LEIDŽIAMAS NUO 1950
visą, šaLiąrnoLecauahvienyKirės!
i
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
sczj nencas
*
Nr. 26 (1405)
1987 M. RUGSĖJO 11 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
PIRMAKURSIAI Pasibeldžia naujas rugsėjis, plačiai atlapodamas aukštosios mokyklos duris. Ilgais koridoriais nušlama jaunatviškas šurmulys. Ir dažnai su atlaidžia šypsena pasitinka jau „apsitrynę" stu dentai slankiojančius fuksus, ieš kančius bibliotekos, skaityklos ar auditorijos. .. — Įdomu, kiek šiais metais buvo norinčių studijuoti Univer sitete, — paklausiau mokymo skyriaus vedėją 1. Ragelienę, — ir ar daugeliui nusišypsojo lai mė? — Pareiškimų buvo gauta 3625, stojamuosius egzaminus išlaikė 2523, įstojo — 1650. Iš jų 517 medalininkų, turinčių dar bo stažą — 189, 88 iš parengia mojo skyriaus, su tiksliniu priė mimu 147: į gydomąją medici na pediatriją — 39, sanitariją 13, bibliotekininkystę — 30, žurnalistiką — 10. Dvidešimt R. DILIO nuotraukoje — pernykštė filologų imatrikuliacija, vienam pirmakursiui stipendiją mokės juos siuntusi įmonė. Pas specialybė - hidrogeologija ir tęs studijas penki mūsų studenmus studijuoti atvyko ir penki inžinierinė geologija. O Mask- tai. Aušrė VENGRYTE žmonės iš Tarybų Latvijos. Jų vos M. Lomonosovo universitete Pirmosiomis rugsėjo dienomis aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijose visuomet pats darbų įkarštis, ypač įskaitos sek toriuje. Tačiau visuomet šiomis dienomis Universiteto komjau nimo organizacija, jos aktyvas tarsi pasitempia, laukdami nau jos, jaunatviškos, gaivios srovės — jūsų, brangūs pirmakursiai. Štai ir šiemet įstojo apie tūks tantį šešis šimtus naujų narių, pasiruošusių, kaip rodo jūsų ryž tas per egzaminus ir pokalbiai priėmimo komisijose, atkakliai ir stropiai studijuoti, noriai daly vauti mūsų senosios Alma Mater visuomeniniame gyvenime. Šiandieniniai pirmakursiai atei na į mūsų Universitetą itin at sakingu ne tik aukštosioms mo kykloms, akademiniam jaunimui, bet ir reikšmingu visos šalies vi suomeninio politinio gyvenimo laikotarpiu. Dabar, kai aukšto sios mokyklos reforma tampa realybe, kai nuo šių mokslo meN įsigalioja TSKP CK „Aukštojo lr specialiojo vidurinio mokslo Penvaraymo šalyje pagrindinių krypčių" reikalavimai, dar svar besnis tampa mums — aukštajai mokyklai — keliamas uždavinys ~ paruošti aukštos kvalifikaci°», tvirtos marksistinės-lenininės pasaulėžiūros specialistus liau dies ūkiui. Tai ir yra pagrindinis aukštosios mokyklos komjauni mo aktyvo darbo baras. Man no'ęlųsl priminti TSKP CK Genera linio Sekretoriaus M. Gorbačio vo žodžius, pasakytus jo viešna ges Estijoje metu Talino studenams.; „Šiandieninis studentas —
tai rytdienos specialistas, nuo jo profesinio pasiruošimo, dalykiškūmo, kūrybiškumo tiesiogiai priklausys ir persitvarkymo, — dinamiško, augančio, ilgalaikio, proceso eiga. Šiandieninis stu dentas — tai žmogus, kuris rytoj nulems mūsų strategiją ir takti ką. Reiškia, jau šiandien jis turi tam ruoštis, kaupti ne tik specia lybės žinias, bet ir pasinaudoti didžiuliu politiniu ir intelektuali niu turtu, kurį sukaupė tarybinė aukštoji mokykla ir mūsų visuo menė". Daug kuo įpareigojantys žodžiai. Universiteto studentija visada buvo ir bus respublikos, šalies pažangaus jaunimo avangarde. Akivaizdžiai mūsų studentų išti kimybę komunizmo idealams, tai, kad jie sąmoningai ir politiš kai brandi mūsų visuomenės da lis liudija ir visiškas Universite to studentų bei stojančiųjų į Alma Mater ignoravimas „Pabal tijo vaduotojų" raginimų įsijung ti į antitarybinį išpuolį, įvykusį š. m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Tarp akademinio jaunimo provo katoriai bendraminčių nesurado. Dar mokydamiesi vidurinėje mokykloje, tarnaudami Tarybinė je Armijoje jūs, šiandieniniai pir makursiai, girdėdavote, ypač VLKJS XX suvažiavimo metu, žo džius: studentų savivalda, moki nių savivalda. Netrukus jūsų mo kyklinį žodyną papildys dar kiti, ne visai įprasti jums žodžiai: paskaitos, sesija, auditorija, ko liokviumas, seminaras. Greitai tai taps jums kasdienybe. Tačiau tai, kaip jūs sugebėsite įsisavinti
šiuos žodžius, jų reikšmę, tai. kaip sėkmingai jūs sugebėsite derinti studijas ir laisvalaikį, pramogas ir darbą — tai ir bus jūsų savivalda, tik tada jūs tapsite tikrais Universiteto šeimininkais. Tačiau studentiški metai tai ne vien studijos, mokslas ir pan. Neabejoju, kad daugeliui jūsų yra girdėti lotyniški studentų himno žodžiai: „Gaudeamus igltur juvenes dum sumus (links minkimės kol esame jauni]". Pa silinksminti, pailsėti po studijų, parodyti savo išmonę, sugebė jimus tikrai atrasite kur. Visus tuos, kurie mėgsta dainą, šokį, nori puoselėti gražias mūsų krašto tradicijas šiomis dienomis į savo gretas kviečia Universite to dainų ir šokių ansamblis, folk loro ansamblis „Ratilio", kaimo kapela „Jaunimėlis"; kiti savi veiklos, sporto kolektyvai. Paįvairinti savo laisvalaikį ga lėsite VVU diskotekoje „Amlcus", kavinėje „Gaudeamus", į diskusijas, įdomius susitikimus jus pakvies įvairūs Universiteto klubai ir būreliai. Gražias tradicijas turi ir Uni versiteto studentų statybos būrių judėjimas. Apie pusantro tūks tančio mūsų studentų šiemet dir bo respublikoje, Jakutijoje, Mol davijoje, keturiose socialistinėse šalyse. Lygiai trys dešimtys me tų praėjo nuo pirmojo Universi teto būrio „Žilinai" darbo de santo. Manau, kad ir jūs ateityje pasieksite gražių darbo pergalių.
Saulius POVILAITIS Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
STIPRĖJA DRAUGYSTĖS RYŠIAI Liepos mėnesį Maskvoje prasidėjo Indijos festivalis, kun'' atgarsiai pasiekė ir mūsų resv- ’ Antr4Ji liepos šeštadie1 Vilniaus miesto komjaunimo omiteto atstovai, internacionanis. taikos klubas „Lituanika", aiP pat Universiteto interklu, "Juventus“ nariai pasitiko ipV'Y®'*0 dalyvius Vilniaus ge/zuikelio stotyje. Šiltos šypses. draugiški rankų paspaudij a>, gėlės tarsi suartino nepa•tarnus žmones. Vidaus reikalų
ministerijos kultūros ir sporto rū muose skambėjo indų liaudies dai nos, buvo šokami nacionaliniai šokiai. O Draugystės vakaras pa dovanojo dar daugiau malonių akimirkų: šypsenų, pokalbių, ad resų. Vadinasi, Universiteto interklubo ryšiai dar prasiplėtė. Laisvė GRYBAITE
* Vasarą Universitete lankėsi grupė būsimų medikų, ketvirtakursių iš Prahos (vadovas Liubo miras Hadašas). Jie susipažino
su mūsų studentų mokymo pro gramomis, lankėsi Antakalnio klinikoje. Taip pat buvo orga nizuojamos ekskursijos po Vil nių, j kitus Lietuvos miestus. „Mums labai patinka Lietuvo je, — kalbėjo Petras Kelča, Pa velas Nožička ir Iržis Stefanas. — Vilniaus senamiestis Ikažkuo primena Prahą. Jautiesi lyg būtum namuose". Šią vasarą taip pat buvo at vykusios grupės studentų iš Ven grijos, VDR. „T. S." inf.
