Tarybinis Studentas, 1973 m. rugsėjo 21 d. Nr. 26 (846)

Page 1

canvBims sccroencas

Visų šalių proletarai, vienykitės!

973 m. rugsėjo 21 d.

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

I UNIVERSITETAS yra ne vien mokymo, bet ir moks­ lo tiriamojo darbo įstaiga. Mokslinių tyrimų sektoriuje Kuinus patarė aplankyti Prekybos ekonomikos ir organiKavimo mokslinių tyrimų laboratoriją, žinomą svarbiais K originaliais darbais. I Mūsų korespondentas susiskambino su laboratorijos ve­ lėju vyr. moksliniu bendradarbiu Artūru Trapulioniu. VeKėjas paskyrė popietę, kada turėjo atvykti ir užsakovų K- taip būsią geriau ir greičiau suprasti laboratorijos dar­ ią. Pirmiausia keletas klausimų laboratorijos vedėjui. I — Koks laboratorijos darbas, ką svarbiausio šiemet at■kote? I — Prekybos planavimo, organizavimo ir valdymo tobuIuimas yra pagrindinė problema, kurią tiria 1966 me­ lais įkurta mūsų laboratorija. Gauname užsakymų iš I1SR Prekybos ministerijos, Lietkoopsąjungos valdybos, ■Automatizuotų valdymo sistemų projektavimo biuro. Pal-yzdžiui, esame atlikę tokius tyrimus: mažmeninės preky­ bos ir visuomeninio maitinimo; įmonių perspektyvinio išĮrystymo planai Vilniui, Šiauliams ir Panevėžiui, darome Kaunui ir Klaipėdai. Minėtieji darbai yra generalinių įmestų išvystymo planų prekybinės dalys. I Taipogi rupimas dalykas yra aprangos prekių realiza|;.no organizavimas visoje respublikoje: būtina . žinoti, lokių prekių pareikalavimas kaime, kokių mieste, kokia fc.rkejų migracija, kaip gyventojams būtų patogiau. AtLžvelgiama ne tik į cirkuliacijos kaštų mažinimą, bet ir t gyventojų laisvalaikį. Informacija iš oficialių šaltinių, la.nketinių ir kitokių duomenų apdorojama elektroninėmis Įskaičiavimo mašinomis.. . I — Prašom keletą žodžių apie darbuotojus. — Darbuotojus „užsiaugina" mūsų laboratorija. Labo­ rantais dirba apie dešimt penkiolika studentų. Jie atlie­ ta ne vien „juodą" darbą, bet ir susirenka duomenų kur­ iniams, diplominiams darbams. Laboratorijoje dirbantis ridentas jau yra savotiška mokslininko užuomazga: sufino aktualias temas ir jas sprendžia. Kai kurie studenp baigę Universitetą, pasilieka čia dirbti. Štai buvęs pborantas, dabar mokslinis bendradarbis Vytautas Bupjskas ką tik baigė Automatizuotų valdymo sistemų propktavimo biuro užsakymo vieną uždavinį. Apskritai čia dirbą studentai daug geriau baigia Unipersiteta, sumaniau dirba. Laboratorija yra ir mokslininh rengėja: buvę studentai laborantai V. Vengrauskas ir Mackevičius apgynė kandidato disertacijas laboratoįjos tyrinėjimų pagrindu. Keletas pasirengę ginti pana­ gus disertacijas. - Kokie studentai priimami dirbti? į — Priimame tik tuos, kurie mokosi be trejetų. Norink.ur kas. daug>au. negu galime priimti. Tiesa, kartais kviečiamės j talką ir visą kursą — kai reikia skubių ir

KPI laikraščio tūkstantasis

numeris

I 1950 m. kovo mėnesio pa­ jutimąją dieną tuometinia­ is- Kauno universitete pasiĮwdė pirmasis „Už tarybinį pokslą" laikraščio numeris. ‘9 pačių metų pabaigoje, ?rganizavus universitetą, I 2 tarybinį mokslą" tapo r3'*)0. Politechnikos instituto pktaščiu. Per praėjusius try.®etų laikraštis susitiko L' skaitytojais tūkstantį kar' . *973 m. rugsėjo 12 d. I‘"ei° tūkstantasis „Už tarybil ®okslą" numeris. Taryt>inio studento" reC|jai malonu pasveikinti v° kolegas, nuėjusius tokį lengvo kelio gabalą, •akirne pirmojo Tarybų Lie. studentų laikraščio dradarbiams daug rašalo, r’U plunksnų ir antrajame 9kstantmetyje"l

Kiekvieną rudenį atjaunėja Universiteto bendrabu­ čiai. Šimtai studentų ateina į senus ir naujus savo ant­ ruosius namus: vieni — jausdamiesi tikraisiais šeimi­ ninkais, o kiti nedrąsiai, gal pirmąjį kartą, peržengia bendrabučio slenkstį. Mūsų Partija ir Vyriausy­ bė didelį dėmesį skiria aka­ deminio jaunimo buitinių są.ygų gerinimui. Šį tėvišką rūpinimąsi jaučiame ir mes, Universiteto studentai. Gali­ me pasidžiaugti jau septin­ tuoju bendrabučiu, kuris šiais metais svetingai atvėrė duris beveik dviems šimtams studentų. Šalimais jo statomi dar du liauji bendrabučiai, valgykla. Dabar žvilgterėkime, kaip gi ovvenama pačiuose bend­ rabučiuose. Auklėjamajam, buitiniam, kultūriniam - masiniam ir sportiniam darbui tvarkyti bendrabutyje gyventojų susi­ rinkimai jau išrinko bendra­ bučių tarybas. Jų pareiga spręsti visus klausimus, susi­ jusius su bendrabučių eks­

arčiau prekių mokslo vairo gausių anketinių duomenų ar panašiai. Studentai labora­ torijos ūkiskaitinių darbų temomis rašo kursinius, diplo­ minius darbus, skaito pranešimų Studentų mokslinės drau­ gijos konferencijose. Paminėtini, mano manymu, perspek­ tyvūs studentai ketvirtakursiai L. Serapinaitė, E. Marcin­ kutė, D. Montvila, A. Jankauskas. — Įdomu būtų sužinoti apie laboratorijos augimą. — Geriausia kalbėti skaičiais: 1967 metais laboratorija atliko užsakovams darbų už 45 tūkstančius rublių, o šie­ met turėtume gauti 100 tūkstančių rublių. Taip besikalbant, atvyko Automatizuotų valdymo siste­ mų projektavimo biuro vyriausias projekto konstrukto­ rius A. Ceputis vesti disputo dėl V. Bujausko darbo: ,/Prekių resursų planavimo uždavinys Prekybos ministeri­ jos automatizuotai sistemai." Darbo svarstymas, ,puolimas" ir „gynimas" vyko nei daugiau nei mažiau: dvi su puse valandos.

