Tarybinis Studentas, 1976 m. rugsėjo 10 d. Nr. 26 (968) by Vilniaus universitetas

• 1795 pirmakursiai

• Komjaunimo

ganizacijose praside da ataskaitos ir rin kimai

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

1976 m. rugsėjo 10 d. Nr. 26 (968)

• TSRS Valstybinės premijos kandidatai

UGDYTI SAVYJE TARYBINIO INTELIGENTO A. BARKAUSKAS LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS T ARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKAS (Kalba, pasakyta naujų moks lo metų atidaryme rteuose, spausdinama kiek sutrumpinta)

sporto

Jūs pradedate šturmuoti vairo ir liaudies ūkio vadamokslo aukštumas reikšmin- vietėse. Todėl iškyla uždavigomis mūsų šaliai ir liau- nys ne tik išmokti kompetendžiai dienomis. Dabar visų tingai spręsti mokslinius techmintys ir siekiai yra susiję su ninius klausimus, bet ir suistoriniu Tarybų Sąjungos Ko- brandinti tvirtą komunistinę munistų partijos XXV šuva- pasaulėžiūrą, pasiekti, kad žiavimu, jo nutarimais. Kūpi- marksistinės lenininės teori ni ryžto, pasiaukojamai dirba jos teiginiai taptų kiekvieno tarybiniai žmonės dešimtojo iš jūsų giliais asmeniniais įsipenkmečio baruose, nes jie tikinimais. „Niekas taip neišžino, kad viską, ką daro par- aukština asmenybės, kaip aktija — ji daro tarybinės liau- tyvi pozicija gyvenime, sądies labui, taikos ir pažangos moninga pažiūra į visuomevardan. ninę pareigą, kai žodžių ir Socialistinės gyvensenos darbų vienybė tampa kasdieprivalumus atskleidžia raiš- nine elgesio norma", — pa kus poslinkiai, vystant mūsų brėžė TSKP CK Generalinis krašto ekonomiką, kultūrą, sekretorius draugas Leonidas sprendžiant aktualius sociali- Brežnevas partijos XXV sunius klausimus. važiavime. Mokslas dabar ne tik kiekDešimtasis penkmetis yra vienam piliečiui prieinamas, tolesnio aukštosios mokykJis tapo laikmečio, socialinės los augimo ir tobulėjimo peekonominės pažangos būtiny- riodas. Jam buvo kruopščiai be. Pagal besimokančiųjų ruošiamasi, siekiant atrinkti aukštosiose mokyklose skai- iš gausaus norinčiųjų įstoti į čių, tenkantį 1000 gyventojų, aukštąją mokyklą būrio tuos, mes aplenkėme daugelį kurie geriau, sąmoningiau ir aukštai išvystytų pasaulio ša- tvirčiau pasiruošė konkursui, lių, o Angliją — net 2,1 kar- Dabar aukštajai mokyklai to, Vokietijos Federatyvinę svarbu ne tik patikrinti stoRespubliką — 2,6 karto. jančiųjų paprastą žinių suLietuvoje, kurioje prieška- mą, bet, svarbiausia, užriniais metais vos keli tūks- čiuopti jų pasiryžimą, sugetančiai žmonių buvo baigę bėjimą savistoviai dirbti, proaukšfąjį mokslą, dabar sėk- tinio darbo potencialumą. mingai dirba daugiau kaip 12 Tačiau būtų klaidinga manytūkstančių mokslo darbuoto- ti, kad net ir gabiam abijų. Jų tarpe 4,6 tūkstančio turientui įstojus į aukštąją mokslo daktarų ir kandidatų, mokyklą prasideda linksmo Tai rodo, kiek daug padary- gyvenimo ir pramogų laikota, plėtojant mokslą, liaudies tarpis. Reikalingas žinias ir švietimą, krašto kultūrą. įgūdžius, tarybiniam inteliTačiau visuomenės vysty- geniui būdingas savybes gamosi ir komunizmo kūrimo įima įsigyti tik nuosekliai ir uždaviniai kelia vis naujus stropiai dirbant, aktyviai dareikalavimus. Mokslinės min- lyvaujant savo kolektyvo, vities ir techninės pažangos sos respublikos ir šalies gysparta reikalauja iš kiekvieno venime. Pasiekti plataus prodarbuotojo ir ypač specialis- filio erudiciją galima tik to ne tik gilių žinių, bet ir uoliai mokantis. organizacinių gabumų, politiSakoma, kad jaunimas yra nio idėjinio brandumo, kury- mobiliausia, judriausia visuobinės gyslelės. Dabar, kai menės dalis. Studentija irgi žmogui reikalingų žinių apim- nepakartojama savo išradintis sparčiai didėja, jau nega- gurnu ir plačiu planų bei įima tenkintis tam tikros dis- svajonių spektru. Neretai jūciplinos įsisavinimu. Svarbu sų tarpe vyksta karšti dispusavarankiškai papildyti savo tai įvairiais gyvenimo klausižinias, orientuotis veržliame mais ir ypač daug diskutuomokslinės ir politinės infor- jama dėl gyvenimo prasmės, macijos sraute. Be to, šian- Tai visiškai natūralu ir sudieninė studentija — tai ne prantama. Ir todėl, nesileistik busimieji specialistai. Tai damas į plačius samprotavibūsimoji inteligentija, kuri tu- mus, noriu pasakyti: ri būti pasirengusivykdyti — Planuokite, svajokite, svarbias visuomenines funk- ieškokite gyvenimo tiesos, cijas, pakeisti vyresniosios puoselėkite studentiškas trakartos žmones prie valstybės Nukelta į 2 p.

Studentų gėlės — garbingiems Rugsėjo pirmosios iškilmių svečiams: LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu mo pirmininkui A. Barkauskui, partijos Vilniaus miesto komiteto pirmajam sekretoriui V. Sakalauskui. V. VERBAUS nuotr.

Komjaunuoliams atsakingas metas Dešimttūkstantinėje univer siteto komjaunimo organiza cijoje prasideda ataskaitų ir rinkimų laikotarpis, kuris tę sis du mėnesius. Tai atsakin gas metas visiems komjauni mo organizatoriams, svarbus kiekvienam VLKJS nariui, o labiausiai — pirmo kurso studentams - komjaunuoliams, kurie tik ruošiasi susiburti. j vieningą komjaunimo organi zaciją. Šios ataskaitos ir rinkimai turi dar labiau padidinti vi sų universiteto studentų visuomenini-politinį aktyvumą, mobilizuoti juos dar geres niam mokymuisi, aktyviam ir kryptingam mokslo tiriama jam darbui. Grupės komjau nimo organizacijos ataskaiti nio susirinkimo sėkmės lai das — gera ,grupės sekreto riaus ataskaita. Ši ataskaita1, kaip ir jos aptarimas, priva lo kuo glaudžiausiai sietis su TSKP XXV suvažiavimo do kumentuose iškeltais uždavi niais komjaunimui X penk metyje.