Pavasario sesija skaičiais Pradėdami naujuosius mokslo melus trumpam atsigręžkime į netolimą praeitj, žvilgtelėkime j pavasario sesijos rezultatus. Ly ginant su 1985/86 m.m. pavasa rio sesija bendras pažangumo rodiklis ūgtelėjo nuo 93,27 iki 93,86, proc. Pirmauja istorikai — 99,62 proc. antroje vietoje pali kę pernai pavasarį lyderiais bu vusius gamtininkus (98,19 %), trečioje — visai nedaug nuo šių atsiliekantį PEF-ą (98,18 %). Toliau pagal pažangumą fakultetai rikiuojasi taip: (skliausteliuose pernykštės pavasario sesijos rodikliai): FilF—96,86% (95,33)
PF—93,88% (94,07) FF—91,76% (88,83) EKFF—91,69% (93,04) TF—91,43% (93,85) MaF—90,92% (80,88) MF—89,84% (91,31) ChF—86,53% (96,53) Iš 5998 studentų, privelėjusių laikyti sesijos egzaminus, į visus egzaminus atvyko 5998 (100%). Nepatenkinamus pažymius Iš vie no ir daugiau dalykų gavo 368. Daugiausia nepažangių (procen tais) ChF —13,47, MF —10,16, MaF — 9,08, mažiausia IF — 0,38. Didžiausiu mokslo pirmūnų skaičiumi gali pasigirti medikai: fakultete jų septyniasdešimt du.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
kiant į ją studentus. Be kitų prie monių, pasiūlyta plačiau propa guoti draugijos tikslus, atlieka mą darbą „Tarybinio studento" pagalba. Posėdyje aptartas pasiruošimas ataskaltinel-rinkiminei kampani jai, patvirtintos fakultetų ataskaitlnių-rlnkimlnių konferencijų datos, atstovavimo normos, patvirtinta darbuotojų komjauni mo organizacijos struktūra. Svarstytos personalinės bylos. Už komjaunimo dokumentų pa metimą TF studentai V. Vyžiniui pareikštas papeikimas su įrašy mu į įskaitos kortelę, IF studen tui G. Brazdžioniui — griežtas papeikimas.
Rugsėjo 7 d., įvyko pirmasis šiais mokslo metais Universite to komjaunimo komiteto posėdis. | jį buvo atvykę VU savanoriš kosios kovos už blaivybę drau gijos pirmininkas prof. J. Pliuš kys bei pirmininko pavaduoto jas doc. J. Prapiestis. Buvo svar stoma, kaip komjaunimo organi zacija galėtų prisidėti aktyvinant draugijos veikių, labiau įtrau-
VIKTORINA! VIKTORINA! IX VISUOMENES MOKSŲ VIKTORINA, SKIRTA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 70-MEClUI
Viktoriną skelbia VVU kom jaunimo komitetas ir SMD TSKP istorijos būrelis. Kviečiame da lyvauti visus Universiteto studen tus ir darbuotojus — komjau nuolius, nebaigusius aukštojo mokslo, j klausimus galima atsa kyti individualiai ir kolektyviai. Atsakymuose turi būti nurodyta pavardė, vardas, specialybė, kursas. Kiekviename atsakyme būtinai reikia pažymėti šaltinius, kuriais buvo naudotasi ruošiant atsakymus. Kolektyviniai atsaky mai bus vertinami ir apdovano jami atskirai. Komisija, kurioje dalyvaus 4 dėstytojai ir 5 stu dentai, kiekvieną atsakymą ver tins 3 balų sistema. Viktorinos rezultatai įeis į Universiteto kom-
jaunimo ir jaunimo sąskrydžio rezultatus. Jos nugalėtojams in dividualioje įskaitoje bus skiria mi šie apdovanojimai: I vieta — kelionė į socialistinę šalį su tarptautiniu SSB, II vieta — turistinis kelialapis po TSRS, III vieta — vertinga dovana. Įdomiausi atsakymai bus spaus dinami „Tarybiniame studente". Atsakymus siųsti į VVU kom jaunimo komitetą iki 1987.11.16. Prašome siųsti tvarkingus dar bus. Kitokie darbai vertinami nebus. Pastaba: Jei pirmą vietą užims pirmo arba antro kurso stu dentas (-ė), j tarptautinį SSB jis išvyks po trečio kurso.
XXX 1. Išvardinkite keturis XIX a. įžymiausius pasaulinės reikšmės pažangius socialinius politinius įvykius. 2. Išvardinkite šešis XX a. pa saulinės reikšmės įžymiausius pa žangius socialinius politinius įvykius. 3. Kas bendro tarp TSKP programinės politlkos persitvarkymo klausimais ir Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos! 4. Kiek valstybių sudaro so cialistinę sistemą ir kiek iš jų įeina į socialistinių šalių san draugą! 5. Kokiuose darbuose V. Leni nas pirmą kartą pagrindė taikaus sambūvio su valstybėmis, turin čiomis skirtingą socialinę sant varką, politiką! 6. Kokia ir kada pirmoji pa saulio valstybė uždraudė savo šalyje karo propagandą! 7. Kokiu tikslu TSRS vyriausy-
bė sudarė 1939.VIII.23 su hitle rine Vokietija nepuolimo sutar tį ir kokia jos reikšmė! 8. Kaip ir kokiuose darbuose V. Leninas apibūdino biurokra tizmą! 9. Kokius žinote RTFSR ir TSRS vyriausybės dekretus, nukreiptus prieš alkoholizmą! 10. Ką pasakė rašytojai R. Rolanas, M. Neksė, B. Šou, L. Foichtvangeris apie Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją! 11. Koks žymus partijos veikė jas asmenybės kulto sąlygomis paskelbė atvirą laišką Stalinui! Ką jūs manote apie šį poelgįl 12. Kokio tarybinio rašytojo memuariniame romane naujai nušviečiamas 4-ojo dešimtmečio šalies politinis gyvenimas! 13. Jūsų pasiūlymai Ir pageida vimai visuomenės mokslų vikto rinos gerinimo klausimais.
ĮSIGYJANT 1 '
< . •
ANTRĄJĄ SPECIALYBĘ Daug kasdien taikytinų žinių Universiteto studentai gali įsi gyti gretimai studijuodami visuo meninių profesijų fakultete, ku riame veikia devyni skyriai ir penkios mokyklos. Praėjusiais mokslo metais VPF mokėsi 1430 studentų, jį baigė daugiau, kaip 300 absolventų, kuriems įteikti baigimo pažymė jimai, liudijantys apie antrąją profesiją. Fakultete įsteigėme naują specialybę — užklasinio darbo organizatorių-pionierių vadovų. į ją orientavome istori kus — busimuosius pedagogus, tačiau malonu pažymėti, kad į šią specialybę ėmė prašytis prii mami ir kitų fakultetų studentai. Pastaraisiais metais ėmėsi ak tyvinti savo veiklą jaunojo lek toriaus mokykla sėkmingai su rengtas „Jaunojo lektoriaus" konkursas. (Geriausiėjo „auksa burnio prizą" pelnė prekybos fakulleto studentas Artūras Su bačius). Žymiai įdomesnė tapo mokyklos užsiėmimų programa, įsteigti šios mokyklos nauji sky riai: teisinių, ekonominių žinių propagavimo, nuo šių metų ir medicinos žinių propagavimo skyrius. Apie tai, kad mūsų akapublikos kultūros paminklais, jų deminis jauriimos rūpinasi resišsaugojimu, byloja ir tas faktas, kad nemažai VPF paminklų ap saugos skyriaus klausytojų (va dovas doc. R. Batūra) aktyviai dalyvavo diskusijoje, centrinės televizijos laidoje „12 aukštas"; daug dirba sutvarkant paminklų teritorijos ribas ir t. t. Apie mūsų fakultete veikiantį turizmo skyrių garsas pasiekė Respublikinius pionierių rūmus. Rūmų turizmo-kraštotyros sky riaus nariai prašė, kad juos pa mokytume organizuoti keliones, nugalėti žygiuose pasitaikan čias kliūtis, sunkumus, pasidalin tume darbo patirtimi. Labai gai la, kad mūsų jaunesnieji bičiu liai, galbūt būsimieji VU studen tai, nesulaukė paramos dėl tu rizmo skyriaus vadovo dėstytojo Vytauto Dumbravo aplaidumo. Tai nedaro garbės nei skyriui, nei fakultetui. VPF darbe yra nemažai spręs-
finų problemų. Dar ne visų sky rių ir mokyklų mokymo planai bei programos yra stabilūs, ne visur numatyti ir organizuojami praktiniai užsiėmimai. Opi prob lema — kai kurių mokyklų klau sytojų komplektavimas, šlubuoja lankomumas. Aktualus yra ir mūsų absolventų praktinis pa naudojimas. Ne paslaptis, kad tik nedidelė baigusiųjų VPF da lis įsijungia j visuomeninę veik lą pagal įgytą antrąją specialy bęVVU partinio komiteto posė džio (1985.11.06) nutarime „Dėl mokymo auklėjimo proceso veiks mingumo formuojant studentų komunistinę pasaulėžiūrą" buvo numatytos kai kurios gairės bei priemonės tobulinant VPF veik lą ugdant studentų idėjinį są moningumą, formuojant visuome ninio darbo įgūdžius. Atskiroms katedroms buvo pavesta šefuoti VPF mokyklas ir skyrius, teikti jiems metodinę paramą, padėti tobulinti mokymo planus ir pro gramas, talkinti lektoriais. Tačiau ne visos katedros-šefės ėmėsi darbo. Manytume, jog pasiteisi no politinės ekonomijos, peda gogikos ir karinės katedrų dar bo patirtis: šių katedrų dėstyto jai L. Perminienė, B. Pociūtė ir V. Stašauskas sėkmingai vado vauja atskiroms VPF mokyk loms. Kasmet j paskyrimo vietas at vyksta gražus Universiteto ab solventų būrys. Pradžioje jie ne sijaučia itin drąsiai: prislegia adaptacijos sunkumai rūpesčiai. Esu tikras — Iš jų išbrįsti padės ir visuomeninių profesijų fakul tete įgytos žinios. 1987/88 mokslo metus VPF pra dės lapkričio mėnesį. Kviečia me studentus, kurie jau apsis prendė kokią visuomeninę pro fesiją pasirinks, užpildyti pareiš kimus, kuriuos jie gali gauti VPF dekanate arba fakultetų komjau nimo komitetuose. Informaciją apie VPF jūs galite gauti ir pas visuomeninių disciplinų dėstyto jus.
