai- rankiškam DARBUI. Vėl tėlių, pateiktų fakultetų ir vėl vartant Mokymo dekanatų. Tai skolininkų skyriuje pateiktus doku sąrašai. mentus darosi baugu raKažin ar ką pasakytu- šyti žodžius didžiąja rai me, pateikę triženklius de — jei ir mažosiomis skaičius tų, kurie nesu- pradėti nesuprantami. spėjo... Mokytis, išmokti. Taigi, kam po šventės Kurie, greičiausiai, netu prasidėjo darbas. O kas į rėjo noro STUDIJUOTI. šventę, i naujuosius Mo .. .Gal dabar reikėtų, kslo metus nevala atėjo. sakykim, moralo pagal Beje, dabar galėtume pra
Ingrida GUTAUSK£ITĖ darbas". Prisiminiau šiuos nonus.
Bendradarbiauja mokslininkai Prieš keletą metų trys ėkoslovakijos socialistiės respublikos universi;tal (Prahos, Bratislavos, ‘Ošicų) ir keturi TSRS niversitetai (Vilniaus, laskvos, Jerevano, Ab razijos) pasirašė bendraūrbiavimo sutartį, kurio■ numatė fizinius biomo^ullų tyrimus. Si integ*°ta tema — labai per’ektyvl kuriant naujo Po saulės energijos jren-
— Kur gavai paskyrimą? — Vilniuje. — Atrodo, šįmet baigei Matematikos fakultetą? — Taip, o mano specialy bė — taikomoji matematika. Mūsiškiai daug kas gavo pa skyrimus ( Vilnių, bet kas iš to... Nepatinka man ši specialybė, bijau, kad ir darbas ne prie širdies bus. Jeigu galima būtų pradėti viską iš naujo, tai matemati kos tikrai nestudijuočiau... - Ne, tai ne išgalvotas dia logas. Tai tikrų tikriausias pokalbis su Matematikos fa kulteto studente, kuriai, de ja, prieš kelis mėnesius iš kilmingai buvo (teiktas dip lomas. Neverta skelbti jos pavardės, juo labiau ši mer gina — ne išimtis. Deja, dar vis pasitaiko studentų kurte penkeris metus „trina" aukštosios mokyklos suolą eikvoja valstybės lėšas, ga na sėkmingai studijuoja, o gal studentauja, o kai gauna diplomą. .. nuspręndžla, kad pasirinktoji spdclalybė jiems nepatinka, kad nė girdėti nenori apie darbą, susijusį su ja... Ir nueina toks specialistas dirbti visai ki tur. Turbūt tas pasakytina ne tik apie Matematikos fa kulteto studentus, būdinga tai ir kitų fakultetų studen tams. Bet, ne apie juos mes dėmesio kalbėsime. Musų centre šiandien — plrmakuršiai. Ir būtent iš Matematikos fakulteto! Daug jų šįmet fakultete — net 225! Gražūs ir nerūpestingi, kaip ir visi pirmakursiai. Sakysi te, gal kiek santūresni, o gal ir protingesni. Galbūt bet kol kas jie niekuo neišsiski ria iš to didelio būrio stu dentų, kurie šį rudenį pir mą kartą peržengė Universi teto slenkstį, kuriems ši aukštoji mokykla tapo jų antraisiais namais... O pir makursių šįmet net 1775! Dar tiek pat, o gal ir dau giau liko neįstojusių. Taigi, visi, kurie sėkmingai (veikė stojamųjų egzaminų barjerą, tikrai gaili didžiuotis. Ir la bai norėtųsi, kad ta specia lybė, kurią jie pasirinko
UNIVERSITETAS; DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
Kaina 2 kap.
Nr. 26(1285)
\ DIPLOMANTAI "■
NUMERYJE:
V,
dėti kalbą ir apie ■dekanatų, visuomeninių organizacijų, MAK-ų veiklą... auklėjant tuos, ku rie ne tik fakulteto uode goj velkas, bet ir Univer sitetui nieko gera neduo da. Tačiau viena būtina priminti, kad paskutinysis terminas visiems, kurie dar sau žada mokytis, skolų likvidavimas iki spalio 1 dienos, Na, o rė dakcija laukia žinių iš visų fakultetų apie tai, kiek dar tikrų studentų ištaisė praėjusios sesijos klaidas. J. VARAPNICKAITĖ
(
I
Tarybinis studentas 2
S UNIVERSITETAS:
DATOS,
ŽMONĖS, DARBAI S
Pramonės ekonomikos fakultetas Iki Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje ekonomistai bu vo ruošiami Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete. Beveik per 22 buržuazijos valdymo Lietuvoje metus buvo išleistas 221 specialistas. 1940 m. įkurtas Vilniaus universiteto Ekonomikos moks lų fakultetas visiškai pradėjo funkcionuoti 1944 m„ Rau donajai Armijai išvadavus Vilnių, t. y. prieš 40 metų. Švęsdami Vilniaus išvadavimo 40-metį, ekonomistai šventė ir savo fakulteto keturiasdešimtmeti. Tarybiniais metais, grėla tradicinių ekonomistų specia lybių — pramonės, prekybos, finansų bei kai kurių kitų, atsirado naujų — darbo eko nomikos, materialinio-techni nio tiekimo, ekonominės ki bernetikos, ekonominės in formacijos mechanizuoto ap dorojimo organizavimo. Vietoje vieno ekonomistus ruošiančio fakulteto 1969 m. suorganizuojami trys ekono mikos fakultetai ir dvi tarpfakultetinės politinės ekono mijos katedros. Dabar Pra monės ekonomikos, Ekono minės kibernetikos ir finansų bei Prekybos fakultetuose studijuoja virš 2,5 tūkst. vien dieninio skyriaus dešimties specialybių studentų. O visų mokymo formų studentų eko nomistų Universitete yra apie 6 tūkstančius. Šiandien Universitete gau siausias studentų būrys yra ekonomistai. Kas ketvirtas dieninio skyriaus ir kas tre čias visų mokymo formų Universitete studentas-ekonomistas. Dinamiški socialisti nio liaudies ūkio poreikiai reikalavo smarkiai didinti aukštos kvalifikacijos ekono mistų ruošimą. Universitetą, ekonomistai yra išvarę plačią va gą ekonominės minties ir Lietuvos liaudies ūkio isto rijos srityse bei respublikai aktualių politinės ekonomijos klausimų marksistiniuose ty rinėjimuose, pirmieji ėmėsi taikyti matematinius metodus ekonomikoje.