Kiekvienas komjaunimo or ganizatorius ataskaitų bei rinkimų periodu turi vado vautis VLKJS CK V plenu mo /bei VLKJS XVII ir LLKJS XVIII suvažiavimų medžia ga. Visose akademinėse gru pėse /būtina apsvarstyti ir iš nagrinėti, kaip vykdomi LLKJS CK VI plenumo nu tarimai. Akademinių grupių kom jaunimo organizacijų susirin kimai turi vykti dalykiškai, čia nagrinėtini jaunimo ko munistinio auklėjimo /bei marksistinės-lenininės pasau lėžiūros formavimo /klausi mai, išaiškinamos grupės ga limybės dalyvauti Lenininėje įskaitoje „TSKP XXV suva žiavimo nutarimus — į /gyve nimą!", sumuojami kai kurių VPP etapų rezultatai. Giliai ir nuosekliai šiuose susirinki muose turi būti nagrinėjami akademinio darbo klausimai, ieškoma naujų komjaunimo organizacijos /poveikio formų trejetiukininikamS ir ypač — nepažangiems studentams.

LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO V. J. MAŽIULIUI

Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir ak tyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo Raudo nosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universi teto Baltų filologijos katedros vedėjui, Lietuvos TSR Moks lų akademijos tikrajam nariui, profesoriui Vytautui Juo zapui Mažiuliu! Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo vei kėjo garbės vardą.

Sveikiname!

Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą, ryšium su penkiasdesimtosio-

Račiai ir nuodugniai aptaria mos komjaunimo organizaci jos /galimybės dalyvauti kon kurse „Geriausia akademinė grupė". Griežtai įvertinkime visus VLKJS Įstatų pažeidė jus, tuo pačiu metu išsiaiš kinkime komjaunuoliškų bausmių panaikinimo galimy bes kai kuriems VLKJS na riams. Ypač didelis dėmesys t/uri būti skiriamas grupės kom jaunimo organizacijos dalyva vimui socialistiniame lenkty niavime dėll teisės pasirašy ti Lenino komjaunimo rapor tą TSKP Centro Komitetui Didžiojo Spalio 60-mečio pro ga. «Kiekviena grupė turi kū rybiškai įsijungti į lenktynia vimą „Didžiojo Spalio 60osioms metinėms -— 60 šau naus darbo savaičių!" Šios ataskaitos bei rinki mai turi pakelti į aukštesnį lygį ir organizacinį darbą. Būtina, kad ataskaitiniai, kaip ir visi kiti susirinkimai, vyktų principingai, kad būtų konkrečiai sprendžiami aktua

lūs komjaunuoliško gyveni mo klausimai, o ne svarsto mos abstrakčios kartais orga nizacijai ir nesvarbios proble mos. Kiekvienas komjaunuo lis privalo atsiskaityti už jam duotų įpareigojimų vyk dymą. Komjaunimo susirinkimuo se /turi vyrauti draugiška at mosfera, leidžianti ramiai ir dalykiškai išaiškinti visus iš kilusius organizacijai klausi mus. Venkime bet kokio pa radiškumo ir formalizmo, bū kime nuoširdūs, kritiški ir savikritiški. Klausimai, iškelti akademi nių /grupių komjaunimo orga nizacijų susirinkimuose, turi būti labai rimtai svarstomi specialybių ir fakultetų kom jaunimo organizacijų susirin kimuose bei konferencijose. Ataskaitos ir rinkimai kom jaunimo organizacijose — svarbus ir atsakingas laiko tarpis, nuo kurio didele da limi priklausys ateities dar bas. Todėl šiam laikotarpiui ir pasiruošti reikia atsakin gai. G. KALCINSKAS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas

DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBES VARDO SUTEIKIMO H. HORODNlClUI

Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir ak tyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo Raudo nosios Vėliavos ordino Valstybinio’ V. Kapsuko univer siteto Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros do centui Henrikui Horodnlčiui Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS

mis gimimo metinėmis Vii- apdovanota Lietuvos TSR niaus V. Kapsuko universi- Aukščiausiosios Tarybos Preteto TSKP istorijos katedros zidiumo Garbės raštu, docentė Stefanija Čepulienė

Mokslo žvaigždė, suspindusi tavo padangėje Nebuvo, ta būt, nei. vieno rimas dėl mūsų universiteto pirmakursio, įkuris nesijaudi vaidmens didinimo respubli no rugsėjo 1-ąją. žygiuoda kos aukštojo mokslo sistemo sprendžiama mas į šventiškai pasipuošu je, kuriame sius Sporto rūmus. Visai kaip daug svarbių universiteto tie pirmokėliai: pirmą kartą veiklos, jo materialinės ba j pirmą kursą. Viskas tą die zės stiprinimo klausimų. Draugai, jūs ką tik per ną {jiems buvo pirmą kartą — Studentiška kepuraitė, stu žengėte aukštosios mokyklos dijų Iknygedė, pirmoji paskai slenkstį. Čia įgysite žinių, ta. Ir mokslo metų atidary reikalingų būsimam darbui, mas — toks iškilmingas ir mokysitės moksliškai mąsty įsimenantis — pirmą kartą. ti, lavinsite protą, ieškosite Sporto rūmuose susirinku turiningiausių pomėgių — siems šventinę nuotaiką pa ugdysite save, savo asme gražiausių gyvino fakultetų saiviveikli- nybę. Penketas metų — didelė, ninkai: koncertavo matemati jaunystės ir vienkartinė dovana. kų ir medikų vokaliniai inst deja, ,,Gyvenime darykite tik tai, rumentiniai ansambliai. Ly kas visų svarbiausia. Kitaip giai aštuonioliktą valandą antraeiliai, tegu ir reikalingi, audringi plojimai nustelbė dalykai lengvai pripildys vi maršo .garsus: studentai su są jūsų gyvenimą, atims vi tiko universiteto vadovus ir sas jėgas, ir paties svarbiau svečius. Prezidiume LTSR sio liksite nepasiekę", kal Aukščiausiosios Tarybos Pre bėjo I. Kurčatovas. Toks zidiumo Pirmininkas A. Bar galėtų būti patarimas jums, kauskas, partijos Vilniaus nuo rytdienos pasinersianmiesto komiteto pirmasis sek tiems į veiklų ir smagų stu retorius V. Sakalauskas, LTSR dento gyvenimą. Niekur ne aukštojo ir specialiojo vidu pulkite stačia galva, devy rinio mokslo ministras H. nis kartus pamatuokite, o jau Zabulis, valstybinės plano dešimtą kirpkite. Prisiminki komisijos pirmininko pirma te, ką rašė Pavlovas savo sis pavaduotojas A. Brazaus garsiajame laiške jaunimui: kas. Iškilmingą posėdį pradė „Nuoseklumas, nuoseklumas jo universiteto ,prorektorius ir nuoseklumas. Nuo pat sa B. Sudarvičius. vo darbo pradžios pripraskiŽodis suteikiamas rektoriui te prie griežto nuoseklumo kaupdami žinias. Išstudijuo prof. dr. J. Kubiliui. Mūsų universitetas visą kite mokslo pagrindus, prieš laiką jaučia didelį partijor mėgindami kopti į jo viršū ir vyriausybės rūpestį. Štai nes. Niekada nesirinkite to ir š. m. liepos mėn. priimtas limesnių dalykų, neperpratę LKP CK ir LTSR MT nuta tų, kurie buvo anksčiau".