Vaclovas ANUSKEVICIUS Visuomeninių profesijų fakulteto dekanas
Ar mes
GYVENAME bendrabutyje? Sj rudenį į savo studentiškus namus atsikels 3931 gyventojas. Ne vienas „fukselis" girdėjo iš draugų ar artimųjų, kad tik gy vendamas bendrabutyje gali pa justi sūriąją studijavimo ir stu dentavimo druską bei visą ma lonumų saldesj. Mieluosius pir makursius norėtume įspėti, kad aukščiau parašytų eilučių jie ne suprastų klaidingai... Bendraoučiuose rūkyti ir išgėrinėti la bai griežtai draudžiama. Tų draudimų vykdymu rūpinasi net kelios studentų organizacijos. Taigi, rizikuoti gyvenamą ja vieta ar studijomis neverta. Besiruošiant rašyti šia tema, girdėjau visokiausių nuomonių apie tvarką ir buitj bendrabu čiuose. Tvarkos nebuvo ir tik riausia dar ilgai nebus, kol stu dentas nepasijus savo kambario šeimininku, nesaugo, jo ar ateis į savo bendrabutį, lyg j nakvy nės namus. Tiesos, kad j Univer sitetą mokytis suvažiuoja pats geriausias Lietuvos jaunimas, įro dinėti nereikia. Visai kitaip apie tuos goriausiuosius atsiliepia ko mendantai, staliai, santechnikai. Nekaltinkite manęs piktu ir nuo bodžiu pamokslavimu. Kaip gali ma paaiškinti, kad kasmet sulau žoma šimtai kėdžių, sugadinama aibės durų spynų, barbariškai nu niokojamos bendros virtuvės. Kodėl tarp tų geriausių yra to kių, kurie kambarius paverčia šiukšlynais, nusukinėja, lyg prasikaltusiems ančiukams galvas, prausyklų kranus. Sunku at sakyti į šiuos „kodėl". Juo labiau, kad j namus vidurnakčiais mergi nos savo kavalierių nekviečia, o jei ir neįsileidžia mylimoji į sa vo „klėtelę", tai šie durų kojomis nespardo. Susidaro toks įspūdis, kad daugelis bendrabučių gy ventojų išpaikę baltarankiai ar
demagogai tinginiai. Šios visos bėdos negražiai pa aiškėjo vasarą, kai reikėjo bendrabučius paruošti respubli kinei moksleivių dainų ir šokių šventei. Tada ir sužinojo ko mendantai ir komendantės, kaip gyveno jų globojami studentai. Sunku nusakyti kokio tik „gero" nepaliko savo kambariuose ir balkonuose.. 2 Nevaleikos galėtų kitais metais negauti vietos ben drabutyje, bet juos juk skirsto pačių studentų valdžia. .. Bendrabučius šiais metais pasis kirstė patys studentai. Ne visuo se fakultetuose šis darbas buvo padarytas kruopščiai ir sąžinin gai. Daugelis dar ir dabar tebevarsfo dekanatų bei bendrabu čių duris ieškodami vietos. Per nai tokių nesusipratimų buvo kur kas mažiau__ O vietų ben drabučiuose dar yra. Beveik keturis tūkstančius sa vo gyventojų pasitiko atjaunėję ir švaresni Universiteto bendra bučiai. Dar belaikant paskutinius pavasario sesijos egzaminus juos užgriuvo i dažyto jai. Vyrai dirbo sparčiai ir gana kokybiškai. Gaila, kad permir kusios sienos nuo naujo dažy mo nepagražėjo. Daugelyje penkiaaukščių ir šešiolikaaukščių bendrabučių prasta hidroizoliacija. Vis dėlto tvarkymo darbai veltui nenuėjo: prieš tarptautinį folkloro festivalį „Balfika'87" vi si bendrabučiai blizgėte blizgė jo. Prausyklose atsirado kuklūs veidrodžiai, maloniai pakvipo muilu, tualetuose stebuklingai atsirado deficitinis popierius.. . Mes privalom GYVENTI tvar kingai, draugiškai ir gražiai. Ta da bendrabutis gal ir bus mūsų tikrieji namai. Jonas MOCKĖNAS
ramuva Grupė kraštotyrininkų, ekspe dicijos dalyvių, užrašinėjome at siminimus apie įdomią Sintautų apylinkės praeitį, apie įvairių laiku įvykius Sintautuose ir apylinkės kaimuose, žmonės pa sakojo, kaip jie ūkininkavo, kuo vertėsi, kaip Išgyveno sunkius krizių, karų, suiručių metus. Mes apklausėme apie 150 pa teikėjų. įdomiausius pasakoji mus užrašėme į magnetofono juostą (b”? apie 20 valandų teksto). Šiais įrašais galės pasi naudoti ir kalbininkai, renkan tys medžiagą būsimam Zanavy kų tarmės žodynui. Kai sutvar kysime ekspedicijos medžiagą, manome, kad atsiminimų iš Sintautų apylinkės praeities bus apie 350 — 400 mašinraščio lapų, seniausi apylinkės gyventojai prisimena caro laikus. Bliūklškių kaimo gyventojas Juozas Vasiliauskas (g. 1902) pasakojo, kad vaikystėj jie ganydavo ban dą prie Vokietijos sienos. Pie menys "ž 10 — 20 kapeikų paro dydavo bėgliams, kaip galima
„MAN GERA A Rinkome medžiagą apie bur žuazijos valdymo metų socialinius-ekonominius santykius, apie valstiečių, samdinių darbą ir gyvenimą. Apylinkėje vyravo vidutiniai ūkiai. Buvo stambių taip pat ir nedidelių ūkių. Mažažemiai ir bežemiai tarnavo pas turtinguo sius. eidavo uždarbiauti į Vo kietiją, versdavosi amatais. Kai kurie vertėsi kontrabanda. Iš Lietuvos nelegaliai per Šešupę į Vokietiją gabeno linus, mais to produktus. Iš Vokietijos par sinešdavo pigesnių pramonės gaminių. valstiečius labai nuskurdino krizė. Jie nusigyveno, neįsteng davo sumokėti mokesčių. Daž nai išvaržydavo ne mažesnius, bet vidutinius ir stambesnius ūkininkus. Mažažemiai retai tu rėjo reikalų su bankais. O stam biuosius ūkininkus bankų sko los ir pražudė. Sintautų apylinkę pasiekė Suvalkljo- valstiečių streiko atgar siai. Valstiečiai buvo agituojami neparduoti gyvulių, pieno, bet aktyvesnių streikininkų veiks mų nepavyko užfiksuoti. Atkūrus Tarybų valdžią, buvo
Aštuonioliktoji kompleksinč „Ra. muvos“ klubo ekspedicija tyri- ų nėjlmo objektu pasirinko Sakių rajono Sintautų apylinkę. Ekspedicljoje dirbo 131 kraštotyrimn. ją' kas: iš musų Almae Matris — 74 (FilF — 36, MaF — 10, GF — 9, ChF — 7, IF — 6.EKFF -4, MF — 2), iš VDI — 15, U Uaudles buities muziejaus — 9, kiti U
pirmininkas Aleksandras Zapereckas, kiti tarybiniai aktyvis tai. Karo pabaigoje, okupantai grobė iš žmonių turtą, gyvulius. Bandas pagrobtų gyvulių vari į Vokietiją. Artėjant frontui. qy. ventojai buvo išvaryti iš namų. IK Stiprius vyrus, gerus vėžintus, lia arklius okupantai nuvarė į Vo kietiją. likusius — palei Setupf as link Nemuno ir dar toliau, žmo nės namo grįžo tik po kelių
IŠ SINTAUTŲ PRAEITIES
Sintautai pokario metais. Raudonoji gurguolė. slepiasi paoereiti sieną, kur Buvo žmosienio sargybiniai, n'ų, kurie ir vertėsi, pervesda mi bėglius per sieną. žmonės bėgdavo į Vokietiją, o iš ten — į JAV ir kitas valstybes. Vieni Ieškojo darbo, kiti — nenorėjo eiti i caro kariuomene. Pateikėjai, kurie atmena Pir mąjį pasaulinį karą, mini mūšį prie Griškabūdžio, pasakoja apie kaizerio kareivių plėšikavimus, apie pavienius susišaudymus tarp Rusijos ir Vokietijos armi jų. Nepavyko išsiaiškinti, kaip Sintautų apylinke palietė 1918 — 1919 m. revoliucijos įvykiai. Tuoj po Pirmojo pasaulinio karo siautėjo dar nepasitraukė Vokietijos armijos kareiviai. Jie apiplėšinėjo žmones, vogė gy vulius. Naudojosi pokario suiru te ir vagių gaujos, plėšdavusios valstiečius, vogdavusios arklius ir luos parduodavusios Vokieti joje arba toliau už Nemuno.
