Seniūnų darbą—
į aukštesnį lygį! Lapkričio pradžioje pirmą kartą Universiteto istori joje į Kolonų salę susirinko Universiteto akademinių grupių seniūnai. Jie kartu su fakultetų komjaunimo bei profsąjungos biurų akademiniais sektoriais dalyvavo Universiteto akademinės komisijos (vadovaujamos drg. Zakso) posėdyje, kuriame buvo išklausyta ChMF II techn. kurso seniūnės drg. Poškaitės ataskaita apie kurso mc kymąsi ir akademinę drausmę, svarstomas akademinės grupės seniūno vaidmuo, keliant studentų akademinės drausmės bei mokymosi lygį kurse. Tai gera priemonė, kurią reikia praktikuoti ir ateity je. Gaila tik, kad joje (su dekanato žinia) nedalyvavo nė vienas Medicinos fakulteto seniūnas.
.»j
Šventinėje demonstracijoje. Vėliavnešiai...
AKADEMINĖS KOMISIJOS NUTARIMAS
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
VVU visuomeninių organi vidualiniai pasikalbėjimai, seniūnus — komjaunuolius į zacijų akademinė komisija, iš svarstymas biure), kad studen grupių ar kursų komjaunimo klausiusi Chemijos mokslų fa tai nepraleistų užsiėmimų be biurus; kulteto II technologų kurso pateisinamų priežasčių. Pra b) įpareigoti fakultetų kom seniūnės drg. POSKAITĖS nešti dekanatams ir akademi jaunimo ir profsąjungų biu ataskaitą apie kurso mokymą nėms komisijoms apie studen rus semestro bėgy svarstyti si, akademinę drausmę ir pa tus, praleidusius be pateisi seniūnų ataskaitas. sisakymus pažymi, kad: II namos priežasties daugiau kaip 5. Rekomenduoti fakultetu technologų kurse, kuris visu 10 vai. dekanatams ir akademinėms moje geras, yra eilė studentų, b) kontroliuoti grupės stu komisijoms: kurie nerimtai žiūri i paskaitų dentų mokymąsi semestro bė a) organizuoti semestro bė lankomumą, mokymąsi. Perma gyje. Imtis visų priemonių la! akademiniam darbui ski studentų atžvilgiu, kurie ne gy bent du seniūnų pasitari mus; ria dėmesio kurso komjauni rimtai žiūri į mokymąsi. b) sistemingai tikrinti seniū mo ir profsąjungos biurai, ne Skatinti egzaminų laikymą nų darbą. Nesąžiningus seniū VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO siima griežtų priemonių ko prieš sesiją, nepažeidžiant aka nus bausti arba šalinti iš pa PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS vai su akademinės drausmės deminės drausmės. Palaikyti reigų. pažeidimu. Drg. Poškaitė, kaip kontaktą su pritvirtin 6. Įpareigoti Universiteto kurso seniūnė, yra sąžininga glaudų Nr. 26 (405) 1961 m. lapkričio 20 d. Kaina 2 kap. tais dėstytojais visais moky komjaunimo ir profsąjungos - Eina nuo 1950 metų ir reikli. Tačiau akademinė mosi ir akademinės drausmės komitetų akademinius sektoe komisija pažymi, kad tiek drg. klausimais. rius organizuoti pavasario bė- = Poškaitės, tiek ir kitų Uni c) organizuoti kartu su vi gy seniūnų dieną. Prašyti rėk- = versiteto kursų bei grupių se niūnų darbe yra eilė trūku suomeninėm organizacijom su toratą apdovanoti geriausius E mų. Seniūnai kol kas dar ne sirinkimus, skirtus pasiruoši seniūnus garbės raštais. Prak- = įsitraukia aktyviai į akademi mui egzaminų sesijai, organi tikuoti geriausių seniūnų mo- = įų darbą, atlieka savo parei zuoti pagalbą atsiliekantiems, ralines ir materialines 'paskati- E tas formaliai. Akademinė ko d) skatinti studentų dalyva- nimo priemones: atžymėjimus = misija mano, kad grupės se vimą mokslinių būrelių veik- švenčių proga, premijavimą = ekskursija, kelialapiais ir t. t.<ę niūnai gali atlikti didelį darbą, loję. 7. Įpareigoti fakultetų aka E [padėdami mokslo personalui e) laikyti seniūnų garbės demines užtikrinti = Vilnius, 1961 m. lapkričio mėn. 3 d. brganizuoti ir gerinti moko reikalu išgyvendinti nesą- fakultetų komisijas mastu šio nutarimo = mąjį procesą. Nuo grupės se žiningumą lankomumo regist IX. Gamtos mokslų fakultetas niūno priklauso darbo nuotal- racijoje. nes tai visiškai nesi vykdymą. Apsvarstyti iki gruo- Ę Didžiosios Spalio Socialistinės revoliucijos la grupėje, pažiūra į moky derina su komunizmo statyto džio mėn. 25 d. šio nutarimo = 44-jų metinių proga, Rektorato ir visuomeni 1. Asistentui Levickui Antanui vykdymo eigą. nių organizacijų vardu sveikinu Vilniaus mąsi ir akademinę drausmę. jų moraliniu kodeksu. 2. Laborantei ZiVoltienei Olgai Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto Į Univers’teto Akademinė ko 3. Laikyti dekanatų ir vi profesorius, dėstytojus, pagalbinį mokslo per X. Mokslinė biblioteka misija nutaria: suomeninių organizacijų svar sonalą, studentus, bibliotekos ir administraci į 1. Įvertinti II technologų biu uždaviniu — pakelti se 1. Skyriaus vedėjai Jurčiukonienei Apolo jos darbuotojus ir linkiu naujų laimėjimų ŠVAROS SAVAITEI nijai miršo seniūnės drg. Poškai niūnų vaidmenį grupėse, rem vystant tarybinį mokią, gilinant savo moksli tis jais, teikti nuolatinę pa 2.. Vyr. bibiliotekinincui Buiziui Leonardui lės darbą patenkinamai; nes ir politines žinias, keliant darbo našumą PRAĖJUS galbą ir kartu kontroliuoti jų 3.. Bibliotekininkas pidėjėjal Ambrazevičiūmūsų Didžiosios Socialistinės Tėvynės labui. Į 2. Laikyti pagrindiniu se darbą. tei Vidai Neseniai bendrabučio Nr. 3 niūnų uždaviniu akyvią kovą § 4. Įpareigoti komjaunimo ir taryba Už našų darbą ir aktyvią visuomeninę f grupės mokymosi lygio kė profsąjungines organizacijas vaitę. organizavo švaros sa XI. Administracija veiklą reiškiu padėką šiems Universiteto dar limą ir akademinę drausmę, skirti žymiai daugiau dėmesio beužsuksi į 94 kamba buotojams: 1. Apsaugos sargui ILevulienei Albinai [i io tikslu: seniūnų darbui, glaudžiai rį Kada — visada jauku, švaru. To 2. Kanceliarijos reikalų tvarkytojai Zinke I a) seniūnai privalo sąži bendradarbiauti su seniūnais nenuostabu, kad už šva I. TSKP istorijos katedra vičienei Laimai ningą! vesti studentų lanko ir padėti jiems grupės moky dėl rą ir tvarkingumą ties kamba 3. Buhalterei Aleksandravičiūtei Bronei mumo dienynus, nurodant die- mosi lygio ir akademinės rio seniūnės Stanevičiūtės pa 1. Asistentui Setkauskui Petrui 4. Buhalterei Zaveckaitei Onai lvne praleidimų priežastis. Im drausmės kėlimo darbe. Šiuo varde puikluojasi vien penke 2. Asistentui Vitkauskui Povilui 5. Šaltkalviui Kaušylai Adolfui I! kartu su visuomeninėm or- tikslu: Gerai tvarkosi ir 133 6. Vandens virėjai Dambrauskienei Ievai lanizacijom priemonių (india) rekomenduoti įtraukti tukai. kambarys (seniūnė Cereskaitė II Fizinio auklėjimo ir sporto katedra 7. Vandens virėjai Pivorienei Elenai ir dar keletas gyventojų. Ta 8. Valytojai Zulonienei Emilijai čiau kai kas nemėgsta švaros, 1. vyr. dėstytojui Zumbakiui Jonui 9. Vaikų darželio vedėjai Caplaitienei daugiausia vyrai. Štai, kad ir 2. Vyr. I aborantel Kavoliūnaitei Elenai Bronei 61 kambarys. Čia gvvena Ba10. Aspirantūros sk. vedėjui Gardžiuliui kanas, Baubinas ir Kavaliaus III. Istorijos-filologijos fakultetas Antanui kas su Rudoku priešakyje. Vy 11. Mokslinių darbų redaktoriui Gervei rai pritingi susitvarkyti kam 1. Prodekanui docentui Zinkevičiui Zigmui Merūnui barį, todėl už švarą ir tvarkin 2. Katedros vedėjai docentui Mitropolsk 12. Inžinieriui Milakniui Antanui gumą net dvejetų gavo. Ne jai Ninai 13. Kadrų skyriaus inspektorei Milevičienei pavydėtina tvarka 12, 29, 55 3. 1. e. katedros vedėjo p. vyr. dėstytojui Kazei ir visoj eilėj kitų kambariu. Adomaičiui Gediminui Už gerą darbą reiškiu padėką ir premijuo R. RAMUNIS 4. docentui Mažiuiu Vytautui ju pinigine premija po 15 rub. sekančius ad 5. Docentui Zakarjan Zinaidai ministracijos darbuotojus: 6. Docentui Gučui Alfonsui 1. Mašininkę Katinaitę Vidą ♦ M ♦ 7. Docentui Dumčiui Jonui 2. Komendantą Kuolelį Eduardą 8. Vyr. dėstytojai Pareigytei Elenai 3. Komendantą Zarembą Bronių Praeitą šeštadienį svečiuose - 20 rub pas studentus lankėsi fizikosIV. Teisės mokslų fakultetas 4. Rūbų tvarkytoją Janulytę Salomėją matematikos mokslų daktaras 5. Rūbų tvarkytoją Janulį Antaną prof. P. Slavėnas, kuris papasa 1. L. e. 1katedros ' ’ ■ • p. vyr. dėstytojui vedėjo 6. Sargą Juodvalkį Petrą kojo studentams apie šiuolaiki* Bulotai Andriui 7. Valytoją Gaidukienę Petronėlę nes kosmologijos problemas. 2. Vyr. laborantui Paliukui Antanui 8. Valytoją Zabinskają Eleną Č .RADAITIS 9. Valytoją Simonienę Antaniną V. Ekonomikos mokslų fakultetas 10. Auklę-valytoją Bačiulienę Vladą FILOLOGAI. .. 11. Kiemsargį Ciapskį Julių 1. Vyr. dėstytojui Merčaičiui Antanui Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuo 2. Vyr. dėstytoiui Vengriui Aleksandrui meninę veiklą reiškiū padėką sekantiems Uni 3. Asistentui Mačiuliui Antanui versiteto studentams:
ĮSAKYMAS N r. 306-k
VI. Fizikos matematikos fakultetas 1. Profesoriui Brazdžiūnui Povilui 2. Docentui Katiliui Petrui 3. Docentui Sugurovui Vikt orui 4. Vyr. dėstytojui Širvaičiui Antanui VII. Chemijos fakultetas
1. Katedros vedėjui docentui Pajėdal Rimgaudui 2. Docentui Naruškevičiui Leonui 3. Vaistų sintezės laboratorijos mokslinei bendradarbei Puodžiūnaitei Benediktai VIII. Medicinos fakultetas chemikai.