Vienas pagrindinių ir vidu tiniųjų studentų ir darbuoto jų skaičiumi yra Pramonės ekonomikos fakultetas. Pra monės ekonomikos fakultetas jungia 6 katedras ir labora toriją. Tai Pramonės ekono mikos, Pramonės įmonių pla navimo, Darbo ekonomikos ir organizavimo, Gamybos val dymo, Pramonės šakų techno logijos, Ekonominės istorijos ir geografijos katedros bei Darbo mokslinio organizavi mo ir valdymo laboratorija. ( Fakultete ruošiami pramo nės planavimo ir darbo eko nomikos specialistai. Busimie ji pramonės gamybos organi zatoriai ir vadovai gauna rei kalingą išsilavinimą, jie ruo šiami kaip plačios erudicijos ekonominių tarnybų darbuo tojai. Šias specialybes įvai riomis mokymo formomis kasmet studijuoja apie 1500 studentų. Kasmet aukštos kvalifikacijos specialisto dip lomus gauna vidutiniškai 300 studentų. Tai gerokai dau giau, nei buvo paruošta eko nomistų per visą buržuazijos valdymo laikotarpį Lietuvoje, tai skiriami dirbti į pramonės įmones, ministerijas, pro jektavimo konstravimo orga nizacijas, planavimo ir moks lo įstaigas. Tai, galima sa kyti, vienintelis fakultetas respublikoje, kuris ruošia vi soms aukštosioms ir viduri nėms specialiosioms mokyk loms politinės ekonomijos dėstytojus. Kadrai, visų pirma mokslinis-pedagoginis personalas
Vasarą Panevėžyje vyko XII sąjunginis komjaunimo jaunimo žygis Komunistų partijos ir tarybinės liau dies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis. Są skrydis buvo skiriamas , V. Lenino vardo suteikimo komjaunimui 60-mečio ir Tarybų Lietuvos išvadavimo iš fašistinių grobikų 40-mečio proga. Sąskrydyje dalyvavo 1200 komjaunuolių. Tai — moks lo, gamybos pirmūnai, atvy kę iš visų Lietuvos kampe lių. Darbo patirtimi dalijosi miesto komjaunimo komite tų darbuotojai, aukštųjų mo kyklų studentai. Mūsų Uni
versiteto komjaunimo organi zacija sąskrydyje tarp aukš tųjų mokyklų pelnė trečią ją vietą. Kauno A. Snieč kaus politechnikos instituto komjaunimo organizacija iš kovojo pirmąją vietą. Įsikūrėme palapinių mies telyje, apie 30 km nuo Pa nevėžio, Krekenavoje. Vos spėję įsikurti, išbildėjome j Panevėžį, kur karių kapinėse vyko mitingas. Padėjome gėlių, ir kolonos nužygiavo į Lenino aikštę. Čia įvyko sąskrydžio atidarymas. . . .Per Zarasus, Rokiškį, Kupiškį iš Sniečkaus į Pa nevėžį sportininkas R. Bitė atnešė taikaus atomo deglą.
J. URKOS nuotraukos iš respublikos
komjaunuolių
— tai viso fakulteto darbo siose mokyklose, respublikos lemiamas veiksnys. Nuo kad centrinėse įstaigose, užsieny rų sudėties, jų kvalifikacijos je. lygio, brandumo ir principin 1981—1983 metais fakulte gumo priklauso ruošiamų to kolektyvas paruošė ir iš specialistų lygis, atliekamų leido virš 50 mokymo prie mokslinių tyrimų kokybė ir monių, 7 monografijas, resefektyvumas. 1983 m. moks- pub'.ikinėje, sąjunginėje ir linis-pedagoginis darbuotojų užsienio spaudoje paskelbė skaičius, lyginant su XI pen 242 mokslinius straipsnius kmečio pirmaisiais ir antrai (vien 1983 m. 92 straipsnius). sąjunginėse siais metais, buvo 15,8 proc. Tarptautinėse, ir 9,6 proc. mažesnis. 1983 bei respublikinėse konferen m. 2 proc. buvo mažesnis ir cijose ir simpoziumuose per pedagogų skaičius, lyginant skaitė 153 pranešimus. Per su 1981 metais, o studentų šį laikotarpį buvo pritvirtinti dieniniame skyriuje mokėsi 7 fakulteto darbuotojų išra 2,5 proc. daugiau. Šiuo metu dimai. Komunistui doc. A. fakultete dirba 64 narių Žebrauskui vadovaujant Kau mokslinio-pedagoginio per no Endokrininių preparatų ga sonalo kolektyvas, iš jų 49 mykloje įdiegtas monodisperlateksas pedagoginio personalo. Fa sinis polistirolinis kultete dirba 38 docentai ir reumatoidinių susirgimų diag mokslo kandidatai. 4 mokslų nostikai. Skaičiuojamas me tinis efektas — 14 tūkst. rub daktarai ir profesoriai. Šiuo metu fakulteto parti lių. Už šj metodą VLŪPP fa nės organizacijos įskaitoje kulteto darbuotojai apdova 26 TSKP nariai ir 2 kandida noti 2 sidabro ir 1 bronzos tai į TSKP narius. Kiekvie medaliais. O įdiegusios ga nais metais fakulteto pirminė myklos darbuotojai — 2 partinė organizacija pasipildo bronzos medaliais. 1983 metais Sąjunginė iš 2—3 komunistais iš geriausių ir racionalizatorių studentų, rečiau iš pedagogi radėjų nio personalo. Tačiau parti draugijos Lietuvos TSR Cent nės organizacijos narių skai ro Taryba fakulteto darbuo čius nesikeičia visa dešimt tojams (vadovas doc. A. Žeb rauskas) įteikė prizą „Eurimetį. Kalbant apie kadrus, reikia ka-82" už efektyviausią metų konstatuoti, kad mūsų fakul išradimą. Išradimas — plast teto komunistai dirba svar masių metalizavimas — bu ga biausius darbus, atlieka avan vo įdiegtas Panevėžio „Elektrotechnika", gardinį vaidmenį. Visi kated mykloje rų vedėjai, dekanato vado metinis ekonominis efektas vai yra komunistai. Ir tas 32,5 tūkst. rb.. Rygos susi „Radiotechnika" faktas, kad mūsų partinės or vienijime ganizacijos nariai iškeliami į ekonominis efektas apie 20 respublikos vadovaujamus or tūkst. rb., šiuo metu diegia ganus, rodo partinės organi mas Kaun.o Radijo gamyklo zacijos brandumą. jeKai kurie fakulteto moks Fakulteto dėstytojai nuolat kelia savo profesinį lygį. Šio lininkų išleisti darbai: „Pra penkmečio metais 26 fakulte monės normuotojo žinynas", to dėstytojai arba 53 proc. doc. P. Kiuberio monografija reprodukcijos viso pedagoginio personalo „Išplėstinės stažavosi Maskvos ir Lenin dėsningumai Tarybų Lietuvo grado vedančiosiose aukšto je", dr. V. Astrausko „Dar
Jaunystės šventė Panevėžyje Sąskrydyje kalbėjo LLKJS CK pirmasis sekretorius P. Ig notas. Jis pasakojo apie Lie tuvos komjaunimo darbus. Respublikos jaunimą svei kino Tarybų Lietuvos vy riausybės ir partijos vadovai. Jaunimo vardu kalbėjo Panevėžio Tiksliosios mecha nikos gamyklos darbininkė,
sąskrydžio.
