/
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
su pirmakursiais Praeitą penktadienį Ekono mikos mokslų fakultete įvyko kiek neįprastas susirinkimas: į jį rinkosi tik I kurso studen tai, gyvenantieji bendrabuty je. O pirmakursių — šiais mokslo metais gyvenančių bendrabutyje — 120. Susirin kimą organizavo fakulteto profbiuras ir dekanatas, norė dami supažindinti studentus — pirmakursius su bendrabu čių taisyklėmis. Susirinkimą atidarė fakulte to profbiuro pirmininkas drg. R. Navickas. Jis supažindino studentus su faktais, už ku riuos buvo nubausta daug draugų praeitais mokslo me tais. Atstovas iš fakulteto par tinės organizacijos drg. Boreikaitė užakcentavo tai, kad dar pasitaiko studentų bendra bučiuose girtavimo faktų, ir kvietė pirmakursius ne tik jų nekartoti, bet su jais kovoti, nepraeiti abejingai pro tvarklaužiūs. Profbiuro narys atsakin gas už studentų buitį bendra bučiuose drg. A. Dockaitė su pažindino pirmakursius su
gyvenančių universiteto bend rabučiuose vidaus tvarkos tai syklėmis, plačiai nušviesdama tai, kas draudžiama bendrabūtyje, kaip turi būti sutvar kytas kambarys ir pan. Po to kalbėję drg. drg. vyr. dėst. Dvllevičius ir fa kulteto pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius V. Čaplikas kvietė pirmakursius tvirtai laikytis bendrablučio vidaus taisyklių ir kovoti su jų laužytojais. Visų draugų pasisakymai buvo išklausyti su didžiausiu susidomėjimu. Čia pat jaunie ji draugai Išsiaiškino jiems dar nepakankamai aiškius klausimus, susijusius su gyve nimu studentų bendrabutyje. Reikia tikėtis, kad šiais mokslo metais mūsų fakulteto pirmo kurso studentai tvarky sis ir elgsis bendrabučiuose žymiai geriau už aukštesnių kursų studentus ir netgi b'us jiems pavyzdžiu! J. DAUKŠEVICIUS EMF, prekybos ek. spec. IV kursas
Iki forumo liko tik 6 d. ♦ Atvyksta delegacijos ♦ Idealas: LAISVĖ, TAIKA! ♦ PASKELBTA TARYBI NES DELEGACIJOS SUDĖ TIS, KURI DALYVAUS PA SAULINIAME JAUNIMO IR STUDENTŲ FORUME. TAI — TSRS LAKUNAS-KOSMONAUTAS J. GAGARINAS, SOCIALISTINIO DAR BO DIDVYRIS IS BAKU A. DŽAFAROVAS, LENININES RAŠO PIRMAKURSIAI =
PREMIJOS LAUREATAS A. BOCKAREVAS (IS DONEC KO), BRATSKO HES — A. MARCUKAS, KRASNODARO KRAŠTO LENINO VAR DO KOLŪKIO MECHANI ZATORIUS, RTFSR AUKŠ ČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATAS V. OSTAPOVAS IR DAUGELIS KITŲ.
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1964 m. rugsėjo 10 d
Ir vėl auditorijos atvėrė duris Kiekvienais metais mes ne kantraudami laukiame rugsėjo pirmos. Bene labiausiai jos laukia pirmakursiai. Todėl kekvienais metais rugsėjo pirmosios minėjime daugiau sia susirenka pirmakursių. Ir šiais metais Aktų salė buvo pilna. Čia atėjo ne tik pirmakursiai, bet ir tie, kurie universitete mokosi ne pir mus metus. Prezidiume vienas po kito
DELEGACIJAI VADO VAUS VLKJS CENTRO KO MITETO PIRMASIS SEKRE TORIUS S. PAVLOVAS.
*** Iš įvairių šalių atplaukia žinios, kad į Maskvą, kur rug sėjo 16—23 dienomis vyks forumas, atvyksta delegacijos. Kai kurios delegacijos jau atvyko į Maskvą. Tarp jų — jaunimo atstovai iš Ugandos, .Japonijos, Čilės ir kitų šalių. Kiekvieną dieną mūsų tė vynė sutinka naujas delega cijas, kurios atvyksta į Pasau linį forumą.
Naujas gyvenimo etapas Šios dienos mes jsfu seniai laukėm. Ji — mūsų naujo gy venimo etapo pradžia, tokia neįprasta, bet kartu ir vilio janti, šventiška. Jau vien tik pasižiūrėjus į tą didelį srau tą, kuris pirmąją mokslo me tų dieną plaukė į universite tą, atrodė, kad senasis unlverstetas nepajėgs sutalpinti jo į savo dideles auditorijas. Klegesys, juokas, svelklnimasis skambėjo koridoriuose, ku riuose nuo to juoko, nuotai kos, rodosi, pasidarė daug šviesiau, lyg į kiekvieną lan gą būtų pažvelgusi saulutė. Mes, pirmakursiai, klaidžiojo
me srauto nešami, dar net ge rai nežinodami, kurioje salėje turime būti. Bendrame fakulteto susirin kime mes smarkiai plakančia širdimi gavome savo studentų pažymėjimus ir studijų kny geles, susipažinome su vidaus tvarka, apžiūrėjome senąjį universitetą. Vakare. Iškilmingame nau jųjų mokslo metų atidaryme, universiteto rektorius dakta ras J. Kubilius palinkėjo mums geros kloties, pateisinti garbingą Tarybinio studento vardą. Ansambliečiai parodė puikų koncertą, po kurio
Kaina 2 k
daugelis apsisprendėme patys tapti ansambliečiais. Pirmoji diena, tokia gausi įspūdžiais ir šventiška nuotai ka, baigėsi. Tačiau ilgai tą vakarą studentų bendrabučiuo se negSSo šviesos; svarstėme, svajojome, planavome savo gyvenimo universitete* toli mesnes dienas. Norisi užtikrinti vislus stu dentus ir dėstytojus, kad mes, ,,fuksal“, stengsimės padaryti viską, ką leis mūsų jėgos ir jaunos širdys. V. MARCINKONIS I k. bibliotekininkas
pasirodo Universiteto rekto rius fizikos ir matematikos mokslų daktaras draugas J. Kubilius, Lietuvos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduo tojas K. Kairys, Lietuvos KP CK sekretorius A. Barkaus kas, seniausias universiteto profesorius Z. Žemaitis, užsie nio lietuvių atsovai, kurie šio mis dienomis viešėjo Lietuvo je, universiteto prorektorius mokymo reikalams istorijos
mokslų kandidatas B. Sudavičius, studentijos atstovai ir ki ti. Savo kalboje Rektorius pa pasakojo apie universitetą, jo studentų tradicijas, mokslą. J. Kubilius paragino pirma kursius iš pat pirmųjų dienų kibti Į darbą, kad po kelių mėnesių, pirmosios sesijos metu, nebūtų netikėtumų. Universiteto studentus nau jųjų mokslo metų pradžios proga pasveikino LTSR Mi nistrų Tarybos pirmininko pa vaduotojas K. Kairys ir pa linkėjo kuo geriausios sėkmės moksle. Audringais plojimais salė pasveikino pakilusius į tribū ną P. Bražėną, R. Venckutę (istorijos ir filologijos fak.) ir A. Simanavičiūtę (gamtos fakultetas), kurie perskaitė Komjaunimo komiteto rapor tą apie šios vasaros studentų darbo ir poilsio stovyklas. Šiltai sutikti kalbėjo Jung tinių Amerikos Valstijų lietu vis A. Kandraška, pirmakur sių atstovai, prof. Z. Žemai tis ir kiti. Po minėjimo Lietuvos TSR nusipelnęs kolektyvas univer siteto dainų ir šokių ansamb lis davė nemažą programą. G. RUGYS Nuotraukoje: Bend ras prezidiumo vaizdas. Kal ba universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. V. Leščinsko nuotr.