NUOTRAUKOŠE: laboratorijos vedėjas A. Trapullonls; minėtojo darbo autorius V. Bujauskas ir vyr. projekto konstruktorius A. Ceputis. A. STANEVIČIUS

ploatacija, griežtai kontro­ liuoti, kaip laikomasi bend­ rabučio vidaus taisyklių, rū­ pintis studentų poilsiu. Šiemet, kaip ir kasmet, studentų profkomitetas orga­ nizuos socialistinį lenktynia­ vimą tarp bendrabučių tary­ bų, skelbs konkursą geriau­ siam bendrabučio kambariui išaiškinti. Lenktyniaujama bus dviem etapais. Abiejų etapų nugalėtojų laukia tu­ ristinės ekškursijos į įvairius šalies miestus, Geriausiam Universiteto bendrabučių kambariui skiriamas pereina­ masis prizas — magnetola „Minija" ir vietos bendrabu­ tyje ne eilės tvarka kitiems mokslo metams. Studentų profsąjungos komitetas tiki­ si, kad socialistinis lenkty­ niavimas padės gerinti tvar­ ką ir švarą bendrabučiuose, skatins studentus kovoti už aukštesnę buities kultūrą, di-

dins pilietinę atsakomybę už socialistinio turto tausojimą. Lenktyniavimo metu išaiš­ kėja ir trūkumai bendrabu­ čių tarybų, komendantų dar­ be. Dar mes nepasiekėme reikiamos tvarkos bendrabučiuose. 1972/73 mokslo metais už įvairius bendrabučio vidaus taisyklių pažeidimus buvo bausta net 101 studentas. Ne visuomet: galime pasi girti reikiama tvarka ir švara kambariuose, virtuvėse, koridoriuose. Bendrabučiuo­ se trūksta šepečių, kibirų, vonelių — tai jau ir komen­ dantų, Universiteto ūkininkų aplaidumas. Šiemet vasarą Rektorato ir studentų profkomiteto rūpes­ čio dėka V ir III bendrabu­ čiuose buvo numatyta įreng­ ti poilsio kambarius. Jau baigiasi rugsėjis, o ant poil­ sio kambarių durų kaba spy­ nos. „Nėra inventoriaus", —

teisinasi komendantai. Mūsų nuomone, reikia ne laukti malonės, o reikalauti, ir atsi­ ras reikalingi baldai, gėlės, užuolaidos. Studentų profsą­ jungos komitetas nutarė pa­ dėti ūkininkams: skyrė pini­ gų aprūpinti poilsio kamba­ rius smulkiu inventoriumi. Nejuda ir stomatologinio ka­ bineto, steigiamo V bendra­ butyje, reikalai. Naujai priimtų WU ūkio tarnybų padalinių ir darbuotojų veiklos nuostatų pirmame punkte numatoma, kad bendrabučių komendan­ tai turi sistemingai atsiskai­ tyti studentų profsąjungos komitetui už būklę bendrabu­ tyje. Norisi tikėtis, kad anksčiau minėti trūkumai bus išgyvendinti ir komendan­ tams, atsiskaitantiems už sa­ vo darbą, nereikės priminti jų pareigų. Dideli darbai laukia ko­

mendantų ir bendrabučių ta­ rybų toliau diegiant kamba­ rio pasą. Pernai metų nau­ jovė — kambario pasai — praktikoje pasiteisino. Pasai drausmino studentus, padėjo komendantams vesti invento­ riaus apskaitą. Kambario pa­ sas tapo tikru kambario veid­ rodžiu, atspindinčiu visas teigiamas ir neigiamas bend­ rabučių gyvenimo puses. Yra rūpesčių su dar gyve­ nančiais studentų bendrabu­ čiuose dėstytojais, darbuoto­ jais. Jų vietos jau paskirtos studentams, o kambariai dar iki šiol užimti. Butų skyriui, komendantams reikia kuo greičiau baigti iškeldinti dės­ tytojus ir darbuotojus { bend­ rabutį Nr. 1. Bendrabučiai studentams — antrieji namai. Naujai išrink­ tos bendrabučių tarybos kas­ dieninis rūpestis — kad na­ muose būtų gera nuotaika, kad visi pasijustų gyvenan­ tys darnioje kolektyvinėje šeimoje. Algis Čiurlys Studentų profkomlteto pirmininko pavaduotojas


Padėka kraštotyrininkams

NUO IPENKTADBENBOo.= LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE Rugsėjo 19 dieną įvyko LLKJS Universiteto komi­ teto posėdis. Komiteto nariai išklau­ sė sekretoriaus pavaduo­ tojo J. Galinaičio infor­ maciją apie pavasario eg­ zaminų sesijos rezultatus, apie akademinį darbą grupėse, aptarė, kokių imtis priemonių, kad kuo greičiau studentai likvi­

duotų akademinius įsisko­ linimus. Pavasario egza­ minų sesijos rezultatai Universitete (pažangumas 90,5%) rodo gerus po­ slinkius, bet skolininkų problema lieka iki šiol. Šiuo metu fakultetuose jų dar yra apie 150. Posėdyje apsvarstyta, kaip mūsų komjaunimo organizacija dalyvauja PDG normų laikymo są­ jūdyje, atkreiptas dėme­ sys j nepatenkinamą fa­ kultetų biurų darbą šia­

NAUJI BENDRABUČIU TABYBfJ PIBMININKAI Bendrabutis Bendrabutis Bendrabutis Bendrabutis Bendrabutis Bendrabutis Bendrabutis

Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr.

1 — Jonas Ivoška 2 — Stasys Patkauskas (IF IV k.) 3 — Edvardas Kriščiūnas (IF II k.) 4 — Juozas Vėtrinas (FAF III k.) 5 — Janina Vaišnytė (MF VI k.) 6 — Julius Niedvaras (PEF II k.) 7 — Romas Judickas (TF IV kY

MES SU TAVIMI, ČILĖS LIAUDIE! Pasaulyje ne toks jau retas dalykas, kai tolimos šalys ima ir tampa artimomis, susijusiomis daugeliu saitų. Jas suveda žmonių, minties, technikos keliai. Čilė mums buvo tarsi kažkokia gyvenimo dalis: juk Ignas Domeika, Vilniaus universiteto auklėtinis, toje toli­ moje Lotynų Amerikos šalyje buvo Santjago universiteto rektorius, stebino savo moksliniais darbais. Čilė — mūsų simpatijų gėlė: prieš trejus metus ėia prasidėję socialistiniai pertvarkymai mums buvo supran­ tami ir artimi. Ir štai pasaulį apskriejo žinia, kuria labai nesinori ti­ kėti, ir trokšti, kad ji būtų paneigta. Bet nauji praneši­ mai žeidžia tavo širdį ir jausmus: Čilėje įvyko karinis maištas, liaudies vienybės demokratinė vyriausybė nu­ versta, prezidentas Salvadoras Aljendė žuvo, tūkstančiai žmonių tapo karinio pučo aukomis. Visi darbo žmonės, visos pažangiosios pasaulio jėgos didžiai pasipiktinę tuo, kad reakcija sukėlė karinį maiš­ tą prieš teisėtą Čilės liaudies vyriausybę ir reiškia bro­ lišką solidarumą čiliečių tautai.' /^Rugsėjo 14 dieną į protesto mitingą Kolonų salėje su­ sirinko Universiteto profesoriai, dėstytojai, darbuotojai, studentai. Mitingą pradėjo Filologijos fakulteto prodekanas. J. Balkevičius. — Grubiu smurtu karinė chunta nutarė pasmaugti Či­ lės liaudies iškovojimus. Bet tos šalies darbo žmonės ne vieniši įnirtingoje kovoje už laisvę, galutinė pergalė — jų pusėje. Mes su tavimi, Čilės liaudie! — pasakė mitin­ ge Anglų filologijos katedros vedėjas doc. L. Pažūsis. Tribūnoje — Filologijos fakulteto V k. rusistė A. Dolgych: — Mes, tarybiniai studentai, smerkiame reakcijos veiks­ mus. Mes pritariame TSKP CK pareiškimui dėl karinio perversmo Čilėje, pritariame protesto balsui. Mes įsiti­ kinę, kad negalima sustabdyti liaudies kelyje į demokra­ tiją. Kalbėję doc. A. Skupas, Fil. F komjaunimo biuro sek­ retoriaus pavaduotoja G. Kudirkaitė pareiškė įsitikinimą, kad progresas, pažanga, demokratija laimės. Susirinkusieji vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurios projektą perskaitė studentas A. Karačionka. Joje Universiteto profesorių, dėstytojų, studentų, dar­ buotojų vardu, be kita ka, sakoma: ,,Kaip ir kituose kraštuose, taip ir Čilėje, buržuazija, pajutusi pavojų galutinai prarasti savo politines ir eko­ nomines pozicijas, ryžosi išmesti į šiukšlyną visus de­ mokratinius principus ir griebėsi išmėgintos priemonės — atiduoti valdžią generolų chuntai, vadinamiesiems ,.gori­ loms". Liaudį, prieš kurios valią nuversta teisėta vyriau­ sybė, chunta malšina bombomis ir kalėjimais, geriausių jos atstovų žudynėmis. Mes, susirinkimo dalyviai, savo senojo universiteto 15.000 studentų ir visų dėstytojų bei darbuotojų vardu pareiškiame, kad negalime likti abejingi, kai Čilėje siau­ tėja reakcija. Mes smerkiame Čilės buržuazijos išdavikiškumą ir klastingumą. Mes tikime, kad Čilės liaudis ir šią sunkią valandą tęs kovą dėl demokratijos ir socia­ lizmo". „TS" inf.

