Tarybinis Studentas, 1982 m. rugsėjo 17 d. Nr. 26 (1205)

Page 1

t f

S canj/Bos souoencas visų

Salių proletarai, vienykjtssi

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METI i

Spartesniais tempais vystyti naftos gavybos pra­ monę — Vakarų Sibiro rajonuose, Kazachijos TSR ir šalies europinės dalies šiaurėje, sparčiau pradėti naujų naftos telkinių pra­ moninį eksploatavimą. Gerinti gaminamų naf­ tos produktų kokybę.

1982 m. rugsėjo 17 diena, penktadienis

tos naftos paieškos. Permės Kuibyševo srityse, Baškirijos ATSR, Vidurinės Azijos res­ publikose'buvo atrasti ir pra­ dėti naudoti nauji telkiniai. Kartu augo ir naftos perdir­ bimo pramonė. 1933—1937

Iš XXVI suvažiavimo nutarimų

KETURIASDESIMT PENKTOJI SAVAITĖ: NAFTOS IR DUJŲ TELKINIŲ ĮSISAVINTOJAMS

XXX Pirmasis naftos gręžinys Tarybų Sąjungos teritorijoje buvo padarytas 1864 metais Kubanės žemėje. Carinės Ru­ sijos naftos pramonė buvo visiškai priklausoma nuo užsienio kapitalistų. XX a. pradžioje ji iškilo į pirmąją vietą. Iki Spalio revoliuci­ jos visa naftos perdirbimo pramonė buvo sutelkta Kau­ kaze. Primityvi technologija neleido pagaminti kokybiškų naftos produktų. Po Spalio revoliucijos pra. sidėjęs ekonomikos pervers­ mas neaplenkė ir šios šakos. Jau pirmaisiais Tarybų val­ džios metais buvo labai išplės-

ŽODIS

metais buvo pastatytos perdir­ bimo gamyklos šalies Rytuo­ se, pagausėjo jų labiausiai naftos produktus vartojan­ čiuose rajonuose: Saratove, Krasnodare, Orske ir kitur. Ketvirtajame dešimtmetyje buvo sukurta ir Tarybų Są­ jungos naftos chemijos pra­ monė: Jaroslavlyje, Jefremo-

PIRMAKURSIAMS

KELIO PRADŽIA Suradau juos — Medicinos fakulteto pediatrijos specialy­ bės pirmakursius — prie Di­ džiosios auditorijos. Visi laukė biologijos paskaitos. Ir laukė ne tuščiai — ruo­ šėsi kitai paskaitai, skaitė va­ dovėlius. žvilgčiojo į konsPektus. Iš tiesų — studijų Pradžia tikrai nelengva, ir Pirmakursiai negaišta nė mi­ nutės. Apie pirmuosius studi1U įspūdžius ir savo kelią į Universitetą trumpai papasa­ koti sutiko trys specialybės Pirmakursiai.

ve, Voroneže įkurtos pirmo­ sios pasaulyje sintetinio kau­ čiuko gamyklos, Jaroslavly­ je — padangų gamykla. Pra­ dėta organinės sintezės įmo­ nių statyba. Bet šį darbą nutraukė karas.

ypatinga, nors vis dėlto il­ gam išliks atmintyje, nes tai buvo pirmoji mūsų studentiš­ ka diena. Stodamas tikėjausi, kad čia nebus lengva, todėl ir dabar ne taip jau baisu, kai daug reikia dirbti. Čia klausomės tokių paskaitų, ku­ rių net pavadinimai nelabai suprantami. Pavyzdžiui, medi­ cininė biologinė fizika, bioorganinė ir blofizikinė chemi­ ja. Ypač sunki anatomija. Jos jokiu būdu nepalyginsi su ta anatomija, kurios mokėmės vidurinėje mokykloje.

Didžiojo Tėvynės karo metais šalis savo nafta sugebėio visiškai aprūpinti tarybinę armiją degalais ir tepalais. Per karą buvo sugriauta nemažai naftos perdirbimo chemijos gamyklų. Tik 1949 metais šalies naftininkai pa-

Malonu, kad nuo pačių pir­ mų dienų sugyvename su kur­ so draugais, nors aišku dar nelabai gerai vienas kitą pa­ žįstame. Todėl laukiame tal­ kininkų kolūkyje. Ten ir susipažinsim. Juk sakoma, kad darbe geriausiai pažinsi drau­ gus. O kai bus draugiškas kolektyvas, tai ir studijuoti bus lengviau. Rūta BACHANAITE: Mūsų — 75. Vaikinų teturime devy­ nis. Taigi medicina — mote­ riška profesija. Dauguma esa­ me medikų vaikai ir didžioji mūsų kurso dalis — iš sos­ tinės arba kitų respublikos miestų. Aš. kaip ir mano draugi Rita, esame vilnietės ir baigėme tą pačią mokykI mediciną galutinai nu-

siekė prieškarini lygį. Ypač didelės reikšmės naftos pramonei turėjo Vaka­ rų Sibiro baseino atradimas, 1964 metais buvo pradėta jo pramoninė eksploatacija. Pra­ ėjus dešimtmečiui iš šio tel­ kinio gaunama nafta sudarė 35% visoje šalyje gaunamos naftos. Dabar pagal naftos gavybą TSRS užima pirmąją vietą pa­ saulyje, yra antroji pagal naftos chemijos pramonės pro­ dukciją. Naftai ir jos produktams transportuoti veikia 63700 km magistralinių naftotiekių, jungiančių stambiausius naf­ tos gavybos rajonus su naf­ tos perdirbimo gamyklomis ir pramoniniais naftos pro­ duktų vartojimo rajonais. Naftos pramonės vysty­ mas neaplenkė ir Tarybų Lie­ tuvos. Jau 1980 metais pradė­ jo veikti Mažeikių naftos per­ dirbimo gamyklos pirmoji ei­ lė. 1983 metais — planuoja­ ma paleisti antrąją. Naftą šiai įmonei tiekia Novopolsko — Mažeikių naftotiekis, kurio ilgis 262 kilometrai. Janina PRANKAITĖ

sprendžiau stoti taip pat de­ šimtoje klasėje. Čia vėl — kaip ir jai, (taką padarė ma­ ma. Kol kas didžiausią įspūdį palieka anatomijos paskaitos. Patiko naujųjų mokslo metų atidarymas Sporto rūmuose rugsėjo pirmąją. Medicina — reikalinga pro­ fesija, todėl mes pratęsiame tėvų didįjį kelią. Pirmosios studijų dienos — tai įau mū­ sų didžiojo kelio pradžia. O ji — linksma ir įspūdinga, nors gana nelengva. X X X Medicinos fakultetas pasipildė būriu naujų studentų. Norisi jiems palinkėti daug ištvermės studijose.

Rita STULGYTĖ: Būdama dešimtoje klasėje galutinai nusprendžiau: stosiu j pedialdją. Čia turbūt turėjo jtakos uiuno mama. Ji — medikė. Vidurinę mokyklą pasisekė baigti aukso medaliu. I Uni­ versitetą (stojau nesunkiai, neIš pirmojo egzamino gavau Penketą. Ir štai aš jau stu­ dentė. Žinoma mokslas čia nelengvas, tačiau aš to ir išėjausi, nes žinojau, kokią 'rofesiją renkuosi. Praėjo lar tik keltos savaitės, bet au spėjau pajusti studentiš10 gyvenimo skoni. Čia nieko ’ėra lengvo. Jei ką praleisi, '^žiūrėsi, paskui gailėsies "edtcinoje viskas nepaprastai Varbu.

Artūras ________ INClORA: Palietis. Kaip ir daugumos "ano kurso draugų, taip ir aano abu tėvai — medikai. Aš 'OHu būti ištik'mas tėvų pro­ milei todėl ir pasirinkau riciną. Universitete studiav° ir mano tėvai. Daugiau Iriausi iš rugsėjo pirmosios Ventės. Bet ji mums nebuvo

ALMA

Kaina 2 kap.

Nr. 26 (1205)

MATER VILNENSIS VAIKAI. Modesto PATAŠIAUS nuo trauka.

STUDENTŲ

PRAKTIKOS

Pirmosios pamokos... baimė Penktojo kurso pedagoginių specialybių studentai pradė­ jo dviejų mėnesių pedagogi­ nę praktiką rajonų ir Vil­ niaus miesto vidurinėse mo­ kyklose. Vilniaus 50-ojoje vidurinė­ je mokykloje pedagoginę praktiką atliks rusų kalbos ir literatūros, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos specialybių studentai. Dar tik pirmosios dier.cs mokykloje. Studentai stebi pamokas, susipažįsta su mo­ kytojais ir klasių vadovais, pačiais mokiniais. Jie turės pravesti 14 pamokų, iš kurių — 4 įskaitinės. Visos pamo­ kos bus įvertintos pažymiu. Praktikantai privalo rašvti dienoraščius susidedančius iš trijų dalių: psichologinės mokinių charakteristikos, pa­ mokų stebėjimo pastabų ir pamokų planų - konspektų. įvertintas, Dienoraštis bus Kiekvienas studentas į psiprivalo chologijos katedrą pristatyti vertinimui vieno mokinio psichologine charak­ teristiką. O dar dviejų pa­ mokų ir vieno užklasinio renginio konspektai, vienos pamokos analizė, raštiška ataskaita apie atliktą darbą.

