atvyko Iš VDR Praėjusios savaitės pa baigoje iš Vokietijos De mokratinės Respublikos Gralfsvaldo universiteto atvyko profesoriai fizikai Hermanas Dltgardas ir Jo hanas Vislicenis.
cam/Bos scuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
M. KURAIČIO nuotraukoje: svečių sutikimas Vilniaus aerouoste. Iš kairės į dešinę: prof. J- Vislicenis, Universi teto darbuotoja O. Pulkauninkienė, prof. H. Ditgardas, doc. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, H. Jonaitis ir Universiteto 1969 m. rugsėjo mėn. aspirantūros skyriaus vedėjas Eina nuo 1950 metų A. Gardžiulis.
PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
26 d.
+
Nr. 26(686)
Kaina 2 kap.
STUDIJUOJA Keletas Fizikos fakulte tų studentų savo studijas tęs Liaudies demokratijos šalyse. Štai pirmadienį į Leip cigo (VDR) universitetą iš vyko antrakursis M. Strižka, prieš savaitę į Vengri ją išvažiavo A. Žališčevskis, o V. Urbonavičius jau
mokosi Leipcigo universi tete. Greitu laiku į Bulga riją išvyksta antro kurso fizikas G. Bukauskas. Šie studentai ir baigs sa vo mokslus tuose universi tetuose, kur išvyko. Į Lie tuvą jie sugrįš tik atosto gauti. Mūsų inf.
VLUPP APDOVANOJIMAI [ --
i
| '
;
m
PARUOŠIAMIEJI SKYRIAI TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimu numatyta prie universitetų ir institutų šiemet atidaryti paruošiamuosius skyrius. Paruošiamųjų skyrių orga nizavimas — tai savotiška priemonė paskatinti tiems vi durinį mokslą baigusiems jau nuoliams, kurie labai gerai dirba įmonėse ir statybose, kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose, arba labai gerai at lieka tarnybą TSRS Ginkluo tosiose Pajėgose. Į paruošia muosius skyrius nutarta pri imti darbininkus ir valstie čius, turinčius ne mažiau kaip vienerių metų praktinio darbo stažą. Užsiėmimus skyriuose nu matoma organizuoti dienine, vakarine ir neakivaizdine mo kymo forijia. Pastarosios dvi taikomos
tik tiems, kurie atvyks iš ra jonų. O miestų, kuriuose yra aukštosios mokyklos, dirban tieji galės mokytis, neatsi traukdami nuo gamybos. Parengiamųjų skyrių stu dentams sudaromos geros są lygos. Mokama stipendija kaip ir pirmo kurso studen tams. O jeigu stipendiją mo kės įmonė ar ūkis, ką nutari mas leidžia ir rekomenduoja, tai stipendija bus net 15 pro centų didesnė. Numatyta eilė kitų lengva tų. Išleidžiamiesiems egzami nams laikyti klausytojai, ku rie mokosi neakivaizdiniu bū du ir vakare, gaus papildo mas ,15 kalendorinių dienų atostogas. Numatytas toks mokymosi laikas: stacionaruo se — 8 mėnesiai, neakivaiz dininkams ir besimokantiems vakare — 10 mėnesių.
Parengiamuosiuose kursuo se numatoma ruošti 20 proc. nuo priimamųjų į dieninius skyrius skaičiaus. Reikalavimai bus nemaži. Parengiamiesiems kursams pa liekama teisė nepažangius stu dentus išbraukti. Kursų pa baigoje numatomas egzami nas bus kartu egzaminas į aukštąją mokyklą, kito egza mino laikyti nereikės. Šiais mokslo metais respub likos parengiamuosiuose sky riuose numatom*, mokyti 300 žmonių: 175 dieniniuose sky riuose ir 125 vakariniuose, neatitraukiant žmonių nuo gamybos. Universitetas Vilniaus — dieninėje — grupėje rengs busimuosius matematikus, o Kauno — vakarinėse — būsimuosius buhalterinės apskaitos ir ekonominės infor macijos mechanizuoto apdo rojimo organizavimo studer tus Užsiėmimai pagal visas mo kymosi formas prasidės nuo lapkričio 1 d. Pareiškimai bus priimami iki spalio 25 dienos.
Neseniai Maskvoje, ka da vyko Lietuvos TSR mokslo dienos, buvo eks ponuojami respublikos mokslininku pasiekimai. Jų tarpe ir mūsų Universi teto Fizikos fakulteto Pus laidininkių fizikos kated ros probleminės ir rentge no laboratorijų darbuoto jų darbai. Tai fotorezlstorius-liniuotė, suteikiąs ga limybę skaityti informaci ją ir perduoti ją į skaičia vimo mašiną; defektoskopas, skirtas aptikti ir ma tuoti defektus medžiagose' bei kiti. ■ Mūsų mokslininkų ir in-
ATSISKAITO KOMJAUNUOLIAI Seštadienį įvyko Teisės fakulteto komjaunimo or ataskaltinisganizacijos susirinkimas. rinkiminis komjaunimo Atsiskaitė biuras, vadovaujamas R. Valentukevičiaus. Išrinktas naujas komjau nimo biuras (sekretorius III k. studentas Ant. Ablingis). Šiomis dienomis įvyko ataskaitinės - rinkiminės komjaunimo konferencijos Medicinos ir Fizikos fakul tetuose. Musų inf.
Sezono atidarymas
atviru dangumi — jo rampos nušvis Filologijos ir Istorijos fakultetų kieme. Pirmąkart šioje neįprastoje scenoje ar tistus mėgėjus išvydome pra ėjusiais metais. Tada jie Išklausę studentiškus prisa mums parodė Vydūno „Pasau kymus, pasižadėjome gerbt ir lio gaisrą". Šiandien — sezono atidary mylėt motiną profsąjungą, krikštatėvius oberfuksus, stu mas. Sarbievijaus kiemo pa dijuoti ir studentauti pagal kyloje — premjera „Inauguratio". Tai literatūrinis-muziki tradicines taisykles.. . Pasisavinsim ir krikštynose nis studentškų intermedijų ir jumoro spektaklis. Režisierius išgirstą posmą: .. žalias vy — Universiteto teatro auklėti nas iš vandens, žurnalistas iš nis J. Pocius. Kartu su stu dentais spektaklyje dalyvaus akmens". Galima? Į Konservatorijos orkestras, vaI. AMŠIEJŪTE i dovaujamas J. Fledžinsko,
Žurnalistų imatrikuliacija ... Su žvakėmis rankose šeštadienį pasijutome bestovį prieš krikštatėvius. Žvilgsnis norom nenorom užkliūdavo už indo su „švęstu" vandeniu. Bet nebuvo laiko dūsauti: „krikš tatėviai" televizijos darbuoto ja R .Pauraitė ir „Komjaunimo tiesos" skyriaus vedėjas S. Patackas, patikrinę mūsų iš prusimą spec. klausimais, jau merkė krapylą. /
TRUMPAI O Įvyko Teisės fakulteto
■ suomenininkai, kurse prin cipingai kovojama už pa žangumą. Kad kursas yra vienas geriausių fakultete — nemažas komjaunimo organizacijos nuopelnas. Beje, šiais mokslo metais į komjaunimą buvo priim Geru žodžiu Ekonomi tas antrakursis S. Kizelis kos fak. prodekanas L. — dabar visi šios specialyButkevičius mini prekybos. bės II k. studentai yra ekonomikos antrakursius. komjaunuoliai. Savo tryliktą sezoną Uni Akademinio dramos teatro R. KVIETKAUSKAS versiteto teatras pradeda po artistai A. Rosenas ir T. Vai Daugelis jų — aktyvūs vi-
VIENA GERIAUSIŲ FAKULTETE
žinierių darbai aukštai įvertinti Visasąjunginėje Liaudies ūkio pasiekimų parodoje, Praėjusios savaitės pabaigoje Puslaidi ninkių fizikos katedra iš Maskvos gavo VLŪPP me dalius, kuriais apdovanoti: katedros vedėjas doc. dr. J. Viščiakas (aukso), inži nierius K. Mudėnas (sidabbo) ir vyr. dėstytojas S. Sa kalauskas, vyr. inžinierius Alg. Dobrovolskis, inžinie rius R. Labokas (bronzos).
sieta. Rugsėjo 27—29 dienomis vėl matysime Vydūno „Pasau lio gaisrą" (rež. V. Limantas). Ir spalio pradžioje dar viena premjera kieme — A. Liobytės .7 pav. meilės, juoko ir kančių misterija „Kuršo bėg lys" (rež. V. Limantas). Be šių spektaklių studentų teatras šiame sezone parodys dar dvi premjeras: E. Ignata vičius „Triušių salą“ ir vokie čių dramaturgijos klasiko E. Hauptmano „Nuskendusį var pą". T. FRIDMANAS Mūsų koresp.
Tarybos posėdis. Jame buvo kalbama apie mokslinių kadrų ruošimą per artimiausius pen kerius metus. T. ANTANYNAS # Sį savaitgalį pirmo kur so istorikams teks truputį pa dirbėti. Rugsėjo 25—-27 die nomis talkininkausime naujų jų sporto rūmų statybinin kams. Vėliau dirbs ir kitų Is torijos fakulteto specialybių pirmakursiai. B. STANISLOVAITIS D Antradienį Filosofijos katedros dėstytojas Justinas Karosas apgynė disertaciją „Ideologijos vieta ir vaidmuo socialistinės visuomenės vys tymesi". Jam bus suteiktas fi losofijos mokslų kandidato laipsnis. Tą pačią dieną filosofijos mokslų kandidato disertaciją apgynė Kauno Vakarinio fa kulteto dėstytojas A. Gendrolis. Mūsų inf. 0 Penktadienį (IX. 19) Me dicinos fakultete viešėjo sve čias iš Vengrijos Liaudies Respublikos, profesorius G. Kizsely. Jis perskaitė fakul teto studentams ir dėstyto jams paskaitą „Biologija ir medicina", papasakojo apie Vengrijos studentų gyvenimą, atsakė į klausimus. R. MATUZAS • Šiemet pavasarį susikūrė bibliotekininkų klubas „Rūta 35 n". Trečiadienio popietę Respublikinės bibliotekos pa talpose įvyko antras klubo vakaras. Studentai susitiko su dėstytoju A. Kancleriu, kuris papasakojo apie dokumentalistikos simpoziumą, vykusį Palangoje. O Bibliotekinin kystės katedros vedėjas K. Sinkevičius papasakojo apie savo viešnagę Danijoje. J. ŠIKSNELIS
Vyksta lenininė įskaita — komjaunuoliškos sąži nės, pareigos, idėjinio principingumo patikrini mas. Mes dar ir dar kartą turime įrodyti Komunistų partijai, kad esame ištiki mi Lenino idėjoms, kad iš didžiojo vado rankų per ėmė žemę ištikimų revo liucionierių karta. Fakul tetuose ir grupėse ruošia ma daug įvairių renginių, skirtų įžymiam jubiliejui. „Nereikia aiškinti, kaip svarbus yra mūsų priemo nių emocinis poveikis tiems, kuriems jos skiria mos. Tačiau bet kokiu at veju turime neužmiršti, kad svarbiausia — to ren ginio esmė, išplaukianti iš pačios mūsų organizacijos politinio turinio", — sako VVU komjaunimo komite to sekretorius Antanas Skrupskelis. Tiems, kas dirba, nieka da netrūksta įvairių klau simų. Kai kurias komjau nimo aktyvistams aktualias problemas nagrinėja A. Skrupskelis straipsnyje „Svarbiausias veikėjas — gruporgas", kuris spausdi namas 2 psl.
Suvedus 1968 m. WU darbo ir poilsio stovyklų rezultatus, sutinkamai su jų nuostatais, pirmoji vie ta pripažinta MMF sto vyklai „Jaunystė" (Kapsu ko ra j. Salomėjos Nėries kol.) Taip buvo pernai. O šie met? Sis klausimas rūpi ir ekonomistams, ir filolo gams, ir patiems matema tikams. O kol kas — „Jaunys tės" viršininkas Algis Kup činskas 2 psl. pristato sa vo stovyklą.
Jie dirbo netoli nuo Bratsko, Aldano. .. Bet jie nestatė nei gamyklų, nei HES'ų. Jų objektų pavadi nimai neskambūs: du ga ražai su katilinėmis ir ad ministracinis pastatas. Ir vis dėlto šaunuoliai — sa varankiškai! Nuo pamatų iki stogo, ne vieno paša linio žmogaus objektuo se! Trečią puslapį skiriame jiems, didiesiems optimis tams, — stovyklos Kalnuo tajame Altajuje pionie riams.
Ne visi žino, kas bus dabar restauruojamoje Jo no bažnyčioje. Joje įsikurs pirmasis respublikoje Lie tuvos Mokslo istorijos mu ziejus ir. . . Daugiau suži nosite, perskaitę mūsų ko respondenciją 4 psl. „Kam gaus vargonai".
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
SVARBIAUSIAS VEIKĖJASdualaus paskatinimo priemo nėmis: pasiūlyti apdovanoti garbės raštu, išrūpinti įdomią kelionę, profsąjungos, rekto riaus premiją ar pašalpą ir siekti, kad taip butų gyveni t. t. me. Čia ir iškyla grupės ir ko 3. Kas formuoja kolektyvą mitetų tarpusavio santykių Kolektyvą formuoja visas klausimas. kompleksas priemonių ir ap Komitetai išrenkami tam, linkybių, bet jų tarpe galime kad vadovautų žemesnėms or išskirti. svarbiausias. Prie šių ganizacijos grandims. O vado svarbiausių vis dėlto tektų vavimo ir vykdymo funkcijos priskirti priemones, tiesiogiai skiriasi. Neretai komitetai pa nesusijusias su kasdienine tys planuoja priemones, pa akademinės grupės veikla. tys jas ir vykdo, o iki žemiau Prie jų negalėtume priskirti ir sių organizacijos grandžių at diskusinių priemonių, bei eina tik to darbo atgarsiai. komjaunimo susirinkimams Vadinasi, tam tikra prasme tinkamos tematikos, kur turi yra sukuriama dar viena gru pasireikšti ir pasireiškia jau pė —- komitetas — kuri dirba susiformavusio kolektyvo jė gerai, o kitos nedirba, ir kuris ga. Kolektyvą formuoja aplin nuo kitų skiriasi tik tuo, kad kos ir sąlygų pasikeitimas, jei naudojasi didesnėmis teisėmis tai trunka ne visai trumpą yra „arčiau" prie dekanato, laiką ir pats grupės kolekty rektorato. O viena grupė — vas negali būti pasyvus šių toli gražu ne visa mokyklos sąlygų atžvilgiu. Geriausia, organizacija. jei tos sąlygos žmogų tevaržo Nepaisant tokio išdėstymo tik tiek, kiek jis yra tos gru grubumo, jis apibrėžia vado pės narys. Dabar jau atkrito vaujančio organo funkcijas ir svarbi grupės kolektyvą ce organizacijos darbo svorį nu mentuojanti priemonė — kas kelia į grupę, kaip pagrindinę metinės išvykos į kolūkius organizacijos grandį. nuimti derlių, kurios trukda vo dvi savaites—mėnesį. Dar 2. Ką reiškia būti vadovu? bo ir poilsio stovyklos šios Viduramžių universitetuose priemonės negali pakeisti, nes studentai rinkdavosi iš savo esant laisvesniam pasirinki tarpo vadovą. Jis spręsda mui, didelė dalis studentų vo studentų reikalus, eidavo dirba ne su savo grupe. Be to su prašymais ir reikalavimais dėl eilės sunkumų (vyrų skai pas rektorių, net pas miesto čius, stovyklų specifika ir 1.1.) valdžią, kunigaikščius. Kodėl akademinės grupės kolektyvą gi juos priimdavo, su jais skai- čia dažnai ardo patys komite tydavosi? Ir tai tokio absoliu tai. Vis dėlto reikėtų stengtis tizmo laikais! O skaitydavosi todėl, kad už to seniūno sto stovyklų pamainas komplek vėdavo vieningas didžiulis tuoti tik akademinių grupių studentų būrys, studentų, ku pagrindu, nors nuo to ir nu rie išsirinko savo vadovą ir kentėtų stovyklų skaičius, kuris gina jų interesus. Ir, matyt, turėjo būti sprendžia ekonominis efektyvumas. To mi tais atvejais ne dirbtiniai, sąskaita padidėtų auklėjimo o esminiai, gyvenimiški visą efektyvumas. studentų kolektyvą liečiantys Esant tokiai padėčiai, kom klausimai. jaunimo grupės vadovas turi Pavyzdys pateiktas visai ki ieškoti kitų priemonių. Tai tu toje plotmėje, tolimas, bet ristiniai žygiai, išvykos, ku galėtų būti pamokantis mūsų riose dalyvauja visi grupės gruporgui — tam svarbiau nariai, talkos, kurios gali pa sios mūsų organizacijos gran pildyti ir grupės taupyklę ir dies vadui ir tiesioginio kom t. t. Neretai žmones suartina jaunimo darbo organizatoriui. net draugo nelaimė. Grupės Reikia suburti grupėje ko vadovai turi parodyti didelį lektyvą, o tam, kad vadą visi taktą ne tik tam, kad pagel pripažintų, reikia pastoviai bėtų draugui, bet ir tam, kad rūpintis visais kolektyvo na daugiau sutelktų kolektyvą, riais, stengtis būti jiems nau kiekvieno pasąmonėje įskie dingu. Visai be reikalo gru- pytų pasitikėjimą draugais ir porgas nepasistengia atrasti įžiebtų jausmą, kad visi gru visą grupės kolektyvą domi pės nariai labai reikalingi, su nančių priemonių, užsiėmimų, keltų kolektyvo poreikio jaus retai lankosi ne tik Centro mą. Taip pat gali suartinti Komitete, bet ir rajkome, sa žmones ir draugo džiaugsmas, vo mokyklos ir fakulteto kom iei kiti jo atžvilgiu sugeba jaunimo komitete, nekelia būti nuoširdūs ir betarpiški. Labai netinkamos priemo šiems komitetams reikalavi mų, išplaukiančių iš jo vado nės, kurios statomos ant ne vaujamos grupės komjaunuo tvirto pagrindo, iššaukia kai lių poreikių ir interesų. Retai kurių grupės narių abejones, mūsų gruporgas sugeba sava- nepasitenkinimą kitų draugų rankiškai naudotis ir indiviNukelta į 4 psl.
GRUPORGAS 1. Komjaunimo grupė — visos komjaunimo organizaci jos pagrindas
Nepaisant šio teiginio aiš kumo ir neginčytinamumo, praktiniame darbe ne visada juo vadovaujamasi. Komjau nuoliai ir organizacijų vado vai savo samprotavimuose šiuo klausimu susiduria su dviem pagrindinėmis proble momis: a) grupės ir vadovau jančių komjaunimo grandžių tarpusavio santykis (ką turi dirbti grupė ir ką komitetai); b) turėti organizacijos strukturą pagal akademines grupeš, ar pagal įvairius rateliūs interesų pagrindu (sportininkai, saviveiklininkai, kraš totyrininkai ir t. t.l. Lengviau yra atsakyti j ant rąjį klausimą ir sunkiau — į pirmąjį. Nepaisant organizaci jos struktūros pagal intere sus kai kurių pranašumų, ją iš karto atmetam dėl organizaci nių sunkumų. Visų pirma sun ku būtų surasti „grynų" veik los sferų, atitinkančių būtent to komjaunuolio interesus. Antra, turime atsiminti, kad VLKJS — politinė organizaci ja. Tuo tarpu įvairūs rateliai visai nevienodai galėtų su teikti savo veiklai politinį tu rinį, bet ta pati organizacija virstų daugiau profesine. Rei kia žinoti profesinės sąjungos ir komjaunimo uždavinius bei skirtingumą. Ir trečia — įvai riuose rateliuose žmonės pra leidžia tik nedidelę savo die nos laiko dalį, kasdien gi bendrauja akademinėje gru pėje. Todėl akademinė grupė — komjaunimo organizacijos, pagrindinė struktūrinė gran dis. Labai svarbu dar ir tai, kad negalime ignoruoti aka deminės drausmės, studijų ir su jomis susijusių klausimų nagrinėjimo komjaunimo or ganizacijoje. Tai vienas pa grindinių grupės komjaunimo organizacijos uždavinių. Argi įmanoma būtų mokymosi, aka deminės drausmės klausimus nagrinėti ne grupėje, o cho re, ansamblyje, kraštotyrinin kų draugijoje, tarptautininkų būrelyje ir t. t. Todėl tie, ku rie kelia toki klausimą iš tik rųjų nori pakenkti komjauni mo organizacijai, atmeta į ša lį pagrindinių uždavinių spren dimą, ignoruoja jos politinį" turinį. Todėl šia prasme mums komjaunimo struktūrinė san dara yra aiški. Mes pripažįs tame, kad svarbiausia yra tai, ką daro komjaunimo grupė, o organizacija visumoje tiek pa jėgi, kiek gyvybingos ir ak tyvios yra žemiausios jos grandys. Bet vienas dalykas pripažinti, kitas mokėti pa-
jus — lygiai mėnuo, kai nu leistos vėliavos visose Univer siteto studentų darbo ir poil sio stovyklose. Ir liko tik pri siminimai, kolūkių ir tarybi nių ūkių charakteristikos kom jaunimo komitetuose: „... pa mainos dirbo taip, kaip pri dera studentams", „Prie stu dentų laužo liejosi kolūkietiš ka ir studentų daina", „Stel mužės tarybinio ūkio direkci ja, partinis komitetas, prof sąjungos ir komjaunimo orga nizacijos teigiamai vertina studentų darbo ir poilsio sto vyklos atliktą darbą". Taip apie ekonomistus ir filologus rašoma tarybinio ūkio charak teristikoje. Kaip malonu skai tyti tokius žodžius! O Universiteto Komjaunimo komitete baigiami suvesti darbo ir poilsio stovyklų re zultatai. Greit sužinosim ge riausias stovyklas, gi fakulte tuose vėl girdisi kalbos: „Ateis vasara, vėl važiuosiu į sto vyklą". Ir nors iki vasaros dar du semestrai ir dvi sesijos... K. TRAŠKOS ir P. GELŪNO nuotraukose: (viršuje) savo darbo objekto stogą as faltuoja darbo ir poilsio sto vyklos Varėnoje nariai; (apa čioje) Druskininkuose prie draugystės laužo.
"•=='“ KAIRĖ NEŽINO, KĄ DARO DEŠINĖ Pasibaigė ataskaitos studen tų profsąjunginėse organiza cijose. Susumuoti darbo rezul tatai, Iškeltos negerovės, nu matytos darbo gairės sekan tiems metams. Stabtelėkime ilgėliau ties kai kuriomis ne problemiškomis problemomis. Akademinės valandos. Dir bame. Bet ar visada mes pa darome tiek, kiek galėtume, jei geriau organizuotų šj dar bą Universiteto ūkio skyriaus darbuotojai? Todėl neatsitikti nai Ekonomikos fakulteto konferencijoje apie tai ir bu vo kalbėta. Dabar, kada tokia profsąjunginė' organizacija, užtektų ir mažiau dienų aka deminėms valandoms dirbti, nepraleidinėtume paskaitų. Apie tai reikėtų rimtai pagal
voti ir ūkio skyriaus darbuo tojams, ir studentų profbiurams. Pažangumas. Ekonomikos fakultete akademinius klausi mus sprendė ir komjaunimo komitetas, ir profbiuras. Abi organizacijos leido studentų paskaitų praleidinėjimo biu letenius. Vieni žymėjo daž niau, kiti — rečiau. O gale mokslo metų — profsąjunga šj darbą „atidavė" komjaunimui, o komjaunimas — profsąjungai, ir biuletenis liko tuščias. Abi šios organizacijos nesurado bendros kalbos apie pažangumą ir Gamtos fakulte te. Garbės lenta čia anksčiau buvo komjaunimo organizaci jos veiklos orbitoje, o pasku tiniais metais ji ėmė ir „už
miršo", o profsąjunga manė, kad tai ne jos reikalas. Taip ir nežinome, ir nepagerbiame geriausių fakulteto studentų. Šiame fakultete, skirtingai nuo ekonomistų, nėra lentos, kurioje būtų žymimos pra leistos akademinės valandos. Meno saviveikla. Kas ne mėgsta jos? Tačiau organi zuoti meno saviveiklos kolek tyvus ne visada pavyksta. 1968 m. tarpfakultetinėje me no saviveiklos apžiūroje eko nomistai buvo pirmi, o šie met jiems teko tenkintis jau tik ketvirtąja vieta. Gamti ninkai, buvę anksčiau net pir mųjų gretose, šiemet paskuti nėmis dienomis prieš apžiūrą nutarė... nepasirodyti (I). Gam tininkus reikia pagirti bent
už tai, kad savo konferencijo je jie nagrinėjo priežastis, kurios fakulteto meno savi veiklos kolektyvus nutempė atgal. O medikai savo ataskai tiniame pranešime, užuot pa analizavę programą, parodytą apžiūroje, ir nuostatų reikala vimus, „subjektyvizmu" ap kaltino žiuri. Kodėl žiūrėdami iš subjektyvių pozicijų, nori me objektyvumo? Vertiname ne patys save, o kiti mus. To niekada nereikia užmiršti. Taigi, atsitinka, kad kairė nežino, ką daro dešinė. O juk abi turėtų dirbti darniai. Ir gerai — kiekviena. Ant. ABLINGIS Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas
O KAIP ŠIEMET? DARBO IR POILSIO STOVYKLA „JAUNYSTE"
Trečius metus iš eilės ma tematikai stovyklavo Kapsu ko rajono Salomėjos Nėries kolūkyje. Pirmais metais šia me kolūkyje dirbo dar ir ki tų fakultetų studentai. Jau tada ši stovykla buvo viena iš geriausių Universitete. Per nai ši tradicija buvo pratęsta. „Na, o kaip šiemet?" — šis klausimas nedavė ramybės su sirinkusiems į pirmą pamainą pirmakursiams. Mat, pirmoje ir antroje pamainoje buvo be veik visi pirmakursiai ir tik į trečią pamainą susirinko „senbuviai" — trečiakursiai. Iš pradžių ir darbas atrodė labai sunkus, ir vakarais ne buvo kas veikti. Bet visuomet pradėti nelengva. Po truputį apsiprato net patys nedrąsiau šieji... Pamaina keitė pamai ną, o stovykloje gyvenimas darėsi vis įdomesnis. Kiekvienas kolūkis, pri ėmęs studentus, laukia iš jų pagalbos. Ir labai džiugu, kad matematikai padirbėjo iš tie sų puikiai. Per kiekvienos pa mainos išleistuves kolūkio valdybos pirmininkui belikda vo tarti tik padėkos žodžius. Nuravėjome ne vieną hekta rą daržovių, išbetonavome ne vieną kvadratinį metrą grin dų, o svarbiausia — beveik baigėme statyti taip reikalin gą kolūkiui kiaulidę. Ne vieną kartą grįždavome iš darbo net vidurnakty. Mat, reikėdavo tai cementą iš vagonų baigti suvežti, tai baigti sutvarkyti grūdus sandėlyje. Nors dar bas būdavo nelengvas, bet niekas nesiskųsdavo. Gal būt ne vieną kolūkiečių šeimą prikėlėme grįždami iš darbo, su daina, bet jie mums at leisdavo. Tik rytą stebėdavo si: „Iš kur pas tuos studentus tiek energijos: dirba iki vė lyvos nakties, o po darbo dar dainuoja?" Ypač daug teko padirbėti paskutinei pamainai. Mat, norėjome baigti kiauli dės stogą, todėl paskutinėmis dienomis dirbome visi dviem pamainom. Kai stogas buvo baigtas, prasidėjo lietus. O mes dar turėjome išbetonuoti
mažą plotelį kiaulidės grin.lą Kolūkio statybos inžinierius ir nuogąstauti pradėjo, atseit, kas čia dabar baigs. Mat, be tono skiedinio maišytuvas sto vėjo lauke, be to įvažiuoti ten buvo galima tik vikšriniu traktorium. Lietus mūsų ne baugino, tik kur gauti vikšri nį traktorių? Nuolatiniai skie dinio „gamintojai" Jonas Ci cėnas ir Pranas Slušnys vis tik jį surado, ir betonas buvo pagamintas. Po poros valan dų: darbo pabaigai —■ „valio“, o vakare iškilmingas stovyk los uždarymas. Dirbome neblogai, bet 1 darbu sotus nebūsi. Dar praėjusiais metais mųsų stovyklos kiekviena pamaina ruošdavo koncertus kolūkiečiams. Nenusižengčme šiai tradicijai ir šiemet. Pa ruošti gerą koncertą neleng vas dalykas. Bet mūsų „ne profesionalumą" išpirkdavo jumoras ir studentiškas išra dingumas. Didžiausią pasiseki mą turėjo „ištraukos iš kol ūkiečių gyvenimo", t. y.-kup letai. Medžiagą kupletams gaudavome iš pačių kolūkie čių, nors jie apie tai patys ne žinodavo. Tik po kiekvieno koncerto savo tarpe ieškoda vo „išdavikų". Nors matėm? tikai ir ne poetai, bet Mary tės Jonelaitytės, Virgos Ladauskaitės, Alberto Valei? ik" Jono Jankausko sukurtais kupletais būdavo patenkintPrieš kiekvieną koncertą ti ir teklausinėdavo, kuriuos do bar apdainuosime. Nepamirš davome nei eilinių kolūkio čių, nei mechanizatorių, ne kolūkio valdžios. Savo meni niais gabumais nesigiriame bet po paskutinio koncert ne vienas žiūrovas pasakė „Kaip gaila, kad tie studentė greitai išvažiuos..." Taigi, dirbome, linksmino mės ir kitus linksminome, w to, važinėjome į svečius svečius sutikinėjome pas sa ve. Kaimyniniuose kolūkiu"' se dirbo KPI ir tolimojo Orio lo miesto studentai. Kalnai tie susieina, o apie kaimynu nė kalbėti neverta... Apie daug ką papasakojai bet apie mūsų gyvenamą *■ tovę dar nė vieno žodžio. TaH Nukelta į 4 psl.
