visų
Salių
proletarai, vienykitesi
|r Eina nuo 1950 I 1968 m. I I spalis I 4 d.
I I I II VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Fakultetuose illlllllllllllllllllllllllllliuilliuillllli
prasidėjo llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
komjaunimo iiiiiiuiuiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiit
organizacijų iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
ataskaitinėsilllllllllllllllllllllllllllllliuillllllllll
rinkiminės iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
konferencijos iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiui
Sekmadienį, rugsėjo 29 d., įvyko Matematikos ir mechanikos fakulteto III ataskaitinė-rinkiminė kom jaunimo organizacijos konferencija. Ataskaitinį pranešimą padarė buvęs sekretorius J. Baltrušaitis. Išrinktas naujas kom jaunimo komitetas. Jam vadovauja IV k. studentas Antanas Apynis.
Pirminių Teisės fak. komjaunimo organizacijų 184 delegatai buvo pasiųsti į rinkiminį-ataskaitinį fa kulteto susirinkimą. Biuro ataskaitinį pranešimą skai tė R. Valentukevlčius. Ir šiemet komjaunuoliai sekretoriaus pareigas pati kėjo Romui.
penktadienis
Nr. 26 (649)
t f L
Kaina 2 kp. AA/V
I | I Į j i I i I I I I Į Į I j
m.
ŽVMV
<
Matematikų problemos Kiekvieną dieną matemati kai renkasi J savo Didžiąją auditoriją, klausosi paskaitų ir rašo ilgas formules. Kiekvieną dieną jie sužino daug paslap čių, suprantamų tik jiems. Juk paprastai paslaptys atsisklei džia tik tiems, kurie ieško. Bet negalima gyventi siau rame savo specialybės, savo interesų rate. Negalima atsi riboti nuo veržlaus gyvenimo, nuo jo problemų. Apie tai ir dar apie daug ką kalbėjo praėjusį sekmadienį matemati kai, susirinkę į savo Didžiąją auditoriją, į trečiąją komjau nimo organizacijos ataskaiti nę-rinkiminę konferenciją. Komjaunimo organizacijos sekretorius Julius Baltrušaitis ataskaitiniame pranešime pa žymėjo, jog fakulteto kom jaunuolių rankomis padaryta daug gerų darbų. Fakulteto sportininkai iškovojo pirmąją vietą Universiteto spartakia doje, gerai padirbėjo matema tikai darbo ir poilsio stovyk loje „Jaunystė". Už geriausią darbo ir poilsio stovyklų or ganizavimą fakultetui įteikta pereinamoji taurė. Grupėse pravesta eilė įdomių renginių. Daug problemų buvo spren džiama Matematikos ir me chanikos fakulteto komjauni mo organizacijoje praėjusiais mokslo metais. Bet ar visas jas pasisekė gerai išspręsti, ar viskas gerai padaryta? Sunku trumpai atsakyti, todėl geriau, kaip ir dera matematikams, panagrinėkime viską iš eilės. Pradėkime nuo mokslų. Yra pas mus daug gabių ir gerai besimokančių studentų, kurie sugeba suderinti studijas su visuomeniniu darbu. Jie su spėja visur. Bet ką daryti su skolininkais? Retas iš jų užim tas visuomenine veiklą ar ki tokiais darbais, kurie (darykim prielaidą) trukdytų geram mokymuisi. Gal nesugeba, o gal tingi? Akademinė komi sija svarstė skolininkus, aiški no, įtikinėjo, rašė tėvams laiškus. Dirbo, žinoma ir de
Su Algiu Bakanu ir Virginijum Gabaliu, trečiakursiais teisininkais, aš visą mėnesį kartu praleidau prie Baltijos jūros, vokiečių vadinamos Ostsė, — Vokietijos Demokrati nėje Respublikoje. Iki tol aš jų nepažinojau, ir dabar aš dė koju aplinkybėms, kurios mane atvedė į „Vilniaus" būrį: čia aš susiradau daug naujų draugų, kurie, anot vieno ra šytojo. yra didžiausia malonė, kokios žmogus gali laukti iš likimo. Vokietijoje mes ne tik betonavome, mokėmės vo kiečių studentų dainų, bet ir dalinomės atsivežtais laši niais. . . O neseniai man buvo malonu vėl susitikti Algį ir Virgi nijų. Šįkart Teisės fakulteto komjaunimo ataskaitiniamerinkiminiame susirinkime. Į didelę amfiteatrinę auditoriją susirinko daugiau kaip pusantro šimto delegatų. Dalyvavi mas jų atvirame, savikritiškame pokalbyje man buvo džiu gus susitikimas. Praėjusiais metais į Teisės fak. komjaunimo biurą buvo išrinkti septyni studentai. Kiekvienam iš jų buvo duotas atskiras darbo baras. „Žinoma, toks pasiskirstymas pareigomis yra gana forma lus dalykas, nes „grynas" pareigų ratas yra neįmanomas, — pastebėjo ataskaitiniame pranešime buvęs sekretorius R. Valentukevičius. — Mes dirbome visi kartu, visur turėjo me savo nuomonę ir ją gynėme". Fakulteto biuras savo darbe rėmėsi geriausiais fakulte to komjaunuoliais. Geru žodžiu sekretorius paminėjo antra kursius Trakaitę ir Balčiūną, trečiakursę Varšinskaitę, ketvirtakursius Gudyną, Bakšinskaitę, Vaišvilą ir kt. Fakultete vis pcpuliaresni tampa akademiniai vakarai, kurie rengiami semestrui pasibaigus. Artėjant Spalio revo liucijos 50-mečiui, kursuose vykdavo pokalbiai, susitikimai
kanatas. Bet paskutinės sesi jos rezultatai nedžiugina: 87 studentai ligi šiol nesugebėjo išlaikyti visų egzaminų. Išva dą galima padaryti tik vieną: aiškiai nepatenkinamai dirbo akademinė komisija, kuri bu vo sudaryta prie studentų profsąjungos biuro. Nebuvo reikiamų ryšių nei su komjau nimo komitetu, nei su deka natu, nei su dėstytojais. O ir komjaunimo komiteto pagirti negalima. Egzistuoja mūsų fakultete ir SMD. Egzistuoja ir, deja, tik tiek. Studentai skaito moksli nius pranešimus konferencijo se, bet tai dažniausiai kursi niai arba diplominiai jų dar bai. Nėra vadovų, kurie galė tų suburti studentus moksli niam darbui. O gal turėtų šio je organizacijoje dirbti dėsty tojai visuomeniniais pagrin dais? Juk tik gerai organi zuota SMD veikla gali būti jų ramsčiu ruošiant aukštos kva lifikacijos specialistus. Nors darbo ir poilsio sto vyklų organizavime pasiekta neblogų rezultatų, palyginus su kitais fakultetais, bet ata skaitiniame pranešime ir pa sisakymuose buvo plačiai na grinėjami sunkumai, kurie iš kyla jas organizuojant. Visų pirma kai kurių studentų abejingumas ir nenoras vykti į šias stovyklas. Buvo padary ta šiais metais ir klaidų, per skirstant grupes pamainomis Pavyzdžiui, antroje pamainoje dirbo vien pirmakursiai. Prak tika parodė, kad taip daryti yra netikslinga, nes pirma kursiams nėra iš ko moky tis. Buvo paliestas ir kultūrinis studentų gyvenimas. Atskleis ti rimti trūkumai, ypač kultū ros klubo veikloje. Jau kelin ti metai iš eilės fakultetas Universiteto saviveiklos ap žiūrose aukščiau šeštos vie tos nepakyla. Fakultete apžiū rai buvo ruošiamasi tik pas kutinį mėnesį. Nors ir buvo organizuota keletas įdomių te-
matinių vakarų, bet tai tik lašas jūroje. Juk galima šešta dienio vakarus praleisti fakul tete organizuojamuose šokiuo se, ir nereikėtų tada „veržtis" į Aktų salę. Kultūros klubas neišsprendė fakulteto radiofikavimo klausimo, todėl „mu zikos problema" dažnai būna barjeru. Aišku, vien kultūros klubas to padaryti negali, rei kalinga dekanato ir profsąjun gos pagalba. Dauguma dele gatų sutiko su pranešėjo nuo mone, jog tikslingiau vietoj kultūros klubo organizuoti kultmasinį sektorių komjauni mo komitete. Suradus gerą or ganizatorių, kultūrinis studen tu gyvenimas gali pagyvėti, o meno saviveiklos apžiūrose fakultetas irgi gali pasirodyti geriau. Kad organizuotumas daug ką reiškia, aiškiai mato si iš fakulteto sportinių pasie kimų. Nemaža teko pasidar buoti fakulteto Sporto tarybai, organizuojant komandas vie noms ar kitoms varžyboms. Bet nebuvo nė vienų varžybų, kuriose nedalyvautų matema tikai. Gal būt, todėl matema tikai ir laimėjo. Daug klausimų matematikai sprendė, daug problemų kė lė. Bet tai dar nereiškia, jog galima užmigti ant laurų. Ir toliau reikia dirbti, nuosekliai analizuoti klaidas ir trūku mus, kelti aktualias studentų gyvenimo problemas ir spręs ti jas. A. KUPČINSKAS Ant. APYNIS
Rytas fakultete M. KURAIČIO nuotr.