— Į mokyklą ateinam pa­ sisemt patirties, padirbėt pe­ dagogini darbą, — sako ma­ tematikas Artūras Sliažas. — Bet labai norisi, kad ta nau­ da nebūtų vienpusiška, ką nors reikia palikti ir moki­ niams. Tegul nedaug, bet 'pa­ likti. Mokiniai — devinto­ kai, dešimtokai Ir vienuolik­ tokai — jau mąstantys žmo­ nės Su savo skoniu, pažiūro­ mis. Turėtume suprasti vieni kitus. Po praktikos disciplinos mokytojas ir auklėtojas rašys charakteristikas, kurias skai­ tys ir vertins VU dėstytojai. Beje, jie taip pat stebės penktakursių pedagoginę praktiką 50-oje vidurinėje. — O kas, jei nebus ryšio su klase? — klausiu Artūrą. — Labai bijau, kad taip neatsitiktų, nenorėčiau likti visiškai nesuprastu. .. O ką darysiu — nežinau, bet to ryšio būtinai reikia, — len­ gviau atsidūsta Artūras. .. .Užveriu 50-osios viduri­ nės duris. Su savim vis dėl­ to išsinešu tą pirmosios pa­ mokos baimę, kažkoki nedrą­ sumą. O iuk tai praeis. Turi praeit, kaip gi kitaip. . . Nemira PUMPRICKAITĖ

RUDENS TALKOS

CHEMIKAI DIRBA ŠAUNIAI

Tylu šį rugsėjį Chemijos fakultete. Negirdėti šurmulio koridoriuose, tuščios auditori­ jos, skaityklos ir biblioteka. Dar nepradėję mokslų, stu­ dentai išvyko į kolūkius. Šie­ met chemikai talkininkauia Širvintų ir Panevėžio ūkių Romas BACEVlClUS laukuose. Turbūt įdomiausias, tačiau bene sunkiausias darbas teko studentu būriui, iau antra sa­ vaitė besidarbuojančiam Pa­ nevėžio ’odininkvstės tarybi­ niame ūkyje. 128 busimieji chemikai ir trvs iu vadovai — 1. Malinauskienė, V. Sedera­ vičiūtė ir V. Keturka, bele, neseniai patvs buvę studen♦ai darbuojasi tarybinio ūkio oduose. Pirmosios darbo savaitės įspūdžiais paprašiau pasida­ linti chemilos specialybės II kurso studentę Dainą ŠIMKONAITĘ. tris dienas — Pirmąsias skynėme slyvas, Tik pradėius, atrodė, kad nebus sunku, be to, — čia Daina nusiiuokia. — kaip skanu — slyvą į burną, slyvą į krepšį. Bet skrandžiai pasirodė per silp­ ni tokiam krūviui. O rankos, visą laiką pakeltos, greit ap­ sunko, lyg traukte traukia ias žemyn. Pamažu apsiprato­ me ir ivvkdydavome normas, priskindami kiekvienas po 180 kg per dieną. Dabar raš­ kome obuolius, sklname aro-

nijas. Nors ir nelengva, bet, lenktyniaujame, dirbame ga­ na spėriai. — Tikriausiai talka nebūtų tokia sėkminga, jei šeiminin­ kai nebūtų jai atitinkamai pa­ siruošę! — Malonu dirbti, kai jau­ čiame ūkio vadovų ir specia­ listų dėmesį O džiaugtis tik­ rai yra kuo. šeimininkai jau iš anksto pasirūpino, kad dar­ bai vyktų gerai ir greitai. Kad veltui nebūtų praleista nė viena minutė, į darbo vietą ir atgal vežio<a specialus ūkio autobusas. Paruoštos vietos bendrabutyje, pagalvota ir apie gerą maitinimąsi, poilsį, laisvalaiki. — O ką veikiate laisvalai­ kiu! — Aštuonias valandas iš peties padlrbėius, atrodo, kad malonesnio dalyko už minkš­ tą lovą nėra. Bet iau auto­ buse, kai važiuosame namo, nuovargis Ima atlėgti. Jo li­ kučius nuplauname kartu su prakaitu ir dulkėmis. Tada galima ) kiną nueiti ar, susi­ rinkus būrin, linksmą studen­ tišką dainą užtraukti. Buvo­ me surengę diskoteką. Ne­ užmirštame ir knygos. Geras poilsis — vadinasi bus qeras ir darbas. Tikimės, sėkmingai ii pradėję, taip pat gerai ir baigti. EGLĖ BUCELYTĖ


Dirbdami brandiname kolektyvą automobllis„Jaunolo to" pionierių stovykloję gyvenimas. verda Rugsėlis pirmakursiams vėl DUŠU ne vien studiįų pradžios, Jaukūs nameliai, pažinčių, nauju susitikimu oras, ežero kvapas, malo­ nūs kiekvienam talkinin­ metas. — Po itemptos stoja­ kui. Gera po darbo grįžti mųjų egzaminu vasaros i tokius namus... Neužpadirbėti kolūkyje visai griuvo dar ir rudeniniai neblogai, — vieningai sa­ šalčiai, Darbas daržovių ko naujieji EKFF šeimi­ lauke — nesunkus, bet ir ninkai — ekonominės ki­ nelengvas. Nors normos bernetikos specialybės vienam žmogui ir truputi sumažintos, tačiau dėžės pirmo kurso studentai. Rudens talkos kolūkiuo­ pačios vis tik neprisikrau­ se jau tapo tradicija. Mū­ na. .. — Išskirti pačius darbš­ sų jauniausieji kolegos kiekvienais metais iš- čiausius — tiesiog neįma­ vyksta i respubllkos noma, — pasakoja grupės ūkius padėti žemdirbiams. kuratorius Gediminas Va­ Šis ruduo — su išimtimi. lančius. — Stengiasi visi, Mat ne visu fakultetų jei kuri vaga tik atsilie­ pirmakursiams tenka va­ ka, kiti tuoj prišoka pa­ žiuoti rugsėjo mėnesi. Ju dėti. Taip ir reikia. Bendras darbas formuo­ pagalbos kolūkiai lauks ja kolektyvą, atsakomybę dar ir spaly. Vien tik Traku rajone už drauga, pagaliau už jau triūsia 413 Universite­ visus... Dirbt taip, kad to studentų. Tarp ju ir būtu malonu prisiminti pirmo kurso kibernetikai. kolūkio dienas, kad būtu Balurišklų tarybiniame patenkinti ir užsakovai. — Konfliktu tarp talki­ ūkyje daugiausia augina­ mos daržovės. Rugsėjo ninkaujančių ir kolūkių mėnesi čia labai reikalin­ šeimininkų neturi būti, gos talkininku rankos nu­ Jūsų studentais aš patenimant agurkus ir burokė­ kintas, — sako vyriausialius. Kaip sako ūkio vy­ sis daržininkas. Konfliktų iš tiesų neriausiasis daržininkas, šiais metais, tiesa, neypa­ bus. jei ir viena, ir kita tingai gerai užderėjo pusė bus tuo suinteresuo­ ta. Ūkis priimti studentus agurkai, bet be studentų pasiruošė iš anksto. Stu­ paramos kolūkiečiams iš­ dentų patogumui veikia didelė valgykla, čia pat, siversti būtų sunku.

stovykloje klubas, sporto aikštynas, pirtis... — Mūsų namelyje grei­ tai bus (rengta stacionari­ nė džiovykla, kol dar lietūs neprasidėjo.. sako kuratorius. Tad po darbo studen­ tams nenuobodu, yra kur pasireikšti. Penkios die­ nos stovykloje — ir mažai, ir daug. Daug dar svajo­ jama padaryti, suorgani­ zuoti. sužinoti. Aktyvumu tik tenka stebėtis. Kura­ torius palaiko kiekvieną iniciatyva (savo vietoje stovyklos vadu paskyrė savo auklėtini — „tegu pratinasi"). Svarbu, kad neužgęstų šis entuziaz­ mas. Besiformuojant ko­ lektyvui. io labai reikia. Kur gi daugiau, jei ne kolūkyje, pirmą studijų mėnesi, gerai pažinsi drau­ gus, pamilsi savo grupės kolektyvą. — Pirmą dieną lyg ir atskirai laikėsi, dabar tau tikri draugai... — pasa­ koja grupės kuratorius. Ir tikrai, džiugu matyti gimstant dar vieną nauia studentišką grupę. Tikėkimės, kad mūsų neišgąsdins pirmakursių pirmosios rudens šalnos ne vien tiesiogine prasme. Neringa MARTINKUTE

