VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI. VIENfKllE'j
SIAME NUMERYJE SKAITYSITE: apie pilkapius ir piliakalnius, apie universiteto biblioteką, apie paprastą ir sudėtingą kūrinį. . . MATYSITE: scenos užkulisius, draugus iš Moldavijos, jaudinančias scenas Vilniaus geležinkelio stotyje. . .
nt Ji >!■ ta i. ran:>. j
S k; ša' at l! . lt )k-
avi it a :ėt, i-a va BUį yos
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
/JLSLZSLSJL9-SiSLSl.SLSLSiSi.Sl.SiSLS.S.SJi.Si9JlJLSlJLSLSi.SiSLSiJLSl.A.SLAJiJlA:
Pakelkime profsąjunginį darbą į aukštesnį lygį
Mūsų šalies profsąjungos, tarpu auklėjimo darbas reika gimusios 1905—1907 m. re lauja tuos klausimus žinoti ir voliucijos mūšių ugnyje. Ko juos tinkamai išspręsti, nes rba munistų partijai vadovaujant. priešingų atveju auklėjamasis c. . i vaidino didelį vaidmenį tiek darbas bus formalus, dogma IV. paruošiant, tiek ir pravedant tiškas, o tuo pačiu ir nesėk Yra visa eilė kitų 1 ... Didžiojo Spalio socialistinę mingas. Cu. evoliuciją, kurios 40 metines klausimų ir motyvų, kaip ra n mūsų liaudis ruošiasi Iškil cionalus lėšų sunaudojimas, mingai paminėti. Nemažesni tinkamas ir racionalus apskai C:, vaidmenį jos suvaidino ir vi tos organizavimas, vyresniųjų it : suose mūsų socialistinės staty draugų perdavimas jaunes Ei■ bos etapuose. Bet dar dides niems savo patyrimo profsą ku ni uždaviniai prieš mūsų prof junginiame darbe ir kiti, ku u . sąjungines organizacijas stovi rių dėl vietos stokos nėra ga t šiuo metu, kada mūsų liaudis, lima išnagrinėti. s TSKP vadovaujama, spren Todėl ieškant kelių mūsų džia komunistinės visuomenės profsąjunginių organizacijų mūsų šalyje trumpiausiu lai darbo lygiui pakelti ir vaid ku. sukūrimo uždavinį. V. I. meniui padidinti, o tuo pačiu Leninas moko, kad profsą pagerinti auklėjimo ir mokymo jungos ,,yra auklėjimo orga darSo procesą, pakelti mokslonizacija, įtraukimo, apmokymo tiriamojo darbo lygį, yra bū organizacija, tai yra mokykla, tina dėstytojų ir studentų prof valdymo mokykla, šeimininka sąjungines organizacijas su vimo mokykla, komunizmo jungti į vieną organizaciją ir mokykla” (Lenino Raštai, 32 visą darbo svorį perkelti į t., 2 p.). profgrupes ir fakultetų prof Mūsų universiteto profsą biurus, kurie turėtų turėti at junginės organizacijos Jungia skirus profbiudžetus. apie 4000 narių. Tai viena di Antras klausimas, prie ku džiausių respublikos profsąjun rio man norėtųsi sustoti Ir ginė organizacija. Tačiau jos kuris, mano nuomone, turi įtaka, tobulinant mokymo ir taip pat lemiamos reikšmės auklėjimo procesą, kovojant už keliant profsąjunginį darbą į geresnes darbo sąlygas, yra jam tinkantį lygį, yra profnežymi. grupės Ir proforgo vaidmens Pravedant šių metų ataskai pakėlimas. Profgrupė turi tap tinę-rinkiminę konferenciją, ti pagrindine mūsų profsąjun mūsų profsąjungos nariai tū ginio darbo grandimi, nes ten li aštrios kritikos ir savi- pagrindinai vyksta gamyba — kritikos pagrindu Iškelti visus auklėjimas, mokymas ir moksesamus mūsų_ profsąjunginiame lo-tiriamasls darbas. Esama darbe trūkumus ir surasti bū- padėtis, kada profgrupėje ne dus jiems pašalinti. dirbamas beveik Joks profsą Viena iš priežasčių, kuri junginis darbas ir proforgo trukdo mūsų universiteto pagrindinė veikla apsiriboja proforganlzacljoms pagerinti vien nario mokesčio rinkinmu, darbą, yra jos nevykusi, nie toliau negali būti pakenčiama. ku nepagrįsta organizacinė Profgrupėse — tiek dėsty sistema, t. y. buvimas dvie tojų, tiek studentų — turi bū jų atskirų profsąjunginių or ti sistemingai organizuojami ganlzacljų — personalo lįj gamybiniai pasitarimai — studentų. Juk įstaiga viena.' drausmės, pažangumo, moks-amybos procesas vienas, ga- lo-tlriamojo darbo ir kitais mybos tikslas vienas, tuo tar klausimais. Dėstytojų profgu•žy pu visiškai neaišku, kuriems pėse proforgas visą dėmesį tu tikslams tos gamybos dalyviai ri sukoncentruoti auklėjimo, yra susiorganizavę į dvi prof mokymo ir ypatingai mokslo-tisąjungas. Atsiskyrimas silp r.’amojo darbo pagerinimui, nina ryšį tarp profesorlų- nes mes turime katedrų, kul dėstytojų ir studentų, neduo tas darbas vykdomas nepaten da galimybės bendromis Jė kinamai. gomis tobulinti gamybą, t. y. Tam pasiekti reikalinga auklėjimo, mokymo ir mokslotiriamojo darbo procesus, ir pažiūrą, kad proforgų darbas iškelia papildomą darbą nusta apsiriboja vien nario mokesčio tant ryšį, bendradarbiavimą rinkimu, pakeisti ir jo vaid tarp dėstytojų ir studentų menį profgrupėse pakelti iki profsąjunginių organizacijų. katedros vedėjo padėties. Jis Buvimas vienos gamybos ba vienodai su katedros vedėju zėje dviejų profesinių organi turi būti atsakingas už kated zacijų veda prie paralelizmo, ros darbą ir jo organizavimą. dubliavimo- ir neekonomiško, Tam pasiekti į proforgus tu G taip visiems trūkstamo darbo ri būti renkami gabiausi ir Ist laiko eikvojimo. Šiandieną energingiausi studentai, o dės mes turime padėtį, kada stu tytojų grupėse — profesoriai, as dentų ir dėstytojų proforganii- docentai ir dėstytojai, kurie ge zacljos sprendžia atskirai mo aktyviai dalyvauja mokymo ir .11 kymo ir auklėjimo proceso mokslo-tlrlamajame darbe ir iri: pagerinimo, bufetų, valgyklų yra energingi asmenys, kurie l ' veikimo pagerinimo ir eilę ki ne tik savo pavyzdžiu skatintų kr tų klausimų ir dažniausiai kitus gerai dirbti ir keltų nesėkmingai. mokslo lygį, bet galėtų mobi fa- sprendžia juos K Nesėkmingai todėl, kad tai lizuoti ir pareikalauti iš kiek klausimai, kuriuos vieno profgrupės nario, tame a: bendri bendrai tik ir galima tinkamai tarpe ir katedros vedėjo, griež .. Išspręsti. tai vykdyti sudarytą mokslota Dėstytojų profsąjunga visiš tiriamojo darbo plAną ir ge ž- kai neužsiima studentų bulti- rinti auklėjimo ir mokymo iais klausimais, jų gyvenimo darbą. M. RAGEVICIUS it i įlygomis, bendrabučių klausi Universiteto Vietkomo mais, studentų laisvalaikio ir IG! pirmininkas oilslo klausimais ir 1.1. Tuo los
)
SĖKMĖS, DRAUGAI!
