q\uvbiiiis
Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas
1974 m. rugpiučio 30 d.
s: ■
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
®
B ■
Nr. 26 (885)
I
Mūsų aukštoji mokykla skaičiuoja 395-uosius metus. Gražiausi jos suklestėjimo metai — tie trisdešimt, kurie praėjo nuo Tarybų Lietuvos išvadavimo iš fašistinių grobikų. Auga naujas studentų miestelis, bet, kaip ir anksčiau, Universiteto širdimi lieka jo senieji centriniai rūmai (juos matome M. Kuraičio nuotraukoje).
RUGSĖJIS VĖL ATVERIA UNIVERSITETO — TIl SĮ ALMA MATER-DURIS
IŠKILMINGAS 1974—75 MOKSLO METŲ ATIDA RYMAS ĮVYKS VILNIAUS SPORTO ROMUOSE (EI DUKEVIČIAUS G. 3/1) RUGSĖJO 2 DIENĄ. PRA DŽIA 20 VAL.
Rugsėjo Pirmoji — graži ir nepamirštama rudens šventė, didelė žinių diena. Sveikiname jus, mieli pirmakursiai! Jūs imatriku liuojami į mūsų Alma mater šeimą. Laukia didelis kasdieninis darbas — studijos, aktyvi visuomeninė veikla. Branginkite tarybinio studento vardą, tegu jūsų mokymasis ir elgesys visada ir visur būna pa vyzdžiu. Sėkmingai tęsti studijas linkime vyresniųjų kursų studentams. Atkakliai ruoškitės tapti naujos visuomenės gerais, kūrybiškais specialistais. Jūs šauniai padirbėjote studentų statybininkų būriuose, sėkmingai atlikote gamybines praktikas. Tegu gera nuotaika neapleidžia jūsų ir auditorijose.
Nauji darbo metai prasideda mūsų garbingiems profesoriams, docentams, dėstytojams. Jų pareiga sistemingai kelti savo mokslinę ir dalykinę kvali fikaciją, dirbti mokslo tiriamąjį darbą, nuolatos skiepyti studentams meilę mokslinei knygai, dar bui, pasirinktai profesijai, padėti jiems nagrinėti tas ar kitas mokslo problemas. Tegu Jūsų mokslo darbas ir aukštos kvalifikacijos specialistų ruoši mas būna vaisingas kaip ir iki šiol. Sėkmės visam Universiteto kolektyvui, pradedan čiam didelį darbą! REKTORATAS, VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
iimiimiinnminniiiiininiiiiiiniiiiiiiiiiiHiiiiniiniiimniiiinniiiiiiiiiiiiiniiniuiniiiiiHiiiiimiiiiuiiiiiniiiiiiniiiHniiuiiminiiiHiinuiiiuiiiuiiniiiiiiuniimnniiiHninimiiiiiiniiiiiiniiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiunininiiiiiiiiuiiiiinniiiiiiniiiHiiJiiD
SU RUGSĖJO PIRMĄJA • SU RUGSĖJO PIRMĄJA • SU RUGSĖJO PIRMĄJA • SU
RUGSĖJO PIRMĄJA • SU RUGSĖJO PIRMĄJA •
STUDENTIŠKOS KEPURAITĖS „MEDŽIOKLĖ“ Dieninio skyriaus pri ėmimo komisijoje mums pateikė daugybę lentelių, suvestinių — visą stoja mųjų egzaminų statistiką. Štai kai kurie jos skai čiai. Didžiausi konkursai, kaip ir paprastai, susida rė Prekybos, Medicinos, Teisės fakultetuose, ta
čiau, skirtingai nuo anks tyvesniųjų metų, šiemet pareiškimai pasiskirstė gan po lygiai į visų fa kultetų daugumą specia lybių, ir nemaži konkur sai buvo Filologijos, Isto rijos, Pramonės ekonomi kos fakultetuose. Dau giausia pareiškimų priim ta į Finansų ir apskaitos
RESPUBLIKINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI 1974 m. Lietuvos TSR Respublikinės premijos pa skirtos mokslo ir technikos srityje ir dviems Uni versiteto atstovams:
75 pirmakursius paruošė Universiteto parengiamasis skyrius. Jie, sėkmingai išlai kę baigiamuosius egzaminus, be stojamųjų priimti į mūsų aukštųjų mokyklų studijuoti medicinos, istorijos, ekonomi kos, filologijos specialybių. Parengiamąjį skyrių šiais metais baigė ketvirtoji laida. Sėkmingai išlaikė baigiamuo sius egzaminus komjaunuolis, buvęs kolūkietis, o dabar jau prekybos ekonomikos specia lybės studentas Pranas Žvinys,
STUDENTŲ
STATYBININKŲ
BŪRIAI RAPORTUOJA:
„UŽDUOTĮ ĮVYKDĖME!"