Turbūt sunkiausia — sugrįž­ KONKURSUI „Trečiasis semestras" ti iš pirmosios studentiškos vasaros. Pajutau fa', vos per­ Primename, jog rašinius ir fotonuotraukas konkursui gažengusi savo namų slenkstį. Atsisėdau ant lagamino, lyg lite pateikti iki š. m. lapkričio 5 dienos. Laukiame Jūsų svečias smalsiai apsidairiau darbų. po kambarį ir staiga krūpte­ lėjau, išgirdusi ant spintelės tiksintį laikrodį. Nusišypsojau pagalvojusi, kad du mėne­ sius jo negirdėjau. O laikro­ dis toliau negailestingai skai­ čiavo paskutines vasaros die­ nas, valandas, minutes... Erdvioje auditorijoje vyks­ ta pirmoji ketvirtojo semestro savo dzūkiška tarme. Ir šito jais bendrą kalbą. paskaita. Stebiu savo gru­ užtenka, kad pamiltum žmo­ Prisimenu pokalbį su būsipės draugus. Visi įdegę saulė­ gų kaip savo artimą, kad muoju komb.* inininku Rimu. je, sustiprėję, dar nenoriai dzūkiška šneka tavo ausyse Kresnas, kampuoto sudėjimo, lenkia galvas prie sąsiuvinių, suskambėtų lyg gražiausia šviesiaplaukis vaikinukas tuo­ dar nebaigia dalintis vasaros liaudiškos dainos melodija. jau pradėjo pasakoti apie įspūdžiais. Rankos, {pratusios Mūsų būrio merginoms ne­ „savo" kombainą. Pasakojo laikyti kastuvą ir kauptuką, retai tekdavo dirbti viename kaip tikras vyras, rimtai, ži­ dar sunkiai nulaiko plunksną, lauke su kolūkio moterimis. novo tonu, vis pasigirdamas, o mintys lekioja kažkur toli Darbas nelengvas, ravėjimo kad greitai prie vairo savo — svetingoje Dzūkijos žemė­ normos didž” lės, o vasaros tėvą, darbo pirmūną, pakeis. je. Skuba mintys į Žilinus, saulė tokia negailestinga. Kar­ Laužo šviesoje pamačiau, j studentų žemdirbystės bū­ tais taip nusivarydavome nuo kokios didelės jo rankos. Di­ rį skambiu pavadinimu — kojų, kad net atvažiuojantis delės kaip kultuvės. Pasakiau „Dzūkija", šiame žodyje su­ mūsų parsivežti autobusas tai jam. Jis nusijuokė ir tarė: telpa viskas — mūsų vasa­ būdavo nemielas. Visą kelią „Iš mano rankų tu duoną val­ ra, mūsų džiaugsmai ir ne­ sėdėdavome paniurusios, ty­ gai. .." Ir gėda pasidarė pri­ sėkmės, mūsų darbas ir poil­ lios, o tuo metu dzūkės mo­ siminus, kaip vienas studentas sis, bet tai, kas svarbiausia, terys dainuodavo. Tos dzū­ spardė koridoriuje duoną. kas labiausiai brangintina ne­ kiškos dainos išlydėdavo mus Dažną savo vietinį bičiulį telpa jame — liejasi per kraš­ iš laukų ir lyg geriausias paklausdavau, ar jis nenorėtų tus. į visų širdis liejasi kai-' vaistas nuimdavo nuovargį, įvažiuoti j miestą. Beveik vi­ ir su jomis mes skubėdavome suomet išgirsdavau atsakymą: mo žmonių nuoširdumas; paprastumas — tai, kas 2. Ž. j kasdieninį pasimatymą su „Ne. Niekada nepaliksiu Ži­ Ruso žodžiais tariant, sutei- duona. Po to kiekviename že­ linų. Kur tu rasi geriau, nei kia mums neįkainojamą gėry- mės grumste pradėdavome kaime. Nuoširdi šypsena pa­ bę — atveria mūsų širdis ieškoti prasmės. Su pasidi­ tvirtindavo, kad pašnekoves draugystei. džiavimu žiūrėdavome į už- nemelroja. Žilinų kolūkyje niekas ne­ Važiuodami į savo „parduo­ trintas ant delnų nuospaudas, tų vasarų šalį" juokais nu­ j sudiržusias kojas ir saldus sėdi be darbo — nei didelis, leidome būrio vado užuomi­ būdavo tas kasdieninis nuo­ nei mažas. Vaikai — ir tie ną, kad kaimas mus išmokys vargis, ta pajauta, kad čia pluša grūdų sandėliuose arba energingai mosuoja pjautu­ mandagumo. Greitai tuo įsi­ reikalingos mūsų rankos. Dažnai tekdavo bendrau­ vais bulvių laukuose. Kartą tikinome ir patys. Vaikštinė­ ji, būdavo, po gyvenvietę, ti su kaimo jaunimu. Stebė­ bernioką ir klausiu: „Kam tu grožiesi vaizdingomis vie­ jomės vietinių vaikinų darbš­ tiek dirbi? Juk dabar vasaros jų prisirišimu prie atostogos”. O jis ir posfrintovėmis ir staiga išgirsti žver tumu, lų pasveikinimą: „Labu vaka­ savo kaimo, paslauqumu ir oauia visai nevaikiškai: „Taigi ro!" Atsisuki — gi eina ta­ atvirumu. Iš pirmo žvilgsnio kapitalą kaupiu. Kostiumą nu­ keliu senutė ir šypsosi atvirai, paniurę ir qrubūs tie kaimo sipirksiu, batus ir naujo dvi­ Su pagarba nuoširdžiai, lyg gerą pažįsta­ vaikinai vėliau pas’rodydavo račio reikia." mą būtų susitikusi. „Tai kaip esą turtinqo dvasinio pasau­ žiūrėjau į šį paauglį ir kažko­ dirbasi, vaikeli?" — užklausia lio. Nesunkiai suradome su dėl prisiminiau jo vienmečius

0 VASARA - PERNELYG TRUMPAS METAS

Kasmet VDR Rostoko Vll____£ helmo Piko universiteto FlJB______________________ zlkos fakulteto V kurso stu­ dentai atlieka laboratorinę

praktiką Rygos uni < ersitete. Laisvalaikiu studentai daug keliavo. Viešėto jie ir Vil­ niuje, susipažino su mūsų

Praha. Čekoslovakijos sosti­ nė. Turistų miestas. Vienas gražiausių ir seniausių Euro­ pos miestų. Tačiau ne kiek­ vienam studentui nusišypso laimė pabuvoti jame. Iš ge­ riausių Universiteto komjau­ nuolių,, aktyvistų šią vasarą buvo :sudarytas studentų stakuris dirbo Pra­ tybos būrys, I hoje. viena iš tų laimingųjų buvo IIF ketvirto kurso studenfė Rūta LIUTIKAITĖ. — Rūta, kokia buvo jūsų kelionės j Prahą priešistoriia? Kaip nutiko, kad jūs atsidū­ rėte būtent šiame statybos būryje? — Praeitų mokslo metų pa­ vasarį buvo paskelbtas ge­ riausio grupės komjaunimo organizacijos sekretoriaus konkursas. Prizas nugalėtojui buvo kelialapis į Prahą. Jis ir atiteko man. -— Koks buvo pirmasis žvil­ gsnis j Čekoslovakiją? — Pro traukinio langą. At­ sibudom naktį, kai traukinys nėrė pro Karpatų kalnus. Mums, lygumų gyventojams, tai buvo nuostabus reginys. Todėl su dar didesniu ne­ kantrumu laukėme, kol atvyksime į Čekoslovakijos šir­ dį — Prahą, apie kurią tiek daug esame girdėję. Reikia pasakyti, kad miestas su sa­ vo puikiu senamiesčiu, įdo­ miais šių laikų statiniais, nuo­ širdžiais gyventojais pranoko mūsų lūkesčius. Sakoma, jeigu buvai Sena­ miesčio aikštėje ir matei rotu­ šės laikrodį, gali girtis žiū­ rėjęs Prahą. Bet mums to nepakako. Miestas viliojo sa­ vo gatvelėmis, kur kiekvienas pastatas — architektūros pa­ minklas, meno kūrinys. O kiek įžymių vietų, kuriomis didžiuojasi prahiečiai: Hračanai — Prahos kremlius, Valenšteino rūmai, Karlo tiltas.

