CftRVBOS sccioencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1975 m. rugsėjo 5 d.
Rugsėjo Pirmoji Universitete Vinco VERBAUS (centrinė foto-kino laboratorija) nuo traukos
Reportažą skaitykite antrame puslapyje.
\I I
Nr. 26 (926)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITE TO STUDENTAI, PROFESO RIAI IR DĖSTYTOJAI MOKSLO METŲ IŠKILMIN GAM ATIDARYMUI SUSI RINKO SPORTO ROMŲ SA LĖJE. IŠKILMĖSE DALYVAVO LIETUVOS KP CK PIRMASIS SEKRETORIUS P. GRlSKEVIClUS, PARTIJOS VILNIAUS MIESTO KOMITETO PIRMA SIS SEKRETORIUS V. SA. KALAUSKAS. Viršutinėje nuotraukoje: LKP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius (antras iš kai rės), partijos Vilniaus miesto komiteto sekretorius V. Sa. kalauskas (pirmas iš kairės), rektorius prof. J. Kubilius (viduryje), prorektoriai B. Sudavičius ir J. Grigonis iš kilmių Sporto rūmuose metu. Apačioje: pirmakursių imatrikuliacija Filologijos fa kultete. Dešinėje: netrūksta rūpesčių Istorijos fakulteto prodekanui doc. V. Želmantui (viduryje) ir komjaunimo sekretoriui A. Bajarūnul (de šinėje) — su 190 pirmakursių bus vargo ne tik šią šven tėn dieną...
TSKP XXV
SUVAŽIAVIMUI -
PUIKŲ MOKYMĄSI! • ANTRAME PUSLAPYJE
KRAŠTOTYRININKŲ VASAROS DARBAI • KAIP SEKĖSI EKSPEDICIJOJE — 3 PSL.
Ansambliui plojo Maskvos svečiai
• APIE TARPTAUTINES UNIVERSITETŲ ASOCIACIJOS KONFERENCIJĄ — 2 IR 4 PSL.
TSKP XXV SUVAŽIAVIMUI PUIKŲ MOKYMĄSI!
Su naujųjų mokslo metų pirmąja diena prasideda įtemptų studijų metas. Ne truks atbėgti ir egzaminų se sija, kuri bus sėkminga tik tam studentui, kuris kasdien stropiai studijavo. Praleista paskaita, neatliktas laborato. rinis darbas, nepasiruoštas seminaras — tai spragos, ku rias labai sunku vėliau už
pildyti, nes laikas — dienos, savaitės, mėnesiai — bėga nuo mūsų nesugrįžtamai. Žemiau spausdiname pra ėjusios pavasario egzaminų sesijos rezultatus. Iš jos la bai gerai matyti, kuriems fa kultetams dar reikia pasi tempti bent jau iki Univer siteto vidurkio. Geriausiai se siją laikė ketvirtieji kursai
5991
5513
29 48 34 36 83 69 43 20 12 54 40
468 -
2 3
O
Mį U >
s
320 566 249 430 633 758 690 369 238 874 386
1-Į
patienkinan
390 6664 269 453 \ 687 820 ‘ 708 386 250 951 413
MU
“S
Tik
5
Labai gerai
v:
M3 V3
Išlaikė
Fizikos Matematikos ir mechanikos Chemijos Gamtos Medicinos Filologijos Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Finansų ir apskaitos Teisės
•H 5 8
Privalėjo ialkytl
KAIP FAKULTETAI LAIKE PAVASARIO EGZAMINŲ SESIJĄ
ro
pirmakursių pareiga
mos specialistų paruošimo tobulinimo problemos. Tai rodo, kad Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė nuo. lat siekia kelti aukštosios mokyklos vaidmenį, spren džiant sudėtingus liaudies ūkio tolesnio vystymo užda vinius mokslo bei technikos revoliucijos sąlygomis. Čia ypač pažymėtinas TSKP CK ir Ministrų Tarybos 1972 m. liepos 18 d. nutarimas „Dėl priemonių, padedančių toliau tobulinti aukštąjį mokslą ša. lyje", kuris pagrįstai laiko mas nauju etapu tarybinės aukštosios mokyklos raidoje. Labai svarbu, kad šiandien būtų ruošiamas toks specia listas, kuris suvoktų ir maty tų tos ar kitos liaudies ūkio šakos, visos šalies ekonomi kos vystymosi perspektyvas, kvalifikuotai spręstų darbo mokslinio organizavimo bei valdymo problemas. Tarybi nis specialistas turi būti su manus organizatorius ir mo. keti dirbti su žmonėmis. Šiems reikalavimams mums reikia pajungti visą aukšto sios mokyklos mokymo turi nį, jos veiklos formas ir me todus. Tam mes pereiname nuo informacinio mokymo prie metodologinio, stiprina, me bendramokslinį ir bendratechninį specialistų paruo šimą, efektyviau organizuo. jame studentų gamybinę praktiką. Specialistų rengi mas turi remtis ne tik šian dieniniu mokslo ir technikos išsivystymo lygiu, bet ir bū. simos pažangos prognozėmis. Svarbiu aukštosios mokyk los kolektyvo, jos partinės ir komjaunimo organizacijos rūpesčiu yra studentų idėji nis politinis auklėjimas, jų komunistinių įsitikinimų ir atsakomybės liaudžiai ugdy mas. Didelį vaidmenį čia vai dina nuolat tobulinama stu dentų visuomeninės politinės praktikos sistema. Forrnuo. jant mokslinę busimųjų spe. cialistų pasaulėžiūrą, jų su gebėjimą teisingai vertinti visuomenės gyvenimo faktus ir reiškinius, pirmaeilis už davinys tenka visuomenės mokslų katedroms. Toliau rektorius trumpai priminė mūsų Alma Matei istoriją, tai, ką ji davė lietu vių ir kaimyninių tautų mokslui ir kultūrai, kalbėjo apie Universiteto suklestėji mą pokario metais, vaisingą mokslo ir pedagoginį darbą, bendradarbiavimą su TSRS bei užsienio aukštosiomis mokyklomis. — Mūsų šalyje, — toliau kalbėjo Rektorius, — univer
— pažangumas 96,3%, blo giausiai antrieji — 89,6% (pirmakursių 90,6%). Malonu, kad TSKP narių pažangumas sudarė 96,3%, komjaunuolių — 92,2%. Tikime, kad jie ir šiais mokslo metais bus pa vyzdys kitiems, sieks dar ge resnių žinių ir jų siekti pa dės savo draugams, fakultetų kolektyvams.
