=a
Visu šalių proletarai, vienykitės!
H Cara/BIDIS scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Ema nuo 1950 metų
•
1970 m. rugsėjo 4 d.
Nr. 26 (724)
•
Kaina 2 k p.
STUDENTŲ KLUBAI -
Pirmosios
dienos •Trečiadienį baigėsi fakultetų mandatinių ko misijų, priiminėjančių į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius, posėdžiai. Šiais metais labai daug stojan čiųjų sulaukė Teisės fa kultetas. Numatyta priimti į Universiteto neakivaizdi nio ir vakarinio skyrių pirmą kursą 1050 žmonių, dirbančių gamyboje. Priėmimo komisijos at sakingas sekretorius Z. Namavičius papasako jo: — Šiais metais jautėsi daugelio stojančiųjų nepa kankamas pasiruošimas studijuoti. Ekonomistai la bai blogai laikė matema tikos egzaminą.
POLITINĖ MOKYKLA
STUDENČIOKE.
——_ HM
Jk T" E I E C I I
| ĖJĘ
j
V
J V
Po rugpiučio seka rugsėjis nustebęs krinta į studentiškų (Kalendorius) vėliavų glėbį. Į Profsąjungų rūmus švęsti Rugsėjo pirmo Vilniaus universitetas yra sios renkasi Universiteto va seniausia Tarybų Sąjungos dovai, garbingi svečiai, senbu aukštoji mokykla. Galima viai studentai ir 1525 pirma drąsiai tvirtinti, kad retas kursiai. Šiems ir vėl naujas pasaulio universitetas, lygi išbandymas (tokie jau metai): nant su mūsų Alma Mater, šįkart „Fakto“ paskutiniai gali puikuotis tokia šlovinga imatrikuliacijos barjerai. .. Rūmų scenoje — VVU istorija. Ją kūrė ne tik įvai riausių tautybių profesoriai,, Akademinis choras. Pasveiki Skamba visų dėstytojai, ją kūrė ir jo auklė nimas daina. bendrininkė tiniai. Dabar šios istorijos mūsų švenčių pieštukas — jaunųjų ranko „Gaudeamus igitur“... se. Į studentiškas iškilmes at Kasmet vis daugiau jaunuo vyko svečių: Lietuvos KP CI< lių nori tapti Vilniaus univer sekretorius A. Ferensas, TSRS siteto studentais. Šiais metais Aukštojo ir spec. vidurinio tokių buvo net 3140. Didėja mokslo ministerijos metodinio priėmimo kontingentai, popu kabineto direktorius A. Polteliarėja senosios mokyklos vas, LKP Vilniaus m. komi specialybės. Bet ir jų vis kas teto Rirmasis sekretorius K. respublikos met daugiau, ateinančių su Mackevičius, rudenio pirmąja švente ieško sveikatos apsaugos ministras V. Kleiza, Gamtos apsaugos ti ir rasti. ... Tauro kalno vėjas, nu komiteto pirmininkas V. Ber čiuožęs medžių viršūnėmis, gas ir kt.
Alf. BUCKAUS nuotr.
E
i
E
| E
Partijos universiteto komi teto sekretorius doc. P. Ber natavičius suteikia žodį einan čiam rektoriaus pareigas pro rektoriui mokslo reikalams doc. J. GRIGONIUI. — Leiskite Vilniaus univer siteto rektorato ir visuomeni nių organizacijų vardu nuo širdžiai pasveikinti Jus su tra dicine mūsų švente — pirmą ja naujų mokslo metų diena, kuri, kaip žemdirbiui pirmoji pavasarį išarta vaga, reiškia svarbių darbų pradžią. Malo nu šios šventės proga svei kinti žvalią, kupiną pasiryži mo šturmuoti moks’o aukštu mas studentiją, ypač tokį gausų ir gražų būrį pirmakur sių, papildžiusi mūsų univer siteto kolektyvą, palinkėti visiems sėkmingo darbo. Prorektorius Universiteto vardu sveikina iškilmėse da lyvaujančius svečius, dėkoja už atsilankymą. Šių metų rugsėjo pirmoji
• Ketvirtadienį į Afga nistaną išvyko Filologijos fakulteto Rusų kalbos ka tedros dėstytojas Eugeni Į sparčiąsias statybas, kol mai su pirmaujančiais darbi jus Skibarka. Jis dėstys rusų kalbą Politechnikos' ūkius ir tarybinius ūkius šiais ninkais ir kolūkiečiais, institu institute. metais buvo nusiųsta daugiau tų absolventais, dėstytojais ir kaip 4,5 tūkstančio studentų t. t. • Pragos Karlo univer agitbrigadų. Jų aktyve — apie Nutarime taip pat sakoma, sitete trijų savaičių prak-: 400 tūkstančių perskaitytų jog kai kurie studentų klubai tiką nuo rugpiučio 21 die paskaitų, daugiau kaip 40 dar nepakankamai rūpinasi nos atlieka 26 Fizikos ūkstančių koncertų. Agitaci besimokančio jaunimo komu fakulteto studentai. nio propagandinio ir kultūri nistiniu auklėjimu, silpnai • Neseniai iš kelionės nio masinio darbo įgūdžių panaudoja vaizdinę agitaciją. grįžo Istorijos fakulteto vaikinai ir merginos gauna Dar retai rengiami kūrybiniai darbuotoja V. Starkūnaitė. rgitbrigadose, kurios kuriamos seminarai, susitikimai su pro Ji su kitais šešiais Lietu studentų klubuose. fesionalaus meno veikėjais, vos turistais dvidešimt dienas keliavo po Apie tai sakoma ir VPŠCT spektaklių, naujų koncertinių penkiaš poliarinį Uralą. orezidiumo bei VLKJS CK biu programų aptarimai. ro nutarime „Dėl tolesnio VPSCT prezidiumas ir • Penkto kurso žurna-' studentų klubų darbo gerini VLKJS CK biuras įpareigojo listai paskutinius mokslo mo". Jame pažymima, kad šie respublikų, kraštų, sričių metus pradeda atlikdami gamybinę praktiką res klubai padeda rektoratams, profsąjungų komitetus ir ta publikos radijuje, televi partiniams, profsąjungų ir rybas, sąjunginių respublikų zijoje ir spaudoje. Diplo-komjaunimo komitetams idė LKJS