Nesiblaškykite, sukaupkite valią kuo daugiau pasi semti pačių reikalingiausių žinių, ką jums gali duoti universitetas. Šitos žinios, tiek specialiosios, tiek uni versalesnės, bus jūsų, didžia dalimi jau XXI amžiaus spe cialistų, profesinis pamatas. Įsitikinimai, kurie susiformuos ar sutvirtės universitete, ver tingas vyresniųjų kolegų pa tyrimas, kurį perimsite, padės jums apsispręsti įvairiose gyvenimo situacijose. Nuo šiandien jūs įžengėte į nau ją dabartį — dabartį, kuri visada mus ruošia ateičiai. Jau dabartiniai mokslo ir technikos vystymosi tempai kelia ypatingai didelius rei kalavimus specialistų bend rajam ir profesiniam išsilavi nimui, kvalifikacijai. Milži niškas žinių apimties didėji mas, plėtimasis, vadinamasis „informacijos sprogimas" iš kelia daugybę naujų proble mų. Trumpėja kelias nuo mokslo išradimų iki jų įdie gimo į praktiką. Keičiasi vi dinė daugelio mokslo šakų struktūra, vyksta mokslo ša kų ir sričių integracija, nusitrina ribos tarp jų, daugelis originaliausių atradimų gims ta kaip tik dviejų mokslo ša kų sankirtoje. Atskiri gamy bos procesai algoritmizuojami, jų valdymui pajungiamos elektroninės skaičiavimo ma šinos. Mokslas ir gamyba yra neatsiejami, sudaro vientisą

V. VERBAUS ir L. SKIRPSTO nuotraukose: pirmakursių

imatrikuliacija

UGDYTI SAVYJE TARYBINIO INTELIGENTO SAVYBES

sios mokyklos klestėjimui. Vilniaus universitetas yra vie na iš stambiausių mokslo įstaigų respublikoje, turinti ir modernias auditorijas, labo ratorijas bei skaičiavimo kompleksą, ir milijoninę bib lioteką su unikalių leidinių fondais. Tai pasaulyje plačiai žinomas aukštai kvalifikuotų kadrų ruošimo ir mokslo centras, kuriame susibūrė be veik trečdalis respublikoje pedagoginį darbą dirbančių mokslo daktarų ir profesorių bei mokslo kandidatų ir do centų. Garsėja matematinių ti kimybių teorijos mokykla, ku riai vadovauja universiteto rektorius. Socialistinio Darbo Didvyris, Lietuvos TSR Moks lų akademijos tikrasis narys, profesorius Jonas Kubilius. Pažymėtini moksliniai pasieki mai teorinės ir puslaidininkių fizikos, augalų maitinimo sti muliatorių, vaistų sintezės, baltų filologijos ir kitose sri tyse. Didelį darbą universi teto mokslininkai atlieka, nagrinėdami Lietuvos Komu nistų partijos istoriją, iš mark sistinių lenininių pozicijų ver tindami lietuvių tautos praei tį ir valstybngumo raidą. Taip pat reikšmingi darbai, kuriais siekiama nagrinėti iš sivysčiusios socialistinės vi suomenės problemas. Malonu pažymėti, kad šiuo se pasiekimuose yra nema žas studentų indėlis. Susibū rę į mokslinius būrelius, dau gelis universiteto auklėtinių jau pirmaisiais mokymosi aukštojoje mokykloje metais

Atkelta iš 1 p. dicijas, kurios skatina pažan gą, padeda puošti ir turtin ti Tėvynę, tarnauja mūsų liaudies labui. Jūsų, kaip ir kiekvieno vi suomenės nario, gyvenimo prasmė glūdi ryšyje su gim tojo krašto pastangomis siek ti pažangos. Kuo labiau iš silavinęs žmogus, tuo plates nės jo galimybės, tuo dides nė jo profesinė patirtis ir at sakomybė, tuo svaresnė at likto darbo reikšmė. Kiekvienam iš jūsų tenka dviguba atsakomybė. Pir miausia darbais reikia įrody ti savo bendraamžiams tvir tą nusistatymą siekti pasirink tos specialybės, ir antra — pateisinti tėvų ir artimųjų į jus dedamas viltis, pateisinti tą rūpestį, kuriuo jus apgau bia valstybė, liaudis, sudary damos sąlygas vystyti savo sugebėjimus ir talentą. Būti vertu šio pasitikėjimo ir rū pesčio — kiekvieno iš jūsų garbės reikalas ir pilietinė pa reiga. Ir dar: niekados nepa mirškite, kad jūs esate kapsukiečiai.

Vilniaus valstybinis V. Kap suko universitetas, kuriame jūs semsitės žinių, yra viena seniausių aukštųjų mokyklų Tarybų Sąjungoje. Po trejeto metų švęsime jo keturių am žių jubiliejų. Si sukaktis — didelė tarybinio mokslo šven tė. Pasirengimas jai žymia dalimi prisidės toliau įtvirti nant šios mokslo šventovės gražias humanizmo, interna cionalines, tautų draugystės tradicijas, kurios susiformavo ilgaamžėje kovoje prieš tamsybiškumą, nacionalizmą ir šovinizmą. Vilniaus universiteto istori joje buvo nemaža augimo ir smukimo periodų, kuriuos sąlygojo politinės, ekonomi nės, socialinės aplinkybės. Tačiau nežiūrint to, universi tetas, jo geriausiųjų pedago gų ir studentų branduolys vi sados buvo pažangios moks linės minties centras, suvaidi no teigiamą vaidmenį, plėto jant švietimą, mokslą, kultū rą, spartinant gamybinių jė gų tobulėjimo raidą. Tarybinės santvarkos atkūri mas Lietuvoje atvėrė nere gėtus horizontus mokslui, su darė sąlygas ir šios aukšto

senajame

ir dinamišką procesą, kuris greitai vystosi ir keičiasi, įgaudamas savybių, dargi esminių, kurias prieš dešim tį kitą metų galėjome tik numatyti būsiant. Ir šitas procesas nesustos. Mūsų už davinys — ne tik neatsilikti nuo jo, bet išmaningai jį valdyti, formuoti. Dėl viso šito šiandienos aukštajam mokslui charakte ringas statiško, rutiniško mo kymo pakeitimas plataus teo rinio akiračio susidarymu, to bulu specialybės metodologi jos, o ne tiek konkrečių ži nių savinimu. Nes konkrečios žinios vis sparčiau keičiasi ir sensta, specalisto pasiruošimo pagrindu vis labiau tampa universalių tam tikros moks lo srities dėsnių išmanymas ir sugebėjimas juos taikyti tam tikroje gamybos situaci joje. Suabsoliutindamas šių pastarąją aplinkybę, buvęs Prinstono universiteto prezi dentas daktaras Džonas Gibenas yra pasakęs: „Išsilavini mas — tai sugebėjimas pasi tikti gyvenimo situacijas". Moksle ir gamyboje tų situa cijų vis gausėja, jos įvairėja, sudėtingėja. Todėl kaskart didesnis dėmesys aukštojoje mokykloje skiriamas ne fak tų įsiminimui, mechaniškai atminčiai, galinčiai ir pro tingą galvą paversti Pliuškino sandėliu, — juo toliau, juo aiškesnė darosi studentų mąstymo logikos, savarankiš kumo svarba, didžiausiu specialisto privalumu tampa

Vilniaus

universitete

1976

sugebėjimas suprasti naujus reiškinius, mokėjimas opera tyviai taikyti teorines žinias praktiniuose sprendimuose, sekti naujausią specialybės literatūrą.

