VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m.
I TAURUS ŽMOGUS **
spalio mėn. 11 d.
TREČIADIENIS Nr. 26 (612) Eina nuo 1959 m. ■ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
................... J
Kaina 2 kap.
MOKSLO-TIRIAMASIS DARBAS Pastaruoju metu toliau plė tėsi Universiteto mokslo-tiriamasis darbas. Visuose fakulte tuose buvo vykdomi tyrinėji mai, svarbūs tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu; kai kuriems tyrinėtojams (Fizikos ir Medicinos fakultetuose) bu vo suteiktos išradėjų autori nės teisės. Padidėjo rimtų mokslinių publikacijų skai; čius, ypač iš visuomeninių mokslų. Pasirodė istorijos mokslų dr. K. Navicko, filol. m. dr. Z. Zinkevičiaus, doc. V. Mažiulio paruoštos mono grafijos, doc. A. Daukšos vadovėlis „TSRS valstybinis biudžetas" ir eilė kitų. Per ataskaitinį laikotarpį paruošta keliolika stambesnių mokymo priemonių, spausdi namas prof. Bučo~ vadovėlis „TSRS liaudies ūkio planavi mas". Paruošta visa eilė jubi liejinių „Mokslų darbų" to mų, visuose fakultetuose su rengtos Didžiojo Spalio 50mečio jubiliejui skirtos moks linės konferencijos, plečiami sociologijos tyrimai. Aktyvi nant ir vystant mokslinį dar bą, labai ryškus fakultetinių partinių organizacijų, partiniiĮ biurų ir jų mokslinio darbo komisijų vaidmuo. Tačiau sprendžiant kai kurias moksli nio tyrimo vystymo proble mas, partinės organizacijos dar ne viską padarė. Universiteto mokslininkai sprendžia apie 60 problemų, turinčių svarbią mokslinę ir praktinę reikšmę. Daugelis problemų įgauna vis didesnį kompleksinį pobūdį, bendra darbiaujant katedroms, fakul tetams, ar net su kitomis res publikos mokslo įstaigomis. Tokios problemos nagrinėja mos Fizikos, Gamtos, Mate matikos ir mechanikos ir kai kuriuose kituose fakultetuose. Tačiau kartais darbai neturi vieningos krypties. Medicinos fakulteto dar buotojai vykdo mokslinius tyrimus net pagal 27 prob lemas, 81 temą, IFF spren džia 9 problemas, 142 te mas, kituose fakultetuose dar daugybė mažos reikšmės temų. 1967 m. nagrinėjamos 274 temos, kurios buvo įtrauk tos į Universiteto žinybinį planą. Tai sudaro sąlygas to limesniam mokslinių jėgų su siskaidymui ir neekonomiš kam lėšų panaudojimui. Katedių kolektyvai dar nepa kankamai mobilizuojami' svar biausioms sąjunginėms ir res
publikinėms problemoms spręsti. Daug klausimų spren džiama vienos katedros ar net pavienių darbuotojų jėgo mis. Pagrindinės gairės tolesnio mokslinio darbo vystymo filosofijos, ekonomikos, moks linio komunizmo, TSKP istori jos, teisės mokslų srityse nu brėžtos TSKP CK nutarime „Dėl priemonių dar labiau iš vystyti visuomenės mokslams ir pakelti jų vaidmeniui ko munizmo statyboje". Universi teto Taryba, vykdant šį nuta rimą, irgi turėtų peržiūrėti tyrimų visuomeninių mokslų srityje problematiką. 1966 m. svarbiausiųjų mokslinio tyrimo darbų pla nas įvykdytas sėkmingai. Blo gesnė padėtis susidarė, vyk dant vietinės reikšmės tema tiką. Baigiamų temų planas įvykdytas, tačiau pereinamų jų temų užduotys daugelyje katedrų buvo neatliktos. Ana logiškas pavojus kyla ir 1967 m. užduočių įvykdymui. Kai kurių mokslinio tyrimo darbi; kokybei skiriama maža dė mesio, trūksta kontrolės. Veiksmingesnės čia galėtų būti visuomeninės organizaci jos ir, visų pirma, partinės or ganizacijos. Moksliniai išradimai į ga mybą gana efektyviai įdie giami per ūkiskaitines sutar tis. Paskutiniais metais šis ry šys su gamyba labai sustiprė jo. Jei ūkiskaitinių darbų 1966 m. buvo atlikta už 276.600 rb., tai 1967 m. ši su ma išaugo iki 404.335 rb. Mokslinio tyrimo darbą pagal ūkiskaitines sutartis atlieka daugiau kaip 500 asmenų, ta me tarpe 6 profesoriai, moks lų daktarai, 109 docentai, apie 250 studentų. Nepakankamai pagal ūkiskaitines sutartis dirba Matematikos ir mecha nikos, Medicinos, Istorijos ir filologijos fakultetai. Daugiau dėmesio turi būti skiriama naujų mokslinio tyrimo labo ratorijų organizavimui. Tiks linga įkurti naujas žinybines mokslinio tyrimo laboratorijas ūkiskaitiniu pagrindu. Taip pat reikėtų plėsti esamų žiny binių ir probleminių moksli nių tyrimų laboratorijų dar bus. stiprinti jų materialinętechninę bazę, laboratorijų mokslinę veiklą glaudžiau sieti su mokymo procesu, įjungiant studentus į moksli nio tyrimo darbą laboratorijo se.
Daugelio fakultetų partinės organizacijos neatliko Univer siteto partinės organizacijos ataskaitinio-rinkiminio susi rinkimo įpai eigoj imo-domėtis esamos mokslinės aparatūros panaudojimu. Tuo tarpu, kaip paaiškėjo, Gamtos fakultete, panaudojant mokslinę apara tūrą, yra nemaža trūkumų. Dar nuo 1966 m. pradžios kai kurie aparatai nebuvo išpokuoti, esama ir sugadintų. Ekonomikos fakulteto partinis biuras faktiškai neįvykdė fa kulteto partinės organizacijos nutarimo dėl probleminių gru pių fakultete, primiršo Stu dentų mokslinę draugiją. Per ataskaitinius metus pa gerėjo vadovavimas SMD. Da bar Universitete dirba 62 moksliniai būreliai, jungian tieji daugiau kaip 1300 narių. Mokslinius būrelius turi visos katedros, išskyrus Žurnalisti kos, Psichologijos ir pedagogi kos bei Fizinio lavinimo. Geriausiai dirbo Medicinos, Gamtos, Matematikos ir me chanikos fakultetų moksliniai būreliai. Šiuose fakultetuose studentų atliekamas mokslo-tiriamasis darbas yra įtraukia mas į katedrų vykdomą pla ninį mokslinį darbą. Čia stu dentams pavedamas įvairus dalbas — ir techninis, ir ti riamasis,' priklausomai' nuo sugebėjimų ir pasiruošimo. 1966/67 m. m. centrinė SMD taryba suorganizavo X Pabal tijo respublikų ir Baltarusijos TSR aukštųjų medicinos mo kyklų studentų mokslinę kon ferenciją, daug prisidėjo, or ganizuojant visasąjunginę studentų etnografų konferen ciją. Daug padirbėta, ruošian tis jubiliejmei studentų moks linei konferencijai, skirtai Spalio 50-čiui paminėti. Ta čiau, gerinant studentų moks linį darbą, reikėtų plačiau skatinti geriausių darbų spaus dinimą mokslo darbuose ir plačiau taikyti aktyviems SMD nariams individualius darbo planus. Katedros turė tų siekti, kad kiekvienas dės tytojas, turintis mokslinį laips nį, vadovautų bent vieno stu dento moksliniam darbui. Universiteto partinis komi tetas, vykdydamas praėjusių metų ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo nutarimą, rūpinosi studentų mokslinio tyrimo daibo suaktyvinimu. Pavasa rio semestre, dalyvaujant SMD aktyvui, partinio komi teto posėdyje buvo apsvarsty
tas Universiteto studentų da lyvavimas mokslinio tyrimo darbe ir priimti atitinkami įpareigojimai bei rekomenda cijos šiam darbui pagerinti. Universitetui, kaip mokymo įstaigai, gyvybiškai svarbus yra mokslinių kadrų ruošimas, ledėl mokslinių-pedagoginių kadrų komplektavimu ir jų kvalifikacijos kėlimu domėjo si partinė organizacija. Džiugina jubiliejinių metų disertacijų skaičius. Per atas kaitinį laikotapį Universiteto darbuotojai apgynė 11 dakta ro ir 22 kandidatines diserta cijas. Mums labai malonu, jog naujųjų daktarų tarpe yra komunistai Kazlauskas, Visoc kas, Daukšas. Fakultetų partinės organi zacijos skyrė dėmesį ir aspi rantų darbui, nes daugelis jų laiku neužbaigia ar net iš viso nebepateikia ginti savo darbų. O neretai katedros, kaip tai konstatavo, pvz., Gamtos fakulteto partinė or ganizacija, nepakankamai pa deda aspirantams, dalykiškai ir giliai nesvarsto aspirantų mokslinio tyrimo darbo re zultatų. Universiteto partinio komi teto mokslinio darbo komisija atkreipė dėmesį ir į aspirantū ros komplektavimo pagerini mą fakultetuose. Svarstant mokslinio tyrimo darbus, dar dažnai trūksta mokslinių diskusijų, vis dai blogai organizuotas daugelyje fakultetų mokslinių darbų publikavimas bei užbaigtų rankraščių deponavimas. Kai kurie dėstytojai neįvykdo in dividualių mokslinio tyrimo darbų planų, nepakankamai laborantai įtraukiami į moks linio tyrimo darbą. Matyt, at ėjo laikas partinėms organi zacijoms kartu su profsąjun ga visapusiškiau išanalizuoti dėstytojų darbo sąlygas, rea liau ir atsakingiau normuoti jų mokslinio darbo apimtį. Universiteto administracija bei visuomeninės organizaci jos turėtų gerinti Universi teto leidybinį darbą, o fakul tetų vadovams bei biblio tekai reikėtų pasirūpinti už baigtų nepublikuotų darbų deponavimu. Reikia vertin giausius Universiteto dar buotojų darbus drąsiau siūly ti respublikinei premijai gau ti. (Iš buvusio partijos komi teto sekretoriaus PR. KURIO ataskaitinio pranešimo).