fakultetą (532), tačiau ir vietų čia buvo daugiau sia (285). Paskutinę dieną komisi ja buvo gavusi 3656 pa reiškimus: šitiekai žmonių buvo leista laikyti stoja muosius egzaminus. Išlai kė — 2466 (per egzami nus gautas 881 dvejetas). Neskaitant parengiamojo
skyriaus klausytojų ir tų kurie egzaminus laikė ki tų respublikų aukštosiose mokyklose, šiemet j mūsų pirmą kursą priimti 1548 žmonės. Tautinė įstojusiųjų su dėtis procentais tokia: lietuvių — 83,72; rusų — 7,88, lenkų — 4,7; žydų — 1.81; baltarusių—1,36;
J. LĖLIUI, medicinos mokslų daktarui, Medicinos fakulteto profesoriui, — už monografiją „Raudono ji vilkligė" (1970 m.)
ukrainiečių — 0,71; lat vių — 0,13; kitų tautybių — 0,32. 36,63 procentai įstoju siųjų kilę iš darbininkų, 14,47 procentai kolūkie čių, 48,90 — tarnautojų vaikai. Kaime gyvena 423 įstojusiųjų tėvai, likusių jų — miestuose (iš jų 502 — Vilniuje). Moterų įstojo dukart daugiau, negu vyrų- Jų santykis procentais: 67,25 ir 32,75. VL BRAZIŪNAS
PAKOPA AUKŠČIAU
Daugelio skaitytojų J. GALVYDŽIUI, Istorijos fakulteto docentui, — už vadovėlį „Žmogaus ir pirmykštės visuomenės laiškuose — darbo ir po ilsio stovyklų gyvenimo kilmė ir raida" (1972 m) nuotrupos, kelionių, žygių įspūdžiai. Tačiau po vasa ros- visi grįšime į audito forma. Tikimės, kad aukštųjų rijas pradėti, tęsti arba mokyklų darbuotojų pastan baigti studijas. Be galo smagu kai visi gos tobulinti mokymo pro cesų, kolektyvų reiklumas ir vėl susirenkame po vasa dėmesys skyrių klausytojams ros- Viskas vėl tarsi nau nių kolektyvai. padės gerinti šios formos dar ja. Nepasibaigiančios kal Mėnesiai, praleisti skyriuje, bų, parengti studijoms visapu bos, prabėgusios vasaros padeda būsimiems studentams siškai išsilavinusį, politiškai džiaugsmas.. . pasirengti ne vien dalykiniu subrendusį, aktyvų darbo jau Ši vasara buvo visai požiūriu, bet ir lengviau adap nimų. nepanaši į praėjusią. Sun tuotis, pereiti nuo mokymosi vidurinėje mokykloje prie stu A. BERENIS ku lyginti darbo ir poilsio dijų Universitete. Universiteto stovyklos gyvenimą su Parengiamasis skyrius pa parengiamojo skyriaus kelionėmis, turistiniais žy lyginti dar nauja mokymo vedėjas giais.
Priimti be stojamųjų komjaunuolis, buvęs darbinin. kas, dabar — darbo ekono mikos specialybės plrmakur. sis Vidutis Terleckas, kom jaunuolis, buvęs karys, būsi mas medikas Rimvydas Kungys Ir didelis būrys kitų klau sytojų, kuriuos tikrai pelny tai nukreipė mokytis į paren giamąjį skyrių kolūkių, įmo-
Mušt/ dienos Suvalkijoje Kaip akimirka prabėgo ir vėsa, ir saule dvelktelėjusi vasara. Ji nelepino nei žem dirbių, nei statybininkų, nei mūsų studentų, dirbusių su jais. Bet jaunatviškas ryžtas ir energija nugalėjo — dar bo ir poilsio semestras už baigtas palyginti sėkmingai, ir šiandien belieka pasi džiaugti gražiais rezultatais. Daug rūpesčių ir pergyve nimų patyrė Suvalkijos zo nos studentų statybininkų būrių štabas bei stovyklų viršininkai „trečiojo semest. ro" pradžioje. Staigus mūsų universiteto stovyklų perkėli mas į Suvalkiją, neįprasta nauja atmosfera, suvalkietiš kas santūrumas gąsdino. Tarp kitko, ištirpdyti iki ga lo „suvalkietiškų ledų" mums taip ir nepavyko. Kai kurių ūkių bei organizacijų vado vai, matuodami viską mate rialinės naudos kriterijumi ir laikydami studentus pigia darbo jėga, nesugebėjo (arba nepanorėjo) suprasti nei stu
dentų, nei paties „trečiojo semestro" esmės. Iš kitos pusės, kai kurie mūsų staty binių būrių vadai stokojo lankstumo, sumanumo ir ne sugebėjo surasti kontaktų su ūkių vadovais. Į tai būtina atkreipti dėmesį ateityje, ypač paruošiamuoju laikotar piu pasirašinėjant sutartis. Mus džiugina Filologijos fakulteto būrio „Astrum", stačiusio Kapsuko univermagą (būrio vadas V. Sadaus kas), Finansų ir apskaitos fakulteto būrio „Perkūnas", dirbusio Alytaus miesto sta. tybose (būrio vadas A. Timukas), Medicinos fakulteto būrio „Šešupė", dirbusio Kap suko statybos treste (būrio vadas P. Žiūkas), Matemati kos ir mechanikos fakulteto būrio „Neptūnas", dirbusio Kapsuko raj. „Darbo" kol ūkyje (būrio vadas J. Backūnas), Teisės fakulteto būrio „Nemunas", dirbusio Šakių raj. Paveliuonos tarybiniame ūkyje (būrio vadas V. Ger-
Šauniai padirbėjo Universiteto medikai Kapsuko pieno konservų fabriko statyboje. Per septynias savaites jie pa darė darbų už 46,2 tūkstančio rublių (vietoj sutartyje nu matytų 37,5 tūkstančio). Kartu su draugais vasaros darbu gali džiaugtis ir antro kurso pediatrė Rita Giniūnaitė. Ją ir matome VI. Braziūno nuotraukoje. Suvalkijos studentų statybininkų būrių sąskrydyje ra portuoja Prekybos fakulteto stovyklautojai (nuotrauka de šinėje).