me bare. Pranešimą šiuo klausimu padarė sekreto­ riaus pavaduotojas J. Sijavičius. Apie praėjusios darbo ir poilsio vasaros rezulta­ tus bei pamokas ateičiai kalbėjo Z. Burnys. Komiteto sekretorius J. Bagdonas informavo apie pirmakursių įsirašymą į įskaitą. Svarstytais klausimais priimti atitinkami nutari­ mai.

Rektorato, partijos Univer­ siteto komiteto, komjaunimo ir studentų profsąjungos ko­ mitetų vardu atėjo laiškas iš Telšių. Štai Jo turinys: Šių metų vasarą Telšių ra­ jone, Luokės apylinkėje, dvi savaites dirbo Jūsų studen­ tai ir dėstytojai. Kompleksi­ nės ekspedicijos metu daug nuveikta. Didelis ir darnus Universiteto kraštotyrininkų būrys išaiškino nemaža Luo­ kės apylinkės dainininkų, pasakorių, parodė tuos milžiniškus pasiekimus ir pasikeitimus, kurie įvyko Luokės apylinkėje Tarybų valdžios metais. Surinkta daug įvairios kraštotyrinės medžiagos. Ekspedicijos daly-

„TS" inf.

viai ne tik įtemptai dirbo, bet ir buvo pavyzdžiu Luo­ kės apylinkės jaunimui. At­ nešę į Luokę jaunatvišką nuotaiką, parodė, kaip rei­ kia myiėti ir gerbti gražias ir geras praeities tradicijas. Leiskite padėkoti visiems Jums už didelę pagalbą ir paramą, ruošiant šią pirmąją Žemaitijoje kompleksinę kraštotyros ekspediciją. Nuo­ širdus ačiū ekspedicijos or­ ganizatoriui drg. C. Kudabai, vadovui V. Mačiekui, vi­ siems dėstytojams ir studen­ tams, dalyvavusiems šioje ekspedicijoje. Linkiu sėkmės, siekiant naujų mokslo žinių, toliau ti­ riant gimtąjį tarybinį mūsų kraštą. V. DUOBA LKP Telšių rajono komiteto sekretorius >:<:

AKTORIAI PRADEDA MOKSLO METUS i.'.-:

Rugsėjo 12 dieną įvyko visų Dramos studijos narių, ! aktorių ir pirmokų, susirin: kimas. Įvairių fakultetų fak­ sams, gausiai papildžiusiems studijos kolektyvą, tai sun­ kaus darbo ir savęs išbandy­ mo pirmųjų žingsnių pradžia. Susirinkimo metu kurso vadovas V. Limantas papa­ sakojo apie praėjusių metų pastatymus, aktorių darbus ir kolektyvo pasiekimus. Su­ sirinkime kalbėjo studijos režisieriai N. Kurklietytė ir L. Ciunis, įvyko įdomi dis­ kusija tema: kokie turi būti kūrybiniai vakarai. N. BLOTNYTE IF I k. studentė

•f %

Kraštotyrininkų ramuva pažymėjo įžymaus tautosakinin­ ko Adolfo Sabaliausko — Žalios Rūtos 100-ąsias gimimo metines. Vakarėlyje svečiavosi folkloristas ir vertėjas Stasys Skrodenis. Jis nušvietė tautosakininko darbus, ryšius su A. Niemiu ir apskritai suomių kultūra. Įdomu buvo išgirs­ ti niekur nepublikuotų Žalios Rūtos eilėraščių. A. STANEVIČIAUS nuotraukoje: S. Skrodenis kraštoty­ rininkų būry.

dos išsirikiavo taip: 1. FAF, 2. MF, 3. GF. Vyrų grupėje „meistriš­ kuosius" 3000 m greičiausiai įveikė FAF penktakursis B. Garbuzas — 9 min. 5 sek. Antras finišavo jo komandos „KOMJAUNIMO TAURES" draugas R. Staniulis (IV k.), trečias — chemikas V. But­ kus (III k.). Pirmavo FAF VARŽYBOS komanda, antroje vietoje — ChF, trečioje — MMF. KREPŠINIS. Varžybose daKroso nugalėtoju tapo FAF lyarvo 7 vyrų- ir 8 moterų vyrų ir moterų komanda. komandos. Finalą pasiekė Fil. F. ir PEF krepšininkės (pusfinaliuose nugalėjusios PDG DAUGIAKOVĖJE atitinkamai finansininkes 38: PIRMI! :22 ir fizikes 33:11) bei MMF ir FAF krepšininkai (pusfina­ Praėj usį savaitgalį vyko liuose pergalės prieš PEF (be PDG daugiakovės Vilniaus kovos) ir FF 61:55). Vyrų finalinė dvikova bu­ miesto varžybos. Universite­ vo graži ir neblogu žaidimu, to komanda aukštųjų mokyk­ ir įtempimu. Kova vyko taš­ lų grupėje užėmė pirmąją kas į tašką. Prireikė net pra­ vietą. „Mokslo" sportininkai tęsimo, kurio metu pergalę surinko 3064 taškus, „Švie­ vienu tašku 55:54 išplėšė sa" — 2165 tšk., „Inžinerija" matematikai. Nugalėtojų ko­ — 1721 tšk. Mūsiškiams mandoje gerai žaidė A. Ka­ įteiktas pereinamasis prizas nopa (IV k.), J. Kazlauskas ir miesto sporto komiteto (II k.) ,A. Levinsonas (III k.). Garbės raštas. Nemažiau verti pagyrimo ir FAF krepšininkai, kurių pa­ grindas — gabūs sportinin­ kai pirmakursiai L. Stelbys, D. Milius, G. Grigaliūnas. Filologės V. Kupčytė, B. Gruzdevičiūtė, B. Dobinaitė, Kad kuo greičiau būtų nu­ E. Tučiūtė, L. Kurbatova fi­ nale nesunkiai nugalėjo eko­ pintas šių metų derliaus tvar­ kymo pabaigtuvių vainikas, nomistes 36:23. stengiasi ir studentai. Šimtai KROSAS. Jis vyko taip filologų, gamtininkų, kitų pat antradienį rudeninio Vin­ fakultetų studentų šią savai­ gio kampelyje. Tai buvo kar­ tu ir meistriškumo („Komjau­ tę talkininkauja respublikos nimo taurei" laimėti) ir ma­ žemdirbiams. siškumo varžybos. Merginos varžėsi 500 m, vyrai 1000 ir 3000 m nuotuoliuose. Pirma pusę kilometro nu­ bėgo O. Skrebutėnaitė (FAF III k.) —1 min. 26 sek. Ant­ ra buvo medikė Z. Keršulytė (UI k.), trečia — L. Jo­ naitytė (FAF II k.). Koman-

Spyrius

Kaip mus informavo atsa­ kingas už VVU komandos paruošimą V. Pivoriūnas, įskaitai buvo imami keturi vyrų ir keturi moterų ge­ riausi rezultatai. „Mokslo" komandai taškus davė V. Stankevičiūtė (IF), M. Komponaitė (Fil. F),O. Žilinskaitė (FAF), R. Osipav 1 č i ū t ė (MMF), J. Liubertas (ChF), S. Kolokolenkovas (FAF), R. Gižys (FAF), V. Samsonovas (FAF). Istorijos fakulteto pir­ makursė V. Stankevičiūtė pa­ kviesta į Vilniaus miesto rinktinę.