ĮDOMU • SVARBU • ŽINOTINA • NEPAMIRŠK dienį) 19 vai. pasitarimui į VVU komjaunimo komi tetą.
Universiteto XV jubilie jinė komjaunimo konfe rencija įvyks 1967 m. spa lio 29 d. VVU Aktų salė je (Čiurlionio 21). Delegatų registracija 9 vai. Konferencijos pradžia 10 vai. WU KOMJAUNIMO KOMITETAS
Lapkričio 1 d. baigiasi Tarybų valdžios 50-mečiui skirto fotokonkurso termi nas (konkurso sąlygas skelbėme anksčiau). Laukiame fotodarbų. „T. stud.“ redakcija
Visi „Vilniaus" būrio, dirbusio VDR, nariai kvie čiami spalio 17 d. (antra
Spalio 12—13 d. d. fa kultetuose vyks SMD ju biliejinė konferencija, skir
ta Spalio 50-čiui ir SMD 20-čiu) pažymėti. Smulkesnė informacija fakultetų skelbimo lento se. Kviečiame gausiai daly vauti visus dėstytojus ir studentus. Spalio 14 d. 18 vai. Centrinių rūmų Aktų salė je įvyks SMD jubiliejinės konferencijos, skirtos Spa lio 50-čiui ir SMD 20-čiui pažymėti, uždarymas.
Kviečiame dalyvauti. SMD TARYBA
Filosofijos būrelis spalio 17 d. (antradienį) 18 vai. rengia diskusiją tema „KAI KURIE SUSVETIMĖ JIMO PROBLEMOS AS PEKTAI". Besidominčius kviečia me. Renkamės WU Filo sofijos katedroje (CR, 36 kamb.). BŪRELIO VALDYBA
Šiandien minime pirmojo tarybinio lietuvių literatu- | ros profesoriaus, buvusio Universiteto Lietuvių literatu- » ros katedros vedėjo Broniaus PRANSKAUS-ŽALIONIO | gimimo sukaktį. | „Numirt — tai neišvengiamas dalykas. Bet mirus | likt gyvam — tai didis menas". Šie poeto žodžiai tartum | skirti B. Pranskui-Žalioniui: taip taikliai jie nusako šio j tauraus žmogaus gyvenimo grožį. i B. Pranskus-Žalionis nesulaukė savo 65-erių metų ju- | biliejaus. Bet šiandien, Spalio šventės išvakarėse, aktua- | liai skamba jo bolševikine aistra pulsuojanti poezija, jo | revoliucinė kova pro daugelio metų šydą šviečia mūsų i dienų jaunimui tarsi negęstanti žvaigždė. Su jo gyveni- Į mu ir veikla susipažinsite trečiame puslapyje.
NAUJI MOKSLŲ DAKTARAI S. m. spalio mėn. 3 d. VVU Gamtos fakulteto Biochemi jos, biofizikos, darvinizmo ii genetikos katedros vedėjas docentas Algirdas-Henrikas Malachovskis apgynė biologi jos mokslų daktaro disertaci ją „Difosfotiaminas kaip farmakodinaminis faktorius fi ziologiniuose ir biocheminiuo se procesuose normaliame or ganizme ir kepenų funkcijos sutrikimų eksperimentinės te rapijos fone“. 1948 m. baigęs Vilniaus H. POLUKORDAS Universitetą, sėkmingai dirbo Naujos aktualios farmako mokslinį tiriamąjį darbą logijos problemos yra gvilde LTSR MA Eksperimentinės namos VVU Mikrobiologijos- medicinos ir onkologijos insti biochemijos katedros vedėjo tute. Partija ir Vyriausybė docento Henriko Polukordo aukštai įvertino jo darbą — medicinos mokslų daktaro di Malachovskis apdovanojamas sertacijoje ,,Benzodioksano medaliu „Už šaunų darbą", darinių farmakologija ir tok LTSR A T Prezidiumo sikologija", kurią jis š. m. Garbės raštais. 1961 m. rugsėjo 28 d. sėkmingai apgy Malachovskis apgynė kan nė Medicinos fakultete. didatinę disertaciją „Difosfo1945 m., baigęs Vilniaus tiamino įtaka angliavandenių Valstybinį universitetą, pra apykaitai ir kraujo katalazOs deda dirbti Valstybinės Cent aktyvumui“. Nuo 1962 m. A. rinės medicinos bibliotekos di Malachovskis eina Biofizikos, rektoriaus pavaduotoju, vėliau biochemijos, darvinizmo ii, Ekonominės mokyklos moky genetikos katedros vedėjo toju. Tais pačiais metais pa pareigas. 1964 metais buvo skiriamas VVU Medicinos fa išvykęs tobulintis ir kelti kva kulteto katedros asistentu. lifikaciją į VDR. Tais pat me Nuo 1948 m. Henrikas Polu tais’jam suteikiamas moksli kordas — tos katedros vyr. nis docento vardas. Sukaupta dėstytojas, kurį laiką eina ka svarbi mokslinė medžia tedros vedėjo pareigas. 1954 ga biofizikos srityje api m. sėkmingai apgynė medici bendrinta disertacijoje. Diser nos mokslų kandidato diser tacijoje iškeliamos tolesnių taciją „Neobenzinolio farma difosfotiamino veikimo kartu kologinio veikimo klausimu“, su kitomis biologiškai akty o 1956 m. jam suteikiamas viomis medžiagomis tyrimų mokslinis docento vardas. problemos. Šiuo metu Henrikas Polukordas yra ir VVU probleminės vaistų sintezės laboratorijos sektoriaus mokslinis vadovas. Doc. H. Polukordas ir jo vadovaujami bendradarbiai farmakologiškai tiria apie 400 toje pat laboratorijoje susin tetintų benzodioksano 1,4 da rinių. Ištirtas ir jau pasiūlytas klinikiniam išbandymui nau jas preparatas benzodiokainas. Disertantas yra eilės moks linių straipsnių autorius, vien disertacijos tema išspausdinęs 15 stambių mokslinių darbų. Docentas H. Polukordas yra išleidęs vadovėlį „Bendroji receptūra" ir keletą brošiūrų. A. MALACHOVSKIS '
2 psL
TARYBINIS STUDENTAS
i'*'*-*'*'*'*''
KOMUNISTAS IR IDEOLOGINIS DARBAS
vaidmuo aukštojoje mokykloje ypač atsakingas — juk partija visais laikais pirmaei lį dėmesį skyrė kadrų pa rinkimui ir paruošimui. Ko munistas atsako ne tik už aukštos kvalifikacijos specia listų, gerai nusimanančių šiuolaikinio mokslo, ūkio, švietimo problemose, paruo šimą, bet ir už šių specialis tų pasaulėžiūros kryptingumą ir tvirtumą, jų požiūrį į vi suomeninį darbą. Nesuklysime pasakę, jog ideologinio poveikio sfera — antrasis universitetas, kurio baigimo diplomą privalo gauti kiek vienas jaunas specialistas. omunisto
K
KAD STRĖLES KLIUDYTŲ TAIKINĮ ĖJA, ideologinio po veikio Universiteto darbe dar labai daug neaiškumų ir nesklandumų. Dirbant aukštojoje mokyklo je, dažnai sunku susigaudyti, kodėl viename fakultete, kur, atrodo, studentai nė kiek ne blogesni negu kitame, vyrau ja pasyvumo nuotaikos, abe jingumas visuomeniniam dar bui. O kartais susiduriame ir su tikrais paradoksais. Pasitai ko atvejų, kai studentas gau na per egzaminą gerus pažy mius ‘iš marksistinės filosofi jos, tačiau netikėtai paaiškė ja, kad jo žinios — tik sky das, už kurio slypi dvilypis gyvenimas. Kiekvienas toks atvejis — akivaizdus kai ku rių mūsų ideologinio darbo metodų ir formų bejėgiškumo pasireiškimas. Matyti, dar nemaža mūsų priemonių, nu tarimų ir planų paremta ne žinojimu prležąsčių, kurios pagimdo tą ar kitą reiškinį, o daugumoj yra paviršutiniški, „tradiciniai", pereinantieji iš metų į metus, iš planų į pla nus. Q sukūrė juos fantazi-
20-AJAI SMD KONFERENCIJAI ARTĖJANT'
ja ar kažkieno tai valingi sprendimai. Ideologijos srityje vyksta negailestinga kova. „Kovoje prieš buržuazinę ideologiją, prieš antikomunizmą nėra ir negali būti neutralumo", — sakoma TSKP CK Tezėse. Mes nuolat susiduriame ne su įsivaizduojamom pabai som, o su realiom klasinių priešų idėjom, su realiom blogybėm. Ideologiniai mūšiai gali užvirti nelauktai, nelauk tomis aplinkybėmis. Ir mūsų studentai turi mokėti kovoti, turi mokėti polemizuoti — atkakliai, argumentuotai, įti kinamai.