TSRS Aukščiausiosios Tary bos deputatė G. Beliūnaitė. Vakare, Panevėžio sporto rūmuose miesto kūrybinių kolektyvų teatralizuotą kon certą „Didvyriškoms tradici joms — ištikimi!" O vakaro sutemos kvietė į nuostabią Panevėžio poilsio vietelę — Senvagę. Daini-
bo našumas: jo didėjimo kulteto Gamybos katedros veiksniai ir vertinimo meto vedėjas komunistas doc. R. dai", doc. R. Razausko ir kt. Razauskas. „Jaunojo gamy „Darbo žmonių dalyvavimas bos vadovo" fakultetas labai gamybos valdyme", „Pramo populiarus, jis apdovanotas nės įmonių meistrų darbo or sąjunginės „Žinijos" drau ganizavimo tobulinimas", gijos diplomu. Jau virš 300 doc. M. Krejerio „Valdymo jaunųjų gamybos vadovų yra darbo realizavimas vietinėse įsigiję šio fakulteto baigi tarybose“ bei „Darbas su val mo diplomus. Fakultetas kū dymo kadrais įmonėje", doc. rybingai bendradarbiauja su S. Vaitiekūno „Lietuvos kai sostinės Plastmasinių dirbiniu variklių mo gyventojai ir gyvenvie gamykla, Elektros tės", „Gyventojų aptarnavimo gamybiniu susivienijimu „El geografija", doc. L. Jasinsko fą" ir Ukmergės I. Meskupo „Lietuvos TSR gamybinių jė baldų kombinatu. gų raida 1914—1940 metais" Fakultetas, vykdydamas įsi tapo pramonės darbuotojų pareigojimus, teikia įmonėms pagalbą rengiant mokslines parankinėmis knygomis. Per XI penkmečio 3 metus konferencijas, teorinius semi fakulteto darbuotojai ir stu narus bei organizuojant dir dentai lektoriumuose, liau bančiųjų ekonominį švietimą, dies ir marksizmo-leninizmo padeda vykdyti įmonėms universitetuose, respublikos svarbių problemų mokslo ti įmonėse bei organizacijose riamąjį darbą ūkiskaitiniais perskaitė 895 paskaitas. Vien pagrindais pagal įmonių pa kartu suderintą 1983 metais buvo perskaity siūlytą ir tos 369 paskaitos, pusę iš programą. Savo ruožtu, sutartį sudarę jų perskaitė vyresniųjų kur sų studentai gamybinės prak įmonės, bendradarbiauja, pra tikos, kolūkinių talkų ir dar vedant bendras teorines ir bo studentų statybos bū praktines konferencijas, se minarus, padeda fakultetui riuose metu. Šiuo laikotarpiu buvo iš įrengti mokymo kabinetus ir esmės atnaujinta skaitomų laboratorijas, kasmet priima ciklų ir paskaitų tematika. fakulteto studentus mokomą Buvo pradėti skaityti tokie ją: ir gamybinei praktikai. Sutartyse pažymėti pasiža paskaitų ciklai kaip „TSKP CK 1982 m. lapkričio ir 1983 dėjimai bei įsipareigojimai m. birželio mėn. plenumų sėkmingai įgyvendinami. Štai reikšmė ekonomikos valdymo kad ir tokie pavyzdžiai. Fa tobulinimui", „Ūkio mecha kulteto mokslininkai, vado nizmo tobulinimas šalies ir vaujami komunisto doc. R. respublikos liaudies ūkyje", Razausko, padėjo Plastmasi „Ekonominės, valstybinės ir nių dirbinių gamyklos specia darbo drausmės stiprinimas listams realizuoti socialinio gamybiniuose kolektyvuose" bei ekonominio vystymo pla ną. Už šį darbą gamyklos ir kt. Daugiausia paskaitų per vadovai, specialistai buvo skaitė komunistai docentai J. įvertinti Respublikine premi Kunčiną, P. Kiuberis, R. Ra- ja. „Elfos" susivienijimo pa zauskas, fakulteto „Žinijos" grindinei gamyklai fakulteto draugijos pirmininkas doc. darbuotojai ruošė ir pritaikė K. Glaveckas. darbo našumo planavimo me LKP Vilniaus miesto ko todiką. miteto, MTD Lietuvos res Plečiant mokslinio tyrimo publikinės tarybos ir Techni elementus mokymo procese, kos namų rūpesčiu prieš ke vyresniųjų kursų studentai, lis metus įsteigtas „Jaunojo nors dar ir nedrąsiai, įtrau gamybos vadovo" fakultetas, kiami į ūkinių sutarčių su kuTiam nuo pirmųjų dienų įmonėmis darbus. Jau nemaNukelta Į 3 psl. vadovauja ir dėsto mūsų fa
ninkai — Ona Valiukevičiū tė, Vladas Bagdonas links mino mus savo dainomis. Antrąją dieną visi skubė jome į talką. Mūsų uždirb tos lėšos skiriamos XII Jau nimo festivaliui Maskvoje. Vakare — vėl mūsų laukė šventės. Panevėžio miesto sporto kombinato stadione vyko SDAALR karinė-sporto šventė. Daug kas pirmą kar tą dalyvavo tokiame rengi nyje — žiūrovų laukė viso kie netikėtumai: iš dangaus leidosi vienas po kito para šiutininkai, sportiniai lėktu vai, sklandytuvai. . . O į šventę atskraidino „Hiperbo lę", vadovaujamą M. Garbe-
rio. Šventės uždarymas vyko vėl V. Lenino aikštėje, Pane vėžyje. Vėl sveikinami lau reatai, kurių vardai nesikei čia, kaip ir prieš du metus Miestų kategorijoje — vėl Vilniaus m. komjaunimo or ganizacija, rajonų — Trakų rajono komjaunimo organiza cija, aukštųjų mokyklų — Kauno A. Sniečkaus poli technikos instituto koman da. Sąskrydis baigėsi, bet kiekvienas, dalyvavęs tiki, kad dar ne kartą susi tiksime.