CK, komjaunimo kraštų, mantai sugrįš į auditorijas jiškai, politiškai ir estetiškai sričių komitetus, aukštųjų tik po Spalio švenčių:> auklėti studentus, organizuoti mokyklų profsąjungų ir kom 0 Prasidėjo mokslo me jų poilsį. jaunimo komitetus sustiprinti Leningrado Gerceno Peda studentų klubų vaidmenį, idė tai, atgijo ir visuomeninių organizacijų veikla. Šiomis goginio, Saratovo Politechni jiškai, politiškai ir estetiškai dienomis ekonomikos fa kos, Maskvos Energetikos auklėjant vaikinus ir mergi kultetų komjaunimo ko institutų, Odesos Aukštosios nas, ruošiant aukštos kvalifi mitetai savo posėdžiuose inžinerinės jūrų mokyklos ir kacijos specialistus. Klubų nagrinėjo daugybę proble mų. Tai pasiruošimas pir daugelio kitų aukštųjų mo darbas turi atitikti aukštųjų makursių „krikštynoms“, kyklų studentų klubai sten mokyklų mokomojo auklėja kaip geriau suorganizuoti giasi įskiepyti studentams mojo darbo perspektyvinius komsorgų rinkimus kur meilę pasirinktai profesijai. planus. Nutarime numatytos suose. Žodžiu, buvo kalba ma visais šiandien aktua Šiam tikslui organizuojami priemonės studentų klubų liais klausimais. pirmūnų sąskrydžiai, susitiki veiklai toliau gerinti. O fakultetų profsąjun gos komitetų pirmininkai pirmadienį tarėsi, kaip to liau dirbti šiais mokslo metais. Be to, šių savaitę bus išrinktos naujos ben REPORTAŽAS APIE IŠKILMINGĄ NAUJŲJŲ MOKSLO drabučių tarybos. METŲ ATIDARYMĄ.
---------------------------------- -- --------
ypatinga. Šie metai — Leni no gimimo 100-ųjų metinių metai, kuriuos visa šalis suti ko su didžiuliu pakilimu. Šiais metais, už laimėjimus, pasiektus rengiant kvalifikuo tus kadrus liaudies ūkiui ir kultūrai, už sėkmingą mokslo vystymą, mūsų universitetas apdovanotas TSKP CK, TSRS Aukščiausios Tarybos Prezi diumo, TSRS Ministrų Tarybos ir Profsąjungų Centro tary bos jubiliejiniu Garbės raštu Tai didelis Universiteto darbo įvertinimas, — sako prorekto rius doc. J. Grigonis. Komunistų partija ir tarybi nė vyriausybė visada daug dėmesio skyrė ir skiria jau nimo mokymui bei auklėji mui, mokslo vystymui. Dabar, kai mūsų šalis sparčiai žen gia komunizmo kūrimo keliu, vis didesnę reikšmę įgauna naujo žmogaus auklėjimas, mokslo pažanga, kultūros su klestėjimas .Tarybiniai specia
listai turi būti giliai įsisąmo ninę marksistinę-lenininę te oriją, jų žinios turi aprėpti naujausius mokslo ir techni kos laimėjimus, jie privalo mokėti kvalifikuotai spręsti mokslo bei techninės pažan gos, darbo mokslinio organi zavimo, gamybos valdymo ir kitus svarbius uždavinius. Nuolatinį partijos ir vyriau sybės rūpinimąsi jaučia ir mū sų universitetas. Štai LKP CK ir LTSR MT nutarimu Anta kalnyje statomas naujas stu dentų miestelis. Pirmieji kor pusai ten jau iškilę ir atei nančius mokslo metus (jeigu statybininkai tesės žodį) Eko nomikos ir Teisės fakultetai pradės naujuose pastatuose, o savo 400 metų jubiliejų visas Universitetas sutiks nau juosiuose rūmuose. Universi teto bibliotekai, jos 400 metų jubiliejaus proga, jau pasta-
(Nukelta į 2 psl.)
KOMJAUNIMO UŽDAVINIAI VLKJS CK priėmė nuta rimą dėl komjaunimo or ganizacijų darbo, sutin kant V. Lenino kalbos RKJS III suvažiavime 50mėtį (1970 m. spalio 2 d.). Jame rekomenduoja kom jaunimo komitetams, pirminėms organizacijoms ir toliau kuo didžiausą dėme-: sį skirti plačiai propagan. dai bei gilesniam V. Leni no kalbos „Jaunimo są jungų uždaviniai" nagrinė jimui. Reikia perteikti kiekvienam komjaunuoliui esmę Lenino priesako „Mo kytis komunizmo“, kom jaunimo organizacijų dar bą glaudžiai sieti su prie monėmis, padedančiomis įvykdyti partijos iškeltus komjaunimui uždavinius nūdienėmis sąlygomis. ' Spalio 3 d. įvyks visasą junginė komjaunimo jau nimo talka.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
Atėję su švente
ŠIANDIEN PRADEDAME SPAUSDINTI NIKODEMO FUKSO EPISTOLIARINĮ ROMANĄ
„CIVILIZACIJOS IŠNIEKINTOJAS"
disciplinos gairės, nurodoma tik bendroji to dalyko moky PIRMASIS LAIŠKAS tyta moderniška knygų sau mosi kryptis, iškeliamos prob gykla, o ir senieji universite lemos, į kurias reikės labiau to rūmai šį jubiliejų sutinka siai atkreipti dėmesį. Visas „Sveiki, namiškiai! pastoliuose, arba jau atjaunė kitas žinias turi susirinkti Tik ką grįžau iš paskai ję,. pašviesėję, kapitališkai su pats studentas. Todėl jums tų ir rašau Jums laišką. tvarkyti. teks išmokti savarankiškai Prorektorius doc. J. Grigo analizuoti, daryti išvadas. Nuo įspūdžių net galvą nis primena garbingą Univer Sparčiai besivystanti ekono skauda. Pasirodo, jei sto siteto istoriją, kalba apie mū mika ir kultūra reikalauja sų pasididžiavimą — mokslinę specialistų-kūrėjų, turinčių ne jamuosius egzaminus išlai biblioteką, apie skaudžius įvy tik savo specialybės žinių, kei, tai dar ne viskas — kius Universiteto gyvenime bet ir tyrinėtojo įgūdžių, su — jo uždarymą 1831 ir 1943 