PROFESORIAUS JUBILIEJUS Vyresnės kartos mokslinin kai, pedagogai ir Inžinieriai dar prisimena pirmąją Kauno 6, nlverslteto dėstytojo Adol fo JUCIO paskaitą. Tai buvo, palyginti, seniai — prieš trisdešimt vienerius metus. O kuris gi šiandien Vllnaus universiteto Fizikos — matematikos fakulteto studen tas nepažįsta savo pamėgto profesoriaus ir neslgėrl jo žy miais moksliniais pasiekimais, pedagogine veikla? Teorinės fizikos katedros vedėjas, nusipelnęęs mokslo veikėjas, LTSR MA akade mikas, profesorius A. Jucys mokslinėje spaudoje yra iš spausdinęs 150 darbų, jam vadovaujant, 21 jaunas moks lininkas jau apgynė mokslo kandidato laipsnį. Džiugu, kad jų tarpe daug jo subran dintų mūsų universiteto auk lėtinių. 1960 metais profeso rius parašė monografiją „Ju dėjimo kiekio momento mate matinis aparatas“. Šiuo žy miu moksliniu darbu susido mėjo užsienio mokslininkai. Iš rusų kalbos išverstos į ang lų kalbą ir išleistos jau dvi monografijos laidos — JAV ir Izraelyje. O šiuo metu, kai spaudai paruoštas šio moksli nio darbo tęsinys — antroji monografija, profesorius šven čia savo garbingą šešiasde šimtmetį.
šešiasdešimt metų! Daug nuveikta, daug padaryta. Ir nors profesoriaus smilkiniuos jau yra metų šalnos nusi dabrintų sruogų, jis kupinas energijos ir naujų sumanymų. Mūsų universiteto fizikos-ma tematikos fakulteto studentai iš jubiliato lūpų išgirs dar daug įdomių paskaitų iš teori nės fizikos kurso, o moksli ninkai — susipažins ir išstu dijuos naujus žymius akademi ko profesoriaus darbus. FILIALAS KAUNE
Tur būt, jau dauguma stu dentų žino, kad Kaune, tre čiuose KPI rūmuose, atidary tas mūsų universiteto filialas. Filiale mokysis tie, kurie gyvena Kaune. Čia jie studi juos lietuvių kalbos ir lite ratūros, žurnalistikos, rusų kalbos ir literatūros, bibliote kininkystės ir bibliografijos, liaudies ūkio ekonomikos, fi nansų ir kreditų, buhalterinės apskaitos ir statistikos, darbo ekonomikos specialybės. Dabar filiale prasidėjo sto jamieji egzaminai. Tarp kit ko, čia mokysis tik vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentai. " • G. Grinkevičius
f
DARBO VASAROS NEUŽMIRŠIME ILGAI ŠIAME PUS L A P Y J E SPAUSDINAME MEDŽIA GĄ IŠ STOVYKLŲ PLENU MO, KUR’S ĮVYKO ŠIŲ METŲ RUGSĖJO MENESIO ŠEŠTĄ DIENĄ. PRANEŠIMĄ APIE STO VYKLŲ DARBĄ ŠIŲ METŲ DARBO VASARĄ PADARE UNIVERSITETO KOMJAU NIMO KOMITETO NARYS V. JUŠKYS. ĮSPŪDŽIUS IŠ DARBO IR POILSIŲ STOVYKLŲ PAPA SAKOJO GAMTOS FAKUL TETO STUDENTE A. BASKAKOVAITĖ IR ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS KOMJAU NIMO KOMITETO SEKRE TORIUS P. BRAŽĖNAS. > PLENUME TAIP PAT KALBĖJO KĖDAINIŲ RA JONO PARTINIO KOMITE TO SEKRETORIUS V. ČAP LIKAS, „RYTŲ AUŠROS“ KOLŪKIO PIRMININKAS N. KRETAVIC1US.
1957 Daugų rajono „Taikos keliu“ kolūkyje pir mą kartą universiteto istorijo je buvo atidaryta darbo ir po ilsio stovykla. Nuo to laiko jau praėjo aštuoni metai. Ir štai kokie rezultatai. Per astuonias vasaras studentai pa statė penkiolika gyvulininkys tės fermų, šešis kultūros na mus, dvi kolūkines ligonines, keturias mokyklas, Šią f vasarą Kėdainių rajono kolūkiečlams beliko užbaigti penkių mechaninių dirbtuvių statybą. O Tauragės rajono „Lenino keliu“ kolūkyje užbaigtas grūdų sandėlis; Respublikos kolūkiudse ir tarybiniuose ūkiuose studentai atliko darbus, kurių sąmatinė vertė siekia 371373 rublius. Studentų išlaikymas kolūkiams kainavo 243101 rublių. Va dinasi, gryno pelno kolūkiams liko 128272 rubliai. Viso sto vykloje dirbo 20.400 studen-
Jie geriausieji Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą 1964 m. studentų darbo ir poilsio sto vyklose Vilniaus miesto Le nino rajono Komjaunimo ko miteto Garbės raštais apdova nojami: 1. „Tarybinio studento“ re dakcija (ats. sekretorius Alf. Buckus) 2. Venckus Stasys — EF IV k„ 3. _ ‘ Bulovaitė J. — GF II k., 4. Bikaitė O. — GF II k„ 5. Balčiūnas Ant. — EF IV k. 6. Gleižnys A. — CHF III k„ 7. Abaravičius J. — IV k., 8. Idzelis Rolandas — II k. REKTORIAUS GARBES RAŠTAIS: l. Piešina Eugenijus IV k.