Aldona
3 Tarybinis studentas
KETURI ŠTRICHAI NOSTALGIJAI
Jurgis PEKARSKIS *V kurso žurnalistas XXX Iš kelio išklydom, toks tolimas laukas, Ir kelias kaip niekad toli, Iliuzijom gaubtas — ir plaukia, ir plaukia Dangus virš dangaus ir medžiai žali.
Alsuoji — gyvybė dar plazda, Ir kraujas dar rožių spalvos, Išsidroši likimą kaip didelę lazdą Ant aukščiausios pasaulio kalvos, Ir eisi, ir eisi — iš sapno j tylą, Iš savo vienatvės, iš savo namų, Aukštai nuo žemės į dangų pakyla Likimas, pavirtęs sapnu.--------XXX Po vidurnakčio išblyškęs langas verias Žodžiui tylinčiam už durų, Tu verki, tau vėl negera — Plyšo laivo tavo burė.
Tėviškėn. Aloyzo PETRASIUNO nuotrauka.
Vytautas KUDARAUSKAS Nuo slenksčio V kurso žurnalistas Lig vardo Ir skrisk XXX XXX Kai mes temom Vėl šiltais sapnais Ir kvepėjom Užkloju Lubinais — link vėjo ėjom Tą mėnulį paskenduolį Mūsų šaknys atsibudo Ir guldau Mūsų šakos praregėjo Tave ant dugno Ir žiedai nulipo žemėn I tą gilų Mes sudrėkom Slėnio guolį Ir tekėjom Tarp garsų Su varnėnais 'Sparnais mojuoji Ir su kregždėm Šitiek laiko Aukštą vakarą Vis klajoji Užliejom Erdvėje kelius XXX Matuoji Toj tyloj tada gulėjom Netoli jau Apsemti žallausio vėjo Vartai rojaus Šitiek upių sukalbėjom Netoli Šitiek paukščių sužledavom Kaip iki Trojos Lūpomis vingiavo takas XXX Žilvičio šerdyje Nuo birželio Ligi klevo Paparčio šaknų tyloje Paspaudžiu vasarai plaštaką Sirpo žemuogės Busk Ant delno Svaigo žemė Kambarys kaip rojus Klupo kalnas Paleisk akis Tirpo kloniai Lai neša žuvis Ant pelekų Griuvo dangūs Toj tyloj Tegu vėją Šukuoja ugnis Save sugavom Įsivėlėme į laiką Po liūties Išstovėk šitą Ir galvojom Kad gyvenam Alkaną laiką
PRIESAKAS JAUNIMUI Štai jau 39 metai, kai baigėsi Didysis Tėvynės ka ras. Tačiau dar ir dabar tebegirdime jo aidą, kuris at eina kartu su pasakojimais, prisiminimais. Savo atsiminimais dalijasi Didžiojo Tėvynės karo daly vis pulkininkas Borisas Gu lei. Gimė jis 1922 metų sausio 22 dieną Nlkolajevsko srity je, Voznesensko rajono Vasiljevkos kaime. Už karinius nuopelnus veteranas apdova notas Raudonosios vėliavos ordinu, trimis Raudonosios žvaigždės ordinais, Tėvynės karo antro laipsnio ordinu dešimčia medalių. Borisas Gulei jau dešimt metų dirba Vilniaus universiteto Kari nės katedros civilinės gyny bos vyresniuoju dėstytoju. Kareivišką gyvenimą pra dėjau 1929 metais, baigęs
mokyklą. Tuo metu buvo la bai sudėtinga tarptautinė pa dėtis, todėl mūsų šalies (Ta rybų Sąjungos) Komunistų partija didelį dėmesį skyrė karinių kadrų ruošimui. Taip komjaunimo komiteto siunti mu, mes, penki vienos mo kyklos abiturientai, įstojome į Odesos artilerijos karo mo kyklą. Tęsti tarnybą buvau paskirtas į Dubno miestą (Ukrainos TSR). Pirmosiomis karo dienomis buvau budin čiu pulke. Vėliau, pulkui pasitraukus už miesto, teko ginti miestelį. Priešas atiden gė artilerijų, minosvaidžių, kulkosvaidžių ugnį, naudojo švilpiančias bombas, skirtas psichologiniam poveikiui. Fa šistų jėgos buvo stipresnės. Tačiau mes, nors ir atsitrauk dami, kovėmės ryžtingai. Trečią karo dieną buvau ne sunkiai sužeistas. Iš mieste
Skęsta brolis, baltos rankos stikso Ant smėlėto kranto. Vėl aukščiausio savo tikslo Nepasiekęs, paukštis žemėn krenta. Rėžia sparnas kietą molį, tu Negrįši, taip jau lemta: Vargas svetimas, kaip brolis, Tiesia savo ranką.--------XXX Įsibrovėlė lemtis gležnučiais pirštais Glosto plaukus, šypsos akys Pro akinių juodą stiklą, Aušta rytas skaudžiai baltas.
