ŠLOVĖ DIDŽIAJAM SPALIUI!
VISU ŠAUU PROLETARAI, VIENYKITESI
jaunieji draugai! PALIO 29-ąją Visasąjun ginė Komunistinė Jau nimo Sąjunga kasmet pažymi savo gimimo dieną. Tai — viso Tarybų šalies jaunimo šventė, jo kovinių jėgų peržiūra, ataskaitos die na brangiajai Komunistų partijai, tarybinei liaudžiai. Jau keturiasdešimt ketveri metai Lenino komjaunimas, ištikimas Komunistų partijos pagalbininkas ir rezervas, žengia šalies Jaunimo prieša kyje. Tai jo pasiaukojančio tarnavimo Tėvynei pavyzdys patraukia jaunosios kartos širdį ir protą, įkvepia siekti vis didesnių laimėjimų visose gyvenimo srityse komunizmo statybos vardan, visos liau dies gerovės vardan, „Komunizmą. galima ---> pastatyti z! milijonų darbu, darbu, ir tiktai darbu“, — šiandien kartoja musų jaunimas ir atiduoda visas jėgas šiam didžiam tikslui. Jis visa daro TSKP Programos įgyvendini mui, ugdo savyje nuostabius ateities žmogaus bruožus, iš reikštus komunizmo statytojo moraliniame kodekse. Kiek vieno komjaunuolio, kiekvie no jaunuolio pareiga — gar bingai įvykdyti ir viršyti ga mybines užduotis, siekti mokslo žinių, kelti savo po litinį lygį, asmeniniu darbu kurti naują visuomenę, kurio je gyvens dabartinė karta. Amerikos imperialistai vėl nerimsta, žvangina ginklais, grasina taikai, žmonijai. Ta čiau jie nepajėgs sudrumsti taikaus tarybinių žmonių kū rybinio darbo. Dar labiau
S
J. 21210 plakatas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eiaa ano 1950 metą stiprinkime mūsų Tėvynės gynybinę qalią, būkime visa da pasiruošę apginti laisvę ir taiką nuo agresorių.
Komjaunimo 44-ųJų metinių proga nuoširdžiai sveikiname visus komjaunuolius, pionie rius, respublikos Jaunimą ir linkime jums, brangūs drau gai, sėkmės darbe, moksle, asmeniniame gyvenime. Lie tuvos komjaunimo Cent ro Komitetas Įsitikinęs, kad jaunieji darbininkai, kolūkie čiai, studentai, moksleivi ii — visi respublikos komjaunuo liai ir Jaunuoliai, da> labiau susitelks apie brangiąją1 Ko toliau munistų partiją ir f skirs visas Jėgas TSKP XXII ir VLKJS XIV suvažiavimo ............... suvažiavimo nutarimų iqyvendinimui, komunizmo mūsų šalyje pastatymui.
LIETUVOS LENINO KOMUNISTINĖS JAUNIMO SĄJUNGOS CENTRO KOMITETAS
Nr. 26 (437) 1962 lapkričio 5 d.
□ □ □ □ □ □
□ □
□ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ D D □
DANAS KAIRYS
Aštuonioliktų metų baladė 1 Ak, ir trypia gražuolių nuotraukas Mūs putoti bėri žirgai Aštuonioliktų metų keliuos. Jos byrėjo, byrėjo, byrėjo Iš sušaudytų priešų kuprinių. Aš iš lėto nuo žirgo krentu Ant linksmų besijuokiančių nuotraukų, Ant liūdnų, susimąsčiusių nuotraukų, Ant laiškų, širdimi parašytų, Nepažįstamų priešų merginų. Tik ilgai ir kankinančiai zvimbia Žaizdoj pasiklydus kulka. Ir kaip degina laiškus ir nuotraukas Mano kraujo ugnis. . . Ak, kaip degina! Ir man, rodos, kardu Kažkas perkirto mano kuprinę Ir pabiro laiškai... Sušnarėjo vokai. Ir išėjo iš jų mano mylimi žmonės. Deklamavo ir skaitė rašytus man laiškus.
2
Bet štai skambiu balsu prabilo ji Ant žalsvo laiško voko. Lyg stirnelė Grakšti, balta ir truputį liūdna. Kažkur nuslydo skausmas Į bedugnę. . . Pakilo vėjas... Dulkių debesys — keliuos! žirgai — keliuos! Bučiuoja samanos žalių pušų viršūnes. Kas sakė, kad kažkur prie Rokiškio jos kapas
Ištryško fontanu rausvų gėlii)? Suknia jos plazda lyg drugelių debesėlis Ir jos akių šviesa plevena man ant veido. Tai vėl kvepės žirnelių ankštimis jos rankos Ir kelio dulkių švytintis vainikas Lyg nuometas ant jos juodų plaukų. Ir meilė, įrėžta kardais veiduos, Ant vėliavų rausvų, Ant žirgo skambančių kanopų, Ant žemės sutremptos, X Ant mėlyno dangaus. Ilgai aš nepamiršiu Jos. Aš — niekad nepamiršiu jos, Aš — visad būsiu jos! 3 Dar ilgai šiluos nenurimo vėjas, Prisisunkęs aštraus kraujo kvapo. Ir nors sutemos gaubė laukus, Ir kulkosvaidžių sušaudyta saulė Nusirito kažkur l bedugnę, Palikus toli vakaruos Kruvinus savo raiščius, Aš atmerkiau akis ir mačiau, Kaip subrido arkliai j rugius Su balnais kruvinais ant plačių nuųarų. Mėnesienoj žibėjo jų dantys ir akys, ir karčiai, Jie vis brido gilyn ir gilyn... Ir išbrist negalėjo Iš mano ryškios atminties.
Kabu 2 kap.
Prof. S. JANKAUSKAS
*»*
/| RTEJA lapkričio septintoji, viena žymiausių dienų pasaulio •“ istorijoje. Tai data, kai didžiausios revoliucijos smūgiai šeštadalyje žemės rutulio sudaužė kapitalizmą, ir buvusios Ru sijos imperijos tautos, susijungusios Į didžiąją Tarybų Sąjun gą, ėmė kurti naują gyvenimą. Per keturiasdešimt penkerius me tus Komunistų partijos vadovaujama tarybinė liaudis pavertė savo šalį galingiausia pasaulio valstybe ir pradėjo savo didžiąją misiją — išlpėstinį komunizmo kūrimą. Leninizmo idėjos paskli do visame pasaulyje: jos vienija socializmo stovyklą, griauna kolonializmą, vis labiau įsišaknija kapitalistinių šalių darbo žmo nių sąmonėje. Neišmatuojama Spalio revoliucijos reikšmė >r musų respub likai. Dar 1918 metais lietuvių tauta pakilo kovoti dėl Tarybų valdžios, bet tuo metu vidaus reakcijos ir interventų Jėgos bu vo stipresnės, ir Lietuvai tik 1940 metais pavyko Dasukti socia lizmo keliu. Prieš įsijungdama į Tarybų Sąjungą, ji buvo atsi likusi agrarinė šalis, kurioje buvo sunku vystytis kultūrai, kur, motyvuojant tariamuoju Inteligentų pertekliumi, buvo siaurina mas Ir taip menkas švietimas. Nors jaunai respublikai tuoj pat teko pergyventi naikinamą karą ir trejus balsius hitlerinės oku pacijos metus, per kuriuos žuvo apie 700.000 jos gyventojų. Tarybų Lietuva. Komunistų partijos vadovaujama ir broliškų tautų remiama, spėjo greitu laiku sukurti socializmą ir pasivy ti kitas TSRS respublikas, kurios naująjį gyvenimą pradėjo Spa lio dienomis, t. y. 23 metais anksčiau. Respublikos mokslo ir kultūros laimėjimai ypač išryškėja, kai palyginame aukštojo mokslo mąstus su buržuazine Lietuva ar su kai kuriais kapitalistiniais Vakarų Europos kraštais. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose mokosi apie 30.000 stu dentų. Tai skaičius, apie kurį buržuazinėmis sąlygomis nedrįso svajoti nei fantastai. Šiuo metu tūkstančiui gyventojų tenka septynis kartus daugiau specialistų, negu buvo jų buržuazinėje Lietuvoje, žengdami darniose mūsų respublikos darbo žmonių gretose nemažą indėlį į komunizmo kūrimą įnešė ir mūsų Universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai, administracijos ir ūkio perso nalas. Visose savo veiklos srityse Universitetas visada vadova vosi Komunistų partijos nurodymais, o šiuo metu jo kaip ir visos liaudies pagrindinis kelrodi^ yra istorinio TSKP XXII su važiavimo nutarimai ir TSKP Programa. Universitetas stiprėja kasmet ir visose srityse. Daug rvškių laimėjimų pasiekta ir per laikotarpį, praėjusį nuo 1961 m.' Spalo švenčių. Universitete įsteigtos naujos biochemijos, biofizikos ir sanitarijos specialybės, laboratorijos ir kabinetai praturtėjo naujais įrengimais, žymiai sustiprėjo mokslo darbas ir pagerėjo studentų pažangumas ir politinis sąmoningumas. Per tą laiko tarpį keliolika Universiteto dėstytojų sėkmingai apgynė mokslų kandidato laipsnio disertacijas. Ypač džiugina, kad pastaruoju, metu žymiai sustiprėjo daktarų disertacijų rengimas. Neseniai ekonomikos mokslų daktaro disertaciją apgynė doc. M. Gregorauskas, o lapkričio mėnesį medicinos mokslų daktaro diserta cijas gina docentai L. Laucevičius ir A. Marcinkevičius. Minėdami Didžiojo Spalio 45-ąsias metines, Universiteto pro fesoriai, dėstytojai, studentai, administracijos ir ūkio persona las turi pasiryžti dirbti maksimaliomis pastangomis, kad kartu su visa tarybine liaudimi greičiau įgyvendintų TSKP XXII suvažiavimo ir TSKP Programos iškeltus uždavinius.