zonas), veikla. Dėkojame šių būrių studentams už šaunų darbą, o vadams — už su manų vadovavimą. Savotiškas vasaros veiklos susumavimas buvo Suvalkijos zonos studentų statybininkų būrių sąskrydis, įvykęs rug pjūčio 18 dieną Kapsuko ra jone, Igliaukoje, prie Iglos ežero. Būrių vadai raportavo zonos štabo vadui E. Monstavičiui apie gamybinius ro diklius bei kultūrinės pro. gramos vykdymą. Studentai rungtyniavo krepšinio, tinkli nio, futbolo Varžybose, daug žiūrovų bei sirgalių sutraukė virvės traukimas, bėgimai maišuose ir kiti atrakcionai. Išradingumas bei sugebėji mas sudominti publiką buvo pademonstruotas meno savi veiklos konkurso metu. Au toritetinga komisija nustatė
O papasakoti yra ką: nemaža mūsų, trečiakur sių, aplankė VDR, Čeko slovakiją, Lenkiją, grožė josi Altajumi, Leningra du, Kijevu... Prabėgo vasara. Vėl grįžtame į auditorijas. At verčiame tuščius sąsiuvi. nius, pradedame naujus studijų metus. Telydi visus sėkmė stu dijose! Ir tą atostogų džiaugsmą tegul pakeičia naujas, pirmųjų kontroli nių, koliokviumų sėkmės džiaugsmas! R. MORKŪNAITE PEF III kurso studentė
geriausią daiktinį raportą, geriausiai apipavidalintą sto vyklos vietą, fotostendą, ge riausiai pasirodžiusius sporte bei saviveikloje. Pagrindinis sąskrydžio prizas atiteko fi lologų būriui „Astrum". Savo ir štabo vardu dėko ju visiems, kurie stengėsi, kad mūsų festivaliu liktų pa tenkinti ir studentai, ir sve čiai: ištvermingai teisėjavu siam merginų futbolą A. Timukui, organizavusiam vir vės traukimą bei „mis Su valkija" rinkimą V. Geržonui, J. Backūnui ir visam „Neptūno" būrini, daug prisidėjusiems paruošiant są skrydžio vietą, „Sūduvos" būrio istorikams už nuolatinę pagalbą. Linkime sėkmės „Geriau sios Universiteto stovyklos" konkurse ir busimajame sto vyklautojų vakare.
Z. BURNYS Suvalkijos zonos SSB štabo komisaras
Kraštotyrininkų darbymetis Joniškėlyje
Venantas MAČIEKUS Kompleksinės kraštotyros ekspedicijos viršininkas
Penktąją, jubiliejinę ekspe kio praleidimo tyrimus, dodiciją Universiteto Kraštoty mėjosi kolūkio gyvenvietės rininkų klubas šią vasarą su apipavidalinimu, III kurso rengė Joniškėlio apylinkėse žurnalistė G. Kadžytė surin (Pasvalio raj). Joniškėlis bu ko medžiagą apie apylinkės vo pasirinktas neatsitiktinai. darbo pirmūnus. Taip pat Miestelis ir jo apylinkės gar buvo domimasi Kultūros na apylinkės bibliotekų, sios istorine — revoliucine mų, praeitimi (K. Požėlos, I. Gaš Moterų tarybos veikla. Ne kos, K. Baltaragio ir kitų re pamiršta ir istorinė — revo voliucionierių veikla), čia gy liucinė praeitis. Čia rimtos venusių, buvojusių žmonių pagalbos suteikė vietos kraš indėliu į nacionalinę kultūrą totyrininkai. UI kurso istori (G. Petkevičaitė-Bitė, Žemai, kas A. Kšenavičius surinko tė, P. Višinskis), gražiais nū daug medžiagos apie Tarybų dienos ekonominio ir kultūri valdžios atkūrimą 1940 me nio gyvenimo pasiekimais. tais. Užrašyta įdomių atsimi Ekspedicijos programa buvo nimų apie G. Petkevičaitęplati ir įvairi. Vadovauda Bitę (III k. lituanistas R. Kamiesi LTSR Paminklų apsau zakas). Archeologiniais pa gos ir kraštotyros draugijos minklais ir radiniais domėjo JV suvažiavimo nutarimais, si žinomas kraštotyrininkas daug dėmesio skyrėme da iš Žeimelio J. Šliavas. barties tyrinėjimams. Devy Daug nuveikė nedidelė (5 niolikos žmonių grupė, ku žmonių), bet darbšti kalbinin rios branduolį sudarė III ir kų grupė, vadovaujama TSRS II kursų psichologės ir II k. Mokslų Akademijos Kalboty matematikės, vadovaujama ros instituto aspiranto K. Filosofijos istorijos ir ateiz ~ iršvos. a r G\ 7 aTŠ mo katedros dėstytojų < • » t ■ ~ 9 Polųknrrln ,-U_ . • Ek Jatkonio ir_P. Polųknrdn, at-V Ekspedicijos dalyviai taip liko sociologinius apylinkės pat tyrinėjo materialinę ir gyventojų pasaulėžiūros rai dvasinę liaudies kultūrą, jos dos tyrimus. GSuta įdomios sąsajas su dabartimi. Surink medžiagos, kuria susidomėjo ta medžiagos apie kalvystę, rajono ir apylinkės partinės aludarystę, baldus, mitybos, organizacijos. FAF dėstytojų gyvenamųjų namų ir sodybų S. Žvingilaitės, V. Mačiekaus raidą, pirtis ir pirčių papro vadovaujami ekonomistai, čius, liaudies pedagogiką, dailininkai, istorikai kom. vestuvių papročių raidą, tal pleksiškai tyrinėjo „Kovos" kų ir kalendorinių švenčių kolūkį: rinko medžiagą kol papročius ir jų panaudojimą ūkio istorijai, analizavo eko šių dienų pramogose. Čia nominius ūkio laimėjimus, gražiai pasidarbavo fizikas atliko sociologinius kolūkie absolventas V. Zaikauskas, čių šeimos sudėties, laisvalai- IV k. matematikas V. Dagys,