gebančių plačiai mąstyti, sa be „krikšto" ne fuksas! m. ir apie istorinį 1919 me varankiškai spręsti gyvenimo Susirinkom visi rugsėjo tų kovo 13 dienos dekretą keliamas problemas. pirmą prie Universiteto, „Dėl darbo universiteto Vil Taigi jūsų, pirmakursiai, norėjom kibti į mokslus, niuje atidarymo". Toliau pro tik ką peržengusių mūsų se rektorius kalba apie Univer nojo universiteto slenkstį, bet prie Sarbievijaus kie siteto augimą pokario metais. laukia dideli darbai, kuriems mo vartų kelią pastojo du — Per šiuos metus Univer atlikti reikės nemaža atkak lumo ir ištvermės. Jeigu sitete aukštąjį mokslą įgijo apie 17,5 tūkst. absolventų. iš pat pirmųjų dienų kibDabar Universitete yra 12 fa site į mokslą, jeigu gerai kultetų, 84 katedros, keliasde planuositės laiką ir nesiblaššimt mokslo laboratorijų, jame kysite, tai patikėkite, rezul dirba beveik 2000 darbuotojų. tatai bus neabejotinai geri. Daugelis mūsų dėstytojų — Nuo šiol Jūs garbingosios neaiškūs tipai — Storasis žymūs mokslininkai ir nusi Alma Mater šeimos nariai, su Plonuoju ir be egza pelnę pedagogai. Universitete beveik visi daugiamilijoninės minų neįsileidžia! Išrinsusiformavo keletas įvairių komjaunimo armijos nariai. mokslo šakų mokyklų. Bene Tikiuosi, kad geru mokymusi, kom tris gudriausius. Vy plačiausiai žinomi mūsų mate pavyzdingu elgesiu, politiniu rai puikiai susitvarkė. matikų, vadovaujamų Univer sąmoningumu ir pilietiniu ak Paskui kiek šnekų, buvo! siteto rektoriaus, prof. dr. J. tyvumu Jūs pateisinsite Ko Sveikino ir gąsdino. Du Kubiliaus, darbai. Daug nuo munistų partijos rūpinimąsi ir agentai iš SMD krūvą pla pelnų turi fizikų kolektyvai, garbingai atstovausite mūsų nų įteikė, sako „dirbkit, vadovaujami prof. J. Viščako universitetui. Tad plačiai išskleiskite savo kurkit", o nežinia kaip pa ir prof. A. Jucio. Sėkmingai dirba chirurgai, vadovaujami smalsumo, siekimų, ieškoji tys iki šiolei judėjo, sporto prof. A. Marcinkevičiaus ir mo bures. Gero vėjo Jūsų klubas gundė — sportuoti, prof.. P. Norkūno. Lietuvių ilgame 5 metų plaukiojime! profsąjunga — veikti. kalbos katedra, kurioje dirba Iš tikrųjų tame Universi Susirinkusius LKP CK ir net 4 mokslų daktarai, profe vyriausybės vardu sveikina tete ne taip jau linksma, soriai J. Palionis, V. Mažiu LKP CK sekretorius A. FElis, J. Kazlauskas, Z. Zinkevi RENSAS. Gerbiamas svečias kaip gali atrodyti. Sį bei tą čius, tapo plačiai žinomu linki studentams atkaklumo ir sužinojau apie „kirvius". Sako, tie „kirviai" kartais baltistikos centru. ištvermės, semiantis žinių iš Plečiasi Universiteto ryšiai neišsenkamo pažinimo šalti taip žmogų išveda iš kant su TSRS bei užsienio aukšto nio. Drg. A. Ferensas pabrėžė, rybės, kad pačiam tenka siomis mokyklomis. Jie pade kad aukštojoje mokykloje galo ieškotis. da mums sekti mokslinės ir reikia gauti ne tik žinių, bet Taigi, o paskui išrinko pedagoginės minties raidą, ir tapti idėjiškai užsigrūdinu propaguoja išaugusią lietuvių siais piliečiais, komunizmo porą mūsiškių, įginė į van socialistinę kultūrą, artina kūrėjais. Labai gerai sekreto dens baseiną ir kad ims tautas. rius įvertino mūsų darbo ir Draugai pirmakursiai! Jūs poilsio stovyklų veiklą šią šiandien tapote studentais, įsi vasarą. jungėte į daugiatūkstantinę, Visų pirmakursių vardu ilgaamžę ir garbingą istoriją kalbėjusi finansų ir apskai turinčio Vilniaus universiteto tos spec. I k. stud. J. VAkolektyvą, o naudojant tradi LENTUKEVlClUTE pasižadė cinę terminologiją, imatriku jo, kad jie bus geri studentai liuojami į mūsų Alma Mater ir geri specialistai. šeimą. Šiandien — pirmoji Sėkmės, kantrybės, kurios Jūsų šventė Universitete. No rintieji patekti į šią šventę tu prireiks sprendžiant įvairius rėjo nugalėti nemaža kliūčių studijų ir visuomeninius rei — išlaikyti konkursinius eg- kalus, pirmakursiams palin ząmįnus. Manome, kad jūs, kėjo WU komjaunimo komi atrinktieji, pateisinsite mūsų teto sekretorius J. KAROSAS. lūkesčius— būsite stropūs, Raportuoja VVU darbo ir poilsio stovyklų štabe virši pavyzdingi studentai. ninkas A. DRANENKA: Jums suteikta teisė naudotis — Šiemet veikė 20 stovyk sudėtinga moksline aparatūra aprūpintomis laboratorijomis, lų, kuriose dirbo 2028 stu ųiilžiniškais Universiteto bib dentai. Atliktų darbų są liotekos fondais. Nemokėdami matinė vertė daugiau kaip jokio mokesčio už mokslą, 600 000 rb... Stovyklautojai suruošė 140 dauguma jūsų dar gaus sti pendijas, bus aprūpinti ben koncertų, 62 disputus, 210 drabučiu. Jums skaitys pas sportinių varžybų, išleido 140 kaitas, vadovaus seminarams sienlaikraščių numerių, 42 ir praktikos darbams, dalinsis fotostendus. savo žiniomis ir patyrimu net Prorektorius doc. J. Grigo dOO: • universiteto, dėstytojų, nis vos spėja priiminėti sto kurių tarpe 70 profesorių ir vyklautojų dovanas. Įdegę, mokslo daktarų ir apie 400 tvirti vaikinai