N
esame panašūs į nevykėlius-statybininkus, kurie me tus stato pastatą, palieka jį neužbaigtą ir pradeda statyti naują. O naująjį pastatą iš tinka vėl tas pats likimas. Ideologinis darbas aukšto joje mokykloje vykdomas mokymo procese ir už jo ri bų. Deja, mūsų planuose vy rauja tik priemonės, vykdo mos už mokymo proceso ri bų. Gal būt todėl, jog jas lengviausia planuoti, leng viausia vykdyti ir kontroliuo ti. Tačiau juk ideologinis darbas — giluminis procesas, jį reikia vykdyti pastoviai, kiekvieną dieną. O tai įma noma tik nuolat santykiau jant su žmonėmis. Matyti, didesnį dėmesį mūsų planuo se reikėtų skirti atskirų dės tytojų paskaitų ir pratybų aptarimams, individualaus darbo, ideologinio poveikio metodų jo eigoje paruošimui ir įdiegimui. Juk vargu ar bent vienas komunistas, or ganizuojąs „priemonę", rimtai galvoja, jog jaunuolį, atėjusį į poilsio vakarą su vieninte liu tikslu — pašokti, bent kiek stipriau paveiks paskai ta apie tarptautinę padėtį. Neturėtume baidytis ir vis didėjančio jaunimo domėji mosi įvairiom kultūrinėm-sportinėm priemonėm. Leninas ir partija visuomet buvo prieš mėginimus nukreipti jauni mą siaurų, tik jaunimą lie čiančių problemų sprendimui. Tačiau tuo. pat metu jie mo kė jautriai domėtis specifi niais jaunimo poreikiais ir interesais. Matomai, mums reikėtų mažiau kritikuoti kad ir mūsų turistus bei esperan tininkus, o daugiau padėti jiems, didinti savo įtaką šio se organizacijose.
gingų priemonių, ir padėtis po truputį gerėja. Jau sudary tos partinės grupės pagal specialybes. Eilė geriausių komjaunuolių ruošiama stoji mui į partiją. Ilgą laiką partinės organi zacijos darbas buvo mažai su sijęs su kitų visuomeninių organizacijų darbu. Prieita ligi kuriozų. Štai pavasario semestre buvo nuimta stipen dija net komjaunimo biuro sekretoriui J. Ketleriui ir dabartinei sekretorei A. Ylekytei... už darbinio auk lėjimo programos nevykdy mą. Darbų — aibės. Ypač mus jaudina komjaunuoliškos ir studentiškos drausmės klausi mai. Fakultete pasitaiko at vejų, kad netgi ištisai grupei neatvykus į paskaitą, į tai beveik nereaguojama. Labai neorganizuotai ir nedrausmin gai vyko komjaunimo ata skaitinis-rinkiminis susirinki mas. O ir ko galima buvo tikėtis geresnio, jeigu jame iš šimto su viršum fakulteto darbuotojų dalyvavo vos keli vyresnieji draugai — prodekanė I. Šarkinienė, prof. J. Dagys, vyr. dėst. A. Levic kas? Abejingumo atmosfera užkrečianti. Todėl ir studen tai į savo pareigas pradeda žiūrėti pro pirštus. Šiais metais mane, pavyz džiui, ypač nustebino ta aplin kybė, kad su komunistais nesitariama parenkant kadrus. Kažkieno tai asmeninė nuo monė kartais nulemia ir dar buotojų parinkimą bei panau dojimą, ir jų pakėlimą. Todėl kai kurie komunistai, kaip R. Margolytė ir V. Matulevi čienė, seniai apgynusios di sertacijas, turinčios 15—18 metų pedagoginį stažą, ligi šiol netgi nebuvo rekomen duoti konkursui docento pa reigoms užimti. Turime ir daugiau aktua lių, galima sakyti. „skau džių” problemų. Tačiau fa kulteto komunistai, pasitikda mi Didžiojo Spalio 50-metj, pasiryžę jas spręsti, negailė dami laiko ir jėgų.
POLITINES PILIETYBĖS KRITERIJAI OKIE gi pagrindiniai ideologinio darbo efek tyvumo didinimo ke liai? Mūsų nuomone, reika linga pradėti nuo to, kad kiekvienas U-to darbuotojas, kiekvienas studentas būtų įtrauktas į visuomeninės veik los sferą. Mes turime vado vautis Lenino nurodymu, jog be sąmoningo darbo ir be visuomeninės veiklos negali KURTI SISTEMĄ. .. būti komunistinio auklėjimo. Politinis ir dorovinis auklėji PLAMAI, tiek darbo mas — dvejybinis procesas: planavime, tiek jo iš vienos pusės tai — mark vykdyme mes dar pa sizmo-leninizmo idėjų propa sigendame sistemingumo. O gavimas, iš kitos pusės — juk sistemingumas — pirma žmonių įtraukimas į aktyvią sis kiekvieno mokslo požymis. gamybinę ir politinę veiklą. Todėl kalbėdami apie moks Jeigu nebus šios vienovės — linių pagrindų taikymą parti nebus ir laimėjimų komunis nių organizacijų darbe, ir, tiniame auklėjime. Juk jei pirmiausia, ideologiniame gu praktika be gilių moksli darbe, mes turime sukurti nių žinių išsigimsta į trum šio darbo sistemą. Kai kas paregį prakticizmą, tai ir tik šioje srityje jau padaryta. iš knygų pasemtos žinios be Šiuo metu sudaromi perspek politinės-visuomeninės prak tyviniai darbo planai, vienytikos virsta negyvomis dog jantieji ir koordinuojantieji momis. O toks dogmatizmo visų yisuomeninių organiza atspalvis, netgi jei jis atsira cijų pastangas, juose išryški do prieš mūsų valią, tačiau namos pagrindinės kryptys. FAKULTETO KOMUNISTŲ RŪPESČIAI mūsų nevykusių pastangų dė Tačiau to neužtenka. Jeigu ka, gali tik atstumti jaunimą įdėmiau panagrinėsime mūsų USŲ fakulteto partinė nuo tikrumoje kūrybiškų politimo-auklėjamojo darbo organizacija — viena marksizmo-leninizmo idėjų. planus, tai juose dažnai pamažiausių Universitete. Mūsų dėstytojų tarpe papli sigesime paprasčiausios logi Ilgą laiką ji beveik neaugo. tusi tezė, jog geriausia politi kos, vystymosi. Tos pačios Jau tai sudaro visą eilę sun ka — geras mokymasis, in priemonės kartojasi iš metų kumų mūsų darbe. Pavyzdžiui, tensyvus mokslinis darbas, ži j metus. Dažnai prarandame katedrose ligi šiol mes netu noma, racionali. Tačiau never net tą vertingą, kas buvo rime komunistų grupių. Eilę H. VALUKONIS ta jos suprimityvinti. Juk ga pasiekta anksčiau. Taip atsi metų negalime sudaryti stulų gale tik žmonių įsitikinimai tiko su mūsų ateistiniais bū dentų-komunistų branduolio GF partinio biuro sekretorius, apsprendžia jų politinę pri reliais, ateistinėmis konferen komjaunimo biure. Šiais moks geologij os-mineralogij os klausomybę. Vieną kartą cijomis. Dabar dažnai mes lo metais buvo imtasi ener mokslų kandidatas
K
A
M
Ugdykime mokslo darbuotojus
evienodi studentai, ir būreliui darbą
jų potraukiai įvairūs. .Vieni mėgsta sportą, i(itus vilioja daina, dar kitus -r- mokslinis darbas. Pastaruo sius entuziastus ir jungia stu dentų mokslinė draugija. Čia dirbdamas studentas išmoksta racionaliai tvarkyti laiką, pri pranta prie savarankiško dar bo, formuoja savyje moksliniitko bruožus. Be to, darbas Studentų mokslinėje draugi joje padeda gilinti žinias, įgijamas paskaitų metu, skatina domėtis mokslo ir technikos laimėjimais bei istorija ir vi suomeninio gyvenimo proble momis, ugdo studentų kūry bingumą. Studentų mokslinė draugija padeda Rektoratui rengti gerus, visapusiškai iš silavinusius specialistus, suge bančius savarankiškai dirbti mokslo tiriamąjį darbą. Ruo šiant gerus gamybos specialis tus ir mokslininkus, nemažai prisidėjo ir fakulteto Studentų mokslinė draugija. Praėjusiais metais fakulte to Studentų mokslinė draugi ja pasipildė dar dviem nau jais būreliais: darbo ekono mikos ir materialinio-techni nio aprūpinimo .Darbo ekono mikos specialybė yra nauja. Todėl ką tik susikūrusiam
mums reikia pripažinti, kad abejingumas visuomeninei veiklai aukštojoje mokykloje — tipiškas mokslinio indivi dualizmo pasireiškimas. Ir jei gu komunistas Universitete apsiriboja tik mokslo ar mo kymosi sfera — tai dar nėra geras komunistas. Partinių organizacijų darbe mums daugiau dėmesio rei kia kreipti į tai, ką naudin go padarė kiekvienas komu nistas. Dabar ypač ataskaito se priimta kalbėti aplamai, pernelyg apibendrintai. Ži noma, tai tikslinga, kai orga nizacijoje keli šimtai komu nistų, tačiau vargu ar turi prasmę, kai organizacijoje 10—20 komunistų. Juk čia puikiai galima pakalbėti 'apie konkretų kiekvieno komunis to indėlį. Tą pat galima pa sakyti ir apie darbo planavi mą. Matyti tikslinga, kad kiekvienas komunistas turėtų individualaus darbo planus, kuriuose atsispindėtų ne tik mokslinė-pedagoginė veikla, bet ir politinio-idėjinio lygio kėlimo, propagandinio darbo ir kiti klausimai.