..
1. Docentui Visockui Petrui 2. Asistentui Andriuliui Emilijui 3. Asistentui Kravcevičiui Levui
)
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16.
L Istorijos-filologijos fakultetas Žilaitaltytei Liucijai Zagorskaitei Daliai Pivoriūtei Mildai Lipskiui Stasiui Jurgelėnaitei Onai Bražėnui' Petrui Kvietkutei Elenai Z.alskr.uskui Feliksui Lukošytei Stefai Drungilui Adolfui Strumskiui Algirdui Pšibilskiul Vygontui Povilaitytei Julijai Dieninytei Vandai Pupkiui Aldonui Vėbrai Rimantui
(Nukelta)
KVIEČIAME PADISKUTUOJI
( Atkelta ) i
Komjaunimo ir studentų profsąjungos veiklos suderinimas ITAS klausimas iškilo Vienoje grupėje pas mus jau seniai. Jis buvo šiek sekretorius ir proforgas sakosi tiek paliestas mūsų prof dirba kartu: sąjungos ir komjaunimo orga — Dirbame vienodai. Rei nizacijos ataskaitiniuose susi kia kur nueiti, susitarti — ei rinkimuose, bet giliau jo taip name abi. Drąsiau. .. Pasita niekas ir nenagrinėjo. riame. O reikalas čia rimtas ir pai Jausmai. Argumentas visai nus. Kalba eina apie komjau nerimtas. Kompaniją gali pa nimo ir profsąjungos darbo laikyti kiekvienas. Pasitarti derinimą aukštosios mokyk reikia su visa grupe. los sąlygomis, pas mus, kur Fakulteto ataskaitiniuose tiek viena, tiek kita organiza susirinkimuose buvusio sekre cija apima daugiau kaip 90 toriaus ir proforgo proc. studentų ir, tuo būdu, di ataskaitose jautėsi pirmininko dubliavi džiulė jų dauguma yra abie mas. O kaip kitaip. Jei yra du jų organizacijų nariai. Daly panašūs abiejuose kas būtų maždaug aiškus, jei būriuose, sektoriai jie abu vadovau tų organizacijų darbo profilis ja vienam tai darbui. Nesusiprati būtų visiškai skirtingas. Ta mų ir bereikalingo lalkstymo čiau to nėra. Antai ir Univer būna nes viename siteto komjaunimo organizaci darbo nemažai, vadovas turi būti jos sekretorius C. Ladukas vienas, bare vadovavimas, centrali teigia: kad „bet koks darbo zuotas. Juk vadovo galvoje tu pasiskirstymas yra negalimas, ri būti aprėptas visas darbas. nes tikslai tie patys, ir reikia eiti ranka rankon“ Todėl kitas vadovas lieka su Žodžiai lyg ir teisingi, bet patariamuoju balsu, tuo pa nieko konkretaus jie nepasa čiu tame reikale organizacijos ko. Blogiausia, kad taip ab strakčiai kalbama jau seniai. pasidaro nelygiavertės. Iškilę ginčai tuo klausimu Kaip suprasti tą „ranka ran kon“, kaip tai praktiškai vyk sakyte sako, kad arba organi dyti — neaišku. zacijų vieta viena kitos atžvil Dėl daugelio priežasčių. Pa giu neaiški, arba reikia pasi vyzdžiui, kiekvienas kursas skirstyti darbą. Tik tokios dis turi savo abi organizacijas, kusijos studentų tarpe pasi renka proforgą ir komjaunimo baigdavo beviltiškai numojant sekretorių. Jie dirba, ir pa ranka. prastai vienas lieka „be dar Universiteto ataskaitinėje bo“ tuo. atveju, jei kitas dir studentų profsąjungos konfe ba gerai. rencijoje buvo iškeltas klau Kalbama, kad susirinkimai simas darbą pasiskirstyti, kad grupėse turėtu būti bendri, nebūtų visų pripažinto darbo bet kam tas tada dvigubas dubliavimo. Pas mus taip pat vardas? Čia tik pavyzdys. Pa girdisi balsai, kad profsąjun prasčiausią ekskursiją pas mus ga turi rūpintis „ūkiniais“ rei organizuoja metų pradžioje kalais, o komjaunimas įpareigotas žmogus. „idėjiniais“. Bet tiek vienos.
S
tiek kitos organizacijos dar bas bus visapusiškas ir nepil navertis. Komjaunimo organi zacija turi aprėpti ir sujungti i vieną visumą visokį visuo meninį darbą, panaudoti jį gero specialisto ir žmogaus ugdymui, matyti kiekvieno studento gyvenimą, rūpintis juo. Kaip atskirti nuo viso to buitinius dalykus, kuriuos siū loma atiduoti profsąjungai? Ir i ką pavirs profsąjunga, toji komunizmo mokykla, vadovavi mo mokykla, jei ji užsiiminės vien buities reikalais? Tokie klausimai iškyla mums, ir mes nesugebame vie ni jų išspręsti. Draugų tarpe iškyla ir eilė kitų. Į tuos klausimus kol kas mums Universitete dar nėra atsakyta. Ir dėl to iškyla daug klausimų, būna daug ginčų. Diskusija ir Vyresniųjų draugų žodis čia būtų labai gerai. Siūlome visiems reikšti savo nuomonę klausimu. Daugiau galvų, daugiau proto — ir iš spręsime tą klausimą, tokį svarbų ypač dabartiniu lai ku, kai Programoje pabrėžia ma: „Tarybinis aparatas turi būti paprastas. . . operatyvus, be jokių, biurokratizmo, forma lizmo, vilkinimo pasireiški mų“. Laukiame jūsų nuomonės! R. SUKELYTE, ChMF IV k. technologų komjaunimo sekretorė V. KAZLAUSKAS, proforgas R. VAITKEVIČIUS. Fakulteto sienlaikraščio redaktorius
II. Teisės mokslų fakultetas 1. Maniušytei Zitai 2. Keturakytei Joanai 3. Brundzai Petrui 4. Vaškeliui Mykolui 5. Pivoriūnui Algiui III. Ekonomikos mokslų fakultetas 1. Aliubytei Vandai 2. Kirliaudčikui Stasiui 3. Kulokui Vytautui 4. Paščiūtei Gražinai Adelei 5. Pikturnaitei 6. Skomskiul Vytautui 7. Slavinskui Vladui
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 1.
2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
IV. Fizikos-matematikos fakultetas Dieniui Rimantui Gasiūnaitei Nijolei Stabinkui Algiui Palenkiui Viliui Laget Valerijui Sabaliauskaitei Virgilijai Markauskui Romualdui Staikūnaltei Daliai Petraitytei Angelei Mekaitei Birutei Jankauskaitei Nijolei Mačkui Putinui Raudoniui Alfredui Ignatavičiui Izidoriui Sogomonovui Konstantinui Verkeliui Jonui Deksnytei Mirandai Kruopiui Juliui Paradauskaltei Irenai Nezabitauskaitei Reginai
V. Chemijos fakultetas Asajavičiui Leontijui Žukaitei Marijai Pučkoriui Kostui Kazlauskaitei Vladai Aleknaitei Zinai Sakalauskui Leonui Vaitkevičiui Rimantui Poškaitei Irenai VI. Medicinos mokslų fakultetas Piešimui Eugenijui Štaraitei Danguolei Dirsei Ginučiui Bubokaitei Vidai Girdzijauskui Romualdui Irniui Algimantui Aleksiūnaitei Marijai Simaičiui Romučiui Nastopkai Konradui Kukčibaitytei Zinaidai
11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18.