Bendradarbiauja H

Vilniaus medilc VDR Graifsvaldo univerJ teto Higienos instituto d rektorius H. Knabė drajJ su savo kolega pediatru dd centu K. Jerigu neseni] viešėjo mūsų respublikoje I plačiai susipažino su profj soriaus V. Kviklio vadovai jamos Vilniaus universiten Medicinos fakulteto Higiend katedros mokslininkų da] bais. Svečius ypač sudomi.! tai, kad kaimo vaikų sveik] tingumo problemos mūsų re] publikoje tiriamos konplei siškai, dalyvaujant įvairių m] dicinos šakų specialistam! Jau atrastas konkretus ryšy! tarp vaikų sveikatos, jų pj chinio-lytinio brandumo ij gio ir pažangumo rodiklių ruošiamos tuo klausimu rekd mendacijos švietimo orga nams. Dideliu mūsų respuH likos medikų laimėjimu VD( specialistai laiko platų vaiki ir paauglių specializuoto gJ dymo kabinetų tinklą, tai pat sanatėrines mokyklas be kitas gydymo-mokymo įsta gas vaikams, turintiems sJ silpnėjusį regėjimą klausa kalbos defektų ar pakenk: stuburą. Tarybų Lietuvos medik patyrimas bus parleista Europos gydytojų simpozių me, kurį NoibrandenburgJ mieste ruošia Tarptautini mokslinė kaimo h'gieno draugija, veikianti prie JU NESKO. Šios draugijos vice prezidento profesoriaus H Knabės pasiūlymu vaikų .r paauglių higienos sekcijos pirmininku išrinktas Vilniaus universiteto profesorius V Kviklys. Jis. beje, yra ir profesoriaus H. Knabės bendl raautoris, ruošiant monogra­ fiją „Kaimo gyventojų medicinims aptarnavimas ir hi­ giena", kuri bus išleista voj kiečių ir lietuvių kalbom:? VDR ir Lietuvos medikų bendradarbiavimas kasmef plečiasi ir aktyvėja, atnešda^ mas vis daugiau naudos. An­ tai susipažinęs su prof. A. Marcinkevičiaus vadovauja­ mų širdies ir kraujagyslių chirurgijos specialistų dar^ bais. VDR profesorius R Rū­ dingas tokį skyrių atidarė :r| Graifsvaldo klinikinėje ligoj n:nėje. Sistemingai keičiama­ si straipsniais, moksline lite] ratūra, specialistais. Nesenai Graifsvalde viešėjęs Vilniau] universiteto docentas A B" tė susipažino su čia atlieka, mais kaimo mechanizatorių sveikatos tyrimais. Sudaryta bendra programa, pagal 1^1 rią bus tiriama moterų tra.'j torininkių sveikata VDR Lietuvoje. Bendrus darbus yra numatę ir kitų sričių me-j dikai.

...IKI PENBCTADBENBO


darius nurašymo aktą, kuris patvirtinamas fakulteto prof­ biure.

Kaip gyvena tavo bendrakursis Grupė išrinko proforgą. Lkios j° pareigos? Su kai Liomis supažindinome praL me mūsų laikraščio nu­ lyje. Tiesa, ankstesnis mū­ ri pokalbis lietė daugiau orLizacinius darbus. ProforL privalo ne tik kas mėL rinkti iš draugų nario c,įestį. bet ir padėti jiems įuti kelialapius, domėtis jų įjtimi, žinoti profgrupės namaterialinę padėtį, būti ^tūrinio-masinlo darbo lykriu. butpiniglai

Studentai, atvykę iš kitų ^publikos vietų ir negyve­ ntieji bendrabutyje, gali Lti butpinigius. Grupės susirinkimas, atsiteigdamas į studento matealinę padėtį, sudaro studeni) sąrašą butpinigiams.

KELIALAPIŲ IŠDAVIMO TVARKA Studentai, profsąjungos nak gali gauti iš studentų [rotsąjungos komiteto šito­ kį kelialapius: 11. Į poilsio namus Palau­ ke, Lampėdžiuose, Anykš­ ta šilelyje, Rygos pajūryje, tyme, Kaukaze. Pareiškihjs, rekomenduotus profor: ir fakulteto profbiuro, pakoda Studentų profkomiteU, kur ir priimamas galutis nutarimas. 2. Į Birštono, Likėnų, bruskininkų, Palangos ir ikt.

fcekvienais metais, vasaros Įostogų metu, Universiteto forijos specialybės studen: vadovaujami profesorės ranės Dundulienės, išvyksta etnografinę ekspediciją, kika medžiagą apie to ra­ ko, apylinkės žemdirbystę, nuosius žmonių amatus, tolus. Šiais metais liepos mėneKretmgos . rajone — SaPtų, Grūšlaukės ir Darbėnų bylinkėse — vyko Istorijos uulteto etnografinė-istoriF ekspedicija. Ekspedicijoje biyvavo Universiteto stu­ mtai istorikai, atliekantys bmybinę praktiką, Vilniaus te instituto studentai, foferafai, filmuotojai. 'Profesorę P. Dundulienę p.ankiau neseniai sugrįžusią ekspedicijos. Lentynos bun prikrautos aplankų su suMa folklorine ir etnografi[ medžiaga, piešiniais, nuo­ rimomis. O profesorės vei! spindėjo vasarą daug nu"fusio, bet kartu ir savo*ai pailsėjusio žmogaus "sena. įprašiau profesorę atsa' - i keletą klausimų. ~ Koks buvo svarbiausias “Pedicijos tikslas? Pr°f- P. Dundulienė: Eks^•ajoje svarbiausias dė!,s buvo skiriamas užfik- žmonių buities pakitiami. kolūkinėje santivarko_ Tyrinėjome naujus eko®mio bei kultūrinio gyve0 reiškinius, siekėme už'u°b._ kaįp nauja prigyja žmonių buityje. Todėl ^1,ri ekspedicijos dalyviai 0 žinias kolūkių istori' apie naujas tradicijas " ° visuomeniniame ir šein,ame gyvenime. . e»gėmės ši tą sužinoti , ‘3sti dokumentų apie mi,. apylinkių visuomeninį n mą praeityje. RemdasPerialiai paruoštomis ■°mis tyrėme socialinius ________ at^.- bandėme pasiekti ■ tįTnin'rnus iš baudžiai r ^a‘P mums pavy■j u 1 įdomią medžiagą an>dinius, jų .buitį, san*us S1I su dvarininkais ir