I
Mes rašome didįjį metraštį aumeninga kieta darbo ranka, galinga ir tvirta. Visuose kontinentuose ir visose šalyse atverčia ši ran ka kalendoriaus lapelį. Vienur žmogus laimingas palydi prabė gusią dieną, džiugus pasitinka naują saulėtekį. Jis žino: darbas ir kūryba jį lydėjo vakar, kury»a ir darbas jo laukia rytoj. Kiur žmogus liūdnaĮ pažvelgia į įaują dieną, dar liūdnesnis paly di prabėgusiąją. Bet štai vieną kartą metuose žmogus nuplėšia kalendoriaus lapelį ir susimąsto: į Jį žvelgia Lapkričio septintoji. Šią, dieną pasitinka džiugūs visi. Ji teikia džiaugsmą vieniems ir kitiems. Laimingieji švenčia, iš kilmėmis mini šią datą, nus kriaustieji ir pavergtieji atsikve pia visa krutinę ir nusišypso ku pini vilties. Lapkričio septintoji visems kalba apie darbo žmo gaus galybę, išmintį ir ištvermę. O štai kalendoriaus lapelyje dar viena skaitlinė, reikšminga skaitlinė. 45!. šlovinga nemarios pergalės sukaktis.
V. DENAS
R
y| r ...Jau puspenkto dešimtmečio, kai galinga darbo ranka rašo naująjį, patį garbingiausią metraštį iš visų. Tai rašoma tikroji, pati tikriau sia žmogaus istorija. Visi tūks tantmečiai iki šios eros buvo tik žmogaus priešistorija. Visi metai iki mūsų eros buvo vien tik žmonijos vaikystė, pati anks-
tyvoji vaikystė, žmogus tik da bar pradeda gyventi. žmogus tampa galingu kūrėju, kuriam nusilenkia ir užleidžia kelią stebukladariai dievai, žmogų pasveikina saulės ir žvaigždynai, žmogus žengia iš savo lopšio — žemės, išeina pasitikti savo di dybės ir šlovės. Tegu naujajam kalendoriui dar nedaug metų. Užtat Jam, vien jam, nau jajam kalendoriui, lemta gyvuoti amžinai. Jį atvertė galinga dar bo ranka. Ji neleis šio kalendo riaus užversti.
Darbo žmogus savo kova pa keitė žemės veidą. Civilizacija ir jos viršūnė — socializmas pra dėjo naują epochą, kuri atnau jini mūsų planetos veidą. Dabar tinės epochos turinį sudaro pa saulio perėjimas iŠ kapitalizmo į socializmą, — sakoma naujoje TSKP Programoje. O lemianti šios epochos jėga yra pasaulinė darbininkų klasė ir josios kūdi kis — pasaulinė socializmo sto vykla. Socializmas — tai gai vinanti žmoniją versmė, socializ mas — tai šaltinis, iš kurio Jėgų sau semiasi visa pažangioji žmonija. Socializmas tapo žmo nijos vėliava, gyvena šimtų mi
Tarybų Lietuvos aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams, moksleiviams, dėstytojams Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komitetas ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba reiškia karštą padėką Tarybų Lietuvos aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams, moks leiviams ir dėstytojams už aktyvų
talkininkavimą kolūkie
čiams ir tarybinių ūkių darbininkams nepalankiomis šių me
tų oro sąlygomis nuimant derlių bei atliekant kitus neatidė liotinus žemės ūkio darbus. Jūs išvykote j kolūkius bei tary
binius ūkius ir ten, pasiaukojančiai dirbdami, podėj'ote žem dirbiams išvengti nuostolių nuimant ir sudorojant derlių. Jū
sų darbas kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose rodo, kad jūs vadovaujatės liaudies interesais, ištikimai jai tarnaujate.
Nuoširdžiai linkime jums, brangūs draugai studentai, spe cialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviai ir
dėstytojai, sėkmės
darbe ir moksle šviesaus komunistinio rytojaus labui. LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
lijonų žmonių širdyse Šiapus ir anapus didžiosios dviejų pasau lių ribos. PALIS — rudens mėnuo. Bet Didysis Spalis — pa saulio pavasaris, pasaulio Jaunystės pradžia. Didysis Spalis pakeitė senąją Rusiją, pakeitė pasaulio veidą. Socializmo dėka pakito visiems laikams ir musų Lietuva. Visa žemė nusimeta senąjį rūbą, eina pasitikti naujų dienų. Socializmo šalis pakasė fašiz mą — šį pasaulinio imperializmo lšdėlinuką. Socializmas išsklaidė klaikiąją fašizmo naktį, gaubusią beveik visą Europą. Tai tarybi nės šalies tautų kovos dėka, ne išpasakytų pastangų dėka buvo išgelbėta nuo sunaikinimų, nuo fašistinių vandalų visa civili zacija ir socializmas. Džiugu ma tyti ir žinoti, kad kartu su so cializmu koja kojon eina visas progresas. Mokslo ir technikos viršūnė dabar yra socializmo stovykla, Ji pirmauja pasaulyje ir savo pirmenybės neužleis nie kam ir niekada. Socializmo stovykla — tai ga lingas milžinas, kuris paraližuoja visokiausias imperializmo už mačias. Seniau kapitalistai net ir tarpusavyje nesugyveno be karų. O dabar negali užpulti nei mažų valstybėlių, nei socializmo sto vyklos", nors ir labiausiai norėtų. Ne kapitalui dėkui už taiką Že mėje. Už ramią pastogę po dan gumi taikiu, visų pirma, ačiū socializmo pasauliui. Revoliucija pagimdė naujus didvyrius, kova už progresą iš kėlė naujus herojus. Vardus tuos žmonija, ypač jaunoji re voliucionierių pamaina, nešioja savo širdyse. Ir seka didvyrių pėdomis revoliucinio pasaulio jaunimas, eina kupinas vilčių, pačių kilniausių siekių. Jis štur muoja Kosmoso vartus ir dikta torių sostus, Jis verčia vagas plėšinių platybėse ir nuverčia monarchus, keičia „dievo duotą44 pasaulio veidą ir „amžinąją tvar ką44; pakeičia taip, kad žmogus taptų ir gamtos, ir visuomenės šeimininku, laisvu ir didžiu kū rėju. Jaunimas apguTė Ir puola mokslo tvirtovę, jaunimas išėjo į didįjį pasaulio perkūrimo ir pertvarkymo darbą. Jis tyra širdimi ir švaria sąžine ima komunarų vėliavas ir neša į žmo gaus triumfo didžiąją viršūnę. Jaunimas savo širdies krauju užgesino daugelį mirties laužų, jis pasiryžęs ir ateityje užgesinti visas žarijas, kad neįsiliepsnotų baisus gaisras, kad nesudegtų nė viena taiki žmogaus pastogė, kad nenusvirtų pakirsta jauna, nei žilos motinos galva. Spalis eina per žemę, keisda mas planetos veidą, Didysis Spa lis žengia nugalėtojo žingsniu. Komunistai ir komjaunuoliai šios kovingosios kolonos avangarde. Į tą didžiąją kovotojų ir kūrėjų eiseną telkiasi šimtai milijonų ir laikui bėgant susirinks visa žmonija. Musų dienomis mūsų rankomis rašomas naujasis ka lendorius, rašomas pats puikiau sias darbo ir kovos metraštis. Tad glausčiau suglauskime gre* tas!