Tu neatmeni, kas buvo vakar, kas Saukė grįžti atgalios. Per visą naktį varnos karkė Tuščiuos naktigonių keliuos. Bet jau žinai, kad buvo skirta Save lšlaukt ir iškentėt — Už paskutinio atspindžio, už kirčio — Žaizda lyg švytinti kaltė.--------XXX Išsekinta amžino šauksmo siela Į paukštį pavirsta ir skrenda Beribėn erdvėn, naštą sunkią pakėlus Gyvenimo vargano.
O visais keliais, kurie nebesueina, Kaip medžiai — ilgesio ir skausmo kupini. Slenka dulkinas, pavargęs laikas Ir rytmetinei maldai skambina varpais. Jau tėviškės laukai, kur niekados nebepareisl, Blėsta atminty, kaip tolimas peizažas... Sustoji liepų šlamesy, liūdnai šypsaisi: Viešpatie, ir tu toks vienišas ir mažas...
lio pasitraukėme pagal įsa kymą. Besitraukdami gynė me Kijevą, Charkovą ir dau gelį kitų miestų. Kariniams veiksmams ties upe Moločnaja fašistai vadovavo iš gerai įtvir tinto punkto. Todėl kuo skubiau reikėjo sunaikinti šj vadovavimo centrą. Pulko vadas tai atlikti įsakė man. Pradėjau šaudyti. Priešas, pajutęs pavojų, ėmė iešikati tarybinių artilerininkų. Kur tinantis garsas pritrenkė žvalgą ir ryšininką, sugadin tas artilerinis pabūklas, vis ką užtvindė dūmai, bet ug nies mes nenutraukėme. Kaudamiesi iš paskutiniųjų jėgų, mes įvykdėme užduotį. Pra radę pagrindinį įtvirtinimą hitlerininkai dar bandė ata kuoti mūsų pulko dešinįjį sparną tankais ir pėstinin kais. Sutikę tvirtą tarybinių karių pasipriešinimą, buvo priversti atsitraukti. Už šj mūšį 1943 metais man buvo įteiktas pirmasis apdovanoji mas — Raudonosios žvaigž dės ordinas. Tarybinių žmonių ištvermė milžiniška. Neįmanoma su skaičiuoti liaudies didvyriš kumo pavyzdžių. Nežinoda mi nuovargio, tarybiniai ka riai ėjo į vakarus po 50 ir daugiau kilometrų per parą.
Troškimas išvaduoti tarybinę žemę įkvėpdavo karius nau jiems žygdarbiams. Po Didžiojo Tėvynės karo dar ilgai tarnavau Ginkluo tųjų pajėgų gretose. Prisimindamas karą, mąs tydamas apie jį, pirmiausia galvoju apie didvyriškus mū sų karių poelgius. Jie kovėsi negalvodami apie šlovę, ne gailėdami savo gyvybės. Daugelis jų buvo dar visai jauni, bet spėjo atlikti savo didžiausią pareigą gyvenime — apginti Tėvynę. Todėl ta rybiniams kariams suteiktas garbingiausias Išvaduotojo vardas. Baigdamas savo trumpą pa sakojimą, noriu kreiptis į Vilniaus universiteto stu dentus — Brangūs anūkai, šventai saugokite savo sene lių ir tėvų atminimą. Prisilieskite prie jų pali kimo, kaip prie gyvojo šal tinio. Būkite ištikimi revo liucinėms ir karinėms-patriotinėms tradicijoms. Sukaup kite senelių ir tėvų jėgą, mo tinų kantrumą, valią ir išmin tį. Tėvynė — tai mūsų turtas ir laimė. Joje viskas bran gu. Žodžius Tėvynė ir Mo tina žmonės aukština, todėl saugokite ir ginkite ją. Sa vo Tėvynę. Borisas GULEI
PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS Atkelta iš 2 psl. žai metų fakultete veikia stu dentų ekonominių mokslinių tyrimų laboratorija (SEMTL). Jos tikslas — plačiau įtrauk ti studentus į mokslinius ty rimus, sprendžiant aktualias teorines ir praktines pramo nės šakų vystymo ir gamy bos efektyvumo didinimo problemas. SEMTL bendra darbiauja su Lietuvos TSR Maisto pramonės ministerija. Ji atliko darbo našumo re zervų tyrimus ir priemonių paruošimą Vilniaus duonos pramonės gamybiniam susi vienijimui, baigė vykdyti te mą: ,,Lietuvos TSR miltinės konditerijos gamybos tarpži nybinio organizavimo tobuli nimas". Vykdant sutartį, dau giau kaip 50 proc. darbų at liekama visuomeniniais pag rindais. SEMTL kolektyvas 8-ajame Tarptautiniame studentų-ekonomistų profesinės-mokslinės veiklos kon kurse Bratislavoje laimėjo laureatų diplomą ir 800 kro nų premiją. Laboratorijai va dovauja komunistė doc. K. Prunskienė. Tiek visame mokslo tiria majame darbe, tiek ūkiskai tiniame ir biudžetiniame dar be, dalyvauja nemažai ak tyviausių studentų, ruošia ir skaito pranešimus moksliniuo se būreliuose ir studentų mokslinių draugijų (SMD) konferencijose. Fakultete pa stoviai dirba SMD šešios sekcijos. Vidutiniškai per metus SMD sąjunginėse, kitų respublikų ir mūsų respubli kos bei fakulteto konferenci jose perskaitoma 76 praneši mai, įvairioms apžiūroms vi dutiniškai pateikiama 19 dar bų, kurie visuomet gerai įvertinami ir apdovanojami. Jeigu TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos, LLKJS GK, Vil niaus aukštosios partinės mo kyklos ir „Liaudies ūkio" redakcijos 1982 m. organi zuotame respublikiniame val dymo teorijos ir praktikos klausimų konkurse fakulte tas užėmė tik vieną prizinę — pirmą vietą, tai 1983 me tais šiame konkurse užėmė tris prizines vietas. Medaliu bei 100 rb. pinigine premija buvo apdovanotas R. Minčiauskienės darbas „Valdymo teorijos ir praktikos vysty mas Tarybų Sąjungoje" (va dovas doc. R. Razauskas). Antra ir trečia vietos, taip pat diplomai ir piniginės pre mijos buvo paskirtos studen tams J. Kavaliauskui už dar bą „Liaudies kontrolės darbo organizavimo tobulinimo ekonominiai aspektai" (va dovas doc. M. Krejeris) ir G. Drakštaitei už darbą „Da lykinių bei asmeninių va dovo savybių analizė ir ver tinimo problemos" (vadovas doc. R. Razauskas). Malonu, kad vertinimo komisija per žiūrėjo ir pažymėjo, kad pre mijuoti darbai pasižymi gilia moksline analize ir praktine verte. 