teko pradėti nuo „pamatų". Būrelis jungia 40 studentų. Praėjusiais me tais šio būrelio nariai padir bėjo gana produktyviai. Buvo parašyti ir perskaityti 24 pra nešimai. Iš jų galima pažymė ti R. Šarkino pranešimą „Dar bo sąlygų pritaikymas žmo gaus psichofiziologinėms sa vybėms". Tai įdomi ir svarbi kryptis, kuri mokslinėje lite ratūroje dar labai mažai nu šviesta. Kituose pranešimuose irgi nagrinėjamos įdomios ir aktualios darbo organizavimo problemos. Nemažą darbą nuveikė ir kiti būreliai. Buhalterinės ap skaitos būrelyje paruošta ir perskaityta 14 pranešimų, iš kurių 7 bus skaitomi jubilie jinėje konferencijoje, Praėju siais metais buvo skaitomi vos ne visi paruošti praneši mai — 19, bet šiemet nu spręsta atrinkti tik pačius geriausius. Buhalterinės ap skaitos būrelis jau keletą me tų yra vienas geriausių fakul tete. Tai katedros kolektyvo ir visų būrelio narių nuo pelnas. Reikėtų, kad ir kiti būreliai imtų pavyzdį iš jo veiklos. Gerai padirbėjo ir sociolo gijos būrelis. Jame paruošta
ir perskaityta 16 pranešimų, kurių pusė (8) bus skaitomi konferencijoje. Šio būrelio veikla yra bene viena sun kiausių, nes kiekvienas prane šimas reikalauja didelio tech ninio darbo. Todėl jame dirbo labiausiai atsidavę šiam įdo miam ir aktualiam mokslui žmonės. Dideli šios srities en tuziastai yra Z. Juodka, A. Vosyliūtė ir kt. Neatsilieka ir kiti būreliai. Apie tai liudija pranešimų skaičius. Praėjusiais metais buvo paruošta 38 pranešimai, šiais metais — 53. Taigi, vis daugiau studentų įsijungia į mokslinį darbą. Gerėja prane šimų kokybė, vis daugiau jų skaitoma konferencijose. Tai rodo sekantys duomenys. XVIII-oje konferencijoje bu vo perskaityti 24 pranešimai, XlX-oje — 35, o XX-oje nu matoma perskaityti 40 prane šimų. Daugumoje šios konfe rencijos pranešimų nagrinėja mi socialistinės ekonomikos pasiekimai per 50 metų. Fa kulteto būreliai ruošia ir eks kursijas, gamina mokslo vaiz dines priemones. Pramonės katedros organizuotoje eks kursijoje pramonės ir darbo ekonomikos būrelių nariai su sipažino su geriausiomis Lietu
vos įmonėmis. Materialiniotechninio aprūpinimo būrelio nariai aplankė keletą tiekimo bazių, pagamino materialiniotechninio tiekimo organizacijų struktūros ir kitas schemas. Buvo organizuoti susitikimai su atitinkamų šakų darbuoto jais. Pagerėjo ir visų kitų bū relių darbas. Jeigu praėjusiais metais daugiau negu pusė skaitytų konferencijoje pra nešimų teko buhalterinės ap skaitos ir sociologijos būre liams, tai šiais metais kiekvie nas būrelis paruošia maždaug po vienodai pranešimų. Vadi nasi, nebėra tik popieriuje fi gūruojančių būrelių. Visų specialybių studentai įsijungė į mokslinį darbą, Palaikomi ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Į jubiliejinę konferenciją su pranešimais atvyks svečiai iš Minsko ir kitų aukštųjų mo kyklų. Taip pat ir mūsų stu dentai su savo pranešimais buvo išvykę į Leningradą, Taliną ir kitur, kur susilaukė gero šeimininkų įvertinimo. Gerinant studentų mokslinį darbą, pirmiausia reikia suda ryti tinkamas sąlygas ir tai kyti efektingesnes skatinimo priemones. Studentus, gerai dirbančius mokslinį darbą, bū
tų galima atleisti nuo dalies tam tikro profilio paskaitų lankymo. Reikalauti, kad jų specialybės dalykų mokslo darbai būtų įskaitomi (kated rai nutarus) kaip kursiniai, o atskirais atvejais — kaip diplominiai darbai. Deja, kai kurios katedros nenori šito pripažinti. O juk tai viena iš veiksmingiausių skatinimo priemonių, nes studentai yra labai apkrauti privalomais da lykais, ir darbams, neįeinan tiems į mokymo planus, pa prastai nelieka laiko. Dar viena veiksminga priemonė, — tai viešnagė kitose aukšto siose mokyklose. Kas neno rėtų nuvykti į saulėtąją Gru ziją, Leningradą, Maskvą. Bet čia reikalingas kruopštus ir atkaklus studentų darbas. Norint vykti su pranešimais į kitas aukštąsias mokyklas, reikalinga paruošti mokslinio darbo vardą atitinkantį pra nešimą. Taip pat, skirstant į prakti ką ar darbą, reikėtų atsižvelg ti į aktyvių SMD narių pagei davimus. Tai padėtų ugdyti naujus mokslo darbuotojus.
V. ABAZORIUS Ekonomikos fakulteto SMD Tarybos pirmininkas
1967 m. spalio mėn. 11 d.
APTARTI svarbus klausimai RAĖJUSĮ trečiadienį Universiteto Aktų salėje įvyko Peda gogikos ir psichologijos katedros organizuota me lodinė konferencija stu dentų savarankiško darbo klausimais. Medicinos fakulteto Hi gienos katedros docentas V. Kviklys, kalbėjęs apie studentų darbo ir poilsio režimo organizavimą, pa žymėjo, kad dėstytojai stu dentus turi mokyti studi juoti jų dėstomas discip linas, susidaryti bei prisi laikyti higieninio darbo ir poilsio režimo. Reikia Įgy vendinti mokslinį darbo organizavimo metodą, ku riuo vadovaudamiesi, stu dentai išmoktų branginti kiekvieną valandą. Mes siūlome studentams prisi laikyti šių atskirų režimo normų: privalomiems užsi ėmimams (paskaitos, prak tikos darbai) — 6 vai., sa varankiškoms studijoms — 3 vai., laisvalaikiui, poil siui, saviruošai, mitybai, visuomeninei veiklai, kul tūrinėms pramogoms, spor tui, saviveiklai — 7—7,5 vai. ir miegui 7,5—8 vai. Pedagogikos ir psicholo gijos katedros docentas A. Gučas savo pranešime pa stebėjo, kad studentų sa varankiško darbo svarsty mas negali būti atitrauktas nuo Universiteto uždavinių — parengti jaunimą moks lo darbui ir profesijai. Da bartiniais mokslo vystymo si tempais Universitete net profesijai reikalingų žinių negalima pilnai įsisavinti, todėl svarbu studentą pa rengti taip, kad, baigęs Universitetą, jis neatsiliktų nuo mokslo pažangos, kad sugebėtų savarankiškai plėsti ir tobulinti savo ži nias, kūrybiškai spręsti te orinius ir praktinius už davinius. Studentų savarankiško darbo formos, jo organi zavimas ir kontrolė buvo nagrinėjamos Organinės chemijos katedros docento G. Dienio ir Lietuvių kal bos katedros vyr. dėst. P. Gailiūno pranešimuose. Ko kį vaidmenį atlieka kated ra, organizuojant studentų savarankišką darbą, kal bėjo Buhalterinės apskai tos katedros docentas A. Nevinskas bei Eksperimen tinės fizikos ir spektrosko pijos katedros docentas H. Jonaitis. — Kiekviena savaran kiško darbo forma turi ry šį su Įvairiais spausdintais šaltiniais: vadovėliais, pe riodine spauda, įvairaus pobūdžio, informacijos lei diniais. Studentą svarbu ne tik išmokyti savaran kiškai dirbti su spausdin tais šaltiniais, bet ir įpra tinti reguliariai dirbti, — pabrėžė savo praneši me Pedagogikos ir psicho logijos katedros docentė M. Karčiauskienė. Diskusijose kalbėję vietkomo pirmininkas doc. M. Ragelevlčius, V k. stud. A. Skrupskelis, mokslinės bibliotekos darbuotoja A. Kažukauskienė ir kiti gvil deno svarbius studentų sa varankiško darbo klausi mus. Baigiamąjį žodį tarė e. rektoriaus p. doc. B. Sudavičlus. Konferencija tęsėsi visą trečiadienio vakarą, buvo turininga ir įdomi. Tik gaila, kad fakultetų deka nai neužtikrino gausaus dėstytojų dalyvavimo joje. J. GIRAITIS
P
1967 m. spalio mėn. 11 d.