Linksmybių maratonas
didžiausias raštas ant stulpo prilipintas, o tam rašte mes ne tik studentais, bet ir artis tais pavadinti. Padainavom vieną dzūkiš ką, vieną žemaitišką, vieną iš Tverečiaus ir dar kelias „magaryčių". Ir patiko vi siems — t. y. mums patiko dainuot, o kitiems — klau syt. Na, ką dar? Pašokam žemaitišką šeiną, švenčioniškių serbentą. Dar negana. Pradėjom visus į bendrą ra tą kviesti: „Kai mes daina vom, šokom, jūs klausėtės, o dabar mes pasiklausysim, ko jūs turtingi." Oi kas ten toliau darės! Neatskirsi, kur senas, kur jaunas, kur dainuoja, kur šo ka. . . Šitaip, patikėkit, kone kas dien. Su muzika gulėm ir kėlėm. O važiuojant namo tai ne vienam gal kaip po gerų vestuvių — ausyse ar. monika grojo „Kelkitės mer gos, jau gana miegoti. .." „Tai va, kokia ta jūsų programa — su pradžia, be pabaigos, — sakė paskui joniškėliečiai. — Kaip gyvensim be jūsų, kai mūsų nebelankysit, nedainuosit ir nebešoksit vakarais, — kalbėjo kiti. O ne! Mes dar sugrįšim pas jus, mieli žmonės. Nes tai, ką mes radom jumyse ir, gal būt, jūs mumyse — šaukia sugrįžti.
Daug linksmybių esat re gėję, bet tokios, kaip mūsų — tikrai neteko. Sakot, te ko? Ogi atspėkit mįslę: — Kas šoka namie ir sve čiuose, laukuose ir miškuose (ir netingi), kas dainuoja au tobuse, valgykloje ir kitose uždarose ir neuždarose pa talpose be perstojo (ir gra žiai), kas dairosi po svietą, bet ir pats turi ką pasakyti, parodyti? Kas? Nežinot? Tai paklausykit, ką veikė Universiteto kraš totyrininkai Joniškėlyje. Ogi susibėgdavom vakarop kas iš Pamažupių su dainom dar negirdėtom, kas iš Katkūnų, mįsles beskaičiuoda mas, kas pagaliau iš pačio Joniškėlio naujai išmoktą šo kį ar ratelį bešvilpaudamas. Dar kiti su anketom, vieto vardžiais ir kitokiais žodžiais įgriūva — tik kelią duok! Nespėji, būdavo, nė labas vienas kitam tarti, nė užkąs ti kaip reikiant, o armonika jau groja, būgnas tik muša — vakaronėn kviečia. Bet nereikėdavo ir kviesti. Net nepajusdavom, kaip, lieptus perėję, šaltas rasas perbridę ar šiaip keliais ta keliais, užžėlusiais siauruko bėgiais pabėgėję — jau Švobišky prie Mūšos, Sabonyse ar dar kur kitur besam. O Iš Valiaus ŽALKAUSKO raštų ten jaunų ir senų, jau pažįs išskaitė tamų ir ne — prigužėję. Ir Regimantas PRANAITIS
V. BRAZIŪNO ir P. DUNDZIO nuotraukose: II k. lituanistė Alma Ilekytė rinko tautosaką Meškalauklo kaime. E. Rutkauskienė pasirodė besanti viena ge riausių šio kaimo dainininkių, (viršuje).
Kiekvieną pavakarę susibėgdavom pasidžiaugti dienos .■laimikiais", išsipasakoti bėdas ir rūpesčius.
III k. istorikas J. Raguckas, III k. ekonomistė V. Garlauskaitė, IV k. lituanistės Z. Antanaitytė, A. Vaitkevi. čiūtė, II k. bibliotekininkės M. Vnukauskaitė, V. Traškevičiūtė,' B. Stonkevičiūtė ir kiti. Nemažas ir tautosakininkų, kuriems vadovavo IV k. li tuanistai VI. Braziūnas, G. Meilutytė bei fizikas absol ventas R. Pranaitis, derlius. Jų aruoduose virš 550 dainų (pavyko užrašyti dvi sutarti nes, kurios laikomos jau vi sai išnykusiomis), apie 80 pa sakojamosios tautosakos vie netų, 120 mįslių. Daugiau negu du trečdaliai į magne tofono juostas įrašytų tekstų dar ekspedicijos metu buvo iššifruota. Kol kas neturime žmonių, kurie galėtų dainų melodijas užrašyti natomis Tikimės pagalbos iš Estetikos katedros. Vaizduojamuoju ir taiko muoju liaudies menu domė josi VDI studentės B. Šarkūnaitė ir V. Rudinskaitė. Ekspedicijoje surinkta gau si ir įvairi medžiaga tvarko ma. Ja remiantis bus parašy ta apie 50 straipsnių būsimai monografijai „Joniškėlis". Pati medžiaga vėliau bus perduota Partijos istorijos institutui, Mokslų akademijos institutams (Istorijos, Lietuvių kalbos ir literatūros), Uni versiteto rankraštynui. Ekspedicijoje dirbo kraštotyrininkai: 70 Universi(Nukelta j 4 psl.)