1983 m. pirmą kartą res publikoje organizuotame ag ropramoninių susivienijimų valdymo klausimais konkurse (atsakingi organizatoriai Lie tuvos TSR žemės ūkio minis terija) net dviems fakulte to diplomantų darbams buvo paskirtos prizinės vietos ir premijos. Fakulteto partinė organiza cija, partinis biuras didelį dėmesį skiria mokymo pro cesų tobulinimui. Kartu su fakulteto taryba, komjaunimo biuru analizuojami sesijų re zultatai, visuomenės mokslų studijavimas mūsų fakultete. Taip pat 1983 m. buvo ap svarstyta tai, kaip fakultete įgyvendinami 1980—1982 m. m. partinės organizacijos nu tarimai, liečią mokymo pro cesą. Partinio biuro akademinė komisija kartu su dekanatu ir komjaunimo biuru sistemin gai kontroliuoja paskaitų
lankymą, svarsto nepažangius moksle ir daug paskaitų pra leidusius studentus, aiškinasi nepažangumo ir paskaitų pra leidinėjimo priežastis. Ir vis dėlto mokslo žinių rodikliai fakultete negali mū sų patenkinti. Pagal Univer sitete sumuojamus sesijų re zultatus mes dažnai atsilie kame nuo bendro lygio vien tik labai gerai ir gerai besi mokančių studentų skaičiumi. Pernelyg didelę fakulteto stu dentų pažymių dalį sudaro trejetukininkai. Atskirais at vejais skolininkų skaičius šokteli beveik ligi 10 proc. visų mūsų studentų. Nepai sant pastangų, lėtai gerėja paskaitų lankymas. Nemažą darbą, vadovaujant partinei organizacijai, atliko fakulteto komjaunimo orga nizacija ir kuratoriai, die giant naują, studentų komu nistinio auklėjimo planavimo formą — asmeninius komp leksinius planus. Buvo pra vestas studentų grupių akty vo apmokymas šiems planams sudaryti, analizuojamas planų vykdymas. Akademinių grupių mastu pereiname prie bendrų fakultetinių renginių organiza vimo. Per mokslo metus or ganizuotos 7 įdomios pa skaitos ir susitikimai. Su di deliu susidomėjimu studentai išklausė Didžiojo Tėvynės ka ro veterano E. Jacovskio, ku ris įspūdingai pasakojo apie 179-osios ir 16-osios lietuviš kos divizijos nueitą kelią Di džiajame Tėvynės kare. Gy vai praėjo susitikimas su LKP XVIII suvažiavimo Klai pėdos rajono delegacija, su sitikimas su generolu majoru C. Perkausku. Sukėlė stu dentų diskusijas lektorių Mikalajūnaitės paskaita „Bermudo trikampis", Spitrio pa skaita „Pasaulio įžymios mo terys". Tokie renginiai or ganizuojami kartą per mė nesį, o atsakingas už jį es ti vienas kursas. Bendrų ren ginių organizavimas padeda išvengti kuratorių ir grupių aktyvų darbo dubliavimosi, pasiekiamas aukštesnis rengi nio organizacinis lygis. Nemažai laiko mūsų stu dentai atlieka gamybinį dar bą, dalyvaudami studentų statybos būriuose ir kolūkių talkose. Studentų talkos kol ūkiečiams rudenį, darbas SSB per vasaros atostogas — tai puikios darbinio auklėji mo pamokos. SSB bręsta jau nasis specialistas, išryškėja jo idėjinės ir dvasinės verty bės, organizaciniai gabumai. Fakulteto studentų statybos būrys „Tauras" keleri metai vienas geriausių Universitete ir respublikoje. Žemdirbystės būriai „Žuvėdra" ir „Vėtrun gė" taip pat respublikinėje apžiūroje užima prizines vie tas. 1983 m. SSB „Tauras" penktus metus dirba Alytaus KMK-75, „Vėtrungė" — Pa nevėžio sodininkystės tarybi niame ūkyje, „Žuvėdra" — Klaipėdos raj. Vėžaičių eks perimentiniame t. ūkyje. Visi fakulteto būriai įvyk dė ir viršijo užduotis. „Tau ras" atliko darbų už 90 tūkst. rb., t. y. dvigubai daugiau negu numatyta sutartyje. PEF kolektyvas, vykdyda mas TSKP XXVI suvažiavi mo; TSKP CK 1983 m. birže lio ir gruodžio plenumų nu tarimus, dės visas pastangas, kad išleidžiamos į gyvenimą jaunas žmogus ne tik būtų geras, specialistas, bet ir ak tyvus visuomenininkas, tary binės ideologijos propaguoto jas. Fakulteto komunistai gerai suvokė šiuose partiniuose do kumentuose iškeltų idėjų ir juose suformuluotų nutarimų reikšmę ideologiniams peda goginiams darbui, nes kiek vienas yra to fronto aktyvus darbininkas.
Doc. G. SAMUOLIS, PEF partinės organizacijos sekretorius
Tarybinis studentas
4' © KONKURSUI
„TRECIASIS SEMESTRAS" ©
prasčiausią kirviu tašytą stalą, suolus, akmenų vainiku apdėtą laužavie tę. Tai bus tik į naudą gamtai ir pačiam keliau tojui. O gal ateityje ir specialų studentų staty bos būrį tokių stovykla viečių įrengimui būtu sa lima formuoti? Taip, kad tie „randai" liko. Net ir šefai, Varė nos ' MKK vadovai sakė, kad studentai gali būti geru pavyzdžiu ne vie nam dirbančiajam.