ĮSPŪDŽIAI IŠ PRAHOS _ __ _ Vadovo aikštė, Auksinė gatvėlė," Nacionaiinė 'galerija..'. Visko papasakoti neįmanoma — reikia pamatyti. — Na, o kaip darbas? Juk jums teko ir dirbti. Kaip vis­ ką suspėdavofe padaryti? — Dienos režimas buvo neįprastas. Keldavomės penk­ tą valandą ryto. Kelionė iki darbo vietos užtrukdavo pu­ santros valandos. Dirbome naujųjų rajonų statybose prie valymo darbų. Nuo 16 vai. būdavome laisvi. Laisvalaikiu stengdavomės kuo daugiau pamatyti, sužinoti. Mums pa­ dėdavo šefai — Prahos uni­ versiteto studentai. Rengda­ vo koncertus, diskotekas, iš­ vykas į Kanopištės pilį, Karlovyj Vary (kurortinis mies­ tas), kelionę Vltavos upe... Mes buvome ne vieniši. Kar­ tu su mumis gyveno studentų statybos būriai iš Maskvos, Leningrado, Tartu, Rygos, Vengrijos, Suomijos, Vokietijos, Bulgarijos ir kt. sužinoti — Būtų įdomu

apie Čekoslovakijoj studentu s. — Studentai visur lieka studentais. Gaila, kad neteko pamatyti jų mokslo dienų. Žinau tik tiek, kad penketas jiems blogiausias pažymas. Prahos universitetas labai didelis. Fakultetai išsibarstę po įjR rikę labai nustebino tai, kad universitetas per metus išlei. džia tik penkis istorijos spe­ cialistus, kai tuo tarpu teisės fakultetą baigia keturi šimtai diplomantų. Studentų laisvalaikiui — teatrai, koncertai, diskote­ kos ir t. t. Tiesa, dar norėčiau papa­ sakoti apie vieną įdomią stu­ dentų tradiciją. Ant įžymiojo Karlo tilto stovi 30 skulptūrų. Kiekvienas fakultetas iš jy yra išsirinkęs vieną kaip glo­ bėją. Per sesiją studentai čia susirenka ir dega žvakutes. — Kas jums paliko nuošir­ džiausią ir giliausią įspūdi! — Viskas buvo nuostabu. Tačiau labiausiai įsiminė nuo­ širdūs, paslaugūs, mandagūs gyventojai. Mūsų studentams norėčiau pasakyti: jeigu bus proga kur nors pakeliauti — nežiopsokit. Kalbėjosi Dana JURKUTE

REPLIKA lllllli

NIEKIENO ŽEMĖ sakoma: niekieno lauke vel­ niai vaikus peri. Toks ply­ nas laukas atsiranda tarp dvie­ jų kariaujančių armijų fron­ to linijų. Niekam nesinori ten kojos kelti, kad svetima kul­ ka nejgiltų. Tad tokiam ply­ nam lauke kerėte keri kie­ čiai, varnalėšos, visokios pikt­ žolės. kurių klasifikaciją pa­ gal pradėtą Linėjaus sistemą, nebent gamtininkai gali nu­ statyti. Nuostabi Saulėtekio žemė. Žvilgsni glosto tvarka nrie Saulėtekio VU rūmų. O gre­ ta vejasi mūsų Alma Mater VISI. Abu šluos mokslo ži­ dinius jungia nedidelė alėja su plytinčiu niekieno lauku. Užmesk akį j šios „alė|os", kartais vadinamos Brodvėjum,

šalimus. Tiesa, čia nepastebėsi savo valkus perlnčių raguotę su smaluotomis uodegomis, bet nukerusių medelių — oi! oi! Pavasari, kai pražysta lauko gėlės, dar pakenčiamas valzdas. bet į liepos antrą pusę — vaizdas nuskursta. Ir mede, liai, jauni sodinukai, ne Iš­ liuoja, o vegetuoja. O ar ne laikas būtų išsiaiškinti, kam priklauso toji niekieno žemė ir ją sutvarkyti, kad nelabo­ sios dvasios valkų neperėtų. Kas atsakys į šį klausimą? Gal Saulėtekio rūmų šeimininkai! O gal pamėginkime rasti bendrą kalbą su VISI? Ką mano Gamtos apsaugos drau­ gijos Universiteto organiza­ cijos nariai? Petras KVIETKfLf

mieste, kurie daug kalbėda­ mi apie sąžinę ir jautrumą, kaulija iš tėvų pinigus mag­ netofonams ir firminiams džinsams. Džiugu širdyje, kad kaimo jaunimo dar nepa­ lietė daiktų kultas, kad čia labiau vertinamas gyvulys nei automobilis. „Aš niekada ne­ iškeisčiau savo arklio j jokią „Javą". Juk tai mano „plau­ kuota „Volga", — pasakė kartą šešiolikmetis Stasys ir išdidžiai lyg indėnas nujo­ jo ant savo bėro „mustan­ go " į ganyklas. Kaip gyvensime, taip turėsime Žavėjausi Žilinų vaikais, mintyse stengdavausi įsivaiz­ Rugsėjo 10-ąją įvyko Uni­ tą. Iš tiesų tai malonus fak­ duoti, kaip jie atrodys už­ versiteto 10-ojo bendrabučio tas ir tuo labiau, kai šis pa­ augę į vyrus ir su baime gal­ tarybos ataskaitinis susirinki­ siekimas — po nesėkmingų vodavau, ar nepavers jų lai­ mas. Jame dalyvavo Teisės 1980/81 mokslo metų, kai tei­ kas „daiktų vergais", ar tikrai fakulteto komjaunimo komi­ sininkų bendrabutis buvo aš­ jie liks ištikimi savo priesaikai teto sekretorius Stasys Lilei­ tuntoje vietoje. Bet vis dėlto — neišvažiuos iš Žilinų. kis, Universiteto profsąjun­ praėjusių metų tarybos veik­ Greitai prabėgo pirmoji gos komiteto bendrabučių- la buvo įvertinta patenkina­ studentiška vasara. Galime bultles komisijos pirminin­ mai. Na, o tai, kad užimta didžiuotis, kad mūsų būrys kas Alvydas Žerlauskas, TF antroji vieta, turbūt galima „Dzūkija" iš žemdirbystės studentų profsąjungos biuro pateisinti tuo, jog nebuvo būrių užėmė .pirmąją vietą, __ pirmininkas Kęstas Betingis, rimtų konkurentų. Juk apsi­ kad šaunūs mūsų vaikinai ir teisininkų bendrabučio ko­ lankius bendrabučiuose, pa-l merginos daug savo darbu mendantas Alfredas Vedrlc- matysime, kad teisininkai giprisidėjo prie garbingo SSB kas, bendrabučio gyvento­ vena tikrai gražiau, negu kiti ir pajusime, kad jiems bend-l judėjimo 25-mečio. jai. Ataskaitinį pranešimą per­ rabutls tarsi namai. Už nuoširdų rūpestį ir pa­ Daug {vairių pastabų i'l stangas. kad mūsų darbo va- skaitė bendrabučio tarybos sara būtų turininga, ____ pirmininkas Robertas Rainys, gražių pasiūlymų patelkė kn | esame dėkingi kolūkio pirmininkui Jis papasakojo apie tarybos mendantas Alfredas VedricA. Uždaviniui, linksmajam veiklą per praeitus metus. kas. Jis patarė, kaip gražls*1 „šoferiukui" S. Zajankauskui, Deja, ta veikla nebuvo gera. užlaikyti kambarius, tvarky valgyklos darbuotojoms S. Visus savo darbus taryba at­ tl virtuves, gražinti bendraMatulevičienei ir S. Kavaliaus­ likdavo tik prieš patikrini­ bučio aplinką, atsakė į gT'l kaitei bei visiems kitiems mus. Tada buvo susigriebia­ ventojų klausimus. Nors iau Žilinų žmonėms, f kurių geras ma išleisti naujus stendus, praėjo pora naujų mokslo žodis ir patarimai ,--L. i..._i visur mus pravesti susirinkimus, atlikti metų savaičių, bet bendrabu­ kitus darbus. Mažai teduoda­ tyje normaliam gyvenimu' lydėjo. vo naudos ir nedrausmingų dar nepasiruošta: veikla tik Išvažiavome iš svetingos viena virtuvė, nedirba keli Dzūkijos žemės, bet mūsų bendrabučio gyventojų svars­ dušai. Komendantas prižadė­ lūpose dar ilgai skambės tymai. Tiesa, neblogai dirbo jo pasirūpinti, kad artimiau būrio daina: „Žilinai, Žili- švaros komisija. Ji dažnai siu laiku viskas būtų sutvai-Į n ai, neužmiršime jų amži- tikrindavo bendrabučio kam­ kyta. naii" — ir laikas bus bejėqis barių švarą, sudrausmindavo Buvo išrinkta nauja bend I ištrinti šiuos žodžius iš mūsų šiukšlintojus. Buvo pažymėta, kad nepa­ rabučio taryba, priimti |0’l atminties. kenčiamas toks faktas, jog darbo uždaviniai. Bet juk ta-| tik ryba turėtų tik kontrolluo' I Eleonora BALTUŠKEVIČlOTĖ, susirinkime dalyvauja trys tarybos nariai iš vienuo­ bendrabučio gyventojus, »aT IF bibliotekininkystės ir likos. Jau vien tai liudija slstengti kad jiems čia <”T bibliografijos spec. apie jų neprincipingumą dar­ venti būtų gera, linksma I II kurso studentė Įdomu ir malonu. O giažia'l be. Visos šios ir kitos blogy­ gyventi tikriausiai nori klek'l namų šeimininkas-l bės atrodo labai kontrastin­ vienų gai, kai žinai, jog teisinlnki; Tad viskas mūsų pačių rarl Universitetu, lankėsi Tra- bendrabutis praėjusiais me­ koše. Kaip gyvensime, taipl j tais socialistiniame lenktvnla. turėsime. kuose. vlme tarp Universiteto ben­ R. BACV’ Aldona Si LALYTE drabučių užėmė antrąją vle-