vykdomi socialiniai ir ekonomi niai pertvarkymai. Mažažemiai ir bežemiai gavo žemės. Tarybi niai kariai tvirtino valstybiną sieną. Liovėsi kontrabanda. Pa sieni suskirstė į zonas, į kurias įėjimą griežtai kontroliavo, žmones, gyvenusius prie pat sienos. Iškėlė į laisvus, daugiau sia buvusius vokiečių ūkius, nes dauguma vietos gyventojų vo kiečių tuo metu išvažiavo Į Vo kietiją. Toliau nuo sienos buvo statomi betoniniai įtvirtinimai, ugnies taškai. Bet šie darbai, Iki karo nebuvo baigti. Didžiojo Tėvynės karp pra džioje žiaurūs mūšiai vyko pa sienyje, prie žvirgždaičių. Okupantai įvedė griežtą reži mą. gyventojus apdėjo prievo lėmis. Siautė teroras. Hitlerinin kai ir buržuaziniai nacionalistai suėmė nespėjusius pasitraukti Sintautų valsčiaus tarybinius aktyvistus ir sušaudė Batiškių miške, žuvo Sintautų valsčiaus
ii 4'
mėnesių, kai apylinkė būvu iš laisvinta. nitus gyventojus, daugiausia apie žvirgždaičius, Keturnaujie ną, evakavo Tarybinė Armija. Tuo metu apie Sintautus vyko 001 aršūs mūšiai. Sintautų apylinkės gyvento jams pokario metai buvo labai sunkūs. Daugumos pastatai su degė. neturėjo gyvulių, bada vo, ėjo elgetauti į mažiau fron to paliestas vietas. Rinkome medžiagą apie poka rio metų klasių kovą. Buržua ziniai nacionalistai nužudė Vo verių kaimo gyventoją, apylin kės pirmininką Juozą Bacevičių ir io šeimos narius. Sintautų mokyklos komjaunimo sekreto rių Juozą Palubinską. Kartą tik per vieną naktį Sintautų vals čiuje buvo nužudyta 10 žmcnių. Užrašėme atsiminimų apie že mės ūkio kolektyvizaciją Sin iš ji tautų apylinkėje, apie sunkius S13 pirmuosius kolūkių žingsnius. Domėjomės apylinkės kultūri niu gyvenimu, įvairių laikotar pių mokyklomis, švietimu, liau dies talentais. Mūsų užrašyti atsiminimai dar galutinai nesutvarkyti. Vėliau, kai sutvarkysime ekspedicijos medžiagą, pasitelksime archyvų duomenis, galėsime tarti svares nį žodį apie Sintautų praeitį. Užrašinėjant atsiminimus, nuoširdžiai padirbėjo įvairių spe cialybių studentai. Antrus me tus qerai ir kvalifikuotai rinko medžiagą matematikė A. Pažė raitė. Gerai dirbo filologės JBeržinskaitė ir D. Gabrytė, ma tematikė A. Rutkauskaitė, bib liotekininkė A. Vaičiūnaitė. Joies — nuoširdus ačiū. Dėkojame ir geriems pateikėjams, apylinkės istorijos žinovams, negaiiėju Šiems laiko šnekant su mumis, prisiminusiems daug įdomių faktų iš Sintautų apylinkės pra eities. Aloyzas PETRASIONAS Istorikų grupės vadaezs
„...man gera ant širdies, kad jūs tokiais žodžiais ne vieną tautosa kininką sutiko Sintautų apylinkės gyventojai. Oras nelepino: pliau pė visas dienas. Žmonių apgailėti devyniolika tautosakininkų už rašinėjo dainas, pasakas, muziką. Zanavykija — šviesus kraš tas: čia gyveno ir dirbo J. Jab lonskis, P. Vaičaitis, E. Steponai tis, čia praminti knygnešių takai, gal todėl rašytinės pasakos už gožė tėvų sektas, rinkinių dainos — iš klausos išmokstamas, o sak mių — nė su žiburiu nerasi, to kiais „niekais" netikima. Todėl įspūdingiausios mįslės, vaikų sūpavimai, garsų pamėgdžioji mai, pasakos be galo. Per šią ekspediciją užrašėme apie 20 juostų, iš viso 1595 vie netus. Žmogus skambus daina. Net mįslė „keturios pušys liemenimis muša, vidury skambalėlis" (me dinis lopšys su vaiku) perkeltine reikšme įprasmina žmogaus skambėjimą. Neveltui moterys sakydavusios: „Kaip katra sumanom, taip rėkiam"; „Dainų gyva daugybė, ant karto negali atminti"; „Man daina, kaiD rū koriui pypkė"; „Mažai kada ty liu, vis nyniuoju viena :r nyniuoju"; „Negalima liaut su dai nom, reikia dainuoti, niekad ne pasensi". Įdomu, jog dai nos skirstomos į bulvakasines (jas dainuojant nereikia derint
balsų), lojynes (išversti poteriai ir kitos nerimtos dainuškos), lau ko dainas, ilgukes ir trumpukes (lyrines, kurias dainuoja keliais balsais). Dainuojami poetų P. Vaičaičio, J. Mačiulio-Maironio, v. A. Strazdo, V. Mačernio, Mykolaičio-Putino tekstai. Pasakojama, iog piemenukai labai mėgdavę kuo garsiau raroti (rėkti), Įsimena dainos melodiją ir traukia arba atsimėgdžioja paukščiams, žvėrims. Smulkiosios ir vaikų tautosakos užrašyta per 333 vnt., o pasakų padavimų —- 235 vnt. „Išpampęs eina keliu baubdams" — tokia mįslė apie būg ną, einantį iš pasilinksminimų. Nesuklysta sakydami, kad vos ne kiekvienoje troboje rasdavo me tai smuiką, tai armoniką, tai gitarą. O ką jau bekalbėti apie Spakauskų ir Rucevičių šeimų kapelas, kurios pramečiui vis pirmaudavusios! Net paaugusiems vaikams skambalėlius įduodavę, kad tik grair žiau derėtų garsai. Ratelių instrumentinės muzikos parsivežėme per 224 vnt. buvę, Viso to turto nebūtų jei ne nuoširdus filologijos fakulteto absolvento Artūro Judženčio, V k. studenčių Danguolės Stonytės, Juditos Stonytės,
Rasos Račiūnaitės, Levutės Sa- * muolytės, Viliūtės Ružinskaitės, III k. stud. Nidos Kliaugaitės. Rūtos Bagužytės, II k. stud. Pauliaus Subačiaus, Dalios Balvočiūtės, Egidijaus Zaikausko matematikos fakulteto absol ventės Donatos Lukšytės, gam p tos fakulteto absolventės Audro nės Vaitonytės,, Matematikos ir mokslinio -1 kibernetikos instituto i.. fizikos-maternatibendradarbio, kandidato Liudo tikos mokslų Vacio Giraičio, VfSI docento ___ Mališausko, Vilniaus 12 viduri nės mokyklos lietuvių Kalbos
Veršiai. Pas Feliksų Pušinaltj »
ES, KAD JUS UZEJOT“ įlškėnal, 6 panevėžišklal Ir dar 16 rajonų bei 3 miestų atstovai, •kspcdlcijos dalyviai dirbo paiskirstę į šešias darbo grupes: storikų, sociologų, etnografų, žibininkų, tautosakininkų ir mulejlnlnkų-dailininkų.