ir merginos ko docentų ir mokslo kandidatų, pia j sceną. Jų raportų žo j Mokymasis aukštojoje mo džiai kartais šykštūs, kartais kykloje daug kuo skiriasi nuo verčiantys raitytis iš juoko. Mokymosi vidurinėje mokyk Žodžiai, bylojantys apie mūsų loje. Jei anksčiau pakakdavo gražią tradiciją, entuziazmą, ijšmdkti” tai, kas parašyta va dosnias širdis ir rankas, „tre Atilos Jozefo universitetas dovėliuose ir išaiškina moky čiojo semestro" metu puošian yra Vengrijoje, Scegedo tojas, tai čia to nepakaks. čias gimtinę. mieste, kuris stovi Taiso ir Atidžiai klausyti paskaitų, ... Ir vėl rugsėjis. Pirmuo Maros upių santakoje, pietry įkaityti vadovėlius — tai tik sius žingsnius žengs pirma tinėje Didžiosios Vengrijos SaŽytė darbo dalis. Visos kursiai, dabar sėdintys salėje žemumos dalyje. Scegedas - udlaikinio ' mokslo šakos ir stebintys ansambliečių kon vienas iš seniausių Vengrijos vystosi nepaprastai sparčiai, certą, besijuokiantys iš faktie- miestų (miesto teises gavo todėl nė tobuliausi dėstytojai negalės perduoti visas mokslo čio Algio Baranausko. Tegu 1246 m.). Per visą savo, kaip naujienas paskaitų metu. Pas jų naujo darbo dienos būna miesto egzistavimo laikotaipį, jis patyrė nemaža įvairių ne kaitose bus nubrėžiamos tik laimingos. pagrindinės vienos ar kitos V. DARGUŽIS laimių: turkų jungą, potvy (Atkelta iš 1 psl.)
Aš jau fuksas! taškyti su tokiu prietaisu, kokiu amžiną atilsį dėdė Mataušas rugius kuldavo. Per plauką pyvi liko, bet užtat mūsų nuodėmės buvo atpirktos ir mes tapom pil nateisiais fuksais. Davė vi siems studentiškas kepu raites ir liepė po 4,50 rb. atnešti. Išnaudojimas nuo pat pirmos minutės. Jeigu taip bus toliau, vargu ar iki stipkės pratempsiu. Stipkė — mėnesinės pa žangaus studento pajamos. Giedojom studentišką himną „Gaudeamus. igitur". Gudrūs gudrūs tie oberfuksai, o kai reikėjo •lotyniškai padainuoti — piššš. Tik vienas (tur būt, nusamdytas) iki galo iš tempė. Taigi, aš jau fuksas! Nikodemas."
<
Plonasis (S. Kavaliauskas) ir Storasis (R. Jurgelionis) per eilę metų gerai įgudo. Pir makursių „krikštynos" buvo kaip niekad linksmos (nuotr. viršuje). Fuksus su kefyru ir pyragu sutinka profkomlteto „agen tai (nuotr. viduryje).
Imatrikuliacijos iškilmėse Sarbievijaus kieme dalyvavo daug garbingų svečių. Apati nėje nuotraukoje matome (iš kairės): Universiteto prorekto rių doc. J. Grigonj, Filologi jos fak. prodekaną doc. J. Balkevičių, respublikos Kultū ros ministrą L. Šepetį, LKP CK sekretorių A. Ferensą.
Atilos Jozefo universitetas nius, karus. Smarkiai miestas pradėjo vystytis susikūrus Vengrijos Liaudies Respubli kai, ypač po 50-jii metų. Bu vo pastatytos didelės lengvo sios pramonės gamyklos, miestas tapo šalies šios pra monės šakos centru. Dabar Scegede priskaičiuojama 100 tūkst. gyventojų. Jau nuo 18 a. miesto gy ventojai puoselėjo svajonę
įkurti Scegede universitetą. Bet ji išsipildė tik 1921 me tais, kai Kolocsvarero jKlausenburgo) universitetas buvo perkeltas į Scegedą. Tačiau po devyniolikos metų jis bu vo vėl grąžintas į Kolocsvarerą, o Scegede įkurtas naujas universitetas, kuris žymia dalimi rėmėsi senuoju dėsty tojų kolektyvu bei naudojo senuosius pastatus. Siame
SUPAŽINDINAME universitete laikinai neveikė Teisės fakultetas. Taigi, iš viso buvo tik trys — Medici nos, Matematikos ir gamtos mokslų, Filologijos — fakulte tai. Šiuo metu universitete yra Valstybės ir teisės mokslų, Filosofijos ir Matematikos — gamtos mokslų fakultetai. (Nukelta j 4 psl.)
3 psl.
tarybinis studentas
•w
Šviesa mūsų languose Pirmieji bendrabutyje pasirodo pirmakursiai. Su sitinkam seną pažįstamą. Kada vyko stojamieji eg zaminai, mes ilgai kalbė davomės apie Universite tą, apie jo pasirinktą spe cialybę — mediciną. Štai jo svajonės išsipildė. Ne šinas didžiuliais lagami nais, jis iš tolo plačiai ir džiaugsmingai šypsosi. — Matai, jau ir bendra butyje gyvensiu. — Jis jaučiasi studentu, šeimy niškai dairosi aplink ir lyg tarp kitko paklausia: — Gal pasakytum, ar yra čia dušas? Se tau, kaip greitai žmo gus pripranta. Į vakarą dunda visos bendrabučio aikštelės. Viena ir ta pati šneka: — Kur komendantas? Kaip jis atrodo? Kitą dieną komendantas nuo pat ankstyvo ryto iki
vėlyvo vakaro sušilęs skirsto žmones po kamba rius. Atėjo vakaras, o į komendanto duris beldžia si. Jis šoka iš patalo: — Kas? Ko reikia? — Komendante, pataly nės! Nemiegos gi žmogus ant grindų, ir komendantas vėl barškina raktais. Pagaliau po truputį vis kas nurimsta. Kiekvieną vakarą bendrabutis žiūri į gatvę šiltais džiaugsmin gos šviesos langais. Susto ji ir stebiesi — kaip pasi ilgai per vasarą šviesos languose. Štai tokį vakarą ir už sukom į senąjį „Tauro“ bendrabutį. Čia gyvena daugiausia Filologijos ir Istorijos fakultetų studen tai. Pirmakursiai negali džiaugsmu tverti — iki centrinių rūmų nepilnos dešimt minučių pėstute.