S
EMIGIJUS Gražys nustebęs sustojo: visi me džiai po savimi buvo pasi kloję geltonus patalus. Dvelk telėjo vėjelis ir nuo medžių atitruko keletas lapų. Pasi siūbavo, pasvyravo lyg ką svarstydami, ir lėtai prisiglau dė prie minkšto patalo. Tegu pamiegos — jiems laikas... Kažkas praeidamas pro šalį stuktelėjo Remigijui į pašonę: — Nesvajok! Einam! Tai lituanistas V. Marcin kevičius, taip pat dirbantis grąžtų gamykloje. — Žiūrėk, Umbrasaitė su Baliukalte nubėgo, — ir jie nusivijo bendrakurses. e Nuėjo, tik gelsvi lapeliai vis sukasi ir sukasi ore. O gatvėmis koja kojon žengia kiti pirmakursiai lituanistai. Štai į silikatinių gaminių ga myklą skuba B. Repečkaitė, į „Spartos“ kojinių fabriką smulkiais žingsniukais tapsena Rukšaitė V., Savickaitė A., Cekauskaitė D. ir daugelis ki tų jaunų darbininkių. Lapkričio mėnesio bene la biausiai laukė lituanistai, dir bantieji grąžtų gamykloje. Prie staklių jie stos jau ne kaip mokiniai, bet kaip pilna teisiai darbininkai. Didįjį Spalį jie sutiks žengdami ko munizmo statytojų kolonose. Pirmą kartą į šventinę ko loną įsilies ir lituanistai-stažininkai. I Universitetą jie atėjo keletą metų padirbėję kolūkiuose, mokyklose ir atli kę karinę tarnybą. Kol jų D
■ ■
a a a
I r
Jau penki metai, kai Juozas Kazlauskas Universitete dirba ūkio mechaniku. Daugiausia laiko praeina beremontuojant mašinas. Gal todėl, kad šis darbas Juozui Kazlauskui patinka, jis jį atlieka labai uoliai. Jo remontu patenkinti vairuotojai. Pavasarį, techni kos kontrolės metu, Universiteto mašinos buvo įvertintos labai gerai. Tai nemažas J. Kazlausko nuopelnas. NUOTRAUKOJE: J. Kazlauskas darbo metu.
R. Skalstūno nuotr.
■
■
-
J i j L sii i I F r r
s|
ii 70 ip
Partinio komiteto sekretorius C. Kudaba atidaro pirmąjį partinio komiteto posėdį. R. PRAKAPO nuotr.
4------------
------------ >
Naujas partinis komitetas Š. m. spalio 26 d. įvyko ataskaitinisrinkiminis Universiteto partinės organiza cijos susirinkimas. Ataskaitą padarė sek retorius drg. C.. Kudaba. Išrinktas naujas partinis komitetas. Š. m. spalio mėn. 29 d. įvyko pirmasis partinio komiteto posėdis. Pareigomis pa siskirstyta sekančiai: 1. Kudaba C. — sekretorius. 2. Buckus P. — pavaduotojas ideologi niam darbui. 3. Ladukas C. — pavaduotojas organi zaciniam darbui. 4. Kubilius J. 5. Nekrošius J. 6. Sudavičius Br. — ats. už partinį
Platesnę medžiagą apie partinį ataskaitinįrinkiminį susirinkimą skaitykite sekančiame numeryje.
Dabar jau aiškiai girdėjau: „Tavo kelias vingiuoja per stepę, Tu skverbiesi į tankmę taigos...44. Dainavo ne vienas. Bosu pri tarė keli balsai ir akordeonas. Siūbtelėjo vėjo banga, užtren kė langą. Jis priėjo, plačiai atvėrė lan gą. Pažinau jį. Tai tas pats vai kinas, kuris stojamųjų egzaminų metu jau matė save geologų ke liuose, kopė kalnų atšlaitėmis. Vilimantas Mirončikas. Vilius nuo pirmųjų mokslo me tų dalyvavo mokyklos dramos
★
Koja kojon (VAIZDELIS) draugai dabar dirba gamyklo je, jie tuo laiku skuba į pla čiai atvertas auditorijas. Ka tedros laikrodis išmuša devy nias, ir nutilusiose auditorijo se nuaidi žodžiai: — Pradedame paskaitą, draugai! Sučiuža popierius, ir baltais lapais savo kelionę pradeda plunksna. Štai rašo TSKP is torijos paskaitą L. Lekavičiū tė ir L. Urbutytė. Skuba, sku ba... Bet V. Kuzmickas. R. Žibaltis užsirašo tik svarbiau sias mintis, iš lėto, kruopš čiai. O štai jie karštai ginčijasi TSKP istorijos seminare. Pir mutinis pradeda J. Lipinskas, o po jo kalba nauji ir nauji draugai. Jie taiso vienas kitą, svarsto. Lituanistai seminarui pasiruošia gerai. Kiek daug
įei ati
švietimą ir agitaciją. 7. Simanavičius L. — ats. už mokymo auklėjimo darbą. 8. Gregorauskas M. — ats. už mokslinį darbą. 9. Kondiurina E. — ats. už darbą grupėse ir bendrabučiuose. 10. Grinbergas A. — ats. už sportą, LDAALR ir draugovę. 11. Nekrašas V. — ats. už kultmasinį darbą. Rektoriui J. Kubiliui ir komjaunimo ko miteto sekretoriui Nekrošiui J. atskirti sektoriai nebuvo paskirti.
Kai užgroja, uždainuoja Tas vakaras buvo tylus ir ra mus, be vėjo švilpesio ir lietaus lašų. Tik šiugždantys lapai ben drabučio kieme priminė, kad jau ruduo. Langai buvo uždaryti, ir tai dar labiau sustiprino rudeniškos tylumos, spalvų susiliejimo s ir vienišumo jausmą. Netikėtai ketvirtame aukšte prasivėrė langas, ir tylą su drumstė daina. Iš pradžių dai navo vienas. Daininko balsas bu vo sodrus, stiprus bosas, jis, at rodė, netilpo kambarėlyje ir veržėsi pro langą į erdves. Man pasirodė, kad šj balsą aš kažkur girdėjau. Bet kur?
si
paskaitų, bet jie su džiaugsmu semiasi naujas mintis ir idė jas. ...O lapai vis krenta ir krenta. Kai iš paskaitų skuba stažininkai, ir kai iš darbo vėl su visais darbininkais grįžta antroji lituanistų gru pė. Trupučiuką skauda rankas, nuo stovėjimo prie staklių ge lia pečius. Prieš akis visas gyvenimas ir nauji siekiai. Būk sveikas. Didysis Spali! Lituanistai tave sveikina audi torijose ir stovėdami prie staklių. Tu jiems atvėrei ke lius į gyvenimą, Lenino idėjo mis brandini juos. Su Spalio šventėmis, bran gūs bendrakursiai!
būrelyje ir chore. Sekė dažni išvykos į kolūkius ir aplinkiniį rajonus. Karštos žiūrovų kat tės. — Vil'.ui nėra ko galvoti, kalbėjo mokyklinio suolo dra gai. — Gausi atestatą — tiesi konservatorijon. Į teatrinį f kultetą. O gal taip? Juk Viliaus sesi Nijolė — Valstybinės Konserv torijos teatrinio fakulteto st dentė-diplomantė. Bet vaikiną viliojo geologo q venimo romantika. O su daii jis nesiskirs. Ji lydės Vilių / praeinamais takeliais, savo n pasijuo paprastu nuoširdumu skamb iš šalčio užmačių ir garsiau už vėjo ir sniego sūk rių dainą... Kai ateina vakaras, visi kai bario vyrai grįžta iš Nusipelni šio liaudies dainų ir šokių a samblio repeticijos: Virgilij Tolvaišas — kanklininkas, Lio ginas Paškevičius — skudutini kas, Vilius Mirončikas ir Petį šeštokas — dainininkai. Atei ir būsimas biologas, estradir orkestro dainininkas Vytas Ja čys. akordeor Virgilijus paima melodi Suvirpa vingrenanti kuri, atrodo, veržli kaip kai 111? d o 1K I c* i II cz IL VII ■ upelis,f nepasiekiama it viri nė. Ją pagauna . . 'ir apipina , . d nos žodžiais vyrų balsai... Bendrabučio draugai įsiklau ir tyliai tyliai sako: — Girdi? Dainuoja... Geolo kambarys dainuoja.
n t;
E!
m: R< irt ko ai! išk lei ir ris ėli uo
) : ii?