Lietuvos ateistinės min­ ties istorijai netrūksta spalvingu asmenybių. Tik prisiminkime K. Liščinski. Tačiau Jono Ragaus­ ko ateistinė veikla ir ios poveikis vpač inteligenti­ jai ir jaunimui buvo tie­ siog neišmatuojamas. Be­ veik per dvidešimti metu jis perskaitė visuomenei virš 2000 paskaitų. Kiek­ vienas io pranešimas su­ keldavo nepaprasta žmo­ nių susidomėjimą. Juk skaitė atsisakęs kunigys­ tės buvęs dvasinės semi­ narijos profesorius. L kunigu būdamas Jonas Ragauskas buvo geras oratorius. Jo pamokslai darė talentingo eksnrom to įspūdi, nors iš tikrųjų buvo kruopščiai paruoš­ ti. Baltos davatkų ska­ relės boluodavo pirmo­ se eilėse. Jos įsmeig­ davo piktas akis i prane­ šėja. stengdamosios nieko negirdėti. Tikintieji inte­ ligentai tikėjosi sukirsti

JO PAPRASTAS IR NUOŠIRDUS ŽODIS Kam bažnyčioje reikalingi JONĄ RAGAUSKĄ PRISIMINUS smilkalai? oratorių jėzuitiškais klau­ simais: „kas pirmas atsi­ rado: višta ar kiaušinis?" Abeioiantieii ateidavo pasitvirtinti ir gauti švie­ žiu argumentu savo pa­ saulėžiūrai. Bet net mažiau fanatiš­ kos davatkos neišlaikyda­ vo prieš Jono Ragausko nuoširdų. argumentuota ir paprasta žodi. Didžiausia poveiki Jo­ nas Ragauskas padarė sa­ vo autobiografine knvga „Ite, missa ėst!". Juk ka­ taliku ir stačiatikiu baž­ nyčioje dvasininkas vaiz­ duojamas stebukladariu. Jis ir šventina, ir išveja šėtoną, apvalo nuo nuo­ dėmių. atkelia dangaus vartus. Kunigystė laikoma sakramentu. Tai diediškos kilmės tarnyba. Ir štai

Jonas Ragauskas puslapis po puslapio be mistikos atskleidžia, kaip bažny­ čia ruošia dvasininką, kaip iis dirba ir pagaliau suvokia savo profesijos menkumą, kadangi tikėji­ mas i dievą — tik iliuzija. Pasiremdamas autoriaus medžiaga, lygindamas io pasaulėžiūros evoliucija su savo pergyvenimais ir svarstvmais. ne vienas žmogus tada ryžtingai nu­ traukė ryšius ne tik su bažnyčia, bet ir religija. Ta liudija virš tūkstančio knygos svarstymu ir apta­ rimu. daugybė laišku au­ toriui, kvietimai i šimtus susitikimu. Knvg. s popu­ liarumą patviitino ir dau­ gelis ios tiražu bei eilės prie knygos kaimo biblio­ tekose. Už šia knyga au­

toriui 1960 m. bu v o su­ teikta respublikinė premi­ ja, ir Jonas Ragauskas priimtas i Rašytoju saiunga. Be šios Jonas Ragaus­ kas parašė ir išvertė apie dvidešimt knygų, gvilde­ nančiu pasaulėžiūros klau­ simus. Jaunuiu mūsų Universi­ teto ateistu, kuriems teks rašyti Lietuvos ateistinės minties istorija, laukia uždavinys tinkamai nu­ šviesti ir įvertinti plačia ir turtinga J. Ragausko ateistine veikla, užrašyti atsiminimus apie ii. J. Ra­ gausko gyvenimas taip pat vertas dokumentinės apysakos. O i o knygos tebėra įdomios ir naudin­ gos visiems, kam aktualūs pasaulėžiūros klausimai. p. pečiOra

ANDREJUS

VOZNESENSKIS

LYRA

Kalnai.

MF III k. studento

Mūsų dienomis budizmas ir ypač dzenbudizmas turi nemažą įtaką Vakarų inteli­ gentijos ir jaunimo religinėms nuotaikoms. Dzen poveikis žymus literatūros ir meno, fi­ losofijos ir psichoanalizės sri­ tyse. Pakanka prisiminti rašy­ tojus H. Hesę, Dž. Selindžerį, Dž. Keruaką, kompozitorių G. Malerj, dailininką A. Matisą, mąstytojus A. Sveicerj, E. Fromą, kurių kūryba vienu ar kitu aspektu siejasi su dzen-budizmu. Dzen idėjos buvo populia­ rios tarp bitnikų, hipių, jauni­ mo „kontrakultūros" atstovų. Vakaruose susidomėjimas šiuo religiniu mokymu nema­ žėja ir dabar, kuriasi nauji meditacijos centrai, dzen stu­ dijuojamas un'v-rsitetuose ir koledžuose. Japonų žodis „dzen" (kinietiška transk'iocija „čan") kilęs iš sankrito termino „dhyana", kjris verčiamas „meditacija", .savistaba" ir pan. Dzen religinis mokymas susiformavo Kinijoje I m. e. tūkstantmečio viduryje kaip mahajanos budizmo ir duosizmo sintezės rezultatas. XII a. dzen paplito Japonijoje, kur suvaidino svarbų vaidmenį vi­ duramžių japonų dvasinės kultūros vystymesi. Dzen-budistas moko, kad jutiminis pasaulis yra iliuzi­ nis. Reali yra tik „tuštuma" arba „Budos prigimtis", esan­ ti anapus reiškinių ir būsenų. „Tuštuma" neturi jokių atri­ butų, tapati sau. Ji nesuvokia­ ma nei jutimais, nei protu, ne­ gali būti išreikšta žodž.ais. „Tuštuma", „Budos prigimtis" pergyvenama dvasinio nu­ švitimo (jap. satori) momentu kaip dieviškojo ir žmog škojo pradų tapatumas. „Nu-

A. SAT KAUS nuotrauka.

DZEN IR VAKARŲ JAUNINAS švitimą" galima palyginti su pabudimu iš miego. Satori momentu visos žemiškos pro­ blemos praranda savo reikš­ mę, panašiai kaip atsibudus problemos, jaudinusios mus sapne, net jeigu jos liko ne­ išspręstos, atrodo mums ne daugiau negu iliuzijomis. Dzen raidoje susikūrė rafi­ nuota filosofinės ir estetinės užuominos kultūra, alegorija tapo dzen kalbos pagrindu. Svarbią vietą šioje kalboje užėmė paradoksalios mįslės (jap, koanai), nejminamos dis­ kursyvinio mąstymo lygyje, paradoksalūs dialogai (jap. mondo) nukreipti prieš in­ telektualinius stereotipus, ko­ anai, mondo turi „išsprogdin­ ti" intelektą, kuris, kaip moko dzen-budistas, yra di­ džiausia kliūtis tiesioginiam transcedentinės realybės su­ vokimui. Sofo mokykloie daugiau­ sia dėmesio skiriama savistabai „bevaizdinių", kurios pagalba, neva, galima atskleis­ ti ..Budos prigimtį" savo pri­ gimtyse. Susidomėjimas dzen-budizmu išaugo Vakaruose pir­ maisiais pokario dešimtme­ čiais. Tuo laikotarpiu paaštrėię kapitalizmo prieštaravi­ mai pasireiškė ir oficialių bur­ žuazinės visuomenės institu­ tų, kuriems taipogi priklausė ir krikščionių bažnyčia, krize Dzen-budizme, kituose Rytų

religiniuose mokymuose jau­ nimas ieškojo alternatyvos šiai krizei, universalaus vais­ to nuo visų socialinių blo­ gybių. Be to, skirtingai nuo krikščionybės, kuri sukausto protą dogmomis, įteigia žmo­ gui nuodėmės, savo menku­ mo pajutimą, budizmas skel­ bia, kad kiekvienas žmogus, tobulėdamas dvasiškai, gali prilygti dievui. Vulgarizuotos dzen idėjos 60—70 m. paplito tarp bitnikų (paraidžiui „sutriuškintoji kar­ ta"). Bitnikų judėjimas iš­ reiškė stichišką nepasitenki­ nimą „amerikietiškuoju ayvenrmo būdu", abejingumą moksliniam techniniam piogresui, netikėjimą protu, baž­ nyčia, politinėmis partijomis. Dzen patraukė bifnikus at­ sisakymu nuo dogmų, autori­ tetų, intuicijos stichiškumo akcentavimu. Dauguma bitni­ kų absorbavo vulgarizuotas dzen idėjas per Dž. Keruako kūrybą. Jo romanų herojai bėga iš didmiesčių gamtos prieglobstin, atsiduoda bo­ hemai, propaguoia seksuali­ nę laisvę, narkotikus — ir visa tai jie (kaip nekeistai) suaeba pateisinti budistinėmis fra­ zėmis. Bitnikų „kelionė į sąmonės šalį" iš esmės palai­ kė iliuziją. kad galima atsuk­ ti nugara buržuazinės visuo­ menės prieš’3r?/mams. Antroji jaunimo protesto banga buvo hipių judėjimas.