Čia pat „Pergalės" ir „Lie tuvos" kinoteatras, ir tro leibusai pakalnėje važinė ja! Vanduo čia pat kam baryje. Žodžiu, gyvenk ir norėk! Užsukom į patį bendrabučio viršų. 440 kambaryje gyvena II—III kursų istorikės. Nors pra bėgo tik keletas rugsėjo pirmosios valandų — kam barys jau sutvarkytas. Vis kas gerai, tik Janina su Aldona skundžiasi: van duo neteka. Na, o kas dar blogai, klausiam. Šiaip, merginos sako, kambarys neblogas. Jos pasisteng sią, kad jame visada būtų jauku. Nusileidę aukštu žemyn, užsukame į 322 kambarį. Trečio kurso žurnalistė Aldona Gogelytė gyveno anksčiau 6 bendrabutyje ir niekaip negali priprasti, kad „Taure"... mažesni langai. Stebina ją ir sto
jančiųjų elgesys. Kiekvie nais metais jie palieka bendrabučiuose daug su laužyto inventoriaus. Ma tyt, ateityje reikėtų daryti taip, kad stojantieji Uni versiteto bendrabučiuose jaustųsi šeimininkais. — Komendante, — sako Aldona, — atrodo, iš visos širdies rūpinasi savo gy ventojais. Tai jau malonu. 308 kambaryje gyvena vyrai. Čia dar tebesimato pilkos spyruoklės. Kamba ryje triūsia pora vaikinų. Abu antrakursiai. Romas Juškevičius nusiteikęs ge rai. Dar ir lašinių bei kito kių gėrybių pilnas lagami nas, be to, čiužinys irgi ne iš spyglių. Pabaigai šiek tiek faktų. Prorektoriaus pavaduoto jas S. Mickus mums papa sakojo, kad šiais metais Universiteto bendrabu čiuose gyvens daugiau kaip 1750 studentų. 34 proc. vietų bendrabučiuose atiduota pirmakursiams. Pirmieji žingsniai Univer-
Viena iš 400-metės Univer siteto bibliotekos salių. Ji pa vadinta Lelevelio vardu.
— nemokėjimas gyventi, tvarkytis, bendrabučio tai syklių laužymas. Tegu šiais metais pašalintų bus kuo mažiau, tegu langai bus šviesūs. S. BUCHAVECKAS A. DARGUNAS
PRO SENO SARGO AKIS...
A. BRAZAIČIO nuotr.
iekvieną rytą prie
K
Prieš keletą metų buvusią šv. Jono bažnyčią Vilniuje apraizgė pastoliai. Restaura toriai pradėjo atstatyti vieną įdomiausių ir vertingiausių sostinės architektūros šedevrų. Šiuo metu darbai jau bai giami. Apie statinio istoriją, atliktus tyrinėjimo darbus bei pritaikymą šių dienų porei kiams pasakoja jo tyrimoprojektavimo autoriai archi tektas Romas Jaloveckas ir is torikė Teresė Dambrauskaitė.
Padavimas pasakoja, kad toje vietoje stovėjo pagoniška šventykla, kuri buvo nugriau ta Lietuvoje įvedus krikščio nybę. Jos vietoje 1387 m. ir buvo pastatyta šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Vilniaus vyskupas kovai prieš reformacinį judėjimą 1569 m. pakvietė į Lietuvą jėzuitus, kurie Vilniuje įstei gė kolegiją, vėliau peraugu sią į akademiją. Neturėdami savo bažnyčios apeigoms ir disputams su kitatikiais, jėzui tai išsirūpino iš karaliaus Žy gimanto Augusto privilegiją,
ATGIMSTA DAR VIENAS VILNIAUS PERLAS 1571 m. kovo 10 d. pajungusią bažnyčią prie kolegijos. Jie bažnyčią prailgino (tokia ji ir dabar yra), smarkiai pakeitė planinę struktūrą. Statyba vy ko, vystant gotikai ir į Vilnių atkeliaujant renesansui. Šių architektūros srovių likučių pastate matome ir šiandien. Pristatomos dvi koplyčios — Oginskių ir Studentų kongre gacijos didžioji. Pirmosios pėdsakų nebėra, antroji XIX a. buvo labai sumažinta. Pie tinėje pastato dalyje buvo pri lipdytas priestatėlis — gyve namoji patalpa. XVII a. pra džioje iki 32 m aukščio pa aukštinta varpinė vėliau iški lo iki 60 m. Tai jau baroko gadynė. Labiausiai bažnyčią ši gady nė ir pakeitė: pastatytos ki tos koplyčios, o po 1737 m. gaisro — nauji skliautai, didy sis altorius, vargonų chorai, pakeistas fasadas. Kas buvo šių statybų auto riai? Žinios labai šykščios. Da
sitete visada sunkiausi ir todėl jiems sąlygos šiek tiek geresnės. Tačiau neužmirškim ir tai, kad kiekvienais metais iš bendrabučių šalinama dešimtys studentų. Nuodė mės visą laiką tos pačios
lis tyrinėtojų nurodo vietinį architektą J. K. Glaubicą, ki ti — italą Fr. Placidį, kuriam priskiriama didžiojo altoriaus — pasaulinio lygio šedevro — autorystė. 1803 m. įkūrus Vilniaus uni versitetą, atsirado lėšų tuo metu jau apleistam pastatui remontuoti. Komisija, į kurią įėjo architektūros katedros profesorius K. Podčašynskis ir tapybos katedros profesorius J. Rustemas, nutarė bažnyčią iš dalies perdirbti. Matyt, tuo metu buvo uždažytos ir fres kos centrinėje navoje bei kai kuriose koplyčiose. (Šiuo me tu atidengti jų fragmentai Marijos paguodos, Onos kop lyčiose ir centrinėje bažny čios navoje. Numatoma jas restauruoti). Iš pagrindų buvo perdirbtas pietinis fasadas, pristatytas klasicistinis portikas. Buvusi šv. Jono bažnyčia yra savotiškas žymiųjų Vil
niaus žmonių panteonas. Ry šium su carinės valdžios poli tika, draudžiančia statyti įžy miems mokslo ir meno veikė jams paminklus aikštėse bei skveruose, čia 1828 m. iškilo paminklas pirmajam universi teto rektoriui J. Starjnovskiui (architektas K. Podčašynskis, skulptorius K. Jelskis). 1899 m. visuomenės lėšomis buvo pastatytas paminklas poetui A. Mickevičiui (projektą pa ruošė Krokuvos architektas T. Stryjenskis; skulptoriaus M. Guiskio darbo biustas, nulietas iš bronzos Paryžiuje). 1908 m. — poetui L. KondratavičiuiSyrokomlei (autorius — skulp torius P. Veliuoniškis, nuliejo P. Rimša); choruose buvo kompozitoriaus S. Moniuškos, vargonininkavusio šioje baž nyčioje, biustas. 1917 m., ry šium su T. Kosciuškos mirties šimtosiomis metinėmis, buvo įrengta skulptoriaus-architekto A. Vivulskio darbo paminkli nė lenta.