Pellnskaltel Eulelijal Černiauskaitei Meilei Čepaitei Sofijai Guntulytei Genovaitei Dagytei Erikai Lukoševičienei Irenai Domoševičiui Stasiui Kasparavičiūtei Onai-Laimutei VII. Gamtos mokslų fakultetas
1. Cieminiui Karoliui 2. Malevičiūtei Antaninai 3. Bronušai Visvaldui 4. Dubokaltei Bronei 5. Kusui Antanui Už aktyvų visuomeninį-sportinį darbą ir pasiektus sportinius rezultatus reiškiu padė ką šiems universiteto Sporto klubo nariams 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
Koženiauskui Stasiui Jasiūnui Algiui Suminui Mykolui Imbrazui Steponui Levickui Eugenijui Orentaitei Birutei Jonaičiui Petrui Juciui Celestinui Karlai Petrui Liutkalčiui Povilui
Už aktyvų dalyvavimą Universiteto drau govės darbe reiškiu padėką šiems studentams 1. Aleščkui Rimantui-Jonui (FMF) 2. Urbeliui Antanui (FMF) 3. Paulauskui Konstantinui (IFF) 4. Taujinskaitei Aldonai . (IFF) 5. Amosiejevui Aleksui (IFF) 6. Sakalauskui Juozui (TMF) 7. Bagdonui Albinui (GMF) 8. Cekuoliul Vladui-Algirdui (MMF) 9. Gintautui • —Romui (ChMF) 10. Urbonui Juliui-Algimantui (EMF)
/->
ta
Už uolumą ir pasižymėjimą rekonstruojant ir montuojant svarbiausią Universiteto obser K vatoriją: a) reiškiu padėką ir premijuoju po 15 rub :c 1. Mokslinių dirbtuvių meistrą Klšūna Juozą < 2. Stalių Ramelj Petrą b) reiškiu padėką šiems Astronomijos| katedros darbuotojams ir studentams: tr 1. Dirtbiniu Žemės palydovų stoties virži- i Ii a ninkui Juodokui Antanui ki< 2. Asistentui Žitkevičiui’ Vytautui 3. Aspirantui Pučinskui Aloyzui 4. Laborantui Kakarui Gunarui r 5. Laborantui Katalynui Romualdui re 6. Studentui Zarauskul Juozui 7. LTSR Fizikos-matematikos instituto jaun tie moksl. bendradarbiui Zdanavičiui Kazimierui tyi 8. Jaun. moksl. bendradarbiui Košubai va dr Pranui 9. Aspirantui Straižiui Vytautui BU REKTORIUS sv te są ’r
Michailas Lomonosovas — gamtos mokslų pradininkas ir eksperimentatorius, filosofas ir poetas, istorikas ir menininkas, gamtos turtų tyrinėtojas ir nenuilstamas visuomeninis veikė jas. Tai, toli, gražu, nepilnas, apibendrintomis sąvokomis išvardintas jo veiklos sričių sąrašas. Bet svarbiausia, ką prie to reikia pridurti, kad mokslininkas visose srityse buvo novatorius, pertvarkytojas, iniciatorius, o daugeliu atvejų — pradininkas. Visas mokslo šakas ir sritis jis rišo su gyvenimu, šalies ekonomine pažanga, gamybos proųresu, kultūros kėlimu. M. Lomono sovas, tai atskira rusų mokslo epocha, kuri pla čiai išgarsino mokslininko tėvynę. Gimė Michailas Vasil jevičius Lomonosovas 1711 metais (dėl datos tikrumo abejojama) vals tiečio — pomoro (pamarėno) šeimoje, kuri tuo metu gyveno vienoje Šiaurės Dvinos deltos sa lų, Archangelsko srityje. Tėvas vertėsi žemės dirbimu ir žvejyba. Ne sykį plaukiojo ruonių medžioti į tolimesnes keliones, prie Špicbergeno krantų. Tikriausiai teko jose dalyvauti ir Jaunam Michailui, kuris pas tėvus sulaukė net devynio likos metų. Atšiauri gamta turėjo įtakos jo nepa laužiamo charakterio ir valios formavimuisi. Jo jaunystės ir mokslo metai sutapo su reformistiniu Petro I laikotarpiu Rusijoje. Tai, žino ma, irgi teigiamai veikė bręstančius busimojo mokslininko polėkius. Čia norisi priminti, kad Michailas iš pat jau nystės jautė didelį potraukį knygoms. Didžiausią įtaką jam turėjo dvi, dar tėviškėje išstudijuotos, knygos. Pirmoji buvo L. Magnickio Maskvoje iš leista „Aritmetika“, kurioje be elementariausių skaičiavimo taisyklių buvo išdėstytos tuometinės geometrijos, fizikos, geografijos ir astronomijos žinios. Kita knyga, turėjusi didelę įtaką jo pradžiamoksliniam lavinimuisi buvo 1618 m. Lietu voje (Vievyje) išleista M. Smotrickio „Gramati ka“. Joje galima buvo susipažinti su eiliavimo taisyklėmis, tuometinės retorikos normomis. Šias abi knygas pats mokslininkas vėliau pava dino „savo moksliškumo vartais“. Tolimesniam lavinimuisi tėviškėje sąlygų ne buvo, kadangi valstiečių vaikų Cholmogorų mo kykla nepriėmė. 1730 metais slapta su žuvies prekiautojais jis pabėgo į Maskvą, kur nuslėpęs savo „nekilmingą“ praeitį, pateko į slavų, — grai kų dvasinę akademiją. Neužilgo akademijos mo kymo programa Michailui tapo nuobodžia, kadan gi jis nieko naujo negaudavo, o kalbas Jau buvo spėjęs pramokti. Buvo vilties ištrūkti į geogra finę ekspediciją Pietų Urale, bet čia sutrukdė — -x—‘~ jo valstietiškas luomas, apie kurį kaip tik tuo metu buvo sužinota. 1735 metais jis kart’.i su kitais moksleiviais buvo pasiųstas į Peterburgą gilinti žinių pas žymius Akademijos mokslininkus, o neužilgo išvyko tobulintis net į Vokietiją. Pradedant nagrinėti Lomonosovo mokslinę veiklą, galima ginčytis, kurioje srityje jis nu veikė daugiau, tačiau negalima nesižavėti vis kuo tuo, ką jis per savo gyvenimą sukūręs pali ko mums. Lomonosovas mūsų šalyje laikomas gamtos mokslų pradininku ir novatoriumi. Jis visose gamtos mokslų šakose skiepiio materialis tinio supratimo pradus, daugeliu atvejų vystė naujo dialektinio supratimo tradicijas. Didžiau; siu mokslo laimėjimu šioje srityje tenka laikyti jo suformuluotą medžiagos ir energijos nesunaikinamumo (tvarkumo) dėsnio atskleidimą. Aiš kindamas šio dėsnio veikimą 1748 metais M. Lomonosovas rašė: „Visi pakitimai vyksta gam toje taip, kad kiek prie vieno prisijungė, tiek neteko kitas. Šis dėsnis tiek bendras gamtoje, kad tinka ir judėjimui“. Eksperimentiškai tikrin damas šio dėsnio teisingumą, M. Lomonosovas pirmas panaudojo svarstykles. Konkrečiomis formomis šis dėsnis buvo patikrintas tik pra ėjus šimtui metų. Aiškindamas materijos nesunaikinamumą ir nesukuriamumą, M. Lomonoso vas pagrindė materijos ir judėjimo ryšius. .„Gamtoje nėra nieko, — rašė mokslininkas, —
✓
MŪSŲ TĖVYNĖS MOKSLO PRADININKAS IR NOVATORIUS (250-qsias M. Lomonosovo gimimo metines minint) ko nebūtų negalima paaiškinti materialiu prie žastingumu“. Gilus mokslininko protas įniko ir kitas fizikos sritis. Štai 1856 metais jis sukonstruoja optinį prietaisą, su kuriuo lengviau išskirti daiktus nakties metu. Šį žiūroną jis tikėjosi ištobulinti ir pritaikyti jūreivystėje. Tuo pat metu ieško būdų patobulinti teleskopą. Jis pirmas patobulino mikroskopą, įvesdamas keičiamąją optiką (tris objektyvus). šiandien yra žinoma kiek daug aiškumo įne šė M. Lomonosovo darbai tiriant atmosferos fi ziką, konkrečiai jos elektrą. Matydamas milžiniš ką šių darbų reikšmę prognozuojant orus, jis teisingai aiškina atmosferos cirkuliacijos reiški nius, perkūnijos debesų atsiradimo priežastis ir t. t. M. Lomonosovas sukonstruavo žaibolaidį. Jis išaiškina elektrinę šiaurės pašvaisčių prigim tį. Pasitvirtina didelis, jo nurodytas, šiaurės pa švaisčių aukštis (428 varstų). Domisi aušrų atsi radimo priežastimis, duoda apie Jas teisingus aiškinimus. M. Lomonosovas parengia projektą tirti aukštuosius atmosferos sluoksnius. M. Lomonosovui nuolat gimdavo vis nauji su manymai. 1761 metais įvyko retas astronominis reiškinys — tarp saulės ir žemės praėjo Vene ra. Su savo konstrukcijos teleskopu jis pirmas nustatė atmosferos buvimą aplink šią planetą. Paskelbus tai, jį labai puolė dvasininkai ir reakcionieriąi. Beveik tuo pačiu metu M. Lomonoso vas paaiškina jūros potvynių ir atoslūgių geografines-astronomines priežastis. Jis buvo helio centrinės sistemos šalininkas, palaikė gyvybės prielaidas kitose planetose. Visai teisėtai M. Lomonosovas laikomas fizinės chemijos kūrėju Rusijoje. Scholastiniam-aicheminiam šios mokslo šakos supratimui jis priešpa stato atomistinį chemijos supratimą, įrodinėja molekulinį-atomistinį materijos sudėties supra timą. „Korpuskulos“ (molekulės) pagal M. Lomo nosovą sudarytos iš smulkiausių dalelių „elemen tų“ (atomų). Mechaninis molekulių („korpuskulų“) judėjimas sukuria šilumą. Čia mokslininkas triuškina metafizikus, alchemikus ir kitus pseudomokslininkus. Be materijos jokio judėjimo ne gali būti — tvirtino M. Lomonosovas, čia pat mokslininkas išdėsto genialią mintį apie įvairias materijos judėjimo formas gamtoje. M. Lomonosovas telkė didelę praktinę-pritaikomąją reikšmę chemijos mokslui. Rašydamas apie tai, Jis pažymi, kad „... gamtoje nėra to kios medžiagos, kurios negalėtų pamėgdžioti chemija“. Mokslininkas, tikėdamas tokia per spektyva, nemažai pats eksperimentavo. Ieškoda mas būdų gauti spalvotą stiklą, jis atliko virš 4000 bandymų. Vėliau pats dalyvavo statant UstRudicos spalvoto stiklo fabriką. Ten pat iš spal voto stiklo kūrė mozaikas, portretus. 1748 metais M. Lomonosovas įkūrė pirmąją Rusijoje chemi nę laboratoriją, kurioje praleido didelę savo amžiaus dalį. Visai teisėtai M. Lomonosovas šiandien lai komas rusų geologijos mokslo pradininku. Ne galima nesistebėti šioje srityje mokslininko in teresų platumu ir jų suvokimo teisingumu. Sa
vo rinkinyje „Apie žemės sluoksnius“ M. Lomo nosovas aiškina paviršiaus, kalnų, žemynų ir vandenynų formavimosi nuolatinį kitimą ir vys tymąsi. Priežasčių ieško žemės rutulio gelmių (judrioje) struktūroje. Čia aiškina žemės drebė jimų ir vulkanų atsiradimo priežastis. Jo teisin gos* mintys tik XIX a. gale buvo suprastos ir patvirtintos moksliniais įrodymais. Gana detaliai mokslininkas išaiškina kuriamąją ir griaunamąją vandens veiklą, įrodinėja sluoks niuotų nuosėdinių uolienų Jūrinę kilmę, jose ran damų gyvūnų liekanų atsiradimą ir t. t. Čia jis atmetė nuomonę apie suakmenėjusių qyvūnų ir augalų kilmę kaip nepavykusių dievo — kūrėjo bandymų liekanas. Atmetė ir visuotino tvano baž nytinius prasimanymus, žemės sluoksnių kaito je jis teisingai įžiūrėjo jos geologinio vystymo si istorinę eigą. Čia pat jis aiškina ir naudingų iš kasenų, ir rūdų kilmę, nurodo jų proųnozavimo pagrindinius būdus. Jis visokeriopai skatino tirti ir panaudoti že mės gelmių turtus. Parašė net metalurgijos pa grindus, tarnavusius ilgą laiką vieninteliu šios rūšies vadovėliu. Nuo 1758 metų iki amžiaus pabaigos M. Lomo nosovas vadovavo Geografijos departamentui. Labai domėjosi Arktika. Ruošė šiaurės jūrų kelio ekspediciją, kuri įvyko Jau po jo mirties. Rašė apie ledkalnių kilmę, ledynų susidarymą. Patobulino daug navigacinių ir meteoroloqimų prietaisų. M. Lomonosovas tikėjo didele Arktikos ir Sibiro ateitimi. Jis teisėtai priešinosi teigi niams, kad po Šiaurės vandenynu yra sausuma arba salos. Nemaži M. Lomonosovo nuopelnai filologijos moksle. Čia jis pasireiškė ne tik kaip poetas, bet ir teoretikas novatorius. Dar M. Lomonosovui studijuojant, V. Tredjakovskis bandė reformuoti M. Smotrickio „Grama tikoje“ išdėstytą metrinę, iš antikos mechaniškai perkeltą ir žalojančią rusų kalbą, sistemą. V. Tredjakovskio pastangos pakeisti seną siste mą tonine (kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų derinimo sistema), pilnai atitinkančia rusų kalbos savybes, sistema buvo teisingos, tačiau ne iki galo nuoseklios, kadangi jis nuėjo kompromiso keliu ir pateikė silabinę-toninę sistemą. Prieš tai griežtai pasisakė M. Lomonosovas. Jis pa smerkė schplastiką, archaistines tendencijas ir naujus kompozicinius iškraipimus kalboje. M. Lomonosovas 1739 m. Vokietijoje parašo odę, kurioje šlovina rusų pergalę prieš turkus. Ši odė kartu yra ir pirmas meninis-literatūrinis pa vyzdys naujame toniniame eiliavime. Dabar M. Lomonosovas įsigijo nemaža literatūrinių priešų. V. Bielinskis minėtos odės pasirodymą laiko naujosios rusų literatūros pradžia,o M. Lomono sovą jos grindėju ir pirmuoju naujos krypties poetu. Po to dar daug M. Lomonosovas parašo poezijos dalykų, kurie buvo ir yra novatorišku mo ir meniškumo pavyzdys. Įdomu, kad eilėje savo odžių mokslininkas ir poetas meniniu žo džiu trumpai ir sklandžiai išdėsto mokslines mintis: apie pasaulio begalybę, apie šiaurės pa švaistes ir panašiai.
1748 metais pasirodė M. Lomonosovo .veikalas „Retorika“, kuriame Jis grindė nau’us esteti nius kūrybos pagrindus. Minėtame darbe rašyJ f° tojas laužo viduramžiškus kanonus, kurie, kaiJ ki; rašė V. Bielinskis, leido kurti taip, kad ....... pa- aa veikslai būtų be asmenų, o Įvykiai be erdvės ir laiko“. „Retorikoje“ yra suformuluoti ir nau ji menininko kūrybos principai, tarp kurių pa minėtina, keliamas uždavinys menininkui veikti ne tiesiogiai į žmonių protus, bet per jausmus užvaldyti juos. Meninio kūrinio forma turi būti panaudojama idėjiniam turiniui išreikšti. Čia M. Lomonosovas aiškiai pabrėžia, kad menininkas, poetas ne tas, kuris vien gerai žino eiliavimo taisykles, bet tas, kuris be to, turi apie kq eiliuoti. Dėl to reikia žinoti literatūrą ir ypač gc rai pažinti supantį pasaulį. Iš panašaus pobū džio darbų reikia dar paminėti 1754 m. pasiroi džiusj straipsnį „Apie žurnalisto pareigą“. Dėl maskuodamas persdavėliškus rašeivas, M. Lomoj I t nosovas suformuluoja ir pagrindžia reikalavil r mus žurnalistui, principus, kuriais Jis turi vai dovautis. iš jų paminėtini tie, kur rašytojas sal ko, kad žurnalistas turi būti laisvas nuo savai naudiškų tikslų ir tarnauti tik tiesai. Be tol žurnalistas prieš rašydamas turi labai giliai su] prasti dalyką, teisingai jį įvertinti, įsiklausytĮ į visas nuomones ir į jas atsižve'gti, perdai j nepasitikėti savo teisumu. Svarbiausia kiekvie] Z L hc nam rašančiam apie gyvenimiškus reikalus j principingumas. M. Lomonosovas yra nemažai nuveikęs Ir isto] rijos mokslo srityje. Nors ir labai užimtas būda| mas, dirbdamas didelį mokslinį darbą, rado lail v? ko ir kruopščiam seniausių metraščių studijavil p; mui. Daug dėmesio skiria teisingam slavų kili B' mės nušvietimui. Jo Rusijos istorija tat ne carJ dinastijų metraštis, o liaudies gyvenimą atspinl S£ k; dintis kūrinys. i 1754—55 m. M. Lomonosovas organizuoja pirl mą tuometinėle Rusijos imperijoje universitetą T Maskvoje, kuris dabar vadinamas Jo vardu. M Mokslininkas mėgino reorganizuoti ir lmpc| at ratoriškąją Mokslų Akademiją. Visą laiką ko volo prieš sustingimą, obskurantizmą, rūtini mokslo vystyme. Visaip skatino nacionalini, mokslininkų ugdymą, labai daug šioje srityje nu veikė pats. žinoma, tuometiniam caro dvare M. Lomonoso vas turėjo daug priešų. Daug jų buvo literatūri nių draugų tarpe, akademijoje. Už nesitaiksytynu su visose mokslo įstaigose vyravusiais svetim šaliais, buvo net areštuotas, o byla ilgai da buvo tęsiama ir po M. Lomonosovo mirties. Paminėtina, kad M. Lomonosovas nesutaikoma kovoto prieš dvasiškus tamsos gynėius. Juo nesykj išplakė taikliose epigramose, vadindama dvasininkus „barzdotais ožiais“ ir kt. Jam grėscerkvės prakeikimas, Tačiau to Jis visai nepaisė į amžiaus pabaigą mokslininką nuo visų pasik I sinimų saugojo jo mokslinė šlovė. Todėl lis dr"| šiai kreipėsi į carienę su pasiūlymais uždraus vienuolynus, uždrausti popams krikštyti vaiko šaltu vandeniu, dėl ko labai didelis naujagimi mirtingumas. Jis padarė analizę ir nustatė, ka didžiausias mirimų skaičius gavėnioie. čia ji aštriai pasisako preiš gavėjimą, kaip gyventc jų kankinimą ir t. t. Labai didelius ir įvairiapusiškus mokslo 1 veiklos planus, kuriuos matome iš neužbaigi tezių, nutraukė mirtis. Tuo metu Rusijos moksl nėję visuomenėje ir caro dvare daug kas džiai gėsi ankstyva mokslininko mirtimi. Nebuvo lei ta organizuoti laidotuvių Iškilmių, net pasaky kalbos prie kapo. M. Lomonosovo portretą vi' šai pakabino Akademijoje tik XIX amžiuje. Lygiai prieš du šimtus metu (1761 m.) f Lomonosovas laiške caro dvarui visus kvietė k voti prieš karus, skatino tėvynę papuošti ir i gartinti mokslo pasiekimais. Tačiau ši mokslini ko svajonė įsikūnijo tik šiandieną. Tai geria' sias didžiojo mokslininko atminimo Įamžinimą
rr
:k
Mūsų Universiteto ansamblis koncertavo TSKP XXII- : jo suvažiavimo delegatams. Tokia didelė garbė teko tik vienam respublikos masiniam kolektyvui. Tuo būdu jis atstovavo ne tik saviveiklinio, bet ir viso mūsų respub likos liaudies meno laimėjimus. Siame puslapyje savo : skaitytojus supažindiname su ansamblio darbu, {vertini- ■ mu ir dalele gausių neužmirštamų įspūdžių.