k*/*zw/>/**^*/**?*^**/*/**/**/*/** TARYBINIS STUDENTAS
REVOLIUCIJOS ŽMONĖS
*1 3 psl.
Pakėlęs didelę naštą
l< ALMA MATKA
■pa&i lUtjufeiysii
eturiolika ar penkio
K
lika melų — tai dar la bai jaunas amžius. Ke liais metais vyresni mūsų ;aunieji pradedantieji poetai mėgsta dainuoti apie jį kaip apie prabėgusią nerūpestin gą basakoję vaikystę. Bet daugeliui iš mūsų tėvų kartos toks amžius buvo slenkstis, per kurį jie žengė į audringą gyvenimą, į revoliucinių kovų kelią. Anskaičių Vaclovą (tokia buvo tikroji Broniaus Pranskaus-Žalionio pavardė), tryli kametį berniuką, antros kla sės moksleivį, piimasis pasau linis karas atplėšė nuo gimtų namų Juodupėnų kaime (Vil kaviškio raj.) ir nubloškė į ' Vilnių, paskiau į tolimų Rusi jos miestą — Voronežą, Kaip ir daugelis kitų lietuvių moksleivių karo pabėgėlių, čia jis pradėjo savarankišką gyvenimą. Beje, juos globojo Lietuvių komitetas karo pa bėgėliams šelpti, pačįų moks leivių pavadintas „fonu Ko 196'’ METAI. Kolonų salėje Universiteto profesorius B. PRANSKUS-ŽALIONIS taria mitetu", bet ta globa neatsto jo gimtų namų židinio jau įžanginį žodį, atidarant V. Mickevlčiui-Kapsukui pagerbti skirtą parodą. kumo, tuo labiau — tėvų Foto J. GIRDVAINIO meilės šilumos. Daugeliu at Į miestą įsiveržus anarchis kiojimui, 1923 metais LKP daugelį ikitarybinių metų lie vejų globėjai iš „Pono Ko reiškinių, miteto" buvo reakcingi, be tams, su šautuvu rankose sto leido jam išvykti į Tarybų tuvių literatūros širdžiai ir savanaudžiai žmo jo ginti revoliucinės tvarkos. Sąjungą, kur jis atsidėjo lite nagrinėjęs lietuvių klasikų V. Kapsuko patariami, Vo ratūriniam ir pedagoginiam kūrybą. Ne vieną teiginį jis nės. Vaclovo pažiūros klostėsi, ronežo visuomenininkų kuo darbui. Vakarų tautinių ma iškėlė pirmasis. Asmenybės kulto laikais veikiamos moksleivių visuo pelės nariai įsteigė „Jauni žumų komunistinio universi meninių grupuočių ginčų, mo internacionalą". Šios orga teto Lietuvių sektoriuje dės nutrauktą literatūrinį darbą draugystės su pažangiaisiais nizacijos, Lietuvos Komunis tydamas lietuvių kalbą ir lite B. Pranskus atnaujino pokario Sąjungos ratūrą, B. Pranskus (tokią pa metais, daugiausia pasireikšmoksleiviais, ypač su B. Mic tinės Jaunimo kevičiumi ir B. Matuzevičiu- pirmtakės, valdybos sekreto vardę pasirinko nuvykęs į damas kaip literatūros moks mi, kilusiais iš to paties kraš riumi buvo išrinktas ir V. TSRS) baigė Maskvos Valsty lininkas ir pedagogas. Jis binį universitetą, o vėliau ir mums paliko paruošęs ir iš to. Voroneže jis priklausė Anskaitis. pažangiai visuomenininkų Voronežo metus galima lai aspirantūrą. Jam pirmajam iš leidęs proletarinių lietuvių kuopelei, kuriai vadovavo Ju kyti ir V. Žalionio kūrybinio lietuvių pedagogų buvo su rašytojų kūrybos rinktines, lius Janonis, iškėlęs jos na darbo pradžia. Tada jis J. teiktas tarybinio lietuvių lite kapitalinį, tik, deja, nepa baigtą veikalą „Proletarine riams uždavinį lavintis mark Janonio iniciatyva pradėtam ratūros profesoriaus vardas. Vaisinga B. Pranskaus lite lietuvių literatūra" — visą sizmo ir revoliucinės social leisti ranka perrašinėjamam demokratijos dvasia. J. Jano žurnaliukui „Atžala" parašė ratūrinė ir mokslinė veikla. šios literatūros istoriją, stam nio referatai apie klasių kovą, savo pirmuosius kūrinius — Nuo 1920 m. jis ėmė bendra bų straipsnių rinkinį „Lietu marksizmą, tautinį klausimą penkis eilėraščius ir vaizdelį. darbiauti spaudoje — tiek vių literatūros gretose". Stu Vaclovui paliko gilų [spūdį 1918 m. jis sugrįžo į Lie LKP, tiek pažangiųjų užsie dijuojantieji lietuvių literatū ir buvo revoliucinio mokslo tuvą, į tėvų namus. Tėviškė nio lietuvių leidžiamoje. Jis rą ir ja besidomintieji randa pamokos, daug nulėmusios je buvo matyti skaudūs karo pats buvo ilgamečiu Tarybų jo parašytus ištisus 'skyrius tolesniame vaikino gyvenime. pėdsakai. Kaip gyventi ir ką Sąjungoje ėjusio lietuviško akademinėje „Lietuvių litera Kai J. Janonis išvyko iš veikti? Pasaulio revoliucinio žurnalo „Priekalas" redakto tūros istorijoje". Žinoma, čia periodikoje ir išvardyti dar ne visi jo dar Voronežo, V. Anskaitis ne pertvarkymo idėjos neišblėso riumi. Be „Švyturys" bai, nemaža vertingų moksli kartą ruošė referatus, skaitė jo sąmonėje. Voroneže per almanachuose juos ir diskutavo su kitokių gyventi revoliucijos įvykiai (JAV), „Revoliucijos dainos", nių straipsnių yra pasklidę pažiūrų moksleiviais, ginda ir atlikti kad ir kuklūs darbai „Kovos keliais", „Po raudoną periodikoje, ne viena mūsų mas marksistinę pasaulėžiūrą. skatino jaunuolį veikti. Ilgai ja vėliava" paskelbtų poezijos rašytojų kūrybos knyga turi Už tai savo klasėje mokinių niui surandami ryšiai su ko kūrinių, 1932 m. Minske iš B. Pranskaus įvadinius straips klerikalų buvo pravardžiuoja munistais, kurių padedamas ėjo jo lyrikos rinktinė „Aud nius. Pokario metų profesoriaus revoliucinis jaunimas kuria ringosios jėgos". Tarybiniais mas „cicilistu". Dalyvavimas 1916 metais savo organizaciją. V. Anskai- laikais Lietuvoje turime išleis veikalai stebina savo apim slaptame Gegužės Pirmosios tis pasireiškia kaip vienas iš tus jo poezijos rinkinius „Į timi ir liudija apie plačius jų užmojus, didelį minėjime, ir žandarų akivaiz aktyviausių jos kūrėjų — iš ateitį šviesią" ir „Kovų poe autoriaus doje sudainuota draudžiama renkamas LKJS Suvaikijos mos", taip pat vertingą ir darbštumą, darbo spartą. Jis knygą paliko storą klodą tarybinia .Marselietė", Voronežo gat komiteto pirmininku, LKJS įdomią atsiminimų me mūsų literatūros moksle. vėmis vakare grįžtant namo, Centro Biuro nariu. Jis pa „Artimieji toliai". Neseniai baigusieji Univer pasiliko Vaclovo atminty dėjo leisti „Jaunąjį komunis Jo lyrika romantiškai pa je kaip laimingiausias anų tą" ir kitus pirmuosius Lietu kili, kupina revoliucinio pato sitetą ir dirbę, vadovaujami dienų įvykis: ir jis drauge vos komjaunimo leidinius. so. Negalėdamas tiesiogiai da jo, visada prisimena jo atidu su kitais ėjo priešintis prie Kaip išmėgintą revoliucinia lyvauti revoliucinėje kovoje, mą, rūpestį ir nuoširdžią pa spaudai. O kitais metais, me darbe ir išsilavinusį jau jis stengėsi, kad jo poetinis galbą. Visi, kurie dirbo ar prasidėjus revoliucijai, vaiki nuolį (1921 m. baigė Mari žodis bent iš dalies pavaduo bendravo su prof. B. Pranskunas pagal savo jėgas daly jampolės gimnaziją) Lietuvos tų jį patį. Kai ką laikas iš jo mi-Žalioniu, tebenešioja savo vavo joje, padėdamas Voro Komunistų partija pasiuntė į kūrybos atsijojo, bet jis pasi širdyse pagarbą tam kukliam, nežo lietuviams ir rusams bol Karaliaučių organizuoti komu lieka vienas iš žymesnių didžiai humaniškam žmogui. ševikams: platino „Tiesą" ir nistinės spaudos leidimą. Už proletarinių lietuvių poetų. J. MISEVIČIUS B. Pranskus buvo ne tik rusų bolševikų laikraščius, revoliucinę veiklą jis buvo poetas, bet ir literatūros kri Lietuvių literatūros katedros buvo bolševikų partijos Vo suimamas ir kalinamas. dėstytojas Gresiant naujam persekio- tikas, marksistiškai vertinęs ronežo komiteto pasiuntiniu.
Universiteto istorikai tyrinėja problemas, susijusias su lietuvių tautos istorija, Spalio socialistinės revoliu cijos istorija. Čia dirbo ir dirba tokie žymūs istorikai kaip prof. 1. Jonynas ir LTSR MA akademikas prof. dr. J. Žiugžda. Literatūros moksluose pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvių literatūros palikimo marksistiniam vertinimui, lietuvių literatūros kūrimosi ir vystymosi proceso nag rinėjimui. Vieną iš svarbių vietų užima socialistinio realizmo teorinių klausimų, nagrinėjimas. Literatūros fronte Universitete dirbo prof. B. Sruoga, prof. B. Pranskus-Žalionis, LTSR MA akademikas prof. dr. K. Kor sakas, prof. V. Mykolaitis-Putinas. Čia tiriamos bib liotekininkystės, pedagogikos ir psichologijos, klasikinės filologijos, filosofijos ir kitų sričių problemos. Ekonomikos srityje mokslininkai sprendžia socializ mo perėjimo į komunizmą dėsningumus. Čia dirba LTSR MA akademikas prof. Dz. Budrys, LTSR MA narys-korespondentas prof. dr. J. Bučas, prof. dr. M. Gregorauskas ir kt. Teisininkai tyrinėja socializmo perėjimo į komuniz mą teisinius dėsningumus. Čia dirbo tokie žymūs tei sininkai kaip prof. dr. P. Pakaiklis, prof. K. Jablons kis ir kt. Tarybų valdžios metais nepaprastai padidėjo moks lininkų skaičius, išaugo jų kvalifikacija. Jeigu 1947 metais iš 339 dėstytojų buvo 26 profesoriai ir dakta rai ir tik 29 docentai bei mokslų kandidatai, tai 1965 m. iš 615 dėstytojų buvo 24 profesoriai bei dak tarai ir 222 docentai ir mokslų kandidatai. Labai išaugo ir aspirantų skaičius (nuo 2 — 1948 m. iki 157 — 1965 m.). Per tą laiką iš viso priimta 316 žmonių į stacionarinę ir 82 j neakivaizdinę aspiran tūrą. Nuo 1947 m. 236 Universiteto darbuotojai apgy nė kandidatų ir daktarų disertacijas. Pokario metais Universiteto darbuotojai įvairiose mokslinėse konferencijose perskaitė daugiau kaip 1400 mokslinių pranešimų; išleido daugiau kaip 1000 mono grafijų, knygų, brošiūrų bei metodinės literatūros lei dinių, o taip pat išspausdino daug straipsnių periodinė je spaudoje. Kas metai šaukiamos studentų mokslinės konferenci jos; 1948—1964 m. jose parskaityta 1851 mokslinis studentų pranešimas. Tai augantis rezervas respublikos mokslininkams. Nepaprastai gražios yra Universiteto perspektyvos. Jau netolimoje ateityje jame mokysis daugiau kaip 13000 studentų (iš jų daugiau kaip 6000 stacionare). Bus pastatyti nauji Universiteto rūmai su problemi nėmis laboratorijomis, studentų bendrabučiais, aikšty nais, salėmis. 1979 m. Universitetas švęs savo 400 metų jubiliejų, kuris, suprantama, bus didelė visos lie tuvių tautos šventė. Siame skyrelyie snausrli nome knygos „VILNIAUS UNIVERSITETAS" reziumė. Knygą spaudai parengė re dakcinė kolegija: A. BEND2IUS, J. KUBILIUS ir J ŽIUGŽDA.
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJA 50 metų Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai. TSKP CK Plenumo nutarimas. — TSKP CK tezės. V., „Mintis", 1967.
GROŽINE UTERATORA Čaplinas, S. Sardinės diena.
Vertė J. Subatavičius. V., „Vaga", 1967. Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Pasikalbėjimai. V., „Vaga", 1967. Graži tu, mano brangi Tė vyne. Antologija. Sudarė V. Kazakevičius. V., „Vaga", 1967. Oferas Silva, Migelis. Onorijo mirtis. Romanas. Vertė A. Vaivutskas. V., „Vaga", 1967. Petkevičius, Vytautas. Apie duoną, meilę ir šautuvą. Ro manas. Iliustr. E. Jurėnas. V., „Vaga", 1967.
I IS B. PRANSKAUS-ŽALIONIO KŪRYBOS, NEĮĖJUSIOS Į RINKINIUS l kovą pašauks Jis vargdienių
Vacius 2AUON7S
Aš dainius... Aš vargdienių dainius, bedalių poetas, Aš dainius nežymaus didvyrio minios. Akmuo mano balsas kietaširdžiams kietas, Ir žavi belalmius grožybe dainos. Aš vargdienių dainius ir Jiems tedalnuosiu; Aš juos teraminsiu liuosybės daina. Jiems ranką padavęs, su priešais kovosiu, Aš būsiu Ir vargsiu su jais kasdiena.
Kankles sidabrines seniai bevartotas Užgausiu nelaimėj pūslėta ranka; Ir aidas jų plaukys po gatves dūmuotas. Ir skverbsis ( jąsias liuosybės banga. Atneš jisai vargdieniams laimės idėją; Pažadins iš miego galingus vergus. Parodys, dėl ko Jie taip prakaitą lieja,
draugusl
1918.1.10.
„KOLEKTYVAS". Darbininkų Jau nimo almanachas. Marijampolė, 1920. Nr. 1.)
Ilgesyje Kuomet žaibas nežinomu žybtels taku, Mano būste šviesu ir jaliku — Ugnis sieloje.
O perkūno dundesiu didžiu Aš tarytum galingą akordą girdžiu — Nakties tyloje. Sužaibuos — aš dairausi pro langą Į akimirksniui nušviestą dangų — Gal Tu atėjai? Sudundės — man didingai vaidenas. Kad sutrūko pasaulis jau senas Ir gimsta naujai...
(„RANKPELNIS". 1922.1X.l)
Aš vėjas SONETAS Aš laisvės troškimo pagimdytas vėjas; Aš audros klajūnės galingas kūrėjas; Aš Jurą banguoju, aš lanką linguoju; Aš amž.ną laisvės dainelę dainuoju. Aš vasaros kaitrą nežymiai nutildau, Didingu ūžesiu aš žemę pripildau; Aš sniegą sijoju, aš nieko neboju; Aš skaisčią svajonę lakiodamas groju. Aš medžių viršūnėmis ūždamas narstau; Tamsiais debesimis aš padangę prikarstau Ir žemę lietum gaivinu. Aš žadinu žmogų pabusti su vėju; Aš nerimą sėju, aš vėtra garsėju Ir pergalės gėlę skinu. („RANKPELNIS“, 1922.IX.22.)
Vakarinės sirenos Suriaumos, suspiegs sirenos, atsities nuo staklių strėnos. Darbas baigtas. Stak
lės ilsta. Ir šeštarnės, špūlės, ratai, rodos, susimąsto ką tai ir nutllsta. Šluostyk dulkių sluoksnį storą, Ir grei čiau, greičiau į orą! I kontorą! Sugrąži nęs savo tabelį skardinį, džiaukis poilsį krūtinėj išpažinęs. Štai išėjom Jau už vartų; vėjas atlapus atvarto, pamyluoja kartą, antrą... Ei, smagu gatvės pavėsy! Atsigausi ir atvėsi, ir net vietoj pastovėsi, draugą šnekindams nekantrų. Gatvėmis būriai sutrinko pilkarūbių darbininkų. Ir aplinkui triukšmas, ūžia. .. Kas namo, kas į skaityklą, kas j posėdį, mokyklą, kas pas mylimą draugužę. Ir visi linksmi žingsniuoja, o sirenos vis dainuoja ir posmuoja himną kilnų apie darbo garbę, galią, apie laisvo darbo šalį, ateities troškimų pilną. Prie sirenų vakarinių veržias iš visų krūtinių sutartinė džiaugsmo, laimės, dar bo, poilsio, tvėrybos, laisvės Ir vilties be ribės, Ir kovos, kovos be baimės.
Maskva, 1925.V.7, „KIBIRKŠTIS". 1925 m. rugsėjis, Nr. 10, 4 psl.)
spalis —
PRISIEKIAM DARVINO BARZDA" PO GIMTĄJĄ ŽEMĘ
GAMTOS FAKULTETE
GAMTOS fakultetą atė jau gerokai prieš kiikštynų pradžią. Korido riuose, auditorijose didžiulis sujudimas. Iš karto pastebė jau, kad visi susirinkusieji užima dvi skirtingas pozicijas: vieni skuba, bėgioja šen ir ten, o kiti nedrąsūs susispie tę auditorijose. Seku paskui skubančiuo sius. Įeiname į kažkokį kabi netą. O ten: — Audrone, ar gerai bus? Audrut, gal šitaip? O Audra Ilekytė, fakulteto komjaunimo sekretorė, turi spėti visiems atsakinėti, viską dar kartą patikrinti. Pagaliau.. . Salėje — auditorijoje už gęsta šviesa. Su deglais pasi rodo krikštatėviai vyr. krikš to tėvo A. Vasiulio (IV k. geografas) vadovaujami, o paskui juos seka „nekrikštai" — pirmakursiai. Vyr. krikšta tėvis skaito priesaikos žodžius, o fuksai kartoja: „Keturiom pasaulio šalim, Cerskio plaktuku, Darvino barzda, biofizikų nukankintom varlėm.. . prisiekiam visur ir visada būti vertais Lietuvos studento vardo". Geografai bučiuoja atlasą, deda pirštų atspaudus po priesaikos žodžiais, išgena iš lietmačio kritulių (iš anksto
(
MATEMATIKOS IR
MECHANIKOS
FAKULTETE
Pirmakursiams priesaikos žodžius skaito IV k. geografas R. Perekopskis. balionėliai, supažindinami su jų skoniu) Biofizikams prisegami at vanėlės: lėlės, ir gauna dovanų po muilo minimo „ženkleliai", kiauši vaikiški pistoletai „atsigyni gabalėlį „nusimuilinimui nuo niai su užrašu „Fuksas", įtei mui nuo pirmosios sesijos". paskaitų ir per sesijas“. kiamos įvairios atminimo do Visko aš nesiruošiu apra šyti, bet patikėkit, įdomios buvo krikštynos. — Įdomiau būtų galima jas suruošti, jeigu turėtume ge resnes sąlygas. Jau vien mu zika ir kavos puodukas daug ką reiškia, — pasakoja vienas iš organizatorių R. Perekopskis (IV k. geog.). Puikūs Gamtos fakulteto studentai, draugiški. Krikšty nas organizavo ketvirtakursiai (penktakursių dauguma dar praktikoje), bet padėti neatsisakė nė vieno kurso studentai.
Bloflzikams — „žinojimo eleksyro" lašeliai.
ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS
EKMADIENIO vakaras. Universiteto didžiojo kiemo skliautais nuaidi signalas. —■ Šiandien čia susirinkome įšvęsti į studentus „nekrikš tus" fuksus! — iškilmingai aidi iš prieblandoje skendin čios arkos krikštatėvio bal sas. Pirmasis išbandymas tenka aukštaičiams. — Kokia tikroji Jurkšto Smalaūsio pavardė? — bando fuksų erudiciją krikštatėvis. — Baranauskas!
S
kaCinacskaitE
Laimingų studijų, pirmakursi!
Eugenijus Telešius, II kurso ir.att metikas, pirma kursių krikšto tėvas, vos pasirodęs fakulteto aidžiojoje auditorijoje, suriko: — Drebėkit, nekrikštai! Aš, jūsų krikšto tėvas, at einu išgelbėti jūsų sielų ir priimti į garbingą studen tų būrį! Pirmakursiai linksmai susižvalgė. Bet, kai už krikšto tėvo nugaros pasi rodė aštuoni neatpažįsta mai apsirengę vyrukai su baisiomis kuokomis, priti lo. Baimė ir tyla truko ne ilgai. Krikšto tėvui ėmus skaityti pamokymus ir pa tarimus, garsaus juoko bangos nusirisdavo per vi — Aš ateinu išgelbėti jūsų sielų... auditoriją. Aštuoni Taip matematiko ženklu buvo pažy są mėta daugiau kalp 150 fakulteto pir- krikšto tėvo pagalbininkai N. BIRICKO nuotr. ėmė kviesti pirmąją fuksų makursių.
FAKULTETE
j.
n
eilę garbingai priimti krikštą. Pirmakursiai, ma tyt, suprato, kuo čia kve pia, ir niekas pirmasis ne siryžo atsistoti. Pakilo bai sus triukšmas: „Kaip? Pir makursiai drįsta neklau syti krikšto tėvol" Subruz do .sukruto aštuoni pagal bininkai, ėmė dunksenti į grindis, grąsinti kuokomis ir varyti neklaužadas į priekį. Vargais negalais tvarka gavosi. — Klaupti įsako krikštatėvis. Visiems iš eilės uždeda mas fukso antspaudas, duodama pabučiuoti kny gą, prisegamas fukso ženk liukas ir įteikiamas pažy mėjimas. Likusieji fuksai, matydami, kad viskas ne taip jau baisu, drąsiau
žengia į priekį, bet. .. tenka sunkesnė Jiems krikšto tėvo bausmė. Ten ka paragauti gėrimo su gera doze pipirų, pašokti madingiausą šokį, sudai nuoti dainą. Pagaliau užsibaigė pipi rinė, sudegė žvakės ir ne beliko nė vieno nekrikšto. Darniai ir jaunatviškai nuskamba daina. Dainuoja pirmakursiai, dainuoja ant rakursiai, dainuoja ir tie, kurių dienos Universitete suskaitytos. Studentiškas juokas ir muzika dar ilgai nenutilo praėjusį šeštadie nį Matematikos fakulteto koridoriuje. Mums belieka tik palinkėti: „Laimingų studijų, Fukse!" E. KUBILlOTE
Nekrikštai“ tampa studentais
Atsikerta aukštaičiai ir į kitus klausimus. „Kieti" tie aukštaičiai! Po to krikštytojai kviečia aukštaičių atstovą, kurio as menyje turi būti .pakrikštyta visa pagonių minia”. Krikštytojai ištraukia di džiulį butelį su „vaistais". Vargšas fukselis turi išban dyti šio „balzamo", kurio tik roji sudėtis žinoma tik oberfuksams, skonį. O kad nelik tų nuskriausti ir kiti, krikšty tojai juos apšlaksto „švęstu" vandeniu.