Aukšto meninio lygio buvo bažnyčios vitražai. Pagal Vil činskio projektą pirmaisiais vitražais 1890 m. buvo pa puošta Oginskių koplyčia (pa daryti Paryžiuje, Londono pa rodoje jie apdovanoti meda liu). Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje buvo įstatyti Rygoje pagaminti vitražai presbiterijos languose. Netrukus architektūros še devras vėl atvers duris. Jis pritaikomas šių dienų porei kiams. Zakristijos patalpose ir dalyje koplyčių bus įsteigtas pažangios mokslo minties Lie tuvoje (ir Vilniaus universi teto istorijos) muziejus, o pa ti bažnyčia pritaikoma rimtos muzikos koncertams. Pagal seną akademijos tradiciją čia bus rengiami iškilmingi minė jimai, aktai, disputai. Atidaromas senasis praėji mas, jungiąs bažnyčią su Uni versiteto pastatu. Varpinę ga lės lankyti turistai. (Sutrumpintai iš „Tiesos")
Istorijos fakulteto dekanato ant suoliu ko sėdi senas Universiteto sargas Zaremba. Jis link čioja galva į kiekvieną pa skubom mestą ar pagarbiai ištartą „labą rytą" ir pro cigaretės dūmus stebi kie mą. — Matai, pulkininkas! O kaip jaudinasi, — sako jis šypsodamasis. — Žinia, duktė stoja. Kiekvienais metais pro jį praeina tūkstančiai.- Ir jis išmoko išskaityti iš jų veidų ir džiaugsmą, ir liū desį. Anądien va anas su kuodu: prisėdo šalia manęs ant suolo ir kad rūko, kad rūko. Aš ir sakau, tu nesi jaudink, nepriims šiemet, atvažiuosi kitąmet. Jaunas gi dar, visas gyvenimas prieš akis. O jis: dėde, aš ir nesijaudinu, tik širdis kažko vis šokinėja. O šian dien prieina ir sako, buvo mandatinė komisija — pri ėmė. Senas sargas nutyla ir paskęsta savo mintyse. Paskui pakelia galvą ir pa gyvėjusiu balsu prataria: — Po karo, prisimenu, ateidavo jaunimas. Ne toks kaip dabar — vaikai. Tie buvo jau paaugę, surimtėję. Ale vis vien dūkdavo. O auditorijos tada šaltos būdavo, dažnas al kanas į paskaitas atbėgda vo. Ir nieko. Šiandien jau kandidatai, o kai kas ir daktaru suspėjo tapti. — Žiūrėk, — staiga nu traukia jis savo samprota vimus. Prie pagyvenusio pulki ninko skuba mergaitė ir įsibėgėjusi pakimba jam ant kaklo. — Va, dar viena studen tė, — komentuoja senas sargas, tarsi nepastebėda mas džiaugsmo, kuriuo da bar gyvena duktė ir tėvas! Svarbu pats faktas — pri imta, o emocijos praslysta
pro jo senas akis. Jis žino, kad mergaitei bus sunku, labai sunku. Gal ji net gailėsis, pravėrusi Univer siteto duris. To gal senas sargas ir nenujaučia. Nuslūgo nervinė įtampa auditorijose, pasibaigė vi sų priėmimo komisijų po sėdžiai ir šiandien pro se ną sargą, sėdintį ant suo liuko, į auditorijas skuba visi jo pažįstami '„seni" studentai ir visai jauni pirmakursiai. Jis rūko ci garetę ir iš lėto linkčioja galva į kiekvieną pasku bom mestą ir pagarbiai iš tartą „labą rytą". Jis mato, kaip pirmakursiai, apstoję jaunuolį, kažką tauškia jam, ir galvoja: praėjusį rudenį vaikinukas pats į paskaitas lakstė, o šian dien — dėstytojas... Alf. BUCKUS
■■niinniiBiiiiiiiiiniiiiiiiiiJHiiinniiiiniiiiiiininFiiiinniniiiiHiiiiiiiiniiiHiiiniiHiininiiiiinuiiiinnniirniiHiHiiiiiiiiiininiinnnniinnniiniiinifinnininHiininiiiiiiinniiHinifiininiiirinninniiiiiMniniininnnnriiiiiiinnnniiniiniiiiiiHniiniii
Atilos Jozefo universitetas
TRECIASIS
SEMESTRAS Gamybinio refrižerato riaus administracija dėko ja už puikų darbą ir dis cipliną studentams A. Kaireliui, A. Vaivadai, V. But kui ir kitiems. Tikime, kad bendras studentų ir jūreivių darbas taps mūsų tolesnio bendra darbiavimo ir draugystės pagrindu. Linkime mūsų jaunie siems draugams sėkmės naujaisiais mokslo metais.
Antradienį ilgai lauktas sugrįžo mūsų Universiteto sta tybininkų būrys iš Kalnuoto jo Altajaus. Būrio vadas Vac lovas Lakis kalbėjo trumpai: — Dirbome gerai. Džiaugia mės vėl sugrįžę į Universi tetą. Nuotraukoje: Universiteto būrys dirbęs Kalnų Altajuje, geležinkelio stotyje.
Gamybinio refrižeratoriaus „Neva" kapitonasdirektorius A. MONKUS
Praėjusį trečiadienį WU komjaunimo komitete su sirinko darbo ir poilsio stovyklų viršininkai. Jie kartu su Universiteto kom jaunimo vadovais, respub likinio stovyklų štabo at stovu aptarė vasaros paty rimą ir problemas. Numatyta pirmąjį spalio šeštadienį suruošti Univer siteto stovyklautojų są skrydį. Musų inf.
PIRMIEJI Tarp šios studentiškos darbo ir poilsio vasaros naujovių buvo ir mūsų stovykla'— pirmoji Universiteto kraštotyrininkų kompleksinė ekspedicija Dūkštų apylinkėse (Viiniaus raj). Mūsų stovykloje dvi savaites dirbo 70 įvairių fakiiltetų studentų. Daugiausia, žinoma, filologų bei istorikų. Buvo ekonomistų, chemikų, medikų, gamtininkų. Talkininkavo mums Dailės instituto studentai. Darbuose dalyva-
vo dešimt Universiteto dėstytojų, aspirantų. Be to, mūsų ekspedicijoje dalyvavo Vilniaus rajono kultūros ir švietimo darbuotojai. Tyrinėjome labai įdomią ir unikalią Vilniaus rajono apylinkę prie Neries ir Dūkštos santakos. Pirmą kartą kraštotyrinėje saviveiklinėje ekspedicijoje buvo kasinėjamas piliakalnis. Šiam darbui vadovavo žinomas archeologas V. Daugudis. Surinkta medžiaga itin
įdomi. Mūsų tyrinėtoje apylinkėje kalbama lenkų Vilniaus krašto tarme. To dėl tautosakos, kultūros, liaudies dailės surinktoji medžiaga akivaizdžiai ro do lietuvių ir lenkų kultū rų sąveiką. Be to, Dūkštų apylinkių istorija glau džiai siejasi su mūsų Uni versiteto praeitimi. Surinkta medžiaga bus apibendrinta kraštotyrinė je konferencijoje, išvadas paskelbsime spaudoje. Atrodo, ir ateityje rei kia organizuoti daugiau specialaus profilio darbo ir poilsio stovyklų, moksli nių ekspedicijų ir kt. To
Tautosakininkai Dūkštų krašte Prieš ekspediciją daug kas sakė, jog sunkiausia bus tautosakininkams. Pir miausia, susikalbėti su vie tiniais žmonėmis bus ne lengva, juk jie lietuviškai nebemoka. O, be to, ir miestas netoli: kaimas jau „sujauktas", žmonės pa veikti miesto civilizacijos. Kitas trūkumas — mūsų tarpe nebuvo patyrusių tautosakininkų, anksčiau dalyvavusių ekspedicijose. Beveik visa mūsų grupė buvo vien tik pirmo kurso lituanistės (8 žmonės). Ir štai mes pasklidom po kaimus. Seni ąžuolynai, pasislėpę po šimtametėm liepom gatviniai kaime liai, nuostabus Neries slė nis. Pirmieji sunkumai bu vo įveikti, vakare grįžda vome su prirašytais sąsiu
viniais, kupini įspūdžių. ' Nežiūrint įvairiausių is torinių pakitimų, Dūkštų kraštas išsaugojęs gilios praeities pėdsakus. Užra šėme daug padavimų. Tai ir suprantama: juk vien Karmazinuose — Dūkštos upelio slėnyje prie santa kos su Nerimi — stovi ke turi piliakalniai. Prie Velniakampio rastas dar vie nas piliakalnis. Akmenys su ženklais, raistai su vel niais, šventi šaltiniai, už keikti akmenys — visa tai gyva senovė. Surinkome nemaža ateistinės medžia gos. Užrašyta pasakų, mįs lių, užkalbėjimų, dainų. Pastarųjų didelė įvairovė — lenkiškų, lietuviškų, ukrainietiškų. Gražių dai nų Airėnuose padainavo Jadvyga Gotautienė. Ji
prisimena dar senas šio krašto lietuviškas dainas; tai retas atvejis, nes jos tėviškė jau sulenkėjo. Verkšonių kaime Jadvyga Fedoravičienė, kilusi iš Kazokiškių, puikiausiai prisimena prieškarinių sa viveiklininkų suvaidintas liaudies vestuves. Jos pa sakojimą ir dainas įrašėme magnetofonu. Vakarais, susirinkę į sa vo buveinę, dalindavomės dienos darbo įspūdžiais, dainavome mūsų pamėg tas liaudies dainas. Ekspedicija patiko vi siems, o S. Ceporiūtė, Z. Jurkiūnaitė, R. Didenkaitė ir kiti dar dalyvavo rugpiūčio mėnesį Gervėčių kompleksinėje ekspedicijo joje Baltarusijoje. Dėst. J. TRINKŪNAS
kiu būdu mūsų studentai turės geresnes galimybes pasirinkti tokias stovyk las, kurios atitiktų jų kū rybinius poreikius. Sekan čiais metais Universiteto kraštotyrininkai yra numa tę kompleksiškai tyrinėti žymaus universiteto moks lo veikėjo prof. Z. Žemai čio gimtinę Tverečių (Ig nalinos raj.). Tikimės, mū sų kraštotyrinė stovykla studentų tarpe bus popu liari, įneš indėlį į Univer siteto visuomeninį ir kul tūrinį gyvenimą. J Doc. C. KUDABA ekspedicijos vadovas
(Atkelta iš 2 psl.) Studijos fakultetuose trunka 4,5—5 metus. Tai priklauso nuo atskirų specialybių. Uni versitete yra apie 4 tūkst. studentų. Pusė jų valstiečių ir darbininkų vaikai. Filosofijos ir Matematikos — gamtos mokslų fakultetai daugiausia ruošia gimnazijų mokytojus. Gal būt, reikėtų pažymėti dar vieną skirtumą, lyginant su mūsų universitetu: absolventai, baigę Valstybės ir teisės mokslų fakultetą, iš karto gauna daktaro laips nį. Scegedo universitete gali ma išmokti daug kalbų: rusų, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, lotynų, graikų. ' Universitete sudarytos są lygos mokytis visiems jau nuoliams ir merginoms. Yra vakarinis ir neakivaizdinis skyriai, kur mokslas trunka penkerius metus. Jeigu