MOŠŲ KALBA

NEAKIVAIZDINĖ PROFORGO MOKYKLA PIRMAKURSIAMS

Tvarko WU Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas Antanas GRALIAUSKAS

sanatorijas. Pareiškimas rašo­ mas taip pat studentų profkomitetui. Prie šio pareiškimo būtina pridėti specialią aukštųjų moikyklų poliklinikos pažymą. Pareiš­ kimuose turi būti nurodo­ ma pageidaujama poilsio vie­ ta ir laikas. Studentai, profsąjungos nariai, moka tik 30% kelia'lapio vertės, Dalis kelialapių kaip išimtis išduodami nemokarnai. 3. Į sporto - sveikatingumo stovyklas, kurias studentų profkomitetas organizuoja Žydiškėse, prie Juodosios ir Baltijos jūrų, Karpatuose. Norintieji išvykti į šias sto­ vyklas rašo pareiškimus stu­ dentų profkomitetui, tarpininkavus fakulteto profbiurui. 4. Į Universiteto vilą Palangoje. Juos skiria fakulteto profbiuras. Palangoje studen­ tai aprūpinami tik gyvena­ muoju plotu. Pinigus už ke­ lialapį j vilą reikia įmokėti į fakulteto profbiuro kasą. Kelialapio kaina — 7 rub. 5. Dietinio maitinimo ke­ lialapiai taip pat skiriami fa­ kulteto profbiure. Šiuos ke­ lialapius gali gauti sergantys skrandžio, žarnyno ir kitomis ligomis. Studentas prie pa­

reiškimo turi pridėti ir Vil­ niaus m. Aukštųjų mokyklų poliklinikos pažymą. Proforgui rekomendavus, galutinį nutarimą dėl kelialapio išda­ vimo priima fakulteto profbiuras. Pateikus fakulteto profbiuro nutarimo nuorašą, kelialapį išduoda Studentų profsąjungos komiteto bu­ halteris. Dietinio maitinimo keliala­ pio mėnesinė kaina 28,0 rulb., studentas, profsąjungos na­ rys, moka tik 8,40 rub. Nemokamus dietinio maiti­ nimo kelialapius išimties at­ vejais gali suteikti tik stu­ dentų profkomitetas. 6. Kelialapius turistinėms kelionėms į Karpatus, Kau­ kazą. Uralą, skiriamus Uni­ versiteto studentų profsąjun­ gos komiteto, kur paduoda­ mi ir pareiškimai, rekomen­ duoti fakulteto profbiure.

PROFSĄJUNGOS PARAMA LIGOS ATVEJU Studentui susirgus ilgesniam laikui, lankantieji kurso draugai gali nupirkti maisto produktų, vaistų, kny­ gų už 5 rub. Pirkiniai ligo­ niui įteikiami aplankymo me­ tu. Išleisti pinigai išmokami iš Universiteto studentų prof­ komiteto kasos, prieš tai su­

MATERIALINĖS PAŠALPOS IŠDAVIMO TVARKA APIE UNIVERSITETO LEIDINIUS Studentai, laikinai esantys sunkioje materialinėje padė­ 1. M. Apanavičius. Nusi­ tyje, gali gauti negrąžinamą I Jau nebe pirmi metai, kai pašalpą iš Rektoriaus arba i mūsų universiteto knygyne kaltimai socialistinei nuosa­ ! galima nusipirkti leidinuką vybei, V., 1969. profkomiteto fondų. 2. J. Bernatavičienė. TSKP Studentas, norintis gauti ; „Mūsų kalba". Studentai 11vienkartinę pašalpą iš Rekto­ ; tuanistai ir žurnalistai jau, veikla, įgyvendinant Partijos riaus fondo, rašo pareiškimą ; tur būt, yra supratę, kad XXII suvažiavimo nutarimus Universiteto Rektoriaus var­ J „Mūsų kalba" — gera kal­ vidaus politikos srityje 1961 du, smulkiai nurodydamas bos kultūros mokytoja, ir ją — 1965 m., V., 1970. 3. A. Bucavičiūtė. Žuvies skyrimo priežastis. Pareiški­ hūtina skaityti, nes jos pusla­ mas su grupės proforgo re­ piuose daug kur taisoma ir jos produktų ydos, V., komendacija apsvarstomas laikraščių, žurnalų kalba 1972. 4. A. Klimka. Nusikaltimo profbiuro posėdyje ir, tarpi­ (1969 Nr. 7, 1970 Nr. 21, ninkaujant fakulteto dekanui, 1973 Nr. 1), atskiruose nu- sudėtis. V., 1971. meriuose nagrinėjama įvai5. J. Lojko. TSKP XXIII pateikiamas Rektoriui. „Kraitelio" pašalpą (gimus rių sričių apecialistų — dai- suvažiavimas ir jo nutarimai, kūdikiui) skiria rektoratas liniukų (1969 Nr. 12), muzi- V., 1969. 6. A. Morkevičius. Me­ bendra tvarka, prie pareiški­ kologų (1973 Nr. 2), medimo pridėjus pažymą apie kų (1969 Nr. 9), teisininkų džiagų naudojimo normavimo kūdikio gimimą, išduotą met­ (1970 Nr. 4 (17), geologų pagrindai, V., 1971. (1971 Nr. 8), dėstytojų ir jų 7. J. Pričinauskas. Dirbti­ rikacijos biure. Pašalpa, skirta iš Rekto­ disertacijų (1971 Nr. 3 ir 4) nės odos, V., 1971. 8. V. Raškauskas. Sodo au­ riaus fondo, išmokama Uni­ — kalba, aptariamas bendri­ versiteto kasoje. nės kalbos norminamasis dar­ galų selekcija, V., 1971. 9. A. Žilėnas. Valstybinis Norintieji gauti pašalpą iš bas (1972 Nr. 8), populiarina­ studentų profsąjungos komi­ mas kalbos mokslas (1972 kreditas kapitalistinėse šalyteto fondo, rašo pareiškimą Nr. 2 ir kt.), rašoma apie se, V., 1967. Reikia manyti, kad straipsstudentų profsąjungos vardu. kalbos kultūros darbą moPareiškime būtina nurodyti kykiloje (1970 Nr. 20, 1972 nis bus naudingas ir minimų įstojimo į profsąjungą metus Nr. 4, 1973 Nr. 4), vertimo leidinių autoriams, ir jų re­ ir paskutinės egzaminų sesi­ klausimais (1971 Nr. 7) irkt. daktoriams. Gimtoji kalba, jos kūrimas, Reikėtų žinoti, kad „Mūsų jos rezultatus. Pareiškimas su grupės proforgo rekomenda­ kalboje" taisomos ir Univer­ puoselėjimas — visų mūsų cija svarstomas fakulteto siteto leidiniuose pasitaikan­ rūpestis. Todėl mokykimės profbiuro posėdyje. Profbiu- čios kalbos klaidos. Antai jos patys ir padėkime tiems, rui tarpininkaujant, galutinį ! šių metų trečiajame numery­ kas jau ima nebepaisyti jos sprendimą priima Unlversite-! je išspausdintas V. Grabaus­ normų. „Mūsų kalba" čia to studentų profsąjungos ko- Į ko straipsnis „Taisytini kal­ bus geras pagalbininkas, tik mitetas. j bos dalykai", kuriame nuro­ reikia, kad ji taptų visų mū­ Pašalpa, skiria iš studentų ; domos kalbos klaidos, rastos sų leidiniu. profkomiteto fondo, išmoka-i šiuose.JJniversiteto leidiniuo­ Bronė BALCiENĖ se: ma profkomiteto kasoje.