Grįžimas, kur buvo vasara Vienį samprotavo: ko kia Varėna be „Žilinų", kiti — kokie „Žilinai" be Varėnos... O buvo taip, kad ir vieni ir kiti liko savo vietoje. Tik vieni nuo kitų gal kiek pasi keitę. .. Kitaip ir negali būti: jei jau gyvenimas ką suveda, išsiskiriant lieka vienam nuo kito
pėdsakai. Gal likimas, o gal sena graži tradicija lėmė, kad daugumai Isto rijos fakulteto studentų (kaip ir ankstesnėms stu dentų statybos būrių kar toms) šią vasarą teko darbuotis Dzūkijoje. Isto rijos fakulteto SSB kaž kada savo biografiją pra dėjęs Varėnos rajono Ži
Savaitgalio talka Dzūkijos girioje.
ĮSPŪDINGAS ATEISTŲ RENGINYS
nio ansamblio programa „Rugelio magija" bei VU kiemo teatro spektaklis „Misteria humana". Ir štai neseniai mus pasiekė žinia, kad LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo minist ras H. Zabulis, pažymė damas gerą teorinį, ideo loginį ir organizacinį res publikos aukštųjų mo kyklų atestatų sąskrydžio lygį, už nuveiktą darbą pareiškė padėką mūsų universiteto Mokslinio ateizmo katedros kolekty vui (vedėjas doc. J. Ma čiulis), komjaunimo ko miteto ateistinio auklėji mo sektoriui (sekreto riaus pavaduotojas A. Andrijauskas) ir studen tui A. Rukšėnui, atsakin gam už šio sąskrydžio organizavimą.
tesnis žodis taikydavosi išsprūsti (bet čia jis bū davo suturėtas), kai sma giai sutrypdavai, šokda vai ant jau kietų, savo, paties subetonuotų grin dų. .. Visokiais teko pa matyti save ir draugą.
linų kolūkyje, pirmosios savo darbavietės vardą nešioja ir dabar. Šiemet SSB ,,Žilinai-84" — vie nas pirmaujančių kaimo statybos ministerijoje dir bančių būrių — talkino XXX Varėnos mechanizuotoje Liko Varėna be „Žili kilnojamoje kolonoje. — Grindys bus lygios, — •Išvažiavo „Žilinai“ iš šypsosi betonuotoj as Vygan nų". Tačiau nepasakysi, kad ji, šita žemė, juose Varėnos, tačiau nepasa- das Kiulkys. nieko nepaliko. Čia kartu dirbtas darbas leido la kyši, kad čia neliko jokių biau pažinti draugą, pa „randų". Kada būrio va matyti jį ir save kitokį: das Sigitas Daugirda dar kai į dienos pabaigą ran mokslo metais lankėsi bu kos sunkiau kastuvą kil Statybos pavėsyje Rimas simojoje darbavietėje, ta nodavo, kai mašinos lėtai Ulevičius. rėsi dėl darbų, čia daug betoną veždavo, ir pikko nebuvo. O dabar įkir Paliko Dzūkija išva sti pamatai vaistinės san žiuojančiuose ir dar kai dėliui, betonuota mecha ką. Juk laisvalaikiu lan ninių dirbtuvių aikštelė. kytasi V. Krėvės gimti Stipriai prisidėta prie aš nėje, būta ten, kur gal tuonmetės mokyklos sta kada Gugis su Kukiu vai tybos (skubėta baigti ru kščiojo, gyveno „šiaudi gsėjo pirmajai) ir šaligat nės pastogės" žmonės. vių plytelėm nuklota Pastovėta ant Merkinės, daug Dzūkijos smilty piliakalnio, kur matyti, nų... O vienos savaitga kaip „sravus Merkys.. . lio talkos metu prie Ūlos plukdo vandenėlį platurr upės atsirado dvi puikios Nemunėlin“, Braidyta postovyklavietės. Studentai Čepkelių raistą.. . Matyt, pirmieji atsakė į Respub liko smiltelė šios žemės likinės turizmo ir ekskur išvažiuojančiuose. Arti sijų tarybos bei gamtos mesnė .ji tapo. apsaugos komisijos pa siūlymą įrengti keliaujan Prie dervos statinių Biru Jūratė MARKE LlU.NAITt IF IV kurso studentė tiems stpvyklavietes: pa tė Gembutaltė.