1 oc s
□ S
04
Buv o atidėta sesija
kevičiūtei, gamtininkei V. Januškevičiūtei, teisininkui P. Borkovskiui, matematikei V. Štaraitei, psichologei S. Žvikaitei, filologei J. Jony naitei, fizikui O. Katkevičiui, finansininkui L. Pavlovičiui, pramonistei N. Dudėnaitei Rektorius įteikia studijų kny geles. Studentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kai. rys jiems uždeda studentiš kas kepuraites. Drąsiausioji laimingosios vienuolikės atstovė, I k. li tuanistė J. Jonynaitė, taria padėkas žodį: — Mums, Universiteto pir makursiams, teko didžiulė laimė ir garbė įsijungti į gau. sias tarybinės studentijos gretas. Dar mokykloje mes svajojome studijuoti seniausiame Tarybų Sąjungoje Vil niaus Darbo Raudonosios vė liavos ordino V. Kapsuko universitete. Ir štai dabar mums plačiai atsivėrė aukšto sios mokyklos durys. Parti jos ir vyriausybės dėka turi me erdvias auditorijas ir naujus bendrabučius, sporto sales ir skaityklas, mums dėstys geriausi savo dalvko žinovai, prityrę specialistai. Todėl nuoširdžiai dėkoja, me Partijai ir Tarybinei vy riausybei, universiteto vado vybei, komjaunimo ir kitoms visuomeninėms organizaci joms .už didelį rūpestį mūsų gyvenimo bei mokslo sąlygo. mis. Mes, pirmakursiai, visomis jėgomis stengsimės gerai stu dijuoti, aktyviai dalyvausime visuomeniniame gyvenime, puoselėsime kilnų tautų drau gystės jausmą. Nesvarbu, kas mes būsime: gydytojai ar chemikai, ekonomistai ar filologai — visos darbščios rankos ir karštos širdys rei kalingos Tėvynei. Kol kas mes visi turime daugiau troškimų ir entuziazmo, ne gu žinių. Aš linkiu savo ko. legoms, kad žinių sparčiai gausėtų, o troškimai ir pasi ryžimai liktų tokie pat aukš ti, kokie yra šiandien. Tada vyresnioji karta galės būti rami: ji sulauks geros pa. mainos. Leiskite man šią iškilmingą
Pirmakursių laimė,
nepatenkinapažymius
Rugsėjo 1-oji. Vilniaus Sporto rūmai. Nuo parterio iki tribūnų — raudona, mėlyna, žalia... Ir dar daugiau spalvų. Galvom linksi, rankom mosuoja, šyp senos — sveikina vieni ant rus įmanomais ir neįmano mais „pasiilabinimo" varian tais. Sveikinasi, po vasaros džiaugiasi susitikę. Dūdoriai dryžais kostiumais trenkia maršą. 20 valanda. Į prezidiumą renkasi garbingi svečiai: LKP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius, LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas, LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Bielinis, respublikos karinis komisaras J. Petronis, LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pavaduoto jas V. Pranaitis, Pabaltijo karinės apygardos atstovas F. Segalis, TSRS Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minis, terijos atsakingas darbuoto jas V. Komiščenka, LKP Vil niaus miesto Lenino rajono komiteto pirmasis sekretorius C. Slyžius, LLKJS CK antra, sis sekretorius V. Golubkovas, Švietimo darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto pirmininkė A. Paurienė, respublikos statybinių būrių štabo viršininkas J. Sijavičius, gerbiami Universi teto vadovai — rektorius prof. J. Kubilius, partijos Universiteto komiteto sekre torius P. Bernatavičius, pro rektoriai B. Sudavičius ir J. Grigonis, fakultetų dekanai, prodekanai, studentų visuo. meninių organizacijų atsto vai. Iškilmingą naujųjų mokslo metų atidarymo aktą prade da prorektorius B. Sudavi čius. Į salę įvedami pirmakur. šiai. Juos pristato priėmimo komisijos atsakingasis sekre torius A. Katkus. 1724 pirmakursių geriausiems atstovams iš vienuoli kos fakultetų medikei V. Tauterytei, prekybininkei R. Bertulytei, chemikei I. Jac
valandą visų mūsų jausmus ir ryžtą išreikšti Salomėjos Nėries žodžiais: Platus ir atviras mums kelias, Kūrybai ateitis šviesi. Į salėje susirinkusius krei piasi Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, sveiki na su naujųjų mokslo metų pradžia. — Kaip kasmet, mūsų šei. mą papildė didelis būrys pir makursių. Stojamieji egzami nai buvo nelengvi, o atran ka didelė. Tad galime tikė tis, kad pirmą kartą Univer siteto slenkstį peržengusi naujoji pamaina yrą gerai pasiruošusi ir darbšti. Ypač nuoširdžiai sveikindamas pir makursius, tikiuosi, kad mū sų kolektyve jie ras gerus antruosius namus, jaukią ir darbingą aplinką. Neabejoja, me, kad šis būrys iš pat pir mųjų dienų aktyviai įsijungs į darbą ir įvairiapusį Univer siteto gyvenimą. Susirinkę šion džiugion šventėn, visi atsinešėme ryš. kius įspūdžius iš vasaros atostogų, darbo ir poilsio stovyklų, įdomių kelionių ir susitikimų, kurie mus pra turtino. Bene ryškiausi mūsų atmintyje pakiliai pergyventi prasmingi renginiai, kuriais buvo iškilmingai pažymėtas tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-metis, Tarybų Lietuvos 35-osios metinės, jų kulmina cija buvo Vilniuje sureng toji įspūdinga respublikinė dainų šventė. Malonu, kad šiuose renginiuose aktyviai dalyvavo ir gražiai pasirodė ir mūsų universiteto studen tai. Norėčiau už tai dar kar tą visiems tarti nuoširdų ačiū. Tarybų Lietuvos 35-ąsias metines respublikos darbo žmonės sutiko gražiais laimė jimais pramonėje, žemės ūkyje, kultūroje. Šie laimėji mai, pasiekti glaudžiai bend. radarbiaujant su broliškomis tarybinėmis respublikomis, dar kartą pademonstravo, kad, pasirinkusi socializmo ir komunizmo kelią, lietuvių tauta pasirinko teisingą kelią ir juo eidama pasieks dar gražesnių rezultatų ekonomi koje, moksle, buityje, kultū roje. Akivaizdus šių laimėjimų liudijimas yra aukštojo mokslo suklestėjimas respub likoje Tarybų valdžios me tais. Paskutiniaisiais metais, po TSKP XXIV suvažiavimo, bu vo priimta keletas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nu tarimų, kuriuose gvildena.