Šnopuoja nosimis. Ir irzlūs Jie. Sutanom susisiautę. Kas žiūri televizorių, Kas šiaip niekus sau pliauškia. Aš su vienuoliu jaunučiu Taip pat klausausi tų kalbų: Apie maldas ir pinigus, Namus prie jūros paliktus... Neištveriu: — Jaunuoli! Tau tiktų malkas kirst, Ar apkeliaut pasaulį, Ar meilėj užsimiršt! Jis sako: — Taip... Tikriausi. Ir slepia — lyg vagis — Savo be galo mėlynas, Bet nuolankias akis. Ir greit žingsniu ryžtingu Už grotų jis pradingo. Ji maldos šaukia. Jo celė laukia. Vienuoliui išeinant — Varpo gaudimas. Rankose — kryžius. Kryžius — likimas. Vertė V. MlClULIS, IV kurso žurnalistas

Hipiai triukšmingai paneigė visus Vakarų civilizacijos pa­ siekimus (išskyrus LSD!), svai­ čiojo Rytų religinėmis idė­ jomis. Jie skelbė visuotinę meilę („kiekvienam žmogui — gė­ lė"), absoliučią laisvę („daryk tik tai, kas patinka“), grįžimą į gamtą („pirminis žmogaus susiliejimas su gamta"), Va­ dovaudamiesi budistiniu akimsos principu, jie pasisakė* prieš bet kokią prievartą. At­ sisakydami kariauti Vietname („mylėk, o ne kariauki") hi­ piai tuo pačiu metu laikė prievartos aktu ir antikarines demonstracijas. Narkotikų, dzen-budizmo pagalba iie tikėjosi įvykdyti „vidinę re­ voliuciją": pakanka transfor­ muoti kiekvieno individo są­ monę ir „netikusi santvarka" sugrius savaime. Galiausiai hi­ piai pasirodė trumparegiais bėgliais — triukšmingai pa­ neigę buržuazinį pasaulį jie sugrįžo į jį pro užpakalines duris. „Kontrkultūra" (70—80 m.) kaip jaunimo judėjimas pripažino tik „metafizinį" pro­ testą prieš buržuazinę ci­ vilizaciją, pasireiškusi dauge­ liu „sąmonės revoliucijų". Viena iš sudėtinių kontrkultūros ideologijos dalių, ša­ lia H. Markuzės froldomarksizmo, N. Brauno „kūniškojo misticizmo". T. Lirso LSD kul­ to tapo dzen-budizmas. Po­ linki Rylų misticizmui šis jaunimo judėiimas oaveldėio iš bitnikų ir hipių. Tačiau konfrakulfūroje aiškiai pastebi­ mas perėjimas nuo dzen prak­ tikos prie psichodelinės pa­ tirties, sukeliamos narkotikų. Dzen kalba tampa narkoti­ nio transo aprašymo kalba. Svarbiausios konfrkuPJros tikslas — ekstazė („nušvlti-

Seniai žinoma, kad senovės egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos per mišias ne tik atnašavo aukas dievams, bet ir atlikdavo savotiškus ritualus, kurie sukeldavo žy­ niams ir tikintiems religinę ekstazę. To buvo siekiama įvairiais būdais: įkvepiant aromatingu medžiagų, aroma­ tizuotus laužo dūmus, ge­ riant šiltą aukojamųjų gyvu­ lių kraują, vartojant augalų ir grybų nuodus. Didelį žmo­ gaus susijaudinimą, emocinį pagyvėjimą bažnytininkai aiškindavo tuo, kad, esą, žmoguje įsikūnijo dievybė. „Dvasios" aplankytas žmo­ gus imdavo konvulsiškai ges­ tikuliuoti, siautėti. Jo veidą iškreipdavo grimasos, žvilgs­ nis pasidarydavo klajojantis, kūną imdavo tąsyti konvulsi­ jos. Neretai žynys raičiodavosi ant žemės. Jo šaižūs šūksmai, trūkčiojantys ir nerišlūs žodžiai, kurių būda­ vo neįmanoma suprasti, ne­ va apreikšdavę „dieviškąją valią". Buvo tvirtai tikima tokių aiškiaregysčių ir prana­ šavimų tikrumu. Keletą tūkstantmečių prieš mūsų erą ir vėlesniais lai­ kais. parūpindami smilkalų, Arabijos gyventojai susi­ kraudavo didelius turtus, kaip dabartiniai jų ainiai iš naftos. I tokius kraštus ke­ liaudavo vilks* įnės Su egzo­ tiškomis kvapniomis medž’a. gomis. Jeruzalėje aromatingoms dervoms laikyti buvo pasta­ tytos didžiulės saugyklos. Graikijoje jos buvo smilko­ mos Dzeuso garbei. Vėliau laivų flotilėmis jas imta ga­ benti į Romą. Egipte kvapui derva buvo naudojama ir medicinoje.

mas"). Nesvarbu kokiu keliu pasiekiama ši būsena — dzen meditacijos ar narkotikų dė­ ka. Svarbu tik viena, kad tokia būsena būtų pasiekta ir kuo greičiau (rojus — tuoj pat"), tuo geriau. Kontrakultūros atstovai ti­ kėjosi vidinių revoliucijų“, likviduojančių „pasibaisėti­ ną sąmonės objektyvumą" dėka išvaduoti pasaulį ne tik nuo „vėlyvojo kapitaliz­ mo", bet ir nuo visų kolizijų ir tragedijų, kylančių dėl žmo­ gaus egzistencijos laikinumo kontrakultūros idealų utopiškumas aiškiai matomas vie­ no iš jaunimo protesto idėji­ nių vadovų poeto Aleno Ginzburgo pasisakyme: „Aš pagaliau siūlau, kad kiekvie­ nas, neišskiriant ir preziden­ to, ir visa jų, generolų, parei­ gūnų ir teisėjų, šutvė... susi­ rastų sau mokytoją — indėnų vadą arba budistų guru — ir paveiktų savo sąmonę LSD. Tada, aš pranašauju, mus apims palaima ir me. išeisim j tyrus, išsivaduosim iš sa­ vo sąlyginių socialinių rūbų, iš vyriausybės ir net pačios Amerikos gniaužtų ir susibi'rsim į taikią bendruomenę". Konfrkultūros atsiuvai trak­ tuoja Amerikos visuomenękaip beviltiškai reakcingą, autoritafinę, represyvią. Išeitį jie mato ne revoliuciniame visuomenės pertvarkyme, o begaliniame skaičiuje indivi­ dualių „sąmonės revoliuciių". Savo ruožtu kapitalo ideolo­ gai visokeriopai stimuliuoja tokias iliuzines jaunimo nuo­ statas: leidžia jaunimui ne­ apkęsti kapitalizmo, puldinėti jį, nedarant jam didelės ža­ los. Gediminas SAVICKAS

Krikščionybė perėmė iš senųjų pagonių nemaža pa­ pročių bei apeigų, tarp jų ir smilkymą. Iš Romos ir Bizan­ tijos arabiški smilkalai pa­ sklido po visas Europos ša­ lis. XVI amžiuje jų kaina beveik prilygo gintarui. Kodėl arabiški smilkalai būdavo taip vertinami? At­ sakymą į šį klausimą rado chemikai, ėmę tyrinėti der­ vos sudėtį. XVII amžiaus pa­ baigoje iš jos buvo gauti kristalai, kurie išgaruoja, nepavirsdami skysčiu. Jie bu­ vo pavadinti benzoine rūgš­ timi. Jos garai turi antisep­ tinių savybių. Štai kuo buvo paremtas senas liaudies po­ sakis, kad bažnyčioje nesu­ sergama. Dabar benzoinė rūgštis gaunama iš aromatingųjų medžiagų pigesniu būdu — oksiduojant toluola. Ji plačiai vartojama konservuojančių ir antiseptinių medžiagų, medi­ kamentų, dažų gamyboje, parfumerijos pramonėje. Vidmantas NASTOPKA IF IV k. studentas