Profesorės vasara Žemaitijoje buožėmis. Be to, registravo­ me žinias apie revoliucinę praeitį, hitlerinę okupaciją, pokario atstatymo darbus, klasių kovą. Visa tai siejasi su etnografine medžiaga. To­ dėl turėjome atskleisti buvušio sunkaus žmonių darbo, jų drabužių, darbo įrankių, gyvenamųjų pastatų vaizdą, Mums padėjo vyresniosios kartos; žmonių atsiminimai bei iišlikusios medžiaginės kultūros liekanos. Mūsų tyrinėtose apylinkėse gimė ir augo nemaža įžymių žmonių, Tai XIX a. pirmųjų dešimtmečių veikėjas, daly­ vavęs 1831 m. sukilime K. Nezabitauskas, rašytojas ir blaivybės platintojas M. Va­ lančius. Klausgalvių Medsėdžiuose gimė garsus šių die­ nų fizikas akademikas prof. A. Jucys, kuris gyvai domi­ si savo apylinkių istorija, kalba ir kultūra. Profesorius kelis kartus buvo apsilankęs ir mūsų ekspedicijoje, paskaitė įdomų pranešimą apie Salantų istoriją. — Ką galite pasakyti apie surinktą medžiagą? Prof. P. Dundulienė: Surinkta gausi medžiaga apie tradicmę liaudies architektū­ rą, nubraižyti atskirų vien­ kiemių bei sodybų planai, namai, jų puošyba. Pastaro­ sios kai kurie elementai sie­ kia labai senus laikus, kada žmonės dar nepažino krikš­ čionybės. Tai paprotys puoš­ ti trobų kraigus žirgeliais, kurie žiloje senovėje buvo susieti su saulės kultu. Be to, kraigai puošta paukščiais, senovės žmonių įsivaizduoja­ mais tarpininkais tarp dan­ gaus ir žemės, bei kitais mi­ tiniais įvaizdžiais. Turtingas yra tyrinėto Žemaitijos kampelio tradicinis ------- todėl j jį atkreiptas menas, didesnis dėmesys.>. Surinkta medžiaga (piešiniai ir fotonuotraukos) ) apie raštuotas _____ kraitines skrynias, raižytas

J. JAKIMAVIČIAUS nuotraukoje: Kalnalio Dundulienė ir II k. istorikas A. Bajorūnas.

rankšluostines, baldus. Daž­ nai šie daiktai papuošti au­ galiniu ornamentu, gilioje praeityje simbolizavusiu že­ mės augmenijos, duodančios maistą, amžinumą. — Kaip žinome, pastaruo­ ju metu Jūs labai domitės pagonybės kilmės, tradicijų, jų sąryšio su krikščionybe Lietuvoje problemomis. Ką naujo davė ekspedicija? Prof. P. Dundulienė: Mums pavyko. Suradome ir nupie­ šėme (iš dalies atkūrėme) ke­ lis kaltinius kryžius iš 18 a. vidurio. Šių kryžių ornamen­ tą sudaro saulutės, kombi­ nuotos su žalčiais, jaučio ra­ gais, žirgais. Minėti gyvuliai senovės lietuvių, kaip ir ki­ tų indoeuropiečių, religijoje buvo susieti su šviesos, šilu­ mos ir gėrio deivės Saulės močiutės kultu.

kaimo gyventojas F. Jucys, prof. P.

Tyrinėjant liaudies skulpturą ir kitokį senovinį liau­ dies meną, patvirtinta prie­ laida, kad daugelį Saulės deivės kulto dalykų krikš­ čioniškoji religija perkėlė į Marijos kultą. Tai aiškiai pa­ rodo prie Grūšlaukės ir Kumpikų kaimų surastos Mari­ jos statulėlės, kurios pavaiz­ duotos su visais saulės sim­ boliais (žalčiais, jaučio ra­ gais, žirgais) bei apsuptos žvaigždėmis, spinduliais. Ly­ giai taip pat pagoniškajame pasaulyje buvo vaizduojama Saulė, Saulės deivė. Minėtas statulėles vietos žmonės dar kartais pavadina „Saulės deivu". — Kaime gausu ir agrari­ nių tradicijų. Kokios jos šiandien? Prof. P. Dundulienė: Mūsų dienų agrarinės tradicijos bus

gyvos ir įdomios, jei mokė­ sime pasinaudoti protėvių sukurtosiomis. Tuo mes įsitikinome ir ty­ rinėtoje teritorijoje. Čia, kaip ir visoje Žemaitijoje, naujos agrarinės tradicijos siejamos su senosiomis, pažangiomis. Tai pirmosios va­ gos, sėjos pabaigtuvių, rugiapiūtės pradėtuvių ir ypač iškilmingai pažymimos der­ liaus šventės. — Be minėtų „laimikių", ekspedicijoje jų būta, matyt, ir daugiau? Prof. P. Dundulienė: Sunku viską ir išvardinti.. Turtinga medžiaga surinkta apie liau­ dies drabužius bei audinius, namų apyvokos daiktus, ama­ tus, verslus — žemdirbystę ir jos įrankius, gyvulininkys­ tę, susisiekimą. Gausi me­ džiaga ir apie dvasinę kul-

turą — liaudies meną, šei­ myninius papročius, šventes, mitologiją ir t. t. Visa tai galima tinkamai įvertinti tik susipažinus su medžiaga. — Kas ekspedicijoje Jums labiausiai padėjo? Prof. P. Dundulienė: Nega­ liu nepareikšti dėkingumo Kretingos rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pava­ duotojui A. Stropui, Salantų tarybinio ūkio direktoriui L. Trakumui ir Grūšlaukės kol­ ūkio pirmininkui V. Motu-' žiui, liaudies menininkui salantiečiui P. Kalendai bei vi­ siems žinių ir eksponatų pa­ teikėjams. Aišku, labai daug nudirbo ir buvusieji pirma­ kursiai, dabar antro kurso istorikai. Nemažai tautosakos užrašė studentės N. Arlaus­ kaitė, D. Andriekutė. Gerai medžiagą apie apylinkės žem­ dirbystę rinko A. Bajorūnas. Be to, reikia paminėti ir F. Džiautą, V. Raubaitę, J. Ra gucką. Sį sąrašą galima tęs ti. Puikiai pasidarbavo ir tre čio kurso žurnalistas J. Ja kimavičius, praturtinęs eks fotonuotraukomis, pediciią dailininkai N. Ingelevičiūtė, V. Dapkus, I. Juškevičiūtė. — Gal jau galima apibend­ rinti ekspedicijos triūsą? Prof. P. Dundulienė: Ge­ riausia iliustracija, atrodo, bus šie skaičiai: ekspedicijos metu sukaupta apie 4000 puslapių aprašų, apie 1000 fotonuotraukų, apie 200 pie­ šinių, apie 300 magnetofono įrašų. Surinkti 42 muziejiniai eksponatai, kurie bus atiduo­ ti į Kretingos kraštotyros muziejų. Surinkta medžiaga bus su­ tvarkyta ir padėta Vilniaus universiteto Mokslinės bib­ liotekos rankraščių skyriuje. Ten ja galės naudotis liau­ dies kultūros tyrinėtojai, istorikai, menotyrininkai, lingvistai. — Didelis ačiū, profesore. Visų „TS" skaitytojų vardu linkim Jums kuo kūrybingiau panaudoti vasaros ekspedici­ jos medžiagą tolesnėje moks­ linėje veikoje. Kalbėjosi S. BUCHAVECKAS


,,Giedriau, o juk vakaras žadėjo būti toks gražus! .. Mudu užsimiršome šokdami, kalbėdamj, _ j. tylėdami. Galvo*---- , apie mudu, jau apie 'tave, Buvau tokia laiminga, kad bijaisi tvirčiau priglusti prie manęs, nedrįsti pabučiuoti, Ek, tu nemoki su merginomis! Ek, aš tau pirmojil O aš ir svajojau apie tave to­ kį. .. Mudu būsim laimingi, Giedriau. Baigsiu studijas, grįšiu į mūsų rajoną moky­ tojauti. Mudu auginsime sū­ nų. Pasaka turėjo pabaigą. Baisią, netikėtą. Prie mūsų prikibo trise. Norėjo, kad eičiau su jais, tempė už rankos. Tada tu užsimojai. Ir tą pačią aki­ mirką kritai. Subėgo žmonės. Kažkas iš­ kvietė ,.greitąją“ ir miliciją. Kažkas nusivijo anuos. Sėdėjau, pasiguldžiusi ta­ vo galvą ant kelių, glosčiau plaukus. Tau iš burnos pasirodė kraujas. Bučiavau tas kruvinas lū­ pas ir verkiau. Atlėkė „greitoji". Senukas gydytojas apžiūrėjo žaizdą, patikrino pulsą. Nuleido žilą galvą. Supra­ tau, supratau, — nors viską pasaulyje, nors šarve pačią būčiau atidavusi, kad nesuprasčiau... Po laidotuvių grįžau į Vilnių, lyg nesava vaikščio­ jau, padėrusiomis akimis žiū­ rėjau į savo džiaugsmais ir rūpesčiais gyvenančių bend­ rakursių veidus. Ir tik dabar pagalvojau: o juk nė vienas nepriėjo ir nepaklausė: „Ra­ mune, kas tau?“. Supranti — nė vienas! .. Kodėl būtent mano laimei teko tokia dalia! Atsitiktinai žūti! Juk mudu netgi nepa­ žinojome ano vaikino. Kartą bendrabutyje žiūrė­ jau televizorių. Transliavo lietuviškos estrados koncer­ tą. Viena daina buvo apie mylimas akis. Aš pravirkau ir išbėgau. Kambaryje buvo dešimt žmonių, ir visi jie pažiūrėjo į mane kaip į pa­ mišėlę. Man labai sunku, Gied­ riau!“