84 149 116 122 164 270 238 91 81 160 138
5 28 7 15 1 14 2 -y— .. : 3 69 7
7 98 20 23 54 62 18 17 12 77 27
82,1 85,2 92,6 94,9 92,1 92,4 97,5 95,6 95,2 91,9 93,5
24 59 11 7 15 38 15 16 6 36 3
1633
151
478
92,0
230
sitetinis išsilavinimas yra la bai vertinamas. Jis duoda gerus mokslų pagrindus. Stipriame mokslo kolektyve, kuriame yra įvairiausių mokslo šakų atstovų, geros sąlygos jaunuoliui įvairiapu siškai išprusti. Todėl kasmet didelis jaunuolių būrys nori studijuoti Vilniaus universi. tete. Šiemet dieniniame sky riuje į vieną vietą preten davo vidutiniškai 2,27 stu dento. Iš viso priimta į pir. mąjį kursą (kartu su neaki vaizdiniu ir vakariniu sky riais) 2929 studentai. — Draugai pirmakursiai, šios dienos iškilmės yra jūsų priėmimo į Universiteto ko lektyvą arba, vartojant tra dicinį terminą, imatrikuliavimo aktas. Jūs įstojote į Uni. versitetą, kad įgytumete ži nių, išlavintumėte savo vi suomeninį jausmą, išmoktu mėte gerbti ir mylėti moks, lą, darbą, žmogų, jo šviesius idealus. Jums reikės daug kruopštaus darbo ir ištver mės per kelerių metų studi jas, kurios gerokai skiriasi nuo mokymosi vidurinėje mokykloje. Atidžiai klausyti paskaitų, skaityti vadovėlius — tai dair tik jūsų darbo dalis. Paskaitose bus nubrė žiamos tik pagrindinės vie nos ar kitos disciplinos gai rės, iškeliamos problemos, į kurias reikia atkreipti dėme, sį. Reikalingas papildomas žinias tenka pačiam įsigyti, išmokti analizuoti, apibend. rinti, daryti išvadas. Šian dien reikalingas specialistaskūrėjas, turįs ne tik savo specialybės žinių, bet ir ty. rinėtojo įgūdžių, sugebąs pla čiai mąstyti, eksperimentuoti, savarankiškai spręsti gyveni mo keliamas problemas. Aukštojoje mokykloje mes orientuojame busimąjį spe cialistą, kad jam teks susi durti su iš principo naujais procesais, naujais metodais, kad diplomas yra ne moky mosi galutinis tikslas, o tik svarbi gairė jo tolesniame kelyje. Ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į visuomenės mokslų studijavimo svarbą, nes" visuomeninio gyvenimo organizavimo uždaviniai, iš. kylantys dabartinei komuniz. mo kūrėjų kartai, reikalauja ne tik specialisto kvalifika cijos savo profesijoje, bet ir visapusiško išsilavinimo, pi lietinio aktyvumo, tvirtos moralės, mokslinės pasaulė. žiūros. Norėčiau pabrėžti darbo svarbą jauno žmogaus gyve nime. Tinginiavimas — tai
ne tik nuostolis visuomenei Studentas praktiškai beveik neduoda betarpiškos naudos visuomenei, o jo mokymas Universitete kaštuoja valsty bei apie tūkstantį rublių per metus. Tinginiavimas — didėlė žala pačiam jaunam žmogui. Mes, žmonės, jau taip sudaryti, kad tobulumo laipsnis, kurį teikiame savo darbams, daro įtakos visam mūsų gyvenimui. įpratimas prie rūpestingo ir tikslaus darbo stiprina mūsų dvasią ir tobulina charakterį. Daug jaunų žmonių svajoja atlikti ateityje didelių darbų, tačiau tik tas juos padaro, kas iš jaunystės įpranta sistemingai dirbti. Ne visi įstoję yra vie nodų gabumų ir ne vieno dai pasiruošę. Mes pasiryžę kiekvienam, kuris stengiasi rr daro pažangą, visokeriopai padėti, tačiau nesigailime ir nesigailėsime tinginių. Aukš. tai* kvalifikuoti, plačios eru dicijos, jaunatviškai ryžtingi, principingi, kokius jus įsi vaizduojame išeinant į gyve nimą iš mūsų Alma Mater, esate laukiami kiekviename kolektyve. Universiteto rėk. toratas, dėstytojai, visas mū sų kolektyvas dės daug pa stangų, kad būtent tokiais jūs čia bręstumėte. Tikime jūsų jaunatviška energija, iš tverme, sąžiningumu. Sėk mės visiems naujuosiuose mokslo metuose. Pirmakursius sveikina Uni versiteto komjaunimo komi, teto sekretorius S. Imbrasas. Su trečiojo semestro saulės ir vėjų nugairinta vėliava žengia link scenos būriai uniformuotų studentų. Res. publikos studentų statybinių būrių atstovai iškalbingai ra portavo, kiek ko padarę. Ne atsiliko ir išvažiuojamieji būriai — gyrėsi, kiek baltų mūrų pastatė. Šiemet trečio jo semestro auditorijose dir bo ir ilsėjosi 27 būriai — apie tūkstantį Universite to studentų. Buvo suorga nizuota 13 išvažiuojamųjų būrių į įvairias Tarybų Są jungos vietas ir užsienio so cialistines šalis — VDR, CSSR, LLR. Atlikta darbų daugiau kaip už 1 mln. rub. lių. Studentų darbas įsiliejo į visos respublikos darbą, garbingai pažymint Pergalės trisdešimtmetį, pasitinkant partijos XXV suvažiavimą. Po oficialiosios dalies įvy. ko Universiteto centrinių meno saviveiklos kolektyvų koncertas. Susirinkusieji ma tė Akademinio choro, dainų ir šokių ansamblio, kaimo kapelos pasirodymą.
„UNIVERSITETAS XXI AMŽIUJE“ Jau rašėme, kad rugpiūčlo 19—25 d. Maskvoje vyko Tarptautinės universitetų asociacijos, jungiančios apie 700 aukštųjų mokyklų, VI generalinė konferencija. Mūsų universitetas j šią organizaciją priimtas praėjusiais metais. VI generalinėje konferencijoje dalyvavo 1300 delegatų iš 84 šalių. Mūsų universitetui atstovavo Rektorius prof. dr. J. Kubilius, Teisės fakulteto dekanas prof. P. K'"*’ ir Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius. Apie konferencijos darbą paprašėme papasakoti docen tą K. Sinkevičių: — Šios konferencijos pagrindinė tema — „Universitetas XXI amžiuje“. Konferencijoje nagrinėti klausimai yra la bai aktualūs. Posėdžiuose buvo akcentuotos kelias proble mos. Bene didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokymui. Šių laikų maksilas vystosi taip greit, kad neįmanoma stu dentui duoti tas žinias, kuriomis jis galėtų naudotis gyvenimą. Baigus universitetą, jam reikia visą laiką S1’ Įimti savo žinias, kad neatsilikus nuo mokslo pažangos Todėl buvo kalbama apie tai, kad studijų metais studentui reikia duoti tik fundamentalias, kitaip sakant, „karkasines žinias, kuriomis remdamasis jis galėtų tobulintis savaran kiškai. Su tuo susijęs ir ateities universitetų mokys10 planas. Siūlyta atsisakyti nuo siauros specializacijos u praktinių dalykų plataus dėstymo, o visą dėmesį skirt1 kaip tik fundamentaliems mokslams. Daugelis savo pranešimuose kalbėjo, kad universitetu galėtų padėti kelti kvalifikaciją ir baigusiems jį. Viena’ pagrindinių ateities aukštųjų mokyklų uždavinių — išmo kyti studentą kryptingai savarankiškai lavintis ir dirbu baigus studijas. Konferencija praėjo labai sklandžiai. Prie to prisidei0 jos organizatoriai. Didelį dėmesį jos darbui skyrė partil05 ir vyriausybės vadovai. Su dideliu entuziazmu delegs“ sutiko TSKP CK Generalinio sekretoriaus L. Brežnevo svekinimo laišką konferencijos dalyviams. " Vaisingas VI generalinės konferencijos darbas b3’? vyriausybiniu priėmimu Kremliuje. § uSKA-
SOCIOLOGAI EKSPEDICIJOJE
KRAŠTOTYRININKŲ VADOVAI APTARIA SURINKTĄ MEDŽIAGĄ, k kairės — letuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinis bendradarbis K. Eigminas, Istorijos fak. į į. stud. V. Bieliūnaltė, Baltų filologijos katedros docentas A. Girdenis, ekspedicijos jdovas Ekonominės kibernetikos katedros vyr. dėst. V. Mačiekus, sociologinių tyrimų įboratorijos darbuotoja A. Vosyliūtė.
KOVŲ PUSLAPIAI
Kiekviena kraštotyros kom pleksinė ekspedicija — savo, tiškas mūsų klubo veiklos patikrinimas. Džiugu, kai jose dalyvauja daug aktyvių kraštotyrininkų ne tik iš Universiteto, bet ir iš kitų miesto aukštųjų mokyklų bei įstaigų. Šiemet dalyvių skai čius šoktelėjo vos ne dvigu bai — 153 kraštotyrininkai. Didžiausias būrys — mūsiš kių: 103 studentai, 7 dėstyto, jai ir 1 mokslinės bibliote kos darbuotojas. Daugiausia turėjome filologų — 33 ir istorikų — 27 kraštotyrinin kus. Mums daug padėjo 14 Dailės instituto antrakursių. Šios ekspedicijos rezulta tus galime vertinti kur kas geriau, negu ankstesniųjų. Daugelis grupių turėjo kvali fikuotus vadovus ir patarė jus. Daug padėjo studentams LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros, Kalbotyros, Istorijos, Ekonomikos, Pa. miniklų konservavimo institu tų darbuotojai. Jau antri me. tai mūsų ekspedicijose da lyvauja Žeimelio vidurinės mokyklos mokytojas J. Šliavas, šiaurės Lietuvos krašto, tyros specialistas. Geros nuotaikos irgi nestokojom. Būdavo, pareini, su koręs per dieną bene 20 km (o kartais ir daugiau), bet vis tiek linksma — kai
muose tave maloniai sutin ka ir pavaišina. Nemažą der lių anketų’ surinko sociologų grupė (vadovė — Universite to sociologinių tyrimų labo ratorijos darbuotoja A. Vo syliūtė), daug naujo sužino jo tiek iš žilos Žagarės seno vės, tiek iš artimesnių laiku istorikai (vadovas — IV k. istorikas A. Kšenavičius). Ne
Žagarės krašte apsilankiu. am tikram kraštotyrininkui įtų neatleistina nepasidomėjos kovų prieš socialinę — lonominę bei nacionalinę riespaudą istorija. Vietos kraštotyrininkai dolisi Žagarės istorija ir turi įrašę vertingų prisiminimų, oriais noriai pasidalijo su lumis. Įvairūs dokumentai, prisiminimai yra nonių raibus praeities liudininkai. ie kalba apie tai, kad viso lūsų krašto gyvenimas vi. uamet rasdavo atgarsius ža. ariečių tarpe. Čia buvo ak liai prisidėta prie 1769 m. tik darbo žmonių kova, Ko. 1863 m. sukilimų. Įdomu munistų partijos ir komjauni ri, kad čia jau 1863 m. domo veikla, ne tik švietimo umentai buvo rašomi lietuir kultūros vystymas.s iki šių nų kalba. dienų rūpėjo studentams. Do Žagarės apylinkių valstiemėjomės ir dabartimi. Dirbo iai nuomininkai aktyviai savarankiška kolūkių istoriirotestavo prieš grafo Nakų-ekonomistų grupė, kuriai yškir.o sauvalę — uždaryti vadovavo FAF dėstytoja S. enąjį vieškelį. Valdžia, paŽvingilaitė. Vienas svarbiau lūgusi tolesnių neramumų, sių įrodymų apie kolūkių uvo priversta vieškelį grą. vystymąsi, augimą — eko inti valstiečiams. 1905— nominiai rodikliai. Užpildę 90? m. revoliucijos metu 240 lentelių (apie 10000 ro Žagarės darbo žmonės pašalidiklių) ir surinktą medžiagą io carinę valsčiaus valdybą elektroninių skaičiavimo ma r išrinko naują. Buvo reikašinų pagalba apdoroję, eko aujama konfiskuoti dvaro nomistai tikisi surasti daug jemes Iš valstiečių ir kaimo įdomaus. arguamenės iškilo daug ga. lių organizatorių — Stepolas ir Jonas Dantos, I. Ske ls, K. Andriukaitis. Žagarie!ių kovai pritarė ir ja domėosi V. Kapsukas. Nepataikavo žmonės ir Ežeriniams okupantams: slėiė nuo jų grūdus, gadino iarbo įrankius. .Auroros" salvių atbalsis letruko pasiekti ir Žagarę, lova ypač suaktyvėjo 1918 o. pabaigoje ir 1919 m. pra šioje. Kuriant tarybas vieto. «, aktyviai dalyvavo K. Di. •Žiulis, J. Kurtkus. .. Spalio lašėtą sėklą puoselėjo žagaiečiai — LKP pogrindinės :uopelės narys J. Marcinkus, nmjaunuolė A. Sniukštienė. 1940 m. atkūrus Tarybų aidžią Lietuvoje, žagarieiams, kaip ir visiems krašto arbo žmonėms, prasidėjo upinos rūpesčių ir darbų ienos. Į naujo gyvenimo ‘atybą aktyviai įsijungė M. aažeiką, J. Kavaliauskas ir augelis kitų. Nemažai žagariečių Diz‘ojo Tėvynės karo metais ovojo Tarybinės Armijos ®giniuose. Apylinkėje veie tarybinių žvalgų grupė. '944 m. vasarą, išvadavus a?arę,.. žmonės vėl galėjo ųzti prie laimingo ir kūry■ngo gyvenimo, laikas darė įvairias pataiis ir mokyklos programose, 'okinių socialinėje sudėtyje, eitėsi mokymo kryptingulas> mokyklos materialinė Mes rinkome medžiagą Pie Žagarėje veikusias rusų, Prie magnetofono L. Gailiūnaitė ir Stungių km. gyven ' vi4 ir žydų mokyklas ir, abejo, vidurinės mokyk- tojas A. Norkus. Jie Įrašo liaudies šokių melodijas (vir . neseniai persikėlusios į šuje). aujas modernias patalpas, ,loriją. Išleistuvių dieną su Žagarės miesto etnografiniu anA. KSENAVlClUS sambliu (dešinėje). IF IV k. studentas
Kraštotyros ekspedicijos su teikia gerą bazę sociologi niams tyrimams, konkrečiai — kaimo sociologijai, kuri, beje, retai reprezentuojama. Savo ruožtu, papildydama sa vo sferą sociologiniais tyri mais, kraštotyra praturtėja šiuolaikinių socialinių proce sų bei reiškinių pažinimu. Sociologai savo tyrimais stengėsi pateikti Žagarės apylinkės sociologinį vaizdą bei atskirų socialinių grupių — jaunimo, dirbančiųjų, pa gyvenusio amžiaus žmonių — probleminę analizę. Tyri mo programoje sociografinį vaizdą sudarė tokie elemen tai, kaip apylinkės gyventojų socialinė — demografinė cha
rakteristika, pasiskirstymai pagal amžių, užsiėmimus, šei. mos dydį, išsilavinimą ir kt., kai kurių socialinių instituci jų (kultūros, sveikatos ir kt.) sociologinė analizė. Šiam tikslui buvo renkama oficiali įvairių įstaigų medžiaga. Kitą tyrimo dalį sudaro probleminė kai kurių sociali nių grupių analizė; pagrindi nis čia naudotas metodas bu vo anketinė apklausa. Proble mų, liečiamų apklausos la puose, pasirinkimą apsprendė procesai, vykstantys kaimo gyvenime, jų visuomeninis svarbumas (pvz., jaunimo po. žiūris į kaimo gyvenimo bū dą, vertybinės kaimo žmo nių orientacijos, gamybinis,
socialinis aktyvumas, šeimos narių buitinės sąlygos bei laisvalaikio formos, pagyve. nusio amžiaus žmonių ekono. minis, dvasinis aktyvumas bei savarankiškumas, požiū riai į religiją ir t. t.). Grupėje dirbo 28 studen tai, ypač atsakingai — Dalbokaitė, Liaubaitė (pram. plan. II k.), Močiekutė (Fil. F III k.), Gailiūnaitė (V k. psicho logė) ir kt. Darbo pobūdis (ypač interviu) vienokiu ar kitokiu aspektu ugdė studentų asmenybės aktyvumą, plėtė jų realybės pažinimą. A. VOSYLIŪTE sociologinių tyrimų laboratorijos vyr. moksl. bendradarbė
Didelis būrys — 22 kraš totyrininkai _ etnografai su vadove trečiakurse istorike V. Bieliūnaite ir konsultantu J. Sliavu domėjosi viskuo: senaisiais verslais, liaudies architektūra, medicina, peda gogika, darbo bei švenčių papročiais, meteorologija, netgi matematikos taikymu kaime bei gyventojų mate
to mokslinio bendradarbio K. Eigmino, aspiranto K. Garšvos, pasitelkusi lituanis tus, atliekančius dialektologinę praktiką, atliko įspūdingą darbą: surinko 3600 Žagarės tarmės žodžių Lietuvių kai. bos žodynui, 1865 vietovar džius. Kad į ekspedicijos pa baigą, besižavėdami žiemga lių kalbos palikimu, kai ku rie iš jų ir patys ėmė kar tas nuo karto „šlekiuoti" — nieko nuostabaus: ar tai juo kas įrašyti, iššifruoti ir dar sutranskribuoti 6,5 km mag netofono juostos? O tautosakininkai dar ge riau — 16 km privyniojo. Žinoma, jų grupė didesnė buvo — 33 žmonės. Dainų ir instrumentinės muzikos rin kėjams vadovavo konserva torijos vyr. dėstytoja L. Burk, šaitienė, pasakojamosios tau tosakos — Fizikos fakultete laborantas R. Pranaitis ir penktakursė lituanistė G. Meilutytė. Kartais abiejų grupių atstovai susidurdavo ant vie nos trobos slenksčio, bet nu skriausti neliko nė vieni: 1050 dainų, 340 pasakų, sak mių, 600 smulkiosios tauto sakos vienetų, 50 instrumen tinės muzikos melodijų. Žagarės papuošalas — gar. susis grafo Naryškino parkas — priviliojo ir landšaftininkus. Kartu buvo rinkta me-
džiaga apie sodybų darželius, gyvenviečių apželdinimą. Ne tik pavieniui ar grupe, lėmis keliavo kraštotyrinin kai po Žagarės ąnylinkes. Ne vienas vakaras gegužinė se praleistas, didžiuliame bū ryje besiklausant Žagarės istorijos, šešioliktosios Lietuviškosįgs divizijos kovotojo J. Pugačiausko prisimini mų. . . Kraštotyrininkams daug pa. dėjo LTSR Paminklų apsau gos ir kraštotyros draugijos Joniškio skyriaus tarybos pirmininkas G. Samuliams, partijos rajono komiteto sek. retorė E. Sniukaitė, Žagarės miesto bei apylinkės DŽDT vykdomieji komitetai, pagal binės mokyklos — internato, kur buvome apsistoję, direk torius A. Gilys, vietos kraš. totyrininkai. Labai esame dėkingi ir ūkių vadovams, kurie pačiu darbymečiu, ne pamiršo žodžiu kitu „užtarti dykaduonius". Ilgai mūsų tautosakininkės atsimins se nutę iš „Tarybų Lietuvos" kolūkio: — Ir ūpo inėr... Tikrai nedainuočiau.. . Ale pirmininkas sakė, kad jūsų, vaikeliai, darbas labai svarbus...
KRAŠTOTYRININKŲ VASAROS DARBAI matinėmis žiniomis. Nenuo bodžiavo čia nei medikai, nei teisininkai, nei matemati kai. .. Kiekvienas domėjosi savo pasirinkta sritimi, bet kur čia iškęsi nepavartęs drobių kraitinėje skrynioje, nepasigrožėjęs dailiai išpiaustinėta rankšluostine. Ne vienas taip ir grįždavo namo „ratuotas", Vertingiausius eksponatus atidavėme LTSR Istorijos ir etnografijos mu. ziejui. Nebe pirma ekspedicija vieni darbščiausių — kalbi ninkai. Grupė, vadovaujama doc. A. Girdenio, Lietuvių kalbos ir literatūros instiitu-
„...Viskas taip greit
II „vakaruška", t. y. pirmasis
Šitaip dažnai — Ir visada su nuostaba — pastebim, kai atsiųręžiam [ neseniai prabėgusias dienas, kurios, jei buvo turtingos darbų ir geros nuotaikos, Iš tikrųjų bėga, šmėkšteli mumyse ir dingsta, palikdamos tik kiekvienam savų, sunkiai apibendrinamų prisiminimų mozaiką. Šios laiškų nuotrupos, neišgalvotos ir nepadailintos, gal padės bent klek suturėti dalelę tos mozaikos blyksnių, leis bent pro plyšeli žvilgterėti į „neoficialią“, „privačią“ ekspedi cijos linksmybių (ir iš dalies darbų) kasdienybę.
75.VII1.1. Atsitrankėm apie pietus, dabar baigiam tvarkytis, Žmonių labai daug, visi laksto sušilę — vietų trūks, ta. Apsistojom pagalbinėj mokykloj — internate, Viskas gana panašu į pernai, Joniškėlio. Net ir laiptai ne kuo geresni. Kambariai di džiuliai — tikros salės. Ar
buvęs Žagarėj? Miestukas gan simpatingas, kiek spėjom pasižvalgyti. 75.VII1.2. 19 vai. parėjom iš kaimo. Pirmoji darbo diena. Žmonės kratosi, dainų sakosi nemo ką arba dainuoja romansiukus. 75.VIII.5.
Sekmadieni
G. KADŽYTĖ TV k. žurnalistė
buvo pirmoji
vakaras su muzika, dainom, šokiais. Atvažiavo Bonifacas, Kasparas, Garšva, Girdenis, Eigminas — „senoji gvardi ja". Žmonių baisiai daug, daugiausia moteriškos. Na, bet Daukšiuose prisidūkom vis, vien. Sukvietėm anks čiau ten buvusį etnografinį ansambliuką. Susirinko jų ne kiek ten. Na, tada mes vie ni daugiausia dainavom, dar konservatoriečiai atskirai pa. sirodė (jų septyni — su dėstytoja). Apskritai, vakaras buvo šaunus. Bet jau vakar — neduok dievulėliau! .. Mat, iš Dauk šių parsiradam trečios pra džioj, kol sugulėm — trys. Penktą prikėlė — valgyklom budėti. Gali įsivaizduoti, (Nukelta Į 4 psl.)
Mes — studentai dainorėliai, kinimo žodžiais po mėnesio mūsų kolektyvas — Lietuvos Žeme, būk sveiką, gyva. . . saviveiklos ansamblių abso Su šia daina Universiteto liutus nugalėtojas — išvažia nusipelnęs liaudies dainų ir vo į Maskvą. Jam teko gar. šokių ansamblis, vadovauja bė dalyvauti Tarptautinės mas V. Aleksandravičiaus, universiteitų asociacijos VI konferencijos pasirodė scenoje atmintiną generalinės liepos 10-ą — Dainų šventės sveikinimo koncerte, į kurį konkurso dieną. Su šiais svei. buvo sukviesti geriausi visų
sąjunginių respublikų univer sitetų saviveiklos kolekty vai. Jau pirmą dieną išaiškėjo — dalyvaut teks ne viena me, o trijuose koncertuose. Antras — orkestrų pasirody mas, trečias — aptarnaujan čiam konferencijos dalyvius personalui, vertėjams, Mask
vos centrinei televizijai ir kino kronikai. Vakare — dar viena staig. mena. Repeticijoje vyriausia. sis režisierius, peržiūrėjęs mūsų dešimtminutinę programą, paprašė orkestro: — Pagrakit dar ką nors iš savo repertuaro. Taip jam patiko mūsų lie-
Ansambliui plojo Maskvos svečiai tuviška muzika, tas studen tiškas užsidegimas, su kuriuo ansambliečiai išėjo j sceną. Kanklės pagrojo. — O dar? Teko orkestrui prisiminti ir Dainų šventėje atliktą uver tiūrą. Taigi antrame ir tre čiame koncerte mūsų an samblio programa buvo pra tęsta, mums patiems nesiti kint, ilgiau, negu reikėjo įprastiniam universitetų sa viveiklos pasirodymui. Netrukus ir patys turėjome
progos pamatyti kitų kolek. vyriškį: — Oh, that’s wonderfj tyvų pasirodymus. Gruzijos Azerbaidžano, Kazachijos, Jau užkulisiuose n.J Tadžikijos, Estijos, Latvijos, čiai organizatoriai sutiko] Moldavijos, Leningrado, čia šypsena, rankas tik J Maskvos, Baltarusijos, Ukrai. džia dėkodami. „Nu Pj nos ir dar kitų respublikų slov niet". Ir visi kaip] universitetų saviveikla atve- nas, tiek organizatoriai, I žė tai, ką turėjo geriausio kitų kolektyvų vadovą; I ir, kaip užsieniečiai svečiai vėjosi aukšta scenine I mėgsta kartot, — efektin- mo kultūra. Na, o patys I ferencijos dalyviai, kurie] giausio. Svarbiausioji mūsų misijos tė lietuvišką ansamblį J diena. Koncertas! Prieš mus kartą, vis kartojo: „Vien] jau nemaža kolektyvų pasi. perskaityti apie jūsų rodė scenoje. dymus presoje, kita — į — You are greated by the akimis pamatyti". Didžiai students of Vilnius Universi- susižavėjimas lydėjo J ty! — sveikinimai nuo Vil numylėtinę „Paskutinę ] niaus universiteto studentų! ką" (choreografija E. M0J Ir užitraukėm dainą, ansi- nienės). DniepropetroJ sukam smagiai, kaip toj stu universiteto studentai ir I dentiškoj dainoj sakoma. dovai atsiliepė: „Malonų I Žiūrovai nenori paleist, bi- tyti lietuvišką ansamblį 1 suoja. Dar kartą „Paskutinė noie. Tiesiog negalimai polka" — ratu! Ir išeinam j miai be jaudinimosi žiūrė] žiūrovus: uždegantį^ jūsų pasirody] Dainom tegul skamba Rodos, jūs susiliejate pi Studentiškos jaunystės su šokiu, su daina. Ypačl dienos, vi jūsų lietuviško šokio ei Nutviekstos ryto rausvų žarų, cionalumas, harmonija. 1 Už taiką, draugystę rėtųsi jus pamatyti DnieJ Mes stojame visi kaip petrovske ir dar arčiau] vienas. sipažinti su ansamblio dl Žemėj gana karų! viais". Praeinant salėje pro žiūro Paskutiniame kone] vus, išgirdau netyčia — ro Maskvos televizija pareit dos, dėmesio nekreipiau, tik kad specialiai atvažiuos dabar gal ir prisiminiau — Vilnių filmuoti mūsų imi] kraštutinėje kėdėje sėdintį siteto liaudies dainų ir šq ansamblio. Negrįžom iš Maskvos dovanų. Ansamblis parsivežė d| šiltų kvietimų apsilankyti kituose respublikų univ] tetuose. Dabar ansaaJ spintą puoš dar vienas lomas — už dalyvavimą konferencijos koncerte, Tėjusiame, kaip ir pati W ferencija, didelės reikš] stiprinant draugystės ry tarp universitetų ir nleė tarptautinės universitetų ] ciacijos narių bendradart vimą. B. JANKAI ■■ kai V. LOBUS nu
ANSAMBLIS PRIIMA N'l JUS NARIUS. KVIEČIAI RUGSĖJO 5 IR 8 D. 19 V į AKTŲ SALĘ (ClURLION 21)
„...Viskas taip greit... (Atkelta iš 3 psl.) kaip kėlėmės... Visą mielą dienelę — vėl ant kojų. Taip antros ir trečios — pusvalan dis poilsio. Taip nusivarėm, kaip niekad gyvenime (ne miegoję, po šokių, tokiam karšty). O kaištis valgykloj — geresnio nebesugalvosi! Girdenis sako: „Kad ir pek loj kažin ar beblogiau. ..“ (dujų nėra, viskas ant viryklos). Vakare (sugulėm vėl tik 24 vai.) jau jaučiu, kad vaikštau nebe kojom, o kažkokiais kojokais. Ma niau, kelias dienas neatsisto siu. Bet nieko. Šiandien vėl sukorėm 9 km — beveik ne besijaučia. Didelis šiemet kalbininkų būrys. Zagariečių tarmė 'la bai įdomi. Kirčiuoja aiškiai žemaitiškai, daugybė pane vėžiečių ir vakariečių ypa tybių. Dar priedo jie šlekiai: taria tairpinį taip š ir s gar są. 75.VHI.7. Vargiai einasi rašyt. Mat, -sėdžiu kambary, kur mūsų net septyniolika lovose ir dar Danguolė po lova (jos cha rakteris vis dar jogiškas). Geriau kokią ištraukėlę iš mūsų dienoraščio: „— Padainuokit, močiute, padainuokit... — Tai kad sarmata, vai kiukai. — Tada mes jums padai nuosim! „Gaspadyne šių namelių,
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Pasigailėk ant svetelių: Duok duok tą sūrį.. Senutė pašiurpsta: — Tik pienulio teturiu. .. Ar mėgstat? .." Ir taip toliau, ir panašiai... Mačiekus per visuotinį susi rinkimą net prašė surimtinti dienoraštį ir atspindėti visą mūsų ekonominį, socialinį ir mokslinį gyvenimą. Jis, va. dovas, šiemet baigia nusi. lakstyti. Vis dėlto, pusantro šimto — nemažai. Tik spėk kiaules pirkti. O virtuvė kaskart vis išradingesnė... 75.VIII.7. Šiandien su Danute vėl su korėm po 12 km į abi pu ses. Užrašėm 12 dainų, bet neblogų — klasikinių, tradi. cinių. Pagal čionykštį matą — tai jau nemažai. Joniškė lyje nepalyginamai daugiau dainuodavo, ir tai dejuodavom. Čia gi paprasčiausiai sako: nemokam. Ir tikrai ne moka. Kiek klausinėjam „Li nelio" ar „Valio, dalgeli" — niekas nežino arba: „Dainuo davom, bet jau nieko ne beprisimenu". Tad mūsų juosta daugiausia prirašyta pasakų, nutikimų apie vai duoklius ir aitvarus, ir įdomu — beveik vien vyriški 'bal sai. Vyrai čia sukalbames ni. . . Daug geriau, negu per nai, čia sekasi kitu atžvil giu: retai kada tesugrįžtam tuščiom .rankom: kiekvieną dieną kambaryje privilkta obuolių, aguikų, net naminės duonos.
KAINA 2 KAP.
75.VIIi.12. Buvo jau kelios vakaronės: Daukšiuose, Stungiuose, Ža garėje, Žirgyne. Šiandien paskutinė — Martiniškiuose. Baisiai smagu buvo Stungiuo se: kiek obuolių, medaus, bandelių! Patys stungiečiai šauniai dainavo. 75.Vin.13. Ekspedicija eina į pabaigą. Apsipratom, įsivažiavom — viskas gerai. Kad ir daugiau buvo nesklandumų, negu pernai, bet ramuvietiški su siėjimai lieka ramuvietiškais: su savo tradicinėm linksmy bėm ir gera tarpusavio at. mosfera. Tik Mačiekaus kiek gaila: jis, žmogus, viską taip ima į širdį. Tetenka jam miegoti — po 2—3 valan das. .. Ruošėme vakaronę Žaga rėj. Centre — turi būti pati šauniausia! Apie 19 vai. mū sų kieme stovėjo karieta. Jei matytum, koks šaunus vaizdas! Dailiokai (t. y. Dai lės instituto studentai) api paišė karietą spalvingiausiais piešiniais ir šūkiais, kvie čiančiais vakaronėm Susėdo mūsų mergaitės tautiniais drabužiais, muzikantai, apsi. kabinėję balionais ir barankom, ir — dui po miestelį! Viduryje — Girdenis savo balsu šaukia: „Ateikit, atei kit visi!" — kad net kitoj miestelio pusėj girdėti. Mies. to vaikai patenkinti bindzena iš paskos ir gaudo saldai nius. O koks žirgas! Tikrai kaip iš pasakos (visa tai pa rūpino žirgynas). Žodžių, pui kiausia pradžia. Bet reikia pradėt vakaronę — nėra kam
grot armonika: „veteranai" — Valiaus vestuvėse. Iki paskutinės minutės laukėm Regimanto — gal gris. .. Ką gi, Mačiekus pradėjo. Ėmėm dainuot — neskamba. Viena mergaičiukė užgrojo akordeo nu polką su ragučiais — nėr kam vedžioti Puolė gelbėt Girdenis — šiam sekėsi, su prantama. .. Įsisiūbavom.. . Per vieną susirinkimą Ma čiekus pasakė, kad praėję metai ir ekspedicijos buvo daugiau linksmybių, agitaci nio pobūdžio. „Šiuos metus reikia paskelbti darbo me tais!" — toks devizas. Tai ir dirbam. Šiom die nom — namie, šifruojam. 75.VIII.15. Vėl namuose. Kiek čia ta Žagarė — apie pietus ir pa. sirodėm. Vakar — pabaigtuvės. Šau nios. Ir vadovai patenkinti. Mačiekus kalbėdamas pasa kė, kad padaryta daugiau, nei kitose ekspedicijose. Mi nėjo visokeriopą visų ims. tancijų pagalbą. Ypač paten kintas Girdenis. Negali atsi džiaugti savo vaikais: labai jau gerai dirbo kalbininkai. Gražina minėjo, kad iš viso užrašyta apie 1000 vienetų
tautosakos: daugiausia viso kių pasakojimų apie vel nius, vaiduoklius, ugneles, daug pasakų, mįslių (apie 300), dainų mažiau. Buvo suruošti Kraštotyros Bernelio ir Kraštotyros Mer gelės rinkimai. Visi ant la pukų rašėm labiausiai tam tinkantį kandidatą. Žinai, kas nugalėjo? I turo vyrai: 1 vieta — Kaziukui Eigminui, 2 — Joniui iš Konservatori. jos, 3 — Juozui Pabrėžai (gal ir pažįsti, lituanistas); merginos: 1 vieta — Živilei, 2 — Irenai (buvo virėja, ekonomistė), 3 — Gražinai Meilutytei. II ture visom po rom reikėjo šokti valsą. Nu galėjo Gražina ir Juozas. Jiems ir užrišo tokias spal vingas juostas: „Kraštotyros mergelė" ir „Kraštotyros bernelis". Žodžiu — daug juoko, dai nų, šokių, dūkimo. Rytą Gy tis visus su vandeniu šiaip taip prikėlė. Siunčiu joniškiečių rajoni nį laikraštį, kur rašo apie mus. Ten pasiskaitysi rimtes nių dalykų. .. .Vasaros jau nebėr, vėl reikės prie knygų. Viskas taip greit...
Pirmakursi, tu sužinojai tik nedidelę dalį Universiteto kraštotyros klubo veiklos. Sužinojai tik apie mūsų rim čiausią vasaros darbą. Apie mūsų šiokiadienius, linksmas vakarones, susitikimus su garsiais respublikos ir miesto žmonėmis, apie išvykas į Dzūkiją ir kitus Lietuvos kam pelius tu galėsi sužinoti apsilankęs penktadieni (rugsėjo 5 d.) filologijos fakulteto 92 aud. Renkamės 20 valanda. čia tu galėsi pasiklausyti ekspedicijos linksmosios da lies — dienoraščio, liaudies dainų ir pats kartu padai nuoti, gal Ir polkutę tryptelsim... Ko gero tau patiks, ir tu panorėsi būti įšventintas mū sų klubo nariu. Kviečiame!
PASALINU NEPAŽANGOS STUDENTAI Matematikos Ir mechanU fakulteto I k. stud. G. monaitė ir R. Gontoa nik k. stud. V. Stecenko, Fizikos fakulteto I k. i dentai A. Šlepkauskas ir Stankevičiūtė, Finansų ir apskaitos fal teto I k. stud. N.' Jurtjilal V. Sturlis ir J. Mlkutait II k. stud. V. Valiukas, Teisės fakulteto I k. st V. Poliakovas, Pramonės ekonomikos kulteto I k. stud. L. Vėže III k. stud. V. Rutkauskas Filologijos fakulteto D stud. V. Žemgulytė, IBI stud. J. Škimelytė.
DĖMESIO! Rugsėjo 10 d. įvyks stua tų profsąjungas komiteto sėdįs. Kviečiami di!yv4 bendrabučių tarybų ir fiS tetų profbiurų pinniniM revizinė komisija, visų sfl to-sveikatingumo stovjn viršininkai. Prekybos fakulteto k. stud. Laimutę SUTKU TĘ dėl sesučių mirte nuoširdžiai užjaučia 1 liūdi kurso draugai I kuratorius.
Giliai užjaučiame dėsb toją Bronislavą MATUI-"1 TYTĘ dėl tėvelio mirtie1.
Universiteto kraštotyros klubo „Ramuva" valdyba
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25804, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 2200 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 14920 Užs. Nr. 2721
Vokiečių filoloqi]« katedn
REDAKT01 ALGIS KV