Manau, kad jūs, mieli pir makursiai, pakankamai su prantat pasirinkę nelengvą kelią. Jis neturi galo. Jis nesibaigia su jūsų studijomis universitete: universiteto bai gimo diplomas tik rodys, kad jūs įgijot specialybės pagrin dus, ir, svarbiausia, aiškiai suvokiat, kaip svarbu, kaip būtina yra nuolat kelti savo kvalifikaciją. Grįždamas prie ankstesnių minčių, turiu pa sakyti, kad teorinės žinios ir įgūdžiai , kuriuos įgyja aukš tosios mokyklos absolventas, esant dabartiniams mokslo ir technikos vystymosi tem pams, gali būti aktualūs maksimum dešimt—penkio lika metų, ir šitas laikas, aišku, juo toliau, juo spar čiau trumpės. Vadinasi, ir tęsis jūsų kelias visą gyve nimą. . . Iškilmėse kalbą pasakė LTSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo Pirmininkas A. Barkauskas. Pirmakursių vardu kalbėjo Filologijos fakulteto studen tė Raimonda Borisaitė: — Mes didžiuojamės, kad būsime antrąja laida, kuriai teks laimė švęsti mūsų se nojo universiteto jubiliejų. Stengsimės jį sutikti tik ge ru ir labai geru mokymusi,

aktyvia visuomenine veikla. Komjaunimo organizacijos vardu universiteto studentus pasveikino Komjaunimo ko miteto sekretorius H. Ramo nas. Vėl įtrenkė maršą dūdos. Į salę įžygiuoja vasaros dar buose užgrūdinti SSB nariai. Šią .vasarą beveik 1500 uni versiteto studentų darbavosi Lietuvos, Jakutijos ATSR, Smolensko srities statybose, Stavropolio krašte, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Savo raportuose trečiojo se mestro šaunuoliai pasakojo epie tai, kokius darbus nu veikė, kokias vietas aplan kė, ką įmatė ir regėjo. Įtiki no pirmakursius, kad uni versitetas — ne vien tik pa skaitos, seminarai, užrašai ir vadovėliai. Universitetas gar sėja ir savo vasaros darbais. Iškilmingoji dalis .baigėsi. Salę užtvindė dainos, šokiai, muzika. Savo meną rodė universiteto meno saviveik los kolektyvai — dainų ir šokių ansamblis, kaimo kape la, akademinis choras, kiemo teatro aktoriai. Mokslo metų atidarymo šventė pasibaigė. Prasidėjo kita — kasdieninio darbo, ži nių kaupimo, įspėtų paslap čių šventė. Tolyn žinių ke liais studentus vilios ryški mokslo žvaigždė, suspindusi jų padangėje. .. L. KLIŠAUSKAS

metais.

aktyviai dalyvauja mokslinė je veikloje, įgauna mąstytojų ir tyrinėtojų įgūdžių. Vėliau, gavę aukštosios mokyklos bai gimo diplomą, čia toliau tę sia mokslinį darbą, papildo respublikos pedagogų ir mokslininkų gretas. Senasis universitetas garsė ja gražiomis savo tradicijo mis, stiprinant ryšius su kitų broliškųjų respublikų aukšto siomis mokyklomis, respubli kos gamybiniais kolektyvais, mokslo, kultūros, švietimo įstaigomis. Studentai, gausios ir kovingos komjaunimo orga nizacijos vadovaujami, akty viai dalyvauja kultūriniame respublikos ir šalies gyveni me. Plačiai žinomi jūsų uni versiteto studentų meniniai kolektyvai, trečiojo semestro būriai. Visa tai rodo, jog jūs at ėjote į darnų ir kūrybingą gražiomis tradicijomis turtin gą kolektyvą, iš kurio yra ko pasimokyti, pasisemti dvasios peno. Savarankišką profesinį gy venimo kelią jūs pradėsite jo penkerių—šešerių metų — vienuoliktojo penkmečio me tais, esant dar aukštesniam visuomenės gamybos išsivys tymui ir tobulesniems bran daus socializmo gamybiniams santykiams. Tai kelia žymiai didesnius ir atsakingesnius uždavinius studentams, dėsty tojams. Jau dabar, nuo pat pirmosios mokslo metų die nos, būtina ruoštis savaran kiškam darbui, nepamirštant, kad socialistinė tikrovė irgi

yra didelė ir patikima mo kykla. Tad lygia greki su nuosekliu teoriniu pasiruoši mu, būtina nuolatos stiprinti ryšius su gyvenimu, su savo gimtine, aktyviai dalyvauti darbuose, kurie padeda tur tinti ir puošti gimtąjį kraštą, stiprinti draugystę, ugdyti taurius tarnavimo tarybinei liaudžiai. Komunistų partijai jausmus, kolektyvizmą. Jauni specialistai laukiami visuose kolektyvuose. Į juos dedamos didelės viltys. Rei kia ugdyti tas savybes, ku rios padėtų kiekvienam iš jū sų įsilieti į naują kolektyvą, tapti cementuojančia jo dali mi. Darbštumas, darna ir su siklausymas, pagarba dėstyto jams ir mokslo draugams — tai neatskiriami būsimo aukš kvalifikuoto specialisto tai bruožai, kuriuos būtina nuo sekliai ir kantriai puoselėti.

Vilniaus valstybinis V. Kap suko universitetas — viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų, kurios kolektyvo triūsas įver tintas Darbo Raudonosios Vė liavos ordinu. Siekiant toliau didinti universiteto vaidmenį respublikos aukštojo mokslo sistemoje, šių metų liepos mėnesį Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba priėmė atitinkamą nutarimą. Jame pabrėžta, kad TSKP XXV suvažiavimo iškelti ko munizmo kūrimo šiuolaikinia me etape uždaviniai reikalau ja tolesnio universiteto atsa komybės didinimo už tinka

mą specialistų rengimą nau joms ir perspektyvioms mokslo bei technikos šakoms, mokslo įstaigoms, liaudies ūkiui, kultūrai, aukštosioms ir vidurinėms mokykloms. Tame pačiame nutarime numatytos konkrečios priemonės bei lė šos universiteto materialinei bazei vystyti, jo darbuotojų buities sąlygoms gerinti. Nutarime iškelti uždaviniai yra reikšmingi visoms aukš tosioms mokykloms. Jų įgy vendinimas pareikalaus nema žų pastangų ir pasiryžimo. Bet mes tikime, kad jie bus įgyvendinti.