Įvairenybės Daugelis Britanijos sosti­ nės gyventojų, skubančių sa­ vais reikalais, ar tiesiog vaikščiojančių Temzės pa­ krante vargu ar atkreipė dė­ mesį į solidaus amžiaus mo­ terį, kuri kiekvieną dieną atsisėsdavo ant vieno iš daugelio krantinės suolelių saulės spinduliais pasišildyti. Tik dabar daugelis iš jų su­ žinojo, kad tai buvo INGRID BERGMAN, viena iš puikiau­ sių mūsų amžiaus aktorių. Mirė ji sulaukusi savo 67 gimtadienio. Pirmą kartą ekrane Ingrid pasirodė 1934 m. švedų filme „Munkbro grafas". De­ biutas pavykęs. Švelnutę, la­ bai žmogišką ir vaikiškai trapią aktorę žiūrovas pami­ lo. O Anitos vaidmuo filme „Intermecco" atveria prieš aktorę Holivudo vartus. Deja, „svajonių fabriko" elgesio taisyklės diktavo sa­ vas normas ir Ingrid greit suprato, kad jai čia nėra ką veikti. Pasaulinį pripažinimą aktorė pelnė vaidmenimis filmuose „Kasablanka", „Ža­ na d“ Ark „Kaktuso žiedas" ir kt. Po antro pasaulinio karo ir šiaip jau liberalių pažiū­ rų aktorė susipažino Su gar­ siuoju italų neorealistu RO­ BERTO ROSSELINI. Visi JAV reakcionieriai apskelbė Bergman jei ne „raudona", tai bent jau „rožine" aktore. Neišlaikiusi nežmoniško pju­ dymo į Europą Ingrid emikruoja drauge su ČARLI ČAPLINU. Nuo 1949 m. I. Bergman gyveno Italijoje ir vaidino savo vyro R. Roselinio fil­ muose, kurie neatnešė jiems lauktos sėkmės. Ypatingi aktorei 70-ji me­ tai. 1973 metais sužinojusi, kad jos liga nepagydoma, moteris nepasiduoda —- ji toliau dirba. Ir kaip apdovanojimas už ta dvasios tvirtybę 1974 ir 1979 metais į ekranus išeina filmai atnešę INGRIDAI BERGMAN Amerikos kino meno akadeijos premijas: Žmogžudystė Rytų eksprese" (pagal A. Kristi) ir gargtojo INGMARO BERGMANO įuo­ sta „Rudens sonata", kurią kritikai laiko bene geriausia iš abiejų BERGMAN darbų. Kartą I. BERGMAN kreipė­ si į savo draugus — ,.pa­ minklinėje lentoje išraižyki­ te tokius žodžius: „Čia il­ sisi gera aktorė. JI dirbo iki paskutinės savo gyvenimo dienos". Pagal tarybinę Ir užsienio spauda parengė Sigitas VOLODKA


Bėgimas ne tik rezultatai Vingio parko takeliais link vasaros estrados sekmadienio dieną būreliais traukė Uni­ versiteto studentai. Gaivus pušų oras, dar gana kaitrūs saulės spinduliai, iš estrados sklindanti muzika pa­ kiliai visus nuteikė sąjungi­ nės Bėgiko dienos startui. Siaį dienai pažymėti Uni­ versiteto studentai surengė krosą vasaros estrados vejoje: merginoms — 500 m, vaiki­

V. USINAVlClAUS (veikė trasą.

nams — 1000 m. Nuotoliai normalūs, bet norint juos įveikti gerais rezultatais, rei­ kėjo sutelkti nemažai jėgv. Pirmieji Bėgiko dieną pra­ dėjo Matematikos fakulteto studentai, kurie gausiausiai ir dalyvavo šiame renginyje. Iš merginų geriausią rezulta­ tą pasiekė 3 kurso studentė R. Žikaitė, kurios laikas — 1 min. 39,4 sek. Antrakursis N. Kisielius greičiausias buvo

nuotraukose:

startuoja Bėgiko dienos dalyviai: FF II k.

LINKSMOJI AUDITORIJA Liūdnas vaizdelis iš pernykščio bulviakasio arba pirmakursiai kolūkyje Susėdę ant suoliukų prie kaimo mokyklos, suvirtę ant žolės, pirmakursiai laukia atvažiuojant kolūkio autobu­ siuko (veš į darbą). Saulutė vis aukščiau kiša savo pa­ kaušį pro medžių viršūnes, o pažadėtasis autobusiukas ne­ sirodo, visi pakilios nuotai­ kos, gyvai besišnekučiuoda­ mi, dairosi į kelią. Pirma­ kursis Simas guli žolėje nuo­ šaliau nuo visų ir trokšte trokšta, kad autobusiūkštis kuo ilgiau neatvažiuotų. Miego ir taip trūksta... Sva­ joja ir keikia organizmo jau­ trumą, kol autobusiukas pa­

galiau pasirodo. Įmantriai apsisukęs, surinkęs visus stu­ dentus, trūkteli ir seniokiškai šūkčiodamas nuburzgia į lau­ kus. Pro šalį skriejo sody­ bos, pakelės medžiai, krūmai. Priekyje — miškas, kelyje — duobės. Simas pajuto tik, kaip kosminiu greičiu, lyg atsidūrę nesvarumo būklėje, jo viduriai šoktelėjo į viršų. Gerklę užtvindė skrandžio sultys, sumišusios su pusry­ čiais. Dar kelis kartus taip šoktelėjus viduriams, pajuto, kad vėl alkanas kaip vilkas — dietinių pusryčių lyg ne­ būta. Išlipo laukan lyg mal­

BŪKIME ATIDŪS! Aida Barauskaitė, Diana Rin­ kevičiūtė, Gediminas Tamakauskas. Nebesugrįžo ŠĮ rug­ sėjį mūsų kolegos tęsti stu­ dijų. Juos iš mūsų išplėšė skaudžios nelaimės. Universiteto Taryba, siekdama užkirsti kelią ne­ laimingiems atsitikimams, nutarė: 1. Griežtai uždrausti stu­ dentams, dirbantiems SSB, specializuotuose būriuose, rudens talkose, taip pat at­ liekantiems praktikas mau-

'Skelbimai Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 800168, išduotą MaF studentei Danutei FILIPOVAI, laikyti negaliojan­

tarp šio fakulteto vaikinų (3 min. 13 sek.). Malonu buvo žiūrėti, kaip startavo vis naujos ir naujos linksmai, energingai nusitei­ kusių studentų grupės. Gausus būrys dalyvavo Me­ dicinos fakulteto merginų. Geriausias rezultatas merginų tarpe — 2 kurso studentės D. Budreikaitės (1 min. 37,8 sek ). Žiūrint i bėgančius Medicinos fakulteto vyrus nesijautė ypa­

dytls naktį bei tam reika­ lui nenumatytose vietose. Nustatyti, kad paprastai studentams maudytis gali būti leidžiama tik organi­ zuotai, grupėmis. 2. Įpareigoti fakultetų dekanus ir katedrų vedė­ jus: a) Imtis papildomų nrie. monlų sustiprinti drausmę SSB, specializuotuose bū­ riuose, praktikų ir rudens talkų metu. Ypatingą dė­ mesį kreipti studentų draus­

čiu. Dingusį studento pažyinė• jimą Nr. 790579, išduotą GF studentui Albertui APUf'JUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 811353, išduotą PF studentui Janui PRANCILIAUSKUI, laikyti negalio­ jančiu.

studentas E. Lungls pirmasis

kas skaldęs ir išvertė iš nuostabos akis. Šviežiai išar­ tos vagos baltuote baltavo nuo didelių ir mažų bulvių. Simas susimąstęs apsidairė į šalis, tikėdamasis išvysti bent kelis sunkvežimius ar kitą techniką tokiai daugybei bulvių vežti. Nuo galo iki krašto tęsėsi tuščias laukas, seniai išsiilgęs sunkvežimio ratų... Saulutei kertant į kupras vis smarkiau, susė­ dę lauko pakrašty, kai kurie talkininkai ėmė nuobodžiau­ ti. Kiti, sugulę žolėje, atsukę saulei šonus, nutarė pratęsti nakties poilsį. Simas, supra­ tęs, jog pagaliau atėjo ilgai laukta valanda, nė nepajuto kaip akyse užgeso saulė. Nuo tankų burzgimo, vikšrų žlegsėjimo, minų bumpsėjimo, kurį girdėjo per sapną, pagaliau pabudo. Penki sun­ kvežimiai, du traktoriai su priekabomis manevravo, ką tik pasirodę iš anapus apka­ sų. Talkininkai jau krapštėsi vagų pradžiose. Simas, išpil­

mei ir tvarkai jų laisva­ laikio metu. b) Kiekvieną kartą, iš­ leidžiant studentus i darbus arba į praktiką, atkreipti jų bei studentų būrių ir grupių vadų bei kitokių vyresniųjų dėmesį, kad būtų nenukrypstamai lai­ komasi darbo saugumo ir elgesio prie vandens tai­ syklių. Užtikrinti, kad praktikų vadovai, dėstyto­ jai atsakingi už SSB ir ru­ dens talkų organizavimą, sistemingai kontroliuotų, kaip laikomasi minėtų tai­ syklių reikalavimų. 3. Pasiūlyti Universlte