vaka riniame skyriuje studentas mokosi labai gerai, dekanas gali leisti sutrumpinti mokslo laiką daugiausia 5 semestrais. Moksliniai laipsniai Scege do universitete įgyjami pa našiai, kaip ir pas mus. Rei kia išlaikyti egzaminus į as pirantūrą ir apginti disertaci ją. Kartais daktaro laipsnis suteikiamas ir be disertaci jos gynimo. Šiuo atveju stu dentas, dalyvavęs kokiame nors universiteto moksliniame būrelyje ir gavęs iš mokslinės kvalifikacijos komiteto taip vadinamąjį akademinį-mokslinj laipsnį, kuriuo aukštai vertinamas mokslinis pasieki mas, iš karto gauna po uni versiteto baigimo daktaro laipsnį. Be to, žmonėms, kurie daktaro vardą garbingai iš nešioja 50 metų, įteikiamas Auksinis Daktaro diplomas. Tokio diplomo įteikimas su rengiamas šventiško naujų mokslo metų atidarymo pro ga. Vengrijos Liaudies Respub lika skiria didžiules lėšas, kad universiteto studentai galėtų mokytis be jokių rūpesčių. Scegedo universitete studen tai gauna stipendijas, kurios skirstomos beveik tuo pačiu principu, kaip ir pas mus. Yra trys stipendijų rūšys: visuoti nė, Liaudies Respublikos ir
Respublikai— ketvirtis amžiaus Prieš 25-erius metus, rugsė jo 2 d. milžiniškame mitinge Hanojuje Ho Si Minas pas kelbė nepriklausomybės dek laraciją, pranešančią visam pasauliui apie laisvos ir ne priklausomos liaudies valsty bės gimimą Indokinijoje. Darbo partijos vadovaujama Vietnamo liaudis pasiekė di delių laimėjimų kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Prancūzų kolonizato rių laikais 95 proc. šalies gy ventojų buvo neraštingi. Da bar VDR atidaryta 36 univer sitetai ir koledžai, apie 200 vidurinių ir profesinių mokyk lų, kuriose mokosi beveik 250 000 studentų, 4 su viršum
milijonai vatkinų ir merginų mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Vietnamo DR laimėjimai dar reikšmingesni, jeigu pri siminsime, kad per ketverius metus (1964—1968) amerikie čių aviacija atliko daugiau kaip 100 tūkstančių antpuolių prieš VDR ir numetė dau giau kaip milijoną tonų bom bų, sugriovė daugelį Vietna mo kaimų ir miestų. Bet res publika ištvėrė, išsaugojo ir sustiprino savo jėgas.
R. GLADKICH (TASS)
visuomeninė. Visuotinę sti pendiją gauna beveik kiek vienas studentas, 'kurio pažy mių vidurkis yra bent geras Liaudies Respublikos — tik tie, kurie mokosi labai gerai. Visuomeninė stipendija gali būti skiriama iš įvairių darbo vietų — valstybinių įstaigų visuomeninių organizacijų ir t. t. Visų pirma, tokias stipen dijas gauna darbininkų vai kai. Universitetas turi keturis bendrabučius. Dieniniame skyriuje mokosi 2000 su vir šum studentų. Kaip mūsų šalyje aktyvus jaunimas buriasi VLKJS eilė se, taip Vengrijoje — Komu nistinio jaunimo sąjungoje KJS įkurta 1957 m. Universi tete veikia maždaug 50 KJS pirminių organizacijų. Nariai aktyviai dalyvauja saviveiklo je, pasiekdami gan neblogų rezultatų. Tai įrodo daugybe prizinių vietų, užimtų res publikos festivaliuose, o taip pat didelis pasirodymų pasi sekimas šalyje ir užsienyje. KJS didelį dėmesį skiria sportui, vasaros metu organi zuoja darbo ir poilsio stovyk las. Pastaruoju metu stengia masi tokias darbo ir poilsio stovyklas rengti, pasikeičiant su kitomis užsienio univer sitetų stovyklomis. Scegedo universitetas pa vadintas Atilos Jozefo vardu. Tai vienas žymiausių Vengri jos poetų, jis čia mokėsi. Jo pažiūros buvo pažangios. Po etas net kurį laiką dalyvavo nelegalioje Komunistų parti jos veikloje .Atila Jozefas laikė save darbininkų klasės poetu, fašizmo metais kovojo savo eilėraščiais už žmogišku mą, už taiką. Tačiau tik po poeto tragiškos mirties buvo pripažintas jo kūrybos gilu mas bei meistriškumas. Pager biant Atilos Jozefo atminimą, 1964 m. spalio 11, dvidešim tųjų Scegedo išlaisvinimo me tinių proga, prieš centrinius universiteto pastatus iškilmin gai atidengtas paminklas po etui, o pačiam universitetui suteiktas Atilos Jozefo var das. Paruošė D. BALTRUSYTE
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
WU Studentų profkomitetas persikėlė į naujas patalpas ekonomikos fakultetų kieme.
PROFORGŲ DĖMESIUI Skelbiama prenumerata „Ta rybiniam studentui". Prenu meratos kaina 3 mėnesiams — 32 kap, iki mokslo metų pabaigos — 80 kap. Užbaigti prenumeratą reikia iki rugsėjo 15 dienos. Pinigai priimami Studentų profsąjun gos komitete.
®u<mivi3idie
sučiDencaiKLAIDOS ATITAISYMAS „Tarybinio studento“ Nr. 25 įsivėlė klaida informacijoje „Respublikinių premijų lau reatai“. šeštoje skiltyje II ei lutę iš viršaus reikia skaityti taip: „K. GRINCEVIČIUS Vil niaus universiteto Geometri jos ir aukštosios matematikos katedros profesorius“.
„Fakto“ dalyvei FAF IV k. stud. Linai MELNIKAITEI reiškiame gilią užuo jautą dėl mylimos mamy tės mirties.
„Fakto“ kolektyvas
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. Užs. Nr. 3412 LV 12193