šią iškilmingą naujųjų mokslo metų atidarymo va landą noriu išreikšti įsitikini mą, jog puikiomis tradicijo mis garsėjantis, kūrybingas universiteto kolektyvas, atsa kydamas į nuolatinį Partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi, at eityje dar sėkmingiau darbuo sis mūsų brangiosios tarybi nės Tėvynės gerovės, moks lo ir kultūros klestėjimo var dan. Nuoširdžiai sveikinu profe sorius, dėstytojus, visuomeni nes organizacijas, visą uni versiteto personalą su naujais mokslo metais, linkiu didelės kūrybinės sėkmės, siekiant naujų pergalių moksle ir pe dagoginio meistriškumo. Linkiu šauniajai studentijai atkaklumo, komjaunuoliško veržlumo ir ištvermės, nuga lint sunkumus kelyje į moks lo aukštumas!

• KAIP LAIKĖME

STOJAMUOSIUS

•

APIE

MUS

RAŠO

APIE

MUS

RAŠO

•

APIE

MUS

•

RAŠO

APIE

MUS

RAŠO

Chirurgai • RUGSĖJO 1-OJI —

ir širdis

DARBO PRADŽIA IEPOS 31 dieną priėmimo komisija suskaičia vo gautus pareiškimus. Skaičius įspūdingas: pirmąkart stojančiųjų būta daugiau kaip ke turi tūkstančiai — 4234. Daugiausia pareiškimų vo paduota į Prekybos (364), Teisės (411), Medici nos (386) fakultetus. Didžiausi konkursai buvo į teisės (4,14 į vietą), rusų k. ir lit. (4,0) prekybos ekonomikos (4,32), istorijos (3,80), prekių mokslo (3,77), vokiečių (3,60), gydomosios medicinos (3,32) specialybes. Kaipgi sekėsi laikyti stojamuosius egzaminus vi siems, norintiems tapti universiteto studentais? Štai keli skaičiai. Visus egzaminus išlaikė tik 2938 žmonės. Buvo gauta 819 dvejetų. Į pirmą kursą priimta 1795 žmonės. 93 iš jų yra baigę mokyklas su medaliais (stojo tokių 128). Pri imta 593 vyrai ir 1192 moterys. Daugiausia vyrų yra Fizikos fakulteto pirmam kurse — 98, moteriš kiausias matematikų (109), filologų (219) ir finan sininkų (241) pirmi kursai. Priimtųjų tarpe 1528 lietuviai, 123 rusai, 60 lenkų, 28 žydai ir kt. 1684 yra komjaunuoliai. Socialinė pirmakursių sudėtis tokia: iš darbininkų — 741, iš kolūkiečių — 338, iš tarnautojų — 706. 194 pirmakursiai — su darbo stažu.

AUJI mokslo metai Pramonės ekonomikos fa kultete prasidėjo tradicine bendra paskaita.

Į šventiškai papuoštą auditoriją rinkosi pir makursiai, vyresniųjų kursų studentai. Prezidiume fakulteto vadovai, katedrų dėstytojai, vedėjai. Į susirinkimą kreipėsi fakulteto dekanas doc. L. Jasinskas. Jis pasveikino studentus su naujų mokslo metų pradžia, nupasakojo jų uždavinius. Kalbėjo Darbo ekonomikos katedros vedėjas doc. K. Vyš niauskas, Pramonės planavimo katedros vedėjas doc. J. Tamulevičius, fakulteto studentų profbiuro pirmininkė A. Sarpaliūtė. Visi jie linkėjo pirmakur siams sėkmingų studijų, ryžto ir užsispyrimo, sie kiant žinių. Pirmakursių vardu už suteiktą teisę stu dijuoti partijai ir vyriausybei padėkojo L. Bliūdžiūtė. Atėjo pati iškilmingiausia minutė. Fakulte to dekanas doc. L. Jasinskas įteikia pirmakursiams studentų pažymėjimus ir studijų knygeles, kepurai tes ir universiteto ženkliukus. Penkeriems metams jie tapo Vilniaus universiteto studentais. Fakulteto vadovai pasirūpino, kad pirmakursiai rimtai studijuoti pradėtų nuo pat pirmos dienos. Kartu su studijų knygele jiems buvo įteiktas ir savarankiško darbo planas. Tai naujovė. Jame pir makursiai ras dėstomų disciplinų sąrašų, studijų kontrolės formas bei laiką. Patariama kiek laiko reikia studijuoti tą ar kitą dalyką savarankiškai. Pateiktas naudotinos literatūros sąrašas. Sudarant šį planą, buvo konsultuotasi su darbo higienos spe cialistais, kurie padėjo sudaryti optimalų darbo re žimo variantą. Susirinkimo pabaigoje kalbėjo fakulteto prodekanas doc. J. Kunčiną. Jis nurodė pirmakursiams jų teises ir pareigas, patarė, kaip nuo pat pirmųjų dienų reikia mokytis. „TS" inf.

Širdies chirurgija ir platus jos .pritaikymas klinikose yra puikus žmonijos laimėjimas. vystoma įgimtų buSėkmingai širdies ydų chirurgija. Šios .problemos išsprendimas turi didelės socialinės reikšmės: statistika rodo, kad įgimtos širdies ydos sudaro apie 20 —25 procentus visų širdies susirgimų įprasta, kad šie pa žeidimai vystosi jauno ir su augusio amžiaus žmonėms, kartais .net atimdami darbin gumą kūrybingiausiais ir la biausiai produktyviais gyveni mo metais. Gydomosios tera pijos poveikis jau susiforma vusiai širdies ydai yra trum palaikis, ir tik chirurginis gydymas gali iš esmės page rinti paciento būklę. Žymų indėlį į šią chirur gijos sritį įnešė UTSR MA akademiko Socialistinio Dar bo Didvyrio profesoriaus N. Amosovo, TSRS MMA aka demiko profesoriaus B. Koroliavo. medicinos mokslų daktaro Vilniaus universiteto profesoriaus A. Marcinkevi čiaus ir medicinos mokslų daktaro profesoriaus G. Cukermano darbai, kurie pa teikti TSRS Valstybinei pre mijai gauti. Tyrimai vienu me.tu wko TSRS MMA A. Bakulevo Šir dies-kraujagyslių chirurgijos institute Maskvoje, F. Ja novskio tuberkuliozės institu to krūtinės chirurgijos sky riuje Kijeve ir Vilniaus uni versiteto Širdies-kraujagyslių klinikoje. Abipusis pasikeiti mas patirtimi padėjo ne tik chirurgiškai gydyti širdies įgimtas ydas šiuose centruo se, bet ir skatino gydymo įstaigų, dabar užsiimančių širdies chirurgija mūsų šaly je, tinklo augimą. Darbai, apie kuriuos kal bama, buvo pradėti, kai šir dies chirurgija visame pasau lyje žengė tik pirmuosius žingsnius. Reikėjo naujų bū dų susirgimams diagnozuoti, teko prieš operaciją išaiškin ti indikaciją ir antiindikaciją, sukurti naujus chirurgi nės technikos principus ir operacinius metodus. Be kita ko. teko įsisavinti, o kartais ir peržiūrėti gretutinių discip