Tokie patys „malonumai" teko ir žemaičiams, ir dzū kams, ir suvalkiečiams. Atsipirkę dainomis ir eilėraščiais, lengviau atsidūsta, fuksai Kaip krikšto sutvirtinimas, pasigirsta „Gaudeamus igitur". Tačiau jų kančios dar nesi baigia: jie užrištomis akimis turi susirasti įėjimą į „žadėtąjį rojų". Toliau vakaras vyksta Uni versiteto kavinėje. Į vidurį salės su glėbiu šaukštų išeina trečiakursiai —
senjorai. Jie įteikia pirmakur siams „pradžiai gyvenimo" skalbimo lentą ir šaukštus — visų „pagrindų pagrindą", nes Universitete teks kabinti ne tik mokslo košę, bet ir mate rialesnius dalykus. Pirmakursių „krikštynos" — tai ne tik įdomi pramoga. Tai graži tradicija, kuri jau tvirtai įsigalėjo Universitete. Linkime ir pirmakursiams lituanistams taip pat tvirtai „įsitvirtinti" senojoje Alma Mater. P. STATUTĄ
niIIIIIIIIIIIIIlI!llIIIIUIll!llll!IIIIIIIIIIIllllUIIlllllllllllllIllllllllllllHIIIIIIII!llllllll!IIIIIIIHi!lllllllllllllllllllllHllllllllllllllllllllllUUIIIIIIIIIIIIIIIlHIlIIlHllliniillHmillllHHl
SPORTAS SKRIEJA RANKINIO KAMUOLYS
Praėjusį penktadienį prasi dėjo tarpfakultetinės rankinio varžybos. Pirmosios į aikštelę išbėgo Matematikos ir mechanikos ir Ekonomikos fakultetų moterų komandos. Laimėjo ekonomis tės „sausu" rezultatu 10:0. Rezultatyviausia buvo B. 3 Bliilkevičiūtė, pasiekusi įvarčius. Šeštadienį ekonomis tės pasiekė dar vieną perga EF rankininkių komanda (iš kairės): I. Trofimenko, V. Jočiutė, I. Marozaitė, I. Kobilę, nugalėjusios Gamtos fa šaitytė, Z. Silėnaltė, A. Grigaliūnaitė, B. Blinkevlčiūtė (komandos kapitonė). kulteto rankininkes. Rungty Nestokojo įtampos ir vyrų voje pergalę prieš IFF sportl- EF-ChF 16:13, IFF-GF 7:10, nių baigmė 11:2. Kiti moterų komandų susi rungtynėse. Minimaliu iezul- ninkus pasiekė ekonomistai FF-MF 6:3. A. SENULIS tikimų rezultatai: ChF-IFF 4:2, tatu 12:11 matematikai nuga- — 18:16. Įėjo medikus. Apylygėje koKitų susitikimų rezultatai: R. KVIETKAUSKO nuotr. GF-MMF 5:3, ChF-MF 2:1,
Kiekvieną penktadienį jie susirenka į Sporto katedroje esantį turistų klubą. Nelengva čia tada susigaudyti pašali niam žmogui. Kiek visiems įspūdžių, nuotykių, pasakotų ir neišpasakotų. Kalbos apie buvusius ir būsimus maršru tus. Ir reikalų visokiausių kiekvienam atsiranda. Ieško vienas kito ir niekaip nesu randa. Buvo — kažkur dingo. Turistų klubo pirmininkas R. Krupickas nespėja suktis. Turizmo entuziastų Univer sitete nemaža. Bet pirminin kas apgailestauja, kad ne visi fakultetai vienodai „užsikrė tę" turizmu. Gamtininkai, ži noma, pralenkia visus. Jiems ir pirmoji vieta priklauso. Gamtos fakultete net tarpkursinės varžybos ruošiamos. Yra čia ir pereinamoji vėlia vėlė, kuri dabar priklauso IV geografų kursui, ir stendas, kuris puikuojasi žygių nuotraukomis. Turistai tikisi, kad UTK gaus formalias teises. Nors iš tikrųjų jis seniai veikia kaip klubas. Juk nevadinsi tokio būrio sekcija. Deja, kol kas taip yra. Savo ženkliuką tu ristai irgi svajoja įsigyti. O dabar grįžkime truputį atgal ir pasidalinkime su tu ristais netolimais prisimini mais. — Vienu žodžiu, puiku, — tai, gal būt, taikliausias pa sisekusios kelionės apibūdini mas. Taip ir atsiliepia apie žygį į Dubingius Rimas Kupickas. Rimas su savo grupe aplan kė ir piliakalnį, kuriame ka-
daise gyveno Baibora Radvilaite, gėrėjosi storiausia Lie tuvos pušimi. Tadas Šidiškis su draugais neseniai buvo nukeliavęs prie Verknės upės. Tadas — turistų klubo garbės narys Su Universitetu jis jau atsi sveikino, o turisto kuprine jam, kaip ir studijų metais pats geriausias draugas. Na, o prie Verknės kelionė buvo tikrai įdomi. Apie tai papasa kojo Gamtos fak. turistų sek cijos pirmininkas, UTK komi teto narys Aleksas Buitkus. — Kas nematė Ūlos, tas, galima drąsiai sakyti, nepa žįsta Lietuvos upių, — taip apie kelionę prie Ūlos pasu koja Liucijus Cejauskas ir Vi ta Jasinskaitė. — Ten tikrai yra ko pažiū rėti. Jau vien skardžiai ko verti. Kitų tokių Lietuvoje nerasi. Zervynų kaimas ten pat. — Dabar jį žinosim ne tik iš filmo „Niekas nenorėjo mirti". Liucijus — prisiekęs turis tas. Apie Vitą irgi negalim t nutylėtu Ji keliauja nuo pat pirmo Kurso. Pernai baigė Chemijos fakultetą. Nors Uni versitete dabar ji svečias, bet turistų klube jaučiasi pilna teisiu šeimininku. Turizmą, — Vitos gyvenimo dalis Mėgsta keliauti po gimtąjį kraštą ir K. Kilkus, IV kurso geografas, ir ekonomistė E. Orlauskaitė, ir V. Baltrūnas, III kurso geologas. Su jais žygyje niekada nebus nuobo du. O Jeigu kas nors prie laužo klausėsi Sporto kated ros dėstytojo, didelio turizmo entuziasto Sergiejaus Timonovo dainuojamų dainų, tas visada pritars tiems, kurio šeštadienio popietę dedasi ant pečių kuprinę, pažaboja gerą nuotaiką ir taria Vilniui su die. S. ZALAGAITE
RENKASI TURISTAI Vieną lietingą vakarą tylūs Gamtos fakulteto koridoriai suskambėjo nuo ..linksmosios genties" narių balsų. Taip į savo ataskaitinį-rinkiminį su sirinkimą rinkosi tie. kuriuos miesčionis palydi ironiška šypsena, valstietis — užjau čiančiu žvilgsniu, eigulys ar žvejys — draugišku patari mu. Fakulteto turizmo sekcijos pirmininkas V. Baltrūnas savo pranešime mus dar sykį nu kėlė į praėjusių metų žygių takus, padėjo pajusti fakulte to turistų gyvenimo pulsą. O jis buvo labai nepastovus. Ge ra prisiminti pergales: I vie ta Universiteto turistiniame sąskrydyje, įdomūs turistiniai
vakarai, nauji atskyrininkai. „Snieguolės" ženkllninkai, vie nintelis Universitete regulia riai leidžiamas turistinis sien laikraštis. Bet nesėkmės, buvę sunkumai verčia susimąstyli ar nepasikartos tai ir šiais metais? Ar nepasikartos per nykštis incidentas? Ar turistų prašymas leisti jiems švenčių dienomis suruošti žygj ..Tėvų kovų keliais", suruošti tikrąją demonstraciją krauju apšlaks tytais takais, Ir vėl neužstrigs Universiteto vadovybės kabi netuose? Nauju sekcijos pirmininku išrinktas III k. geologas A. Buitkus. K. KILKUS
LAUKIA ŽYGIAI Spalio 14 — 15 dienomis vėl organizuojami nauji turisti niai žygiai. 1. Vienas iš jų — tai KPI TURISTŲ SĄSKRYDIS BIRŠ TONO APYLINKĖSE. Kviečia mi ir Universiteto keliaunin kai. šokiai, dainos ir kaunie čių žadami papasakoti įspū džiai iš kelionės po Kamčiat ką turi suvilioti daug ir Uni versiteto turistų. 2. Organizuojamas žygis
Reiškiame gilią užuojau tą Akademinio choro diri gentui Pranui SLIŽIUI, jo brangiai motinai mirus. AKADEMINIO CHORO KOLEKTYVAS
Chemijos fakulteto che mijos specialybės II k. studentę Eglę LINKAITYTę, jos tėveliui mirus, už jaučia kurso draugai.
Nuoširdžiai užjaučiame Ekonomikos fakulteto II kurso studentą Viktorą JAKUČIONl, netekusi my limo tėvelio. GRUPĖS DRAUGAI
į PUNIOS ŠILĄ, šios kelionės metu bus aplankytas nuosta busis senasis šilas, tėvelis Nemunas, aukščiausioji Lie tuvoje eglė, Punios piliakal nis, ant kurio kadaise kovojo narsieji Pilėnų gynėjai. O ko kia nuostabi tose apylinkėse spalio mėnesio gamta! 3. Numatomas žygis marš rutu RATNYČIA — RAIGAR DO SLĖNIS - ŠVENDUBRĖS KAIMAS — DRUSKININKAI Čia jūsų taip pat laukia nuo stabi gamta, M.-K. Čiurlionio mylėtos ir lankytos vietos. Tik prisiminkite M.-K. Čiur lionio paveikslą apie žemėn prasmegusį rojaus miestą! O gal Tu pats turi pasiūly mą žygiams? Ateik! Visi, norintieji keliauti, renkasi pasitarimui KIEK VIENA PENKTADIENĮ. 20 VAL. TURISTŲ KLUBE (spor to katedrole). Kviečiame vi sus, mylinčius savo kraštą, jo istoriją, gamtą ir žmones!
REDAKCINE KOLEGIJA niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiii Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių Ir žurnalų l®1' dyklos spaustuvė. LV 06674
Užs. Nr. 5275