GARBINGAS JUBILIEJUS įžymiam respublikos moksli ninkui, Lietuvos TSR nusipel niusiam gydytojui, mūsų uni versiteto propedeutinės terapi jos katedros vedėjui docentui Mykolui Marcinkevičiui suėjo 65 metai. Gimęs ir augęs ne turtingo valstiečio šeimoje, ju biliatas išėjo sunkų ir vargin gą gyvenimo kelią, kol Išsi mušė į mokslus smetoninėje Lietuvoje. Mokydamasis vaka rinėje gimnazijoje, universite te, jis dirbo įvairų darbą — pradedant techniniu sekreto rium, baigiant vaistininku. Ei damas gydytojo pareigas pro vincijoje, jis drauge dirba Ir mokslinį darbą: parašo diser taciją ,,Blužnis kaip kraujo rezervuaras”. Išvadavus Vilnių Iš hitleri nių okupantų, pirmųjų univer siteto Medicinos fakulteto at kūrėjų tarpe matome docentą Marcinkevičių. Jis — fakul teto prodekanas, paaukoja daug energijos, Iniciatyvos, organizuojant propedeutinės teiapljos katedrą, kuriai tryli ka metų vadovauja. Pradedant 1948 metais, jis savo moksli niuose darbuose jau plačiai gvildena opaligės gydymą. Jis pirmasis respublikoje įdiegia šios ligos gydymą miegu, pa ruošdamas šia tema ir dakta
ro disertaciją. Pokariniu metu trys jo vadovaujamos katedros dėstytojai apgynė <11sertacljas medicinos mokslų kandidato laipsniui įsigyti. Daug dėmesio M. Maralnkevlčius skiria Tarybų Lietuvos
meniniu darbu — jis Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos narys, respublikinės ir Vilniaus miesto mokslinių medicinos draugijų aktyvų narys. Per įvykusį iškilmingą ml-
Mūsų universiteto studen tai kartu su kitų Vilniaus aukš tųjų ir specialiųjų mokyklų studentais, karštai atsiliepė į partijos ir vyriausybės kvieti mą padėti, kolūkiečiams sudo roti šią vasarą išaugusį gausų derlių. Kiekvienoje grupuėje, kiekviename fakultete buvo sudarinėjamos talkininkų bri gados. Trečiadienis. Aikštėje prie centrinių universiteto rūmų pilna mašinų, atvykusių iš tų kolūkių, Į kuriuos vyks talki ninkai. Vis daugiau ir dau giau renkasi kelionei pasiruo šusių studentų. Aplinkui skamba jaunatviš kas juokas, kalbos. Juk įdomu, Į kokį kolūkį tuoj išvyks, kaip ten reikalai. O, gal būt, kai kurie paklius net į savo gimti nę. Juk nemažai mūsų tarpe yra studentų iš aplinkinių ra jonų. Doc. M. Marcinkevičius su stu dentals apžiūri ligonį. Vadovai praneša į kokius kurortų, Jų gydomųjų fakto nėjimą jubiliatą šiltai pasvei rių propagavimui. Su moksli kino fakulteto darbuotojų rajonus bei kolūkius teks va niais pranešimais jis dalyvau vardu dekanas docentas S. Pa- žiuoti. Skirstomos mašinos. ja respublikos gydytojų suva vilonis, Vilniaus miesto III li Kiekvienas skuba susirast ge žiavimuose, konferencijose, goninės vyr. gydytojo pava Estijos terapeutų konferencijo duotojas d-ras J. Narkus, ka resnę vietelę šalia mylimo ar mylimos, šalia dainininko ar je Ir kt. Energingą mokslinę tedros personalas. anektodų žinovo. veiklą jis derina ir su visuoDoc. J. Skliutauskas štal jau žinomos mašinos, rajonai, kolūkiai. Palydintieji linki draugams sėkmės darbe. <? Sunkvežimiai pasijudina. Į Anksti sukilo penktadienio kelios minutės visų žvilgsniai dirbai?” Sunku grįžusiems at-? Nemenčinės, Trakų, Molėtų, ryte visų bendrabučių gyven krypsta Į tą pusę, iš kur turi sakyti į visus klausimus, sun-? Vievio. Švenčionių ir kitus ra ešelo ku atsakyti į visus nuoširdžius? jonus Išvyksta daugiau kaip tojai. Nespėjo nuaidėti plr pasirodyti talkininkų sveikinimus. \ 1000 mūsų universiteto stu rrieji rytmetiniai kurantai, o nas. Bet jo vis nėra ir nėra. — Man ir gėlytės nuvysi Studentų tarpe sukinėjasi ir 4 (lentų. Gėda bus ir draugėms tokias dėstytojai. Kiekvienas ieško4 padovanoti! — liūdnu balsu „savųjų”, nors visi vienodais Kartu su studentais vyksta prabyla mergina, su didele brangūs, laukiami. Medicinos4 ir dėstytojai, kurie vadovaus talininkų brigadoms. gėlių puokšte rankose. fakulteto dekanas drg. Pavl-4 Sėkmės, draugai! — O tu nesijaudink! Tos lonis jau spėjo sugauti vie-4 tavo „draugės”, gal būt, ne ną iš tų „savųjų”, jau spėjoj taip jau ir užpyks, — atsilie senu įpročiu paklausti, kaip pia jau kita iš būrio. — Štai sveikata. Ir tik Išgirdus tei Ir mes turime puokštes, o dėl giamą atsakymą tarp jų prasi nuvytlmo nė klek nesijaudi deda kalba apie derlių, darbą, name. . . kelionę. Panašių pokalbių tą rytme Po pusvalandžio visi, kas tį galima buvo išgirsti klek mašinomis, kas pėsčiomis pa ,tlk nori. Iš reproduktoriaus pasigirs traukia bendrabučių link. Nors ta diktoriaus balsas: „Trauki kelias nuo stoties ne taip jau nys iš Kazachstano atvyksta Ilgas (o ypač kai tiek daug už 10 minučių". Prasideda įdomios kalbos), bet kiekvie pastebimas sujudimas. Visi nas iš pasitikusiųjų nors ke skuba, stengiasi užimti kuo lis žingsnius stengiasi paneš kambariuose, koridoriuose jau geriausias vietas, atsistoti kuo pasigirdo balsai, skubūs žings arčiausiai prie ketvirto kelio. ti draugo čemodaną, nors mi Pagaliau pasigirsta ir skar nutei atpalaiduoti draugą niai. Atsitiktinai pakliuvęs į bendrabučius tokiu laiku, būtų dus garvežio švilpukas. Po nuo sunkios naštos. nustebintas — dar tik septin minutės, kitos pasirodo ir Bendrabutyje vėl nuošir tos pradžia, o jau dauguma dūs sveikinimai, kalbos su pats juodasis milžinas, temp ant kojų. Tačiau patiems gy tais, kurie dėl svarbių prie jų krūtines puošia blizgantys ventojams čia nebuvo nieko damas paskui save ilgą są žasčių į stotį negalėjo pakliūti. medaliai, o ne vienas parsive nuostabaus, viskas atrodė nor statą. Trankiai užgroja orkest Šauniai padirbėjo tolimaja žė net po keletą pagyrimo ar malu. k kaip čia nesikelti ras, kyla tikras sąmyšis, kuria me Kazachstane musų studen- garbės raštų. Daug šimtų ki anksčiau, jei žinai, kad už va me ir susigaudyti sunku. Iš lometrų jie pravažiavo vaiz landos grįžta draugai iš toli dingomis vietovėmis, daug pa vagonų pasipila talkininkai, mojo Kazachstano, kaip čia matė, apie ką pirma žinojo tik neskubėti jų pasitikti, nuo vyrai ir merginos, su kuprinė iš knygų ir žurnalų. širdžiai paspausti ranką. mis, ryšuliais. Visi įdegę, suKada baigėsi darbo diena ir Vilniaus geležinkelio sto tvlrtėję. Vyrai beveik visi atėjo vakaras, ne viename tis. Vestibiulyje ir perone Jau barzdoti. O tos barzdos, barz kambaryje galėjai matyti susi pilna žmonių, bet jie iš įvai būrusius studentus apie talki rių pusių vis dar plaukia ir dos! ninkus ir besiklausančius įdo Prasideda nuoširdūs pasi plaukia, čia pavieniui, čia ne mių pasakojimų, apžiūrinėjan dideliais būreliais. Informaci sveikinimai, kalbos, juokas, čius garbės raštus, medalius, jos biuras gulte apgultas. lyg kruša pasipila bučkiai. . . galėjai išgirsti ir linksmas Kiekvienas klausinėja, teirau Štai, nespėjo iš vagono išlipti dainas, juoką. Taip draugai jasi, kada ateis tas visų lau vyrukas, o jau priėjo lyg įbes sutiko draugus, šauniai pasi kiamas traukinys. tos dvi merginos. Ir kur tik darbavusius bendram visų la Peronas. Nors rytmetis pa pasisuksi, kur tik bepažvelgsi tai. Daug sumanumo, energi- bui. prldėjo jie nuimant derjos sitaikė nelabai malonus, pūtė pirmiausiai išgirsi bevelk vie J. Šarūnas ____ plogana žvarbus vėjas, — bet ną ir tą patį klausimą: „Na, lių milžiniškuose stepių žmonės laukia kantriai. Kas kaip? Kaip kelionė, Kiek už- tuose. Todėl nenuostabu, ka<’ Nuotraukos A. Šarkio
DRAUGAI SUGRĮŽO
i
v
mes dirbom, kokias ’Jsucimu- ■ sprendėm, kas mus daugiausia | domino. Galiu pasakyti tik viena: komjaunuoliška šeima 1957 metai buvo istoriniai me- ir dviejų skyriaus vedėjų. Tokie paspartins fondų tvarkymo dar ( buvo tvirta. tai mūsų senos bibliotekos gyve- svarbūs skyriai, kaip bibliogra- bą, pagerins skaitytojų aptarna Greitai prabėgo tie vienuo m. pinigų reformos, tai buvo Dažnai grupėje įsiliepsno- nime. Šiais metais buvo išspręsti ,finis, ___ skaitytojų aptarnavimo, vimą skaityklose ir abonente, iš lika metų. Rodos, taip nese tik keletas kepaliukų be kor plės politinį-auklėjamąjį ir kulsenų spaudinių ' ' tvarkymo, ■ ■ J niai iš tolimo Žemaitijos už telių perkamos duonos. Prieš. davo karštos diskusijos, o jau seniai keliami bibliotekos tei- fondų ir rankraščių, specsaugojimo, vi tūrinį-masinį darbą su skaityto kampio karo išdaužytais Lie akis iškyla daug sunkių valan komjaunuolis čia tik vienas. Ir sinės padėties sustiprinimo ir sai neturėjo savo skyriaus vedėjų jais. Ypatingas dėmesys dabar tuvos vieškeliais skubėjau Į dų, ryškių epizodų ir jie nepa tekdavo atlaikyti frontą, kol į etatų praplėtimo klausimai. Šių bei jiems vadovavo, nešda bus skiriamas bibliografiniam Vilnių, į universitetą. Su ma mirštami. Ir tais sunkiais po talką per sekančią pertrauką metų gegužės 6 dieną TSRS etato mi didelę atsakomybę ir negau darbui. Ir tai ne vien informacinimi kartu važiavo kuprinė kario metais mes įsitikinome, ateidavo draugai iš kitų gru Aukštojo Mokslo Ministras pa dami už tai jokio papildo niam-bibliografiniam darbui, ku bulvių ir didelis noras moky- kad Tarybų valdžia rūpinasi pių. Su malonumu prisimenu skelbė įsakymą, kuriuo pripažin mo atlyginimo, eiliniai bibliote ris buvo vykdomas iki šiol ir ku kovingus komjaunimo susirin ta Vilniaus universiteto bibliote darbo žmogumi, daro viską, kimus. Jie buvo tartum šven kai titulinės mokslinės bibliote kos darbuotojai. Biblioteka ne ris bus dabar žymiai praplėstas kad jam būtų geriau gyventi. tė, nes susirinkdavom visi. kos teisės ir vardas. Sutinkamai turėjo tokių būtiniausių etatų, ir patobulintas, bet ir moksli Daug dėmesio skyrė ir mums, mes kartais perlenkda- su šiuo įsakymu rugsėjo 13 die kaip restauratoriaus, fotolabo- niam bibliografiniam darbui. studentams. Mūsų padėtis vis Tiesa, vom, darydavom klaidų. Bet ną Ministerija patvirtino ir' nau ranto, knygrišio. Ir jeigu,'biblio Biblioteka turi numatyti dabar gerėjo. Gyvenimas virė, ir stu ką teka atliko nemažą darbą, tvar savo darbo plane įvairių biblio jaunos galvos. Už tat jus bibliotekos etatus. dentija negalėjo būti jam abe musgi, kydama savo gausius fondus ir grafinių rodyklių, biuletenių, me visada auklėjo, padėjo, jinga. Reikėjo užimti savo vie vadovavo partija. Ji mums ro Universitetų bibliotekos yra organizuodama skaitytojų aptar todinių leidinių paruošimą ir lei tą, reikėjo pasirinkti, su kuo dė kelią, išmokė mus būti ne tik mokymo ir mokslo pagal navimą, tai tik didelio jos dar dimą. Kartu su bibliotekininkys eiti: ar su tais, kurie kuria tvirtais bet ir savarankiškos įstai buotojų kolektyvo darbo rezulta tės katedra ji organizuos moksli ir atkakliais tarybi binės, naują, gražų komunistinį ryto niais žmonėmis. gos, kurios įeina į Universiteto tas. nius seminarus, konferencijas jų, ar su tais, kurie žiūri į sistemą mokslo — tiriamojo ins Dabar bibliotekos padėtis iš bibliotekininkystės, knygininką sŠią vasarą man, kaip uni tituto teisėmis. Jos privalo aptar praeitį ir niršta dėl kiekvie versiteto delegacijos vadovui, nauti su dėstytojų-profesorių per pagrindų pasikeitė. Bibliotekos tės ir bibliografijos klausimais no tarybinės santvarkos laimė teko dalyvauti Bibliotekos naujos struktūros Pasaulinia sonalu, aspirantais bei studen darbuotojų kolektyvas išaugo iki jimo, o gal su tais, kurie abe me studentų ir VI 60 žmonių. Su tokiu kolektyvu ir naujų etatų patvirtinimas yr i jaunimo festi jingi viskam, kurie ramiausiai valyje Maskvoje. Džiugu, kad tais visus asmenis, dirbančius jau galima atlikti didelius dar brangi dovana Universiteto bib kurios nors srities mokslinius Ima viską, kas iškovota kitų studentų liaudies darbus. Be to, kaip jau ne karią bus. Tas kolektyvas išaugo ne liotekai, sutinkant Didžiosios darbu, o patys ateities labui universiteto vien savo skaičiumi, bet ir ko Spalio Socialistinės Revoliuci dainų ir šokių ansamblis tu nepajudina nė piršto, nebent rėjo tokį didelį pasisekimą, buvo pabrėžiama aukštųjų mo kybiškai. Sustiprinta bibliotekos jos 40-metį. kyklų bibliotekų pasitarimuose, vadovybė: biblioteka gavo direk pakritikuoja, kad dar maža. L. VLADIMIROVAS parsivežė aukso medalį. O juk VVU Mokslinės Bibliotekos Šitame dideliame studentų ir šitas kolektyvas, išgarsinęs universitetų bibliotekos turi tapti toriaus pavaduotojo mokslo rei savotiškais metodiniais pagalbi direktorius kalams etatą, visi skyriai gavo būryje ėmė Išsiskirti aktyviau mūšių universitetą, išaugo iš si žmonės, kurie pajudino vi mažutės liaudies šoklų grupės. ninkais visoms aukštųjų mokyk savo vedėjų etatus, gauti restau sus, dirbo didelį visuomeninį Juk mes, komjaunuoliai, šokių lų bibliotekoms atitinkamos res ratoriaus, įotolaboranto, knygri arba srities teritorijoje. šio etatai, kas leis atkurti prie darbą. Tai buvo pirmieji uni grupės nariai ne tik prisidė publikos Veiveriai—Kapsukas— Štai kokią svarbią vietą turi už 1046 metai. Buvo daug to versiteto Ir fakultetų komjau jome prie šito kolektyvo iš imti universitetinė biblioteka, ko bibliotekos knygrišyk'ą, pradėti Kalvarija kių. kaip aš. Vieni atėjo matę nuoliai. Jų buvo nedaug, bet augimo, bet buvome ir pir kie platūs ir svarbūs jos uždavi knygų ir rankraščių restauravi mo darbų, organizuoti fotolabo Trys dengti sunkvežimiai karo audras, ginklu iškovoję jautėsi, kad tai didelės ener mieji fakultetinės saviveiklos niai. ratoriją. Kai kurie svarbūs su užrašais ..Ekskursija” spa sau ir kitiems teisę į mokslą. gijos, drąsūs ir gabūs žmonės. organizatoriai. Visuomet pri Vilniaus Universiteto bibliote mokslinės bibliotekos skyriai pa lio 5 ir 6 dienomis riedėjo Jie jau žinojo mokslo kainą Jeigu nebuvai Tarybų valdžios siminsim tuos iškilmingus va rudeniškais Suvalkijos vieške ir suprato, kuris priešas, ku priešas, negalėjai nesigėrėti karus, fakultetų saviveiklų ka yra didžiausia ir turtingiau didinti keliais etatais. Su pasikeitusia bibliotekos liais. Neramus krovinys — ris draugas. Atėjo ir buožių šių žmonių darbu. Jie buvo peržiūras, kur susirinkdavo sia respublikos knygų saugykla, teisine padėtimi ir išaugusiais tikras nacionalinės ir pasaulinės jaunuoliai ir merginos su stu sūnelių, kad kariuomenės iš mokslo pirmūnai, dirbo sun pasidžiaugti savo darbo rezul vengtų. Buvo daugelis Jau kiausius darbus, atstovavo Ir tatais ir kovoti dėl universi kultūros lobynas. Tačiau kartu jos etatais, pasikeitė ir bibliote dentiškomis kepuraitėmis kai dirbusių gamyboje, ir tokių, gynė studentijos reikalus. Tas teto saviveiklos