Venantas MAČIEKUS Ekspedicijos vadovas
INTAUTUOSE
nemažai, tačiau netgi Sintautų centras netraukia dėmesio. O matyt, norima išbandyti sintautiškių uoslės organų stiprumų. Apskritai gyvenimas gyvenvietė se vertinamas teigiamai. Čia įsi kūrę nenorėtų grįžti į vienkie mius, nors pastarųjų šalininkų procentas nemažas. Vienkiemiuo se patogiau verstis pagalbiniu ūkiu, ir ypač toks gy-venimo bū das būtų priimtinas, jei šalia eitų geras kelias. Tačiau vienkie miuose gyvenantys senyvi žmo nės pasigenda galimybių akty viau bendrauti su kaimynais. Arti penktadalio apklaustųjų pir menybę teiktų miestui. Buitinė mis sąlygomis patenkinti daugu
Vakaronė prie Sintautų senosios mokyklos, kurioje mokėsi P Vaičaitis.
na aptarti. Apklausos metu išryštėjo keletas tendencijų, kurios ra aktualios apylinkei ir jos gyrentojams. Visų pirma reikia įaminėti tai, kad gyvenvietės :ol kas nepatenkina čia gyve-ančių nei savo išplanavimu, nei švaizda ar atliktų darbų koky>e. Nors poslinkių į gerųjų pusę
ma gyventojų, tačiau kuo ge riau žmogus materialiai apsirūpi nęs, tuo jis reiklesnis aplinkai ir skaudžiau jaučia jos ribotu mų. Dvasiniam žmonių gyvenimui anketose nebuvo skirta daug vie tos, vis dėlto pastebėsime, kad ša lia įvairiapusių dvasinių intere sų yra nemaža informuotumo iš kultūros sferos spragų. Nemažai jaunimo turi pretenzijų kaimo kultūriniam gyvenimui. Kita ver tus ne visada kultūros darbuo tojų noras veikti sulaukia jau nimo paramos. Matyt tik gerano riškos abiejų suinteresuotų pu sių pastangos gali duoti stimulų gyvesnei kultūrinei veiklai kai me. Pagaliau kultūrinis gyveni mas nesibaigia vien pasilinksmi nimais. Spragų socialinėje sfe roje pastebėta ir daugiau. Nepa lanki kai kurių ūkių socialiniam ekonominiam vystymuisi gyven tojų sudėtis pagal lyties požymį. Jonas MARDOSA Sociologų grupės Vadovas
PILNAS „MALDAKNYGES“ PRI RASĖM Šių metų ekspedicija kelia pa čių įvairiausių minčių. Apmaudžiai prisimeni itin prastą orą, kuris kraštotyrininkams tikrai nepade da darbuotis. „Tai vasara šįmet — sviete, sviete," — dejavo močiutė.s Kraipydamos galvas, los svarstė, ar tik ne lėktuvai ir kiti technikos stebuklai čia kai li: „Jie tuos debesis maišo, mai šo, nenusistovi tie debesys". To kiam lietui pliaupiant, kalbinin ko darbas žilagalvėms atrodė dar keistesnis. Kur tai matyta — vaikus jaunus varinėt po kelias Parapijas, nežinančius nei kelio, nei lako". Ateina ir klausia, kaip ,as vadinasi, kaip anas vadinasi, rirsi nežinotų patys. Neišpasa kytas jų godumas: kad tik įdo mesnių pasakymų užrašytų. „Jau P'lnas maldaknyges, vaikai, pri'ašėt, ir vis jum negana", — ri'kliai pastebėjo sena sintautišk® Marcelė Sakalauskienė. „Mal daknyge" buvo pavadintas šil*° ir šalto matęs, daugelio kelių dulkėmis apneštas ir ne kartą erius vandenėliu apšlakstytas žibininko bloknotėlis... Rašėm ir rašėm. Tikimės, kad Pusimam suvalkiečių tarmės žo dynui pravers ir mūsų talka. Pa' uoliausia talkininkė pasirodė beesanti lietuvių kalbos katedros darbuotoja Marytė Slušinskaitė, Parašiusi apie 1300 žodžių. Tai
daugiau negu penktadalis viso mūsų derliaus (parvežėme maž daug 6000 užpildytų žodyno kor telių). Mus uoliai rėmė tautosa kininkų vadė — šiauliškė moky toja Janina 5vambarytė. Neatsili ko ir aspirantė Dalia Barauskaitė. Neblogai darbavosi trečiakursės lituanistės Nijolė Laukytė, Birutė Cernaitė, Rasa Žemaitytė. Tei kia vilčių buvę „fuksai" — Pau lius Subačius ir Mykolas Pocius. Geru žodžiu minime pačias jau niausias ekspedicijos dalyves — Agnę Judžentytę, Eglę Minelgaitę. Nepakeičiamas ekspedicijų da lyvis Kazimieras Eigminas vis dėlto ir šįmet liko ištikimas vie tovardžiams — jų užrašyta apie 550. Nebe pirmus metus jam tal kininkavo maskviškis studentas Nikolajus Michailovas. Nikolajus jau puikiai kalba lietuviškai ir su humoru mini savo pirmąją ekspediciją. Tada, paklaustas, šiandien duoda valgykloje, jisai nedvejodamas atsakęs: „Su Razimieru vietovardžius"... Šįmet gražesnius žodžius, taiklesnius pasakymus užrašinėjo ir kiti kraštotyrininkai: etnografai, istorikai, netgi dailininkai. Tai sveikintina ekspedicijos naujovė. Birutė JASIONAITĖ Kalbininkų grupės vadovė
ZANAVYKŲ SODYBOSE Gausi Vilniaus universiteto studentų grupė Sintautų ekspe dicijoje rinko medžiagą apie valstiečių kultūrą ir buitį. Šių tyrinėjimų tikslas buvo išaiškin ti, kas savita zanavykams, kas žinoma .visiems lietuviams ar dar platesniam pasauliui. Šiai nuo statai Įrodyti reikėjo surinkti duomenų apie daugelį sintaufiškių kasdieninės ir šventinės buities dalykų. Iš materialinės kultūros domėtasi bitininkyste, liaudies tekstilės technika, gy venamaisiais ir ūkiniais trobe siais, jų interjerais, vėjo malū nais, sodybų apželdinimu, bal dais, namų apyvokos daiktais, patalpų šildymo ir maisto ga minimo įrenginiais, maistu. Už rašinėti žmonių pasakojimai apie vestuvių, vardynų, laido tuvių, kalendorinių švenčių, žemės darbų papročius, liau dies mediciną ir veterinanią, žaidimus, papročių teisę, šiomis lemomis padaryta 590 aprašų. Materialinės kultūros ir liaudies dailės dalykai buvo fotografuo jami, nupiešiami. Nors ir nebūdami etnografais, studentai pastebėjo kai kuriuos būdinguosius šio krašto valstie čių buities dalykus. Krito į akį gyvenamųjų namų, klėčių ir tvartų sienų paaukštinimai „artykės". Klėties paaukštintoje erdvėje po stogu suvalkiečiai įtaisydavo aruodus grūdams su pilti, o apačioje buvusiose pa talpose laikydavo kraitinius bal dus, vasarą miegodavo. Ekspe dicijos metu Perkūnas nepagai lėjo lietingų dienų, tad sušlapę dalyviai patogiai galėjo pasišil dyti ant „zelikio" - priestato prie duonkepės krosnies. Besi domintieji šiuolaikiniais gyvena maisiais namais pastebėjo, kad ir dabartiniu metu išlikusi dau giakampio plano gonkų staty mo tradicija. Surinkta jdo.mių duomenų apie kaimo bendrijų reikalų tvarkymą kviečiant kri vulę. Jau žinoma, kad tose Lie tuvos srityse, kur žmonės gyve no gatviniuose kaimuose, išliko bendras gyvulių ganymas ir jį lydėję papročiai. Nors Suvalki joje į vienkiemius išsikelta XIX amžiuje, tačiau vienas paprotys išliko ir XX amžiuje — tai pie menų apdovanojimas sekminpinigiais už karvių apvainikavimą. Tai buvo viena iš nedaugelio šviesių dienų piemenukų par duotose vasarose. Surinktoji etnografinė medžia ga leis atkurti Sintautų apylin kės gyventojų buitį nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų. Mat domėtasi ne tik senųjų žmonių pasakojimais apie jų jaunų dienų gyvenimą, iš praei ties išlikusiais materialinės kul tūros paminklais, bet stengtasi išaiškinti ir dabartinius įvairių švenčių ir progų papročius. O prie vieno renginio prisidėjo ir ekspedicijos dalyviai. Sintautuo se įvyko kombainininkų išleistu vės. Dėl lietingo oro jos buvo daugiau simbolinės, tačiau pra ėjo sklandžiai ir gražiai. Vyres nieji ekspedicijos dalyviai orga nizatoriams padėjo sudaryti iš leistuvių eigą, studentai daina, muzika ir šokiu jas paįvairino. Per ataskaitinį vakarą vietos valdžios atstovams ir gyvento jams buvo papasakota apie et nografinės medžiagos rinkimo rezultatus. Atkreiptas dėmesys ir į kai kuriuos neigiamus ir taisy tinus dalykus, pavyzdžiui, per didelį sintautiškių jaunimo girta vimą tiek išeiginių, tiek darbo dienų vakarais ir naktimis, pa garbos praradimą protėvių pali kimui (kaimo kapinių apleidimą). Pagal surinktą medžiagą stu dentų moksliniuose renginiuose bus padarytas ne vienas prane šimas, o rengiant straipsnius spaudai apie Sintautų apylinkę etnografinė dalis užims jai pri deramą vietą.