AŠTUNTĄ KARTĄ Pamilę romantikų dalią Ir juoką, ir darbą, ir dainą. Per savo tarybinę šalį Ugningais kūrėjais praeinam. J. NEKROŠIUS 1964 metai rugsėjo šešta diena. Vilniaus Valstybinio Vinco Kapsuko vardo univer siteto Aktų salė. Triukšmas. Greit turi prasidėti aštuntas darbo ir poilsio sJudentiškų vasarų plenumas. Kažkas traukia dainą apie geologus. O kitame salės gale filologės dainuoja „Ąžuolėlį“. Čia jų daug. Bet ne visi. Ne, ne visi tie, kurie šią vasarą dirbo kolūkiuose. Gatvėje ūžia mašinos, Medžių lapai pranašauja apie prasidedantį rudenį. Bet čia, salėje — vasara, klirios negaĮima užmiršti, kuri visus mokslo metus gyvens studentų širdyse tol, kol ateis nauja vasara. Cla daug žmonių. Pakalbė kim su jais, pasidžiaukim tuo, kas padaryta ir prisiminkim dienas, kurios jau praėjo. ... Komjaunimo komiteto se kretorius Justinas Karosas per skaitė vieną kartą laišką, ant rą kartą ir nė nepajuto, kaip prasitarė:
— Padėsim. — Ką tu sakai? — paklau sė Vladas Vaicekauskas. — Še, perskaityk. Kėdainių rajono „Rytų aušros“ kolūkio pirmininkas Kretavičius prašė studentų pagalbos. Jie buvo užsimoję 1964 metais pastatyti mokyk lą. Bet trūksta darbo jėgos „Jeigu galite, atsiųskite gerų studentų — statybininkų, — rašė pirmininkas, — kitaip mes šiais metais neįvykdysim savo planų“. . . — Einu pas rektorių — trumpai tarė Justas ir išėjo. O po pusvalandžio komjaunimo komitetas, redagavo pirminin kui laišką. „Draugas pirmininke! Nesilaikysim didelių formalumų. Sutarčių nesudarlnėsime. At siųsime jums žmonių. Mokyk la bus pastatyta“. . . Ir vakar jie išvažiavo. Iš važiavo padėti. ... Justinas prisimena daug tokių laiškų. Kiekvienais me tais dešimtis jų atneša laiška nešiai. Ir visi prašo. Visi lau kia studentų. Daug ginčų būna Komjaunimo komiteto posė džiuose, kol pagaliau nuspren-
džiama, kur bus darbo ir poil sio stovyklos. Visiems norėtųsi padėti.. . Bet juk respublikoje kolūkių ir tarybinių ūkių labai daug... — Justai! — kažkas pašau kė. Tai komjaunimo komiteto narys Vacys Juškys. — Jau pradėsim? paklausė Justinas. . . . Vos keletas žingsnių iki prezidiumo stalo, Ir Justo atmintyje vėl išplaukia stovykios. Prieš keletą metų jis taip pat dirbo kartu su visals. Ir jštai nebegali užmiršti tų dienų. Prisimena skaityti dienoraščiai iš pirmosios uni versiteto darbo ir poilsio sto vyklos Daugų rajone „Taikos keliu“ kolūkyje. Tai buvo 1957 metais. Dabar universi tete nebėra tų, kurie tada pir mą kartą pakėlė vėliavą stu dentiškoje stovykloje. Tada, gal būt, niekas nepa galvojo, kad tokios stovyklos taps viena gražiausių studen tų tradicijų. Prasideda plenumas. . . ... Ko susimąstei, Joanai Aš žinau, kad atsisveikini su paskutine darbo vasara. Ži nau, kad tad* gaila skirtis su senais darbo draugais, su ku-
KADRAI iš darbo ir poilsio stovyklos. Štai keletas Jų iš kino filmo „Studentiška vasara Gaurėje“. mūsų studentas Juo 2. Žilinskaitė Liucija EF Filmavo zas GIRDVAINIS. III k., Šis filmas padovanotas 3. Petrošiūtė Elena GF Tauragės raj. „Lenino keliu“ II k„ kolūkio 4. Vilkelis Antanas TF IV k„ 5. Grūde Evaldas FM 6. Dičiūnaitė Elena CHF II k„ 7. Selvestravičiūtė N. IFF II k. , 8. Kėdainių ra j. kaimiška sis partinis komitetas (sekr. drg. Skobas). KNYGOMIS: l. Paplauskaitė Gražina EF II k„ 2. Tarozaitė Rima CHF I k., 3. Piokuraitė Danutė MF II k., 4. Balbierytė Zita MF III > 5. Bernotavičiūtė Irena GF II k., 6. Vosyliūtė Anelė FM III k„ 7. Rimdžiūtė Nijolė EF n k., 8. Varnavičiūtė Danutė IFF II k., 9. Adomaitytė Birutė IFF II k., 10. Valaikaitė Ona GF II k., Sakauskas Stasys MF, Čepaitė Danutė FM Daškys Egidijus CHF Noreikis Kazys EF Keturakytė Joana JTF, Jurkūnaitė Gema IFF, Baskovaitė Audra GF Kalibataitė Aldona FMF. LLKJS MIESTO KOMITETO GARBES RAŠTAIS: 1. Šataitę V. FMF III k., 2. Kanišauską S. FMF III k„ Junevičių A. IFF V k„ Zepčiką Z IFF V k„ Žiliukaite E. EF III k., Janionį J. FMF II k.
riais valgei iš vieno indo, su kuriais tu dėjai plytą prie plytos. . . Ten sėdi pirmakursiai. Ach, kokie jie nedrąsūs. . . Tru putį pavydi jiems. Juk kaž kuris iš tų nedrąsių jau nuolių užims tavo vietą ir pa dės pirmąją plytą. Tu prieka bi. Net ir dabar matai, kad jis plytą padės blogai, kad siena gal truputį bus kreivo ka. Bet tik laikinai. Komjaunimo komiteto sek retorius tau įteikia Garbės raštą. Jr kaip gera šypsotis, atrodo, visi čia esantieji brangiausi tavo draugai, ku rių tu po kelių mėnesių jau nebesutiksi. Dar bus daug dienų, nes taip turi bū ti, ir šitas Garbės raštas liks tik prisiminimu apie nugairin tą veidą, suskeldėjusias nuo skiedinio rankas. Tu prisimin si daug dienų. . . Ir tas pirmakursis užims tavo vietą. .Gaila? . . Bet ne liūdėk, Joana! Juk studentai pratę šypsotis. Aktų salėje aldl» plojimai, dainos. Sukasi poros. . Cla susitinka tie, kurie nesimatė visą vasarą. Vėlai vakare užgeso miesto žiburiai. Nutilo ir Aktų salė. Jie išėjo pailsėti.. . Juk jų laukia knygos, skaityklos. Rytoj dėstytojai skaitys pa skaitas. Tyliai šiurens audito rijose popieriaus lapai. Ir sė dės jie, buvę statybininkai, kukurūzų augintojai. . . Jų rankos truputį sugrubę ir at pratę laikyti parkerį. O dėstytojai skaitys pas kaitas. Auditorijose bus tylu... Alf. BERŽAITIS
f
ALTAJUJE Užsimanė septyni pake liauti, pervažiavo didžią TSRS teritorijos dalį, ir pate ko į Bijską. Nuo Bijsko iki kalnų veda kelias, kurio vienrr- Tioėie šniokščia Kaili
nė, o kitoje stovi uolos, re miančios dangų, Pėsti pradė jome eiti nuo Edigano. Visas 8 dienas mus supo laukinė gamta. Medžiotojų ir turistų takas vinguriavo ir Drr> na-
prastą mišką, ir pro kalnų y tundrą, ir pro „čiornaja tai- g ga", ir pro margaspalves alpi- g nių pievų džiungles, uolomis, g ISTORIJA Rytais mus pasitikdavo šerkš- g nu pasidengusi žemė, kelias g o, , . , . , ... dienas lydėjo lietus, pavertęs g ^rzuaz nių naclona istų kelią begaliniu purvu. Visą gsiautėjimas Dzūkijoje, laiką mes girdėjome skambių g Paru°še„ Y^P^YY^t Y” kalnų upių griausmą, matėme g;;Mlatl® į 232 p (Liekalnų jūrą, vis kylančią prleš'gtavo® TSR Mokslų akad, armus naujomis kateromis. 11- g " am® dokumentams gal negalėjome atitraukti akių g keikti red. Archyviniai dokunuo „Kalnų akies“ — Uime- g Tleatal- Rink. 6. Faktai kalti nio ežero. Jis guli žemai gnalžemai ir matosi iš viršaus Tik g GAMTOS MOKSLAI, lyg nedidelis smaragdas, į ku- g MATEMATIKA rį kriokliais subėga sniegynų g upeliai. Mes mėgavomės ne g T. Lietuvos tik gamtos egzotika, bet ir ra- g Ivanauskas, gavome kalnų šeimininkų —g paukščiai. T. 3. 2-asis papild. meškos ir maralo — mėsos, gįr patais, leld. V, „Mintis“, Artėjant prie Telecko ežero g j 964 443 su iliustr. ir — vieno iš gražiausių kalnų g. ZT, / „„„ , ežero Tarybų Sąjungoje — g semel- (Lietuvos TSR Mokslų sutikome vietinius gyventojus gakad., Zoologijos ir parazito— piemenis. Jie visą vasarą g i0gij0S in-tas). gyvena jurtose, atsiskyrę nuo g pasaulio, ir tik retkarčiais vyrai joja keliom dienom į kol ūkio centrą. Telecką pamatė me nuo tokio aukščio, jog kaimas, išsidėstęs papėdėje, atrodė lyg žaislinių kaladėlių rinkinys. Pats ežeras apsup tas aukštų stačių uoių, kylan čių tiesiog iš vandens. į Te lecką suteka didžiulė daugy bė upių, o išteka tik viena — Biją. Čia pasakojama panaši legenda, kaip ir apie Baikalo dukterį Angarą. Dar porą dienų blogų kalnų kelių, ir mes atsisveikinome su pamilta gamta. R. UMBRASAITĖ III k. lituanistė
NAUJOS KNYGOS Voronkovas, B. Galileo Ga lilėjus. V., „Mintis“, 1964. 120 p. 4.000 egz.
SPAUDA, KNYGOTYRA, BIBLIOGRAFIJA
Ką skaityti toliau? V., Lietuvos TSR Valst. resp. b-ka, 1964. 51 atsk. "»p. aplanke, 3^000 egz. Lietuvos TSR Knygų rūmų leidiniai 1965 metams. Pros pektas. Lietuvos TSR laikraščių ir žurnalų kainininkas. 1965. Spaudos platinimo entuzias tai. Prienų raj. spaudos pla tintojų patyrimas.
i
NUOTRAUKOSE: kairėje Uimenio ežeras, dešinėje mū sų studentai ir aspirantai prie Kahinės upės. J. Karoso nuotr.
STUDENTŲ DARBO HIGIENA Įžymus rusų fiziologas N. Vendenskis tvirtino, kad, mo kamai paskirsčlus profinį dar bą, galima pasiekti nepapras tą darbo produktyvumą, vi sam gyvenimui išsaugoti pro tinį darbingumą. „Pavargsta ma ir nusilpstama,, — rašė jis, — ne todėl, kad datog dirbama, bet kad blogai dir bama.“ Išstudijavęs protinio darbo specifiką, N. Vendenskis nuro dė penkias svarbiausias sąly gas, padedančias pasiekti aukšktą protinį darbingumą: kiekvieną darbą pradėti pa laipsniui; prisilaikyti ritmingumo dar be; būti nuosekliu ir sistemin gu; teisingai kaitalioti darbą ir poilsį; * penktoji aukšto darbingu mo sąlyga — teigiama visuo menės pažiūra į darbą. Norint sėkmingai dirbti įtemptą protinį darbą, reikia į 4jį įsitraukti palaipsniui. „Pe dagogikoje, — kalbėjo I. Pavlovas, — tai reikia laiky ti pagrindine fiziologine tai sykle." Siekiant aukšto darbingiimo, krūvį reikia pamažu didinti, o pasiekus tam tikrus laimėjimus, toliau kiekvieną dieną reguliariai ir sistemin gai dirbti, nesilplnant tempo. Į šią taisyklę reikia atsižvelg ti ne tik tais atvejais, kada imamasi sistemingo darbo ar naujos jo rūšies, bet ir grįžus į paskaitas po atostogų. Taip pat reikia vienodai paskirstyti darbą. Negalima vienų savo gyvenimo periodų apkrauti perdaug dideliu darbu, o kitų palikti tiktai po ilsiui. O juk taip, deja, tvar ko savo režimą kai kurie stu dentai, didžiausią krūvį pa likdami egzaminų periodrul. Žinoma, kad netolyginis dar bo krūvio paskirstymas nepa
lankiai veikia ne tik darbin gumą, bendrą sveikatos stovį ir savijautą, bet ir atltinkamiĮ gabumų vystymąsi. Didžiausias protinio darbo našumas paprastai pasiekia mas antrą—trečią darbo va landą. Atsižvelgiant į tai, im ti savarankiškai ruoštis nau jam užsiėmimui racionaliau iš pradžių pakartojus praeitąjį. I. Pavlovas pabrėžė, kad žmogaus organizmo gyvenime nieko nėra valdingesnio už ritmą. Sis ritmas būdingas ir fiziologiniams procesams, vykstantiems aukštesniuosiuo se centrinės nervų sistemos skyriuose. Kai žmogus toly giai, reguliariai dirba, jo or ganizme nusistovi atitinka mas fiziologinių procesų nuoA seklumas. Nukrypus nuo įpras tinio darbo ritmo, ši tvarka pažeidžiama, o tai atsispindi ir darbo rezultatuose, ir savi jautoje; žmogus darosi ma žiau aktyvus, nebe toks dar bingas. Kiekviename darbe, atlie kant įvairius uždavinius, rei kia būti nuosekliu, pamažu pereiti nuo paprasto prie su dėtingo. Reikia mokėti pa skirstyti savo laiką. Nesistemlngal atliekant uždavinius, protinio darbo našumus būna mažas. Be to, toks darbas greit nuvargina. Darbo vaisingumas pri klauso ne tik nuo to, kaip greit žmogus Įsitraukia į dar bą, ne tik nuo jo darbo ritmišDumo ir nuoseklumo, bet ir nuo mokėjimo laiku pada ryti pauzę. Savarankiško dar bo metu reikia kas valandą ar kas pusantros valandos pa daryti penkių—dešimties mi nučių pertraukas. Jos, kaip rodo patirtis, žymiai pakelia protinį darbingumą, sustiprina įsiminimą. Dažnesnės per traukos išblaško dėmesį ir ap sunkina nuoseklų darbą.
Pertraukos metu reikia kaip galima daugiau užmiršti dar bą; palikti darbo vietą, ne galvoti apie tai, kas susiję su tuo darbu, sutelkti dėmesį kur nors kitur — pavaikščio ti, išsiblaškyti, padaryti ne sudėtingas fizinius pratimus. Po kelių darbo valandų re komenduojama padaryti ilges nę pertrauką. Žmogus, užsiėmęs protiniu darbu, skirtingai nuo užsiėmusio fiziniu darbu, dažnai ne pastebi, kaip jis nuvargsta. Dėl to galima pervarginti nervų sistemą, o tai pagaliau sumažina darbingumą, paken kia sveikatai. Nuovargis darbo metu — tai pirmiausia centrinės nervų sistemos ląstelių nuovargis. Vadinasi, ir kova su juo — kova už aukštą nervinių cent rų darbingumą. O tam reikia sudaryti normalias higieniškas darbo sąlygas. Darbingumas daug kuo pri klauso nuo individualių žmo gaus savybių ir įpročių. Su darant tinkamiausias darbui sąlygas, tuo pat metu reikia mokytis dirbti bet kokioje ap linkoje. Plėtojant tokį suge bėjimą, labai svarbu susido mėjimas dalyku, jo prasmės supratimas. Įdomu, kad, keliant nervi nių ląstelių darbingumą, di dinant jų ištvermę, nors ir keista, svarbų vaidmenį atlie ka pats nuovargis. Jeigu žmo gus nutraukia darbą, atsiradus pirmiesiems nuovargio požy miams, tai sugebėjimas nu galėti nuovargį nesivysto. Priešingai, jeigu darbas rei kalauja Įtempimo ir jeigu, jį baigiant, organizmas šiek tiek nuvarginamas, tai vėliau iš tvermė padidėja. Žinoma, nuovargis — nei giamas veiksnys. Bet užtat, jį įveikus, žmogus tampa darbingesnis. Tai toli gražu ne
reiškia, kad reikia dirbti iki visiško išsekimo. Bet moky mosi procese, tais atvejais, kai būtina atlikti sunkią už duotį, nereikia bijoti nuovar gio. Jam nepasidavus, nuga lėjus jį, toliau lengviau bus jį įveikti. Štai todėl nereikia bijoti sudėtingų užduočių; rei kia Išmokti atkakliai dirbti, nepasiduoti sunkumams, pla ningai didinant krūvį. Tačiau, jei nuovargis ne praeina ir sekąpčią dieną, jei jis Išsekina nervų sistemą ir jėgoms atkurti reikia vis il gesnių ir ilgesnių poilsio pe riodų, tenka kreiptis į gydy toją. Studentų tarpe pasitaiko nuomonių, kad jų dienos, la bai apkrautos paskaitomis, praktikos 4r namų darbais, neįmanoma suplanuoti. Tačiau tai netiesa. Daugelio šalies miestų studentų patyrimas ro do, kad, griežtai laikantis nustatyta darbo ir poilsio re žimo, sėkmingiau dirbama. Miegui visada reikia skirti ne mažiau kaip 8 valandas. Netgi labiausiai įtemptomis egzaminų sesijos dienomis reikia prisiminti, kad miegas geriausiai grąžina jėgas. Kadangi smegenų veikla tam tikra kryptimi paprastai ne iš karto liaujasi baigus dirbti, rimto protinio darbo prieš pat miegą nerekomen duojama dirbti. Kai kurie studentai turi blogą įprotį mokytis nakti mis. Įsivaizdavimas, kad pro tinio darbo našumas naktį yra didesnis, yra visiškai netei singas. Tyrimais nustatyta, kad ryto ir dienos valandos — didžiausias protinio darbo produktyvumas, vakare — kiek mažesnis. Tai paaiškina ma fiziologinių funkcijų paros režimu. Šias funkcijas žmo nija įgijo per ilgus amžius. Kai kurie studentai, norė
dami būti žvalūs darbo me tu, naudoja cheminius stimu liatorius. Tokios medžiagos iš tikrųjų kuriam laikui su žadina smegenų žievę. Tačiau reikia žinoti, kad sistemingai naudoti stimuliuojančiąsias medžiagas labai, pavojinga, nes galima smarliai išsekinti nervų sistemą. Žymiai geriau darbingumą pakelia aktyvus poilsis, fizinė kultūra ir sportas. Raumenų veikla, labai reikalinga besi mokančiam jaunimui, pageri na kVėpavlmo procesus, krau jotaką, medžiagų apykaitą, sustiprina širdį. Įtempto protinio darbo pe riodais, pavyzdžiui, egzaminų sesijos metu, fizinį krūvį pa tartina šiek tiek susilpninti, tuo tarpu vėliau jį reikia su stiprinti. Labai svarbu darbingumui apskritai ir protiniam darbui visuomenės pažiūra į dirban tįjį, santykių kolektyve pobū dis. Mūsų šalyje sukurtos pa lankios sąlygos studentams, visiems besimokantiesiems. Pastatyti puikūs universitetai ir institutai, veikia didelės mokslo įstigos. Puikiuose sta dionuose, sporto salėse stu dentai praleidžia savo laisva laikį, stiprina sveikatą. Mūsų šalyje daroma visa, kad iš aukštųjų mokymo įstaigų išei tų ne tik geri specialistai, bet ir visapusiškai išsivystę, fiziš kai ir dvasiškai stiprūs žmo nės. Studentai mokosi nemoka mai, gauna valstybines stipen dijas. Baigus institutus, jų laukia įdomus, žmonėms ir ša liai reikalingas darbas. Todėl jų dabartis ir ateitis yra tik ra. O tai yra neišsenkamas sėkmingo darbo ir tobulėjimo šaltinis. V. KRYŽANOVSKIS Biologijos m. dr.
NEVERK, MAMA... JB5H5E5E5H5E5H5H5HSESH5H5HS25E5ESS5B5HSH5E52SH5H5HSE5E5E5E5,
Si mergina nori gyventi. Jai būtinai reikia gyventi. Ji nai statė namus ir viskas bu vo gerai, kaip ir kasdieną: juokėsi, vylingai šypsojosi vaikinams, bet staiga... pasly do koja, ji neteko lygsvaros ir, paleidusi iš rankų plytą, krito iš ketvirto aukšto. Jos kojos sutrupintos, ran kos sulaužytos, daug šonkau lių įlūžę. Ji gali mirti. Bet juk ji nori gyvent'. . . Juk raudos motina. .. Vienu žmo gumi bus mažiau. Kažko tai trūks gyvenime, bet niekas nepastebės, tiktai kažkas tai bus labai reikalingas... — Praktikante! — chirur go balsas ramus. Eugenijus nežymiai krūpte li, greit susitvardo ir vėl jo skalpelis Įsminga Į merginos koją. Kaulai sulaužyti.. . At sargiai, labai atsargiai jis ima nuotrupas iš kojos. Ir vėl ra miai plaukia jo balsas: — Pincetą. — Skalpelį. — Jodo... O jeigu staiga jam atsitik tų kokia nors nelaimė? Juk ir
jis myli saulę, triukšmingas gatves. . . Argi gydytojas gali būti egoistu? Ar jis, dirbdamas tu ri teisę galvoti apie save? Jis priklauso ne sau, bet tik žmo nėms. Juk žmonės atsiduoda jo rankoms ir nori tik vieno: gyventi! Ne, gydytojas tada negali galvoti apie save. . . . Tylu. . . Kaip tylu. Tik ramiai tarška prietaisai, gir disi trumpi žodžiai. Staiga mergina sudejuoja. Visi tyli. Eugenijus pajuto, kaip Įsitempė jo raumenys ir mintyse sušnibždėjo: „Laiky kis, mano drauge. Pakentėk“. Jo rankos dirbo ramiai ir už tikrintai. „Įdomu, kiek praėjo laiko?“ staiga pagalvojo Eugenijus. Valanda? Ne, daugiau. Jis se kundei žvilgterėjo Į chirurgą. Nejaugi jis nieko negalvoja? Taip, jis negalvoja. Dabar jis negali galvoti. Negali abejoti ir skaičiuoti laiko. Kraujagyslė? Atsargiai. .. O taip. Čia kraujas teka. . .
SPORTUOK, STUDENTE!
Kraujas — gyvybės šaltinis, — ir jį reikia saugoti. Nesijaudink, Eugenijau. Pasitikėk savimi. Tu privalai būti ramus. Dar truputį. — Pincetą. Dar vieną kaulo nuolaužą Eugenijus išėmė iš kojos. O dabar kraujas jau nebetekės. ... Si mergina turi moti ną. Ar žino jinai apie dukters nelaimę. Gal būt, ji verkia ir meldžia dievą, kad tas išgel bėtų jos dukrą? Gal būt, jinai sėdi čia, ligoninės priimama jame, ir karštligiškomis aki mis seka kiekvieną žmogų bal tu ci'-'Mu? Kas žino? . . „Mama, jeigu tu jau viską žinai, neverk. Mes išgelbėsim tavo dukrą. Išgelbėsim. Pati kėk. Ir tau nebereikės apsi gaubti juoda gedulo skara. Mama, patikėk mumis!“ vėl mintyse sušnibždėjo Eugeni jus. —Pincetą. Jo ranka suspaudė šaltą
už.ieny/e AKOMA, daug nepa prastų dalykų dedasi sviete „po uždanga“. Gi čia pas mus (JAV) dedasi dar ir tas, kad perkama ir parduodama mažyčiai kūdi kiai ir pusiau viešos, pusiau slaptos Įstaigos daro milijo nus pelno iš to. Tą biznį veda požeminis t rustas, bet pats raktas yra vietinių valdininkų rankose ir jie dalinasi pelnu, komi sais. Užpuldinėjimai, apiplė šimai ir kitokls raketas yra kontrolėje pogrindinio trusto. Tas sudaro 10% šalies Įplau kų, kurios eina į Jų rankas. O tai bilijonai dolerių; yra iš ko mokėti komisus. Šioje turtingoje ir kultū ringoje šalyje, kur pažanga ir mokslas privalėtų stovėti ant aukšto laipsnio, žydėti, tvirtėti; bet vietoje to, mes randame chuliganizmą. Jaunamečial paaugliai, kurie dar nejėgingi užsiimti kuom nors didesniu, bankų plėsimu ir t. t., puola tas įstaigas-mokyklas, kuriose jie mokosi, užpuola ir žiauriai sumuša mokytojus bei mokytojas. Jau daugelis moterų-mokytojų meta mokymo profesiją dėl pavojaus būti užpultoms, su žalotomis, išprievartautomis arba ir nužudytomis. Mokyklinio amžiaus jauni mas netenka pasitikėjimo sa vimi ir ateičiai, puola' Į nusi minimą ir protinį pakrikimą. Vien tik Michigano valstijlniame universitete (Mlchlgan University) yra užrekorduota. kad 2000 moklnių-studentų kreipėsi į protinės sveikatos kliniką (Mental Heltch Clinlc) patikrinti Jų proto sto vį. Neu York Columbia College 13 mokinių iš kiekvieno šimto (13%) reikalauja ir gauna psichiatro (psichinių li gų gydytojas) pagalbą. Hovard universitete 10 psichiat rų dirba nuolatos, taip kaip ir profesoriai. Yale universi tete yra 20 žmonių psichiatrų personalas. Tai bauginanti pa dėtis. Kame gi priežastis, kad taip dalykai grlmsta? Dr.
S
Jau nuo pat pirmųjų moks daugkartinis čempionas. Vy lo metų dienų skelbimų lento rai — LTSR „A“ klasės fi se pasirodė skelbimai, kvie nalinių varžybų dalyvis. Mūsų tenisininkai — LTSR čiantys užsiiminėti Įvairiose sporto sekcijose. Aišku, sunku Aukštųjų m-lų čempionai, IV pasirinkti sporto šaką, jei mo visasąjunginių studentų vasa kykloje gavai tik bendrą fizinį ros žaidynių finalininkai. Puikių pergalių pasiekė papuošimą, o vienoje kurio je nors sporto šakoje neteko akademinis irklavimas. Tai išbandyti savo pajėgumo. To daugkartiniai respublikos čem dėl trumpai norėčiau supažin pionai, TSRS pirmenybių da dinti su unįversltete veikian lyviai ir prizininkai — „Žal čiomis sekcijomis ir jų pasie girio“ aštuonviečių sudėtyje startuoja Klimavičiūtė, Strikimais. Visam sportiniam darbui gaitė, Bubulytė, Korkutytė, universitete vadovauja spor Bagdonavičius. to klubo „Mokslas“ valdyba. Su sekcijomis dirba visa ei Universitete yra kultivuo lė prityrusių trenerių — dės jama 21 sporto šaka (krepši tytojų. Jų gretose yra nusipelt nis, tinklinis, rankinis, gim nęs sporto meistras A. Mikė nastika, lengvoji atletika, fut nas, sporto meistrą! — A. bolas, slidinėjimas, šaudymas, Zablovskis, P. Urbonas ir J. sunkumų kilnojimas, savigy Daktaraltė, nusipelnęs TSRS nos ir laisvosios imtynėg, me treneris V. Barkalaja, respub ninė gimnastika, stalo ir lau likos treneriai — S. Batoras, ko tenisas, plaukimas, irklavi A. Sabeckis. Sekcijai betar mas ir kt.) Šiose sekcijose re piškai vadovauja sekcijos ta guliariai treniruojasi apie ryba su pirmininku priešaky 1750 studentų. je. Sporto šakų sekcijų darbo Krepšinio sekcija savo gre tose turi 30 studentų, kfirie rezultatlus parodo sportinės gina ne tik universiteto, bet varžybos, kurių universitete ir respublikos garbę visasą vykdoma gana daug. Stam junginėse varžybose. Moterų biausios varžybos yra visų komanda, vadovaujama trene metų tarpfakultetinė sparta rio Fizinio auklėjimo katedros kiada, į kurią įeina 16 sporto vedėjo V. Dzenio, pasiekė pui šakų. Spartakiada parodo fa kių rezultatų. Ji tapo Vilniaus kultetų sportini pajėgumą, jų sugebėjimus, m. „A" grupės pirmenybių organizacinius čempionu, iškovojo „Sporto“ padeda pakelti atsiliekančių laikraščio pereinamąją taurę, sporto šakų lygį, yra gera LTSR „A“ grupės pirmenybė sporto propagandos priemo se užėmė trečią vietą. „Ki nė. skaičių. Platų Pačioje mokslo metų pra teto studentų birkšties“ komandos sudėtyje, Įgavo estafetė miesto kuri žaidžia TSRS pirmenybė džioje kasmet vykdomos tradi užmojį gatvėmis, skirta Spalio revo se, yra visa eilė universiteto cinės pirmųjų kursų varžy liucijos metinėms atžymėti. bos, susidedančios iš tinklinio, studentų. Tai sporto meistrai Kaip matome, didelis spor — D. Trilupaltytė, M. Ber- krepšinio Ir lengv. atletikos. tinis darbas vyksta universi žlnskaitė, B. Buteikytė. Vyrų Jos padeda jauniems studen tete. Todėl nuo pat pirmųjų krepšininkų pasiekimai kiek tams greičiau Įsijungti Į uni mokslo dienų .universiteto kuklesni. LTSR Aukštųjų m- versiteto sportinį gyvenimą, klubas „Mokslas“ kvie lų spartakiadoje jie užėmė o taip pat išaiškinti naujas sporto čia visus studentus Į sporto antrą vietą, miesto „A“ gru šių sporto šakų pajėgas. sekcijas. Vienus kviečia to Kiekvieną rudenį ir pavasarį pės pirmenybėse — trečią liau kelti savo meistriškumą vietą. vykdomi masiniai krosai. Fa pamėgtoje sporto šakoje, o ki Moterų tinklinio komanda, kultetai — krosų nugalėtojai dar nepasirinkusius, — vadovaujama vyr. dėst. S. Ba išvedami ne tik pagal techniš tus, toro, yra TSRS „A“ klasės kus rezultatus, bet ir pagal pasirinkti ir ten išbandyti sa pirmenybių dalyvis, LTSR masiškumą, kurio, procentas vo Jėgas. S. KOŽENIAUSKAS Aukštųjų m-Ių ir respublikos apskaičiuojamas pagal fakul-
metalini daiktą. Ir štai pasku tinė kaulo nuolauža jau išim ta. Chirurgas taip pat jau bai gė. Kiek laiko praėjo? Trys valandos? Daug. Bet ši mer gina gyvens. Kiek laiko — nesvarbu, žmogus gyvens, štai kas svarbiausia. Mergina išgelbėta. . . Bet ar visada taip? Rentgenologai pasakė: — Vėžys... Bet, gal būt, liga tik prasi dėjo? Tas pats operacinis stalas, tie patys žmonės. Chirurgas lėtai atvėrė krūtinės ląstą ir bejėgiškai nuleido rankas. Ta da jis suabejojo. . . Vėžys bu vo paskutinėje stadijoje. Argi gali būti sunkiau, pa mačius, kad žmogaus gyveni mui jau nebegrąžinsi. Skaudu ne tik pačiam. O ką pasakysi
to žmogaus draugams, žmonai, kuri visa apsipylusi ašaromis kuždėjo: „Jis gyvens, daktare? Gyvens? Ko jūs tylit? Dakta re!?“ Paskui beviltiškas šūks nis. Kaip Jai paaiškinti? Ar ji supras? Sunku gyvenimui grąžinti žmogų. Bet pažiūrėkit, ko kios šviesios dienos, gražios miesto aikštės, nebaigti staty ti namai. .. Žmogui būtinai reikia gyventi. Taip gyveni mas reikalauja. . .. Eugenijus atvertė cha rakteristiką. „Universiteto Medicinos fa kulteto IV kurso studentas E. Piešina praktikos metu buvo paslaugus, mandagus su ligo niais. . .“ Įsikišęs į kišenę mažytĮ po pieriaus lapelĮ, jis pažvelgė Į ligoninės pastatą ir, lėtai ap sisukęs, nuėjo. O aplink juo kėsi, kažkur skubėjo žmonės. Ėjo ir ėjo. . . Alf. BUCKUS
Į Kas po uždanga? Donald L. Schaefer, 37 m. amžiaus psichiatras Michlngan universiteto protinės svei katos klinikoje, nurodo dvi priežastis, su kuriomis mūsų jauni žmonės nepajėgia grum tis: susirūpinimas abelna pa dėtimi ir numatymas, kad ne galės baigti mokslo arba bai gus sėkmingai kur nors rasti užsiėmimą dėl pragyveni mo. Iš susirūpinimo jų atmin tis palieka pažeista; negali su sikaupti, susikoncentruoti, skaitliuoti, ir tas tankiausiai Įvyksta egzaminų laiku. Jie sugriūva ir reikalingas proti nis sutvirtinimas. O ką besa kyti apie mokyklinio amžiaus jaunuolius, kurie neturėjo progos lankyti kolegijas arba universitetus? „Nepageidau jami“ valkai — kūdikiai ran dasi visiškoje kritiškoje padė tyje. Jų yra ne šimtai, bet tūkstančiai kiekvienoje valsti joje. „Detroit Free Press“ už birž. 21 d. š. m. duoda seka mą aprašymą: „Vaikai, kurių niekas ne nori blogoje padėtyje, neina į mokyklą ir gyvena po užrak
tu dieną ir naktį. Didelis jų nuošimtis yra bepročiai, bet beprotnamiuose vietos stoka, negalima juos ten patalpinti“. Su šiuo aprašymu įdėta ir trys nuotraukos, kurios rodo, kokioje padėtyje tie jauni nie kuo nekalti, žmonės kenčia. Tūkstančiai mažų lovų viena prie kitos ir prie jų prirakin ti Įnamiai — jauni žmonės, būtent, bepročiai. Ir kas gi neliktų bepročiu tokioje pa dėtyje? Čia pat pasako, kad jie „turėtų būti valstijos pro to ligoninėje, bet ten vietos stoka, ten 'užpildyta suaugu siais protiniais ligoniais: nar kotikais, vagiliais ir prostitu tėmis.“ Kas dedasi po uždanga turtnglausioje šalyje: bepro tystė, plėšimai, užpuolimai, išprievartavimai, jau neskai-tant rasinių riaušių ir kūdiklų rinkos. DZŪKELIS perspausdiname Straipsnį iš Amerikos lietuvių laikraščio „Vilnis“. Kalba netaisyta. REDAKCINĖ KOLEGIJA
SKELBIMAI
Vilniaus kino nuomojimo rugsėjo 11 d. „Paryžiaus kontora praneša, kad rugsėjo katedra“, 14—21 dienomis Vilniaus rugsėjo 12 d. „Manon“, klnoteatruose bus demonstruo rugsėjo 13 d. „Spragtu jama: kas“ (12 vai.), „Aida“ (vaka Vengrų meninis filmas re). „Foto chabero", Bulgarų meninis filmas „Pavergti laisvūnai", Dėmesio! Dovženkos vardo klnostudijos gamybos filmas „Jungą iš Šių metų rugsėjo 11 dieną „Kolumbo" škunos“. 15 valandą į „Tarybinio stu dento“ redakciją kviečiami *** Dramos teatre rugsėjo 12 šie studentai: V. Vilkelis, R. dieną prasideda Kauno dra Šavelis, R. Žlbaitis, Vyt. Leš mos teatro gastrolės. (Spek činskas, S. Kanišauskas, R. takliai -- „Studentiška nove Žemaitis, P. Gasiulis, A. Si lė“, „Snieguolė ir septyni manavičiūtė, M. Saulėnaitė, nykštukai“, „Buratino nuoty Z. Mulokaitė, B. Uldukytė, V. Marcinkonis, O. Kaziukaikiai“. tytė, V. Jančytė. Aukščiau išvardintųjų stu *** Operos ir baleto teatre dentų dalyvavimas būtinas. REDAKCIJA vyks spektakliai: rugsėjo 10 d. „Žydrasis Dunojus", i'ilosofljos katedros dės iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiHiiiiiniir tytoją V. Lukinskaitę, m) Studentų dėmesiui! rus jos mylimam tėveliui / užjaučia buvę studij Komjaunimo komitetas or draugai. ganizuoja Internacionalinį klubą. Studentus, kurie nori susi rašinėti su draugais iš užsie adresas: nio, arba kurie domisi užsie Vilnius, Mūsų Universiteto 3. Tele nio Jaunimo gyvenimu, kvie fonas: 7-79-17. čiame atvykti Į universiteto Komjaunimo komitetą (C. R. Rinko ir spaudė II aukštas). LKP CK spaustuvė. KOMJAUNIMO LV 09786 Užs. Nr. 5066 KOMITETAS