pereinamosios su tuo reikia pripažinti, kad ligi kos uždaviniai. Žymiai išaugo kur išlipdavo iš sustojusių kurie atėjo tiesiog iš mokyk mažas komjaunuolių būrelis taurės. Tai puikios tradicijos, šiol bibliotekos etatai visiškai jos gamybinis pajėgumas. Turi sunkvežimių ir būriavosi apie los suolo. Atėjo ir žmonės su tvirtai stovėjo jaunimo prieš kurias universiteto komjau neatitiko jos paskirtį. Visas di padidėti ir jai statomi reikalavi ekskursijos vadovą dėstytoją J. Bulotą. skirtinga galvosena, įvairio akyje ir buvo jo vadovas. Aš nuoliai neturėtų užmiršti, o džiulis bibliotekos vadovaujantis mai. Išaugęs bibliotekos kolektyvas — Kas jus į tą musų Kaimis pažiūromis, tikslais. Atėjo dažnai prisimenu tą laiką ir fakulteto komjaunimo vadovai aparatas susidėjo iš direktoriaus atslprašančiai vari ją. . . — susimąstau: iš tokio mažo bū geriau jas organizuoti negu mokytis. šypsodamosi Užklausė savo O sąlygos buvo sunkios. relio komjaunuolių išaugo to iki šiol. skambiąja tarme suvalkietė. Vienintelis bendrabutis Tau kia didelė Ir stipri universite Platus visuomeninis darbas, Mes, vienį greičiau, kiti Jos žingeidumas greit buvo ro 4. Ir jis — tarp griuvėsių, to komjaunimo organizacija. sportas, saviveikla netrukdė no mus, padarė atsparius. Mes vienišas, nukentėjęs, daugelis Ir aš manau, jei pirmieji Uni mums gerai mokytis, būti įvertinom, ką reiškia duona, vėliau, tapome tikrai sąmo patenkintas: — Šitoj vietoje buvo narnakambarių be langų, be durų. versiteto komjaunuoliai nebū mokslo pirmūnais. Komjauni mokslas ir kiekviena Tarybų ningi tarybiniai žmonės, net pastanga pagerinti tie, kurie anksčiau nemėgo (dabar jis atstatomas), kur pir '. Radiatoriai šalti. O duona — tų buvę tokie karšti tarybinio mas ir visuomeniniai įpareigo valdžios neužmirštama, 1946 metų duo gyvenimo patriotai, jeigu jie jimai buvo antroji mūsų mo mūsų sąlygas. Bepigu dabar mūsų, dabar eina kartu su mą kartą 1917 metais buvo na, — kokia ji buvo gardi, nebūtų buvę pavyzdžiu ki- jkykla. Ji išmokė to, ko neiš studentams, kai jų laukia ir mumis, buvusiais komjaunimo paskelbta Tarybų valdžia Kai , drėgna! Bet sunkios pokario tiems. Universitete komjauni- mokys knygos — aktyvumo, bendrabutis, ir stipendija, ir auklėtiniais. Ir mes dabar su vari joj, — pasakoja mūsų stu sąlygos, kortelių sistema ne mo organizacija nebūtų augu- (organizuotumo, darbo su ko nereikia mokėti už mokslą, pagarba ir draugiškumu len deniams Tupčlauskas apie sa leido privalgyti jos sočiai. Ga si tokiais tempais. Čia, žino- |lektyvu. O palyginti sunkios bet deja, skaudu, kad ne visi kiam vienas kitam galvas. Kai vo gimtinę. Aplinkui būriavosi vietiniai kurie jaunystėj klydom. Bet , vome stipendiją, bet iki 1947 ma, neįmanoma parašyti, kaip materialinės sąlygos užgrūdi- supranta šito vertę. gyventojai. tiesa visada nugali. Aplankyti revoliucines Lic Jūs, jaunieji draugai, mo tuvos vietas maršrutu Veive kotės toje pačioje mokykloje, riai — Kapsukas — Kalvari kai kurie sėdite net tame pa ja — Simnas — tokį tikslą tu čiame suole, kur ir mes sėdė rėjo mūsų universiteto profbendruomenės, Kiekvienų metų liepos mė dėlės jom. Tad. dirbkite rimtai, gar komitetas, organizuodamas šią nesį Archeologijos-etnografi- nuolatos stiprino savo bingai tęskite universiteto ir išvyką Spalio .40-mečio proga komjaunimo tradicijas. Mes jos katedra vykdo archeologi venvietę. Sudegus, greičiausiai laukiame jūsų, gerai pasiruo nes ir etnografines ekspedici puolimo metu, užtvarai buvo nedidelis, šusių specialistų gamyboje. jas, kurių metu katedrų stu supiltas palyginti SKAUDVILĖJE , Dirbsime, kovosime kartu už dentai atlieka lauko gamy 1,20 aukščio Ir 4—5 metrų naują gražų komunistinį ry Šeštadienį universiteto liau binę praktiką. Šių metų vasarą pločio pylimas, kuris dar savo dies dainų ir šokių ansamblis archeologai dirbo Jiezno ra keliu buvo sustiprintas nauja tojų. buvo išvykęs į Skaudvilę. Ten jone, kur jau treti metai Mi- medinių rąstų tvora. Sunaiki Algimantas JABLONSKIS įvyko vakaras — susitikima gonlų kaime yra tiriamas re nus Ir šiuos įtvirtinimus, pyli tai aptinkamas ištisas archeolo mas iš naujo buvo padidintas Algimantas lablonskis. baigęs su rajono inteligentija. An ginių paminklų kompleksas, iki dviejų metrų aukščio ir musų universitetą, kurį laiką sambliečiai papasakojo savo būtent: piliakalnis, piliakalnio 6 — 7 metrų pločio pagrinde. dirbo dėstytoju Politinės eko įspūdžius iš VI Pasaulinio papėdėje esanti gyvenvietė ir Be to viršuje jis buvo vėl nomijos katedroje, dabar jis — studentų ir jaunimo festivalio čia pat, kelių šimtų metrų sustiprintas medine užtvara, Lietuvos Valstybinės Plano ko Paskui įvyko didelis koncerPrisiminimų autorius šoka nuotolyje, miškelyje išlikusi kuri neišvengė ankstyvesnio misijos darbuotojas. pilkapių grupė. 1957 m. vasa likimo ir buvo galutinai su bartinio dydžio, būtent, 4 m naikinta. Po šios katastrofos rą buvo galutinai užbaigtas aukščio ir 14 m pločio pa tyrinėti piliakalnis, atidengti pylimas buvo labai smarkiai grindė. Be to, visa jo išorinė trys gyvenvietės plotai (viso padidintas. Pylimas buvo di dalis drauge su šlaitu buvo 130 m2.) ir ištirti trys pilka dinamas aikštelės sąskaita, ir išgrįsta didžiuliais akmeni dėl to piliakalnio aikštelė nuo mis. kurie iš dalies sulaikė piai. latos mažėjo. . . Šiuo metu bu limo šlaito slinkimą, ir iš py Ekonomistai ekskursijoje Taikininkaujam da pa- vo įrengti patys žymiausieji Visi šie įvairiarūšiai lies sunkino priėjimą į kalną. minklai yra vienalaikiai, ge- piliakalnio įtvirtinimai. Pyli — Teorija be praktikos — pirmojo kurso lituanis naudingas ne vien tik mums, Nuolatinis pylimo didini tai,Mes, rai datuojami pirmaisiais mu- mas buvo vėl sustiprintas už kaip ir kiti filologai, tal bet ir mokslui bei visuomenei, kaip kirvis be koto,— gal yra sų eros amžiais bei pirmojo tvara,-kuri leidos pylimu že mas aikštelės sąskaita labai kininkaujame Mokslų Akademi pasakęs koks filosofas, o Jei nes tai padės Mokslų Akade dar nepasakė, tai, aš manau, mūsų eros tūkstantmečio vidu myn ir juosė visą aikštelę. Šių atsiliepė į piliakalnio aikštelės jai sisteminant dainas. riu ir palikti tų pačių gyven įtvirtinimų liekanas Nedidelės mūsų pareigos: į mijai ištesėti duotąjį žodį: iki visi sutiks su šiuo teiginiu. pavyko dydį. Augant piliakalnio, gy tojų. Jų tyrinėjimai turi di labai gerai atidengti tyrinėji ventojų skaičiui, ji darėsi" per specialias korteles užrašome 1960 metų išleisti lietuvių Ekonomistai tai gerai su džiulės reikšmės šios vietos mų metu. Pylimo ir aikštelės ankšta, todėl dalis gyventojų dainos metriką ir turinį. Tai ir liaudies dainų rinkinį. O tada pranta, todėl jie stengiasi kuo gyventojų medžiaginei ir dva pakraščiais gulėjo suvirtę su- turėjo nusikelti į piliakalnio visas darbas. Bet jis gana įdo daugiau padaryti ekskursijų, kur kūrėsi naujos mus, o kartu ir atsakingas: me surinktomis liaudies dainomis susipažinti su praktika. Preky sinei kultūrai atskleisti. anglėję mediniai rąstai. Šių papėdę, Ypač vertas dėmesio Migo- medinių užtvarų viduje, kiek šeimos. Piliakalnis kaip gy trika turį būti tiksli, turinys storuose tomuose naudosis bos specialybės III. kurso stu nių piliakalnis, įrengtas aukš aukščiau, buvo įrengti kažko venvietė pamažu neteko savo privalo teisingai perduoti dai platūs skaitytojų sluoksniai ir dentai paskutiniu metu aplan tame Kruonės upelio kranto kie statiniai iš akmenų, kurių tiesioginės reikšmės ir pamažu nos prasmę, intonaciją. Be to, mes, jausdami tam tikrą pasi kė avalynės fabriką „Viktori iškyšulyje. Jis pasižymi nepa liekanos atidengtos aikštelė buvo paverstas slėptuve, į ku tai mums padeda plačiau susi didžiavimą, galėsime pagalvo ją'' ir popieriaus fabriką Ver kiuose, kur Išstudijavo garny prastai mažomis išmieromis je ir, Iš dalies, po pylimu rią subėgdavo visi gyventojai pažinti su lietuvių liaudies (jo aikštelė nesiekia 100 m2), suvirtusių akmenų pavidale. tik pavojų metu. Tiesioginei dainų grožiu, jų turtingumu. ti: „Juk čia įdėta dalis mūsų mybos procesą. Labai įdomi ekskursija buvo į ūkinių pre labai stačiais šlaitais ir galin Tai buvo patys stipriausi įren gyvenvietei įkurti buvo panau Darbas talkininkaujant labai darbo”. kių parodą. Čia buvo ekspo gu pylimu, supiltu pietinėje, gimai, kurie gaisro metu buvo doti piliakalnio papėdėje esą nuojamos ūkinės prekės gamin gamtos kliūtimis neapsaugoto visai sunaikinti. Sprendžiant plotai rytinėje, pietinėje ir va tos ne tik mūsų respublikoje Š A C H M A T A I je aikštelės dalyje. iš gausių degėsių, kurie vieto karinėje dalyje. bet Ir broliškose respubfikosi Tyrinėjant piliakalnio papė mis piūvyje sudarė 20 — 30 Pačioje pradžioje piliakal bei užsienyje. Ypač išsiskiria kamnauskas ir pirmaatskyrininkas Universiteto šechmatų dėje esančią gyvenvietę buvo nis buvo daug žemesnis, jo cm sluoksnį, atrodo, kad tuo užsienio prekės savo išorini i aikštelė buvo bevelk dvigubai metu piliakalnio gyventojai susidurta su židinių liekano baryje prasidėjo individuali Matulevičius, surinkę po tris apipavidalinimu bei praktišku gausiomis nės VVU studentų šachmatų taškus iš trijų galimų. Pažy didesnė ir jis neturėjo dar py išgyveno pačią didžiausią ka mis, nepaprastai mu. limo. Pietinė, mažiausiai sau tastrofą šio piliakalnio istori puodų šukėmis, kurios kon pirmenybės, skirtos Spalio ke mėtina, kad trečiame rate žai Ekonomistai ir toliau tvir centravosi ištisais lizdais su turiasdešimtmečio garbei. Šių dė du pagrindiniai pretenden gi, piliakalnio pusė buvo ap joje. Po šios didžiulės katastro ūkinėmis duobėmis, naminių metų pirmenybių sąstatas yra tai kovoje dėl čempiono vardo tins kirvį ant koto — darys saugota tik medinių rąstų už — A. Česnauskas ir A. Ilgū panašias ekskursijas, susipa tvara, kurių liekanas pavyko fos piliakalnis nebeteko pir gyvulių kaulais ir įvairiais gana stiprus. žins su gamybos procesais. i Po keturių ratų pirmauja nas. susekti tyrinėjimų metu. Tuo mykščio savo vaidmens. Pyli pavieniais dirbiniais. M. Algutis S. Razma kandidatas į meistrus A. Ces(tęsinys 4-tame puslapyje) metu jame gyventa nedi- mas buvo padidintas iki da-
BIBLIOTEKA ŠVENČIŲ IŠVAKARĖSE
Archeologinė ekspedicija
r-
2Š-: 7-1 oir
zZ!S Z-
S a m d i n i o
zr I- lango vėjas šaltas kaukė, )- ai į šią žemę atėjau,
ezszzs s)S '■1
> )S z-
Laikrodžio rodyklė artėja prie aštuonių. Paskutiniai pasi ruošimai baigti. Vienas iš se niausių būrelio narių, draugų vadinamas „Teatro direktoriu mi” M. Kazlauskas duoda paskutinį skambutį ir paspau džia mygtuką. Ryškiai pro žektorių apšviestoje salėje pa sirodo konferansje. Praeina kelios minutės, ir Jau tas pats ..technikas” — aktorius M. Kazlauskas vaidina gydytoją pjesėje „Jupiteris juokiasi”.
VRBONAS
fama man ašarą nubraukus, 'ylom užgeso.. . Nejutau
dalia
Paskui žemelę verst išmokė. Gimtoji buvo svetimų, Gailiai lakštutė girioj suokė, Lyg guostų dalią samdinių.
|j rankų jos ant savo skruostų, 0 metai bėgo, nesustojo,
tebegirdėjau jos dainų. [ niekas ašarų nešluostė, t klausė niekas, kur einu.
Laisvai suvilnijo laukai. Ir tarė laimė man, artojui: — Čia tavo viskas, ką matai!
iepurę seną užsimaukęs, tėvelio buvo, dar menu, [jau per pievas ir palaukes ta šermukšnėlės botagu.
Nepratęs nieko daug turėti. Suspaudžiau plūgą, kaip tada. Išmokė žemę tą mylėti Laimužė samdinio pikta.
i)
užkulisiuose perstatomos deko racijos, sunešami baldai > rei kalingi busimai scenai. Artis tai vieni kitiems duoda pasku-
/? TRIMONIS
Budapešto žibintai (Vengrijos įvykių pirmųjų
metinių proga)
Ilgs ne tie, kuriuos fašistai korė, Budapešte šviečia vėl žibintai. li 10
Jii U le ią
ili 'O •o
IS rro 1iaai
i .dapešto priemiesčiuose šaudė, Mirtį ir fašizmą nugalėję. r ne mes mažytį gurkšnį oro l pomis jau stingstančiomis v4s«gaudėm. Lyrika — ne ašarų vanduo. Rasomis ant žiedlapių ištryškęs. ta mirtim mes grumtis neįpratom, Mano akyse — šiurpus ruduo, \Tiek mažai kovojome Tolimų gaisrų pašvaistės jaunystėj!) blyškios. Mes — tai tie, kurie, gal būt, po metų, Po kitų tik tapsim komunistais. Nemirgėjo mus keliai žiedais, Kulkomis nubarstė juos banditai. lial į mus klastingos rankos Buvo komjaunuoliai ne taikys, vardais, — Slapčiomis šūkius ant sienų rašę. Paraku, sprogimais išbandyti. Bet, deja, mes ne krikščionys „taikūs" — 4š pamiršti šito negaliu, Ginklo dar negalima padėti. ^riešams gailesčio nebus nė lašo, Lyrikai per maža vien gėlių, r ne taip jau lengva mus paimti, Tai ne langus išdaužyti alėjoj. Jei griaustinių trenksmo negirdėti.
Salėje lėtai gęsta šviesos, nutyla kalbos. Į ryškiai, dide liais prožektoriais apšviestą sceną išeina’ konferansje R. Adomaitis ir Gr. šmulkšcytė. — Universiteto centrinio dramos ratelio pirmąjį šių mokslo metų pasirodymą — koncertą „Meilė, Juokas, aša ros” pradedame, — paskelbė jie. Mūsų korespondentas vaka ro metu pabuvojo užkulisiuo se, o jo padarytos nuotrau kos nors trumpai papasakos apie tai, ką jam pavyko užfik suoti tuo metu, kai scenoje
Grimo kantbarys (jei taip galima pavadinti tam pritaiky tą auditoriją). Vieni dar per sirenginėja, kiti jau patys grimuojasi, nes vadovas A. Rosenas vienas nespėja. . . Gera grimuotis ir pačiam juo labiau, kad nieko netrukdomas gali dar kartą pergalvoti savo vaidmenį. Scenoje M. Zolūbaitė. Kol ji deklamuoja Ištrauką iš „Paskenduolės”, tuo metu
tinęs pastabas, pa deda susitvarkyti. Žinoma, visa tai atliekama tyliai. Koncerto metu be senų bū Publika to nė ne relio narių pasirodė daug nau pajunta. jai įstojusių, „artistų”. Reikia Vaidinantiems pasakyti, kad jie gana puikiai scenoje jaudintis užsirekomendavo. Todėl tikė nebėra kada, bet kimės, kad dramos būrelis to liau sėkmingai augs. už tai tuo metu Tekstas ir nuotraukos A. Šarkio
4. GIRDENIS
S O N ETAS
fi'ažu tėvynėj naktį melsvą, Vėjelis lengvas glosto tau krūtinę, tylią. < žmigus ilsis tėviškė visa. Tave gaivina prieblanda i- pėnu/is lengvas, visiškai sudilęs naktinė — 1- vidžiuojas šalta, balzgana Ir džiaugsmo sulaikyti negaliu. fšviesa. lą Kažkur tave vilioja paukščių a. Į žemę žvaigždės, rodos, kelias, džiaugsmą žeria, V yla skaidri. Truksena tik širdis. Ir tos auksinės, mirgančios Rasa sumirgo kasose berželių — žvaigždelės, numeris keitėsi po Ir tu jauti, kad laimė netoli. Ir taip, kalba ii- Iii skaidrina ir širdį, ir mintis.
I Šiemet pasirodęs V. Myko dabar atrodo, kad ne su viso baudžiauninkų pasipriešinimas
laičio-Putino „Sukilėlių" plr| asis tomas — didelis įvykis Ir ūsų tarybinėje literatūroje. ■Nors apie jį buvo daug kalbaI a. romanų labai laukiama, jis įkaitytas dar periodikoje -1 pausdinamas, kartu tai buvo •alr-staigmena. Jį ypač nelauk ei jta tiems, kurie rašytoją pažiu,Lojo Iš „Altorių šešėly” rome lio Ir buvo susigyvenę su jo u-lpersonažais, meniniais valzlollais ir stiliumi. Daugelis lauj.lkė kažko panašaus. Sulaukę y- Ikirtingo meniniu metodu kū li-Irinio, ėmė sakyti įvairiausias i I uomones, dažnai beveik dia1-linetraliai priešingas viena kir Itai. Toms nuomonėms trūko y-l istemos, jos buvo grindžiamos ail moclja, geriausiu atveju — e-lialyglnimu su ankstyvesne rao-| ytojo kūryba. Kai nėra laiko i Iperspektyvos ir niekas dar nee.lpasakė kokio nors autorltetin>eleo požiūrio, be to, kol tėra pa la I i rodęs tik pirmasis kūrinio to.u linas, toks nuomonių prlešlnguu-lmas visada suprantamas, ypač Ikai diskutuoja guvūs, greit r r eaguoją studentai. Jau pats Ii vertinimo skirtingumas rodo, a l ad kūrinio pasirodymas nėra I asdieninls reiškinys. Kad ir kokios priešingos bū rų pažiūros į „Sukilėlius”, jau
j
mis jomis galima sutikti. Vie na tų nuomonių atrodo aiškiai neteisinga — kad „Sukilėliai” esą žemesnio meninio lygio už „Altorių šešėly” romaną. Ji galėjo atsirasti tik neperpratus kūrinio specifikos ir Iš vi so to didelio žingsnio, kurį žengė V. Mykolaitis-Putinas į priekį savo naujuoju romanu. Prisiminus „Altorių šešė ly”, „Sukilėliai" pirmiausia stebina perspektyvos platumu. Nors jų veiksmas didžiąja da limi lokallzuojasl Šilėnų kaime ir jį valdančiame Bagynų dva re, tik epizodiškai nukrypda mas į Žemaičius, Panevėžį ir kitur, įvykiai, paliečių Šilėnų baudžiauninkus po manifesto, panaikinusio baudžiavą, yra patiekti plačiame istoriniame kontekste. Matome, kaip Lietu vos užkampį, ekonomiškai at sitikusį, pasiekia atspindžiai sudėtingų, nevienodus tikslus turinčių Jėgų, kovojančių prieš carizmo priespaudą. Perspek tyva apima daugiau negu Lie tuvą — čia ir Gerceno „Kolokolo” aštrios publicistikos su keltos nuotaikos ir, nevieninga pažiūra į carinės priespaudos politiką kariuomenėje, ir va sario mėnesio manifestacl|ų Varšuvoje atgarsiai. Šilėnų
dvarininkui Skrodskiui šito kiame kontekste yra tipiškas sukilimo išvakarių epizodas, rodąs, kaip pabunda prispaus tos ir niekinamos liaudies są monė ir formuojasi į aiškų sa vo galingumo pajautimą: „Gana to jungo”. Tipiški liau dies gyvenimo skurdo, kentėji mų ir ateities vilčių vaizdai — naujas, palyginus su anksty vesne kūryba, dalykas roma ne. Jeigu „Altorių šešėly” daugiau nusvėrė individualiza cija, o nemažai tipiškų tikro vės reiškinių matėsi tik perlūžę per Liudo Vasario dvasinių pergyvenimų prizmę, tai „Su kilėliuose” jie iškyla prieš mus betarpiškai dėl labai plataus, visą sudėtingą laikotarpį api mančio autoriaus žvilgsnio, gal net olimpiško žiūros taško, ku rio Išlaikymas teikia kūriniui monumetalumo, sudaro dide lės istorinės drobės įspūdį. Pil na to žodžio prasme galima sakyti, kad „Sukilėliai” siuže tu, paremtu vienu svarbiausiu Lietuvos istorijos įvykių, ir plačiau fonu, kuriame šis siu žetas plėtojamas, yra epopėja. V. Mykolalčiul-Putinui jau šiame „Sukilėlių” tome pir mam lietuvių literatūroje pa vyko sukurti tokį pilną ir api
jaudinasi draugai, kurie ne trukus patys atsistos prože< torių šviesoje. Nors per užuolaidos plyšelį norisi pa žvelgti. kaip jaučiasi „akto rius”, kaip laikosi publika. Didžiausias atlyginimas sa viveiklininkui — audringi publikos plojimai, todėl ir ne nuostabu, kad Ir V. Jakuty tė, vos įžengusi iš scenos į užkulisius, laukia — pasigirs plojimai ar ne. Bet štai jie pa sigirdo, ir jos veidu prabėga lengva šypsena. Nė viename spektaklyje neapsieinama be suflerio. Ne veltui Jis vadinamas „svar biausia figūra” scenoje, nors visą laiką slepiasi užkulisyje.* Bet už tai, kad atlikėjai pui kiai žino savo vaidmenį, daž nai galima dėkoti jam — suf leriui.
bendrintą liaudies — svarbiau sio šios epopėjos personažo pa veikslą. Petras Balsys — grei čiau tik šio kolektyvinio per sonažo įasmeninimas, atstovas tų liaudies žmonių, kurie visa da skverbėsi iš tamsos Ir ne sitenkino rasta padėtimi. To dėl neteisinga atrodo ir ta pa žiūra, kad autorius Petrą Bal sį parodė perdaug šviesų, kas esą netipiška. Kas gerai per galvojo vien ano laiko musų literatūros procesą ir jos ryšį su liaudimi, vargu ar galėtų taip tvirtinti, nes kas gi skai tė plačiai paplitusius anuomet Ivinskio kalendorius, jeigu ne mūsų liaudis? Argi ji neišsau gojo dalies dabar taip retų ano meto leidinių? Petras Balsys — be abejo, teigiamas perso nažas, bet jo teigiamumas kū rinyje ne vien knygų nešta šviesa grindžiamas. Per jo ir Venckų Adomėlio paveikslą daugiausia matome, kaip liau dyje slypėjo ir su jos gyveni mu buvo suaugęs kitas turtas — tos pačios liaudies sukurtos dainos, dėl kurių ir pats ponas Skrodskis prieina išvados, kad tai meno ir grožio krislai tam sioje mužikų masėje. Kurinio potekstėje mes įžvelgiame ir tų dainų poveikį, prisidėjusį prie ekonomiškai engiamos ir dva siškai per karčiamas žlugdo mos liaudies etikos normų nu statymo Ir jų išlaikymo, ir jei gu Petras Balsys yra šios liau dies etikos reiškėjas, jis nėra netipiškas peronažas, o prie šingai, pats tipiškiausias, su
kristalizavęs savyje visa, ką liaudis per priespaudos šimt mečius buvo sukūrusi ir išsau gojusi. Jau pirmo tomo potekstėje raudona gija nusidriekia liau dies nemirtingumo idėja. Kad ir kas įvyktų toliau su svar biausiais personažais, kad su kilimas ir bus nenusisekęs, Jaučiame, kad liaudis yra jė ga, kurios niekas negalės su gniaužyti ir kuri, nors ir ne greit, susilauks išauštančio ry to. Tuo ir paaiškinamas „Suki lėlių” optimistiškas tonas, toks aiškus Daubaro mirties ir lai dotuvių scenoje arba egzeku cijos paveiksle: gyvenimo sriautas, nežiūrint skaudžių įvykių ar tragiškos mirties, ne sustodamas teka tarp savo kraštų. Su tuo, tur būt, sietinas ir romano formos paprastumas, pirmučiausia kritęs į akis vi siems skaitytojams. Nedaug klystant būtų galima pasakyti, kad per Jo turinį formos lyg ir nesimato. Taip yra su dau guma klasiškų literatūros kūri nių, kuriuose autoriaus sukurti vaizdai ir sakomos mintys taip imponuoja, kad skaitytojas vi sa tarsi betarpiškai suvokia. Ar šis paprastumas, prislopin ta paletė, stilius, daugiau pri menąs ne sodrią tapytojo ma nierą, bet greičiau grafiką ar pastelę, derinasi su kūrinio monumentalumu ir plačiai ap rėpiama tikrove, kai kam irgi rodosi problematiškas dalykas. Tačiau tik atitrauktai žiūrint
į „Sukilėlių” kalbą galima pasigesti sodresnio žodžio ir kaitresnės emocijos. Tuo tarpu toks formos paprastumas labai derinasi ne tik su buitiškais, kartais net klek etnografiškais baudžiauninkų gyvenimo vaiz dais, taip pat paprastais ir kasdieniškais, bet ir su tuo ob jektyviu ir optimistišku auto riaus požiūriu, kuriam atskiri skaudūs epizodai — ar tai bū tų egzekucija, ar Daubaro mirtis, ar beprasmiškas Juozo Pranaičio žuvimas — nėra nu stoję platesnės perspektyvos, nėra tapę svarbūs savaime ir todėl tragiškai pergyvenami, bet yra tik grandys liaudies kovoje dėl žemės ir laisvės. Pajungdamas atskirus epizo dus epopėjos visumai, labai nuosekliai vystydamas siužetą ir suteikdamas darnią, klasiš kai paprastą kompoziciją, V. Mykolaitis-Putinas išlaiko ir tikrai epišką stilių. Istorinės medžiagos darnus įpynimas į romano audinį, nuosekli jo kompozicija ir stiliaus papras tumas, vietomis pereinąs į la koniškumą, sudaro kuklios har monijos įspūdį. Tad ar negali ma būtų kalbėti ne tik apie socialistinį realizmą „Sukilė liuose”, bet ir apie autoriaus poslinkį į klasicizmą, kurio pa matu autorius atidengė naują meninės tikrovės pasaulį. Sis pasaulis, paprastas, nesudėtin gas ir permatomas išore yra gilus dėl autoriaus įdėto turi nio, didelės minties ir etikos. Vladas ŽULYS;
Šalies aukštosiose mokyklose
v
v
SVEČIAI IS MOLDAVIJOS
RETAS RINKINYS Rytų fakulteto studentai praturtino universitetą naujai! i Gausiai penktadienio vakare na dabartinis Moldavijos jau- mo III kurso studentė E. Bumoksliniais darbais, naujais eksponatais. Apie 800 unikalių arabiškų rankraščių dabar saugojami j susirinko Vilniaus Valstybinio ninmas, kaip jie prisideda prie zatu, Gorkio vardo tarybinio universiteto fonduose. Į šį rinkinį įeina ir garsusis Leilos i V. Kapsuko vardo universite- dar didesnio savo respublikos ūkio vynuogininkystės kom ir Medžmuno epo rankraštis, XII amžiuje perrašyta ^Me i to studentai, dėstytojai į aktų suklestėjimo. Tiaščinas susirinkusius jaunimo grandies grandininkė dicinos enciklopedija" ir kt. Rankraščių aprašymai, jų ty i sale, kur įvyko susitikimas su A. Arbuz, Koloražsko rajono rinėjimai bus išspausdinti universiteto moksliniuose dar Vorošilovo vardo kolūkio agro buose. nomas M. Juraš ir Tyrovsko ..Leningradskij universitet", Leningrado universitetas DOVANA DRAUGAMS rajono Lenino vardo kolūkio Savoje kino laboratorijoje pagamintą filmą, studentai melžėja L. Ogorodnlkova, gar pasiuntė į Pekino universitetą. Filme pasakojama apie si visoje resepublikoje. Savo studentų geografų ir geologų praktiką. įsipareigojimą primelžti iki ,,Za radjanski kadry", Kijevo universitetas SAVAME MUZIEJUI E metų pabaigos iš kiekvienos Spalio keturiasdešimtmetį chemijos fakulteto studentai karvės po 4000 kg pieno, ji nusprendė pagerbti sutvarkydami savo laboratorijas. Be garbingai vykdo. Iki šiol Ji jau to prie bendrosios chemijos katedros įrengtas muziejus, primelžė po 3000 kg pieno, iki kuriame laikomi įvairūs elementai, jų junginiai, Baltaru sijos TSR randami mineralai. Muziejaus tikslas —■ ne tik metų pabaigos ji žada prlparodyti Baltarusijos TSR gamtinius turtus, bet ir kaip jie melžti ikj 4500 kg pieno. Už panaudojami liaudies ūkyje. šaunų darbą ji apdovanota svečiams įteikė gėlių puokš „Sovietskij medik", Minsko medicinos institutas. Darbo Raudonosios vėliavos tęs, padovanojo ilgam šio va MEDICININE PAGALBA SKENDUSIAI Besimaudydama Nemune ties Kaunu skendo Vilniaus ordinu. karo atsiminimui albura Moldavijos TSR jaunimo dele supažindino ir su kitais dele V. Kapsuko vardo universiteto studentė N. Adomonytė. Iš ..Vilniaus universitetas ” . Sve Po F. Tiaščino kalbos uni gacija, Jau kelias dienas vie gacijos nariais. Tai Soroky trauktą iš vandens ją atgaivino mūsų Medicinos instituto farmacijos skyriaus V kurso studentė Stanislava Pau'išėjusia mūsų respublikoje. miesto biliotekinio techniku- versiteto ansamblio atstovai čiai mūsų studentams atminė: padovanojo L. Tolstojaus ba kaitė. į Susdtlkimo vakarą atidarė uni Medicinos instituto direktoriaus įsakyme drg. Paulikai reljefą. versiteto komjaunimo komite tei už suteiktą greitą ir tikslią medicininę pagalbą pareikš to sekretorius P. Bernatavi Po oficialiosios dalies įvyki ta padėka. ,,Tarybinis medikas", Kauno medicinos institutas. čius. didelis koncertas. Šiltai p..:, MŪSŲ STATYTA ANTANAVO HES DAVĖ SROVĘ. Pirmasis žodis sutelkiamas likos buvo sutikta delegacijo Instituto studentams tapo tradicija vasaros metu talki Moldavijos TSR Jaunimo dele atstovė E. Buzatu. Jos atlik ninkauti tarpkolūkinių hidroelektrinių statybose. gacijos vadovui, laikraščio tos moldavų liaudies daino Neseniai Antanavo HES statytojams ir aplinkinių kol ūkių gyventojams buvo džiaugsminga diena. Tą dieną 1 „Molodiož Moldaviji” redakto „Mari” ir „Žalias lapelis” bu hidroelektrinė davė pirmąją srovę. Šventiškai pasipuošę F riui F. Tiaščinui. Drg. F. vo palydėtos audringomis ovi kolūkiečiai, studentai-talkininkai, instituto dainų ir šokių [ ] Tlaščinas universiteto studen cijomis. Antroje koncerto da ansamblis dalyvavo hidroelektrinės atidarymo iškilmėse tams papasakojo apie savo res lyje pasirodė universiteto liau Eilė statytojų buvo apdovanoti piniginėmis premijomis ir Garbės raštais. Hidroelektrinės gamybos skyriaus viršinin publikos gyvenimą, tuos di dies dainų ir šoklų ansambl kas, hidrotechnikos fakulteto auklėtinis inž. Jokubauskas džiulius pasikeitimus, kurie padėkojo studentams-talkininkams už atliktą darbą ir pa N. Katelytė įvyko pastaraisiais metais, pa linkėjo sėkmės moksle. pasakojo, ką veikla, kuo gyveA. Šarkio nuotr. Si hidroelektrinė yra pirmoji Pabaltijy, kuri yra pilnai automatizuota. Du hidroagregatai duos elektros srovę ap linkiniams kolūkiams, Kapsuko miestui, Antanavo spirdo varyklai. Nauja linksminimosi forma ,,Už tarybinį mokslą", Kauno Politechnikos instiutas. Tik tas, kas namie tūno, miegą vejantis Mildos juo(Atkelta iš 2 psl.) vltumais yra t'.' tipingi rytii) . įg VERTINGA PRAKTIKA tenkinasi senais gyvenimo me kas. . . Veltui konservatyvių 1957 m. tyrinėtoji viena ūki Lietuvos sričių atstovai. Gomelio mašinų žemės ūkio fabrikas savo produkciją todais: dieną beveik nežlovau- pažiūrų žmonės prašė tylos: nė duobė turėjo akmenimis Tą pačia proga, norėtųs siunčia ir į Ukrainą, ir į Sibirą, ir į Pavolgį, ir į Vidurinę ja, naktį miega (!), o jei ir pri Milda turėjo ir pasekėjų. grįsta pagrindą. Šiais metais keletą žodžių pasakyti ir api( Aziją, ir net į liaudies demokratines respublikas. Jis išlei sieina nemiegoti, nesistebi iš Kiekvieną kartą, versdamosi, taip pat buvo aptiktos moli gamybinę praktiką, Treč: džia 15 įvairių rūšių žemės ūkio mašinų. Jame atliko prak norinčių miego. . . Koks mies ant kito šono, Ji pasakydavo nės plūktos aslos liekanos. Ap kurso studentai, kurie daugu tiką 46 mechanizacijos fakulteto studentai. Praktikai va čioniškumas! grandiozinį sąmojų, kurį iš lamai, gyvenvietės tyrinėjimai moję archeologiniuose kasinė dovavo žymūs įmonės gamybininkai; studentai susipažino su gamybos organizacija ir planavimu, su naujos konstruk Bet jei išvažiuoji, tuoj girdusi. raitėsi iš juoko'. . . ji leidžia daryti išvadą, kad čia jimuose dalyvauja tik pirmAai pati. žmonių gyventa mediniuose kartą, dirba pagalbinį darbą <a cijos metalo apdirbimo staklėmis, su išleidžiamų žemės pamatai, kad žmonės randa Iš kampų girdėjosi miesčio viršžemlnluose būstuose su at Jie mokomi užnešti žemėje ti tia ūkio mašinų surinkimo technologija. kitokių metodų egzistencijai. niški atodūsiai, o kartais ir virais židiniais po stogą, plūk riamąjį plotą, preparavimo, ty m Mūsų akademija ir toliau palaikys ryšius su Baltarusi tomis molio aslomis. Būstų rinėjant bet kurį archeologini Isušukimai: jos žemės ūkio mašinų fabriku. įdomų metodą turi Milda anarchistiniai — Primušiu! sienos buvo drėbtos moliu, kas paminklą, registruoja surastuo- dr „Žemės ūkio specialistas", Kauno žemės ūkic akademija. Kazlauskaitė (IFF IV kursas). Nauja linksminimo matyti iš atidengtų apdeginto sius radinius, atkreipiamas jų ne STUDENTŲ KLUBE Sis metodas buvo pademonst si Veltui! forma patinka Mildai (O molio gabalų. Pagrindinis gy į atskirų archeologi archeoloėi >ei Sutinkant Spalio didžiosios socialistinės revoliucijos 40ruotas ekskursijos po revoliu jums?). Ir kaip malonu antrą ventojų verslas buvo žemdir dėmesys tąsias metines, studentų klubas organizuoja meninės savi cines Lietuvos vietas metu. ją kelionės dieną tai išsižioti, bystė ir gyvulininkystė. Išty nių paminklų rūšių kasinėji mų technikos savitumus it veiklos apžiūrą tarp atskirų specialybių. Kai vienoje erdvios Kapsuko Apžiūra vyks spalio mėnesio pabaigoje. j vidurinės mokyklos klasėje už tai susičiaupti (kažkada šis rus rastuosius naminių gyvulių pan. Ketvirto kurso studen procesas buvo vadinamas žio kaulus, paaiškėjo, kad buvo tams dirbantiems Jaun. moksl „Tarybinis pedagogas”, Šiaulių Pedagoginis institutas. geso šviesa, ir visi nutarė vuliu, o dabar nauja linksmi auginami raguočiai ir kiaulės. bendradarbio pareigose jau užmigti (tai buvo jau gerokai nimosi forma. . .). Savo mirusiuosius gyvento pavedamas savarankiškas dar gp. yjjęlurrmkčio), pasigirdo jai laidojo kitoje Kruonės upe bas, išskiriant jiems po atski- :o LA/ŠKAS lio pusėje, supildami iš žemių rą tiriamąjį plotą vadovu 13 MINUTĖS, MINUTĖS... virš kapo aukštus sampilus, priežiūroje. Jie veda atskiro Gerbiamoji redakcija, Naujiena! Dramos ratelio išlikusius iki mūsų dienų. Šios vakaras prasidėjo viena mi rūšies kapai paprastai vadina ploto tyrinėjimus ir bando ra ,je Mes, Čiurlionio gatvės Nr. 1 parazitai — pelės ir blakės, nute anksčiau. mi pilkapiais. Tyrinėti Migo- šyti mokslinį tyrinėjimų die 'OS esame labai dėkingos, galė nyse visi pilkapiai pagrinde nbraštį. Dauguma studentų Valio, draugams organiza damos per jūsų laikraštį pa buvo apjuosti akmenų vaini ruošdamiesi savo pasirinktai toriams! reikšti nuoširdžią padėką ■d Pranešame, kad kandida ku, o kai kuriuose pilkapiuo specialybei dirba rimtai ir su Universiteto butų skyriui ir —JĮ susidurta net su dviejų ak tais spygliškam prizui gauti se bendrabučio Nr. 2 Administ menų vainikų eilėmis, būtent: meile. Tačiau pastebėtina, kai! patvirtinami vakaro-susitiklmo racijai, jau kelerius metus išoriniu ir centriniu akmenų šiais metais pasitaikė labai su Moldavijos jaunimo dele vainiku. taip rūpestingai mus globo Mirusieji laidoti ne nedrausmingų ir nepareigingų gacija organizatoriai. Jų nuo jančius. žemėje iškastoje studentų, kaip J. Antanavi pelnų dėka vakaras prasidėjo deginti duobėje, kurią sulyginus dar Pasinaudodamos proga, pavėlavęs 31 minute. Prisi buvo supilamas sampilas iš čius, A. Llaukonis, kurie net dar norime pastebėti, kad minsime, kad vakare dalyvavo šviesaus smėlio. Spren bandydavo „įvairinti” darbo pastaruoju metu mums dide apie 500 žmonių, Vadinasi, džiant iš gelsvo laidosenos ir kitų ra valandas kartais labai netinka lį nerimą kelia bendrabučio apytikriai dinių (štrlchuotojl veltui sugaišinta keramika, mu studentams elgesiu. Su to gyventojų tarpe prasidėjęs 258 valandos! tam tikro pobūdžio judėjimą^ žalvarinės vielos užkeistais kiais reiškiniais ateityje bend Gilią užuojautą reiškia d Žurnalistikos specialybės Apie liežuvius prieš mūsų vargšų padermę. me susirgusiems nuo žinios galais antsmilkiniai ir studentų gamybinis pasitari romls pastangomis reiks yps Eilės kambarių gyventojos apie organizuojamą talką gyventojai palikę F mas dėl įvairių „objektyvių ” J šiuos pa- tlngal kovotl nebeeina į paskaitas ir net Per liežuvį aštrų, kietą kolūkiuose. priežasčių prasidėjo pavėlavęs minkius savo kultūriniais saį šokius, o atsidėjusios stebi Vienas gauna šiltą vietą; — Doc. R. Kulikauskienė. | J 7 min. 19 sekundžių. mūsų landas, rankose belai Kitas būtų jau pražuvęs, " ■’ ’liežuvis kydamas įvairiausius paga Jei ne jo šmaikštus Kaip operatyviai papietauti lius ir kitokius pragaištingus mums dalykus. Visa laimė, Neretai per liežuviuką. Kas nori papietauti „Tau- kad greičiau temptų naujus DĖMESIO! X kad beveik visų kambarių du Tūlas didina kapšiuką. ro” valgykloje per . . .10 mi- garuojančius katilus studentų rys labai pritaikytos mūsų Draugai Donžuanas moters širdį nučių? Sakysite, jog tai ne- miniai nuraminti). poreikiams: mes galime lais studentai, mokslo personalas, Liežuviu šmaikščiu 3. Šaukštų, peilių ir šaku įmanoma? Visai paprastas daj vai, užėjus pavojui, prasmuk administracijos darbuotojai! čių greito apsiplovimo (nes di sutirpdo. lykas. Reikia tik: ti pro persekiotojų kojas ir Organizuojamai univers iteto mėgėjiškai radijo sta 1. Apsukrumo ir plačių pa- džiausia studentui kančia sė N■:K išnerti pro plyšius, esančius Viens liežuvis kartais turi liai reikalingi: žlnčių. (Pamatai pažįstamą dėti prie valgiais ■ apkrauto V vietoje slenksčių. Cv diktoriai, Pavaldžių liežuvių būrį. veidelį prie kasos, — mirk stalo ir turėti ... tik nuosavą N X Atsidėkodamos mūsų glo Jei jie eina į puolimą, garso operatoriai, 1 telk meiliai — ir jokios kolo- penkiapirštę „šakutę”). N literatūriniai darbuotojai, bėjams pareiškiam: kad esa Tuoj visi drebėti ima. . . Deja, iš tų trijų operaty salinės eilės tau nebus bai S\ Vv me pasiryžusios plėsti ne tik muzikinių valandėlių redrktoriai, sios. Per pusę minutės visi vaus papietavimo sąlygų tik v savo veiklos ribas, bet ir dau radijo technikai, O jei taip pristačius valgiai talonų pavidalu atsi- pirmoji yra studentų vykdo c gintis vis didėjančiais tem korespondentai. kartąl durs tavo rankose). ma (ar ne per plačiai?). Kitas $ c pais, siekti dar geresnių ro Kviečiame visus norinčius bendradarbiauti, š. m. Ilgliežuvius žemės arti? 2. Padavėjų operatyvumo. dar teks padavėjoms „išzubdiklių materialinio aprūpini spalio 20 d. 14 vai. atvykti į „Tauro” bendrabutį. Aš manau, jiems varant (Jeigu kas nors jas ima kai rinti”. Ir čia turi ateiti jų at mo srityje. (Rinktis IV aukšto vestibiulyje). vagą.. blnti, arba jos pačios užsisva minčiai į pagalbą patys stu c n ORG. KOMITETAS Nereikėtų nei botago. joja prie tuščio sriubos puo dentai. Bendrabučio Nr. 2 BLAKES Ir PELES A. ROSINAS do < — kumštelk J jos pašonę, REDKOLEGIJA Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. LV 04095 Užs. Nr. 1581
Archeologine ekspedicija
xi