Vacys MILIUS Etnografų grupės vadovas
„TREČIASIS SEMESTRAS“
IR ŠEŠĖLIAI, IR PRAGIEDRULIAI Didoka Kapsuko zona. Iš šta bo maršrutai nusidriekia į Kap suko, Sakių, Vilkaviškio, Lazdi jų, Prienų, Alytaus, Varėnos, Druskininkų rajonus. — Si zona nėra specifiška, — sako Respublikinio studentų bu rių štabo vadas J. Lileika. — Kapsuko zonoje dirba statybi ninkai, žemdirbystės ir speciali zuoti būriai. Iš viso — 26. Nuo kitų zonų skiriasi tuo, jog dau giausia būrių iš Universiteto. Be seniausios šalyje aukšto sios mokyklos pasiuntinių Kap; suko zonoje triūsė studentai iš VPI, VISI, KMI, SPI; Alytaus po litechnikumo, Kauno ekonomi kos technikumo, Kapsuko peda goginės muzikos mokyklos mok sleiviai. Spaudos žurnalistas neturi videosiužetų montuotojo galimy bės modeliuoti laiko momentus norima sparta. Todėl skaityto jams norėčiau pateikti keletą fragmentų iš būrių vadų bei ko misarų ataskaitų už šios vasa ros darbo sezoną:
niai būriai dirbdavo aktyviau. Šiemet studentai į darbą kibo ne su didžiausiu entuziazmu, bet palaipsniui įsisiūbavo. Gintas Manlušis:
— Priimančios organizacijos dar nuo rugsėjo mėnesio turėtų atvažiuoti į aukštąsias mokyklas ieškoti talkininkų, iš anksto pa sirašyti sutartis, supažindinti su darbo pobūdžiu, specifika. Deja, į Universitetą buvo atvykę tik Kernavės kolūkio vadovai. O ki ti tartum padarė malonę, kad pri ėmė studentus. Paskyrė forma liūs vadovus, kurie išėjo atosto gauti. J zoninio štabo veiklą įeina būrių socialistinio lenktyniavr mo organizavimas. Aukštosios mo kyklos skatina pasižymėjusius darbe, tačiau ir zoniniams šta bams turėtų būti skiriama lėšų, kad galėtų stimuliuoti būrių veik lą. Zoniniam štabams daugiau pa dėti galėtų rajonų komjaunimo komitetai. Šį sezoną štabas ga vo tris telefonogramas, kurias turėjo perduoti visiems zonos būriams per dvi dienas. Jeigu * * * jas būtų perdavęs rajono kom jaunimo komitetas, tai zonos šta „1. įrengėme teniso kortus Pabo sąskaitoje būtų likę sufatipy šešupio parke. Atliktų darbų są ti 60 rublių už telefoninius po matinė vertė 2,6 tūkst. rub., kalbius ir marios laiko. 2. Dirbome V. Mykolaičio Problemos šaknys glūdi vadų Putino vidurinėje mokykloje in ternate nudažėme tvorą, muzie ir komisarų mokymo procese Studentų būrių vadovai mokomi jaus pastatą; skubotai ir paviršutiniškai. Kai 3. Surengėme internacionalinę kurie nesugeba tinkamai su -vakaronę su jaunimo delegaci tvarkyti dokumentų. Dokumen ja iš LLR; tai tvarkomi formaliai. Žmonės 4. Surengėme ekskursiją į pasirašinėja nežinodami už ką. Kapsuko miesto ligoninę..." Respublikinis štabas turėtų orga nizuoti teorinį paruošimą techni (Iš VVU medikų SB „Egillica" kūmų bei spec. mokyklų būrių ataskaitos) vadams atskirai. Šių mokyklų vadai itin prastai pasiruošę dir „Būryje lankėsi laikraščio „So bti organizacinį darbą, o kaltė vetskaja Litva", Lietuvos radijo verčiama zonos štabui. korespondentai. Rugpjūčio 24 d. Didelė problema štabui — būrio vadė kalbėjo telefonu su transportas. Reikia važiuoti į Lietuvos radijo korespondentu reidus, bet nėra kuo. Nepaisant apie rugpjūčio 23 d. įvykius birželio 1 dienos įsakymo, ag Vilniuje. ropramoniniams susivienijimams Dirbti pilnu pajėgumu trukdė nebuvo išsiųsti įsakymai, kad blogas oras. Dažnai nuo pusės organizacijos štabui skirtų tran dienos tekdavo nutraukti darbą sportą. ir slėptis nuo lietaus. Tris dienas Kaip tik dėl daugelio proble būrys visai neišėjo į darbą. At sarginis darbų frontas nebuvo mų atsiranda studentų pasyvu paruoštas — neatsirado jokio mas. Jie nejaučia pasididžiavi darbo po stogu. Būrys per visą mo, kad yra SSB nariais. Jiems laiką uždirbo 6,6 tūkst. rub. Pri reikia normalių sąlygų. Nes da bar studentas turi ir stereo apa skynė 15 t obuolių, 8 t uogų... ratūrą, ir mašiną. Todėl kai nė ra elementarių darbo ir poilsio (Iš VVU ŽB „Alyta" sąlygų, skatinimo, noras dirbti ataskaitos) išgaruoja. Būrių nariai žino, kad atsiskaityti teks vadams ir komi Dar bus atsiskaitinėjama Res publikiniam štabui, kolegoms sarams. Kaltas ir pasyvumas, ku rį studentai atsineša iš mokyk rugsėjo 1-ąją. Nuskintų vaista žolių kilogramai, vaisių, uogų, los. Laukia, kad viskas būtų pa nurautų daržovių tonos, nuties teikta ir ne bet kaip. tų šaligatvių metrai, iškilę gy Visko yra SB nario gyvenime vulininkystės kompleksai, varžy — ir šešėlių, ir pragiedrulių. bos, popietės, vakaronės, sąskry Darbo organizavimo nesėkmes džiai, jubiliejai oficialiai figū atperka poilsio laikas, praleistas ruoja ataskaitose. Tie faktai bendrose išvykose, vakaronėse, įvardija ryšį tarp žmonių, ta sąskrydžiuose, agitbrigadų kon čiau ne mažiau svarbu — koks kursuose, diskotekose. Studentai tas ryšys. pageidavo dar daugiau bendrų Gintas Manlušis, Respubliki renginių. Svarbu mokėti links nio štabo atstovas, Universiteto mintis. Šiuo bruožu išsiskyrė komjaunimo komiteto sekreto kauniečiai medikai ir Universi riaus pavaduotojas: teto SB „Saulėtekis". Jiems ne — Su retom išimtim statybi nusileido fizikai ir istorikai. nio būrio darbo sėkmė priklau Kiekvieną pirmadienį VVU „Sau so nuo vado ir komisaro. Komi lėtekis" ir KMI „Olimpija" or saras organizuoja laisvalaikį. O ganizavo mažąsias sporto olim , kai laisvalaikis praleidžiamas piadas. linksmai, prasmingai, tai ir dar Zonos štabe komisarės bas vyksta kitokiu ritmu. Nesu monologas. Du mėnesius klysiu pasakęs, kad „Aitvaro", negulėsi Palangoj. Beje, „Polinomo" žmonės dirbo savo ir dirbdamas ne blogiau įdegsi. malonumui. Nesitikėjom, kad Vieną vasarą pabuvus studentiš bus blogi būrio „Justitia" rezul kam būry, vėliau traukia. Ple tatai. SB „Egillica" išvažiavo čiasi naujų draugų ratas, įsuka dviem savaitėmis anksčiau nu nauji renginiai. Renginiai labai matyto laiko. Kapsuko darbų įdomūs, jeigu jie gerai organi vykdytojo baro vadovai neatsa zuoti. Todėl nesvarbu, kad lieka kingai pažiūrėjo į darbo sutartį, nemiegotos naktys, kad važiuo tinkamai neparuošė darbų fron jant namo prie durų sustingsta to. Ateityje sutarčių su tokio šūsnis daiktų. Neįsivaizduoju va mis organizacijomis nepasirašisaros be studentų būrio. nėsim. Ankstesniais metais statybi Audronė ŠIMAITYTE
4 Tarybini* studentas
PIRMIEJI Studentų grupelė jau baiginėjo archeologinę praktiką. Už il go ir plataus iš lentų sukalto stalo sėdėjo vaikinai ir šneku čiavosi, merginos virė vakarie nę, kitos skalbė, mezgė... Įpras tas studentiško vakaro reginys — kaip SSB — pagalvojau. Sau lius Pusvaškjs, IF antrakursis, kurį pažinojau iš anksčiau, pra nešė, kad šiandien bus futbolo varžybos. Kai tik mūsų fizikai (SSB) baigs darbą, šiek tiek atsi pūs, prasidės dvikova. Apie 20 vai. j futbolo aikštelę, matyt, metai iš metų Įsirengtą pačių studentų, atėjo fizikai, o jų sirgaliai atsinešė net SSB vėliavą, Susirinko istorikai ir kernaviškiai vaikai. Jie kažkodėl buvo nutarę palaikyti fizikų pusę, bet, pamatę, kaip sumaniai gina var tus Arvydas Geležinis ir šauniai muša įvarčius S. Pusvaškis, per simetė j istorikų pusę. Varžybas 5:3 laimėjo archeologai. Išaušus šeštadieniui, jau iš pa ties ryto jautėsi pagyvėjimas ne tik Kernavėje, bet ir ekspe dicijoje. Visi laukė atvykstan čių Amerikos lietuvių. Kaimo muzikantai griežė sutiktuvių maršus. O prie Neries esančia me pušynėly surengė tokią ge gužinę, kad svečiai iš Argenti nos ir Brazilijos, dar neužmiršę
PER PRIEVflRT/į
„Vieni kitus matėm pirmąkart. Paskui per 20 dienų apsipratom, susipažinom iš arčiau, ir dabar nebesinori skirtis. Man regis, svarbu draugiškumas, savitarpio supratimas." „Kantrybė svarbiau sia, — įsikišo Lina, — juk dvi savaites kasinėjom, kol prasidė jo radiniai. Irma pridėjo, kad „reikia domėtis pačia archeolo gija ir su noru dirbt. .." Suspėjusi iššniukštinėti apie šios dienos budėjimą, paklausiau merginų — būsimų moky toju, gal kuo nors nepatenkin tos? „Nieko, — sakė jos, — pa čios gaminam pusryčius, prieš-
dentas gali dirbti archeologinės ekspedicijos sąlygomis — man tai gyvenimo būdas. Ir visgi, jei iš jų kas nors taps tikru arche ologu — būsiu patenkintas. Praėjusią savaitę labai lijo, užtvarą apsėmė vanduo. Tyrinėti neįmanoma — viskas plaukia. Išpumpavom 15 t vandens. Nieko. Naktj pamąsčiau, kad reiktų iš kast atvirą griovj. Dabar sausa ir galima tyrinėti. Tokių akimir kų archeologo gyvenime būna daug. Per šią pamainą vyrai iš nešė 20 kubinių m žemių. Tų sąna šų buvo tiek daug, išeina, kad jie dirbo tuščiai.. . Tenka susikaupti
SUSITIKIMAI SU KERNAVE lietuviškos kalbos, smagiai trau piečius ir vakarienę. Viskas bū ir ramiai reaguoti į tokius daly kė 'liaudiškus posmus, sukosi po tų gerai, jei nereiktų kiekvieną kus. Sunku ..susidorot" su ekskursi romis ir ratelyje. Su dideliu su kart užsivirinti vandens. Pie sidomėjimu jie ątėjo prie per tūs — valgykloje. Tikras siau jomis. Jų plaukte plaukia iš vi kasos žvilgtelti į kasinėjimus. bas! Nešvaru, bjauru, dažniau sos TSRS ir užsienio. Vienaip Ekspedicijos vadovas Aleksejus siai ta pati dešra ir tie patys šneki su specialistais ar archeo Luchtanas jiems papasakojo apie barščiai, o kaina kaip restora logais, kitaip tenka pasakoti tu 14 a. miestą ir tyrinėjimo dar ne. .." įsitikinau, kad virėjos tu ristams. .. ri ir daržovių, bet tik nematy bus. ANTRIEJI Spragsėjo fotoaparatai, ir ta tiems žmonėms. Dauguma studentų iš Pedagogi Šiai grupei jau viskas praei rytum prasiveržė nebylus praei ties ilgesys, kai viešnia iš Ar ty. Dar dienelė, kita, ir sulieps nio instituto. Pasirodo, A. Luch gentinos puolė bučiuoti pedago nos atsisveikinimo laužas, spir tanas pavadavo LTSR istorijos gės Irmos. Pasirodo, ji labai pa gės šienapjūtės metu užsidirbti dėstytoją institute ir dalį stuavienos šašlykai, skambės dai dentų „užverbavo1 į ekspedicinaši į moters aiįūkę. .. Paskui, sugrįžusi į užjūrį, ji nos. Paskui išbirs po visus Lie ją. Šaunus dėstytojas, turintis kalbės per radijo laidą, skirtą tuvos kampus. Juos pakeis dar jumoro jausmą, išmanantis savo lietuviams, su kokia meile ir iš kita grupė, ir taip iki spalio dalyką — taip apibūdino jįstudentai. Ir nostalgiškai pridūrė visos širdies dirbo jaunimas Ker mėnesio. — kad taip daugiau tokių... navėje. PRAKALBINTI DAIKTUS Jau patį pirmąjį vakrą prie Savaitgalio saulė žarstė savo Tą patį vakarą lenkų radijas to paties stalo suskambo Rolan spindulius į visas puses, tary tum atsiprašydama už anksty pranešė, kad šiandien Alekse do Drevinsko, vadinamo, matyt, vesnes liūtis ir ragino maudytis. jaus diena. Žinodama, kad stu nuo Kernagio vaidmens „Mažo Tuo tarpu aš įsliūkinau į mer dentai sveikins savo šefą (gal joje išpažintyje", Benu, daina: ginų vagonėlį. Visos pirmakur todėl, kad kartu žaidžia futbolą, „Kernavėn mes atvažiavom — sės, su tokia praktika susidūru o gal kad ne ką skiriasi nuo VVPI ir VVU...“ Ilgainiui ji ta sios pirmąkart. Smagi mergiotė jų pačių), pasiskubinau šnektelti po šios grupės daina. Kitą ry tą, nors ir mažai miegoję, visi nuo gimimo — Merkinės Biru pirma. tė, susimąstė, kaip čia geriau — Kasinėju nuo 1974 metų. darbavosi perkasoje .Šįkart mer atsakius, kodėl ji pakliuvo į ar Šita ekspedicija jau 14 mano ginoms labiau pasisekė, vienas cheologinę ekspediciją. „Kad ir gyvenime. Studentas būdamas plotas jau buvo paruoštas tyri archeologija siejasi su istorija, kasinėjau Aukštuosius Rusokus, nėjimams, tereikėjo tik men nagrinėja praeitį. .." Šviesiap 4 savaites dirbom Norkūnuose, tele atsargiai valyti apanašas laukė Lina pertarė ją — kodėl prie Utenos. Mums vadovavo nuo pastatų liekanų. Kartais nu nepabandyti? Gali gyvenime žymi Lietuvos archeologė Regi sišypsodavo laimė, išlįsdavo ir daugiau ir netekti". Ant žemuti na Kulikauskienė. 1979 m. pra kitokie radiniai — gyvulių kau nio gulto įsitaisiusi Irma net pa dėjom tyrinėti Mindaugo sostą, lai, grublėto ir lygaus paviršiaus togiau atsisėdo, apimta tikro tyrinėjimus vedė Regina ir Pra keramika... Paskutines dienas užklupo džiaugsmo —„įdomu! Ypač kai nas Kulikauskai. Nuo 1984 m. pirmąkart gyvenime prisilieti šeimininkauju vienas po landšaf- liūtys, Prasidėjo nuobodus tūprie praeities, surandi kerami tinį-istorinį draustinį. Jei būtų nojlmas vagonėly, masinis laiš kos gabalėlį. Jei būtų laiko, sunku, — šypteli A. Luchtanas, kų rašymas. Vaikinai nueidavo atsakydamas į mano klausimą, pas fizikus, lyginant su ekspedi tikrai pasilikčiau kasinėt." Matydama įvairias nuotaikas — atsisakyčiau. Žinoma, visos cijos gyvenimu, įsitaisiusius kaip prieš išvažiuojant, neiškenčiau studentiškos grupės skirtingos, lordai, pažaisti bilijardo. Vaka nepaklaususi merginų — kas, bet prisiminimas lieka. Ypač esu re vėl visi susimesdavo įkrūvą. jų manymu, svarbiausia archo- patenkintas šia pamaina. Malo Aš irgi nutariau išlįsti iš mieg cloginėje ekspedicijoje? Kaip ir nu dirbti, labai draugiškas, link maišio ir pakieminėti. Jolanta NARBUTYTE tikėjausi, pirma prabilo Birutė. smas kolektyvas, nėra abejingų. Sauliaus TURSKIO nuotr. Gerai vadovauja S. Pusvaškis. (Bus daugiau) Suprantama, ne kiekvienas stuTęsinys. Pradžia Nr. 25.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851003, išduotą MaF studen tei Natalijai ZUBACIK, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840754, išduotą MF studentei Danguolei SAVEIKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Interklubo „Juventus" taryba Nr. 840747, išduotą MF studentei
* Kviečiame visus visus! Fux’us ir ne tik juos.. .! Tuos, kas turi krūvą genealių idėjų. Tuos, kas nori turėti daug draugų. Renka mės rugsėjo 14 dieną 19 vai. Universiteto centrinių rūmų fojė.
Kaimas skendo vakaro prie temoje. Marijošius dairydamasis j šalis brido per žolę. „Čia ir reikėtų karvutę atvesti. Žolės daug, pasiganys per naktį... O ryte reikės prie upelio nuvesti. Ten yra tokia vietelė..." Taip mąstė Marijošius, kol stai ga sustojo kaip jbestas. Kairėje ąžuolas, priekyje — kelias, po kojomis — grandinė, prie kurios buvo pririšta karvė. Tačiau kar vės nėra! I ! Nieko nesuprasda mas Marijošius ištraukė iš žemės kuolą, paėmė į rankas grandinę. Kur dabar karvės ieškoti? Po va landos visai sutems. „Rytas už vakarą protingesnis". — staiga prisiminė Marijošius seną ir, kaip jam dabar pasirodė, labai išmin tingą priežodį, vilkdamas žeme grandinę išėjo į kelią ir patrau kė namų link. XXX
Stotelėje stovėjo keturi vaiki nai. Paskutinis autobusas nuva žiavo prieš pusvalandį, bet jie vis dar kažko laukė. — Knysly! — riktelėjo vienas. — Duok ciongo! Pašauktasis, laikantis rankoje magnetofoną, paleido jį visu garsu. Vakaro tylą sudraskė „me talo" garsai, j kuriuos, regis, ga lima net peilius galąsti. Knyslys pažvelgė j draugus. Virbalas, it šaliką apie kaklą ap sivyniojęs grandinę, priėjo prie jo, ištraukė iš rankų magnetofo ną ir jdėjo j kibirą. — Akustika geresnė... — Tyliau! — staiga sušuko Bedantis. — Kažkas eina... Visi sukluso. Buvo girdėti gran dinės žvangesys. Po to pasigir do žingsniai, pasirodė pats Ma rijošius. — O, kolega! — Kaliausė bu vo pritrenktas. — Niekad
dešimtį metų Jau ne vieną grupele archeologų bando atkurti laiko ištrintus senojo Vil niaus istorijos puslapius. Tai čia, tai ten vis pradžiugina mus reikšmingi atradimai (Perkūno šventykla. Mažoji pirklių gildi ja, pastatai žemutinės pilies te ritorijoje ir kt.) Tačiau savo ruožtu skuba ir dabartinis miesto gyvenimas, t senamiestį veržiasi nauji pastatai, š'luminiai tinklai... O juk tai, ko šiandien nespėja archeologai, amžiams pradingtų iš mūsų is torijos. Jau nemaža senamiesty je vietų, kur šia diena gyve nantis žmogus paskubėjo baksteltl pirštu. Gal būt ir plotelyje ties L. btuokos-GucevičIaus gatve bus
Editai GUMULIAUSKAITEI, Jolantai MALDUTYTEI, laikyti ne tei laikyti negaliojančiu. galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Dingusj studento pažymėjimą Nr. 830367, išduotą GF studentei Nr. 8610326, išduotą PF studen Virginijai MOCKUTEI, laikyti ne tei Laimai MESKENAITEI, lai galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą kyti negaliojančiu. Nr. 840117, išduotą FilF studen Dingusj studento pažymėjimą tei Esmeraldai STANKEVIČIŪTEI, Nr. 8610876, išduotą TF studen laikyti negaliojančiu.
maniau, kad ir tarp pensininkų yra „metalistų". — Tik kad kukliai atrodai, — Virbalas priėjo prie Marijošiaus. — Ir grandinė turi butine rankoje, o kaip pas mane, — jis atsilošė, — ant kaklo. Jis ištraukė iš Marijošiaus ran kos grandinę ir apvyniojo ją šiam apie kaklą. Bedantis,’ tuo tarpu nusikabi nęs nuo ausies pasagą, užkabi no ją visiškai sutrikusiam Marijošiui. — Liuks! — trynė rankas pa tenkintas Kaliausė. — Dabar kaž kas panašaus! Virbalas, pašokinėjęs ant kibi ro, suplojo jį ir uždėjo Marijošiui ant peties. — Kaip malonu, kad ir senimas seka mūsų pėdomis! — džiūgavo Kaliausė. — Knysly ciongol — Dainuojam kartu! — sušuko Marijošiui j ausį Knyslys. — O-o.. .y-y. .. . a-a..., y-y.. .o-o .. .a-a. .. — „Metalistas" aukščiausios klasės! — neatsidžiaugė Virba las. — Nors į Angliją vežk... — Na, tėvuk, — patapšnojo Marijošiui per petį Kaliausė, — laimingo keliol Nepamiršk mūsų dainos! O-o. . .y-y.. .a-a.. . Prie namų Marijošius sustojo, atsigręžė. Buvo jau sutemę, nie ko nesimatė. Tik nuo kelio pu sės sklido „metalinės" muzikos garsai. — Ech, — mostelėjo jis ranka ir žengė pro duris. — O-o... y-y.. .a-a. .. Išsigandusi žmona pašoko iš vietos. Ji dar labiau išsigando pamačiusi vyro išvaiz dą. O išvargęs Marijošius krito ant kėdės ir sunkiai ištarė. — Karvės nėra! Ir viskas per ją.. . Saulius RAMOŠKA
paskubėta pradėti naujas staty bas. .. O |uk šioje netvirtoje vietoje kažkur ė|o miesto gynybinė sie na, ctovėjo „Slapieji vartai“, til tas pjsr Kačergos (buv. Vingrių) upelį, užtvanka. .. Bet archeolo; ginių tyrimų čia jokie planai nenumato, lėšų tam neskirta. Archeologai ėmėsi darbo visuo meniniais pagrindais, o jiems talkina miesto gyventojai. Nors dali ploto reikia spėti litirti iki spalio 1 d.
Kviečiame į talką. Darbai vyks kiekvieną dieną (išskyrus šeštadienlus ir sekmadienius) nuo 18.00 vai. įrankiai ir bent I* daFes darbinė apranga bus P3' rūpinti.
Medicinos fakulteto higie nos katedros bei MTD gru pės darbuotojai nuoširdžia! užjaučia mokslinį bendradar bį Vytautą MASLINSKĄ ml rus tėvui. Gillal užjaučiame docentą motinai Algirdą VITKŪNĄ mirus. Politinės ekonomijos katedros kolektyvas
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1994 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. uCoBeTCKHū cryAeHT» — opran napTKOMa, peKTopaTa, KoMHTeTa komcomoas, npocpKOMa opĄenoB TpyAOBoro KpacHoro suaMeBH h Ąpyx6u ■apoAOB BHABHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancyitaca. Bhashioc. PeAaKTop A. Aunurrac. Ha ahtobckom q3MKe.
Redaktorius A. LIPSTAS