tarybinis studentas
3 psl.
ALTAJUS VYRIŠKUMO MOKYKLA Universiteto studentų-statybininkų būrys Altajaus kal nuose — pirmą kartą. Paimsi laikraštį į rankas: Aldanas, Bratskas — šalia, Pulsuoja komjaunuoliškos statybos. Mes, aišku, nei gamyklų, nei HES-ų nestatėm. Du garažai su katilinėmis bei rajono par tijos komiteto pastatas. Ob jektų pavadinimai neskambūs. Bet tai vienintelė statyba UstKokso rajone iš betono. Ir statėme mes ją savarankiškai. Nuo žemės darbų iki stogo. Nė vieno pašalinio žmogaus objektuose. Būrys savarankiš kai sprendė susidariusias prob lemas. Darbe nelengva: trūksta statybinių medžiagų bei trans porto, silpna darbo organiza cija statybos valdyboje (bū rys pradėjo dirbti praėjus mė nesiui po jos jkūrimo). Be to, būrio nariai buvo nepratę prie sunkaus fizinio darbo, staigių oro temperatūros svy ravimų. Kas dieną, kas savai tę Altajus grūdino mus, mo kė vyriškumo. Pirmąjį mėnesį dirbom nor malią darbo dieną. Vėliau te ko truputį pailginti darbo lai ką — ir po 10 vai. per dieną. Būrys garbingai įvykdė ga mybinę programą. Štai kele tas skaičių. Padarėme ne už 72 tūkst. rub., kaip buvo nu matyta plane, bet už 90,2 tūkst. rub. Planą Įvykdėme 125 proc. Darbų kokybė — labai gera. Taip priėmimo ko misija įvertino visus mūsų pastatytus objektus. Šie pa siekimai — tai D. Mulevi čiaus, V. Norkutės, K. Gar maus, V. Verbylos ir dauge lio kitų pasiaukojantis darbas, mūsų prakaitas ir mūsų kom jaunuoliška valia. Daugelį domina uždarbis. Būryje — komuna. Vidutiniš kai vienas žmogus uždirbo 308 rub. Atskaičius maistui išleistus pinigus, grynais kiek
Altajaus žemėje, suruoštos dvi parodos rajono kultūros namuose „Vilnius — LTSR sostinė" ir „M. K. Čiurlionis". Pastaroji ypač patiko vieti niams gyventojams. Čia dide lis J. Berdovskio, komentavu sio M. K. Čiurlionio darbus, nuopelnas. iš kitų įdomesnių renginių galima pažymėti poezijos va karą, susitikimą su vietiniu poetu, vakarą su rajoninės mokytojų konferencijos daly viais. Na, ir visa eilė išvykų į gamtą: Gramatuchos viršū nė su sniegu ir kedrų riešu tais, nuostabios Koksos ir Katunės upės — pastovios bū rio poilsio vietos. Trečiasis lenininis darbo semestras pasibaigė. Bet bū rys dar „neišformuotas". Ruo šiame susitikimą Vilniuje, planuojame suorganizuoti me ninės fotografijos parodą — Altajus dosnus reginių. V. ŽEIMANTAS Vilniaus" būrio viršininkas
vienam buvo išmokėta po 222 rub. Nemažai. Tuo labiau, kad būrio studentai neturėjo sta tybininko spėcialybės. Būrys šefavo Ust-Koksos mokyklą-internatą. Siame dar be gal kiek trūko pastovumo. Daug padarėme pirmomis sto vyklavimo dienomis. Sutvar kėme internato kiemą, ūki nius pastatus. Vėliau dirbome tik vasaros pabaigoje. Ruo šiantis naujiems mokslo me tams, padėjome remontuoti pastatus. Už mokyklos šefavimą būrys buvo apdovanotas komjaunimo Garbės raštu. Turėjome ir savo auklėtinį. Tai Sergejus Vdovinas. Iki tol nesukalbamas septyniolikme tis vaikinas, patekęs į būrį, aktyviai įsijungė į jo gyveni mą. Žaidė mūsų futbolo rink tinėje, pamėgo knygas. Išly dėjome Sergejų su gera cha rakteristika. Kita mūsų veiklos pusė — kultūrinis-masinis darbas tiek būryje, tiek ir su vietiniais gyventojais. Dirbti jj buvo sunku. Priežastis — palyginti ilga darbo diena. Vis dėlto beveik visos dar Vilniuje už planuotos priemonės buvo įvykdytos. Gerai pasirodėme studentųstatybininkų būrių sąskrydy je. Futbolo komanda užėmė 3—4 vietą, šauliai — trečią, tinklininkal — ketvirtą. O mūsų KVN komanda nusileldo tik finale „Danko" būrio komandai. Mūsų saviveiklininkai Berdovskis, G. Karklytė, Juchnevičius, R. Ariiukas daugelis kitų visada buvo laukiami scenoje. Kartais šo kiams pagrodavo ir mūsų est radinis orkestras. Galima bu vo pasirodyti ir dar geriau, Neturėjome muzikos instrumentų, trūko gaidų. Būrio jėgomis buvo sutvarGaražas su kytas paminklas žuvuslems : už Tarybų valdžiosi įkūrimą skutinis mūsų
PIRMAS KONCERTAS Iki pietų buvo ramu. Stai ga žinia — už valandos kon certas. Koncertas vidury dar bo dienos? Dar nespėjus nu sėsti kelionės dulkėms? Turi me komjaunimo biurą, turime jame atsakingą už meno savi veiklą. Beliko tik surasti žmo nes. Karštos diskusijos čia pat statyboje. Pirmieji „dezerty rai". Bet branduolys stiprus: pusė būrio —- užsigrūdinę scenos meistrai. Vienoje rankoje šaukštas, kitoje dainų rinkinys... O iš kultūros namų jau trečias skambutis: salė pilna. Laukiam. Valgykla, sunkvežimis ir ga lų gale salė. Ji pasitinka mus prislopintai šnarėdama. Pilna pilnutėlė. Užkulisiuose į rankas čium
Kairėje — Kazys Garmus, dešinėje — Gediminas Biziulevičius. Viduryje — du kastuvai virš neštuvų.
pam instrumentus. Slavka de rina gitarą, Stasys virkdo akordeoną, Jonas užgulė būg ną. Vincas bando pūsti triūbą — nė vienas klavišas nejuda. O scenoje jau Genė skaito Puškiną. Po to intermedija „Poliklinikoje". Surepetuota čia pat ■— koncertuojame gi rajoninio medicinos darbuo tojų suvažiavimo dalyviams. „Neišeik tu iš sodžiaus". „Suvalkijos bernelis" — lai jau Juozo ir Broniaus dainos. Mūsų estradinis nedrąsiai pri taria: nieko nedarysi, pirmą kartą scenoje. Kas galėjo pa galvoti, kad tai bus mūsų būrio estradinio orkestro gi mimo diena? Kol kas be tnū-
bos, bet tai nebaisu — Vin cas užkulisiuose ją jau baigia išnarstyti. . . Jau po koncerto, išklausius aplodismentus ir kultūros na mų vadovų padėkas, prisime na sena lotynų patarlė „For tūna audentes junut" — „For tūna padeda tik drąsiems". Vėliau mūsų agitbrigada dar daug kartų koncertavo. Vieni ir kartu su vietiniu jaunimu. Bet šis pirmas koncertas Al tajaus žemėje dar ilgai išliks mūsų atmintyje.
R. ARLIUKAS V k. teisininkas
„ŠESI MENESIAI
J. KASIULYNO nuotraukos
katiline
Vietiniai gyventojai mums pa pasakojo tokią legendą. Iki IV a. Altajus buvo neapgy vendintas. Dabartiniame Barnaule gyvavo Džungarų vals tybė. Gyventojai vadinosi oiratais ir uigurais. IV a. tarp šių dviejų genčių įvyko mū šis. Oiratai pralaimėjo ir tu rėjo ieškotis sau gyvenamos vietos. Vieni patraukė į Ki nijos pusę, kiti nutarė gyve namos vietos ieškoti kalnuo se. Šie pasiuntė savo žmones ir nutarė, kad pasiuntiniai už truks ne ilgiau kaip dvi sa vaites. Bet bėgo savaitės, mė nesiai, o jie vis negrįžo. Pa galiau po šešių mėnesių pasi rodė nuvargę ir apiplyšę pa siuntiniai. Jie pranešė radę kalnuose tinkamų gyventi vie tų. Nuo tada kalnuotasis kraš tas ir buvo pavadintas Alta jumi. „Alty" altajiečių kalba reiškia „šeši", „aj” — „mė nuo". J. kaCinauskaite
objektas.
Sunkūs žygiai manęs nebaugina
BŪRIO GYDYTOJAS Šiemet mūsų būrio medikų darbas buvo įvertintas labai Rerai. Mes visi didžiuojamės iais, KMI ir WU Medicinos fakulteto studentais. Vienas iš jų — Vladas But kus, studentų statybininkų bū rio gydytojas, VVU Medici nos fakulteto šešto kurso stu dentas. Jis be savo tiesioginių
pareigų būryje dar dirbo UstKano rajoninėje ligoninėje Ligoninė techniškai neperge riausiai aprūpinta. Chirurgas tik vienas... .. .Nėra siūlų operacijai už baigti. Laukti negalima. Spren dimas tik vienas — reikia siūti nestandartiniais. Opera cija baigiasi sėkmingai. Ligo
nis sveiksta. Ir taip tris kar tus. Trys apindektomijos ope racijos savarankiškai. . . .Ligoninėje stipriai nu kraujavęs ligonis. Kraujo at sargų nėra. Reikia kraujo. Ir Vladas nedvejodamas duoda savo. .. .Aukštai kalnuose, alta jiečių kaimelyje Mendur-Sokone gimdo moteris. Motinos ir vaiko gyvybė pavojuje. Ži nia sukrėtė visus. „Važiuoju ',
Aš labai norėjau nuvažiuo ti į Altajų. Šiemet svajonė iš sipildė — priėmė į studentų statybininkų būrį. Tokiam būry aš pirmą kartą — vis kas nuostabu. Neblogai padir bėjome (qalėjom ir geriau!) Vietiniai žmonės nuoširdūs, draugiški, daug kuo mums padėjo. Kitais metais vėl va žiuosim. Ir kuo toliau, tuo geriau! Žema BIRZAK matematikė
Liko atminty šalti Sibiro rytmečiai su žadintuvo čirš kimu, nes mus, dailides, į darbą keldavo pusantros va landos anksčiau — tokia jau dalia. Kiti dar miega, o mes jau kaukšim kirviais. Kartais ir per pirštus. Dar ilgai skambės ausyse mūsų šeštuko dainos, liks ge ri įspūdžiai, žygiai iki vasa ros sniego ir tikrai iki galo tvirtas kolektyvas. Donatas STASYS gamtininkas
Stovykla patiko. Kedro rie šutai ir žuvys Koksoje, Danos šaltibarščiai, „estradinis or kestras“ — viskas puiku. Darbe prie tavo peties — draugo petis. Didžiuojuos tuo, kad dirbau geriausioje bri gadoje. Kitąmet — vėl j Altajų! Vincas VERBYLA fizikas
Tarp Ust-Koksos ir Vilniaus — daugiau kaip 6 tūkstančiai kilometrų. Bet tai musų nenugasdino. Darbas irgi buvo nelengvas. Nežiūrint to, opti mizmo užteko iki pat namų. Prisimena dabar koncertai, susitikimai su vietiniu jauni mu, altajiečių svetingumas ir nuoširdumas. Jaroslavas BERDAVSKIS filologas
— Vladas jau su lagaminu rankose. Operacija kambaryje, prie silpnos šviesos, be jokių prie taisų. Sunku. Sunku ir ne įprasta. Gimė berniukas. Ke turių kilogramų. Apie Vladą rašo vietinė Altajaus spauda. Rankose pir mieji pagyrimo raštai: ligoni nės vyr. gydytojo, Ust-Kano rajoninio komjaunimo komi teto. ..
O jis jau ruošia eilinę pa skaitą vietiniams gyvento jams. Vienuolika paskaitų jau perskaityta įvairiausiuose ra jono kampeliuose. Si bus pas kutinė. jo laukia Talicoje maralų augintojai. Baigėsi studentiška vasara. Altą j iečiai dar ilgai geru žo džiu minės Vladą Butkų — studentą mediką iš Lietuvos. A. AKUNIS III k. ekonomistas
Pats gražiausias metų lai kas — vasara. Mes ją pralei dome Kalnų Altajuje, galime pasigirti mindžioję viršūnių sniegą, iškentę naktų šaltį ir vidudienių kaitras. Labiausia džiugina tai, kad mes, įvairių specialybių studentai, galėjo me lygintis darbe su senais altajiečiais: statybininko die nos proga — 12 garbės raštų bei premijų. Su kastuvu ir kirviu atosto gų metu — puikus poilsis. Jonas JANKAUSKAS ekonomistas
Taip mūsų futbolo gerbė jai per Koksą į varžybas sku bėjo ir... beždžionių tiltu „kalamašką“ vairavo.
Mylėti Altajuje sunku... G. KARKLYTĖS piešiniai
•sbįAj oiua pemqas instuiuijJiA sn>|uns ■ • -nisiajBd sjed ?v — ■ • 'aimeu nBf ?b o — I3UBIU jį arnied —
L0Cl Al £060 ->N s?n | sĮnjunA ?Anjsneds sopjAp L M3 d>H aPnBds JI L.jrę-Z a(?An,sneds seuojapi L-99-Z seuojaiai £ -JN ?a-8 LppsjaAiua ‘£-dlW 'snjuiiA
• ■ lOpOJĮB SĮf d|B>| O —
svsaaav sonojivaaa
•sruiui IBUUOU4 ĮBU1Į|AU4 of
v oop mne(
■iniiuniz
.on?n feipb e|WJ Bfpez .luebjo oiuiunBfiuon ji
saijuim souijom som||Am of' |įp ilHniZ Vsuojiy feĮuaoop sojpaj • eq osaoojd jį s?spĮ sęuiĮ ■ia|3 eijnefjn leizpjijonu seAXjqa|oq qej sęsiej.