Ačiū darbštuoliams mūsų svečiams Man džiugu, kad per tas dvi paskutinio vasaros mėne sio savaites teko bendradar biauti su Universiteto Krašto tyros klubo nariais ir jų eks pedicijos viršininku Finansų ir apskaitos fakulteto vyr. dėstytoju V. Mačiekum. Ekspedicijos kolektyvas at liko didelį darbą, susipažinda mas su Joniškėliu, jo apylin kėmis, žmonėmis, ypač daug dėmesio skirdamas turtin goms Joniškėlio istorinėms revoliucinėms tradicijoms: 1918 — 1919 metų kovoms už Tarybų valdžią, tarybinės santvarkos atkūrimui 1940 metais, buržuazinių naciona listų piktadarybėms fašistinės okupacijos ir pokario metais, taip pat žmonių gyvenimo pasikeitimui tarybiniu laiko tarpiu, kolektyvinio darbo že mės ūkyje pranašumams. Domėdamiesi šiais klausi mais, ekspedicijos nariai ap lankė daugelį miesto ir kai mų gyventojų, susitiko su
jaunimu, surengė ne vieną draugystės vakarą. Apie stu dentų ir dėstytojų nuoširdu mą, linksmumą, mokėjimą bendrauti su žmonėmis pas mus atsiliepiama labai šiltai. Po įtempto dviejų savaičių darbo, rugpiučio keturiolik tosios vakare, kraštotyrinin kai kartu su svečiais Iš apy linkės kolūkių ir kitų ūkių bei organizacijų, partijos ra jono komiteto, Joniškėlio miesto ir apylinkės vadovais aptarė ekspedicijos rezulta tus. Turiningas buvo šis eks pedicijos darbų užbaigimo susirinkimas. Įdomu buvo klausyti kiekvienos grupės vadovų dalykiškų pasakojimų apie grupių atliktus darbus. Ilgam išliks atmintyje kartu su ekspedicijos dalyviais pra leistas atsisveikinimo vaka ras. Linkiu šio klubo dideli ir labai naudingą darbą dirban tiems nariams studentams sėkmingų studijų, dėstyto jams — vaisingo darbo. Iki kito susitikimo, brangūs drau gai! Eleonora RASIMAVIČIENĖ Joniškėlio miesto DŽD tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkė
Kalbininkų
triūso vaizdelis Mes tyrinėjome Joniškėlio apylinkės tarmę. Penktakursis R. Kasparas rinko vietovar džius. Juos čia ypač svarbu užfiksuoti, nes, melioruojant žemę, užsimiršta buvę miške lių, pievų, kalnelių pavadini, mai. Šios tarmės atstovė ketvirtakursė B. Katilevičiūtė ieškojo atsakymų į Lietuvių kalbos ir literatūros instituto anketas. Suvalkietė B. Keblaitytė užrašinėjo žodžius bei tarminius tekstus. G. Ručinis* kaitė parašė tarmės aprašą. Bandėme bent apytikriai nu brėžti ir šios tarmės ribas. Grjžę namo, vakare, susiburdavome į krūvą apibend rinti dienos darbo. Na, ir už virdavo ginčai! Ypač kirsdavomės dėl priegaidžių. Esan tys iš kitų tarmių jas lygino su savosiomis, stengėmės nu statyti būdingas šios šiaurės panevėžiškių, vadinamųjų pontininkų, tarmės priegaidžių ypatybes. Turtingas įvairių at spalvių vokalizmas irgi sukel davo ginčų audrą. Ekspedicija baigėsi. Mūsų grupelės rezultatai? Išsamus tarmės aprašas, 500 vietovar džių, daugiau kaip 500 žo džių Lietuvių kalbos žodynui, atsakymai į giminystės termi nų ir gyvūnų bei augalų pa vadinimų anketas.
Bonifacas STUNDŽIA
Pirmakursi! Naujoke!