MOKOSI KOLEGOS IŠ UŽSIENIO Kartu su rugsėjo pirmąja Fizikos fakultetas susilaukė svečių: atvyko studentų fizi kų grupės iš Prahos Karlo ir Liublino M. Kiuri-Sklodovs-

linų duomenis, anksčiau at rodžiusius neabejotinais. Taip gimė nauja medicinos discip lina — chirurginė kardiologi ja. Pradžioje įgimtos ydos bu vo chirurgiškai įgydamos ne išjungus širdies iš kraujo apytakos — tai vadinamo sios „uždaros" operacijos. Sukurta metodika pašalinti tarp širdies ertmių atsiradu sius tuos vožtuvų angos su siaurėjimus, dėl kurių blogai tekėjo kraujas iš kairiojo ir dešiniojo prieširdžiu į atitin kamus skilvelius ir iš kairio jo skilvelio į aortą. Paruoš ti ir įgyvendinti nauji ope racijų tipai, ištyrinėtas komp likacijų, atsirandančių chi rurginės intervencijos metu, pobūdis, pagrįsta kava su jo mis. Iš viso atlikta 16 tūks tančių operacijų, kai širdis nebuvo išjungta iš kraujo apytakos. Deja., šis metodas nėra Išaiškėjo, kad universalus „uždarosios" operacijos ne įmanomos, esant ypatingiems vožtuvų aparato defektams išsivysčius didelio nepakan kamumo vožtuvams, esant įvairiems ertmės susiaurėji mo deriniams su .nesveiku vožtuvu, o taip pat ir kai kuriose kitose situacijose. Naują erą įgimtų širdies ydų chirurgiijoje pradėjo vi siškas vožtuvų pakeitimas dirbtiniais protezais-transplantantais. Sprendžiant šią ne įtikėtinai sunkią ir visiškai naują kerdiochiirurgijos pro blemą, daug pasidarbavo N. Aimasovas, B. Koraliovas, A. Marcinkevičius ir G. Cukermanas. Mokslininkams reikė jo turėti ne tik juvelyrinę chirurgijos techniką, bet ir tikrai kūrybišką mąstyseną. Padėjo chirurgų sandrauga su inžinieriais, chemikais ir ki tais specialistais. Bendruose ieškojimuose buvo sukurti tėvyniniai dirbtinių širdies vožtuvų modeliai. A. Marcinkevičiaus pasiū lymu buvo sukonstruotas ir pritaikytas operacijoje nau jas triarki.nis aortos protezas. Mokslininkas pasiūlė origina lų dirbtinio protezo modelį triburiam vožtuvui pakeisti ir panaudojo vožtuvą, pagamin tą iš ligonio audinių. Gimė originali ir nauja įgimtų ydų chirurgijos kryp tis — buvo ištirtos galimy bės pakeisti blogą širdies vožtuvą kitu, paimtu iš gy vulio ar mirusio žmogaus. Tyrinėjimai parodė, kad šie vožtuvai, specialiai apdoroti ir konservuoti, prisilaikant tam tikrų sąlygų, pilnavertiš kai atlieka natūralaus vožtu-

kos universitetų. Užsienio ša lių studentai mūsų universi tete atliks trijų savaičių ga mybinę pažintinę praktiką. Fakultete galima išgirsti daT vieną užsienio kalbą: čia šešių mėnesių mokslinei sta žuotei yra atvykęs Drezdeno technikos universiteto inži nierius H. Piperis.

vo funkcijas. Pasirodė, kad ypač tikslinga panaudoti to kius biologinius protezus, kai keičiami triburiai vožtuvai. Daugelis operacijų, ku rias pirmąkart paruošė ir at liko šie keturi chirurgai, da bar plačiai prigijo klinikinė je praktikoje, jas pripažino ne tik medikai, bet ir ligo niai. Šių metodų patikimu mas ir efektyvumas — įro dyti! Geriausias N. Amosovo, B. Karaliavo A Marcinke vičiaus ir G. Cukermano dar bo įvertinimas — tai šimtai pagijusių, darbingų žmonių, kurie anksčiau buvo laikomi visiškai .beviltiškais (ligoniais. Daugelis moterų ,po šių ope racijų galėjo pažinti motinys tės džiaugsmą ir laimę. Čia didelis ir neginčytinas nuo pelnas šių moksliininlkų-entuziastų, mokslininkų-novatorių, kurių visa veikla skiriama tarybinio žmogaus gerovei. Jie tikrai verti garbingo TSRS Valstybinės premijos laureatų vardo.

J. KURMANAVIČIAUS ir V. KATUŠEVIČI AUS nuotraukos

•

— Mūsų (kolektyvas ne per didžiausias — 7 žmonės. Bet jos darbe dalyvauja ir kelių katedrų darbuotojai. Ty rimai vyksta keliomis kryp timis. Visų pirma atliekame LTSR Maisto (pramonės mi nisterijos užsakymus: nusta tome įvairių maisto produk tų sudėtį, kaloringumą, įta ką svarbiausioms organizmo funkcijoms. Stengiamės, kad mūsų rekomendacijų dėka sumažėtų šių gaminių kalo ringumas ir padidėtų biologi nis vertingumas. Jau, pavyz džiui, baigėme plačios apim ties eksperimentus su gryno mis juodojo šermukšnio sul timis. Kitai, taip pat labai svarbi mūsų daibo sritis — įvairių gyventojų grupių mi tybos tyrimas. Norime išsi aiškinti, kaip maitinasi moks leiviai. Neseniai pradėjome V. MAJATAS tirti suaugusių žmonių rieba Socialistinio Darbo didvyris, lų apykaitos rodiklius.

RTFSR nusipelnęs Visa, kas liečia mitybą (o mokslo veikėjas, profesorius tuo pačiu sveikatą), yra įdo (Iš „Izvestijų") mu ir aktualu kiekvienam. Kokios ryškėja tyrimų išva dos?