lĮonznb nqB ‘nj jį
• • -mišriu —
• ■ SOĮOnpjBd — SBfaABp ounųBns — žsoĮijf —•SĮf asnEpĮSd . — žsoBAujį SOĮĮJĮ Į3jn>{ — :oqjnisdn snfoĮAsBy SĮEĮSBJ SOUinta 3ĮBĮS -nu spuAįuai sbsia sBfaAppjnd ĮiBAujį 'sSfourzns ibį atds ojbjįba ’feuABAujĮ Oisiibiuuibįs t ĮĮiazn aJBĮnu sif bq ■bsiĮjĮi i OABĮZBAĮB BUint(J SBjpUBS -5Į8ĮV 'atofisny sBurepasafA
-jsd
-ĮSJ „qaaĮ8^?B^enu?ĮĮBO5ĮĮ8un , -oiioųoBuBotunjnouEĮĮĮĮjųaaujĮ -uauinBr i&ĮtiĮĮa tpjfuad „sbįsbj hĮĮaiav" afAusdiBJis •BpiEĮiĮ OĮaAist alAjauinu oio’ -sbjjįįbį tisnui auiBĮsnfaEJd •snunisĮBd oabs uibį tųonp sijaĮOui 'OjAa ĮUPtJnj) ‘Bof ‘ofajouau sif psx 'lš*pox---•tuljfoui SĮĮĮSĮStfAĮ? pSUEĮĮĮed -r- jtjaĮoui oi od o 'fejAA ojoaį -ns BuiJid sBĄatp , Įapojj —
•lĮjĮnnjĮjad sol nijouaN — •SnfojAĮĮBĮĮS aUIOSBJdĮSĮB ĮBq žjapoM — -Bq •„ųaaĮajaBĮĮBnuąajBOjĮįBuno BUOUIZ OABS ns nq]B5Į -joųaBnBOUinjnjnojnBĮĮĮĮąųooM -uaumBX" >)AlB5Is Bn -tsau ĮBĮBUI įsįa npf sy —
■„sniupA“ sAuną snefej|y SBJnįq omiuneĮmoq jg iniĮaAOĮ U4BU1||AUI of smilu ‘ISVAS fe»euoa amei?ne(?n iBizpjĮSonN iBbO|Oiq •>( n — iBbnojp osjnq fejnefonzn t>l|ib eiq$iaj sapjjuj oįioa 9) I9P IHISVIS !n»euoa
hjuapnjs -q Al sneiuAqs OĮUIJB>|BA ji lejuapnjs Al J| III 6lOĮ|nqeĮ sęsiai ■hsnui 51 sonf aiĮnmiud ■souijom soiui|Auj sn>|a}au •temsneqs hsnf suiAbuaied iBi?poz sojnefonzn nbiar irinamz v ^oa
Įeiuijaid S310IDIH9 H jį oiojejįjieiuaĮs „ę»sAu -nef“ soį>|Aaoįs hqĮiem3Įew
svNaoava v
VISflH SI91V
snraoiHvaaM sBjsiĮPUJnz -jį i snmiVH a •snisdonJJĮ 'snĮJĮasonft -sbujbp — supupSsd ęuiss ounsnen au įpį iag -esan Ipl 'd<Bl • • -BĮĮ5Į SBJĮ BpBĮ ‘SP8Auq SP3 -tijIbjĮĮaj Ilnea uini?ĮB8 asonf? -nqpjpuaq djB, pnjl ’BĮsnBiS -npp jad au ubį |3jį soįuįa • 'hpuBfBA hiĮajĮ od • • -i?[ fu hb3 ‘PSAujį B3uĮ|PJĮĮaJ !n*IES is?n 'PįsįAįįpjįs fetfejpuaų t — tBĮuapnjs BunsfB — ‘ĮUiauN" :a]inioptsau ‘įsbuįpba ‘opelis
-jb art F?pox O ’ ’ ■’Pfl Ji ’PH nUlĮUĮĮOJĮSĮSt oįuįuįįojįs
OABpĮAJĮĮĮ
‘JĮOJI
Psįbu hjuĮjĮuajpd
-au BjsjĮSiSBd ĮBd djBĮ h()jOĮ ipne ojaĮft»fBj soluojsi 51 ‘SBĮĮBIĮS ed ouiįabzįubSjo oųjpp OĮU -ĮĮSJfOUI OĮĮBJĮS SBĮĮSnBĮpĮg ’v sBĮuaaop suiBĮSjnjĮBUijid h] -aui ĮBiuad on« 'ĮiųJ’P hpfoui -JĮ ĮBJUapnjS PB5Į ‘Pjįsįa aur -oiBd -stuBJBUĮUias BĮSįOiursau ■sojnjBiajil s?qAfspads (oi -ĮB5ĮS3U ĮBSĮA JĮ SĮĮBp IBĮ ‘ĮĮ?q -ĮB5Į ĮBJĮAĮB ĮOf) OĮĮBJįS ĮB?BUI jad ‘ĮĮAisfetn įbjįjįjįubjbabs Ri8?(Bdau :BtsnuĮqjBAS spjį ‘oi Įjojau hjuapnis sįįb(I -iįAjįįbi BĮSiaĮau OAnq ĮBd diB) stuaif hui|dpsip hj §t huĮtnezBa Į?po) ‘tlUinĮ ASĮOĮĮOJĮ ąjĮĮPĮau ĮBJĮUĮUĮĮOJĮS ĮB5ĮĮJOISĮ PĮSJĮĮMl -ud '^įjįAsįpį dĮB5Į ‘snuiuiBZ -3a jaud sajpĮBu sousįa ‘biu -JĮd hSĮA — pUBJĮapOJd puįpjį — ‘B?Buiau hĮjsrazafJd — hi -uapnjs -jį AK—II 91 epuaids -$iau jbp „souiaiųojd“ hĮOjfs :sausa?pui sop?q hjĮĮjojsi -ii -Į5Į JI SBUĮSOd ’V ‘SBJĮSUĮĮO 'J\ ‘ąinijByag o oabpįajįįį sbį -°5|S '„uinjojaid oissas" ęjĮĮBĮ jį ĮBisnBiJaS atl ppjĮ ‘ĮjAjĮBSBd puiįįbB iaqJB8 h5ĮU!U!5ĮaiOĮĮqiq jag -buįbiį hĮAnjaiĮ ^uįįjbubp JĮ BJĮĮĮBUiaĮBUI ĮlOĮJJĮnB — Į8Į bįsįuį OAnqau ĮBd djBĮ šutai Į 17. — ĮB5ĮUĮUĮj|aiO!|qjq tį i SAnq :snx§!B ĮBuapAi -iBĮuap -n)s £9 oįęjn) snunuĮĮOJĮSisi
aiaiin^Bj
hsnui Įauiaig —
■JNailOnOVM 9 •d aop -a guBjĮapoJd ojapn'Į -bj soĮįjoįsį !)sq,ao -npĮniĮau ub3 hinq |js5jds SB8a|Oj| suįs -onĮusajAA OAes ajdp 'instĮUj ‘ubui ‘BUIOUĮ2 ’Jbubp luag ĮBĮ§BUBd i8jį b[oaįb8 įbjįuįu -Į1O5ĮS OiaiĮUIĮBJ SOflJOlSĮ ‘BSUĮl puiBuipnfBdau sipd ouįuiįp -83 dĮBIĮ ‘BlUdAį ĮBĮ pB5Į ‘sA>Į -BSBd suinf SBĮuapn)s SBuaiA ‘ĮSOSaĮlUĮSĮU diBĮ- • •
ISOlJIISVd dlV)l
SPJĮĮJOISĮ Į SVM33AVH3ng ĮBJĮĮBA of IjaB IĮ -nq sauitsSuaĮS •ibiuoįbui įbubį PlUipd snui SBĮBĮISJOAtUfl ■į ) jį „bBnpp -BIJAI" ! !l!anu ‘SPĮOĮA SnBĮUJlA sausauiAz įjAsĮUBĮds auiBpsz afAĮtaĮP ‘siBuinj OĮaĮtsjaAĮun ns auiouizBdisns ‘ouAįsbj^ubj auiofoAnųBd nsf isBftsjniĮS^a sbįjibaI auiBfonziuBSjo 'so^ -ĮnZB-Į V 'aop OAOpBA OSJO^Į Įurtpappd auiBuiJfiBUBd sroj -uĮsnspĮ sonprof įbjį ‘soĮįdbz -įubSjo soįįiį jį OUItUnBiUIOlf
Ppapsd tĮfĮBĮBASĮBĮ ĮĮSĮBfBjd ĮPĮUlCpi 'SOĮĮBlĮSBd OUIĮABZĮU -b8JO OĮUĮĮS5ĮOUJ oqjBp pponp sopnBU SnpQ ĮBfOĮAĮsap bu -iaĮP feąĮBSsd } -tiBAĮbs h.rnBU 8Įjd UIBĮUBjdĮjdOU JBp SĮA sųaBnsp — 'ib5įįjoįsį ĮBtsjniĮ -BUlJld 'S8UI JĮ PB5Į ĮBĮg 'tlUIĮS ■npĮSf hisnpĮjĮBAt taq hum^uns B7BUI3U bįAjįsi inĮuapuĮS UIBĮ3 -uF^ouitsaą snĮaui snuutd Bip O otuiĮĮnsjĮ onu ipĮtĮtsĮBau" f.izpsJd ĮBd st nqjBAS ĮBqpq •niuiĮĮnBjĮ niauBUipip iĮiajS ns ĮĮui8A[Bd buhįbB SBfipnĮS (ois -jimsuijid ąsdA) OĮuapnĮS
vizavo vi»oi z\
SriĮJOĮSJĮĮaS OĮSĮlUIOi] ouiiunBfuiOiĮ fĮAA
snaMSdnaMs v