ti. Ir sunkią valandą neatsi­ rado draugo peties, nebuvo to atidaus žvilgsnio, kurio palytėjimas atveria švieses­ NENYKSTANTYS nius pustonius tarp juodų UŽRAŠAI skausmo dryžių. Tie trise, kurių pasirody­ Šeštadienio vakarą p mas buvo lemtingas tavo Čiurlionio „dl, gyvenime, gavo kas priklau­ vieno so. Jie nuteisti. Apie juos kampo įvyko drama. Pe , kalbėti reikėtų kitokiais žo­ susijaudinusi filologė fak teto koridoriuje, vedančiai . . .Ramunės ranka spau- džiais. Mes kalbame apie abejin­ į 129, 130.. . auditorij džia suolelio atkaltę, spauRamunė sulankstė prirašy­ .. .Fakulteto komjaunimo džia taip stipriai, jog bąla guosius. Žinau, kad Ramu­ ant sienos Išrėžė savo sprt tą popieriaus lapą ir įkišo nės draugai nenorėjo būti dimą: vokan. biuro posėdis baigėsi, išėjau pirštai. „Rimas velniop, Žiūriu į ją ir matau kitas tokie. Bet jie — jauni. Jų Užrašė: „Giedriui". namo. Kartu su manimi Vita + Gediminas1" O ką daugiau ji galėjo už­ žingsniavo Jonas — kurso, akis. Jų žvilgsnį įsiminiau širdys turi būti jaunos ir O po to kiek kairiau ūži rašyti? Giedrius adreso juk kuriame mokosi Ramunė, ilgam. Sėdėjau kino salėje. jautrios. Rodė kino žurnalą apie karą. nebeturi. . . Jaučiu Ramunės nebylų šė tai, ką jautė ir širdis gruporgas. „Dili dili Įsidėjo voką stalčium Nutaikęs progą, atsargiai Ekrane sproginėjo bombos, klausimą: trali vali." vaitojo sužeistieji, klykė vai­ — Kuo dabar tikėti? paklausiau apie Ramunę. Dabar fakultetas puošk Sėdėjom ant suolelio Cvir­ Vaikinukas net stabtelėjo kas prie motinos lavono. Motinos žodžiais? nauju rūbu. Ko gero, šaun Skausmas, spalvotas Skaus­ Nurijo ašarą. kos aikštėj, ji kalbėjo, kal­ vidury gatvės. restauruotojai prieis ir pi — Nežinau. mas. bėjo. .. ta juodaplaukė mer­ Iš kur žinai tą istoriją?! šios sienos. Tik ar ilgam Greta sėdinti porelė vis gaitė neįprastai didelėm akim — O tu? — ingi buvau Man atiodė, jos žodis su­ džiugins akį savo švarumu nerimsta. Vaikinas, apglėbęs griaudės ant viso Vilniaus, išbalusiame veide, apsigobusi nustebintas. juoda skarele. — Ryt kurse šnekėsim savo draugės pečius, kužda o žmonės nerimo iškreiptais V. TIRLIRLAIT veidais apstos mudviejų suo­ liuką. V. KATILIUS Bet tai buvo vien iliuzija. Miesto mūrai, kaip ir anks­ čiau, skleidė didingą rimtį, APYBRAIŽA PAŠALINTI žmonės žingsniavo gatve ko­ NEPAŽANGUS ja už kojos, mėgaudamiesi — Mama vis kartodavo: apie jos laišką Giedriui. . . jai, rodydamas į ekraną. Abu gražiu vakaru. Prospekto lie­ STUDENTAI „Ramune, tikėk žmonėmis, Ir apie save pačius šnekė­ nusijuokė. pos nusirenginėjo, ir klevai Ekrane mirė napalmo ap­ droviai raudo, išvydę savo Kitaip bus labai sunku gy- sim. .. Medicinos fak. II k. stu venti“. — Ji saikydavo: — Kaip laiškas pakliuvo į degintas kūdikis. drauges be lapų rūbo. A. Vedrickas, III k. stud. ' Salėje užsižiebė šviesa, ati ­ geras. Juk „Žmogus gimsta kursą? — ooesusigaudžiau. Per Vilnių rausva banga Juršė, IV k. stud. J. Cep. ne kartą matei, kaip ber­ — Ramunės kambario džiau žvilgtelėjau į kaimy­ ritosi ruduo — artėjančios V. k. stud. E. Lukošiūtė, niūkštis, pataikęs sniego draugė — pirmakursė filolo­ ną. baltosios ramybės pranašas. Finansų ir apskaitos fa Ir neatlaikiau abejingo, gniūžte draugui, verkia kar­ gė — atnešė. O kaip ji ga­ Ramybės. III k. stud. V. Vaitonis, ramaus žvilgsnio. tu su juo. Tikėk, kad ir vė­ vo? Filologijos fak. II k. stu Miestas jos sulauks. Snaus Tu teisus, Sauliau. liau, per daugelį metų, jo .. .Kurse laiškas ėjo iš I. Mažuknaitė, J. Špokaitė, Žmogui neįsakysi būti apsnigti medžiai, namų lan­ širdis nesurambės, liks atvi­ rankų į .rankas.. . Teisės fak. III k. stud. gai paryčiais dabinsis šerkš­ ra žmogaus skausmui. Tiesa, Kiekvienas reagavo sa- jautriam. Bet ar tai gali pa­ no gėlėmis. Bokšto laikro­ Krasauskas. guosti Ramunę? suaugęs jis gali pradėti gė­ vaip, tik visi vienodai priti­ džio dūžiai skardės neįpras­ Ar paguostų tave? dytis savo gerumo, gintis lo. .. .Kažin ar galime sutikti, tai garsiai ištuštėjusiais sena­ nuo jo abejingumu. Žinok, Zigmas, poaukštis vaikinas kad žmogaus santykis su ki­ miesčio kiemais. vaikeli, — abejingumas neil­ labai gyvomis akimis: Miestui būtina pailsėti. jo asmeninis gam. .." — Kaip tik .ruošiausi egza­ to nelaime O žmogui; Kalba — o akys liūdnos.. minui, užsilikusiam dar nuo reikalas. Nes peilis ir ano Sako, skausmas taurina pavasario sesijos. Tai dieną vaikino rankoje — tik re. . .Gal mes susvetimėjome? naktį knygomis apsivertęs, zultatas. Ar juokas iš žino­ žmogų. Bet kodėl tada daug gaus skausmo — ne to pro- kas sugniūžta po jo svoriu? Ir garsusis žmogaus ryšys su galva plyšta. Ar ne mūsų abejingumas žmogumi pavirto vien gra­ — Zigmai, teisinasi tas, ceso pradžia? Gerokai nuklydau į šalį. palaužia? žia fraze? kuris kaltas. . . .Pasibaigus susirinkimui, Fakultetų profbiuruose — Nesiginu. .. Įsivaizduo­ Juk Ramunės kurso draugai Mažas, netobulas lėktuvas, skrendantis kažkur virš An- ju, ką mergina jautė tomis nesijuokė iš jos Skaiusmo — prie manęs priėjo vienas Ra­ studentų profkomitete galui jie paprasčiausiai jo nepaste- munės kurso draugų, iki tol nusipirkti bilietų į „NemuJ dų, apkasas, jungiantis jame dienomis. likęs nuošaly ir tam pokal­ žiburių" bėjo. koncertą, kui gulinčius kareivius j vieną Silva, kurse vyriausia: .. .Gęsta diena, baigiasi ir by beveik nedalyvavęs. įvyks rugsėjo 22 d. Spor organizmą, — tokia buvo to — Pastebėjau, kad ji lyg Priėjo ir pasakė: rūmuose. ryšio išraiška įprieš keletą nesava. Gal su kavalieriumi mūsų pokalbis, Tik Ramu— Jūs, tur būt, pats nedešimtmečių. Visuomenė tu­ susipyko, gal šiaip kas. . . nės akys tokios pat — liūd­ patyrėte daug gyvenime rėjo žmogaus etalonus, j ku­ Pasirodo, viskas rimčiau. Na, nos. UNIVERSITETO Vargu, ar kada nors pa­ skausmo, jei taip kalbate. riuos lygiavosi. Mes gi daž­ praeis. Laikas .gydo visas Ramunės KIEMO TEATRO DIENO nokai atsisakome etalonų, žaizdas. Ramunė susiras kitą mirši praeitį, Ramune. Gal Nepastebėjome būt, ištekėsi, turėsi vaikų, skausmo, nepaguodėme. O norime gyventi savo galva. vaikiną. Bet, vos įžvelgsi kuriame kas čia tokio? Gyvenimas Mes — karta, nežinanti, kas — Silva, bet juk jūs Stuokos — Gucevičiaus nors veide mielą bruožą, varto žmogų it virėja ant yra badas ir šaltis, negrūdin­ beširdė miesčionė! kieme — Prašau manęs nemoky­ Tur būt, pernelyg mylėjai keptuvės blyną. Trejus me­ ta karo žaizdre... Kiekvie­ Giedrių, kad galėtum jį pa­ tus po vidurinės tarnavau name žingsnyje klausiame ti. Rugsėjo 23, 24 — Ju: „kodėl?", ieškome kiekvieno Saulius. Jei ne akiniai, bū­ miršti. Ir atmintis, kai kam armijoje, metus dirbau ga- Marcinkevičius. SIENA. savo ir kiekvieno kitų veiks- tų panašus į sunkiasvorį esanti paguodos šaltinis, ta­ mykloje. Būdavo valandų, da tau bus nuožmi kankin­ kai gyventi nesinorėdavo. O mo prasmės. boksininką: Rugsėjo 26, 27 — Vyti kas mane užjautė? Kas pa­ nas. PROBOCIŲ SESELIj Be abejo, ir tai rodo žmo— O kodėl mes tokie? toja. gaus tobulėjimą, Bet ar tu- Kas kaltas? Dvidešimtas am­ Nuožmi, nes netekimo guodė? Tai kodėl iš manęs (trijų dalių dramatiška aid rime teisę ieškoti savo žius? Nesąmonė: yra dvasi- skausmą išgyvenai viena pa- reikalaujate jautrumo? ja). Rugsėjo 28 — J. Baltus! NOVELĖS APIE MEILĘ. Inscenizavo G. Žilys FOTOMĖGĖJŲ darbai veiksmo prasmės, kai pade­ dame žmogui? Savarankiškumas didžiausiu teisėju pripažįsta sąžinę. Pri­ valome atsiskaitinėti jai už kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kentėti, įklausydamiesi jos rūsčių nuosprendžių. Vadinasi, gerai, jei atsiskaitinėjame. Ir vis dėlto kaip gerai — jei kenčiame.

nių vertybių, vienmečių su žmonija. Joms priklauso ir žmogaus jautrumas kito skausmui. Technikos amžiumi čia nepasiteisinsi. Mes patys kalti. Suprantu, jog vien matyti tai — nepakanka. Rei­ kia taisyti. O kaip — neži­ nau. .. Juk neįsakysi žmogui būti jautriam.

TELESKOP;

SKAUSMO PUSTONIAI

Skelbimą

Rugsėjo 29 — dramos s. dija J CH. Šachani, L. Pirandela Lukianas. NUO IRANO į PRAGARO, (trijų dalių sal rinė reklama). j

A. ICKEVlClUS, III k. bib­ liotekininkas TYLA

Rugsėjo 30 (Kolonų salėj — MUZIKOS VAKARAI Dalyvauja LTSR Valstyb.nl Konservatorijos studentų M merinis orkestras (vadovl LTSR n. a. S. Sondeckis).

Iš rektorato koridoriaus sienų sužiuro „Universi­ teto langai“ — nauja žurnalistų fotografijos paro­ da. Patraukia kompozicijos ieškojimai, šviesų žais­ mas, nuotaikos.

Bilietai parduodami stude tų profsąjungos komitete nj 15 iki 17 vai. ir knypĮ (Universiteto 7) nuo m 17 vai. J Vaidinimų pradžia 2u

J. Jakimavičius, V. Daunoraitė, A. Sabaliauskas pateikia fotoreportažą iš mokslo metų atidarymo iškilmių...

V. Naujikas vasarą fotografavo „WU bitutes Biržuose“. Įdomios kompozicijos pavyzdys — „Sta­ tybų grafika". Nuotraukos „Nubraukus sūrų pra­ kaitą. ..", „Žinosim ir mes duonos skonį" įspūdingai primena kaitrią darbo vasarėlę.

Estetinio lavinimo į’, tedros kolektyvas reis" gilią užuojautą bendr darbei Birutei STAT?|,. VICIENEI dėl tėvo m"

A. STANEVIČIUS

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

KAINA 2 KAP.

REDAKCIJOS

2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlverslteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815

Užs. Nr. 3793

LV 12521

REDAI ALGIS


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.