Kiek ir ką valgome Biologijos daktarė profeso rė D. Mikalauskaitė, univer siteto Medicinos fakulteto fi ziologijos ir biochemijos ka tedros vedėja, mitybos prob lemomis susidomėjo seniai. 1957 m. ji drauge su akądemiku V. Lašu ir profeso riumi J. Sopausku dalyvavo mokslininkų grupėje, kuri tyrė maisto produktų suvar tojimo normas Lietuvoje. Jau tada išsikristalizavo svarbiau sia ją dominančių mokslinių tyrimų kryptis: Lietuvos gy ventojų mitybos klausimai. Daugelio metų kruopštaus darbo rezultatas — ne tik di džiulė sukaupta medžiaga, mokslinės publikacijos, bet ir praeitais metais prie ka tedros (kurta , šakinė žmo gaus racionalios mitybos la boratorija: pirmoji tokia la boratorija šalyje. Apie ją

Tos pačios, kurios kartoja si tiek moksliniuose, tiek po puliariuose straipsniuose šia tema. Kai kurie mūsų var tojami produktai yra tiesiog per daug (kaloringi. Kadangi mūsų respublikos gyventojai valgo nepakankamai šviežių daržovių bei vaisių ištisus metus, jiems trūksta vitami no C ir kitų reikalingų me džiagų. Antra: nuo per gau saus ir riebaus maisto vis di dėjančiai daliai gresia cukra ligė ir infarktas. Deja, prak tika rodo, kad dauguma žmo nių, nepaisant viso sanitari nio švietimo, šių pavojų ne supranta. Daugelis pamiršo seną patarlę: gyvename ne tam, kad valgytume; valgo me, kad gyventume, Kokie tyrimai laukia jūsų vadovaujamos laboratorijos ateityje?

Tęsiame toliau tai, ką pra dėjome. Iš naujesnių proble mų planuojame klausimą: koks turėtų būti mūsų res publikos gyventojų optimalus kūno svoris, kuris mūsų kli mato ir mitybos sąlygomis užtikrintų įvairaus amžiaus žmonių sveikatą, darbingumą, ilgą amžių. Turime prisipa žinti, kad iki šiol apie tai nieko nežinome. Tokie tyri mai — uždavinys ne vieneriems metams.

Kartojimas — moks lų motina. Tai kodėl stu dentai nepaliekami karto ti kurso?

JK Gyvenimas — mo kykla. O universitetas?

X Jis taip mėgo švarą, Jis buvo žurnalistas, kad net per paskaitas nie tačiau dėl laiko stokos ko į sąsiuvinį neužsirašiniekad nesispausdino. nėdavo. '•K Sportininko hobi bu '•K Kas nedirba, tas ne vo studijuoti aukštojoje valgo. O kas nesimoko? mokykloje,todėl jis ir ta Novatorius — stu po studentu. dentas, kuris knygas pa Studentas nešioja ima bibliotekoje, o jas laikrodį ne tam, kad ne skaito kavinėje. vėluotų į paskaitas, o tam, K. MIKOLIŪNAS kad žinotų kada atidaro ir uždaro „Tauro ragą“. rK Aukštoji mokykla — kadrų kalvė. Tačiau kam čia reikalingi kirviai?

Universiteto fotoklubo narių darbai.

pasakojama „Tarybinės mo ters" aštuntajame numeryje. Profesorė, kuri yra šios la boratorijos mokslinė vadovė, taip apibūdina svarbiausius laboratorijos uždavinius:

Jis lankė imtynių sekciją, nes baiminosi, kad likimas jam nepakištų kojos ir kad jis nesu kluptų.

Ketvirtoji laida baigė vasarą mūsų universitete ren giamus lituanistikos kursus. Šiemet buvo susirinkusi be ne gausiausia grupė: 29 jauni žmonės iš JAV, Kanados, Australijos, Lenkijos. Kursų vadovai Filosofijoskatedros vyr. dėst. S. Venskevičiūs ir Mokslinės informacijos katedros dėstytoja V. Stankūnaitė-Jurkuvėnienė, universiteto vadovybė, Filo logijos fakulteto profesoriai V. Mažiulis, Z. Zinkevičius, doc. J. Kabelka, K. Ambrasas ir kiti nuoširdžiai rūpinosi, kad svečiai įgytų kuo daugiau praktinių lietuvių kalbos įgūdžių, kuo geriau susipažintų su Tarybų Lietuvos gyve nimu, studijų sąlygomis. Šešias savaites kasdien keturioms valandoms jie susi rinkdavo auditorijoje. Po paskaitų laukdavo įdomios eks kursijos ir susitikimai. Pabuvota LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo, Švietimo ministerijose, Ekonomikos institute, Kompozitorių namuose, aplankyti Kaunas, Drus kininkai. Su kursų dalyviais buvo susitikęs LTSR užsienio reika lų ministro pavaduotojas S. Zinkevičius, apie religijos ir bažnyčios padėtį Tarybų Lietuvoje pasakojo A. Tumė nas, įvyko pokalbis „Tėviškės" draugijoje, ..Gimtojo kraš to" redakcijoje. Pirmąkart kursų praktikoje mokytasi lietuviškų dainų. Didele pagalbininke čia tapo liaudies artistė B. Grincevičiūtė. Kursų dalyviai džiaugėsi* proga susipažinti su Lietuva, jos žmonėmis. Kursai paskatino jaunuosius užsieniečius domėtis tėvų kalba, keli dalyviai liko universitete staVienas

kursų

vadovų S. Venskevičius su

klausytojais

žuotis.

JUODUPIS

Jono REPŠIO NEBĖRA Jis ateidavo į katedrą, pa sisveikindavo ir prie telefo no. Visada turėjo aibes rei kalų, visada skubėdavo. Ir vi sada užtekdavo laiko pasibū- davo, kad jau maudęsis Ne ti su kolegomis. Jau atsisvei ryje. kinęs, dar vis neišeidavo. Dirbo vakariniame marksiz Šaipydavosi, ironizuodavo. Ki mo-leninizmo universitete, taip kalbėti nemokėjo. Mokslų akademijoje. Būdavo Skubėdavo pasitikti duk nuolat kviečiamas į įvairius ters iš mokyklos, J knygy Lietuvos kampus su paskai nus. Buvo savas žmogus Vil tomis, važinėdavo į Klaipėdą niaus knygynuose. Knygų skaityti kultūros teorijos kur pirkdavo po kelis egzemplio so Konservatorijos filiale. rius — prireiks kam nors iš Visada galėdavo patarti, draugų. kur, ką paskaityti žmogaus, Dejuodavo, kad nebetelpa meno, kultūros, istorijos filo knygos bute ir buvo pradė sofijos klausimais. jęs dovanoti mažiau reikalin Darydamas teoiinius prane gas kolegoms. šimus katedroje, jaudindavo Skųsdavosi širdim, be galo si, rausdavo, nors jie visada triukšmingu butu. būdavo labai apgalvoti, nuo Garsėjo kaip įdomus lekto seklūs, problematiški. rius ir kaip siaubas per eg Ir niekada nekalbėdavo, zaminus. ką rašo ar rašys. SužinodaŠokiruodavo studentus, pa vom, kai straipsniai pasiro reikšdamas, kad ne jiems fi dydavo spaudoje. Buvo vie losofiją suprasti, bet studen nas kūrybiškiausių ir produk tų pageidavimu skaitydavo tyviausių mūsų katedroje. papildomas paskaitas ir buvę Jo nebėra. Baisiai sunku jiems didelis autoritetas filo apsiprasti, kad jūra Joną sofijos klausimais. Repšį atėmė iš mūsų amži Į darbą studentų miestelyje nai. eidavo pėsčias iš centro. Pa vasariais anksčiausiai praneš Gema JURKŪNAITE *

Į universiteto Aktų salę atsisveikinti su Filosofijos ka tedros doc. Jonu Repšiu atėjo LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministras prof. H. Zabulis, univer siteto Rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorektoriai doc. B. Sudavičius ir ek. m. kand. P. Eigminas, partijos ko miteto sekretorius K. Poškus, giminės, bendradarbiai, studentai, pažįstami. Laidotuvės įvyko Antakalnio kapinėse rugpjūčio 21 d. Prie kapo kalbėjo Filosofijos katedros vedėjas E. Meš kauskas, partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas M. Lituanistikos kursų kiaušy tojai paskaitoje.