ssBJodnjB — spfaiĮĮaA SBtsnBrųjBAS bį? BpssiA nBtjBi •ĮBiUĮAspzn taq ĮBiJiraJod snĮajiĮUOĮĮ jį sįBAį oaAįx9IO3{ sadnjB sousįa^įsįįį s&idsds fef -Buiatps fejpuaų suiBunuĮUĮjĮsns suioįsįa įįAįbįs -nu tuippApuBą auinįsA[x ■nputjBBd ouiiJBĮnu BduiBĮ nBĮĮBA sotinu 'įįuįjoB -sd inąjsp sauouiaiid jį auioĮ -Bumu oįsjįub si ’ĮnAopBA sad -njB jį ĮusfnBAAĮBp „afaĮnfijĮ“ ĮlAĮSJBAsdu bBuįįsjįįį feuiis -auBJd 'spuitsauBid sbuibįsouj -sd OĮSJĮUE SI ĮntUĮĮĮUĮJĮSnS 'Otų -ĮjĮUĮ’Jtsns i ‘sBĮEJĮiaj bjA iaf 'įį -saĮATĮĮssd 'sĮBfoĮAĮsap h^AĮBp ns jį iĮaqĮEJĮĮSEd eBuįįsiį!X Į I ji saąAaiĮĮfiB hBnEjp oabs hĮij( buįįjoa diBJĮ ‘feuinAAĮJĮaja htu -ouiaĮjd huiĮjnĮ atds jį afAjus afauĮUiapBJĮB feqjsp OĮaĮiuiOjĮ oununsfuioJĮ OĮajĮn^ĮEj ajdn oubui Ojį ‘bąjnp so[Į3bzįub8 -jo ouiĮunnfuioĮĮ sadnjB a;dB auouionu oi bįjįojį ‘įsįuiop jpp onx 'OJĮĮBĮ EĮJĮ5ĮS SUIOĮl ■sįbįjį 'snuiĮfoBiaJEdi sniutu -auionsĮA opjįAa dtsjĮ 'sbįįbjįs -sd opĮajBjd Įapojf ‘asonui -pu soBAĮbs Įsouiisonj soįjį -OX ‘SOJĮJĮEJaĮIĮ ĮBUIBJĮUBJĮBd ĮJ -nĮ jb 'BfauĮuiuszn jni( 'sAįsbz -aijd sauijĮasau ‘sauiiĮas soiiį -ojį iniĮOnunEltuojĮ nuatAjĮaiJĮ ns ĮĮaqĮB5[!snd bBuįįsjįįį buiiJĮ -UĮjįsns saĮJd •srsBjodnjB sįbu -niuas hsjusf jį hidnjB hjįjĮ ns ĮĮaųĮBJĮĮSBd BUIĮĮB3 SĮBĮJĮJnpĮA soįjįAjįoui soisoĮSJĮnp ‘OĮaiĮniĮ -bj ‘SĮBĮBjĮnzaj hįdnjB hĮiJĮ ns ĮjuiBAĮEd bBuįįsjįįį snĮBĮĮnzaj snĮnpg snAEdnjBns įbuibjįuįį -įįb snĮuapnjs snstA 'ajĮsatuas
SĮBĮBĮĮnzaJ OUinUIOĮĮUBĮ hĮĮBJĮS -vd ‘nUlAjĮĮBĮ PUinĮAJĮOĮĮOJĮ ns ĮĮUlBAĮBd EBuĮĮBJĮĮSJ SnĮBĮĮnZ -aj sofĮsas Sziįbub hĮBĮĮnzaj sofisas soisnfasjd biąsdonpjĮ įįjįįįįb auitJnĮ ‘ĮsunsnBĮSĮ ĮBĮUĮUiapBjĮB idnj suinui nBiap •siĮSonj BĮJĮĮ3J inuiĮjĮuiJisns ■Puijoj ouiijĮUĮjĮsns sqjB Ojįiį -BinaĮ O ‘feĮĮJĮ au ĮĮUIĮĮBJĮdB &5ĮUĮĮ ‘buiĮjĮUĮjĮSns feĮSonjsd -au t &[aĮB O ' Į Į JĮ įĮSBZafjd sauiĮĮasau sautpods bĮsnpiq -JEAS auioufz ‘oiuisonjĮSBd -au Įap outuinzBa auiojĮĮBĮSiau PEJ( 'aUIEĮsjZBdljd 'BĮSJĮAABdaU SĮĮJĮBĮĮĮads ĮBJĮ 'nuiĮsonjĮssdau feAAĮJĮaĮOJĮ OJĮE3Į aUIBUĮĮĮBJĮ -dn sojai 'BĮSjĮAABdau ai f iaf 'snaųsĮsonu ojįoiu ib^sįsįa Įap -oi ’BĮSonjĮsau adnjB ouiiunBf -uion ĮnuiĮjĮUĮjĮsns psif ‘ĮapoĮ ĮEĮ JĮ -Bjau diBĮ ĮBUZBP ĮBqBq •IįApJįAa sonl nMĮABĮEĮĮiaJ OA -AĮJĮaĮOj] ošia njĮSĮJoBaĮEiĮ ns
SV9M0dflH9
- SVfHISA
SVISŪV19HVAS iaq 'nss diBĮs au Įnunpuajds ĮuiBuiĮtJd h)nq jnj| jį įeui -ĮSnnfJĮ ĮBĮUĮUiapBJĮB ĮUIOĮSJPAS įbįuiįj hĮnq jnj[ ‘bįoįa bį įį -dsĮ OĮEAijd sEUiiĄĮUĮjĮsns sad -njB ouiiunpfuiojĮ feuinBuEZPd jį Suisnnjp SuiuiapEJĮE zn ba -cjį — htuĮAEpzn sadnjB ouiiu -nnfuiojĮ hjsnBĮqjBAS sbubįa •feuiaĮqojd feĮ ĮĮauijBBu SPIES nsf SBlUIJĮUĮJĮSnS PB3Į ‘nešinau jpp ial nqjn ‘oįfjį
•snsB ĮSA ĮPUoBjEA O5ĮĮBĮ OĮjnjĮ od pBJĮ ‘sauiĮsaj[!x 'hiĮųnj 'įs^įiį ę'£ bįsįbįsi bjA nsf suiaif įbuoBjba sotąAuzsų ouof ĮlaisjBB jį ĮuisfonjnBĮsaĮĮ oqjBp snBĮSdonjjĮ j> oBįį pfnBĮBj|Įaj aip -sniaui jad ĮĮOnjnBĮsaj njĮuns sniuu -M ouaui ‘BuiBĮUBJdns buiįba -es •hĮaui OiaĮajĮ jpp sjįAa ipq
-jpp ĮBĮUĮDBjnBĮSaJ ‘bs8įx BĮ •jĮonu snBijoiny •SBpBSBĮ SOĮ?An?Bq -onĮuouiajĮB snq BĮ?AuzBq inf -aiĮ!qn[ hĮaui OOI7 so>Įaiot[qtq OUOf OpOJĮB UaipUBi; dĮBX SaUĮĮSĮĮOJAJ PBJĮ 'SĮĮajĮĮĮ BĮJĮia>Į ■įbBoįuou tbsįa bįsiįAa ĮBqjnp 't8ĮBX hĮĮqnj įsjįoį Į£ bįop -nBuns nsf sntsauaui tųaui his stuonĮSB jad -hĮfqnj ’ĮSJĮnĮ $£ auiofapiid jpp SjeįisejĮ hiĮqnj •įsjįįįį 89 zn hqjpp BĮJĮĮfie OAnq bĮaui &snd jad fitĮųnj ĮSJfnĮ 09 BĮJĮJĮS OAnq sįbįbui sįbįs inĮSJĮiĮ uiBig BĮjĮABnps tiBAujĮ SO5ĮaĮOĮĮqiq sbuiįsjįoįaj ĮBd diBĮ jį oįbs hĮjaauoif aĮapipau snq ĮBd BI3 hlaiznui sofiJOĮst OĮSJĮOUI SOAtlĮaĮ-Į afojĮĮĮqnd -saj buiJid atnisajnĮ afoiąAu -ZBq ouof afoĮonjncĮsay — SVNIJVOia d suiciBjĮiaj OĮ5ĮĮJ JĮ SofĮSBJĮSĮUĮUipB SUĮJ -OĮSĮ0JOjd BfoiĮPSBd PJĮ ĮBĮg žsnq BĮ? SBJI — :BisnB[x SBUįfpp jį ‘įiubp^jįjį? fef į 'SBAĮbB OdĮBJJĮ ĮBĮUapnĮg
-asoniĮOĮSEd
ppjAujpų ouof
IVNOOOA
savo -iaj aq sįįjįuįj atniĮĮuaA oi Įap ‘ĮĮS&jdsSĮ inĮuiAppzn uibjjįiį jfiĮ sntuijĮUĮjĮsns auipiĮĮnsg •huuoj soįįįįba sadnjB oui -ĮunnfuiOĮĮ hisnBiųjBAS bubįa bjA ĮBUIĮ JĮUlJISnS ‘OĮ ĮUBSĮPd -aNI ‘ĮĮJfnBjĮBdau jį ipoqonu UJA auiĮBABS ĮĮBd BUIJOJ OUI -ĮĮĮUĮJĮSnS JĮnf -SBUinBUĮDOtUa ‘SOUIJOJ SOĮĮJĮnBJĮBd BĮU3J3Į -ĮB jnj( 'SnUIĮJĮUĮJĮSnS OUItU -npfuio>[ ĮUBpaABJd nqiBAS sbį ?Bdx 'tĮsonjiSBd iBĮąędonjjĮ pu -ĮĮnq Įauouiaijd ĮBuaiAjĮaijĮ •ĮĮOnzĮUBBJO bĮĮZBJĮ BĮlĮiaj SoisaiĮ ppjf ‘uibį uaiA- ‘bįoaįbB -si 'BUĮĮqjĮp tiĮnųau BiuaĮqoJd b[ PBJĮ ‘SOĮĮEBJ 'SOJĮSĮUHUaAAB tqnq sof ppiĮ 'įįsjsįs auitjnĮ — 'tĮOĮnųoĮ ‘ĮĮOutzns t?jou 'įįoa -ĮBB sauouiz hĮUIĮBJĮS ‘ijĮĮBAOd ifburefaĮjpiB tiĮajni 'bjsx!l tų -jĮaised sauouiaijd jį įbįuiBubj hsnui psjĮ ‘ĮuiBpajON 'OJįAa! auotuaud bįjįoį įibjį ‘auBĮd auiiuiAzĮB įsnĮBUiioj 3ĮU Floų įįbB SBĮBĮĮnzaj Įaq sAsa8zĮĮq sįuijosį jįįį uaiA jį