Dingusį studento pažvmėjimą Nr. 791581, išduotą EKFF studentei Zinai TUJEZOVAITEI, laikyti negalio­ jančiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 810609, išduotą MF studentei Jūratei STAIŠIŪNAITEI, laikyti negaliojan­ čiu.

tingo bėgimo ryžto, nors 1 kurso studentas R. Stanilevįčius parodė neblogą rezul­ tatą — 3 min. 07 sek. Medicinos fakultetą bėgimo take pakeitė filologai. Iš mer­ ginų finišą greičiausiai pasie­ kė rezultatu 1 min. 38 sek. J. Maziliauskaitė (1 kursas), o iš vaikinų — R. Višomirskis (1 kursas). Jo rezultatas — 3 min. 15 sek. Darniais būreliais į startą stojo Istorijos fakultetas. Pir­ moji buvo 1 kurso žurnalis­ tė A. Kazimieraitytė (1 min. 40 se.) Gaila, kad gerų rezultatų

tas prakaito, keliais šuoliais atsidūrė prie galutinės va­ gos ir kibo į darbą. Pagaliau įsisąmoninęs skir­ tumą tarp miesto ir kaimo, Simas po dviejų darbo va­ landų pasijuto lyg basliu atitrankytas. Pagaliau jis ty­ liai prisipažino savo bend­ rakursėms, kurios jį puikiai suprato, ir užjausdamos pa­ vadavo iki darbo pabaigos. Pietų metu pasikartojo ta pati ryto istorija. Kai vaka­ re Simas lyg kuolu trenktas nuvirto į lovą, suprato, jog į kaimą daugiau nebegrįš, nors ten oras būtų gryniau­ sias, spengte spengtų tyla ir ramybė. Prisiminė, turįs pažįstamą gydytoją. Ir užmi­ go, nebesapnuodamas jokių košmarų. Moralo nebus. Sveikata — brangiausias turtas.

Virginijus KAROSEVlClUS IF žurnalistikos spec. II kurso studentas

to komjaunimo komitetui ir fakultetų komjaunimo komitetams parengiamuoju SSB laikotarpiu ir išlei­ džiant studentus į rudens talkas dar daugiau dėme­ sio skirti ir poilsio saugu­ mo klausimams. Imtis papildomų priemonių su­ stiprinti drausmei ir tvar­ kai. Nelaimę lydėjo neatsargu­ mas. Gal net vėjavaikiai pokštai. Tik po to griebėmės ieškoti kaltininkų, kurių, ro­ dos. ir nesurasti. Tad būkime atidūs ne tik sau, bet ir kltiems, idant netikėtas žaidlmas skauduliu nesibaigtų.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 800916, išduotą FilF studentei Rasai RAMA­ NAUSKAITEI, laikyti nega­ liojančiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 792038, išduotą FilF studentei Alinai NARBUTYTE1, laikyti negaliojan­ čiu.

bėgimo take nepasiekė šio fakulteto vyrai. Džiuginanti rezultatą pa­ siekė Gamtos fakulteto 4 kurso studentė J. Urbonavi­ čiūtė. Jos laikas — 1 min. 20,2 sek. Neblogai pasirodė ir to paties fakulteto pirma­ kursė J. Andriuškevičiūtė (1 min. 30 sek.) A. Jurgaičio (1 kursas) rezultatas geriausias iš Gamtos fakul­ teto vaikinų. Distanciją įis įveikė per 2 min. 58 sek. Aktyviai gimo take pasi­ rodė Teisės fa. kultetas. Šio fa­ kulteto mergi­ nos buvo gana greitos. Pažy­ mėtinos I kurso studentės N. Morkūnaitė (1 min. 30 sek.) ir L. Manikaitė (1 min. 36 sek.). Paskut i n i e j i Bėgiko dienoje dalyvavo Teisės ir Fizikos fakul­ tetų vyrai. Grei­ čiausias buvo antrakursis E. Teisės fakulteto Lungis. Jo lai­ kas — 2 min. 45 sek. Ne­ daug nuo jo atsiliko Teisės fakulteto pirmakursis A. Dau­ gėla, kuris finišą pasiekė per 2 min. Susumavus rezultatus pa­ aiškėjo, kad Bėgiko dienoje dalyvavo 3,5 tūkstančio Uni­

versiteto studentų. Gaila tų studentų, kurie tuomet, kai Vingio parke bu­ vo duodamas startas, tik kė­ lėsi iš lovos, kurie be jokio tikslo slampinėjo gatvėmis ar tūnojo troškiose patalpo­ se. Neatsitiktinis atvejis, kad

šiame renginyje aktyviausiai ir gausiausiai dalyvavo pirma, kuršiai ir antrakursiai. O kur vyresniųjų kursų studentai? Jie net nepagalvojo, kad bė­ gimas — sveikata, žvalumas, gera ir darbinga nuotaika. Dana JURKUTĖ

KRONIKA XXX

VASAROS REZULTATAI

Pasibaigė vasara — akty­ vaus poilsio ir sporto sezonas. Kaip šią vasarą sportavo mū­ sų Universiteto sportininkai, kokie jų pasiekimai? Juk vy­ ko tiek daug žaidynių, čem. plonatų, pirmenybių. Ir be­ velk visose dalyvavo Univer­ siteto sporto klubo „Moks­ las" atstovai. Geriausiai pasi­ rodė mūsų krepšinįnkal: Ša­ rūnas Marčiulionis (IF) tapo Europos jaunių krepšinio čem­ pionu, o taip pat kartu su A. Masalskiu (EKFF) ir G. Vil­ ku (PEF) TSRS III jaunimo žai­ dynėse užėmė pirmąją vietą. Lengvojoje atletikoje J. Duchnovlč (EKFF) tapo TSRS III jaunimo žaidynių čempione, o A. Laucius (EKFF). S. Koiokolovas (MaF), A. Grigaliū­ nas (EKFF) ir R. Koncevičius (EKFF) respublikos lengvosios atletikos čempionate iškovo­ jo prizines vietas. Akademi­ nio irklavimo TSRS čempionu tapo J. Pinskus (EKFF). Kiti Universiteto sportininkai poil­ siavo sporto stovykloje Žydlškėse. Tikėsimės, kad sa­ vo laimėjimais jie mus nu­ džiugins šiais mokslo metais.

Algimantas BIRBILAS

Pirmosiose LTSR šaškių kompozicijos pirmenybėse, kurios vyko 5 grupėse, sėk­ mingai pasirodė Universiteto matematikos fakulteto II kur­ so studentas, kandidatas į TSRS sporto meistrus Vikto­ ras STUDENCOVAS. Vikto­ ras iškovojo 3 sidabro ir 1 bronzos medalį. Dabar V. Studencovas su respublikos rinktine ruošiasi dalyvauti Pabaltijo I ir TSRS V šaškių kompozicijos pirmenybėse. A. KACIUŠKA LTSR šaškių federacijos kompozicijos komisijos pirmininkas DĖMESIO! Visus Universiteto darbuo­ tojus ir studentus kviečiame į dviratininkų sąskrydį Ne­ menčinės miškuose, prie Tapelių ežero. Atvykite šešta­ dienį (IX. 18) vakare arba sek­ madienį (IX. 19) ryte pasivar­ žyti kliūčių ruože, orienta­ cinio sporto su dviračiais tra­ soje. Važiuoti Nemenčinės plentu iki Karočiūnų gyven­ vietės, sukti į dešinę marki­ ruota trasa.

Nuoširdžiai užiaučiame anglu kalbos dėstytolą Izabelę STEPONAVIČIŪTĘ dėl mamos mirties. Istorijos fakulteto studentai HMF Anglu kolbos ka­ tedra nuoširdžiai užlaučia dėstytoli Izabelę STEPONAVICIOTĘ dėl motinos mirties.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 79683, išduotą EKFF studentei Eglei BANKUTEI, laikyti negaliojančiu.

Anqlų filologijos kated­ ra nuoširdžiai užjaučia vyr. dėstytoją Petrą ANUSĄ dėl tėvo mirties.

Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 780149. išduotą MaF studentui Rimantui UBOZEVICIUI, laikyti nega­ liojančiu.

Visuomeninių profesilg fakulteto Taryba nuošir­ džiai užjaučia dėstytoją Izabelę Steponavičiūtę dėl motinos mirties.

Redakcijos adresas: 232000 —MPT, Unlvei'sfteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16168. Iškilioji spauda, Tiražas 4500, Užs. Nr. 2425. Užs. Nr. 2376 LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 aTaputaHHc cryAeHTao («CoBercKHH cryAeun) —oprart napTKoiua, peKTopaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa opaphob TpyAOBOro Kpacnoro SBUMen h ApyruGu HapoAOB Bhabhiocckoto ywreepcHTeTa km. B. Kancyicaca. PeAaurop R. BapanHHUKa>TC. Ha ahtobckom U3Mxe. Bhai>hk>c.

Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.