EI a
Dk: s 1
Ni
lia rta Lj
ALG. VAIČIULIS
Alf. BUCKUS I k. lituanistas
Sprendžiame elektrochemijos problemas Jau treti metai, kai Fizikinės chemijos kated ros bendradarbiai pradėjo dirbti mokslini darbą vienoje srityje: elektrochemijoje. Pagrin dinė tema: sidabravimo procesų tyrimas. Tiriant šią temą, susiduriama su visa eile svarbių elekt rochemijos teorijai problemų: neigiamų ionų iš lydžių ant neigiamo elektrodo mechanizmas, che minių ir elektrocheminių reakcijų santykis, sėsdinant sidabrą, blizgodarių veikimo mechaniz mas, gelių ir membranų elektrochemija, elektrostenolizo mechanizmas. Šioms problemoms spręs ti vargu ar galima rasti geresnius modelius, kaip (vairūs sidabro elektronusėsdinimo būdai: sidab ras katodiniuose procesuose visada vienvalentis. Jau daugiau kaip 20 metų sidabravime pagrin dinis elektrolitas .yra labai nuodingas cianidas. Tiriant aukščiau minėtas problemas, panaudojant (vairius sidabro elektrolitus, turime surasti ge rą necianidinj, nenuodingą sidabravimo elektro-
- . litą. Tai turėtų labai didelės praktinės reikšm ku Tiriant šiuos klausimus jau gauti kai ku .. konkretūs rezultatai: dbpil aspirantas diIldS AA. A. r\UnUZd Kundza ri 1 nenuodingą (necianidinį) linį) elektrolitą, kuriai sukibusios gaunamos blizgančios,i, gerai , __________ sidai dangos medifikuota Hull cele, ir dabar gal' naudotis, turint vidutinio tirpumo anod Aspirantė Pivoriūnaltė jau gauna blizgančias dabro dangas iš necianidinio elektrolito. Kat roję išdirbamas naujas plėvelių — membr< metodas katodinimo procesams tirti. Jau 1 mieji bandymai davė nelauktai įdomių rezult^ Panaudojant šį naują, originalų metodą, pasis< išaiškinti cianidinio inercinio dengimo mechaf mą ir dabar jau galime reguliuoti šį proc“ kad gautume geras, tvirtai sukibusias inercir dangas cianidiniuose elektrolituose doc. V. KAIKARIS Fizikinės chemijos katedros vedėjas
jks ’.b čia .
’te{j
$** itų, orn rsp Įėji ūna
NUi tu.
GYVENIMAS F I eis ir Šypsosis. Kolonoje bus daug besišypsančių veidų, bet juk šypsenos visų kitokios ir todėl aš galiu kalbėti apie šitą. Ji eis ir šypsosis Tau, Jos mėlynos akys susmigs į Tave ir, ji kalbės su Tavimi, bus taip pat... Liepos bus nubarstę lapus, ir kolonoje, tikriausiai, niekas sineš gėlių, ir mes eisime kartu visi, o aš vis tiek prisimini pavasarį__ Filologijos studentai sugalvojo kolūkyje organizuoti literarinį teismą. Sugalvota šauniai! Susitarėme greitai — jų visi ikalingi knygos veikėjai, o musų, kaip ir dera pagal būsimąspecialybę: teismas. Nežiūrint to, kad pati darbymetė: mums sija, o kolūkiečiams sėja, — mes važiuojam. Iš ryto atsakan ti pylė lietus. Jauna žolė pastebimai šoktelėjo į viršų ir sužavo, sužaliavo... Autobusiukas skuto asfaltuotu keliu, atrodo, tą laiką vienodai — nei didindamas nei mažindamas greičio. Žinau, kad teisme ji bus gynėja ir įsivaizduoju, “ ' maždaug, ip Ji kalbės, bet vis tiek klausiu: — Kaip? Nebijai? — Jau dabar bijau, — atsakė Ji. — Tikriausiai pirmą kartą, kad ir literatūriniame teisme? — Pirmą. Nežinau, ką aš pasakysiu. — Kaip tai ką! Išgirsi, kaip Jis kaltins, žinai už ką kaltina gink! — Taigi, pasakyti lengva... Ji pagalvojo kažką ir atsigręli tęsė. — O sienlaikraščio taip ir nesuspėjom pabaigti... — Sakysi gal, kad redkolegijos, redkolegijos nariams daug darbo? r„ Paei 2* visų medžiagą, perskaitei, pažiūrėjai, kas tinka, kas ne, atidavei spausdinti. Paskui atspausdintą perskaitei, kad netų daug klaidų, ir į laikraštį. JI nesijuokė.
— Oha! Kad taip būtų... Kartais dac taip tenka padirbėti, kad neklausk! Paskutinio klausimo, kuris iškilo nei man pirmajam, nei man paskutiniajam, aš nepaklausiau. Nepaklausiau todėl, kad žino jau, jog ji negalės atsakyti taip, kaip aš noriu, kad atsakymas „suspėiu ir tiek“ arba „aš .nieko ypatingo nenuveikiu“, arba „kaip visi, taip ir aš“ manęs nepatenkins, nes vis dėlto, tai nėra visiškai paprasta būti geru studentu, aktyviu visuomeni ninku, dalyvauti moksliniuose būreliuose, nepaprastai mylėti literatūrą ir visur suspėti. Nesužinojau aš, nei kada galėsiu skaityti jos naujus eilėraš čius, noveles, nes gali būti, kaip tą kartą... Mes kalbėjom apie naują novelę ir aš pasakiau, kad man patiko, ir parodžiau vie tas, kurios labai geros, ir pridūriau, kad vis dėlto tai para dyti ne visiems sekasi, o ji tikrai įsižeidė. — Klausyk, tu taip pasakei, kad skaudžiau nebegalima, — tarė ji. — Tu neklausyk, Jei tai taip, — atsakau, — nes aš nelabai ir nusimanau literatūroje. Bet kai aš sakau, suprask. Jokiu būdu ne priešingai.. . Nežiūrint viso to, vis tiek aš vėl girdėsiu apie tave, aš vėl skaitysiu eilėraščius ir noveles, ir tuos kūrinius bus parašę įvairūs autoriai, ir kartais aš perskaitysiu „Joana Ketu rakytė“, ir aš žinosiu, kad tai tu. Beje, o tada literatūrinis teismas (bent mūsų nuomone) pa sisekė mums visiškai gerai. Nedvejodami pasakojo savo gyve nimo istorijas ir atsakinėjo į klaus (ius knygos herojai — mū sų draugai filologai, — ir puikią kalbą pasakė ji — literatūrinia me teisme buvusi gynėja. Paskui mes ilgai laukėme mašinos ir ilgai kalbėjome. Ji greitai baigs pusę Universiteto ir todėl aš neapsiimu spręsti, ar ji, gavusi diplomą, bus visą laiką toj vietoj, kur visada teisme randamas gynėjas, ar Ją išrinks teisėjauti, ir Ji pirmininkaus posėdžiams ar. . . mes lauksime ir lauksime Jos naujų kūrinių. Kaip ten bebūtų, bet aš įsivaizduoju, kad tai bus didelis gyvenimas, ir aš žinau, kad kitaip būti negali, ir aš suprantu, ką tai reiškia šitie du žodžiai „didelis gyvenimas“. Tai reiškia mylėti gyvenimą, žmogų, darbą. Ir žinoti, visada žinoti, kad dar nepasiekei viršūnės! Ji eis ir šypsosis. Kolonoje bus daug besišypsančių, tokių, kaip jos veidas. Pasižiūrėk, ir negalėsi neprisiminti Jų, nepa pasakoti kitiems tada, kai reikės vėl eiti kartu. ,
LAPKRIČIO SEPTINTOJI FANTASTINIS APSAKYMAS
—- Dvidešimt milijardų trys ntai trylika. . . — Kilometrų? — Dolerių. Elektroninių smegenų atsa mas tikslus lki cento. Rellatyvomo teorija pasiirtino. Dešimt metų atgal kosmosą pakilo keleivinis aigždžių laivas. Įprastas iškinys iššaukė sensaciją: i, lelviais ŠĮ kartą buvo žinomilijonierial Stoksas ir Valrls. Bulvarinė visuomenė ėllojo . Reporteriai barstė ir daugtaškiais. erv uominom 1 st d ieško persisotinę turtuoii? Įspūdžių? Bėga nuo kla2aj ųi kovos? pal . . kovos? Karas? Karas? O O gal. l * Dešimt metų. Žemėje prago du šimtai. Žemėje pasijuo mb itė kartos. Elektroninės smegenys balk it apskalčiavimus: Nusileidimo data — a — lilij pkričlo septintoji, žvalgždiLi J •'< s laikas. . . Nusileidimo vietini 'e: • lt€ I idir
Nusileidimo vieta. . . Zino■jal. Vašingtonas, žvaigždėtos liavos. Ovacijos. Aladino eor monopolija. odi rtai. Pasaulinė kai Lyg šešėliai prabėga žmo/iri d i veidai. Lyg šešėliai. Ką i c i reiškia po dešimties metų? lai ) dviejų šimtų metų? Zmooio s nežinojo, kad per šį laiką i kaupė milijardus. Jiems, oksui ir Valterlul. IS Procentai bankuose augo. ?--4uksas augo. Milijonas po llijono. Du šimtus metų. — Dvidešimt milijardų trys ntai trylika. . . Atsakymas tikslus ligi cen-
to. Elektroninės smegenys negali suklysti. . . . Karinis kosmodromas sutiko nykia tyla. Betonas ir vešli žolė. Sudūlėjęs betonas ir žolė. — Žmonės išrado patogesnį būdą startuoti. Kur žmonės? Jie iprato prie variklių kauksmo ir ug nies kamuolių. Žingsniai, žingsniai, žings niai. . Betonas ir žolė.
Politinė ekonomija — įdomi discipliną. Ją pamilo ir EMF vakarinio skyriaus II k. prekybininkai. Seminarai, va dovaujami vyr. dėstytojo Miškinio J. būna Įdomūs, ir studentai kaskart drąsiau ir aktyviau pasisako, diskutuo dami nagrinėjamais klausi mais. Vietoj anksčiau plačiai propaguoto vadovėlio preky įgudo naudotis bininkai marksizmo-leninizmo klasikų veikalais, kas labai pagilina žinias. J. ŽILENAITE Jaunųjų žurnalistų . mokyklos klausytoja
bvajonės pildosi Dar besimokydama vidurinėje mokykloje llija UKINIKAITĖ pagalvodavo apie ateitį, blyvavo saviveiklininkų ratelyje, eidavo | rištinius žygius. Tada Ir iškildavo įvairios oblemos Lilijos pasąmonėje. Ar paskirti tą gyvenimą scenai, ar studijuoti Anglijos stymąsi? Jeigu žmogus tvirtai nenusisprendęs, kur sukti gyvenimą gavus brandos ates:ą, Jis dažnai pameta nuovoką Ir padaro kį žingsnį, dėl kurio vėliau tenka gaiis. Tačiau Lilija Ukinikaitė nepasielgė įgvapėdiškal. Dabar Lilija Ukinikaitė mokosi Gafntos akslų fakultete, trečiame kurse. Komjaunl5m > biure ji atsakinga už kultmasinį sektorių, potraukis ir scenai. v O čiau neužgeso jos pun aunu ■■ . ' ir rasi geresnę tam dirvą, kaip Universite' ,'i Jos Svajonė. Estetikos J, Išsipildėi antroji J ilila rrtnlsr tedroj ILilija mokosi teatrinės specialybės. , juiiku kiiiirvoitę. jcii , Sunku iidiiiuuoc namuose rciaii rasti u Ukinikaitę. Jeigu nėra °a siėmimų estetikos katedroje, Lilija ‘ "" i daž iusiai skaitykloj. Ji aktyvi ŠMD narė. tat Gal būt, kas skaitydamas šias eilutes pagal»ri s kad L. Ukinikaitė praleidžia daug pasitų, o 1 -..ir sesijas Išlaiko nekaip. Juk toks vlIŪ‘ omeninis ..._____ Taip . ___ , __ __ i..la krūvis. galvojantį noriu lis' rspėti, kad labai klysta. Jos studijos kny’3' jėjė lėjė tik labai geri pažymiai, grupėje Ji JI se>c‘ ūnas. ei' SUOTRAUKOJE: L. Ukinikaitė laisvalaikio «u. S K. STASENO teks. R. Prakapo nuotr.
I
K. LIPAUSKAS
Horizonte — kristalai. Na mai. Bokštai. Arkos. Minios. — Ateina. Seansaclja — žmonės iš praeities. Štai ta akimirka. Stoksai ir Valterį! Minios. Vėliavos. Be žvaigždžių ir dryžių. Štai ta akimirka, Stoksai Ir Valterį. . . Vėliavos. Raudonos. Vėliavos, vėliavos, vėllavos. . . — Pavėlavom. A-a-al . . — klyksmą sugeria vėliavų miš kas. Vašingtonas. Dvylika nol-nol Maskvos laiku. Lapkričio septintoji. K. VALIUS
ŽINGSNIS ŽUDIKUS LYDĖS PRAKEIKIMAS niekada pavadintą į studijas Universiteto Pasibaigė įžanginė sesija pir mo kurso Istorijos Ir filologijos
fakulteto žurnalistams ir biblio tekininkams, fakulteto
bei
Ekonomikos
studentams.
Sesija
truko 10 dienų. Ji vyko po sto
jamųjų agzaminų, kurių metu šįmet l EMF I kursą buvo pri
imta 275 respublikos įmonių, įs taigų,
kolūkių
darbuotojų,
o
j
IFF papildomai Įstojo 29 žurna listai ir 33 bibliotekininkai. Įžan
ginė sesija
neakivaizdininkams
buvo tarsi pirmasis žingsnis į to limesnes studijas Universitete.
C. BŪTĖNAS
vz ĮDOMUS seminarai
Genę RakaUniversiteto levič botanikos sode at apie siliepia kaip geriausią darbininLmetu kę. Vasaros Genė augino gladio les, Jurginus. Dabar Ją galima pamatyti botanikos sodo oranžerijoj bclaistančią įvairias gėly tes, bedirbančią ki tus pasiruošimo žiemai darbus. — Tai darbšti, greit Įsisavinanti darpo metodus mo teris, — taip apie Ją atsiliepiama bo tanikos sode. R. Prakapo nuot raukoje matome Genę Rakalevlč dar bo metu.
Taip parodėlę su rengė mokslinė biblioteka. Tai — atgarsiai Į du procesus, nuskambėjusius per visą respubliką, privertu sius visus dar kartą susimąs tyti apie kapus ir antkapius, atsiradusius Lietuvoje ir Bal tarusijoje antrojo pasaulinio karo metu. Tos bylos parodė žvėrišką buržuazinių naciona listų prigimti. Devintasis for tas, Paneriai, Pirčiupis jau buvo bevirstą istorija, kai atsisklęidė nauji puslapiai nau jų istorijų, kurių, kaip prisi pažino patys žudynių organi zatoriai, pats Neronas pavy dėtų. Žudikai {vairūs, tačiau visiems jiems bendra — aršus antikomunizmas. Vakarų pa saulyje dar ir dabar tebesidangstoma antikomunizmo lo zungu. Kas per baubas tas an tikomunizmas, mes akivaiz džiai pamatėme, kai vyko du fašistinių nusikaltėlių teismo procesai. Tai kulkos Ir švinas milijonams žmonių, šito ne-
valia užmiršti. Ne leiskime tyčiotis iš gyvenimo, neduokime, kad antžmogiai vėl vadovautųsi Nerono Hitlerio pavyzdžiu! J. SARGŪNAS
Jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinimi’
I
VISUR PIRMAS Užsimetęs kuprinę, ant rakursis fizikas Kęs tutis Jarašiūnas prisijun gia prie draugų grupės. Vėl Iškeliauja t turistini žygL Nors Kęstutis ir yra
DAUGIAU INICIATYVOS šeštadienio vakare teisinin kai grupelėmis ir po vieną traukė fakulteto link, bet ne į paskaitas, o į ataskaitini kom jaunimo susirinkimą. Dar ge rokai prieš susirinkimą vyko ginčai, svarstymai, todėl, sa vaime suprantama, su kokiu susidomėjimu laukė studentai susirinkimo pradžios. Ataskaitini pranešimą už 1961/62 m. m. padarė TMF komjaunimo organizacijos sek retorius, V. Juškys. Ataskai tiniame susirinkime jis nu švietė visas komjaunimo biu ro darbo puses, savikritiškai įvertino atskirų sektorių dar bą. Neblogai padirbėjo spau-
\ dos, polltmasinis, organizaci dirbti visuomenini darbą. Tą nis ir kiti sektoriai. Tuo tarpu pabrėžė taip pat kalbėję TMF apie sporto ir akademinius to dekanas doc. Vonsevičius, pasakyti negalima. Kai kurių dėstytojai Apanavičius, Sta vadovų tarpe pasireiškia reik čiokas ir kiti. Jie, kaip vyres lumo stoka. Vienas vadovas, nieji studentų draugai ir mo nors jis ir ypatingus gabumus kytojai, davė daug naudingų turėtų, nenuveiks nieko, jei pasiūlymų, nurodė komjauni nesirems kolektyvu. Tai dau mo organizacijos silpnąsias giau liečia akademini sekto vietas, Į kurias naujai išrink rių. Kas dėl sporto sektoriaus, tas biuras, reikia manyti, at tai jam per metus vadovavo kreips dėmesį ir nebekartos net trys žmonės, vienas kitą senų klaidų. O jų buvo, buvo metų bėgyje keitę. Toks fak todėl, kad ne visai teisingai tas, kaip sakoma, kalba pats buvo organizuojamas darbas, už save, todėl nenuostabu, kad ne kiekvienas iš mūsų kad darbo rezultatų visai ne jautėme atsakomybę prieš ko matyti. lektyvą, prieš draugus. Po ataskaitinio susirinki Susirinkimas vieningai iš mo pasisakė biuro nariai, atr rinko naują fakulteto komjau sakingi už atskirų sektorių' nimo biurą su sekretoriumi darbą. Jų kalbose Išryškėjo J. Rukšėnu priešakyje. Tikė tie pagaliai, kurie lenda 1 kimės, kad naujas biuras su komjaunimo darbo ratus. Kaip ras jėgų ir sumanumo, ištai sant senas klaidas ir nukrei pabrėžė TMF partinės organi piant komjaunimo organizaci zacijos sekretorius drg. Caika, ją teisinga linkme. komjaunuoliams trūksta ener gijas, entuziazmo, trūksta ini A. KATKUS. ciatyvos, be kurių negalima TMF I k. studentas ■X4X*X*X*X4X*X«X4X*Xa
Mūsų medžiagos pėdsakais Fizinio auklėjimo ir sporto katedra atvirame partiniame susirinkime, dalyvaujant VVU Partinio komiteto sekreto riui drg. C. Kudabai, apsvarstė auklėjamojo darbo padėt} studentų ir katedros kolektyvo tarpe pagal straipsnelio ,Du veidai“ signalus. Susirinkimas pažymėjo, kad auklėjamajame darbe dar yra trūkumų. Šiam darbui pagerinti numatytos konkrečios prie monės. Sporto klube pakeista valdyba, išrinktas naujas valdybos pirmininkas, pakeistas instruktorius. Maslniamsportiniam darbui vadovauti paskirtas katedros dėstytojas S. Batoras. Priimtas nutarimas, Įpareigojantis katedros darbuotojus padidinti reiklumą sau ir studentams-sportininkams.
V. Dzenis
Fizinio auklėjimo ir sporto katedros vedėjas
Fizikos ir matematikos fa kulteto studentas, tačiau ne kiekvienas gamtininkas yra tiek keliavęs, tiek ma tęs. — Geriausias poilsis, laisvalaikio praleidimas yra turizmas, — sako Kęs tutis. — Kiek naujo, neži nomo pamatai turistinių kelionių metu. Kęstutis Jarašiūnas turi kur praleisti laisvalaiki ir kiekvieną dieną. Juk norint būti geru šokėju Universi teto ansamblyje, nemaža! tenka prakaito išlieti. Ar ba — kaip atsisakyti daly vauti fakulteto šokių rate ly, kaip neprisidėsi prie fakulteto garbės gynimo. Bet ir tai dar ne viskas. Su raudonu raiščiu ant rankos vakarais gali pama tyti Kęstuti vaikščiojanti Vilniaus aprimstančiomis gatvėmis. Jis — draugovlninkas. Kaip matote, Įvairiuose dalyvauja užsiėmimuose Kęstutis Jarašiūnas ir visur ji giria, bet pagrindi nis laikas skiriamas stu dijoms. Gal todėl, kad vis kuo domiai, vaikinas sesi jas išlaiko tik labai gerai. O būti pirmūnu Fizikos ir matematikos fakultete nėra lengva. K. RAMUNIS R. Skaistūno nuotr.
8
Nepramintais ........................... .
RAIBAI ugnies botagais horizontą plakė. Antankalnio pušynų šepety įstrigę vėjo gūsiai šnarpštė. Re tų praeivių siluetai šmėkščiojo siaurų gatvelių vingiuos. Toks ilgam išliko mūsų atmintyje va karas, kai pasibeldėme į namo, pažymėto numeriu ketvirtu, du ris. Nušvitusia jaunatviška šyp sena pasitiko pati docentė. Ji nuoširdžiai paprašė mus užeiti į darbo kambarį, kuriame, kaip ji vėliau paaiškino, pratęsia eilinę savo darbo dieną po užsiėmimų Universitete. Nepastebėjom čia nieko bereikalingo. Pasieniais lygiuojasi knygų lentynos, ant darbo stalo gulėjo pluoštas nau jausių rankraščių, o ten, ker tėje, ant stalelio pūpsojo (jau baigiamos peržiūrėti) pluoštas neįkainojamai brangios moksli nės medžiagos, surinktus etno grafinės ekspedicijos metu. Eks pedicija, vadovaujant doc. P. Dundulienei, dirbo Molėtų raj. Giedraičių oei Aluntos apylin kėse. Kaktomušomis mokslinėje et nografinėje ekspedicijoje susi durdami su gyvenimu, per nū dieninio žmogaus prisiminirtių prizmę atkuriant lietuvių tautos gyvenimo būdą, buitį, patyrėme rimtą kūrybinį jėgų išbandymą, teorinių žinių patikrinimą prak tikoje. Nors šiandien jau mes gyvename kosminių skrydžių, gigantiškų komunizmo statybų epochoje, tačiau neprivalome abejinaai praeiti pro patvoryje užmirštą puodynę, pasvirny dūlėjančią piestą. .. neužrašyti išĮĮūDŪŪŪOŪOūūaūūOŪŪOOOOOŪŪŪOŪŪDn
□ s c □ □ □ □ □ □
s
Korespondentai- I |visuose fakultetuose □ □ □ □ □ □ □
“ Spalio 27 d. 1G ,<G.ag 16 vai. □ „Tarybinio studentoM“ re-g □ dakcijos patalpose įvyko g g pirmasis I k. koresponden-g S tų susirinkimas. Susirinki-g □ mą atidarė pirmakursių gy-g Svenimo skyriaus vedėjas g □ drg. J. Mickevičius. Susi-g □ rinkime dalyvavo beveik g g visų fakultetų atstovai, g g Drg. J. Mickevičius supa- g gžindino jaunuosius žodžio □ gir plunksnos mylėtojus su“ g ateities planais, temomis □ gir paskyrė kiekvienam ko-g " --- 1-- 4--1 —užduotį. -- i! n g ---respondentui □ A. Mikuckis □□ □ g ,,Taryb. studento“ □ koresp □□u
vakare, einant SEKMADIENIO versiteto Aktų salę, kur musų
į Uni studen tai susitiko su draugais Iš Dailės Instituto, nejučiomis prisiminiau V. Stasovą, 1917 me tais su tokiu uzsioegimu, nuostaba ir pasige rėjimu rašiusį apie KUnojąmąją aailės paro dą. Prisiminiau ne toaėl, Kaa šiandieną tiek oaug kiekviename mūsų šalies centre dailės parodų, net ne todėl, kad vien Dailės insti tute studentai turi suorganizavę bent tris dabar veikiančias parodas, bet toaėl, kad ėjau dalyvauti įdomiame vakąre, pokalbyje apie meną, jo ateitį, lokių vakarų, tokių po kalbių musų Universitete buvo tiek neaaug, kaa apie pirmąjį (sugebant, žinoma) reikė tų rašyti su nepaprastu pasitenkinimu, pasi gėrėjimu. Tiesa, pats vakaras, gal būt, nelabai pa iieiię d pi ai ir^ c Norą E. Abraškevičiūtė senutę M. Petriūnienę aplankė vyko, nes nei organizatoriams, nei daly vargu ar su- I viams nepasisekė padiskutuoti, antrą kartą, tačiau visas dainas bei pasakas i pasiginčyti spės užrašyti... dėl meno dabarties ir ateities, teko tenkin ♦-------------------__________ ♦ tis vien trumpais draugų iš Dailės instituto girstos dainos, pasakojimo apie Vilnių, Rygą su pono grūdais, paaiškinimais, pastabomis, bet pats sumany lantį širdies " w žilą praeiti, liaudies mediciną, Tačiau išgirsti įspėjantį . ..„Nesustok |pusiaukelėje! I mas organizuoti tokį susitikimą yra sveikin žodžiu, kol visko dar nesuspėjo balsą: kinta S tinas, girtinas, džiuginantis. palaidoti užmaršaties dulkės. Ryžkis!“ „Neatpažįstamai Pastebėti ir užfiksuoti viską gimtųjų apylinkių veidas“, paša- I Iš tikrųjų, pokalbių apie meną, kaip su šiandieninio gyvenimo metrašty koja F. Gikis ir Turbiškių kai- w kad | prasti dailę, muziką, visose aukštosiose mo je ateities kartoms yra garbinga mo. „Kas qalėjo patikėti, kiekvieno kraštotyrininko parei- taip qreit Giedraičiai virs mies- * to tipo qyvenviete, su savo liqo- | kyklose organizuojama labai mažai. Iki šiol ga. Verčiame trečiakursės daili nine, vaikų darželiu, vidurine > padėtis tokia: dailininkai skundžiasi, kad žiū ninkės (dirbo ekspedicijoje) J. mokykla, mechanizuota pienine j rovas yra „beraštis", nieko nesupranta (ypač Bajorūnaitės, diplomantės L. Saknaujos tapybos), o žiūrovas, kiek leidžia jo nieriės ir kt. draugų storų ap ir kitomis buitinėmis įmonėmis. | lankų puslapius, ir nejučiomis, Argi qalėjome kada nors tikėti, | galimybės (ne paslaptis, kad spauda mieliau sulaikę alsavimą, įsiklausome. aprūpinti „ talpina dailininko straipsnį apie dailės pa Atrodo, tuoj tuoj pasigirs šau joq senatvėje būsime rodą negu eilinio lankytojo), teigia, kad niosios Pušnio apylinkių daini pensija“, — kalba senukai Nar- I ninkės M. Petriūnienės daina — butavičiai iš Piliakiemio. ; mūsų dailininkai retai sukuria jaudinančias drobes. Abu nepatenkinti. Abu kalti! gyvas žodis bičiulių, su kuriais Neįprastai sunku būdavo skir- k praleidome ne vieną brangią tis su šnekiais kaimo pasako- * Štai keletas mūsų svečių minčių: valandėlę. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, riais, pilnais šmaikštaus liaudiš- ■ ko jumoro, kandžios satyros. * — Ko norėt! Parodos dalyvis dažniausiai kad etrTografijai netenka susi durti su sunkumais. Kiekvienas Žingsniais kelio neskaičiuodami ■ „beraštis“. Juokas literatui, kai skaityti jo nuo vienos sodybos iki kitos, < pasakys, kas ten per darbas, eini per trobas, kalbies, užraši mes turėjome puikiausias sąly- I kurinį žmogus mokomas nuo septynių me nėj!, dailininkai nupaišo, ko ne qas artimai susipažinti su visais < tų.. . O dailės kūrinį? gali pakelti, arba nufotogra pakitimais žmogaus buityje, gal- | kuriuos padiktavo < — Nesuprantate kūrinio? O tas ir yra. . fuoji ir viskas. Tačiau tokios vosenoje, nuotaikos nepasiliks ir pėdsakų, kažkur beskubą metai. Kalbiesi ■ Jei neturite meninio skonio ir negalite pa kai savarankiškai, remiantis vien su paprastu kolūkiečiu, darbinin- J nejučiomis pagalvoji: I justi to, ką norėjo pavaizduoti dailininkas. pasakojimais, teks tiksliai atkur ku, ir talentinga 5 ti popieriuje jau seniai sunyku „Kokia gili ir kartu Priekaištai beveik teisingi. Sakome begėrybių kūrėjo I sį daiktą, išnarplioti prieštarau materialinių jančias mintis, sudaryti kiekvie si'eia glūdi"* iš pirmo ’ žvilgsnio 5 veik, nes anksčiau išdėstytų teiginių kategopaneigė patys no daikto tikslią metriką. Ta nekaibiame žmoguje, ir kas čia | riškumą tuoj pat nejučiomis jog paprastumas, čiau nenusimink, jaunasis drau nuostabaus, busimieji dailininkai. Štai trumpas paša ge, tau į pagalbą ateis vyres kuklumas ir gili meilė darbui us w S kojimas. nieji draugai. Kiek tau bus toks jau musų dienų žmogaus džiaugsmo, kai išmoksi savaran charakterio bruožas. Tik užkal- | sid — Esu iš kaimo. Vasaros atostogų metu, kiškai surasti kelią į pirmą kar bink jį, ir prieš tavo akis išsi- visos tautos istorija — — I pasiėmęs etiudniką, išslvedžiau vieną mėgė tą sutikto žmogaus širdį. Nenu skleis gadynės iki lljileisk galvos, jei vienas tave abe nuo balanos ją tapyti. Jis žmogus nieko neskaitęs ir jo jingai nužvelgęs nuo kojų iki čiaus lemputės. kių gudrybių nežino. Įdaviau spalvas, ir ką pakaušio, patars užeiti pas kai Juokinga šiandien prisiminti jūs manote? Jis taip jautriai rinko jas, su myną. Kaimynas mandagiai gal sunkumus, kuriuos jau teko nu mėgins pasiteisinti neturįs laiko galėti pačiomis pirmomis darbo tokiu pajautimu, kad aš tik stebėjausi. arba tiesiog nieko nežinąs. Ir ekspedicijos dienomis. Bet kaip Didelė tiesa! Žmogus supranta grožį. Ga tau, kaip ir mums, teks eiti į se gera, kai žinai, jog dienos ne lima ir reikia siekti, kad jis jį suprastų ge kančią sodybą. Žodis po žodžio prabėgo vėjais, kad išmokta iš riau, bet teigti tai, kad dailininkas nežiūri j kartą įsikalbėjoje su šimtame gauti iš to nuostabaus liaudies čiu seneliu. Staiga jo akys pas išminties šaltinio lašelį gėlo parodos lankytojų atsiliepimų knygų, o ta ruvo ašaromis. Jis prisiminė ne vandens. Ir nejučiomis pajauti po kaip jam reikia, todėl, kad, girdi, šių ramius pokario kolektyvizacijos dar didesnę meilę paprastam dienų menas nužengė į tokias aukštumas, metus ir nuo bandito kulkos darbo žmogui, pasirinktai spe žuvusią dukrą, energingą kaimo cialybei. Junti, kaip širdis gel kurios nepasiekiamas „neraštingam“ žmogui propagandistę. Skausmas kartu mėse dar kaitriau įsiplieskia kū — yra absurdiška. Menininkas privalo eiti sukaustė ir musų širdis, kažkas rybinės fantazijos, drąsių su truputėlį priekyje, tikras jis — ir eina tokiu užspaudė gerklę ir nejučiohiis manymų žaizdrai, verčią tave
.I
pagalvojome: „Gal nereikėjo pri siliesti negyjančios širdy žaiz dos?“ Kas kita būtų buvę šnek telėti apie seniai užmirštą medi , pakinktus, ....... .... tolimas ir nį ___ arklą, varginančias žiemos keliones» ............................... i
Sportas—sveikata
nerimti, degti ir visuomet būti priešakinėse komunistinio ryto jaus statytojų gretose.
A.
MATULEVIČIUS, S. ŠILEIKA II k. istorikai
M.' ■ ■ L
Nors pagal studentų skai čių Gamtos •mokslų fakulte tas nėra didelis, tačiau sporti nis lygis šiame fakultete ne blogas. Sumanaus organizavl. mo dėka fakulteto studentai nemažai pasiekė gražių perga lių. Per praėjusius metus bu vo garbingai iškovotos pirmo sios vietos estafetėje miesto gatvėmis Spalio švenčių pro ga, šaudyme, slidinėjime ir krose. Gerai startavo lengva atlečiai, tinklinlnkai, sambistai. Tarpfakultetinėse varžy bose jie užėmė antrąsias vie-
SUVESTINĖ
1. Fiz. ir mat.
. < • ■>.
\,
*■ '
IL
>
J? » yz
2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
I
Medicina Gamta Gamta Fiz. ir mat. Medicina Ist. ir filolog. Ekonomika
I I II II II I I
220 222 218 219 221 223 230 224
15.25,3 15.43,0 15.46,0 16.19,0 16.27,0 16.45,0 17.25,0 nebaigė distancijos
Tarpfakultetiniai rezultatai
Bendrabučio Nr. 433 kambario gyventojai poilsio valandė lės metu... R. MARTINKAUS nuotr.
tave jaudinančią temą, kol prieš akis mirgulluojančios spalvų gamos nepapildys naujos spalvos, kol tikrai negalėsi iškentėti nepapa sakojęs savo pergyvenimų, savo įspūdžių žmonėms. Svarbiausia paveiksle, mūsų ma nymu, lieka, „kas sakoma", ir tik greta to. „kaip sakoma“. Visais tais klausimais buvo kalbama susi tikime su Dailės instituto studentais, reikė jo kalbėti žymiai daugiau ir plačiau. Kas jei ne jaunieji dailininkai turi „mokyti“ „be. raščius“, kas, jei ne jie turi daugiau pasako ti,' daugiau dalyvauti diskusijose. Manau, kad pradėtą pokalbį tikrai būtų naudinga pratęsti. Tik kad tokie susitikimai praeitų sklandžiau, reikia mažesnės auditorijos — to | kius vakarus reikėtų organizuoti fakultetuose. O už gerą pradžią draugams iš Dailės Instituto ir mūsų kultūros klubo reikia pa-l sakyti nuoširdų ačiū. K. Lipeika
Sportininkai Spaliui
~B!
vieta vieta vieta
•
Ties pasiektu nesustosime
Komandiniai rezultatai i
• •
tas. Tai tokių sportininkų dė ka, kaip J. Jonaitis, St. Koženiauskas, M. Ardzevičlūtė, R. Praeitą savaitę „išvydo švie Gražulevlčiūtė ir kiti. Didelis są“ dar viena sporto sekcija. Sporto klube įvyko steigiamasis sporto mėgėjas ir aktyvus da šaudymo iš lanko mėqėjų susi lyvis yra aspirantas Levickas. rinkimas. Kol kas sekcijoje 17 Apie tai savo ataskaitiniam narių. Tai daugiausia Gamtos, Fizikos ir matematikos fakultetų susirinkime ir kalbėjo fakulte atstovai. Sekcijos pirmininku iš to sporto tarybos pirmininkas rinktas IV kurso ųamtininkas A. Bagdonas. Rimantas Baleišis. Sekcija numa to įsigyti lankus ir pradėti tre — Visa tai pasiekta ne niruotes, o kol kas jos atstovai vien tarybos dėka, — pasakė vyksta į varžybas kaip stebėto A. Bagdonas. — Sportiniu gy jai. Praeitą sekmadienį jie ste venimu domėjosi ir fakulteto bėjo LTSR aukštųjų mokyklų varžybas Kaune. komjaunimo biuras. Specia liai sportiniam gyvenimui pa Vyt. SAULIS gyvinti buvo sušauktas atviras 'komjaunimo susirinkimas, ap svarstyti atskiri sportininkai. 1 Ir, vis dėlto, neapsieita be 'trūkumų. Nors kiekviena sek'cija turėjo po atskirą atsakin'gą žmogų, tačiau iš širdies dirbo tik V. Arūnas ir A. ZuVilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto es telis. Todėl ir neatnaujinti tafetinio bėgimo miesto gatvė mis tarpfakultetinių varžybų, ryšiai su VVPI sportininkais, nepilnai surinktas nario mopašvęstų 45-ųjų Spalio revo liucijos švenčių garbei,
Nauja sekcija
studentas M. Beinoravičius
POKALBĮ pratęsus
I I I I I I I 1 1 U
■X*X*X*XH
Technologijos specialybės I k. taip pradeda savo darbo diena.
žingsniu, bet tai nereiškia, taip nėra, kad tas, kuriam skirta jo kūryba, jo nesupranta. Pagaliau, mūsų manymu, ne todėl parašomi dideli jaudinantys literatūros kūriniai, kad žmonės moka skaityti rašytojo meną, ir ne todėl nepasiseka sukurti gerą drobę tapytojui, kad jo kūrinių lankytojai nemoka skaityti. Prisimenant visą eilę reikalavimų, kuriuos gerai žino ir kurių laikosi meninin kai, labai tinka patarimas: neimk paletės Į rankas iki tol, kol nerasi tikrai nepaprastai
Fiz ir mat. Gamta Medicina
31.52,3 32.05,0 32.28,0
Komandų nesudarė chemikai.
Praėjusį sekmadienį miesto ųatvėse buvo qalima matyti vai kinus ir merqinas sportinėmis uniformomis. Jie neramiai dairė si savo vietose. Paqaliau pasi girdo: - Bėgt! Taip prasidėjo Universiteto estafetinio bėqimo miesto gatvėmis tarpfakultetinės varžybos, pašvęstos 45-ųjų Spalio revoliu cijos metinių qarbei. Pirmoji finiše buvo Fizikos ir matematikos fakulteto komanda I, antrieji finišavo medikai, tre tieji — qamtininkai. Suvedus tarpfakultetinius re zultatus, I vieta pripažinta Fi zikos ir matematikos fakulteto komandai, jiems įteikta pereina moji taurė. Sekančias dvi vietas užėmė qamtininkai ir medikai. Tenka padaryti priekaištą Chemijos fakulteto sportinin kams ir komjaunuoliams, kurie nesugebėjo išstatyti komandos. A. ZABLOVSKIS Varžybų vyr. teisėjas
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; LV 10858 Oprau BuatMioccKoro Toc. yHHBepcHTera (<CobctckhS trynėm*), agpec: r. Bhjii>hioc, yai. ynHBepcnTCTO, 3.
kestis, nebaigtos šaškių tarp kursinės varžybos, neįsigyta stalo teniso komplektas. Ir v sa tai todėl, kad dar laba daug abejingumo mūsų pači tarpe. — Ties pasiektu nesustos me, — kalbėjo pranešėjai — Šiemet dar labiau bus U liamas sportinis lygis fakulti te. Šiais metais bus siekiami kad daugiau fakulteto studea tų užsiiminėtų sporto sekcijį se, dalyvautų visose sportini se varžybose Universiteto mal tu. Bus pravestos tarpfakultį tinės šaškių-šachmatų, krepšį nio, kroso varžybos, suorgan| zuotl sportiniai susitikimai I kitų kolektyvų sportininkai! Reikia aktyviau dalyvauti fl kulteto sieninėj spaudoj, ,.T| rybiniame studente“, plačiai propaguojant fakulteto sportl nį gyvenimą. Pasisakymuose ir diskusijl se dalyvavo ir fakulteto deki nas V. Chomskis. K. Turonis
REDAKCINĖ KOLEGIJA
Ekonomikos mokslų fakuH teto I kurso studentai reiSj kurso kia gilią užuojautą Aldodraugei Kaktevičiūtei tėveliu' nai, jos mylimam mirus.
Užs. Nr. 60