ir dėns
J. FURCEVA, TSRS KULTŪROS MINISTRAS: TAI PUIKUS KOLEKTYVAS. JIS DRĄSIAI GALI AT rOVAUTI MUSŲ SAVIVEIKLINIO MENO PASIEKI US. I. KOCHARSKIS, TSKP CK SKYRIAUS VEDĖJO MENO REIKALAMS PAVADUOTOJAS: KAIP TIK APIE TOKIUS KOLEKTYVUS KALBA MUM PARTIJOS PROGRAMA. JIE RODO, KAD PROGRA MOS MINTIS APIE SAVIVEIKLINIO IR PROFESIONALI NIO MENO RIBŲ IŠNYKIMĄ YRA NETOLIMOS ATEIriES REIKALAS. J. BANAITIS, LTSR Kultūros ministras: Brangiausia kolektyvo savybė — jaunystė. Ji ne tik tavi, bet ir leidžia sparčiai žengti kūrybinių ieškojimų keliu. ant ter
iib. iną
S. SVERDIOLAS, LTSR Liaudies meno rūmų direk
Ik rius:
Ansamblis garbingai atstovavo 245 tūkstančius respublilos meno saviveiklininkų. Koncertas suvažiavimų rūmuose į> įrodė, kad jis stovi pirmose ne tik respublikos, bet ir visos [Tarybų Sąjungos saviveiklininkų gretose. I *£-*
jos I rši-
>
Didžiulė garbė teko mūsų stutentams — atstovauti lietuvii* liaudies meną TSKP XXII šuvaliavime. Tai Juk istorinis įvykis Kiekvienam ansambliečiui. I Džiugu, kad Jaunųjų būrys su gebėjo per tokį trumpą laiką Kapti nepastebimais „senių“ tarpe lir kartu su visu kolektyvu nu teikti didžiulį darbą. I Visi ansamblio laimėjimai pa tiekti neužgęstančio viso kolek tyvo entuziazmo ir darbo dėka, kadovų, ir ypač meno vadovo Idrg. Bartusevičiaus, dėka. I Linkiu visiems ansambliečiams Lu tokia pat energija stoti /t svarbiausią darbo barą — moksja. Nė vieno įsiskolinimo, anIsambliečiai. S. LAZUTKA, Prorektorius mokymo reikalams I
Ruošdamiesi koncertui ir labai įtemptai dirbdami, ansambliečiai parodė vidinį susitelkimą, orga nizuotumą ir aukštą sąmoningu mą. Džiugu buvo klausytis kon certo režisierių žodžių: „Tai vie nas iš organizuočiausių kolekty vų“. Bendraudami su kitų broliškų jų respublikų artistais, jie buvo kuklus ir labai drauqiški. O repetuodami Kremliuje, suvažia vimo aplinkoje, susitikdami su Lietuvos delegatais, aplankę Kap suko kapą ir padėję vainiką, jie tarytum išaugo, politiškai su brendo. Koncertas TSKP XXII suvažia vime ansamblio kolektyvą dar labiau sutelkė ir sujungė. T. URBAITIS, Universiteto partinio komiteto narys
i Kiekvienas sėkmingai pabaigtas darbas duoda teisę gal ioti apie ateitį. Kad visi ateities planai taptų tikrove, rei kia neužmiršti svarbiausio mūsų darbo — mokslo. Jam pabar vėl turi būti atiduodamos visos jėgos. VL. BARTUSEVIČIUS, ansamblio meno vadovas
INTERVIU SU TSKP XXII-jo SUVAŽIAVIMO BAIGIAMOJO KONCERTO VYRIAUSIU REŽISIERIUMI, RTFSR IR GRUZIJOS TSR LIAUDIES ARTISTU, I. M. TUMANOVU KLAUSIMAS: Kiek žinau, tai žiūrovų, scenos matmenys, įren ne pirmasis tokio masto Jūsų gimas taip pat pritaikyti masi režisuojamas koncertas. Kuo niams pasirodymams, salė pil ypatingas šitas koncertas? nai radiofikuota, įrenqta sudėtin ATSAKYMAS: Mano nuomone, ga apšvietimo sistema, kurią, de ja, mes dar ne visiškai išstudi koncertas yra naujas reiškinys, javome. Labai puikios užkulisi nes pirmą kartą apiformintas nės patalpos artistams. kaip vieningas pasirodymas. tolesnis KLAUSIMAS, Koks KLAUSIMAS: Atleiskit, koks, teatro likimas? Jūsų nuomone, jo pobūdis? ATSAKYMAS, šitas klausimas ATSAKYMAS: Pobūdis? Žinote, nieko ir mus. Kol kas neturėjau laiko apie tai pagal jaudina nekalbėta, bet apie tai dar voti. Pagaliau, kaip jį pavadins, aš manau, kad šis teatras taps tai jau teoretikų reikalas. Kon mūsų meno laimėjimų apžiūrų certe pirmą kartą dalyvavo vi vieta. Kaip ir Kremliaus teatre. sos penkiolika sąjunginių res Čia koncertuos geriausieji TSRS publikų. Kiekviena respublika meniniai kolektyvai, svečiai iš atvežė tai, kas geriausiai apibū užsienio, čia vyks masiniai šven dina nacionalinį meną ir parodo čių koncertai, žodžiu, teatras jo pasiekimus. Dėl to koncer taps vienu iš populiariausių. tas, būdamas aukšto meninio ly gio, turėjo ir ryškų daugiana KLAUSIMAS: Koncerte Lietuvos cionalinį charakterį. Kaip TSKP TSR atstovavo Vilniaus Valsty XXIi-sis suvažiavimas buvo pa ansamblis. siekimų apžiūra ir naujų kelių binio Universiteto numatymas, taip, mano nuo Kokia Jūsų nuomonė apie šį ko mone, ir šis koncertas buvo mū sų meno apžiūra ir tam tikro lektyvą? masto žingsnis į priekį ieškojimų ATSAKYMAS: Mano nuomonė srityje. apie Jį pati geriausia. Daugeliu KLAUSIMAS: Kaip buvo ren atžvilgių. Pirmiausia — dėl aukšto meninio lygio. Ir dainų giamas šis koncertas? ninkai, ir orkestras, ir šokėiai ATSAKYMAS: Sąjunginėms res buvo aukšto meninio lygio. Ko publikoms buvo suteikta visiška lektyvas gerai sukomponuota ir programos sudarymo laisvė, ir apiforminta programa įnešė daug dabar aišku, kad pasielgta bu naujo, gaivaus. Lietuvos meninės vo teisingai — respublikos at delegacijos pasirodymas buvo siuntė tai, kas charakteringiausia bene vieningiausias ir išreiškė, jos nacionaliniam menui ir kas kondensuotai apibendrindamas, geriausiai parodo jų meninius viso koncerto pobūdį. Dar kas laimėjimus. Vyriausioji koncerto Savergė visus — tai jaunystė, rengimo grupė gavo pranešimus iūri, ir matai, kaip ii eina. į sa apie numatomas programas, ir lę, pas kiekvieną, tiesiai į šir iš jų, bendrame režisierių ir dai dį. Trečia — nepriekaištingas lininkų pasitarime, buvo pareng kolektyvo disciplinuotumas. Jau tai koncerto planas. Žinoma, tėsi aukšta sceninė kultūra, vi bendrų repeticiių metu toko kai dinis susikaupimas, organizuotu ką keisti, nes šis koncertas bu mas. šiam kolektyvui neturiu vo komponuojamas pagal vie Jokio priekaišto. ningą, griežtą planą, kuris paro Noriu atžymėti puikų daili dytų mūsų daugianacionalinės šalies didybę, jos iėqų šaltini, ir ninkų darbą. Kostiumai buvo nesutaikomą žengimą į priekį. labai skoningi, pilnai atitiko koncerto pobūdį. Vaisinai yra KLAUSIMAS: Ką jūs galite pa ansamblio meno vadovo ieškoji sakyti apie šį, suvažiavimų Rū mai kūrinių atlikimo srityje. Aš, pavyzdžiui, pagalvojau, kad „Bumų, teatrą? ATSAKYMAS: Ir salė, ir scena henvaldo varpai“ qali taip su įrengtos puikiai. Teatras turi skambėti. O kai išgirdau, pati daug pranašumų: čia telpa 6000 kėkit, ašSros akyse pasirodė.
DRAUGYSTES SIMBOLIS 8 PRADŽIŲ buvo repe venime. Rezultatai neblogi: ticijos. Nuo pat rugsėjo puikūs atsiliepimai apie pasi rodymą Maskvoje ir respubli ■ pirmosios — kasdien, kaune, Vilniuj, Maskvoj. Ir koje, darnus, draugiškas ko tikriausiai nė vienas ansamh- lektyvas, šiais mokslo metais llietis neprisimena, kad kuri vpač gausiai pasipildęs nau jais žmonėmis, sutvirtėjęs ke nors jų būtų nesvarbi. — Nuo šios dienos darbo lionės metu, ir didžiulė nauda, priklausys mūsų rytojaus re kurią mums davė ši neeilinė zultatai, — nuolat kartodavo išvyka į Maskvą. jokiais matavimo prietaisais vadovas. — Reikalingas visiš neišmatuosi to, ką kiekvienas kas dėmesys. Nelengva buvo dirbti vado iš mūsų gauna prabuvęs penvams, nelengva buvo ir mums keris metus ansamblyje. Tai patiems — ansambliečiams. kažkas neapčiuopiamo. Ir tas Bet dabar, kai prisimeni tą vi kažkas įeina l kraują ir širdį, sai netolimą praeitį, matai tik, verčia kitaip galvoti, kitaip žiūrėti l gyvenimą, į meną apkas buvo gera. ir ypatingai 1 liaudies lamai, Pasiruošimas koncertuoti pi'' tėti TSKP XXII suvažiavimui ir meną. Gal tik po keliolikos pats koncertas — tarsi naujas metų suvoksime, kaip augome kartu su ansambliu ir ką bran1P' atskiras etapas ansamblio gy-
1
m«
b K,
Tuoj
tuoj
u
Ew : 1 'MO■
koncertas. ..
į
'
w
-W-
a s
gaus išsinešėme. Praeis .ne maža laiko ir kol susisteminsi me gausius Įspūdžius iš kon certo, skirto suvažiavimo užda rymui. Dabar prieš akis iškyla tik atskiri epizodai, kuriuos sun ku apibendrinti. Vien tik aiš ku — šis koncertas tarsi Tary bų Sąjungos tautų draugystės simbolis ilgam išliks ne vien mūsų, ansambliečių, at mintyje. Visų penkiolikos res publikų atstovai didžiulėje su važiavimo rūmų scenoje de monstravo savo meną. Tai bu vo savotiška artistų ataskaita partijai. Koncerte' dalyvavo daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių, išskyrus Visi profesionalai, mūsų Universiteto ansambli.
’1 1
fe1/
H.
PARULSKIO
nuotr.
Atrodo, kad ir amžiumi mes ten buvome jauniausi. Todėl nenuostabu, kad negalėjome nusėdėti vietoje pertraukų: tarp repeticijų metu. Ir nepa prastai įdomu sužinoti, ką pa rodys suvažiavimo delegatams kazachai, mūsų kaimynai lat viai, estai ar kitos tautos. — Norėčiau pamatyti mol davus, — pasakė vienas iš mūsų savo draugui. — O, jūs kalbate apie mol davus. Mes supratome, — Įsi terpė greta stovėjęs choristas iš moldavų „Doinos“. Taip užsimezgė pokalbis. Paskui išsiaiškinome, kad mū sų naujieji draugai moka lie tuvišką dainą „Šėriau žirgelį“, kurią dainavo koncertuodami Lietuvoje. Grjžtant i viešbu čius (mes greta gyvenome; autobusuose jau skambėjo ir „Šėriau žirgeli“ ir „Liana“, ir moldavaneskos melodija. Paskui prie mūsų prisidėjo saulėtojo Azerbaidžano šokė jai. Drauge prisiminėm Baku, suradom bendrų pažįstamų, įsi gijom ir naujų. Tuo metu, kai choristai draugavo su azerbaidžanie čiais, šokėjaf matavosi didžiu les turkmėnų kepures, orkest rantai klausėsi ukrainiečių bandūrų ir moldavų naj muzi kos. Naj savo struktūra labai panašus į mūsų skudučius. To dėl kiekvienas skudutininkas laikė garbės reikalu palaikyti naj savo rankose ir, šeiminin kui leidus, išbandyti. Domėjosi ir mūsų, lietuvių, menu. Tai viename, tai kita me suvažiavimo rūmų vesti biulio kampe tadžikas pūtė birbynę ar skudutį, kirgizas apžiūrinėjo spalvingus rūbus. O paskui rankose atsirasdavo bloknotas ir pieštukas: nauji draugai pasikeisdavo adresais. Ir foto aparatų užraktai sprak-
t
r
Taip pasirodymą vertinu tik aš. Taip vertina visi koncerto vadovai. Kolektyvas, be abejo turi didelę ateitį.
Ansamblyje leidžiamas satyrinis-Jumoristinis žur nalas „Klumpė“. Spaus diname keletą piešinių iš pasiruošimo koncertui Maskvoje dienų.
" Taip mūsų šokėjai įsivaizduoja tiesę...
Svarbiausia ansamblio grandis—
Orkestras
groja. ..
šokėjai.
J. SREBALIAUS ir A. PATAŠIAUS piešiniai
Aš tikiu tik darbu. Tai nenauja, bet amžina tiesa. Dažnai girdžiu kalbantis „Jus tik važinjaP ir važinėjat“ Pirmiausia, tai ne tiesa — mes mokomės. Mokomės Universitete ir ansamblyje Antra _— kodė.l niekas nepaklausia „Jūs daug dirbate?“ Ne. — „Jūs važinėjai“. O kiek reikia dirbti prie išvaliuojant O kad gastrolės taip pat yra darbas? Ir bene pats sunkiausias! Sužinoję Mpie ansamblio dalyvavimą suvažiavimo baigiama jame koncerte, visi, be abejo, nudžiugo. Kaipgi nesidžiaugsi — vieninteliam iš visos Tarybų Sąjungos saviveiklinių kolektyvų dalyvauti meno meistrų koncerte, atstovauti ne tik saviveiklinio, bet ir viso respublikos liaudies meno laimėjimus! Bet ką tai reiškė. Tai reiškė, kad mes turėsim dirbti diena dienom atsi sakyti kino, teatro, filharmonijos. O^askaitos? Rektoratas mus aetleido dešimčiai dienų, bet gzaminų už mus nikas neišlaikė Ir taip — čia j paskaitą, čia j repeticiją, žinoma, ir turint ge riausiu norus viskas negalėjo vykti sklandžiai, bet darbo Tėirr ansamblyje visą laiką buvo tvirtas. Visus du mėnesius. O darbas Maskvoie? Surepetuoti koncertą, kuriame dalyvau ja trys su puse tūkstančio žmonių — ne juokas. Suvažiavimo Rūmų sceną gaudavome 11 vai. vakaro, grjždavome iš ten — trečią penktą. O iš ryto 10 vai. visi vė> dirbdavo Didžiajame arba Centriniame Armijos teatre. Džiugu girdėti qerus atsilie pimus, bet dar džiugiau butų, jei visi žinotų, kaip tai pasiekta. Visi iki vieno žinotų. Tada mūsų džiaugsmas būtų bendras ir skaidrus. R. OZOLAS, ansamblio valdybos pirmininkas
f
sėjo be perstojo: kiekvienas norėjo nusifotografuoti su naujais draugais prie miniatiūrinio botanikos sodo rūmuose ar prie ištisai stiklinės sie nos, ar pagaliau prie grakščios i gruzinės. i Dabar jau praeityje ir nakti-; nės repeticijos, ir vienas iš atsakingiausių koncertų. Mūsų vėl laukia darbas — atkaklus, i kruopštus. ! O šią didžią tarybinių tau tų draugystės šventę mums dažniausiai primins suveny rai, iš kurių, tur būt, įdomiau sią parsivežė S. Venskevičiųs, surinkęs autografus iš kiek vienos respublikos atstovų. ; „Saulėtosios Uzbekijos duk terys dovanoja Jums saulėtąšypseną“, — užrašė jam „Bachor“ šokių ansamblio mergi nos. Dabar, sugrįžus namo, atrodo, kad visi mes pasikei tėm šviesiu šypsniu ne tik su „Bachoi“ šokėjom, bet ir su; kiekvienu XXII suvažiavimoir koncerto dalyviu. H. KOBECKAITE
VISADA SU DAINA Stodama į Universitetą tu rėjau slaptą vilti įstoti ir į ansambl}. Mano svajonės išsi pildė — štai jau treti metai aš ansamblietė. Greit švęsiu savo šimtąjj koncertą. Daug kur teko koncertuoti su mūsų ansambliu. Dar pirmame kur se dalyvavau ansamblio išvy koje į Maskvą, vėliau gastro lėse po Žemaitiją. įdomiausi ir įspūdingiausi koncertai buvo šiais metais. Gegužės mėnesį mūsų dainos skambėjo Maskvos Kremliaus teatre, o vasarą — saulėtoje Vengrijos žemėje. Tačiau daugiausia darbo ir širdies buvo įdėta ruošiantis XXII suvažiavimo baigiama jam kocertui. Tai buvo atsa kingiausias koncertas ansamb liui, o kartu ir man. Suvažiavimo dienos ir ypač baigiamasis koncertas išliks at mintyje visam gyvenimui. V. IRBYTĖ GMF III kurso studentė
DU DUOBKASIŲ LAIŠKAI 1^„ENIAh„!.klaid?"Ls®’.kaip su.sltvarkys Jūsų tautinis piršto į pirštą nesudavė, kad hitlerininkų nūs užrašus, aptikau ir kultūrinis gyvenimas. Apie suturėtų baisų kraujo pralieji „tėvo“ direktyvą Lietuvoje. „Pirmu vieną įdomią citatą, ku tai galima bus pasikalbėti, kai mą. Net priešingai. Specialus vadovybei budelis — Vokietijos ri, kiek man atrodo, verta yra baigsis karas. Dabar kiekvie popiežius legatas aplankė Hit tinis nusikaltėlių ir žmogėdrų vadas to, kad ją prisimintume. Tai nas dvasiškis turi pagalvoti lerį tuoj pat, kai šis leidosi į — Himleris atsiuntė okupan ištrauka iš „jo šventenybės" apie tai, kuo jis gali padėti aferzyvą prieš Tarybų Sąjun tų vadovybei Lietuvoje direk bulės, atsiųstos Lietuvos kata didžiajam Vokietijos reika gą. Ir pasipylė ganyto tyvą, kurioje buvo perspėja Dažnai savitvarkos dieno likų bažnyčios provinciolu). lui. . . jiški laiškai katalikų ,,ave- ma, kad „lietuviai nutautini mis koridorius valo tik bendra Tomis dienomis, kai hitlerinė Romos katalikų bažnyčia lems“ Lietuvoje, vėliau nepasiduos, todėl jie turi bučių tarybos nariai. mašina pasišokėdama tarškė nori matyti iš Jūsų ir visų Lenkijoje ir Vengrijoje. Lietu mui būti išnaikinti“. Išnaikinti da (Faktas) jo į rytus, taigi, tomis dieno tautos kunigų nuolatinę para vius, kaip matėme ragina da limis: dalinai, Lietuvoje, o ki Vaikštinėja, žiopso minios. mis, kai liejosi upeliais tary mą vokiečių armijai, kad su lyvauti kryžiaus, žygyje į išblaškius už Volgos. Taigi, binių žmonių kraujas, popie dievo padėjimu jos narsūs kapą ir sau. Lenkams popie tus Kai jis vienas grando, trina žemės turėjo pasistveržius Pijus XII savo laiške ar- žygiai pasiektų laimėjimą. . .' žius sakosi, kad jis meldžiasi lietuvių fašistai, o lietuviams „dan O kad taip tiems chivyskupui J. Skvireckui ra Atsieit, popiežius su dievu jau už jų tautą. . . O lenkams nuo ti tėvas“ taip „gausiai“ šė apie tai, kaip turį, kaip sutarė, kad anas apmokės ir to nė truputėlio ne lengviau giškasis baltarankiam atlyginti pažadėjo: atsilyginti privalą elgtis Lietuvos kata po kiek sumokės. . . Popiežius Vengrus mokė atsiminti pa išnaikinimu. Nei daugiau, nei Galvas šepečiu sutrenkus! likai. Veltui bet kas manytų, patarė lietuviams: pašerklte reigą „motinai bažnyčiai“ ir mažiau — tik išnaikinti lietu jog tame gapytojlškame popie sočiau smauglį. . . ir savo bu „naikinti * blogio sėklą“ plačio vių tautą, Jam tereiktų panorėti, — ir ne vien tik ją ke žiaus laiške buvo mokoma, delį. . . — fašistinius okupan je Rusijoje, reiškia, dalyvau tino fašistiniai vandalai. Gi Grindys veidrodžiu spindėtų. „neužmušk“. ,;Povilo uolos" tus, nusikalkite ginklą, ku ti agresijoje. Visus pasiekia sutanuoti fašistų užtarytojai ir saugotojas pamiršo artimo mei riuo jus „palaimins“ hitleri ganytojo maloningas palaimos laimintojai migdė tautos bud lę ir „dešimtį dievo“ prisaky ninkai, atiduokite vaikus — žodis. Popiežius kiek įmany mų, pamiršo „dievo — taikos sudėkite Lietuvos sūnų gal damas stengiasi pasitarnauti rumą, slopino savisaugos Jaus mą, ruošė Lietuvą maldai darytojo“ valią ir priesakus, veles ant budelio kaladės, at fašizmui — tai akivaizdūs fak prieš mirtį, ruošė lietuvius ir prabilo kaip dera tikram seit — išsikaskite patys sau tai. mirčiai. Štai kaip atrodo du jėzuitui. Pijaus XII laiške, da duobę. Tada šventasis tėvas Jeigu popiežius Pijus XII tuotame 1941 metų rugpiūčlo tarpininkaus ir sutvarkys lie žinojo apie agresijos prieš Ta nesenos praeities dokumentai. kai kas gali pasakyti, mėn. 10 diena, mes skaitome: tuvių reikalus: už mirusius rybų šalį datą, tai jis, visiš kadNors kiloti numirėlių ...... Visų dvasininkų šven pasimels, gyvuosius priruoš kai aišku, negalėjo nežinoti kaulų,neverta Pačeli ir Hitleris Ir ant durą, _ir____ ant sienų Jas tada gal padarytų, tas reikalas visomis jėgomis mirčiai „trečiojo reicho“ ver apie tikruosius fašistų kėslus jau po nes velėna, bet šitaip sa Prikabina jų kasdieną, — oKcinimus jei užlipdytų Skelbimus padėti vokiečių kariuomenei gijoje. Popiežius pasirūpins ir nusikaltimus. Tuo labiau, kydami — apsiriktų. Reikia ir vokiečių karinei valdžiai. Lietuva ir lietuviais. . . kad Vatikanas buvo gerai pa kiloti budelių kaulus, prime Mat, skelbimams nėr lentos... Kaltininkams ant kaktos. Ne laikas diskutuoti apie tai, Pasirūpins popiežius. . . lie informuotas apie lenkų ir ki nant peillnius ir dvasinius tuviais ir Lietuva, kaip jis rū tų pavergtų, po fašistų batu žmonių žudikus, kad visi bū pinosi tada, kuomet Lietuvą pamintų, tautų aiminas ir žiau tų budresni, būtų labiau susi niokojo ir siaubė kryžiuo rų likimą. Popiežiui, be abe pratę ir nesiduotų apgaunami, Naujos knygos čiai, o popiežiai savo palaimi jo buvo aišku ir dar kai kas kad visi budėtų, jungtųsi ko M NjSą nimu telkė šunsriterių gaujas prieš naujus hitlerius ir daugiau, Vatikanas turi tobu- vai ir laimino jų kruvinus darbus; sutanotus Jų nusikaltimų lai bibli e . . .pasirūpins, kaip rūpinosi lą savo žvalgybą ir negalėjo mintojus. • 1. Geocheminiai tyrimai. tuomet, kai po Žalgirio grasė nežinoti apie gestapo budelių V. DĖNAS RASTAI 0A«Strp. rinkinys. M., 1961. Lietuvai ir Lenkijai nauju „ AHiimki 620 p. (rusų k.). kryžiaus karu, jei šios abi nu Rinkinyje išspausdinti ap galėtojos imtų ir išdrįstų pasi žvalginlal žymiausių ameri dalinti Rytų Prūsiją. Popie kos mokslininkų praneši *'1 ** h. mai apie pagrindinius pa žius anuo metu stojo piestu sukonstruotas dozimetras, už ku šie mokslo metai mūsų fakul siekimus ir problemas geo prieš lietuvius ir Lietuvą, sto- teto SMD darbe yra jubiliejiniai. ri suteiktos autorinės teisės, o chemijoje. 15 metų studentai buriasi į pats prietaisas dėl savo papras vėjo už Lietuvos budelio pe- Jau ekonomiją 2. Kunajeva I. S. Šiuo mokslinius būrelius, kad plėstų tumo duoda didelę čių. ir gilintų žinias fizikoje bei ma liaudies ūkiui. Taip pat pradėtą laikinė prancūzų literatū darbą būreliuose tęsia eilė tematikoje, moksluose, kuriuos ra. M„ 1961. 333 p. (rusų Dabar yra išaiškėję daug jie pasirinko sava specialybe. Mokslų Akademijos, Elektrograk.). ryškių šlykščių sandėrio tarp Pirmieji būrelių entuziastai šiuo fijos mokslo tiriamojo Instituto 3. Monopolinis kapitaliz metu yra žinomi Tarybų Sąjun bendradarbių, kaip K. Bertulis, Vatikano ir Hitlerio faktų. gos fizikų tarpe, kai kurie va J. Meškuotis, A. Cesnavičius ir mas — imperializmas. Va Buvę SMD nariai šiuo metu Pvz., paaiškėjo, kad Pačeli — dovauja eilei tyrimo laboratori kt. dovėlis. M., 1961. 552 p, daug prisideda prie darbo bū jų. Tiesa, pradžioje būrelis bu (rusų k.). popiežius Pijus XII hitlerinės uo vadovauja jų darbui. daugiau filosofinio, referatyvi. reliuose, Geras SMD darbo įvertinimas 4. Naujas skrydis i kospobūdžio. Vėliau, stiprėjant Vokietijos slapto pasiuntinio nio yra tai, kad net trys pranešimai, materialinei bazei, plėtėsi darbų mošą. (Apie lakūną-kosmobuvo painformuotas apie karo tematika, studentai pradėjo sa skaityti II Visasąjunginėje kon nautą G. S. Titovą. Rinkipuslaidininkių fotodarbuose spręsti aktualias ferencijoje prieš Tarybų šalį pradžią. Su vo nys) M., 1961. 216 p„ su ir optinių savybių problemas tiek teorijoje, tiek ir clektrinių ii. (rusų k.). žinojo popiežius apie užpuoli atskirų dalykų ■ praktiniame pa klausimais, buvo paruošti mūsų būrelių narių. Du pranešimai 5. Technikinio progreso mą keletą dienų anksčiau, ne naudojime. Eilė studentų pradėtą darbą buvo ruošiami kartu su Eelektsocialinės-ekonominės pro tiriamuoju būrelyje išvystė iki kursiniu rografijos mokslų gu Vokietija pradėjo agresiją blemos. M., 1961. 480 p. bei diplominių darbų, o taip pat institutu. prieš TSRS. Ir ką gi? Ogi ir baigę Universitetą tęsė darbą Mūsų uždavinys tęsti pradė (rusų k.). toliau. Pavyzdžiui, A. Dragū tas vyresniųjų draugų tradici Siučia vieną — griauna sieną, Visą darbą verčia vėjais. .. nas V. Dienys, A. Daračiūnas ir* jas, kad galėtume greičiau Įvyk Siunčia kitą — užlipdyti, Ūkio skyrius taip ir „kala“ kt. kartu su moksliniu vadovu dyti tarybiniam mokslui iškeltus giiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiE Trečias, vėl čionai atėjęs, Seną pasaką be galo.. . vyr. dėst. A. širvaičiu tyrė pus uždavinius.
N
POPIERINES BĖDOS
PER 15 METŲ
PASAKA BE GALO
GERIAUSIA KOMUNISTINĖS DARBO VASAROS STOVYKLŲ PAMAINA
E
KELETAS VIRS DVIDEŠIMTIES
= =
X
— Ramiai! ... Visi įsitempia. Vėjo į glėbį pagauta plakasi pamainos vėlia va. Akimis ją — kylančią — visi palydi iki stulpo viršūnės. O paskui žvilgsnis vėl nusileidžia žemyn. Prieš akis — pastatas. Tik Jo pradžia — plytos, plytos, baltos ir raudonos. Iš jų iš kilusios nuogos būsimos veršidės sienos. Jų taip daug daug, o mūsų stovi tik keletas — virš dvidešimties. — Draugai, jūsų uždavinys — iškelti virš gegnių vainiką, — vėlas pagauna ir atneša mums pirmininko balsą. Vainiką? O kur gegnės? Kokios jos? Nieko niekur nėra, tik guli baltuojančios suplautų rąstų krū vos. Jos tokios didelės, rąstų tiek daug, — o mūsų tiek mažai... Bet ir plytų gulėjo krūvos.ir prieš mus dirbo nė kiek ne di desnis būrys. O plytos sugulė susikabino, kaip sesės, amžinai, neatskiriamai. Ir štai rankose — kirvis, ištikimas statybininko draugas. Jo kotas pajuodęs, grubių kolūkio pastatų rentėjų, rankų prakaito prisigėręs. Dabar šį kirvį paėmė mūsų rankos, kai kieno — pir mą kartą. Niekas nelaukia. Kiekviena valandėlė brangi. Einame prie baltuojančių rąstų. Pirmas patraukimas piūklų, pirmos piuvenos, pirmi užsimojimai kirviu. Lekia skiedros. Kirvių kotai kasdieną dar labiau pajuoduoja. O kas tais kirviais šauniausiai tauškina, kas iš paprasto rąs to gegnę padaro? Nebuvo tos valandėlės mūsų pamainos dienų karštymetyje, kad bent vienas kuo nors nebūtų užimtas, Ir taip, , tarsi jauno medžio šakos, mūro sienas ir betoninius stulpus neužilgo suJungė pirmosios apatinės eilės gegnės. .. .Saulė, per dieną tik vienu krašteliu stebėjusi mus iš už pilkų debesų, vakarop nusišypsojo laukams ir vėl suskubo slėptis — tik šį kartą į vakarus nusidriekusiuose vingiuotosios šešuvies karklynuose. Pamainos darbo diena ėjo į pabaigą, ta čiau nei iš vieno veido negalėjai išskaityti, kad kas nors iš mūsų nuvargęs, jau namolio ruošiasi. Mat, šiandien buvo nu tarta uždėti žemutiniąsias gegnes ant dvejų trečdalių vienos pastato pusės. — Na, broliukai, žiūrėkit — jau norma yra, — tik truputį po piet'i padirbėjus pasigirdo kažkieno balsas. — Norma. . . Ir statybos triukšme be aido pradingo šis žodis. Pradingo, nes niekas mūsų nieko nenormuodavo, tas žodis mums buvo svetimas. — Taip, draugai gerai paspaudėme. Vakaras dar tolokai, dar ne vieną gegnę paguldysim. — nuskambėjo pamainos virši ninko Justo Karoso balsas, šie žodžiai visiems buvo suprantami, niekas neprieštaravo, o tik širdyje apsidžiaugė: vistik ir mes nemaža galime, štai užsibrėžėme — pirma laiko padarėme. Vėl kilnojamų rąstų dunksėiimas, vėl Šypsenos, skardus juo kas. Tik ten ant pastolių besidarbuoją Algis Dulkinas, Petras Bražėnas ir Stasys Ūsaitis susirūpinusiais veidais kažką tariasi, rankomis mojo į neužbaigtą gegnėmis kloti pastato galą. Sakau, kad padarysime. Tik kad tiekėjai suspėtų
LV 11347
J. VAITKUS FMF SMD tarybos pirmininkas
□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□E
^niiminiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiii..... .. .................................... ...
—
laidininkių panaudojimą jonizuo jančių spindulių dozimetrijoje, šio ilgamečio darbo pasėkoje yra
mus
aprūpinti, — pagaliau kaip kirviu užkirto Algis, ir vaikinai sustojo i savo vietas. — Gegnę! — nuskambėjo iš viršaus. Ilga ųegnė pamažu pakyla virš sienų. — Greičiau jūs ten. Užmigsit, ragina tie trys apačioje net suprakaitavusius. — Matot, kad iki vakaro nebekiek laiko, o juk gėda bus eiti namo šios pusės iki galo neužbaigus. — Iki pat galo?.. Na, gerai... Pas mus niekas neprieštaraudavo, nesiginčydavo. Tik kai būdavo kas nutariama, visi su įkarščiu ir be ______ žodžių. kibdavo _______ .į darbą. Taip ir dabar. Jau laikrodžiu rodyklės darbo dienos pa baigą žymėjo, o nuo pastolių tebeskrido tie patys šauksmai. — Gegnę! Vinių! Greičiau! Tik trys beliko. . . Prakaituoti veidai, nutįsusios rankos tačiau niekas nepasiduo da. Trys, dvi, viena... Na, ir pakyla paskutinė gegnė. Sulenk tas nugaras atitiesia piovėjai, tašytojal, atsitiesia ir tie, kurie darbavosi viršuje ant pastolių. Ir tas trečdalis šimtametrio mū sų pastatėlio gegnių buvo užbaigtas. Taip. Tai buvo tik eilinė darbo diena. O los — dienos — visos buvo panašios, Įtemptos, karštos, ir niekada nebuvo pasi tenkinama tuo, ką užsibrėždavome. Mūsų rankos negailėjo triū so, negailėjo prakaito. Gal todėl, kai per septynias, o ne per dvylika dienų iškėlėme vainiką — mūsų užduotis buvo įvyk dyta. Sukirstų Į rąstą kirvių kotai buvo daug juodesni negu pir mąją stovyklos darbo dieną. Mūsų buvo tik keletas virš dvidešimties. Tik keletas. Tačiau įveikėme ir tas rąstų krūvas, ir gegnės subolavo, ir ketvirtai pamainai darbui medžiagas paruošėme. Na, o vakarais, kada Sešuvis įsisupdavo į rūkų paklodes ir miegui ruošdavosi? Dauguma mūsiškių darbo stovykloje buvo pirmą kartą. Ir dauguma pamatė, kiek žmogus gali padaryti, kai Jis iš širdies atsiduoda darbui! „Kam draskytis. Grįžai iš darbo ir gulk į lovą“, — gal pa galvotų kas. Bet mūsų tarpe tokių nebuvo. — Algi, tu dar „Kaiakuta“ tebepieši? — ieško kažkas kom jaunimo sekretoriaus A. Stankaus. O jo kambaryle nėra. Eili nis ko»-os lapelio numeris jau kabo ant sienos, o Algis kieme ima rikiuoti šokėjus. Paupyje skamba mūs kvarteto balsai — repe tuok. o Leonas Kaminskas visus į krepšinio aikšte'ę renka: mat, Tauragės MMS komanda atvyko, reikia jai, kaip sakoma „įkrėsti“. Ir taip kas vakarą — išvyka į brigadą, koncertas, dainos, literatūrinis vakaras, paskaita.. . Ir taip be aa'o. — Labas, — jau iš tolo kelia kepurę sutikęs mus, iš darbo įraukiančius, Gaurės arto’as. — Labas... Ir krūtinėle gera. Jei ils mums kepurę kelia, vadinasi, mes teisėtai jo pagrbą nusipelnėm. O jis — visada pelus nuo grūdų atskirs, į baltarankį tik ranka numos. Mums, gi, kepurę kelia. Gera krūtinėle. O su kokia meile jie, Gaurės šeimininkai, mus išlydėio. kaip iš širdies skambėjo jų ir mūsų dainos bendrame atsisveikinimo koncerte. — Iki pasimatant! — molo mums kolūkiečiai. — Kitą vasarą būtinai grįšime, — pažadėtame. Ir kaip negrįši, kai su džiaugsmu gali pasižiūrėti į tą atžaly ną. iškilusi ant senu pamatu, džiaugtis ta šviesa, kuria mes su gebėjome atnešti į kolūkiečių buitį, tą šiluma, kuri mūs širdis šildė. Neišvardinsi tu darbų, neišsakysi žodžiais tu jausmu, tų prisiminimų, kurie liko iš stovykls dienų. Svarbu, kad dirbome iš peties, ir pėdsakus visur qerus palikome, nors mūsų buvo tik keletas — virš dvidešimties. Alg. ZURBA Tauragės raiono .Lenino keliu“ kolūkio darbo stovyklos Nr. 3 trečiosios pamainos statybininkas
■<!> 0 A
J. JULIKO piešiniai. Ar. TŪRO tekstas
UŽSIENIO STUDENTŲ JUMORAS TEISĖTAS SKUNDAS Viena studentė atėjo į knygy ną ir kreipiasi j pardavėją: — Ar grąžinsite pinigus, jei (gyta prekė nepatenkina pirkė jo? — Tai priklauso nuo prekės pobūdžio. — Aš turiu galvoje knygą, — pasakė mergina. — O kokj Ji turi defektą, pa nele? — Man nepatinka jos atomaz ga...
TYLUSIS STUDENTAS Studentas Paulius per semi narus visą laiką tylėjo. Kartą dėstytoja jo paklausė: , . Kodėl jūs niekad nepasisa kote? — Aš tuščiai nemėgstu kalbė-
į
Opran Bmib hiocckoto rocyą. yHHBepCHTera
Redaktorius V. DĖNAS
STUDENTĄ ? Jeigu nesuspėtai,
tai paskubėk. „TARYBINIS STU-
i
hm.
DENTAS“ nebus pardavinėjamas. Užs. Nr. 05106
B. KancyKaca.
!
i
pa jūs
PAGUODA
Ar užsiprenumeravai „ TARYBINĮ
t
ai qi-
Eidamas i poilsio vakarą, studentas-saviveiklininkas pasakė savo merginai: — Aš ten grosiu tau, tik tau vienai... — Bet, mielasis, — atsakė mergina, — geriau tu grok vi siems, nes manau kad be manęs ateis dar keletas žmonių. Paruošė J. LAURINAVIČIUS
STUDENTE!
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 «Tapn6MHHC CTyfleHTac* («CoseTCKHH CTyfleHT»).
ti. Kalbu tik tuomet, kada viską nuodugniai žinau, esu liai išstudijavęs. — Dabar man aišku — sakė dėstytoja, — kodėl tyliai sėdite.