SYO DIPLOMAI ĮTEIKTI UNIVERSITETE
Kai po pavasario sesijos ištuštėja auditorijos ir labo ratorijos, Universitete ir toliau vyksta aktyvus gyve nimas. Liepos mėnesį Universite tas priėmė praktikai Tarybų Lietuvoje nemažą būrj Su vienytųjų Nacijų Organizaci jos stipendiatų iš 15 šalių: BLR, CSSR, LLR, Jugoslavi jos FSR, Kinijos LR, Tanzani jos, Nepalo, Tailando, Bang ladešo, Argentinos, Vakarų Samoa, Iesoto, Graikijos, Ga nos, Zambijos. Tai įvairių mi nisterijų, mokslo ir mokymo įstaigų, žinybų darbuotojai, kurie pagal SNO programą Maskvos M. Lomonosovo universitete kėlė savo kvali fikaciją demografijos ir so cialinio planavimo srityje. Praktikos pravedimą stebėjo SNO Gyventojų poskyrio di rektorius prof. Gustavo Perez Ramlrez. Praktikos atidarymo metu Universiteto prorektorius F. LAURINAITIS prof. Jonas Grigonis, pasvei
kinęs praktikantus ir palinkė jęs sėkmingo darbo, supažin dino su Tarybų Lietuvos pa siekimais ekonominio ir so cialinio vystymosi srityje, papasakojo apie Universiteto mokslinio darbo kryptis, at sakė į klausimus. Paskaitą apie Lietuvos TSR demogra finę situaciją ir vyriausybinę demografinę politiką perskai tė ekonominės istorijos ir geografijos katedros docen tas Stasys Vaitiekūnas, kuris buvo paskirtas SNO demog rafų praktikos moksliniu va dovu. Praktikos atidaryme dalyvavo respublikos Aukš tojo ir spec. vidurinio moks lo ministerijos skyriaus ve dėjas Algimantas Lipinaitis, Per beveik dvi savaites SNO stipendiatai susipažino su demografinio ir socialinio planavimo ir vystymo teorija, praktika, aplankė nemažai ministerijų ir žinybų, taip pat Valst. darbo komite tą, Socialinio aprūpinimo, Sveikatos apsaugos, Aukšto
jo ir spec. vidurinio mokslo, Žemės ūkio ir kitas ministe rijas, susitiko su mokslinin kais. Be to, pabuvojo vaikų darželyje, santuokų rūmuose, seneliu namuose, susipažino su socialinių klausimų spren dimu kolūkyje. Praktikantai taip pat domėjosi respublikos kultūrinio gyvenimo panora ma: stebėjo koncertą, skirtą Vilniaus išvadavimo iš vo kiškųjų okupantų 40-osioms metinėms, Etnografinio mu ziejaus liaudies muzikos tru pės spektakli, klausėsi var gonų muzikos, lankėsi Kau no, Trakų, Rumšiškių mu ziejuose ir t. .t Iškilmingas kursų ir prakti kos uždarymas įvyko Uni versiteto auloje. Jo metu SNO demokratinių kursų bai gimo diplomus 21 specialis tui įteikė ir juos pasveikino Lietuvos TSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minis tras prof. Henrikas Zabulis. SNO stipendlantus taip pat pasveikino Universiteto pro
Didelio studentų susi domėjimo susilaukė šį pa vasarį Universitete įvyku si mokslinė praktinė kon ferencija skirta aukšto sios mokyklos ateistinio darbo problemoms. Po teorinės dalies žmonių dėmesį patraukė gausybė renginių. LTSR valstybi nės konservatorijos teat rinis fakultetas parodė elegiją Jonui Biliūnui, o mūsų universiteto kiemo teatras — Kazimierui Liščinskiui. Montažą „Ti kiu žmogumi" parengė DĖMESIO! pedagoginio instituto li tuanistai. Didžiojoje au FAKULTETŲ KOMJAUNIMO KOMITETUOSE GALIMA loje vykusį pokalbį „Gam ĮSYGYTI tamokslinė mintis kovoje SIMFONINES MUZIKOS ABONEMENTŲ. prieš religiją" paįvairino Vilnius—Nr. 2 Kaunas—Nr. 11 pedagogų („Antikristo .............................................. X .................. ........................ laikai")), mūsų gamtinin Kaunas—18 rugsėjo 19—Vilnius kų („Pasaulio sutvėri JALTOS SIMFONINIS mas") scenos vaizdeliai ORKESTRAS bei Kauno medicinos in stituto etnografinio an Vyriausiasis dirigentas — Ukrainos TSR artistas samblio programa. Saulė ALEKSEJUS GULIANICKIS tekio alėjoje vykusį po (Programa bus paskelbta vėliau) kalbį apie gamtamokslinę mintį Vilniaus universite Kaunas—2 spalio 3—-Vilnius te pagyvino KPI ateisti B. Mendelsonas — Uvertiūra V. Šekspyro komedijai „Va nės agitbrigados pasiro sarvidžio nakties sapnas", Koncertas smuikui ir orkestrui dymas, LŽŪA etnografi e-moll, op. 64. V. Trojanas — „Pasakos" akordeonui ir
Kaunas—16 spalio 17 — Vilnius J. Gruodis — Simfoninis paveikslas „Rudenėlis". E. Gry gas — Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll. L. van Bethovenas — Simfonija Nr. 6, F-dur, op. 69 („Pastora linė")
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — LV 11451. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 2389. Spausdino LKP «CoBeTCKHH CTyAeuT» — opraH napncoMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npo<į>KOMa BnASHioccKoro yHHBeparreTa hm, B. Kancysaca. Ha ahtobckom jratiKe. PeAaicrop H.
611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g> 1. opAeHOB TpyAOBOro KpacHoro 3HaMeHn n ApyacSu napoAOB BapanHHiĮKairre.
rektorius prof. Jonas Grigo nis, palinkėjęs sėkmingo ži nių pritaikymo jų šalyse, iš reiškęs viltį, kad stipendia tai palaikys ryšį su senuoju Vilniaus universitetu. Už labai gerą praktikos or ganizavimą, šiltą ir draugišką priėmimą respublikos . vy riausybei, ministerijai ir Universitetui nuoširdžiai pa dėkojo SNO poskyrio direk torius prof. Gustavo Perez Ramlrez ir Maskvos demog rafinių kursų direktorius doc.. Anatolijus Sudoplatovas. — Nėra abejonės, kad vi sos mus priėmusios Tarybų Lietuvos įstaigos padarė vis ką, kad mūsų praktika būtų naudinga, — pasakė stipen diatų vardu kalbėjęs Zambi jos atstovas, SNO Gyventojų regioninio tyrimo instituto mokslinis bendradarbis TetteDugbaza, — bet tai, ką pa darė Vilniaus universitetas mes visada prisiminsime, kaip mokslinio organizuotu mo ir internacionalizmo pa vyzdį. I. VAITIEKAITIS
simfoniniam orkestrui. F. Pulenkas— „Gloria" Dirigentas — Lietuvos TSR liaudies artistas, LTSR valstybinės premijos laureatas JUOZAS DOMARKAS
Solistai — RTFSR liaudies artistas, profesorius BORISAS GUTNIKOVAS (smuikas) ir VLADIMIRAS CUCHBANAS (akordeonas, Čekoslovakija) Dalyvauja respublikos nusipelnęs kolektyvas, Lietuvos komjaunimo premijos laureatas BERNIUKŲ IR JAUNUOLIŲ CHORAS „ĄŽUOLIUKAS". Meno vadovas — VYTAUTAS MIŠKINIS
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810424, išduotChF studentei Vandai MOR KŪNAITEI, laikyti ne gal . jančiu. Dingusį studento pažyru ■ jimą Nr. 841401, i <i:.< IF studentei Daivai Pili KA LYTEI, laikyti negalioj • • * 1
FF fizikos special. I kurso I grupės sti tai ir kuratorius ni džiai užjaučia g draugą Gintarą dėl tėvo mirties.
Redakto J. VARAPNICKAITF.