SuiiĮas PU -ĮJĮĮĮĮZn SĮBĮJBJĮ OĮUĮjnĮ OĮUĮĮ -ĮĮod softaBZĮUBBjo hsnui sotą -pd si ĮĮUBijĮnBĮdsĮ ‘auisa oiu -įBuaj oi — BisnBĮqjBAS peij ‘ĮĮSJĮtnznau aunjnĮ nfaAĮB npĮ -oj( Įaq_ nBĮąsx souibįjįiįs so( suiaijnĮĮ 'smaiĮ sijĮiaAOd sįuįd -ouia htuotnaĮjd hsnui bjA snq -JBAS dlBJĮ ’ĮIUĮĮĮSĮB BĮĮĮĮajafJ ĮsAujjnĮ sngB jį SBUiĮgonjisBd sn}įdonjj( jb sAsa3zĮĮq sįuįjo$į ‘p inuiiA -Euijoj OAAjjĮaĮOJĮ IjfiaAod htu -piBtau ojpp sauouiaijd soįspu -pd ‘afaAOjĮĮĮĮ hĮąuiĮst hunu ĮBiĮ 'aq Įapox įiuuįBuįį uipį jį 'nps jį pfnBjSĮBJĮaĮjd įIbįB -UĮUĮZfeS ‘SPUISnPf OUIĮUĮ5ĮU8ĮĮS -pdau EJĮaiĮ intĮaBnep 'oiuįjįįį -ns snPĮAqau hĮuapnjs jupsipd -3N hzonjq OAAjjĮaĮOjĮ ojaB hĮsnpĮqjpAS spubįa ejA SĮjniĮ 'ĮnuiiuiĮjaA OĮsaBĮa oBneip uipBuĮdiauĮjd feĮĮaJf pjiaiĮzn sauouiaijd sotspupd jį soįjįox •bfipuadĮĮs ojpppd uipf dipj jį snĮĮųni sqaiĮ od įsįa ppapns :sBUitfaqĮaS ojįuįuįįojįs adJPĮ hjuapnjs s&ĮĮĮdpj siPUisiĮĮaA ■|sd z 5! ei|a>l»V
SVSSNIOdriM V i„ofaA snpAre3“ r1!5!11!! ji 'staiĮPd sonl auniĮ ‘suibįj np -jpa hf ppx „auisaiB saqĮn3“ OAnq afoĮjĮAAOjs alois pjbs -PA ĮS 'SUIPUPjaĮBA soįjįAaoįs SCĮS 'SUIPJAa SUIPĮSjnjĮBĮIĮAĮajĮ 5(!x 'SĮPjaui SĮBtąupjĮas jį soniz -ba spįjįAaoįs OĮSĮĮod jį oqjpp i ppif ‘ouįįjįaį atjnjĮ įp>į ĮPJBS -pa ĮPiąueiĮas 'įpįoibįp snupĮd BjrpĮ npf tlfOjnPĮJĮAAOĮS SĮĮBp o ‘njspj saqjP3 OĮOĮĮSjaAĮUfĮ OfoUPAOpdB felĮUĮUĮUIJld SĮUI -oįjįAaoįs hjuapnjs isfeuiĮUĮdnj f?ja8 zn sįuoBįjo -f 3op snij -OĮiĮajOJd ‘bftBjaua fejaupjĮuas -sįbu jį bqjpp hunps zn siuntu OfOJĮSp fejJPJĮ JPp SPJĮUĮUĮUIJtd of^PfoJI ‘oįpįs ojpuaq aud įsįa auipiĮuajĮsns 9įjp>į jpq soįBAįbu suiojpsb sojpsb ĮBĮSnPĮJSĮĮĮ JĮĮX 'StĮUIĮSĮ BU iBjĮ SĮSPĮąajj ‘hjpsp aq puiaĮsdeau spjjsauias spuatAjĮaiiĮ 'snpqpjs -onu ojįbįN 'ajfnpjųnu hjpsp JĮ ĮJOJI O 'ĮSOSdAS ĮĮĮ5Į ‘ĮĮUIIJ ĮPfOjnPĮJĮAAOĮS ĮU3ĮA -feAB'Į -OA soįjįAaoįs pĮsnĮOPUi snojaĮĮ j; hfaA Bnpp i’Įzpiafnu spu -pįuv jį spzonf ‘spuaD įspįB tpq SĮĮpp įĮoBuįuiįįjįsį -Bnpp OAnq hfojnpĮiĮAAOls htunBS sau 'snfojnPĮjįAaoįs snjouPAOp -dp nptqpĮ onl o ‘snuiĮlouBA -opdp snsĮA tjAspjns niĮuns ai -Aįįjs afoj SĮauiAzĮSPd — „oi -pjs atjd feqjpp hSBU ZfĮ" nu -tpjo 'sajĮUĮUiuiĮas sojsnpĮjaB — ntĮppaui „OĮzpuiĮJĮg“ ‘bqjpp fejaB zn šia — njsBj saqjB3 „sojAĮd" 'nuioĮdip „saĮaiĮJOpų" 'snjĮjnBp įuįapj PqjBp fejaB zn — „SĮĮaiĮjnBp SĮSPĮĮP2" nu!P -JO 'tUĮpaiJĮS hĮJĮĮPJĮ įubuįuibB bpjoiĮaj bĮiĮaisEd zn — hįįbp -aui „hĮJĮĮBiĮ tiĮhjĮpg" 'tUĮpaĮJĮS ouojaq įupuįuibB ’&uAjįojį feĮ -sjjnp zn ĮĮOUBAopdp OAnq nq -ppaui „oifajuauiaa oIojuįj" snjspj sojĮappd iaq snuiOĮdtp „ouip -snedsjp" jpd dipj o 'sntĮppaui siiaps aBiajst „suiaisnlauiAzis
-Pd" spubįs soįjįAaoįS feqjpp hsnui feiaB zn jpį psįa — įpį -sej saqjpB jį sousAop ‘įpuiįu -ĮJĮĮ8AS OjajĮSJOAĮUpi SĮ hĮOBAS' ‘ĮPjzpoz soifappd ojĮUĮUtuiiĮd ' ■supjatĮ aq. saAnįsĮBĮSĮ juaq ' — ĮSaĮlUPpOSdĄS ĮSOAPĮ5ĮĮJ Intu " -Ajppzn uipBuĮuiįįjįSį tPloinBĮ -jįAaoįs jį ’olojsnu shjatĮ s&Įįį ’ souarp Šsnd įpaoįsįb soqAp -įpa OĮJĮnĮOJĮ ‘sjuAdy -y sntjoj : -ajjĮas sofiapŽĮtreBio oununpf -uiojĮ ojajĮniĮPj ‘stĮaijsdnjĮĮg ’y - ' stiĮjoĮajjĮas oiaJĮiuojĮ ouitunpĮ" -tuox £1AA ‘si.uoBtjp f oop sriĮJOjĮĮaJOjd lojajĮsiaAturj si ĮPĮąaAS ojįAaįp PuiAjppzn soį -jįAaojs PBuįiuįįjįsį Į 'BABpiad -au uipjįbįu sajajpjsa puipuipd ĮfOiąajĮ ĮPĮ ‘ĮPJĮĮ ĮPlUaĮBUI OA -spuaAAB įoa htiipuind hfajAp" huiiid od iaf saAnj8ĮBqpd spBuįuiįįjįsį aidp jpqpp o ■ -Ji-pu soįjįAaoįs. hsnui dipiĮ auiof -apA|si o ‘sntąąAS t auiajatAjĮ -įspj ajĮajĮisBdau ssptaA soį -iįAaoįs įojį ‘nqjpp auiaAOJJĮde bf dipj jį siPĮĮUĮUĮunas sįbBuįį ■ -3AS įpubįou auiapoiispd Įaq ‘sniąaAS f PI saui auiajaĮAq -Bd •ajĮĮĮĮĮĮBjĮ BuajĮ OAnq nl -oįAįsjįįjjį nfonisriBĮiAA jaq 'įs -ĮA aUIOfĮĮSJįĮJJĮ •„•relOĮAĮS5ĮĮJX" jį ;jnq Įinj įpį 'jppjPA pjA nBiap •„ppohBpd hfhupjĮiy“ pBiazn hĮuapnjs :snspjps hjpjs -pd soįjįAaoįs t pįAspjI 0Anq į Į jį npĮĮEBpd jaq ‘„soĮoįuįįįpui" oaps „ĮĮAjsjĮĮjjĮpd" auiofaĮPB -au įpBįįi (oAppapippd pdjBĮ sof ‘snlazn ĮnjatĮ) sbjįuįuįui -tas jį ippond ‘pjAĮd odpĮ jujį ‘hAUĮjtA jį auiotajnĮ ‘ps3įx ■iiunBupp njtAĮB od auioBĮPA įpį ‘nBojs od auiouaAAB Įap •ĮPUĮPUIPd ipĮpjįup Įsagas ibis -npĮjag apuajdssi įbjįįįpujoį -pui lujAppzn fs jį snpiA jįoįį ‘ajosi of jįbįį įzpjB hjnq pBtį '„buiPU“ OABS įjAjĮJPAĮdB dipij ‘OAnq suiBfojnPĮjĮAAOjs sAu -ĮAppzn sĮUĮpuuBPd sadnsag aijd asauidsĮsd amouaAAB ’įB |sd z II B»ia>tlV
čl3W3IS dlVX o
wnaoH9id oissasllllillllllllllllllllllllllllinillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinillinillllllllllllllllllllllinilllllinilllll SVHIN3AA9 ONiNnvrwoMlllllllllllllllinillllllllllllilllllllllllUIIIIHIlllllll vavsvA VMSiiNaanis