Ekspedicija baigta — darbas prasideda Šiandieninį kaimą daugiau siai tyrė sociologų grupė, kurioje buvo psichologų, ekonomistų, istorikų, chemi kų, matematikų ir kitų spe cialybių studentų. Mus do mino kaimo žmonių pasaulė žiūra, kaip žmonės žiūri į religiją ir ateizmą, kaip mo tyvuoja savo vertinimus. Stengėmės išsiaiškinti žmo nių požiūrį į kultūros verty bes, į darbą, dorovę, susie dami šiuos klausimus su pa saulėžiūros problemomis. Dabar kaimas keičiasi. Va dinasi, turi keistis ir žmonės. Kaip kaime formuojasi nau jos kultūros ir bendravimo formos, kokios atsiranda nau jos vertybės, kaip nauja per
sipina su senu — šie klau simai ir buvo mūsų dėmesio objektu. Savo tyrimuose mes nau dojomės laisvojo interviu metodu. Šis metodas turi privalumą, kad gauta infor macija yra pilnesnė, koky biškesnė, patikimesnė, negu, pvz., gauta anketavimo bū du. Tačiau, kita vertus, šią medžiagą sunkiau apdoroti, o sociologai turi būti susipa žinę su žmogaus psichologi ja, mokėti pralaužti pokalbio metu atsiradusį psichologinį barjerą, būti ypatingai taktiš ki, atidūs. Juk žmogus šnekėsis atvirai tik tada, kai jis jaus pasitikėjimą pašnekovu. Todėl nemažą mūsų grupės dalį sudarė psichologijos specialybės studentės, o be veik visi tyrinėtojai turėjo tokio pobūdžio apklausos pa tirtį. Nors jau pusmėnesis, kaip
atsisveikinome su Joniškėliu, kur vyko mūsų tyrimai, ta čiau darbas toli gražu nėra baigtas. Mūsų laukia sunki, bet, ko gero, įdomiausia ty rimų dalis: surinktos me džiagos analizė ir apibendri nimas. Savo darbus ruošiamės tęs ti ir studijų metu. Šiemet ru denį Universitete žada susi kurti ateistų klubas. Jame norintieji gilintis į religijos sociologijos problemas galėtų ruoštis sekančiai ekspedicijai tiek teoriškai, tiek ir prak tiškai: giliau susipažinti su religine bei ateistine proble matika, su atskirų konfesijų ypatumais, o taip pat su re ligijos sociologijos, psicholo gijos, sociologinių tyrimų technikos klausimais. Per me tus galima būtų parengti pro gramą naujiems tyrimams. Laukiame! Gintaras JATKONIS
Jei įdėmiai skaitei šį pus lapį, jau bent šiek tiek gali įsivaizduoti, kas yra Univer siteto kraštotyrininkų klubas. Tiksliau, ką Jis veikia vasa rą. Bet vasara ir lieka vasa ra. O per visus metus, nuo pat rudens, — kiekvieną sa vaitę turiningi vakarai, susi tikimai su žymiais, įdomiais žmonėmis, vakaronės su liau dies muzika, dainom, šokiais (ir čia. Universiteto auditori jose ar kavinėje, ir įvairiau siuose Lietuvos sodžiuose ir miestuose); taip pat — pažin tinės ekskursijos po Vilnių, žygiai ir kelionės po įdo miausias respublikos vietas.
Tikimės, kad šitokie daly kai įdomu ir Tau. Jei taip, — esi laukiamas trečiadie niais ir penktadieniais, 20 vai., Filologijos fakulteto 92oje auditorijoje. O artimiau sias didesnis mūsų susibūri mas — kitą penktadieni, rug sėjo 6 d., 19 vai., Universite to kavinukėje (Centriniuose rūmuose).
KRAŠTOTYRININKU KLUBO VALDYBA
STUDENTŲ STATYBININKŲ BURIA! RAPORTUOJA: „UŽDUOTĮ ĮVYKDĖME!
BALTŲJŲ
Nuotraukoje: stovykloje ,,Lietuva-74" vyksta pasitarimas dėl akcijos „Tarybinis jaunimas — Čilės patriotams". Kal ba Jakutijos studentų statybininkų būrio vadas A. Popo vas. Salia — SSB „Lietuva-74" būrio vadas, Universite to dėstytojas J. Sijavičius.
Kur gyvena vaikinai ir merginos iš mūsų Alma Mater, stovykloje „Lietuva-74" surasti nesunku. Taip jau at sitiko, kad čia, Jakutijos že mėje, VVU pasiuntinių „Juventus-74" būrio studentų sta tybininkų keturios palapinės tapo visos stovyklos širdimi. Universiteto studentų su suktoje gūžtoje niekada ne buvo liūdna. Kiekvieną dieną skelbimai ryškiomis raidėmis kviečia visus į gamybinių bri gadų poilsio vakarus, susitiki mus su vietiniu jaunimu, į fotoparodas, kviečia pasėdėti ir prie baltųjų laužų. Balti laužai? Taip, baltųjų naktų — balti laužai. Tai vie nas iš įdomiausių „Juventus74" būrio gyvenimo puslapių. Čia renkasi komjaunuoliai pa. sikalbėti apie praėjusią dar bo dieną, čia sužino savaitės socialistinio lenktyniavimo re-
Kolektyviškumo egzaminas OLI gražu ne kiekvie nas, vykdamas Sakių rajono „Tėvynės" kolūkin, žinojo, ką jam reikės dirbti ir kaip dirbti. Rodos, darbas su šake — pats pa prasčiausias. Bet jei ne kol ūkiečiai, kas žingsnis kantriai mokę ir patarinėję, pūslių ant mūsų rankų būtų buvę du kartus daugiau. O patys stovyklautojai? Su pasididžiavimu galima sakyti, kad stovyklon susirinko tik rai puikūs, darbštūs žmonės. Universiteto auditorijoje mes gal nebūtume patikėję, kad Vidas2emaitis, Rimas Bikinas, stovyklos komisaras Antanas Garnys per dieną perveš ark liais po 9 tonas miltų, kad
T
mūsų linksmuolis Kazys Karpauskas ir nedidukė Dalia Kondrotaitė pelnys kolūkiečių pagyrimus už gerai pakrautus šieno vežimus, kad Irena Koskauskaitė, Laimutis Jankaus kas, Viktoras Noreika nakti nėje pamainoje perkas 10 mašinų kapoju. Dar labiau nustebome, kai vieną vakarą stovykloje pasirodė Marytė Girdžiūtė, Gražina Ivanauskai, tė: jos, kaip gimnastės, buvo atleistos nuo dalyvavimo sto vykloje. „Išsiilgome grupės draugų", — pareiškė, if se kantį rytą abi jau dirbo bri gadoje. Darbo diena baigiasi, ir ta da prasideda savas stovyklos gyvenimas. Reikia pačiam iš-
girsti Vlado akordeoną, Al gio gitarą, pačiam tol sukti krepšinio aikštelėje polką su ragučiais, kol pradings bet koks dienos nuovargis, kol įvertinsi visa tai. Tik stovykloje gali išgirsti, kaip garsiai skamba daina at viroje mašinoje, grįžtant iš darbo per stiprų lietų, ir tada pats panorėsi likti čia. Ne
(Atkelta iš 3 psl.)
kraštotyrininkai A. Kazlaus kas, V. Malčiauskienė. Ekspedicijos darbą reiktų vertinti keliais aspektais. Be pagalbos mokslo įstaigoms, •kompleksinė kraštotyros eks pedicija labai daug duoda ir patiems ekspedicijos daly viams. Tai puiki komunisti nio studentų auklėjimo mo kykla. Giliai į atmintį vi siems įstrigo susitikimas su buvusiu pogrindininku, 1940 ir pokario metų aktyvistu S. Gorliausku. Pavakary vaikš čiojom po kapines, sustoda mi prie buržuazinio naciona-
FF I k. stud. S. Brazdžius, III k. stud. A. Palčys, FAF I k. stud. D. Gogytė, L. NEPAŽANGUS Bogačiova, MMF I k. stud. A. KripaviSTUDENTAI člus, II k. stud. R. Bražins kas, ChF I k. stud. A. Balažantis, PEF IV k. stud. J. Kygonytė, II k. stud. B. Petrauskaitė, I k. stud. B. Vytėnas, TF I k. stud. V. Ciutaitė, IF II k. stud. J. Normantaitė, FilF I k. stud. G. KainauskaiA. Meškys, tė, O. Mečeniova, MF I k. stud. A. Varaneckas, GF I k. stud. J. Pakebinskas. II k. stud. G. Rastenis,
PASALINTI
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1
KAINA 2 KAP. |
zultatus, dalijasi darbo patirti mi. Sutiksi čia ir gyvai šne kučiuojantis išvažiuojamojo būrio komisarą Jurą Eiduką, ir komjaunimo organizacijos sekretorių Arūną Grumadą. Jų rūpesčiu būrio sąskaitoje vien tik per pirmąjį mėnesį 3 fotoparodos, 14 koncertų, 15 paskaitų. Jurui Eidukui ši vasara stu dentų statybiniame būryje — ketvirtoji. Bet. . . — Pati įdomiausia ir bran giausia! —- kalba pats komi saras. — Ne todėl, kad man ji paskutinė. Stovykla gyvena vienos didelės komunos gyve nimą. Visus jungia bendras darbas, bendras džiaugsmas. O džiaugtis yra kuo. Būrio vadas Kęstutis Černiauskas iš kilmingai pranešė, kad jau per pirmąjį darbo mėnesį „Ju-
ventus-74“ būrys vasaros ga mybinių užduočių planą įvyk dė 120 proc. Būčiau užmaršus, jeigu ne paminėčiau pirmosios betonuotojų brigados. Ne veltui li niuočių metu būrio vado pa vaduotojas Gytis Jakubėnas jai prideda epitetą „smogia moji". Si brigada vasaros ga mybinį planą jau spėjo įvyk dyti 170 procentų. Jos briga jau minėtas bū-, dininkas rio komisaras J. Eidukas. — Darbo nesikratome, — šypsosi ir šios brigados darbo pirmūnas Algis Sakalauskas — Šiuo metu „okupavę" tris objektus ir atliekame ne tik pagrindinius betonavimo dar bus, bet ir klojame grindis plytelėmis. Ne vieną prakaito lašą nu braukė ir šios brigados nariai komjaunuoliai Leonas Klišauskas, Zita Soblinskaitė, Onutė
Rojūtė, Renaldas Motiejūnas ir daugelis kitų. Nenori atsilikti nuo betonuotojų ir dvi tinkuotojų brigados, vadovaujamos briga dininkų Kęstučio Liepio ir Vy to Urbonavičiaus. Daug gerų žodžių surastų apie šių brigadų studentus ir darbų vykdytoja Tamara Bril, ir instruktorius No De Dū. Šių brigadų studentus sieja graži draugystė ir su J-akutijos žemdirbiais, Dvi dienas 50 studentų grupė talkininkavo galvijų augintojams šienapiūtės baruose. O iki stovyklos uždarymo į pradalgius stojo dar 17 šienpiovių. Susilaukė šefų iš „Juventus74" būrio ir Jakutsko miesto centrinė ligoninė, 27-oji vidu rinė mokykla. Nuoširdus „bal šoje spasibo", tariamas Alma Matei auklėtiniams, yra pats geriausias atlyginimas už nuo širdų triūsą. J. KOCHANSKAS Jakutskas, 1974.VIII.8
dienom, o valandom kietesnės ir tvirtesnės darosi talkininkų rankos, sustiprėja, cementuo jasi kolektyvas. Stovykloje išmokstama neaimanuoti, ne siskųsti, nugalėti sunkumus. Tai ir yra trečiasis semestras su savo egzaminais.