„Verkia duona, tingi nio valgoma" — sako liaudies patarlė. Verkia ir tinginiai, kai reikia su universitetu atsisveikinti Galgi šis mūsų skyrelis primins visiems, kad stu dijuoti reikia rimtai. Nė viena diena tenenueina vėjais!

Pirmakursi! Jei dar nespėjai susipažinti su universiteto bibliotekos lobiais, paskubėk. Biblio tekoje tavęs lauks šešta dienį ir sekmadienį nuo 9 vai. iki 16 vai. Pageidautina, kad gru pės užsiregistruotų iš anksto Bibliografijos sky riuje (Mokslinė biblioteka, III a., telef. 2-63-88 arba prie kontrolinio stalo, tel. 2-38-09).

' PAŠALINTI

NEPAŽANGŪS

STUDENTAI Fizikos fakulteto I k. studentai A. Kalvaitis, A. Dūda, V. Kučinskas,

Matematikos ir mecha nikos fakulteto I k. stud. T. Simučenko, Finansų ir apskaitos fa kulteto I k. studentai V. Bartkevičius, R. Briedžiūtė, V. Kuznecovas,

Filologijos fakulteto III k. stud. L. Opara, IV k. stud. T. Lesničenko.

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

Cikagiškės seserys R. ir V. Jelionytės kalbasi su prof. Z. Zinkevičiumi

Pirmakursiai į studentų profsąjungos įskaitą įrašomi profkomitete (centriniai rū mai, III a.) šiomis dienomis:

MMF — rugsėjo 23 d„ FF — 8 d., ChF — 9 d., GF — 10 d., MF— 13 d., FU. F — 14 d„ IF— 15 d., PEF — 16 d., PF — 17 d., TF — 20 d., FAF — 21—22 d. d. Visų fakultetų pirmakur siai, dėl pateisinamų priežas čių negalėję atvykti šiomis dienomis, įsirašo į įskaitą rugsėjo 24 d.

KAINA 2 KAP.

KĄ .SKAITYSIME 1977-AISIAIS?

Respublikos knygynai įga vo 1977-ųjų metų centrinių leidyklų teminius planus. Vienas iš takių planų išleis tas „Visšaja skola" leidyk los ir skirtas aukštųjų mo kyklų studentams. Si leidyk la leidžia įvairių mokslo ša kų vadovėlius, paskaitų kur sus, metodinę literatūrą, ži nynus, leidinėlius stojantie siems ir kt. Taigi, šie planai bus įdomūs filologams, mate matikams, ekonomistams, tei sininkams, įvairių technikos specialybių studentams. Su „Visšaja skola" leidyk los 1977 m. teminiais planais galima susipažinti visuose Vilniaus miesto knygynuose.

Dėmesio! Šiandien pasku Knygų propagandos ir tinė galimybė tapti Dailės reklamos biuras studijos nariu. Mokantys ir galintys piešti kviečia mi atvykti rugsėjo 10 MIELAS PIRMAKURSI, dieną į Estetinio lavini gal Tu jau mokykloje su mo katedrą (Čiurlionio 21, III a.) nuo 18 iki 20 sidūrėt su kraštotyra (dirbai būrelyje ar pan.)? Nepamesk vai.

Universiteto Dramos stu dija rugsėjo 10 d. priimi nės naujus narius į Teat ro kritikų sekciją. Norin tys kviečiami į Aulą (centriniai rūmai, II a.) 19 vai.

REDAKCIJOS ADRESAS:

Suminąs,

Marksizmo-leninizmo

universiteto

direktorius

L. Vitalis, doc. P. Bernatavičius ir studentas A. Uziela.

kų klubas, didžiausia ir pa jėgiausia pirminė kraštotyri ninkų organizacija respubli koje, gyvuoja jau beveik septyni metai ir per tą laiką, be gausybės kitų smulkesnių darbų, surengė dešimtis išvy kų, vieną etnografinę ir sep tynias kompleksines krašto tyros ekspedicijas, iš to, ką jose surinko, rašo straipsnius studentų mokslinės draugijos konferencijoms, kursinius ir diplominius darbus, straips nius rinkiniams apie savo tyrinėtas apylinkes. Komplek sinėse ekspedicijose domima si įvairių įvairiausiais daly kais, tad įdomaus ir naudin go darbo jose randa visų Universiteto fakultetų studen tai: matematikai ir ekonomis tai, fizikai ir gamtininkai,

Šiandien, rugsėjo 10 d., 20 vai., Filologijos fakulteto 92-ojoje auditorijoje prasidės vakaras, kurį rengia Univer siteto Kraštotyrininkų klubas ir kviečia — visus be išim ties, o labiausiai — visų fa kultetų pirmakursius. KLUBO VALDYBA

Laikraštį prenumeruoja grupių proforgai. Kaina vi siems mokslo metams — 80 kap. Fakultetų įgaliotiniai su rinktus pinigus atneša į uni versiteto kasą. Kartu reikia nurodyti fakultetą, egzemp liorių skaičių ir kokiems mė nesiams užsakyta.

jos ir Universitete: Tave kaip lygų i savo darbštų ir sma gų būrį mielai priims Uni versiteto Kraštotyrininkų klu bas. Laukia jis visų, kam tik įdomu tėviškės dabartis (įvairiais sociologijos aspek tais), istorija, etnografija, kalba, liaudies kūryba (tau tosaka, vaizduojamasis menas ir kt.). Universiteto Kraštotyrinin

232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815

medikai, o jau, žinoma, hu manitarai — nėra ir ko kalbėti! Vadinasi, ir Tu. mie las drauge, jei norėsi ir rimtai per mokslo metus pa siruoši, ateinančią vasarą jau galėsi praleisti garsiosiose Tauragnų apylinkėse, kur dirbs aštuntoji mūsų ekspedi cija.

Mokymo skyriaus dar buotojai nuoširdžiai už jaučia inžinierių Vytautą SIUTILĄ dėl jo dukrytės Dianos mirties.

LKP CK leidyklos spaustuvė

LV 13446

Užs. Nr. 2651

REDAKTORIUS

ALGIS KUSTA