B'illllllimillllllllilllllllilllllllllllllliiilllllllllllllllllllllliiiiiillllllllllllllllliiiiiiiilliiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiig
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJAI — PENKIASDE-1 |ŠIMT METŲ... GARBINGAS NENUILSTAMOS KOVOS IRI = ŽYGDARBIŲ KELIAS... | ŠĮ ŠVIESŲ GIMTADIENĮ SVEIKINAME SAVO VYRĖS-į iNIUOSIUS DRAUGUS — UNIVERSITETO KOMUNISTUS, = ĮLINKIME jiems daug KŪRYBINGŲ METŲ, PUIKIOS! I SVEIKATOS IR NEBLEST ANČIOS JAUNYSTES KARŠČIO. | įniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin^
Trys susitikimai su revoliucionieriais, akademinės grupės varžėsi dėl geriau sios vardo. Gerai dirbo kursų komjaunimo organizacijos. Susirinki mai buvo dalykiški, konkretūs. Fakultetas šefuoja Lenino raj. milicijos skyriaus vaikų kambarį. Dauguma šefų sako, kad darbas gana įdomus ir netgi teisininkui naudingas. Reikia palinkėti, kad ši graži iniciatyva būtų toliau skatinama, propaguojama. šią vasarą darbo ir poilsio stovyklose dalyvavo 67 fa kulteto studentai. Kalbėdamas apie praėjusią vasarą, R. Valentukevičius atkreipė dėmėsi į stovyklų organizavimą. Jo nuomone, darbo sutartis reikia sudarinėti tik su kol ūkiais (darbas tvarkomas žymiai ųeriau, buitinės sąlygos irgi geresnės), daugiau iniciatyvos duoti patiems fakulte tams (kur organizuoti stovyklas). Šiai minčiai pritarė ir kiti konferencijos dalyviai. Norėtųsi, kad j šiuos žodžius įsi klausytų ir aukštesnės instancijos. Ta proga šioks toks nu krypimas. Vienu metu mes nemaža kalbėjome apie „pasy vą“ ir „aktyvą“. Tačiau, atidžiau panagrinėjus šią proble mą, dažnai pasirodydavo, kad „pasyvumas“ — tai paslėptas poreikis aktyvumo, tik jau aukštesnės kokybės. Gyvenimas rodo, kad studentai noriai griebiasi darbo, kurio prasmė aiški, rezultatas konkretus. Tikroji studentų iniciatyva ir aistra reiškiasi kaip tik tokiuose darbuose. Geriausias to Įrodymas — turizmas, teatrinė studija.
Klysti — žmogiška. O — neklysti? Kaip teisingai paste bėjo susirinkime kalbėjęs fakulteto partinės organizacijos sekretorius P. Nekrošius, būtų naivu svajoti, kad rytoj visi išlaikys egzaminus ir įskaitas, bus pavyzdingi. Bet stengtis reikia. Praėjusiais metais komjaunuoliai atliko daug gerų
darbų. Reikia sutikti su drg. Nekrošiaus nuomone, kad fa kulteto organizacija turi moralinę teisę vadintis kovinga: ji sugeba blaiviai vertinti savo narių poelgius, organizuoti ir nugalėti. Sunkumų ir problemų netruks niekada. Reikės vėl ką nors šalinti iš Universiteto (kaip pernai Pikutį), reikės būti prin cipingu, reikės bausti ir padėti draugui. Reikės žmoguje matyti žmogų. .. Mergina kalbėjo nuoširdžiai, filologiškai, anot Imanto, su kuriuo kartu sėdėjau auditorijoje. Kai pasibaigus susi rinkimui, geriausiems buvo įteikiami WU komjaunimo komiteto Pagyrimo raštai, aš vėl išgirdau jos pavardę: Ste fa Bakčinskaitė. „Kai biuras kovoja už kiekvieną kurso studentą, tas kiekvienas tampa kitu žmogumi", — kalbėjo S. Bakčinskai tė. Ji pasakojo apie savo draugus, apie bėdas ir džiaugs mus, ir savo atlapaširdžiu nuoširdumu imponavo visiems. Aš prisiminiau R. Valentukevičiaus žodžius: „Svarbu, kad komjaunuoliai — aktyvistai būtų principingi, reiklūs sau ir draugams. Tik tada aktyvistas turės autoritetą". Jie buvo pasakyti, tur būt, turint omeny tokius studentus, kaip Stefa. Tokie mano susitikimai su busimaisiais teisininkais. Aš nesistengiau prikišamai rodyti jų laimėjimų ar klaidų. Aš tik papasakojau apie savo draugus. A. KUSTA
2 psl
TARYBINIS STUDENTAS
VLKJS -
50
r*'*'*'*'*'*-*'*'*'*'*'*'*'*'**'*'*'*'**'* 1968 m. spalio mėn. 4 d.
Romantika gyva! ''iiiiii'Hni:ini!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii;iiiiiiiiiiBi!iiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiM^
VĖL
Draugė Vasara... Draugė Vasara. .. Mūsų draugystei — jau daug metų. Ir mes tuo didžiuo jamės. Ir mes po kiekvie nos pavasario sesijos apsi velkam kasdieninius rūbus, apsimaunam milžiniškas brezento pirštines ir kartu su Drauge Vasara dardam į kolūkius prie Šešupės, į stepes ir tolimus kraštus, kur dar ne visiems mūsų draugams ir tėvams teko būti. . . Mes neužmirštam, kad draugystė — tai tik skam bus žodis. Arba — jaus mas. Per maža jį brangin ti: jį reikia kurti, saugoti ii apginti. Paversti jėga.
Todėl mes džiaugiamės ne tik pastatytais namais. Mes galvojame ir apie tuos baltus namus, kurie turės išaugti žemėje. Susirenka me į Aktų salę ir iškloja me savo rūpesčius.. . Viename iš tokių vakarų (šiemet) buvo ir mūsų ko-' respondentas. Jis į užrašų knygutę įrašė kelis žo džius: Praėjusį šeštadienį Aktų salė|e buvo suvesti vasaros darbo ir poilsio stovyklų įezultatai. Pranešimą pada rė VVU komjaunimo ko miteto sekretorius G. BOGUŠKA. Bet vasara buvo didelė,
Charakteristikos PIRMOJI. „Grupė Vil niaus universiteto studentų (stovyklos viršininkas E. Paražinskas, vadovas B. Rutkis) čia dirbo sąžinin gai, organizuotai, -įvykdė duotus įpareigojimus. Stu dentai aktyviai dalyvavo visuomeniniame ūkio gy venime, glaudžiai bendra
vo su kaimo jaunimu ir komjaunimo organizacija. (Odesos sr. Beliajevsko raj. tarybinio ūkio „Krasnyj Majak" direktorius V. Rimerovas)". ANTROJI. „Šiais metais mūsų kolūkyje dirbo Ma tematikos ir mechanikos fakulteto studentai. Jie
Rugsėjo 28 d. Aktų salėje,
o informacija — trumpa. Ir tada į pagalbą jis pasi telkė atmintį, girdėtus žo-
džius ir dokumentus. Taip užrašų knygutėje atsirado keli skyreliai.
statė fermą, ravėjo dar žus. Kolūkio valdyba ir kclūkiečiai studentų dar bu patenkinti (Kapsuko raj. S. Nėries kolūkio pir mininkas J. Ramančiuckas)". TRECIOJI. „Universiteto studentai, stovyklaudami P. Osipenkos tarybiniame ūkyje, elgėsi blogai, nesi laikė bendrabučio, kuria me buvo apgyvendinti, taisyklių. Studentas A.
Ideikis įžeidė darbininką, kuris jį perspėjo. Tas pats A. Ideikis vinimi pradūrė būgną. Grupė vaikinų prieš išvažiavimą visą naktį lošė prie bendrabu čio kortomis, triukšmavo, trukdė ūkio darbininkams miegoti. Kartu pranešame, kad ateityje ūkis Vilniaus Uni versiteto studentų nebe priims. (Ūkio direktorius M. Polčenko)".
(viršininkas E. Paražins kas), dirbusi Odesos sri tyje. Apie ją labai gerai atsiliepia tarybinio ūkio direktorius savo charakte ristikoje. Vienas pasidi-. džiavimas grįžti į Univer sitetą su tokia charakteris tika. Tai dar vienas musų studentų darbštumo įro dymas, tai garbė visam Universitetui. Negalime nepaminėti pasiaukojamai visą vasarą važinėjusių po darbo ir poilsio stovyklas mūsų Universiteto operatorių: Medicinos fakulteto aspi ranto V. Jakelevičiaus ir vyr. inžinieriaus B. Mi nioto. Jie vasaros metu su suko spalvotą kino juostą apie mūsų stovyklas. Gera būtų, jeigu visose stovyklose ir visi studen tai būtų tokie, kaip aukš čiau minėti. Deja, nėra na mų be dūmų. Pavyzdžiui, Pasvalio rajono „Porijų“ kolūkio stovykloje darbai buvo organizuoti gerai, buvo stengiamasi paten kinti visus studentų reika lavimus. Studentų reikala vimai buvo patenkinti, bet kai kurių studenčių pažiū ra į darbą verta kritikos. Tai joms būdavę šalta, tai daug dulkių kildavę iš džiovinimo mašinos, tai skaudėdavę nuospaudas
ant rankų. Skųsdavosi vis kuo, kuo tik galėdavo, tuo įžeisdamos ir kitus sto vyklautojus, ir vietos gy ventojus. Stovyklos virši ninkas norėjo keletą iš siųsti iš stovyklos, bet ap siribojo tik įspėjimu. Ma tyt, to buvo maža. Išleistu vių vakarą, apie 3 vai. nakties, truputį išgėrusios, merginos nutarė pasilinks minti. Nuėjo pas vieną iš gyventojų ir ėmė belstis į duris, reikalauti muzikos instrumento, sukėlė triukš mą. Važiuojant į Vilnių, pradėjo daužyti mašinos kabiną, reikalaudamos su stoti: mat, nutarė užsirū kyti, deųtukų neturėjo, sustabdė pro šalį einantį senuką ir ėmė reikalauti iš jo degtukų. Argi taip turi elqtis studentės, busimo sios inteligentės? Ar gra žu jums, mergaitės eko nomistės — Danute Kozar, Libe Macheraite, Onute Žvaliauskaite? Aišku, EF komjaunimo komitetas pa galvos apie tolimesnį šių studenčių mokymąsi Uni versitete ir buvimą kom jaunime. Tuo pačiu — keletas žo džių apie Respublikinį sto vyklų štabą. Manome, kad štabas dirbo nepakankamai ir ne ta linkme. Jo uždaviniu turėtų būti metodinis va dovavimas stovykloms ir tarpininkavimas spren džiant klausimus su aukš tesnėmis statybinėmis or ganizacijomis.
Nereikia abejoti, kad kiek vienas sveikos prigimties studentas prisimena jas su džiaugsmingu virpuliu krūtinėje, kaip gražiausias jaunystės dienas. Nereikia abejoti, kad ir kitąmet į vasarą važiuos studentai. Nes jų be darbo, be dainų nepriversi gyventi
Ekonomistai, stovyklavę Krymo srities tarybiniame ūkyje „Pobeda", surinko 67.800 kg vaisių. „Vilniaus" būrys, dirbęs Demokratinėje Vokietijo je, kelionių metu matė Rostoką, Meiseną, Leipci gą, Potsdamą, Berlyną, Drezdeną. Matematikai Kapsuko raj. S. Nėries kolūkyje at liko darbų 4786 rb. sumai.
Stovyklų štabo ataskaita Po ilgos ir sunkios dar bo dienos, kuri kartais trukdavo 8 — 10 vai. lauko ar statybos darbuose, stu dentai dar eidavo tvarky ti kolūkių ar statybos val dybų aplinkos. Ne viena me kolūkyje atsirado gėlių klombos, sporto aikštelės. Tūlas kolūkietis pagalvojo, kaip keičiasi viskas, kai atsiranda daugiau jauni mo. Nebuvo nė vieno at vejo, kada, prašomi talki ninkauti po darbo va i.in dų, studentai būtų pasakę: „Ne4‘. Nepamirštamas ir masi nis kultūrinis darbas. Kom jaunuoliai stovyklautojai su vietos jaunimu kalbėjo si apie tarptautinę padėtį, pasakojo Universiteto isto riją, organizavo susitiki mus su pirmaisiais kom jaunuoliais, skyrė eilę vakarų komjaunimo 50mečiui pažymėti, pasidali no komjaunuoliško darbo patirtimi. Interklubo stovyklų na riai, dirbę už respublikos ribų, supažindino vietos gyventojus su lietuvių liaudies šokiais, dainomis, tradicijomis. Neapsieita be sportinių varžybų, kurių nugalėto jais dažniausiai ir būdavo stovyklautojai. Poilsio die nomis stovyklautojai vyk
davo i ekskursijas, istori nes vietas, tėvų kovos ir šlovės vietas. Dabar, kai jau stovyklų rezultatai suvesti, norisi nuoširdžiai pasveikinti ma tematikus, stovyklavusius Kapsuko rajono S. Nėries kolukyjįp, stovykloje „Jau nystė*4. Džiugu, kad šiame fakultete tiek daug puikių žmonių, kaip antai: sto vyklos viršininkas A. Kup činskas, stovyklautojai B. Žeromskaitė, J. Bagdonas^ A. Petraitytė, I. Katiliūtė ir kt. Visą laiką matemati kams kulnus mynė Medici nos fakulteto darbščių, są žiningų stovyklautojų bū rys, dirbęs Zarasų rajono „Aukštaičių krašto*4 sto vykloje (viršininkas ener gingas studentas B. Duplys). Verti pagyrimo G. Astachova, E. Jūras, Z. Šarkinaitė, A. Sakalauskas ir kt. Ir dabar dar jų ne pamiršta kolūkio pirminin kas, skambina į komjauni mo komitetą, perduoda kolūkiečių sveikinimus, teiraujasi, kaip pailsėję, sako, kad pasiilgę jų. Ir kaip nepasiilgti tokių stu dentų, kurie, galima saky ti, „kolūki beveik ant ko jų pastatė44. Pagirtina jungtinė me dikų ir chemikų stovykla
Geriausiai darbo stovyk las 1968 m. vasarą organi zavo Matematikos ir me chanikos fakultetas. Jam įteikta Pereinamoji taurė. Suvedus VVU 1968 m. darbo ir poilsio stovyklų rezultatus, sutinkamai su
stovyklų nuostatais, pri pažinta I vieta — Kapsuko raj. S. Nėries kolūkis, stovyk la „Jaunystė". 25 geriauslems stovyklautojams pre mija — kelionė j Lenin-. gradą.
II vieta — Zarasų raj. „Aukštaičių krašto" kol ūkis, stovykla „Sveikata". 30 stovyklautojų apdova noti asmeninėmis dovano mis. III vieta — Odesos sri tis, „Krasnyj Majak" sto vykla. 30 geriausiai dirbu sių stovyklautojų — bilie tai į spektaklį teatre. Stovyklų buvo daug.
TRADICIJA. SKAIČIAI IR FAKTAI
Šiemet dvidešimt vieno je darbo ir poilsio sto vykloje dirbo 1646 stu dentai. Mes didžiuojamės 28 tal komis — 28 sekmadieniais, paskirtais kolūkių naudai. Pirmųjų komunistinių tal kų, V. Lenino pavadintų didžiąja iniciatyva, estafe tė mūsų rankose! Studentai darbininkams ir kolūkiečiams perskaitė
40 paskaitų. Stovyklautojų iniciatyva suorganizuoti 122 bendri vakarai su kol ūkiečiais. Medikų stovyklos „Svei kata" dalyviai sutvarkė karių, žuvusių vaduojant Salaką, kapines. VVU studentai Odesos srities tarybiniame ūkyje „Krasnyj Majak" organi zavo dvi M. K. Čiurlionio reprodukcijų parodas.
Epilogas
I. DAGIO nuotr.
AUDITORIJOJE...
Iš gamybinės praktikos su grįžo Gamtos fakulteto IV k. geologai. Įvairiuose Tarybų šalies kampeliuose — Vorku toje ir Vidurinės Azijos dy kumose, Sibire ir Kaukazo prieškalnėse — mūsų studen tai kartu su prityrusiais geo-
logais ieškojo naftos, gėlo vandens, akmens anglies, gele žies rūdos ir kitų naudingųjų iškasenų Šiandien jau ketvirta diena buvę ekspedicijų dalyviai vėl klauso paskaitų. O. LAKŠTUTYTĖ
ĮSPŪDŽIAI IS JAPONIJOS
„LKP — 50" Taip pavadinta paroda vei kia Universiteto centriniuose rūmuose, prie marksizmo-leni nizmo kabineto. Jos stendai lankytojus supažindina su Lie tuvos komunistų partijos šlo vingu keliu: įkūrimu, vado vais, kova. Kartu tai puiki pavaizdumo priemonė studi juojantiems visuomeninius mokslus, visiems, besidomin tiems savo kraštu. K. MINDAUGAITIS
Pirmo kurso lituanistai su ruošė susitikimą su akademi ku J. Jurginių, kuris pasidali jo įspūdžiais iš VIII tarptauti nio etnografų kongreso, vy kusio Japonijoje. Svečias trumpai nušvietė kongrese svarstytus pagrindinius klau simus, įdomiai papasakojo apie „saulės" šalies gyveni mą. Studentus ypač sudomino darbo organizavimo proble mos, kultūrinis šalies gyveni mas, papročiai. J. Jurginis iš kėlė Japonijos esminius skir tumus nuo kitų kapitalistinių šalių. Susitikimas su žymiu istori ku papildė studentų žinias apie šią šalį. R. JAKUTYTĖ I k. žurnalistė
CHEMIKŲ IMATRIKULIACIJA Praėjusį šeštadienį savo fuksus pakrikštijo Chemijos fa kulteto diplomantai. Daugiau kaip 90 pirmakursių paragavę cheminio gėralo, išgąsdinti galingo sprogimo, išklausę diplomantų testamento, tapo studentais. Čia pat šiame vakare buvo atidengtas „paminklas" stu dentui, kurį „sukirto" visi fakulteto kirviai. I. ŠILAITĖ
Platiname spauda Pilnu tempu mūsų Univer sitete platinama spauda. Fa kultetų studentai skaito dau gelį periodinių leidinių, žur nalų. Neseniai spaudos platinimo taryba buvo sušaukusi eilinį posėdį. Pažymėta, jog geriau siai spaudą platina Matemati kos, Chemijos ir Medicinos fakultetai. Šių fakultetų stu dentai A. Ivonskis, R. Mažei kytė ir R. Kolytaitė bus apdo vanoti asmeninėmis dovano mis. Gerai savo pareigą atlie ka ir Matematikos fakulteto IV kurso ketvirtos grupės studentė E. Vansauskaitė. Jos
grupėje studentai skaito po kelis periodinės spaudos lei dinius. Tačiau kitų fakultetų spau dos platintojai dar snaudžia. Į eilinį pasitarimą neatvyko Istorijos, Filologijos, Ekonomi kos, Gamtos ir Fizikos fakulte tų spaudos platintojai. Turėtų ir studentų profsą jungos komiteto nariai pasi rūpinti periodikos platinimu bendrabučiuose. Tačiau nei šio komiteto narė V. Graniūnaltė, nei platintojai bendra bučiuose pasitarime nedalyva vo. B. VĖJŪNAS
Musų konsultacija
Apie tai, kas domina pirmakursį Į klausimus atsako Univer siteto mokymo skyriaus dar buotojas B. ŠAKALYS. KLAUSIMAS. Jeigu pirmo kurso studentas pašalinamas iš Universiteto, ar suteikiamos jam kokios nors lengvatos vėl stojant i Universitetą? ATSAKYMAS. Tokiu atveju į aukštąją mokyklą jis priima mas bendrais pagrindais. Ir tik vyresniųjų kursų studentai, pašalintieji iš Universiteto dėl vienokių ar kitokių priežas čių, pateikę palankias charak teristikas, vėl priimami Į tą patį kursą, iš kurio buvo pa šalinti. KLAUSIMAS. Įdomu, ar pa liekamas pirmakursis antriems metams? ATSAKYMAS. Nepalieka
mas. Tuo pačiu reikia primin ti, jog negalima iš pirmo kur so pereiti ir į neakivaizdinį arba vakarinį skyrius. KLAUSIMAS. Ar galima pirmo kurso studentui pereiti į kitą specialybę ar kitą aukš tąją mokyklą? ATSAKYMAS. Mokantis pirmus metus, nėra galimybių pereiti Į kitą specialybę. Ly giai tas pats ir kitose aukšto siose mokyklose. KIAUSIMAS. Dažnai domi masi. ar galima pirmo kurso studentui išeiti į akademines atostogas? ATSAKYMAS. Žinoma, ga lima, jeigu tik pristatoma re komendacija iš Aukštųjų mo kyklų poliklinikos.
v 3 psl.
<****«TARYBINIS STUDENTAS
1968 m. spalio mėn. 4 d.
Jie atėjo, kaip visi ateina, Jonas Albutavičius
Nesispausdinau niskur. Kartais galvo davau apie tai, bet... rašau ne dėl ki tų, o todėl, kad parašius pačiam leng va ir gera. Mokiausi Birštono vidurinėje, o dabar — Universitete...
Baigiau Kauno vidurinę meno mokyklą. Pradėjau rašyti... Spausdintis nie kur neteko. Dabar studijuoju lietu vių kalbą ir literatūrą.
Petras Balčiūnas AKMENYS Akmenys žodžiais neprakalbės, suskirdę po savo lemtim —ieškosim kitos gelmės su žodžių pilna širdim.
Gražina Ramoškaitė Jei kartais būna man sunku, aš lapą popieriaus imu ir žmogų vienišą piešiu užlūžusiu burnoj šauksmu. Palieku jį ir išeinu. Širdy — ir vėl ramu.
Leiskit man padainuot tą vienintelę dainą, — Taip ilgai ji gyveno širdy Ir dabar išeiti panoro, lik taip ilgai neranda kelio. O gal aš pats jo neatvėriau, Gal nenuvaliąu dulkių nuo kelio, Kuriuo turi veržtis mano daina. O ji ieško plyšio, nerimsta... Aš nebijau — tegu šėlsta, — Aš ugnikalnį savo turiu! Jis, aprimęs dažnai, Dar dažniau ieško plyšio, — Tada turės mirti mano širdis, Pagimdžiusi savo pražūtį.
Varnėnai rūke išblykš, 1968 m. baigiau Biržų raj. Medeikių vidurinę mokyklą. Spausdinausi rajoniniame „Biržiečių žo dyje“, taip pat „Mokslei vyje“, „Literatūroje ir me ne“. žinau tik viena, — kad daugiau to nebebus.
Pirmąjį eilėraštį para šiau prieš trejus metus, devintoje klasėje. Tris kar tus dalyvavau respubliki niuose literatų konkursuo se. Tris kartus spausdi nausi „Moksleivyje“. Ban dau Jėgas ne tik poezijo je, bet ir prozoje: ypač traukia miniatiūrų žanras. Bet labiausiai — poezija. Baigiau Kelmės raj. Užvenčio vid. mokyklą.
MANO SENELIS Samanotas sulinkęs kryžius Per naktį po miglą braido. . . Medinis dievukas Nušoka nuo jo. Mane jisai pašaukia. Pasikinkom į žagrę Du šėmus jaučius. Ariame. Ir pavargstam... Ant vagos Pailsėti prisėdam. Užsirūko dievukas. Tarp medinių dantų — Drožinėta klevinė pypkė, Mano seno senelio Palikimas. . . Gal tai jis, Gal būt, mano senelis, Saulei tekant Ant kryžiaus užšoka...
MEDINIAI SALDAINIAI Kartą, gavęs saldainį, Aš paklausiau, ar tikras,
Petras Valantinas 1963 m. baigiau Šedu vos vidurinę mokyklą. Tarnavau Tarybinėje Armi joje. Eilėraščius ėmiau
Rugsėjį prispaus slopiai prie lango sunki liūtis. Sukniubę tartum lokiai, į šilumą nebesugrįš.
Atėjau iš Vilniaus 22osios vidurinės mokyklos. Eilėraščius pradėjau rašyti šeštoje klasėje.
spausdinti 1966 m. rajoni niame laikraštyje. Studijuoju lietuvių kalbą ir literatūrą.
Gal pakelėj laukinės obelėlės — Tai mano kojos, sustoję pailsėti, Gal varnalėšose įklimpęs sodas — Tai mano dienos, tuščiai iššvaistytos, Gal duonkepėj bevirpančios žarijos — Tai mano viltys apie pagranduką, Gal aš — tik pelenai žmonių namuos, O gal aš — medis, niekur neišėjęs?..
Nes prieš tai man įbruko medinį... Į mane bėgo metai, Begau aš. Nuo vaikystės. Su manim ir su metais Bėgo mažas medinis saldainis... O gyvenime daug kas Iš tikrųjų netikra, — Būna džiaugsmas pro ašaras, Būna verksmas — vien ašaros, Būna meilė — sunki pareiga, Neapykanta būna, Prisidengusi meile. Būna džiaugsmas — Nepaprastai liūdnas, Liūdesys būna — Nuostabiai mielas... O į atkištus vaikiškus delnus Dar užklysta mediniai saldainiai...
Vienatvė. Ilgą ilgą vakarą Raudonas saulėlydis laša į delnus, Kvepia žemuogėm — tuščias ąsotis. O į debesį, ■ tarsi į kalnus, Kopia paukščiai. rėksmingi ir sotūs. Ką pašauksiu, su kuo pakalbėsiu? .. Gula saulė pavargus — ant šono. Kyla rūkas tarp pirštų — pavėsy — Ilgo vakaro kvepianti duona.
Regina Andrijauskaitė
Marius Glinskas
Rimantas Zmajauskas
Vladas Pruskus
palikę aštrias brydės. Apžėlę ir užmiršti, akmenys žemę girdės.
Būna dienos, tartum senos valtys, vėjo sugniuždytos, vienišos ant kranto. Ir visai neaišku, ką šiandieną kaltint, kai kiekvieną kerpę likimu suprantam. Melas kartais lieka — varganas, bet tikras, kaip akmuo rugienoj, ant kurio priklaupsi.. . Plokščiadugnės dienos, žodžiais prakiurdytos, nesuspėję uosto pirmojo priplaukti —
RUGSĖJO PAUKŠČIAI Išbluko tvenkiniai ir tavo Geltonos liūtys skalbia akys, žemės veidą Ir dengias girios širdgėla Ir paukščiai renkasi į kerpėta. vilkstines, v Supleišėja nuo vėtrų akmenys, O mėnesienoj lieptai sidabriniai Ir ūkanoj ištirpsta pėdos. Lyg mintys — tiesūs ir bekraščiai.. .• Lizdus išblaško šiaurvėjis Taip renkam tolių ilgesį palaidas, krūtinėn Tarytum tie geri rugsėjo Geltona pasaka prie kojų smilksta, paukščiai
nes baigė vidurinę mokyklą, nes reikėjo mokytis to liau, nes sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus. Tik į pirmąjį šiais metais literatų būrelio susiėjimą rinkosi kažkaip nedrąsiai — vis tik pirmas kartas... Gražus šiemet naujų narių būrys. Kol kas neleng va pasakyti, ar nebus nusivylusių, nuleidusių ran kas, ar iš tiesų visi ras tai, ką tikėjosi Universiteto literatų būrelyje rasti. Tačiau laljal džiugu, kad tiek naujų žmonių atėjo į mūsų tarpą. Jei kalbama apie literatus, vadinasi, kalbama apie kūrybą. Ir tą pirmadienio vakarą klausėmės naujųjų draugų posmų, nuoširdžių, jaunatviškų, jaudinančių. Tie posmai, atsinešti iš mokyklos, ir yra bene pagrin dinė priežastis, dėl kurios atėjo j būrelį. Prasideda tikrųjų atradimų laikai. Ir, tur būt, svar biausia yra, perkainojant senas vertybes toj audrin goj metų ir sekundžių maišaty, Išsaugoti nepaliestą grožio jausmą, išlaikyti tas vidines, tikras ir pasto vias atramas, kurios neleidžia padėti plunksnos. O tai nelengvas išbandymas. Todėl ir norėtųsi palinkėti naujiesiems draugams didelės ištvermės studijų me tais, brandžių posmų. O kol kas — suteikiame žodį jiems,patiems.
Rašau nuo trečios kla sės. spausdinausi, dalyva vau respublikiniuose jau nųjų literatų konkursuose. Baigiau Vilniaus m. mo kyklą-internatą Nr. 1. Už literatūrą, tokią, kokią ją pažinau, už tai, kad rašau ir dar už daug ką esu dė kinga savo mokytojai Al donai Žemaitienei.
Mokiausi Jonavos raj. Žeimių vid. mokykloje. Dabar esu Istorijos fakul teto bibliotekininkystės specialybės studentas. Eilėraščius pradėjau ra šyti devintoje klasėje.
Nijolė Miliauskaitė Pirmąjį eilėraštį para šiau penktoje klasėje Ir prisiekiau daugiau nerašy ti, bet po kelerių metų savo priesaiką sulaužau... 1968 m. respublikiniame moksleivių kūrybos kon kurse pavyko: nežinia už ką paskyrė III vietą. Mokiausi Kapsuko V. Mykolaičio-Putino mokyk loje-internate.
Iš ciklo „UŽMIRŠTAS ŽODIS" Ieškau pilies su 'žalčiais prie ugniakuro (ją užkeikė saulėlydy svetimas dievas, O Perkūnas tada miegojo). Ieškau tavęs, laužuose sudeginto (ir nugrimzdo pilis tą dieną, ir saulė devynis rytus nepasirodė). Ieškau savęs, žarstydama pelenus (ak, kodėl užmiršau tą žodį — jau niekada neprikelsiu medinės pilies su žalčiais prie ugniakuro). Pamečiau save vidurnakčio girioj. Bėgau nuo savęs, tūkstančius mylių.
Pamesto vaiko akysna laumės ilgai žiūrėjo. Baltą paparčio žiedą Padavė žaist ligi ryto. Ir užkerėjo. —
Broliai manęs ieškojo. Broliai mane surado. Parsivedė į namus. — Nepažinojau aš jų.
I Suksiu per naktį girnas — nežinią savo malsiu. Pirmojo gaidžio giesmė gal mano akis atkerės?
Sį puslapį paruošė Universi teto literatų būrelis. A. NARMONTO nuotraukos.
VAIKYSTES knygos Tadui Mudu ėjom per miškus, Per kalnus juodus, Kojom mindėme kaip molį Aukso klodus. O saulėlydžiai raudoni, Žiaurūs, godūs Tyliai leidosi nakčia Į mūsų laužą. Vėjui pučiant, Debesinės plunksnossklaidės, Iš tarpeklių ir bedugnių Kilo žvaigždės. Ir išmirusių išminčių Raštų raidės Ugnimi nuo akmeninių uolų šliaužė. Plaukė salos, archipelgai, Krantas žalias. Vis tolyn, tolyn į jūrą Ė jo kelias... (Tik kodėl smėliu ir dulkėm Lūpos velias? Ak, fantastai tie klajotojai Miiažai!) Sivesios jūros, aiškios žvaigždės, Pailgos vėsios... Išsiilgusios, laimingos f oštų šviesos.. . Ne, beviltiškoj tuštybėj Mes ne dviese! Mūsų laukia mūsų brigų Ekipažai.
Vejas karštą stepių žolę pirštais sklaisto... 'Teks žmogaus likimo knygos Neišskaito. Vnš ledinio okeano Ne pašvaistė, Ta; pražydo jau poliarinės Aguonos. Kai užpusto žemę sniegą?. Nieks nejuoda, Pro miegus miražų salos Pasirodo. . . Savo paslaptį ir laivą Atiduoda Mudviem mirštantis, pavargęs Kapitonas.
Lenkija iš arčiau OSVENCIME Viename iš aplankytų Len kijos miestų, geležinkelio sto tyje, į akis krito hitlerininkų koncentracijos stovyklų Len kijos teritorijoje žemėlapis. Tai tikra mirties žemė, ištisai nuklota mirties fabrikais. Į vieną iš jų, Osvencimą, šian dien ir vykstame. „Arbeit macht frei" — toks užrašas pasitinka gausiai muziejų lan kančius turistus, toks užrašas pasitiko keturis milijonus žmonių, kuriems kelio atgal jau nebuvo. Krūvos stovyklos krematorijuose sudegintų žmonių akinių, lagaminų, ko jų protezų, ištisi kalnai žmo nių plaukų. . . Negali nesu krėsti ta vokiška tvarka mir ties stovykloje — tvarkingai vienas prie kito išsirikiavę kalinių barakai, taisyklingai nutiestos spygliuotos vielos, apsauginės linijos... Nebuvo kelio atgal ir bu vusiam šios stovyklos komen dantui Rudolfui Hesui — 1947 m. balandžio 16 dieną stovyk los teritorijoje, prie buvusio komendantūros pastato, jį vie šai pakorė.
ZAKOPANĖJE Kaip viena diena prabėgo> penkios dienos, praleistos; Krokuvoje ir jos apylinkėse. Traukinys rieda į Zakopanę. Įi miestą, kuris brangus kiekvie nam lietuviui — čia paskuti nes savo gyvenimo valandas praleido mūsų rašytojas Jonas Biliūnas. Palaipsniui nyksta Zakopa nės, kaip kurorto ir gydyklos, funkcija. Mokslininkų ir gy dytojų nuomone, Zakopanė — nėra pati svarbiausia ir gydy mui tinkama vieta Tatruose. Miestas visą laiką priverstas spręsti vandens problemą. Su sitikime su miesto valdžia miesto meras papasakojo, jog Zakopanės, kaip turistinio centro, augimo perspektyvos nėra džiuginančios. Mat, mies tas finansuojamas tik kaip 28 tūkst. pastoviai gyvenančių gyventojų miestas, nedarant jokių nuolaidų, jog tai kurortavietė. O kur dar tas ištisas turistų margumynas. Juk jie taip pat naudojasi visomis tomis pat priemonėmis, kaip įr vietiniai gyventojai. Miestas iš visų pusių apsup I tas kalnų. Vos atvykę į Zako panę, tą pačią dieną, nelau (Pabaiga. Pradžia 25 Nr.) kiant Dė minutės — tuojau i
myninių įvykių liudininkas. Ar gimdavo ar mirdavo — vis po saulės ženklu, tarsi palai minančiu šeimą. Negaliu nepaminėti, su ko kiu dėmesiu lenkai rūpinasi gamtos apsauga. Visas kalnuo tųjų Tatrų masyvas, esantis Lenkijos teritorijoje, po ant rojo pasaulinio karo paskelb tas nacionaliniu parku. Drau džiama skinti gėles, kirsti me džius, ganyti avis, statyti nleistinose vietose palapines. Prasidėjus ganiavos sezonui, avys iš Tatrų traukiniais ga benamos į Beskidus. Gamtos žalotojų laukia didžiulės pini ginės baudos. Atrodo, taip neseniai Gievontas pirmą kartą pasveikino mus Zakopanėje ir po to kas iytą sveikindavo mus beveik tris savaites, o šiandien jau skiriamės. — Atvažiuokit kitąmet, — sako lenkų studentai, kviečia statybinės organizacijos, ku rioj dirbom, vadovai. O prieš akis dar kelionė i Katovicus ir Varšuvą.
kalnus. Šos dienos maršrutas — į Gievontą. Tai 1869 m virš jūros lygio iškilusi viršūnė su kryžiumi. Įdomi to kryžiaus atsiradimo Gievonto viršūnėje istorija. Vietiniai žmonės pasakoja, jog Zakopanės klebonas, no rėdamas įsiamžinti save, nu sprendė Gievonto viršūnėje pastatyt poros metrų aukščio kryžių. Kryžius buvo nukal dintas kalno papėdėje ir su pjaustytas į dalis, o atskiros dalys sujungtos veržlėmis. Atėjęs išpažinties pas klebo ną, nusidėjėlis, kad gautų iš rišimą, turėdavęs ant kalno užnešti po gabalą geležies — būsimo kryžiaus fragmentą. . . PRIE J. BILIŪNO KAPO Zakopanė kiekvienam lietu viui susijusi su rašytojo Jo no Bilūno vardu. Aplankėm miesto „Išrinktųjų kapines". Vos įėjus, antras kapas su lie tuvišku užrašu: „Čia iki 1953 m. ilsėjosi Jonas Biliūnas. KATOVICUOSE 1953 .m. grįžo į tėvynę". O ša Neapsiriksiu pasakęs, jog limais jvarūs vienu ar kitu būdu pasitarnavusių Zakopa šiame ir prie jo dar prigludu nės žmonių kapai. Čia ir Za siuose miestuose, bet kuri 2 kopanės įkūrėjo, gydytojo Ty- mlj. gyventojų šeima šiaip ar tuso Cholubinskio kapas. O taip yra susijusi su anglies štai visai neseniai išaugęs kasimu. Tikras angliakasių kauburėlis kapas žymiausiam miestas. Vien pačiame mieste paskutinių laikų lenkų alpi — 15 šachtų. Vienoje iš jų nistui Janušui Dlugošui, žuvu teko apsilankyti. Miestas net siam Zakopanės apylinkėse. gi saulėtą dieną atrodo apsi Kapinėse ilsisi taip- pat* daug niaukęs — dūmų debesys ne išsisklaido virš miesto. Sunku Tatrų gidų. Aplankėm Tatrų nacionalinį būtų įsivaizduoti miesto gy muziejų Zakopanėje. Jo, kaip ventojų padėtį, jei ne didžiulį ir miesto, įkūrėjas — medikas, plotą užimantis Katovicų par gamtininkas Tytus Cholubins- kas, kurio gėlynai ir dideli kis (jis pirmasis nustatė, kad želdinių plotai gerokai apvalo vietinis klimatas tinkamas orą. Yra kur praleisti Katovi TBC gydymui). Sudomino et cų gyventojams poilsio die nografinis kalniečių namelis ną — parke ir juokų mieste muziejuje. Įrengta kalniečių lis, ir planetariumas, ir zoolo gryčia, kurią sudaro du kam gijos sodas, ir vasaros šokių bariai — vienas dūmnis ir ant estrada. Patiko naujoji Katovicų ar rasis šviesusis — lietuviškas svetainės tipo, Šeimininkai chitektūra. Tai vienas iš spar gyvendavo dūminėj ir tik di čiausiai augančių Lenkijos delių religinių švenčių proga miestų. persikeldavo į šviesųjį kam Negali nepasidžiaugti, su barį. Ten stovinti lova pagrin kokiu rūpesčiu lenkai augina dinai nebūdavo naudojama. gėles. Jos ir namų palangėse, Ant lovos esančių pagalvių ir balkonuose, ir gausiose skaičius būdavo šeimininko miesto klombose. Gerai prižiū turto rodiklis. Dūminėj pusėj, rimos jos tampa neatskiriamu kambario vidury, palubėj — bet kurio lenkų miesto bruo išpjaustinėtas saulės ženklas žu. . . J. KETLERIS — pagrindinių kalniečio šei-
Degs Sarbievijaus kiemas?
Paskutinės Osvencimo konclagerio vės. .. G. MEDZEVICIAUS nuotr.
komendanto
kartu
Gandai pasitvirtino. Universiteto teatrinė studija jau drąsiai kviečia į premjerą — Vydūno penkių veiksmų tra gediją „Pasaulio gaisras" (režisierius V. Limantas, dailinin kas A. Dakinevičius, kompozitorius T. Makačinas). Spek taklis vyks spalio 5—6 d. d. (pradžia 19.30 vai.) Filologi jos fakulteto Sarbievijaus kieme. Kultūros klube (C. r. 13 a., telef. 2-36-35) priimamos kolektyvinės paraiškos. Šeštadienį — sezono atidarymas. Nepraleiskite progos!
SPORTAS * SPORTAS « SPORTAS « SPORTAS * SPORTAS * SPORTAS % SPORTAS % SPORTAS % SPORTAS kai. Mūsų komandoje žai dė: S. Kričala, TSRS spor to meistras A. Artomonovas, G. Purvaneckas (ko mandos kapitonas), E. Mac' konis, A. Pečiulis ir F. Jakimovas. Rungtynių pradžioje ge riau žaidė „Mokslas“, bet paskui iniciatyvą perėmė svečiai iš Graifsvaldo. Jie ir laimėjo rungtynes rezul tatu 3:0. Sekančią dieną kovojo Tris dienas Pedagoginio „Šviesos" ir Graifsvaldo kolektyvai. instituto sporto salėje universiteto Nugalėjo vokiečiai. skraidė kamuoliai, girdėjo si studentiškas juokas, ne „Mokslas" žaidė su pa ramūs „sirgalių" balsai. jėgia „Politechnikos" ko Čia vyko draugiškas tink manda. Pirmuosius du se linio turnyras, kuriame da tus nesunkiai laimėjo mū lyvavo mūsų „Mokslas" siškiai. Trečiąjį periodą KPI Vilniaus filialo šešetu- abi komandos žaidė labai energingai, taškas į tašką. (• kas „Politechnika", vjetos lygiam rezultatui (• „Šviesa" ir mūsų svečiai Esant iš 14:14, abi komandos net 6 (• Vokietijos Demokratinės Respublikos Graifsvaldo kartus keitėsi padavimais. Pagaliau,.Mokslo" tinkliuniversiteto. Pirmieji į aikštelę išbe- ninkai, palaikomi gausių go Graifsvaldo universite- „sirgalių" ovacijų, pelno to ir „Mokslo" tinklinin- penkioliktąjį tašką, bet
Draugai ir varžovai
I
(1 (1 (• (• (•
„Politechnika" tuoj pat išlygina. Vėl 4 kartus kei čiasi padavimais, vėl TSRS sporto meistro V. Artomonovo smūgis išveda „Mokslą" į priekį, vėl „Po litechnika" išlygina ir lai mi šį dramatišką, pilną įtempimo periodą rezulta tu 18:14. Ketvirtąjį setą „Moks las" žaidžia labai energin gai, nesigailėdamas jėgų. Čia vėl pasižymi veržlusis, niekad nepailstąs 36 metų TSRS sporto meistras V. Artomonovas, S. Kričala, komandos kapitonas G. Purvaneckas ir kiti. Šią partiją įtikinančiu rezulta tu 15:4 laimi „Mokslas" ir rungtynes — 3:1. Visi su dideliu susido mėjimu laukė rungtynių tarp „Politechnikos" ir svečių iš Vokietijos šeše tukų. „Politechnika" žaidė labai gražiai ir nugalėjo mūsų svečius rezultatu 3: 0. „Mokslas" tokiu pat re zultatu nugalėjo „Šviesą".
Prizinės vietos buvo nu statytos atsižvelgiant į su žaistų partijų rezultatyvu mą. Pirmąją vietą iškovo jo „Politechnika", antrąją — svečiai iš Graifsvaldo. Trečioje vietoje liko mū sų „Mokslas", o ketvirto je — „Šviesa", neiškovo jusi nė vienos pergalės. J. MAŽEIKIS
nai prie Visi mes susirūpinę sekame jvykius Čekoslovakijoje. Apie juos mus informuoja radijas, spauda, televizija. Deja, šios modernios informacijos priemonės egzistuoja ir Va karuose. Ir, sukinėdamas radijo rankenėlę, neretai išgirsti tų stočių balsą. Prisidengę objektyvumo skraiste, šios sto tys veda aršią kovą prieš socializmą. Apie vieną jų — „LAISVĄJA EUROPĄ" (RFF — „RADIO FREE EUROPE "i — pasakoja VDR žurnalas „FREIE WELT". Tai didžiausia privati radijo stotis Europoje: „LAISVOJI EUROPA" Miunchene, Angliškajame sode. Ji turi du vi duriniųjų bangų siųstuvus Holzkirchene (Bavarija), aštuo nis trumpųjų bangų radijo siųstuvus Biblyje (Hesenas), 18 trumpųjų bangų siųstuvų fašistinėje Portugalijoje ir dviejų milijonų vatų transliacinį pajėgumą. Stoties metinės paja mos siekia 44 milijonus Vakarų Vokietijos markių. Amerikiečių siųstuvas RFE, „Kryžiaus žygio už laisvę" (Crusade for Freedom) organizacijos numylėtinis, turi Kizingerio-Štrauso-Brandto vyriausybės licenziją VFR ir vieną tikslą — kurstyti šaltąjį karą. VFR televizija pripaži no: RFE — tai „kryžiaus žygio už laisvę" štabas. Šios stam bios privačios organizacijos Miunchene tikslas — beatodai riška kova prieš socializmą, aktyvus kišimasis Į Rytų bloko šalių vidaus reikalus. RFE transliuoja laidas visomis socia listinių Europos šalių kalbomis. Tačiau jos mikrofonai skelbia mirtįl Jos siekiai — politinės diversijos. ČEKOSLOVAKIJA, 1968 metai. Laidos čekų kalba šiuo metu užima svarbiausią vietą visų penkių RFE sričių radijo studijose. Ši ideologinė diversija prieš CSSR, pradėta jau 1951 metais, dabar įgavo neregėtai platų pobūdį: 20 valan dų per parą siekia RFE laidos Čekoslovakijai. Į CSR nele galiai buvo nugabenta 22 galingi radijo siųstuvai (šiaip skirti bundesverui), kurie pagaminti StandartElektrik Lorenz bei Zimenso (Siemens) koncerne. RFE aktyviai prisidėjo 1956 metais prie įvykių Vengrijoje. Stotis skelbė — „savo kovoje mes nebūsime vieniši". Ir galvojo apie tarptautinį kapitalizmą ir Adenauerio armiją. Ir vėl: CSSR, 1968 metų rugpjūtis. Visapusiškai paruošta ideologinė diversija. Jau nuo metų pradžios JAV Informa cijų agentūroje (US Iniormation Agency-USIA) egzistuoja štabas, kurio tikslas — psichologinis karas prieš CSR. RFE šefai deda visas pastangas savo planams įgyvendinti, tero rizuoja, šantažuoja — be paliovos skatina pogromus prieš tikruosius čekų komumnistus ir Varšuvos pakto šalių ka riuomenę. RFE transliuoja tokią muziką, pagal kurią šoka pučistai Čekoslovakijoje. Ir kai Bonos vadovai veidmainin gai kalba apie nesikišimą į CSR vidaus politiką, VOKIE TIJOS RADIJAS (Dautsche Iandfunk), VOKIŠKA BANGA (Deutsche Welle) ir Bundesvero radijo kompanijos veda karštligišką kovą, kiršina, dezorientuoja, klaidina eilinius Čekoslovakijos piliečius.
TURISTE! Sj šeštadieni — sekma dieni visi žygiuojame 'i rudenio nuspalvintą Pu nios šilą. Ten. prie aukš čiausios Lietuvoje eglės, įvyks Universiteto turistų susitikimas ..Vasaros žy gių aidai“. Visos grupės, keliavusios vasarą, iki 23 vai. renkasi į stovyklą prie Nemuno, ties Padaglės eiguva. Norintieji dalyvauti atei na i pasitarimą šį penkta dieni 20 vai. Sporto kated roje. UTK
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA STUDENTŲ ŽINIAI! VVU Studentų profkomitetas persikėlė į 13 audi toriją (prie Rektorato). Te lef. 2-36-35. Stud. profkomitetas
Nuoširdžiai užjaučiame Ekonomikos fakulteto pre kių mokslo spec. IV kurso studentę česę SIKORSKAITĘ, mylimam tėveliui mi rus. Kurso vadovė ir draugai
Akademinio choro daly viai giliai užjaučia choro veteraną Narimantą ŽI LINSKĄ dėl jo mylimo tė velio mirties.
NUOTRAUKOJE: Greifsvaldo komanda.
universiteto linklininkų AUTORIAUS nuotr.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. SpausdlHa LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 5377
LV 11767