B. SANKALAITE, MMF būrio „žagrė-74" sienlaikraščio redaktorė
Į Finansų ir apskaitos fakulteto stovyklą Širvintų raj. Mančiušėnų kolūkyje atvyko VU komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas (antras iš dešinės) ir komiteto na rys M. Bložė. Stovyklos viršininkas III k. stud. J. Matikonis (pirmas iš kairės) ir kolūkio pirmininkas aptaria su svečiais svarbesnius reikalus.
Kraštotyrininkų darbymetis teto dėstytojų ir studentų (,IF — 21,FilF — 20, FAF—9, FF — 9, MMF — 6, PEF — 3 ir 1.1.), 9 Pasvalio vidurinės mo kyklos moksleiviai, buvę kraš totyrininkų klubo nariai — Universiteto absolventai, kitų aukštųjų mokyklų studentai. Organizuojant ekspediciją, pagalbą suteikė Rektoratas Universiteto Partijos ir Kom jaunimo komitetai. Ekspedici ją dalinai finansavo studen tų profkomitetas. Ekspedici jos dalyviai jautė vietos ad ministracinių ir ūkinių orga nų paramą. Ypač didelę pa galbą ekspedicijai suteikė Joniškėlio miesto Vykdomojo komiteto pirmininkė E. Rasi mavičienė, taip pat vietos
naktų
LAUŽAI
listinio teroro aukų kapų, o jis, pražilęs, metų naštos kiek sulenktas, vis pasakojo apie J. Šležą, kitus kovos draugus, gražius jų siekius, paskutines gyvenimo minu tes. O paskui patraukėm per miestelį, sustodami ties buvusia turgaus aikšte, •kur 1918—1919 metais tiems laikams naujas, revoliucines tiesas skelbė K. Požėlos bendražygis Kazys Baltaragis, liaudyje dar ir dabar vadi namas maloniniu „Kaziukas". Senajame parke tebestovi pastatas, prie kurio sienos
revoliucionierius, bebaimis nesutikęs atsisakyti savo įsitikinimų, buvo sušaudytas. Įdomiai praėjo susitikimai su „Kovos■"1 kolūkio kolūkiečiais, Joniškėlio plytinės, Jo niškėlio eksperimentinio ūkio darbininkais, kurių metu ūkių vadovai papasakojo apie ūkių ekonominius pasie Pirmakursi! kimus, perspektyvas. Studentų kraštotyros ekspe Visi įstoję į I kursą studicija — kraštotyros organi zatorių, kraštotyrininkų — dentai-komjaunuoliai privalo visuomenininkų kalvė. LTSR iki š. m. rugsėjo 3 d. Įsira Paminklų apsaugos ir krašto tyros draugijos prezidiumas šyti į komjannimo įskaitą nuolat primena aukštųjų mo Universiteto komjaunimo ko kyklų kraštotyrininkams, kad mitete (CR, 15 kamb.). jų uždavinys yra ruošti kraš Įskaitos skyrius dirba kas totyrininkų kadrus. Ekspedi cija iš dalies tą užduotį at dien nuo 9 iki 21 vai., šešta lieka. dieniais ir sekmadieniais nuo Ekspedicijos metu pagyvė- 9 iki 18 vai. ja. darosi įvairesnis apylinkės kultūrinis gyvenimas, LLKJS VU komitetas Tai irgi kai kuris ekspedicijos nuopelnas. i
Dėmesio! Fakultetų komjaunimo biu rų sekretoriai ir įskaitos vedėjos renkasi rugpiūčio mėn. 30 d. 11 vai. (šiandien). komjaunimo Universiteto komiteto posėdis įvyks rugsė jo mėn. 5 d. 15 vai. (ketvir tadienį). Respublikos stovyklų virši ninkai renkasi rugsėjo mėn. 1 d. 11 vai. (sekmadienį).
Antradienį, rugsėjo 3 d., 18 vai., Studentų profkomitete Įvyks fakultetų profbiurų pir mininkų posėdis. STUDENTAI, Trečiadienj, 18 vai., Įvyks studentų profkomiteto prezi STUDENTES! diumo posėdis. GERBIAMI Studentų Norintieji išmokti šaudyti profkomitetas SKAITYTOJAI! šautuvu ir pistoletu ar jau kultivuojantys šaudymo spor Šiandien Jūs skaitote Universiteto laikraštį, kuriam ra tą renkasi š. m. rugsėjo 5 d. Filologijos fakulteto Vošo ir fotografuoja ne vienas jūsų draugas. Kviečiame ir 18 vai. Fizinio auklėjimo kakiečių ir Anglų kalbų katedrų dėstytojai giliai užInformacija telefonu jus į mūsų talkininkų būrį. Laukiame visų, kas rašo, fo tedroje. jaučia Vokiečių kalbos katedros vedėją docentą Vy2-02-87. tografuoja, piešia. Laukiame ir jūsų laiškų.
„Tarybinio studento" redakcija yra centriniuose rūmuo se — II aukštas, 32 kambarys.
232000 Vilnius - MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Šaudymo sekcijos valdyba
Užs. Nr. 2914
tautą BALAIŠĮ ve mirties.
LV. 023998
dėl jo tė-
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA