visų
Salių proletarai, vienykitės!
caRj/Binis scciDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. rugsėjo 16 d. penktadienis
•
II
II III M
si
Skola LAIKUI, kuris niekada negrįš
Rezultatai ir nūdienos uždaviniai
Rugsėjo 13 d. politinės lekonomijos katedroje įvyko partinės organizacijos susirinkimas. Spausdiname ištrauką iš partinės organizacijos sekrotoriaus doc. Vytauto SKOMINO pasisakymo.
NUMERYJE: „AKIRATIS"
XXX STUDENTŲ FOTODARBAI XXX
NAUJI LEIDINIAI
Kaina 2 kap.
Nr. 26 (1245)
Nelinksma, tačiau kiekvie ną rudenį prie dekano durų lukuriuoja studentai, laukda 9 i mi skolos laplelių. Liūdniau, kai tokie būreliai nemažėja, o atvirkščiai. .. didėja. Kaip ui į tai žiūrima fakultetuose? Apsilankiau pas PEF prodekaną doc. J. Kunčiną. — Padėtis nėra gera, — pripažįsta prodekanas, varty damas studentų pavasario se sijos suvestines. Žinojau, jog PEF mokosi daug studentų sportininkų, gal jie smukdo pažangumą? Tuo labiau, kad apie studen Kai po vasaros pailsėję me pasaulyje, kai kartą tus sportininkus susiklosčiusi mano pradedame naujus darbus, nuščiuvę suvokė: prasta nuomonė, neva jie ne dalis mūsų bendramoks kelias j Universitetą. simoko, o pažymius gauna lių gyvena dar būtuoju — Skolingi tėvams, ku už nieką. Pasiteirauju, ką laiku. Mokosi to, ką pri rie dirba ,kad jie (moky mano J. Kunčiną. valėjo išmokti vakar. To tųsi, mokytojams, palai — Jeigu kalbėsime apie kius studentus vadiname minusiems jų pasirinkimą. problemą iš realių pozicijų, skolininkais. Kam jie sko Universiteto dėstytojams, tai šis klausimas labai pai lingi? gaištantiems brangų laiką nus. Dėl didelio treniruočių — Savo svajonei, kurią — Skolingi laikui, kuris krūvio sportininkams papras augino, brandino (galvo praeina ir niekada negrįž čiausiai pritrūksta laiko mo dami ar net negalvodami ta. Vadinasi, knygos, ku kytis. O kur dar varžybos? apie tai) metų metais. rią turėjai perskaityti per Prisiminsiu, jog daugelis mū Vaikystėje, kai kažkodėl nai, neperskaitysi šiemet, sų fakulteto studentų atsto toptelėdavo galvon: būsiu nes šiandiena — tai nauji vauja ne tik Universiteto ko mokytojas arba — staty susitikimai... mandoms, bet ir respublikai, siu namus... Paauglystė Mat kokia sunki skolos šaliai... je, kai bandė suprasti sa nafta. Blogiausiai, kad ji — Sakyti, kad visiškai ne ve, susigaudyti supančia palieka savo atspaudą simoko sportininkai irgi nega lima, — tęsia toliau mano WWWWW\/WWW\/\/WWW\/\/W\/\ZWWW\/\/X/VW\/WWW\/VX/VW\/,\/WW pašnekovas. — Daugelis gana sėkmingai išlaiko Egzaminus, VYKSTA PARTINIŲ GRUPIŲ ATASKA1NIAI IR RINKIMINIAI SUSIRINKIMAI |Jffl|||||i|||||| nors ir vėliau negu kiti stu dentai. Su sportininkais lyg viskas ir aišku. Belieka tie, kuriems ne tik sportuoti, bet ir mo kytis nėra laiko ir noro. Doc. J. Kunčinos paklausiau, kaip
sieloje. Ne veltui sakoma: žmogus palaipsniui pasi daro toks, kaip jis atlie ka savo darbą (Jonas Ku bilius). Vidutinybės liū nas klampus, o ir žmo nės, tuną jame, niekada nebūna laimingi. Gal sakysit, ne visi skolininkai — užkietėję tinginiai. Sutinku. Būna, žmogus serga, kitą park lupdo asmeninės nelai mės. Bet tokių, mažuma. Depresijos, kuriomis daž nai aiškinamos įsiskolini mų priežastys, užplūsta nieko neveikiant. Nesu prantame to ar kito daly ko todėl, kad visus metus nesistengiame suprasti. Kodėl tiek (daug tų, galvojančių apie gyveni mą — malonumą? Ar ne baisu nuo minties, kad kada nors stabtelėjęs atsigręši ir nebus kuo pasi džiaugti: elta (gal tiks liau — slinkta), tik kur? Liūdna. Graudu. Gėda už pačius save, kad neno rime imti to, ką taip dos niai duoda mums Univer sitetas. Ugnė NARUSAITYTĖ
Siame
fakultete kovojama su to kiais........ nagais". Ir nustebi no naujovės, kurios čia, Pra monės ekonomikos fakultete, jau praktikuojamos. Veikia Mokymo akademinė komisija, kurios pagrindinis darbas — organizuoti kontrolinius pa tikrinimus, reidus, apsvarstyti nęjpažangius studentus. Komi
sijos veikloje dalyvauja pro dekanas, kuratoriai, partinio biuro narys, kuris yra šios komisijos pirmininkas. Palai komi ryšiai su tėvais, infor muojant apie jų vaikų moky mąsi. Vartau vieną tokį praneši mą: „Pranešame, kad jūsų sū nus (dukra) žiemos egzaminų sesiją išlaikė labai gerais pa žymiais ir yra mokslo pirmū ną?." Dvejetukininkų tėvams irgi siunčiami analogiški pra nešimai, tik su atitinkamu tekstu. PEF rengiami studen tų susitikimai su tėvais. — Tėvų atvažiuoja nema žai, pirmą kursą lankančių studentų tėvų — iki 80%. Ir. turiu pasakyti, ši priemonė yra gana veiksminga, — kal ba docentas. — Šiuolaikinis jaunimas veržiasi j nepažin tus tolius, ir jiems jau neį domu tai, kas nuvalkiota, pa
povo straipsnis „Karlo Mark- ninti, apeiti neišspręstas probso mokymas ir kai kurie so- lemas, opius klausimus, nutycializmo statybos Tarybų Są- lėti iš tikrųjų esančius trū jungoje klausimai" bei kalba kumus ir sunkumus". NutariTSKP CK birželio plenume, me kritikuojamas „atotrūkis Šiuolaikiniam visuomenės tarp žodžių ir darbų", dideliu gyvenimui būdingas kompli- trūkumu laikomas „formalizkuotas pobūdis, procesų tęsti- mas, polinkis tuščiažodžiauti, Lietuvos TSR Mokslų Aka mimo dieną, apžvelgiami nau Praėję metai buvo reikš- numas ir inertiškumas. Todėl naudoti visokiausius propainingas laikotarpis mūsų ša- staigūs posūkiai sunkiai įsi- gandinius štampus, banalus demijos Fizikos institute įvy jausi pasiekimai atomų, mole lies ir TSKP gyvenime. Kaip vaizduojami. Tačiau, kaip nu- „valdinis" medžiagos stilius, ko moksliniai skaitymai, skir kulių, taip pat kieto kūno buvo numatyta TSKP XXVI rodoma pranešime dėl 1983 daugkartinis mechaniškas ti šiuolaikinės teorinės fizikos teorijos šakose, susietose su suvažiavirhe, parengta ir pra- m. pirmojo pusmečio plano bąndrų tiesų kartojimas.. pradininko Lietuvoje, akade jo darbais. ėjusių metų TSKP CK gegu- vykdymo rezultatų, pastebima Šių teiginių negalime pa- miko A. Jucio atminimui. Skaitymuose Fizikos institu žės plenume patvirtinta Mais- negatyvių procesų įveikimo miršti savo pedagoginiame to vyresnysis mokslinis bend to programa, numatytos prie- tendencija, žymiai pagerėjo darbe skaitydami paskaitas Profesorius A. Jucys išug radarbis J. Botarūnas apžvel monės jai realizuoti. Lapkri- ūkinės veiklos rezultatai.vesdami seminarus, vadovaučio (1982 m.) TSKP CK pleMinėtieji nutarimai, inteu- darni kursiniams darbams, dė didįelį fizikų būrį. Jo ato gė kidto kūno teorijos raidą numas išanalizavo šalies so- syvus šalies ir partijos vado- egzaminuodami. Dėl įvairių mų teorijos darbai yra pla Lietuvoje. Mokslinei visuome cialinę-ekonominę padėtį, vi- vybės darbas juos įgyvendi- priežasčių padėtis aukštosiose čiai pripažinti ir toliau sėk nei mažiau žinoma, kad pir suomeninės gamybos intensy- nant daro poveikį visuome- mokyklose, taip pat ir mūsų mingai plėtojami bei taikomi. mieji A. Jucio mokslo vinimo ir jos efektyvumo kė- n^s mokslams, politinei eko- aptarnaujamuose fakultetuose, Moksliniuose skaitymuose, darbai buvo skirti tuometinės limo klausimus. Minint TSRS Komijai, jos dėstytojams bent Yra tokia, kad mums daro- rengiamuose profesoriaus gi kieto kūno teorijos klausi 60-metį, TSKP CK Geno rali- keliomis kryptimis. Pirmiausia mas tam tikras spaudimas nis sekretorius drg. J. And- tai skatina mus dorai, sąži- (dažniausiai netiesioginis, ropovas savo pranešime nu- ningai, rimtai tirti socialines spontaniškas) iš apačios (stušvietė socialistinių nacijų rai- ekonomines problemas, nepa- dentų) ir viršaus (nurodant, dos problemas. Birželio mėn. siduoti konjunktūrai, madai. j°g privalome vykdyti spe- Uidami, mes kartu galėsime Partinės organizacijos susiįvyko TSKP CK ple'numas, Šiandien mums, visuomenės cialistų ruošimo planą), iš ša- sėkmingai spręsti studentijos rinkimuose bei partinio biuro kuriame apsvarstyti ideologi- mokslų dėstytojams, itin svar- lies (daug girdima, skaitoma, auklėjimo uždavinius, turėti posėdžiuose ne kartą buvo nio, masinio politinio darbo būs Yra 1979 metų balandžio iš vidurinės mokyklos atsine- autoritetą jaunimo tarpe. Par- svarstomi ir nagrinėjami atklausimai. Taigi apžvelgiamu ’ūėn. TSKP CK nutarimas šama banalybių) — prastinti tinė organizacija skyrė dėme- skiri mokymo, mietodinio bei laikotarpiu partija komplek- ”Dėl tolesnio ideologinio, po- kursą, nebūti problematiš- sį paskaitų ir seminarų teo- auklėjimo darbo klausimai, siškai tyrė dabartinį sočia- Utinio auklėjamojo darbo ra- kiems. Rfeikia stengtis atsi- riniam mfetodiniam lygiui, jų Tai TSKP CK 1982 m. gegulizmo etapą ir formulavo ginimo” bei 1983 m. birželio laikyti prieš šį spaudimą, ideologiniam kryptingumui žės ir lapkričio plenumų mespBendimus svarbiausiais so- mėn- TSKP CK nutarimas nors tai padaryti yra sunku, kelti. Sprendžiant šį uždavinį, džiagos panaudojimo politinės cializmo raidos Tarybų Są- 'Aktualūs partijos ideologi- Todėl gal pagrindinis kated- gerai pasitarnauja rašytinių ekonomijos kurse klausimai; jungoje klausimais. Didelį ’nio' masinio politinio darbo ros partinės organizacijos, paskaitų ruošimas, jų aptari- klausimų, susijusių su TSRS vaidmenį teoriškai įprasmi- klausimai". 1979 m. nutarime, dėstytojų kolektyvo uždavi- mas katedroje. Tobulinant se- 60-mečiu, atspindėjimas pasnant ir blaiviai suvokiant be kita ko, peikiama „baimė nys yra išlaikyti ir palaikvti minarų pravedimo metodiką, kaitose, seminaruose, kursipobūdį to visuomenės raidos atvirai svarstyti aktualius mū- aukštą mokslinį dėstymo Iv- didžiausias dėmesys buvo ski- nių darbų tematikoje; marketapo, kuriame mes dabar esą- s4 visuomenės gyvenime gi. o ne studento ruošimą riamas jų moksliniam lygiui sizmo-leninizmo kabineto pame" suvaidino drg. J. Andro- klausimus, tendencija sušvel- egzaminui. Tik šiuo keliu bei stud<ntų aktyvumui kelti, naudojimas studentų moky-
senę. Todėl mūsų fakultete planai sudaromi .atsižvelgiant ir į studentų norus: organi zuojami susitikimai su įdo miais, daug keliavusiais, daug žinančiais žmonėmis. Šiuos mūsų susitikimus ruošia vie nas iš penkių kuratorių. Į mi nėtas paskaitas susireįnka ne mažai studentų. Visa tai da rome norėdami išvengti šabloniškumo ir formalizmo. Jei gu įdomi paskaita, lektorius gerai skaito, tai studentų ne reikia varu varyti. . . Taip stengiamės sudominti ir nepažangius studentus. Vienu žo džiu, darome viską, kad mū sų darbai nesiskirtų nuo pla nų ir tuo pačiu nereklamuo tume formalizmo. Norėtųsi paminėti kuratorius, kurie) aktyviai padeda organizuoti susitikimus, — dėst. E. Vaba las, doc. I. Lapenas, kurato rių tarybos pirmininkė dėst. Z. Dubauskaitė. Paprašau skolininkų sąrašų. — Su buvusiu pirmu kur su bėdų turėjome nedaug. Todėl gal ir labiausiai akis bado šio kurso atsilikėliai. Kiek daugiau nerimą kelia trečias kursas, — kalba do centas. Užsirašau keletą pavardžių, tačiau tų studentų surasti ne pavyksta. Gal ir gerai. Juk ko aš būčiau paklausęs? Ko dėl nesimokote? Vargu ar būtų atsakę. O atsakymas yra. Tai formalus požiūris į darbą, mokslą, draugus ir sa ve. Čia ir žengiamas ' tasai žmgsnis atgal. Vidmantas UŽUSIENIS
AKADEMIKO A. JUCIO ATMINIMUI mams. Apie ilgametę akade miko A. Jucio veiklą Uni versitete, dirbant Teorinės fi zikos katedros vedėju, papa sakojo šios katedros vedėjas profesorius A. Bandzaitis. Fizi kos instituto vyresniojo moks linio bendradarbio R. Karazijos pranešime buvo plačiai nu šviesti akademiko A. Jucio moksliniai ryšiai su žymiu Anglijos fiziku D. Hartriu. A. SAVUKYNAS
mui ir auklėjimui gerinti, Svarstėme metodinių priemonių ruošimo ir panaudojimo paskaitose ir seminaruose reikalus. Mokymo bei studentijos komunistinio auklėjimo klausimai buvo aptariami išklausant atskirų komunistų ataskaitas. Spręsdama šias problemas, katedros partinė organizacija skyrė tam tikrą dėmesį darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, jų pedagoginio meistriškumo vystymui, Nukelta į 2 psl.
Tarybini! atudantM 2
menis, kurie anksčiau ne turėjo mokslinio paaiški nimo. Tarybų Sąjunga pirmoji pasaulyje (nuo 1956 me tų) pradėjo registruoti
net sukuria naujas moks lo kryptis. Praktiškai dauguma atradimų — pir mas žingsnis i naujus iš radimus, kurie savo ruož tu skatina daugelio pato-
Atradimai - kaip informacijos šaltinis Žodis „atradimas" mums asocijuojasi su didžiau siais keliautojais Kolum bu, Vaško de Gama, su žymiųjų mokslininkų Niu tono, Mendelejevo var dais. Dabar atradimas griežtai apibrėžta sąvoka. 1982 m. balandžio 1 d. TSRS priimtuose nuosta tuose mokslinis atradimas — tai anksčiau nežinomų materialaus pasaulio sa vybių, reikšmių ir dės ningumų nustatymas, ktįris turi būti pagrindu naujoms mokslo ir tech nikos plėtojimo kryptims ar iš pricipo naujiems techniniams sprendimams jisai turi pakeisti anks čiau egzistavusią teoririę sampratą arba paaiškinti tokius mokslinius faktus ir eksperimentinius duo
mokslinius atradimus. Ja pasekė kitos trys socialistinės valstybės: Bulgarija, Mongolija ir Cekoslovakija. 1978 m. kovo 7 d. Ženevoje Pasaulinės intelektualinės nuosavybės qrganizacijos narės pasirašė sutartį dėl tarptautinio mokslinių atradimų registravimo. Mokslinių atradimų registravimas įgalina patvirtinti mokslinių teiginių teisingumą, nustatyti valstybinį ir asmeninį prioritetą, moraliai ir materialiai skatinti autorius ir, svarbiausia, valstybiniu mastu organizuoti atradimų panaudojimą moksle ir technikoje. Atradimai skatina fundamentaliųjų mokslų plėtojimą praplečia teoriją ar
SPECIALISTŲ INFORMACINIO
bulintų išradimų kūrimą pvz., daugiau kaip 100 atradimų padarė TSRS MA Sibiro skyriaus mokslininkai. Devyni šimtai aštuoniasdešimt šių atradimų pagrindu sukurtų išradimų užpatentuota užsienio šalyse. Atradimus registruoja paskiria atlikti jų ekspertizę Atradimų ir išradimų komitetas. Pripažintas atradimas registruojamas Valstybiniame atradimų rejestre ir paskelbiamas Išradimų komiteto biuletenyje „Atradimai, išradimai, pramonės pavyzdžiai, prekių ženklai”, atitinkamame TSRS MA žurnale. Atrasti anksčiau nežinomas materialaus pasaulio savybes, dėsningumus,
Atkelta iš 1 psl.
reiškinius nelengva, to dėl dabar Valstybiniame atradimų rejestre tėra įregistruotas 261 atradi mas, iš jų padarytų Lietu voje, — tik vienas. Tai 185 numeriu pažymėtas LTSR MA puslaidininkių fizikos instituto moksli ninkų —t S. Ašmonto, J. Požėlos ir K. Repšo — atradimas puslaidininkių fizikos srityje. Taip pat su lietuvio vardu susijęs atradimas Nr. 72. Kaunietis gydyto jas G. Čepulis, dirbdamas mokslinį darbą Virusologijos mokslinių tyrimų institute Maskvoje, kartu su savo moksliniu vado vu TSRS MA akademiku V. Ždanovu padarė atra dimą virusologijos srityje Atradimų ir išradimų registravimui, kaip infor macijos šaltiniui .skiria mas didelis dėmesys, sie kiant aprūpinti mokslo tyrimo centrus, suintere suotas įmones operatyvia informacija.
FOTOETIUDAS
M, BUOJIS SMD Informatikos problemų būrelio narys
Rezultatai ir nūdienos uždaviniai
Be to, reikia pažymėti, kad visi čia paminėti mokymo bei auklėjimo gerinimo klausimai nuolat svarstomi katedros ninkas), o tarp sudarytojų — rankraščiuose, egzistuoja vi se priemonės, idėjinis auklė drg. E. Laumenskaitė. Taip sai kitokia tendencija — esa jamasis darbas už mokymo posėdžiuose. straipsniai mų publikavimo galimybių proceso ribų bei kiti rengi Kartu reikia pažymėti, kad pat paskelbti 2 Joks mokslo tiriamasis dar- informacijos paieškų siste- ateityje mūsų laukia dar di žurnale „Liaudies ūkis" (drg. nepanaudojimas. Pavyzdžiui, niai. bas, projektavimo konstravi- mos. Ir pasirodo, kad yra desni ir sudėtingesni darbai. A. Vitkūnas ir E. Laumens katedros dėstytojai ėmė visai Tam tikrą indėlį čia įneša mo sprendimas neapsieina be toks paradoksas — kuo dau- TSRS CK birželio (1983 m.) kaitė), 9 pranešimų tezės kas ignoruoti pagrindinį resubli- ir marksizmo-leninizmo kabi bibliotekininkų, informatikų giau dedame pastangų auto- plenumo nutarimuose kelia metinės Pabaltijo politekono- kos ekonominį periodinį lei netas, teikdamas metodinę pa „Liaudies ramą studentams marksizmokonferencijos tezių rin dinį — žurnalą pagalbos. Tačiau mums iškyla matizuotoms informacinio ap- mi didžiuliai uždaviniai aukš mų kinyje bei 2 pranešimų tezės ūkis". Per 2 praėjusius metus leninizmo tojo mokslo sistemai ir ypač klasikų ir TSKP didelė problemai, kaip pama- tarnavimo sistemoms įdiegti, visuomenės mokslams, jų dės visasąjunginėse konferencijo (1981 ir 1982 m.) jame, pa dokumentų studijavimo klau tuoti informatikų indėlį į tuo mažiau vartotojai naudo- tymui. se. skelbė straipsnių tik vienas simais, periodiškai atnaujin Drg. K. Černenkos mokslinį darbą, apskaičiuoti jasi tomis sistemomis. Ameri- pranešime Lyginant su 1981 metais, etatinis katedros narys — drg. damas nuolatinę ekspoziciją, pabrėžiama, jog darbo sąnaudas, išlaidas in- kietis Svansonas nurodo, kad šiuolaikinėmis sąlygomis ypač katedra, kaip mokslo darbuo A. Vitkūnas! O kur dar ke atspindinčią svarbiausius darbuotojų TSKP ir šalies gyvenimo įvy formacinei veiklai, jos sočia- mums, informatikams, utopiš- svarbus klausimas yra ,,. . .vi tojų kolektyvas, iš’aiko tam liolika katedros linį, ekonominį efektyvumą, ka laukti, kol mokslininkai suomeninių disciplinų dėsty tikrą savo mokslinių poten — mokslų kandidatų? Mokslo kius. Efektyvumo apskaičiavimas išmoks naudotis informacinė- mo idėjinio poveikio didini cijų lygi — 1981 m. buvo darbų redkolegijos paprašyta Partinė organizacija rodė išleista viena knyga — tezių informuoti, kokį tematinį tam tikras pastangas užmegz yra pagrindinis rodiklis, pa- mis paieškų sistemomis. Mes mas aukštosiose mokyklose ir rinkinys, apginta viena kan straipsnių rinkinį galėtų pa ti ryšius su EKFF bei PEF Atsižvel gal kurį sprendžiame, ar pa- turime suprasti, kad vartoto- technikumuose". giant į tai, mes tu rintę didatinė disertacija, paskelbti ruošti 1985—1990 metais, ka siteisina inf. tarnybos veikla, jai nepagydomai apatiški eg- pagerinti visą katedros moky 4 straipsniai ir 2 mokslinės tedra nepajėgė užsiplanuoti komjaunimo organizacijomis. darbo našumas. Tačiau vien zistuojančiam informaciniam mo metodinį darbą, nuolatos korespondencijos bei 13 pra- jokio. Tai — ryškūs sustingi Tuo tikslu įvyko partinis su į kurį buvo kvies tik informacinių procesų to- aptarnavimui. Todėl jis siūlo tobulinti jo organizavimą, riešimų tezių. Manome, kad mo, stabtelėjimo, neaktyvumo sirinkimas, ti abiejų fakultetų komjauni tokio mokslinio darbo inten ir vangios reakcijos į nūdie mo sekretoriai. Tam tikrų bulinimas informacinės veik- ne tik mokyti vartotoją bet ypač daugiau dėmesio skirti problemas poslinkių yra. Pvz., EKFF los naujų metodų ir formų ir efektyvinti informacinį ap- darbui su vakarinio ir neaki syvinimo lygio išsaugojimas nos ekonomikos vaizdinio skyriaus studentais. yra sąlyga .pakankama ka faktai. Manome, kad minėtų komjaunimo komitetas šį pa taikymas, informacinio — bib- tarnavimą. potencijų problemų sprendimas turėtų vasarį organizavo studentiš liografinio darbo kolektyvinės Tačiau koks turi būti efek- Ir toliau svarbu didinti pas tedros mokslinių įrodymui ir būtina siekiant būti pagrindine naujo parti kąją kaitų problematiškumą ir teo visuomenės mokslų pusės tobulinimas neparodo tyvumo vertinimo kriterijus? rinį — idėjinį kryptingumą, plėsti ir gerinti mokslo ti nio biuro užduotimi, organi olimpiadą, daugiau domėjosi efektyvumo rodiklio ,o tik in- Pagal ką vertinti informacinį stiprinti jų auklėjamąjį povei riamąjį darbą katedroje. zuojant mokslinį tiriamąjį politinės ekonomijos paskaitų formacinės veiklos optimizavi- darbą? Čekė Kenigova ap- kį, glaudžiau sieti marksisti- Partinis biuras, svarstyda darbą katedroje. lankymu, pažangumu. Tačiau mo galimybes. skaičiavo, kad per 10 metų nę-lenininę ekonominę teori mas katedros darbuotojų Partinis biuras taip pat at- tolesnis šių ryšių, lygiai kaip mokslinę veiklą bei katedros kreipė katedros dėmesį į tai, ir ryšių su profilinėmis ka Tam, kad išspręstume bib- buvo pasiūlyti 76 efektyvumo ją su gyvenimo praktika. liografinio informacinio ap- ^rtinimo kriterijai. NeįmaSuprantama, kad čia minė darbuotojų dalyvavimo moks kad per menkai dalyvaujama tedromis bei studentais stiptamavimo optimizavimo prob- n°ma nei visus taikyti, nei tų uždavinių sėkmingas spren linėse konferencijose klausi sąjunginėse ir tarprespubliki- rinimas, lieka svarbi mūsų lemą, iškyla įvairių klausi- jb pataisyti. Dauguma autorių dimas daug priklauso nuo mus, nustatė, kad priežastys, nėse mokslinėse metodinėse partinės organizacijos bei vimų: siūlo statistinių kiekybinių mūsų kolektyvo mokslinio ti kliudančios plačiau išvystyti konferencijose, į kurias esa- so katedros kolektyvo prob riamojo darbo. Šiam klausi mokslinį tiriamąjį darbą, yra me kviečiami, Partiniame lema. 1. Reikia ištirti skaitytojus metodų taikymą, kaip: mui partinė organizacija sky objektyvios ir subjektyvios. biure taip pat svarstytas ir jų poreikius. L Vieno darbuotojo darbo rė rimtą dėmesį. Partinis biu Objektyvios (tiksliau — iš klausimas Iš to, kas pasakyta, matyti, alpi e katedros 2. Sudaryti maksimaliai pil- našumas — kiek aptarnauta ras konstatuoja, kad per ata orinės) priežastys, stabdančios m'okslinius ryšius su kitų kad per ataskaitinį laikotarpį ną ir tikslų fondą. skaitytojų. skaitinį laikotarpį katedroje mokslinį tiriamąjį darbą ar ‘respublikų mokslo centrais ir katedros partinė organizacija, partinis biuras sprendė nema 3. Tobulinti bendradarbiavi- 2. Darbo intensyvumo koe- nuveiktas nemažas darbas ir bent kliudančios jam, yra to jų plėtojimo perspektyvas rezultatai: darbo rezultatų skelbimo sun Partinė organizacija per ža aktualių klausimų, ieškojo mo formas su kitomis tarny- ficientas, apskaičiuojamas san- gauti tam tikri Katedroje daugėja ataskaitinį laikotarpį rimtą būdų partinės organizacijos bomis (keistis informacijos tykiu tarp darbo našumo nor- 1982 m. išleista viena mono kumai. bei viso katedros kolektyvo šaltiniais ir pan.) matyvo ir faktiško darbo na- grafija (drg. V. Skomino ir mokslinių ir moksliniu-meto dėmesį skyrė idėjiniam poli darbo efektyvumui didinti. diniu darbų, kurie lieka ne tiniam darbui. J. Čičinsko kartu su doc. P. 4. Komplektavimo pilnumo šumo. Tačiau suprantama, kad toli Giliu), paskelbti 3 straipsniai paskelbti (1982 m. — tai drg. tyrimas. Siūloma pritaikyti ir kaky- (drg. A. Vitkūno ir V. Sko J. Gaižiūno, J. Niauros, A. Visi katedros dėstytojai gražu ne visos problemos iš dalyvauja Vilniaus politeko- spręstos, o ir pats gyvenimas 5. Mechanizacijos ir auto- kinius rodiklius: Vitkūno, V. Skomino darbai). mino), apginta I kandidatinė seminare,- nuolat kelia naujus uždavi matizacijos priemonių įdiegiI- Dokumentų atitinkamu- disertacija (drg. L. Perminie- Dėl to vis ryškesnė darosi nomų teoriniame vadovas yra doc. J. nius. Todėl ateityje yra svar mas j aptarnavimo procesą. mas užklausai ir užklausų nė), paskelbtos 5 pranešimų tendencija planuoti mokslinį kurio Miškinis. Per paruošta I mokslinė tiriamąjį darbą, užbaigiant jį mokslo metus buvo praėjusius bu gerinti mokymo metodinį 6. Aprūpinti informacijos fondui (realiavantiškumo koei- tezės, • rinktasi darbą, ugdyti studentų akty rankraščiu. Tačiau mokslo ti studija ir 3 moksliniai-metošaltiniais netradicinėmis for- Lcientas) 8 kartus. Išklausytų praneši vumą. domėjimąsi marksistiriamasis darbas, atliktas ir diniai darbai rankraščių for mamis. 2. Operatyvumas. tematika apskritai buvo ne-leninine teorija bei nūdie egzistuojantis rankraščio for- mų 7. Dirbti operatyviai. 2. Fondo pilnumas (nusta- ma. įvairi ir įdomi. Tačiau tenka nos aktualijomis, geriau at Be to, jau 1983 m. buvo ma — tai kvalifikuoto darbo dalyvavimas spindėti devintojo dešimtmef Kai kurie šio klausimo ty- tomas vadovaujantis vartoto- išspausdinta katedros darbuo ir valstybės lėšų švaistymas. pažymėti, kad rinėtojai optimizavimo rodikinteresais, jų darbo tema- tojų kolektyvinė monografija Todėl partinis biuras mano, šiuose seminaruose kol kas čio aktualuias socialines-eko pasyvus. nomines problemas dėstoma lius tapatina su efektyvumu, tika’ kvalifikacija). „Partijos ekonominė politika: kad būtina ir toliau infor Katedros partinės organiza me kurse. Būtina kuo geriau kiti efektyvumui vertinti siū- 4 Informacijos pertinentiš- aktualūs socialiniai ekonomi muoti aukštesnes instancijas mokslinio lo tokius rodiklius, kaip iš- kūmas (ar dokumentas atitin- niai klausimai" (redakcinės apie tokią padėtį ir būtinumą cijos svarbus veiklos baras išnaudoli esamas yra studentų komunistinis tiriamojo darbo rezultatų pub duotos informacijos pilnumas, ka vartotojo objektyvų in- komisijos pirmininkas drg. A. ją keisti. Šileika), taip pat reikšmin Svarbesnės, kadangi mums auklėjimas. Šioje srityje va likavimo galimybes, akty operatyvumas, reliavantiškų f°rmacinį poreikį). dovavomės studentų komu viau dalyvauti propagandinia atsakymų pilnumas, operatyDažniausiai šiuo metu efek- gas leidinys „Lietuvos politi patiems prieinamos, yra sub nistinio auklėjimo priemonių me darbe. Kaip ir visada, jektyvios mokslinio tiriamojo ekonomijos dėstytojų vumas, jų procentas ir kt. tyvumas apskaičiuojamas pa- nės aktuali yra katedros narių Bibliografija. 1783— darbo stagnavimo priežastys. planu 1982/1983 m. m., kurį Labai dažnai šio pobūdžio ty- gal reliavantiškumo koeficien- darbai. kvalifikacijos kėli 1983 metai". Jos redakcinėje Partinis biuras nustatė, kad parengė partinis biuras kartu mokslinės rinėjimuose užmirštame, kad tą' kuris nustatomas pagal kolegijofe yra mūsų katedros greta pasunkėjusių aplinkybių su katedros Vedėju. Jame mo bei pedagoginio meistriš svarbiausias kriterijus čia tu- 8autas iš vartotojų grįžtamo- nariai drg. A. Šileika (atsa publikuoti darbus ir kylan buvo numatytos studentų vi- kumo ugdymo problema. rėtų būti bendradarbiavimo kingas redaktorius), V. Luko čios iš čia tendencijos užkon sucmeninio-politinio aktyvu Doč. Vytautas SKOM1NAS rezultatas tarp vartotojo ir Nukeltą į 4 psl. ševičius, J. Miškinis (pirmi- servuoti mokslinius darbus mo didinimo mokymo proce-
APTARNAVIMO EFEKTYVUMAS
•3 Tarybinis studentas „TRECIOJO SEMESTRO" AIDAI IlilIlHIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIHlBIlilIM
UŽ JŪRŲ MARIŲ... Rašyti? Pasakoti? Būtinai! Kaip nepapasakoti apie Uni versiteto studentų statybos bū rį, apie šaunųjį, ištisus du mėnesius savo prakaitu lais čiusį Smolensko žemelę. Net svečiai iš TASS-o juo susi domėjo ,tai, matyt ,ne tokia smulki žuvelė tasai SSB Universitetas”. Nuotrauka su plačia vado šypsena „Kom jaunimo tiesoj" puikavosi (dėl to, sako, ir pats Ginta ras Aleknavičius kalčiau sias). Kaip ten iš tikrųjų bu vo? Et, negi prisipažins. Bet kas gi jie pagaliau? Apie ką kalba sukas? Cį1 nuo Dradžios reikėtų. Taipi skyrėsi senoji Alma Mater šią vasarą su savo jaunėliu, siuntė savąjį SSB „Universitetas" už jūrų ma rių, devynių girių tolimon Smolensko žemėn. Patraukė šis Dnepro pusėn, Dorogebužo rajonan, susirado antrus namus Verchnedneprovsko miestelyje. Ne tinginiauti čia atskubėjo mūsų senosios mylimiausias, ne dykai duo ną valgyti, du mėnesius ran kų nesudėjo, statė, lipdė, be tonavo. Išlydėjo namai gim tieji mielus darbštuolėlius, brangias dukreles ir sūnaitė lius liepos trečiąją, o sutiko rugpjūčio dvidešimt aštuntąją. Buvę medikais, teisininkais, chemikais, fizikais, istorikais, čia j mūrininkus-betonuotojus pavirto. O kai tik pavirto, tai nieko nelaukdami ir į darbą kibo. Triūsė, plušėjo Dorogubžo azotinių trąšų gamokykloje, kur dailų sandėlį statė. Ir neblogai tarėsi statę, sėdos namams nepadarę, nuo ryto lig vakaro dviem pamai nom krutėjo. Viens kitą pa
ragindami, pulkas (tuos pul kus, sako, brigadomis vadin davę) pralenkdami darbą po darbo vijo. Pasakojo, būdavę net taip, kad tų darbų pri bukdavę. Ar ten kažko neatveždavę, ar kas ten atsilikdavę, bet net ištisas dieneles prasėdėti tekdavę. Ale, kad mūsiškiai ne iš bailiųjų, tai nenuleido rankų, nosių nenu kabino, neišsigando. Tai to dėl ir padarė, ir nudirbo dar bų darbelių už dvidešimt de vynis tūkstančius rublių. N\e vienas tik mūsų „Uni versitetas" į talką atėjo susi rinko, sugužėjo daugybė jau nimėlio iš visų kraštų. Netoli viens nuo kito dirbo, kartu įgyveno, tai kartu ir linksmi nosi. O jau linksmintis, sau ir kitiems širdis pradžiuginti, kraują įkaitinti mokėjo. Dis kotekos, politinės dainos, saugumo technikos, studentų plakatų konkursai, Lietuvos kultūros dienos. O kiek dar varžybų varžybėlių! Visokių, visokiausių! Bet toliausiai garsas pasklido apie būrio futbolininkus. Tarp saviškių lygių neradę, „Uni versiteto" vikruoliai į Dorogobužo rajone surengtas futbolo pirmenybes patraukė. Kitiems nenusileido mūsiškiai ir zoni niame meno saviveiklos fes tivalyje. Kas suskaičiuos, ■kidk dar valandėlių „surijo" sienlaikraštis. „Komjaunimo prožektorius", „Žaibo" lape liai. Naudingų darbų dar ir kitokių studentai nudirbo: mokyklą suremontavo gerai, kaip sau padarė, išpuošė, iš dailino. O ir per spartuoliško darbo dienas uždirbtų lė šų vėjais neleido. Kiek ga-
Įėjo, tiek plušo, darbo nesi baidė, nesipuikavo. Tik štai ir vėl bėda. . . Jau labai daug tų popierių popierėlių reikė jo. būtų ir nebūtų dalykų juose prirašė. Ir visi ant ko misaro galvos, ant knjno gi kito daugiau? Tai vis darbai, kurių niekas nedirbo, žygiai, į kuriuos niekas nei ėjo, nei galėjo eiti (kad ir kaip žmo gus besistengsi, į dalis ne persi plėši). Toks buvo būrio komisaro Edmundo Jonušo vargelis vardu formalizmas. Nelengva buvo komisarui, nelengva ir vadui Gintarui Aleknavičiui, pirmąkart to kiam būriui vadovusiems. Galai, kad vyrai pasitaikė ne iš kaimo spirti, šilto ir šalto matę, tai nepabūgo, griebė jautį už ragų — o ko lauk si? Nelabai studentai nusiminė, ir kai autobuso ekskursi joms nesulaukė. Keliavo pa tys, kas pėsčiomis, kas va žiuotas, kad tik daugiau pa matytų, grįžę kuo pasigirti turėtu. Nors visur gerai, bet na muos — geriausia. Tai ir su grįžo po ilgų klajonių, galy bę nuotykių ir džiaugsmų pa tyręs „Universitetas" į seno sios Alma Mater glėbį. Kas nori savo ausimis iš girsti, šių žygių didvyrius sa vo akimis pamatyti, tegul Universiteto auditorijose ir kieme, jų ieško. O čia viską, ką žinojo, apsakė.
Ši vasara MF antro kurso studentams buvo neįprastai —pirmoji jų va. sara, kupina studentiškų darbų ir rūpesčių. Beveik du mėnesius trys mate matikų būriai: „Amicus", „Integralas", „Gugolas" talkininkavo žemdirbiams. SSB „Gugolas" dirbo Prienų rajono „Daina vos" kolūkio statybose, du žemdirbystės būriai: „Amicus" ir „Integralas" — Vilkaviškio rajono Ša palų t. ū. ir Keturvala kių kolūkyje. „Amicus" 60 studen čių būriui, vadovauja mam penktakursės D. Stravinskaitės ir komisa ro V. Tamulio ,teko ne lengvas uždavinys — at likti darbų už 8 tūkst. rublių. Darbas sekė dar
DARBO VASARA ves, kraunant šieną į dar žines džiovinant grūdus. O kur dar talkos kolū kyje?. . Draugystė tvirtėja ne tik darbe bet ir bendruo se susibūrimuose, dainoj ir šoky. Negalėjo mergi nos skųstis, kad pristigo laiko. Reikia tik trupučio noro, ir daina suskambės, ir šokis bus sušoktas.
Lauksargių kraitis
Lietuvos TSR liaudies bui ties muziejuje numatoma statyti tris Klaipėdos krašto sodybas, nes muziejaus lobiai iš minimo krašto visiškai menki. Tad sudomino VU kraštotyrininkų klubo tra dicinės ekspedicijos vieta. Lauksargiai — Žemaitijos ir buvusio Klaipėdos krašto ri ba. Į ekspediciją vykome su dideliais lūkesčiais, kur ty rinėjome keletą apylinkių — nuo Tauragės iki Pagėgių. Ekspedicijoje ne tik rin kau etnografinę medžiagą ir eksponatus, bet ir dirbau su dailininkų grupe, kurioje 18 žmonių ir kuri šiais metais kaip niekada marga: Dailės instituto dėstytoja, septyni šio instituto studentai, diplo muota architektė, trys iš Dailės instituto Kauno filialo, šešetas būsimų architektų iš VISI. Pirmą kartą tokioje ekspedicijoje trylika naujokų. Rita MITKUTE Daug ko reikėjo jiems mo
bę. (Pvz.: visi Indijos dievai privalo žiūrėti į kiekvieną di dįjį asketą ir juo labiau į Budą iš apačios į viršų, to dėl, kad asketas ir Buda išsi kovojo laisvę, o dievai — kius argumentus: a) dėl savo ne). Tokie samprotavimai vi geraširdystės dievai duoda siškai paaiškina, kodėl žmo laiko nusikaltėliui pasitaisyti, gaus būtyje yra moralinio ir b) tas laikas, kurį, atrodytų, fizinio blogio, bet vis dėlto dievai delsia, iš tikrųjų yra natūralu iš dievo reikalauti tam tikra bausmė, nes visą to, ko yra paprastai reika tą laiką nusikaltėlis laukia Teodicėja — dievo pateisi laujama iš teisėjo, t. y., kad atpildo už padarytą nusižen nimas. Tai bendra filosofinė- bausmės, apdovanojimai, kan gimą, c) išmintingi dievai su religinė doktrina, kuri sten čios ir t. t. būtų paskirstytos laukia tokio laiko, kada baus giasi pateisinti tai, kad die teisingai. Juk žmogų labiau mė nusikaltėlį labiausiai pa vas visagalis, o pasaulyje siai jaudina ne tai, kad nusi veikia, d) laiko trukmė die tiek daug blogybių. Pirmą kaltimas buvo įvykdytas, bet vų ir žmogaus būtyje nesu kartą šį terminą pavartojo tai, kad nusikaltėliui nebuvo tampa. nusikaltėlis Leibnicas savo traktate „Ty atkeršyta (arba Naujas klausimas: kada gi limai apie dievo gerumą. Ar nebuvo nubaustas), ne tai, ateis tas atpildo metas? Juk žmogaus laisvė — blogio kad yra kančia, o tai, kad dažnai gerieji miršta be jo kenčia ne tas, kas turėtų. priežastis". kios paguodos, o piktięįji ne Dievo valdomo pasaulio sulaukia !>ausmės iki pat mir Kiekviena teodicėja yra pa kritikuoti ties. Dabar teodicėja šią at siteisinimas prieš kaltinimą, idėja pradedama civilizacijos pildo valandą perkelia iš atsakymas į tai, ką Heinė dar žmonijos pavadino „prakeiktais klausi aušroje. Ta kritika vis la žmogaus realaus gyvenimo į mais". Istorinis teodicėjos ti biau plėtojama iki šių dienų. begalybę. Šį klausimą teodi pas priklauso nuo to, kokią Pagrindinis klausimas, komp cėja sprendžia trejopai. Pir socialinę situaciją nagrinėja romituojantis dievybę — ko mas kelias: atpildo valandos gera, o ge sulaukia ne pats žmogus, o skirtingi mąstytojai, t. y. ko dėl negeriems kią dalį atsakomybės už pa riems — negera? Sis klausi jo giminė (pvz.: kraujo kerš saulio būtį priskiria dievui. mas pirmą kartą aptiktas dar tas). Net kelintos kartos pa Minimalios atsakomybės va senovės egiptiečių raštuose. likuonims gali būti atsidėko riantą siūlo politeizmas. Ka Jis randamas ir biblinėje Ja ta už gerus ainio darbus ar dangi dievų daug, tai riboja vos knygoje, Heinės raštuose. ba atvirkščiai: visos kaltinin kiekvieno iš jų atsakomybę, Pati primityviausia teodicėja ko nuodėmės kris ant pali reikia tik kuonių, bausmė vis tiek bus todėl bendra atsakomybė už duoda atsakymą: Pasaulį kažkaip nueina į ant palaukti ir galų gale pamaty įvykdyta. Toks klausimo rą planą. Be to, kosmosas sime, kad blogiems pasidarys sprendimas buvo labai papli fėra sukurtas iš nieko, jis blogiau, o geriems — geriau. tęs (pvz.: Solono Eschilo vei Pievų iš chaoso būsenos tam Todėl teisinga rusų liaudies kaluose, jau minėtame Plutartikrais dėsniais sutvarkytas. patarlė: „Dievas mato teisy cho traktate). Juk kančiose Todėl tokio kosmoso negali bę, bet negreit ją pasako." mirė nekaltas biblinis Avelis. prieštarauti: Bet šis kelias, pasirodo, ne me valdyti kaip paprasčiausio Aišku, galima įrenginio, kuris be jokio pa kodėl gi dievai taip delsia, teisingas, jeigu nutraukiami sipriešinimo paklūsta. Dievas o tuo tarpu nfekaltas kenčia, giminystės ryšiai. Juk rieteigali valdyti kosmosą taip, o kaltininkas laisvai vaikšto singa būtų, kad tėvai valgy kaip tėvas valdo sūnų, ne vi be bausmės? Į šį klausimą tų žalias vynuoges, o vai sada paklusnų, bet jam pa- trumpą atsakymą duoda Plu- kams nuo to atšiptų dantys. Valdų. Tuo pačiu dievai yra tarchas savo traktate „Apie Faktiškai kiekvienas turėtų kosmoso viduje, todėl paten vėlesnį viešpaties kerštą". gauti pagal nuopelnus. Todėl ka į kosminę nepriklausomy Jame Plutarchas pateikia to- kiti du sprendimai akcentuo
bą. Merginos ravėjo dar žoves .padėjo nuimti ža liųjų žirnelių, agurkų, derlių, dirbo sandėliuose paruošiant žiemai daržo-
kytis: dieną — bendrauti su kaimo žmonėmis, vakarą — klube mėgiambų šokių ir dai nų,. Busimieji dailininkai ir ar chitektai sėkmingai padirbė jo. Jie nupiešė bei nubraižė 1211 įvairių etnografinių ob jektų. Daugiausiai baldų — 285, audinių — 271, 119 — pastatų, 116 — įvairių deta lių, 22 sodybų planai, 59 namų vidaus planai. Pirmą kartą ekspedicijų istorijoje užfiksuota namų darbo bui tinių mašinų. Ir ne viena, o trylika. Po ekspedicijos jau na muose būsimi dailininkai pa ruoš brėžinius ir piešinius, kurie bus saugomi mokslo ir kultūros įstaigų archyvuo se (Liaudies buities muzie juje — 1069, Istorijos ins tituto etnografijos sektoriuje — 72, Istorijos ir etnografi jos muziejuje — 70. Lauksargių ekspedicija eks
ISTORINĖS TRADICIJOS FORMOS ja ne( individo palikuonių eg zistavimą, o pačio individo amžiną egzistavimą. Pirmasis — mokymas apie naują indi vido gimimą, t. y. uždaras būties ratas. Šiuo atveju at pildą už gerus ir blogus dar bus gauna pats individas. Kadangi šis principas yra daugiau anoniminis, todėl teodicėjoje jis nebūtinas. Ant rasis — atpildas po mirties. Šis spnendimas būdingas dau geliui religijų: induizmui, krikščionybei, islamui ir t. t. Jau nuo Sokrato laikų die vus imta laikyti antgamtinėmis būtybėmis. Todėl tokius die vus reikia smerkti ne tik už nei užtarnautas kančias ir skaus mus, bet už patį kančių ir skausmų egzistavimą. Kyla klausimas: iš kur atsiranda blogis, jeigu, pagal Plutarcho tvirtinimą, dievybės būties pagrindas — gėris? Bet tos krypties filosofams vis dėlto liko išeitis: jie teigė, kad materija, iš kurios sudaryta Visata, nie dievų sukurta, o buvo pateikta jiems kaip subtraktas amžinas, kurį jie pagal savo galimybes sutvar kė. Todėl visi nesklandumai, kurie vyksta Visatoje, suve dami į pradinės materijos ne tobulumą. Ši išeitis netiko bibliniam teizmui, kurio mokyme buvo skelbiama, kad pasaulis su kurtas iš nieko, ir jo kūrė jas yra visagalis: su savo „tvariniu" gali daryti visa, kas jam patinka.- Todėl atsako mybė už visą blogį pasaulyje tenka ris kažkokiai pradinei materijai ar kitam kokiam pasaulio pradui, o pačiam
dievui. Ir Biblijoje daug kar tų yra pabrėžiama, kad Die vas pats*’ sukuria ir gėrį, ir blogį. Ypač aštri problema teodi cėjoje — moralinis blogis. Juk, jei dievas reguliuoja vi sus žmogaus veiksmus, tai dievą reikia kaltinti ne tik už tai, kad pasaulyje egzis tuoja blogis, bet ir už tai, kad žmogus blogai elgiasi. Todėl dilevas negali nieko bausti, nes dėl visko kaltas yra jis pats. (Tokia minties eiga buvo apgalvota Lukiano dialoge „Dzeusas Kaltinama sis"). Iškyla aiškus paradok sas: tikėti, jog teisus tas, ku ris pagal savo nuožiūrą smerkia žmones. Jeigu gali ma būtų suprasti, kokiu būdu toks geraširdis ir teisingas dievas parodo tiek pykčio ir neteisybės, tai tikėjimas būtų visai nereikalingas. Teodicėja remiasi principu — laisvė veiksmams. Die vas gali didžiuotis tuo, kad sukūrė galinčius laisvai, pa gal savo nuožiūrą elgtis an gelus ir žmones. Juk prieš atsirandant žmonijai, archan gelui Liucifieriui ir žmogui Adomui dievas leido pasi rinkti blogį arba gėrį. Jie abu laisvai pasirinko blogį. Be to, ta laisvė pasireiškusi ir tuo, kad žmogus gali pats save sunaikinti. Dar viena argumentacija, kad blogis pasaulyje yra bū tinas — tai kosminė teodicė ja. Ji teigia, kad visi kosmi niai nesklandumai reikalingi tam. kad žmogus galėtų ats kirti blogį nuo gėrio, ši kosmodicėja sutinkama Platono
Ir ūkio „Žemdirbių šventė" linksmai praėjo, su atrakcionais, šaudymo varžybomis ir dovanomis. Sako, ne vienam kolūkiečiui širdį sugraudino stu denčių traukiamos dainos. O atsisveikinant visi buvo patenkinti: ir stu dentai, ir žemdirbiai. At likta darbų beveik už 14 tūkst. rublių, vos ne 6 tūkst. daugiau negu buvo numatyta plane. Dalį savo uždirbtų lėšų merginos paskyrė Taikos fondui, Gagarino miesto statybai, pionierių sto vyklos statybai. Ir negali matematikės pasakyti, kad pasigedo šios vasaros. Ji buvo ir darbe, ir dainoj. Dalė BENDINSKAITĖ
ponatų skaičiumi rekordinė: 751. Tarp jų — 463 dovano ti daiktai. Nemažai eksponatų surinko Liaudies buities mu ziejaus darbuotojai. Krašto tyrininkai parvežė beveik šimtą daiktų. Tarp ekspona tų: rankinė skalbimo mašina, namų darbo mechaninė sviestamušė, šaldytuvas .origina lus prietaisas virvėms sukti, žičkiniai audiniai — staltie sė, lovatiesė. Virš šimto se novinių daiktų muziejui per leido Albina Pilypaitė iš Kal pokų kaimo, taip pat Fryda Stumbrienė, Ema Sadauskie nė, Marijona Pilypaitė, Mor ta Sprainienė. Dėkojame Universiteto rek toratui, visuomeninėms orga nizacijoms, kraštotyrininkų klubui už galimybę dalyvau ti ekspedicijoje, už surinktą medžiagą ir eksponatus, už sąlygas, kuriose našiai ir la bai sėkmingai padirbėta. Ačiū) V. BALTRUŠAITIS LTSR) Liaudies buities muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis
ir Augustino mokyme, kurie teodicėją jungia su veiksmų laisve. Pasaulis yra idealus, jeigu jis gali talpinti maksi malų skaičių skirtingų tipų (pvz.: žmonių). Taigi dievas leidžia pykčiui egzistuoti Že mėje dėl to, kad būtų kuo daugiau skirtingų asmenybių. Toks pasaulio įvertinimas, kaip geriausio, buvo daug kartų kritikuotas (Volteras apysakoje „Kandidas arba Optimizmas", Dostojevskis — „Broliai Karamazovai" ir kt.). Laisvės teorija buvo susi domėjęs Fridrichas Vilhelmas Joztefas Šelingas (1775—1854) — vokiečių filosofas, klasiki nio idealizmo atstovas. Šį principą jis nagrinėjo veika le „Filosofiniai tyrimai apie žmogaus laisvės esmę". Šelingas laisvės problemą susieja su pykčio kilme. Lais vė duoda vienodas galimybes atsirasti ir pykčiui, ir gėriui. Čia Šdlingas susiduria su teo dicėjos problema: kaip sude rinti tai, kad dievas visaga lis ir geradaris, o pasaulyje tiek blogio. Šelingas ją iš sprendžia taip: blogis pradinėjd stadijoje neegzistuoja šalia dievo, jis atsiranda, nuo Absoliuto atskyrus ribotus „Aš". Matome, kad Absoliu tas susideda iš dviejų dalių, todėl ir dievas turi turėti tas dvi dalis. Todėl Šelingas tei gia, kad į dievą turi jeiti tai, kas nėra dievas. Tai kažkoks tamsus, iracionalus pagrindas, tai gamta dievo sudėtyje, ku ri ir leidžia atsirasti blogiui. Šią „tamsiąją gamtą" dievo sudėtyje Šelingas pasiskolino iš Biomės. Laisvės koncepciją Šelin gas aiškino taip: žmogus yra būtybė, kurioje egzistuoja dvi priešingos savybės — gėNukelta J 4 psl.
Tarybinis studentas 4
STUDENTŲ FOTODARBAI ■■■■■■■■■■
Straipsnių rinkinys. — V.: . Mokslas, 1983 — 240 p. Raškauskas V. Ekologijos, biogeologijos ir gamtosaugos kontrolė ir priežiūra staty- progama ir terminų aiškini bos sferoje: Mokymo prie- mas: Metodinės rekomenda 1983. cijos. — V.: VVU, 1983. — monė. — V.: VVU, — 103 p. 112 p. Mačernius A., Poškaltė D. Raugalė A. Vaikų ligų gy Metodiniai nurodymai nuos dymas antimikrobiniais pre tolių dėl broko gamyboje paratais. — (V.: Mokslą:. analizei atlikti .panaudojant 1983. — 171 p. ESM. — V.: VVU, 1983. — Sudžius V. Liaudies varto 90 p. jamų prekių paklausa: Meto Mokinių stiliaus ugdymas dinės rekamendacijos. — Sudarė ,1. Pikčilingis, K. Žu- V.: VVU, 1983. — 59 p. perka,. — K.: Šviesa, 1983. Svlklius A. Ligų, sukę — 302 p. liančių geltą, diagnostikai ' Molienė O. Gyventojų ir gydymas: Mokymo priemc. darbo išteklių statistika: Mo- nė. — V.: VVU, 1983. — kymo priemonė. — V.: VVU, 105 p. 1893. — 85 p. Svlklius A Mechaninė gel Musneckienė A. ir kt. ta: Mokymo priemonė. — Burnos gleivinės ligos: Mo V.: WU, 1983. — 110 p. kymo priemonė. — V.: VVU, Tarybinė civilinio proces , 1983. — 113 p. teisė: Mokymo priemonė. — Pečiulis J. Mikrobiologija: V.: Mintis, 1983. — 310 p. Mokymo priemonė. — V.: Ūkio vadovo kasdiena: Si Mokslas, 1983. — 250 p. tuacijos su komentarais. — Prlčlnauskas J., Ruževi- V.: Mokslas, 1983. — 102 p čius J. Kultūros prekių klasi Vaitiekūnas S. Gyventojų fikavimas'. Metodinės reko aptarnavimo geografija: Mo mendacijos. — V.: VVU, kymo priemonė. — V., 1983 1982. — 99 p. — 92 p. Pričinauskas J., iRuževlVenckus A. Prekybos rek čius J. Galanterijos, juvely lamai: Mokymo priemonė. — rinių prekių, dailės dirbinių, V.: VVU, 1983. — 106 p. parfumerijos ir kosmetikos Zamackas A. Lesebuch zur prekių klasifikavimas: Meto griechischen und r°mischen dinės rekomendacijos. — V., Geschichte fur Historiiken 1983. — 71 p. der unter Studienjahre. — V Profesorius Jurgis Lebedys: 1983. T. 1 — 164 p.
NAUJI LEIDINIAI Bartkienė A. Socialinio vystymo ir liaudies gerovės kėlimo planavimas Mokymo priemonė. — V.: VVU, 1983. — 131 p. Belkindas M., Medaiskis T. Matematinis programavimas: Metodiniai nurodymai. — V.: VVU, 1983. — 147 p. Belkindas M., Svetikas Z. Optimizacinių ekonominių — matematinių modelių taiky mo prekyboje metodinės re komendacijos. — V.: WU, 1983. — 120 p. Bulota J. Pirmieji LSDP leidiniai: Metodiniai nurodymai. — V.: WU, 1982. — 78 p. Ciočys V. Tiesinio programavimo uždavinių spendimas: Metodinės nuorodos. — V.: VVU, 1982.— 100p. Kaunaltė D. Fidlerio — Abramovo miokarditas: Mo kymo priemonė. — V., 1983. — 112 p. Kiaulelkienė M„ Tatočenko V. Vaikų ūminių pneu monijų diferencinė diagnos tika ir gydymas: Metodinės rekomendacijos. — V., 1983. — 31 p. Kuosaitė E. Anglų anks tyvojo švietimo proza: Mo kymo priemonė. — V.: VVU, 1983. — 102 p. Lapinskas K. Valstybinė
■■■>
OBJEKTYVE - PADANGIŲ PILOTAI Istorijos fakulteto kie- kirus momentus šios sun- dos nuotraukos skirtos melyje nauja paroda — kios ir kartu romantiškos tartum laikraščiui ar žuržurnalistikos specialybės sporto šakos: pasižymėję nalui su garsiaisiais šuoabsolvento S. Civilio fo- sportininkai (Europos ir liniukais. O gal toks butodarbai. Stasio nuotrau- pasaulio aukštojo pilo- vo fotografo tikslas? Ne koše — Lietuvos aviaci- tažo čempionas J. Kairys, išnaudotos visos vaizd' jos sportininkai. Pasirink- TSRS sporto meistras R. ryškumo gerosios pusė? ta įdomi ir drąsi tema, Paksas ir .kt.)), lėktuvėlis vaizdą, sakytum, sugeria vaizdžiai atskleidžiama virš balkšvų debesų, šuo- popierius, o norėtume erdvėje, judesyje, minty- lis žemyn. pajusti skrydžio šaltį. .. je. Autorius užfiksavo atsPuiku, tačiau. .. paroL. VITKAUSKAS
keliauti, į dviratininkų turistų sąskrydį Nemenčinės miškuo se, prie gražuolės Neries. Apibendrinsime nuveiktus darbus, pasidalinsime kelionių Įspūdžiais, pasimokysime vie ni iš kitų. Važiuoti (geriausiai IX. 24 d. vakarą) Nemenčinės plentu iki galutinės 17 maršruto au tobuso stoikelės, toliau pagal Kviečiame rugsėjo 24—25 markiruotę. Programoje lenk žurnalistikos dienomis visus, kas mokate tynės kliūčių ruože, figūrinio važiuoti dviračiu ir mėgstame ir lėto važiavimo varžybos,
fotonuotraukos Ir skaidrią konkursai, savos gamybos in ventoriaus ar dviračių tobuli nimų demonstravimas. Ko mandoje turi būti 4 )dalyviai (iš jų BŪTINAI 1 da lyvė). Nugalėtojų komandos lau kia naujai įsteigta „Univer siteto taurė”, prizininkų — su venyrai ir dovanėlės. O ren gėjai laukia gausaus dalyvių būrio. UTK Dviratininkų sekcija
nėjo ir Gotfridas Vilhelmas SPECIALISTŲ IN parodo informatikų darbo Leibnicas (1646—1716) — vo aukštus rodiklius: AP efektyvumo kiečių švietėjas, enciklopedis- FORMACINIO nuo 80 iki 95%. tas, filosofas-idealistas, moks TARNAVIMO EFEK Užsienyje efektyvumą skai Dingusį studento pažymėji lininkas, visuomenės veikėjas. čiuoja pagal informacijos mą Nr. 811773, išduotą TYVUMAS Savo mokymą apie teodicėją triukšmo koeficientą, inf. din jis išdėstė veikale „Teodicė EKFF studentei Audronei Atkelta iš 3 psl. gimo (nuostolio) paieškos me Petrauskaitei, laikyti Atkelta iš 2 psl. ja" (1710). Leibnicas teigė, nega tu koeficientą, operatyvumą, liojančiu. ris ir blogis. Žmogus — ne kad visa, kas vyksta pasau izoliuota būtybė, o istorinio lyje. yra atsitiktiniai reiški jo ryšio korteles, kur jie ba laipumą sistemos patogumą proceso dalyvis, kurio metu niai, bet vis dėlto iš anksto lais nurodo, kiek atsakymas ir kt. rodiklius. Skaičiavimai Dingusį studento pažymėji gėris nugali blogį. Šio pro numatyti dievo. Vyrauja va patenkino jų užklausą. Tačiau vyksta taikant ESM, statistinį mą Nr. 8003*05, išduotą ceso metu istorija praeina lios laisvė, todėl gali egzis idealaus — 100% teisingų at Monte-Karlo metodą, tikimy FF studentui Vincui Cepinsfazes, kurias Šelingas vadino tuoti blogis, nuodėmės ir t. t. sakymo modelio nepasiekia bių teoriją. kui, laikyti negaliojančiu. „pasaulinėmis epochomis". Jis Iš kitos pusės, pagal Leibni Efektyvumo problemos ma. Kartais specialistams ten suprato progresyvų istorinį cą, dievas iš anksto numatė Dingusį studento pažymėji procesą kaip perėjimą iš bū visus dėsnius, atitikimą tarp ka nuo 60—95% informacijos sprendimas atranda vis nau mą Nr. 811942, išduotą jus vertinimo kriterijus, ta senos, kurioje nėra laisvės, sielos ir kūno, laisvės ir pa susirasti patiems. Fil. F studentei Editai Pet pasiūlymas čiau sunkiausia pasirinkti pa rauskaitei, laikyti negalio prie būsenos, kur jau nuga ilgos. Pvz.: dievas leido at Įdomus yra lėjęs gėris ir viešpatauja die sirasti blogiui, kad galėtų iš efektyvumą apskaičiuoti pa tį efektyviausią. Negalima vi jančiu. vas. Toks Selingo mokymas reikšti gėrį ir t. t, t. y. su-: gal šaltinių, kuriuos pateikė sų jų išnagrinėti, tačiau patį apie laisvę, kurią gedi pasiek kūrė idealiausią pasaulį. Bū informacijos tarnyba nuo optimaliausią kriterijų turėtų Dingusį studento pažymėji pateisinti bendro nurodytų darbo atas pasirinkti konkreti informaci ti žmogus (pagal tą mokymą) tent šį bandymą mą Nr. 791247, išduotą priklauso nuo „pasaulinės blogio atsiradima kandžiai iš kaitoje šaltinių skaičiaus. Sis nė tarnyba eksperimento ke PEF studentei Reginai Stlrepocnos”, kuriai priklauso juokė Volteras „Kandide". metodas gan objektyviai at liu. bytei, laikyti negaliojančiu. žmogus (t. y. kiekvienas in Almantas SLIVINSKAS i informatikų indėlį į Parengė spindi dividas) bei nuo supratimo, Dingusį studento pažymėji A. GRUSNYTE, mokslo tiriamąjį darbą, ir ro SMD informatikos problemų kad ta laisvė reikalinga. išduotą būrelio narys mą Nr. 810609, MaF IV kurso studentė, dikliai įvairiose tarnybose Teodicėjos problemą nagri
PEF studentei Egidijai Gri ciūtei, laikyti negaliojančiu.
Nuotraukas iš ciklo „Vasaros kfelionė" skaitytojams pateikė III kurso specialybės studentas Modestas PATAŠIUS.
ISTORINĖS TRADICIJOS FORMOS
SKELBIMAI
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 L V 11917. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2512,. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. «CoBeTCKHŪ cryAenr» — oprafl napncoMa, peicropaTa, komutctu AKCM Autbm, npocbKOMa opAeHOn TpyAOBoro KpacHoro 3HaMerni u Ąpy>K6i>i HapoAOB BnAbmoccKoro yariBepcHTeTa hM.B. Kancytcaca. Ha ahtobckom «3i>iKe. PeAaKrop H. BapanunąKaure. ___________________
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801674, išduobi EKFF studentei Violetai Miš kinytei, laikyti negaliojančiu Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791689, išduotą EKFF studentui Arūnui Armonui, laikyti negaliojančiu.
iiMiniBiiiiiiBiiiniiiiiiiB
Filologijos fakulteto lie tuvių kalbos ir literatūros specialybės I kurso stu dentę Rūtą Juodeikaitę dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia kurso draugai ir kuratorė.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE