Visų šalių proletarai, vienykitės!
STUDENTE,
I
o
★
d
■
ti, I la
)r^ sali arr, sde žud
Estetinio lavinimo katedra kviečia studentus į šiuos centrinius kolektyvus: akade minį chorą, nusipelniusį dai nų ir šokių liaudies ansamb lį, teatrinę studiją, dūdų or kestrą, meninę aqitbriqadą „FAKTAS“, dailės, fortepijono ir solinio dainavimo būrelius. Studentai, išklausę atitinka mą kursą, qauna pažymėji mus.
O P. CESNULEVICIOTĖS STRAIPSNIU PRADEDAME POKALBI APIE ESTETINĮ AUKLĖJIMĄ UNIVERSITETE — 2 PSL. Y STUDENTU BUITIES KLAUSIMAI — 2 PSL. O KAS ŽINOTINA SPAUDOS PLATINTOJUI — 2 PSL. Y STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS KON FERENCIJAI ARTĖJANT — 4 PSL., O EUG. DANILEVI ČIAUS „GIMTŲJŲ ŽEMES TAKŲ" TĘSINYS — 3 PSL. Y S. PUNTEŽIS DALINASI ĮSPŪDŽIAIS iŠ BULGARIJOS — 3 PSL. O ESPERANTININKŲ KONGRESAS VENGRI JOJE —■ 4 PSL. Y VISASĄJUNGINIAME TURISTŲ SĄSKRYDY IE — 4 PSL. O NAUJAS „LITERATURNAJA GAZETA“ KONKURSAS - 4 PSL. Y PADĖKOS LAIŠ KAI — 4 PSL.
TUBENTAS
/
Kreiptis kolektyvų praneštu skelbimo lentose laiku ir į Estetinio lavinimo katedrą kasdien nuo 15 — 20 vai. ir šeštadieniais nuo 10 — 15 vai.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 26 (573)
|
Eina nuo 1950 m.
1966 m. rugsėjo mėn. 14 d. TREČIADIENIS
ESTETINIO LAVINIMO KATEDRA
Kaina 2 kap.
z
sd
usl und Ti kai
Studentas atėjo į bendrabuL Ilgam jis taps jam namais, usl arais arba blogais (viskas [įklausys, didele, dalimi, nuo rtBtudento). Būkim atviri, vietą ’ū Bendrabutyje jis gavo sun'"įBiai. Kaip ir šiam studentui, žrrBf-ndrabutis, gal būt, nema•zijBiau reikalingas ir daugeliui ’ B> draugų. Ir štai šis „laimin tasis" studentas pradeda šei mininkauti bendrabutyje ir l-imininkauti ne bet kaip, o [aviškai, nesilaikydamas bend[abučio vidaus tvarkos taiaid lyklių. Atseit, demokratija, i Są noriu, tą ir darau, — čia Iš šeimininkas, Ir vienąkart U n ii lenką sugriauti tą jo išmintįšm lyveirimo logika kieta ir nem lailestinga. Žmogus mūsų viluomenėje ne tik individas, ė us Iii visuomeninė kategbrija, iš 10 ln reikalaujama pagarbos ir idn litų žmonių orumui bei darI Nemoki tvarkytis bendralutyje — apleisk jį. Ir kartu taila tokio žmogaus, gaila lei jo abejingumo, kad jis [(■Įvertino kitų žmonių pasi-
Studentas gyvena bendrabutyje tikėjimo. Kažkur buvo pada lyta klaida, kažkas suklydo — šis studentas arba tie, ku rie skirsto bendrabučius. Ne, kaltas pats studentas. Praėjusiais mokslo metais iš bendrabučių buvo pašalin ta 52 studentai, iš jų 24 pir makursiai. 65 studentams bu vo pareikšta Rektoriaus pa peikimai. Šią liūdną, statistiką galima pailiustruoti konkre čiais pavyzdžiais. Ekonomikos fak. 1 k. studentas V. Tama šauskas pašalintas už amoralų elgesį, to pat fakulteto V k. studentė A. Lažaunikaitė — už įžūlumą ir grubų elgesį, ekonomistas G. Talejūnas — t'ž girtuokliavimą. Blogai bu dėjo savo bendrabučiuose IFF I k. studentė J. Markeliūnaitė ir MMF IV k. studentas V. Naktinis — juos irgi teko pa šalinti iš bendrabučio. O kiek dar pašalinta užf netvarką, „zuikių" laikymą! Skaudžiau-
R. NAVICKAS Studentų profkomiteto .pirmininkas
sia, kad dauguma studentų pašalinta už girtuokliavimą. Neamnestuojant visuomeninių organizacijų, vis tik didžiau sia atsakomybė tenka patiems studentams. Studentas — žmo gus suaugęs, iš jo galima ir reikia reikalauti. Kartais neatidžiai svarstomi pareiškimai fakultetų bendra bučių skirstymo komisijose. Štai, pavyzdžiui, šiems moks lo metams bendrabutį gavo EF studentės-trečiakursės Z. Kuzmickaitė ir R. Vyčaitė. Praėjusiais metais jos blogai tvarkėsi, ir bendrabučio tay tyba nesutiko tarpininkauti, skirstant vietas sekantiems metams. O štai fakulteto ko misija joms paskyrė bendra-
A. JUODUPIS „Tarybinio studento" korespondentas
būtį — tai grubus bendrabu čių vidaus tvarkos taisyklių ignoravimas. Panašių pavyz džių galima suminėti ir dau giau. Fakultetų komisijoms ateityje reikėtų atidžiau svarstyti pareiškimus, remtis bendrabučių tarybomis. Bend rabučių tarybos — rimta ir veiksminga jėga, palaikant tvarką ir švarą bendrabučiuo se. To nereikia pamiršti. Ir dar. Daug rūpesčių bu dinčiajam sudaro leidimų tik rinimas. Nejaugi būtinai kiekvienam studentui reikia atskiro prašymo? Leidimų ro dymas turi tapti įpročiu kiek vienam bendrabučio gyven tojui. Kasmet ruošiami bendrabu-
čių konkursai. Jie padeda iš ryškėti geriausiai besitvar kantiems bendrabučiams, šva riausiems ir tvarkingiausiems kambariams. Šios geros prie monės nereikėtų atsisakyti ir ateityje. Gerai tvarkosi bendrabutis Nr. 5, iškovojęs pereinamąją Raudonąją vėliavą, Norėtųsi, kad ir naujieji šio bendrabu čio gyventojai palaikytų geras jo tradicijas. Pernai daugiau kaip 30 studentų (kambarių seniūnų ir narių) bendrabučių tarybų už pavyzdingą švarą buvo apdovanoti asmeninėmis do vanomis, 29 gyventojai be ei lės gavo bendrabučius, ge riausių kambarrų seniūnai apdovanoti Garbės raštais, 20 Universiteto studentų profko miteto, profbiurų ir bendra bučio tarybų narių už gerą mokymąsi ir aktyvią veiklą be eilės paskirti bendrabu-
čiai šiems mokslo metams. Geriausiai besitvarką kam bariai, aktyviausi seniūnai, bendrabučio tarybų nariai ir ateity įbus skatinami ir apdo vanojami. Aišku, kova už švarą ir tvarką bendrabutyje — ne vien aktyvistų reika las. Tai — visų gyventojų pareiga. Čia daug padėti gali ir bendrabučių draugovės postai. Tik reikėtų iš jų laukti daugiau principingumo, veiklumo, iniciatyvos. Bet koks nusižengimas bendrabučio vidaus taisyk lėms nęgali likti nepaste bėtas. Bausti reikia griežtai, nesitaikstant — bendrabuty je turi gyventi sąžiningi, dori, tvarkingi studentai. Šį radikalumą diktuoja pra ėjusių metų klaidos ir pa tirtis. Studentas gyvena bendra butyje. Jo, budinčiųjų, bendrabučio tarybos narių pareiga — kad šie namai taptų gerais namais, kad jais galėtų didžiuotis Universite tas.
Prof. J. DAGIO sukaktis
gįl 4
H •
AUGALŲ FIZIOLOGIJOS LABORATORIJOJE. Aspirantė I. Mateikienė (kairėje), augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vedėjas, biologijos mokslų dr. prof. J. Dagys, vyr.jfiėst C. Pocienė, botanikos katedros vedėjas, biologijos mokslų dr. prof. A. Minkevičius ir vyr. dėst. T. Bruzgulis vieno eksperimento metu. Foto J. GIRDVAINIO
Lietuvoje, tur būt, nėra gamtininkų, ypač botanikų, kurie asmeniškai nepa žinotų prof. J. Dagio arba nebūtų skaitę jo raštų. Jubiliatas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Jis dalyvauja įvairiose konferencijose bei simpoziumuose, palaiko ryšius su ta rybiniais mokslininkais ir daugeliu užsienio botanikų. Gimęs 1906 m. spalio 11 d. Kada ruose, dabartiniame Biržų rajone, ma žai pasiturinčių valstiečių šeimoje, baigęs 1925 m. Biržų gimnaziją, to liau savo jėgomis tęsė mokslą Lietu vos universiteto Matematikos-gamtos fakultete, kurį baigė 1930 m., įgyda mas botaniko specialybę. Jis anksti atkreipė savo mokytojų bei Universi teto vadovybės dėmesį, ir jam buvo sudarytos sąlygos išvykti į užsienį specializuotis. Dvejus metus padirbė jęs Graco universitete, vadovaujamas žinomų augalų fiziologų K. Linsbauerio ir F. Vėberio, parašė ir apgynė daktarinę disertaciją apie mikroorga nizmų augimą skatinančias medžia gas embrioniniuose audiniuose ir su loje. Po karo už šį darbą jam buvo patvirtintas biologijos mokslų daktaro laipsnis. J. Dagys dar studijų metu (1929) buvo pakviestas bendradarbiu į Bo tanikos katedrą, kur dirbo vadovauja mas prof. L. Vailionio, ir čia išėjo visas tų laikų mokslo stažuotojui įprastas pakopas, pradedant jaunes niuoju laborantu ir baigiant vyresniuoju asistentu ir privatdocentu (1938). Mirus prof. L. Vailioniui, J. Dagys 1939 m. išrenkamas Botanikos katedros docentu ir Augalų fiziologi jos kabineto vedėju. Tarybinės san tvarkos metais, persikėlus Matemati kos-gamtos fakultetui į Vilniaus uni versitetą, J. Dagys išrenkamas Auga lų anatomijos ir fiziologijos katedros vedėju, kuriai ir dabar sėkmingai va dovauja. Nuo 1944 m. J. Dagys — profesorius. Dirbdamas Universitete,
1947 m. jis įkūrė LTSR MA~-Biologijos instituto Augalų fiziologijos laborato riją (dabar Botanikos instituto Auga lų fiziologijos sektorius) ir jai apie ketverius metus vadovavo. Sistemingai rinkdamas medžiagą iš botanikos istorijos Lietuvoje, jis para šė eilę straipsnių apie įžymiuosius mūsų gamtos tyrinėtojus ir mylėtojus: J. Pabrėžą, L. Ivinskį, A. Kašarauską ir kt. Dalyvavo Lietuviško botanikos žodyno paruošime ir jį redagavo (1938). Vėliau, pasitelkęs botanikus ir kalbininkus, organizavo Botanikos terminų žodyną, kuris jo redaguotas ir daugiausia jo rūpesčiu buvo iš spausdintas 1965 m. Parašė vadovė lių bei mokymo priemonių: „Augalų anatomija ir morfologija“ (1947 ir 1950 m. laidos), „Vaistingieji augalai ir jų paruoša“ (1949, drauge su E. Kanopka), „Augalų fiziologijos labo ratoriniai darbai" (1965, drauge su P. Bluzmanu ir A. Putrimu); dalyvavo bendraautorium ir kai kuriuose kituo se leidiniuose. Partija ir Vyriausybė aukštai įver tino prof. J. Dagio veiklą: 1956 m. suteiktas jam Lietuvos TSR nusipel niusio mokslo veikėjo vardas. Be to, tais pačiais metais J. Dagys buvo iš rinktas LTSR Mokslų akademijos nariu-korespondentu. Akademijoje Jubi liatas ruošia jaunus kadrus, vadovau ja mokslinei tematikai ir ją koordi nuoja. Jubiliatą pažįstu nuo pat studijų laikų. Nematau, kad, praėjus 35 metams kūrybingo ir labai našaus darbo, ja me būtų sumažėję entuziazmo, kūry bingumo, pajėgumo dirbti. Todėl no rėtųsi nuoširdžiai palinkėti didžiai gerbiamam jubiliatui Jonui Dagiui, ir atšventus šį jubUiejų, išlaikyti tokį pat žvalumą, darbingumą, kūrybinę iniciatyvą ir gerą sveikatą iki sekan čio jubiliejaus. Prof. A. MINKEVIČIUS
S
2 ps). r*^*'*'*'*'*'*/*/*^****^**'**'*'***'***'**-*'** ’TARYBINIS STUDENTAS
«''Zo
1966 m. rugsėjo mėn. lt
ESTETINIS AUKLĖJIMAS IR SAVIAUKL
Neblogai praeina kultūrinio- suprasti meną, ir visiškas be nuošė, ir — svarbiausia — matyti ir girdėti sumažintas būt, ir kiti fakultetai galt literatūrinio pobūdžio rengi jėgis, kai reikia ką nors pa daugelio jų neįvykdymas. Pa bei suprastintas centrinių me pagalvoti apie nedidelius -r niai Aktų salėje (Žemaitės, aiškinti kitiems. O kas gi, jei žiūrėkime kad ir į praėjusių no kolektyvų programų ko no istorijos ar estetikos kd Salomėjos Nėries, B. Sruogos, gu ne studentai, turi būti mokslo metų pavasario se pijas. Ar nevertėtų peržiūrėt) sėlius. Norėdami galimyj J. Janonio minėjimai), su pagrindiniai kultūros nešėjai mestro darbo planus ir jaama- nuostatus ir, vertinant kon visada atrasime. Takių k J tysime, jog kai kurie fakul kursinius vakarus, pagrindinį nauda būtų neabejotina. meninėmis programomis stu ir propaguotojai? Keletas žodžių apie studej Kitas didelis estetinio auk tetai — Ekonomikos, Medici dėmesį kreipti į fakulteto dentai dažnai pasirodo už v Kas-J atspindėjimą, į tiškusias tradicijas. Universiteto ribų. Turime gra lėjimo trūkumas yra tas, kad nos, Teisės, Gamtos — buvo specifikos žią kavinę, studentų Kultūros šis auklėjimas, kokiomis for numatę vos po 1—2 kultūri programos numerius, susiju jos stiprėja ir įvairėja — r.-l klubą, aktyvų Interklubą, ke momis jis vyktų, beveik ne nio pobūdžio renginius. Be to, sius su vieno ar kito fakul jųjų mokslo metų pra< A paaiškėjo, kad teto specialybėmis. Tada ne susitikimai su tėvais, medi liasdešimt tikrai nuoširdžių siejamas su ideologiniu auk patikrinus meninėj saviveiklos ir kultū lėjimu, su svarbiomis etinė daugiau kaip pusė šių rengi bebūtų galima išsiversti tik mai, diplomantų palydos, i] rinio gyvenimo entuziastų. mis problemomis, su asmeny nių neįvyko. Pasitaikė net ir ansambliečiais ar choristais, kios šventės reikalauja išr] Deja, to neužtenka. Estetinio bės formavimosi procesu, o toks faktas,, kad žmogus, tu reikėtų įtraukti daugiau daly dingumo, kolektyvinės inici] Drl Estetinis auklėjimas — ne auklėjimo ir saviauklos srity neretai yra tik paprasto poil rėjęs organizuoti vakarą, apie vių, be to, reikėtų paro tyvos, atsakomybės. išgalvota problema, ne laiki- je yra rimtų trūkumų, apie sio ir pramogų priemonė, pa tai -nieko nežinojo, nors jo dyti tikro kūrybiškumo, — gražios iniciatyvas šioje ] na kampanija „žavėtis menu kuriuos ir norėtųsi pradėti liekama atskirų žmonių ini pavardė buvo įrašyta plane. vadinasi, vakarai laimėtų ir tyje parodė Istorijos ir fili bei kultūra", o svarbi bend- pokalbį. ciatyvai ir skoniui. Kodėl taip Fakultetuose niekas neparei kiekybės, ir kokybės atžvil logijos fakulteto vadovybe | rqjo ideolqginio darbo dalis, komjaunimo aktyvas. Tik ? Didžiausia bėda, mūsų nuo yra? Priežasčių nemaža. Pra kalauja atsakomybės, niekas, giu. padedanti susiformuoti tvirtų mone, yra ta, kad estetinis dėsime nuo faku.lt e.tų. Jų de iš esmės, nekontroliuoja ir Estetinis lavinimas nesiri me, kad kiti fakultetai ateit] ir taurių moralinių savybių auklėjimas teapima tik nežy kanatai, partiniai biurai ir nesirūpina kultūriniu gyveni- boja vien menine saviveikla. je taip pat nenusileis filoll asmenybei. Ar tik ne todėl, mią studentu dalį — maždaug profbiurai nepakankamai versmu. Estetinis auklėjimas pri Kaip trūksta fakultetuose po gams. kad į estetinį auklėjimą ilgus 400—500 žmonių (centrinių tina estetinį lavinimą, į šią simenamas tik tada, kai rei kalbių etiniais Kai kalbame apie atskiri klausimais, metus nebuvo kreipiama dė meno kolektyvų narius ir te svarbią sritį dažnai žiūrėdami kia paruošti konkursinį meno susitikimų su menininkais ir fakultetus, turime galvoje, J mesio, mus dabar taip skau atrinės bei dailės studijų kaip į „neišvengiamą priedą" saviveiklos vakarą. Tada „su kitų kultūros sričių darbuoto abejo, ne vien dekanatus | dina nekultūringumo, dvasinio auklėtinius). Didžioji gi dalis, bendrajam darbo planui pa mobilizuojamos visos jėgos", jais! O juk visa tai suorgani katedras. Kultūrinis gyv | abejingumo, moralinio pakri per penkerius studijų metus gyvinti, kaip į savotišką kurios po vakaro vėl iškrin zuoti nesunku. mas pirmiausia turi rūpJ kimo reiškiniai mūsų visuo neblogai įsisavindama specia „duoklę" Partijos komitetui ka — fakultetas „atsiskaitė", Istorijos ir filologijos fakul patiems studentams, nes j] menėje, ypač jaunimo tarpe. lybę, dažnai nedaug tepake- ar RektPratui. Kad tai tiesa, ir viskas gali vykti po seno tete prieš kiek laiko buvo kios „priemonės iš viršauJ Todėl neatsitiktinai steigia lia savo bendrą kultūrinį lygį, rodo ir atsitiktinis kultūrinio vei. dėstomas meno istorijos kur neatneš gerų rezultatų. mos specialios katedros aukš estetinį skonį, buities ir elge darbo formų pobūdis, ir nedi P. ČESNULEVIČIŪTE Tiesa, dėl tų konkursinių sas, kurį atidžiai išklausė tosiose mokyklose, kultūros sio kultūrą. Tai matyti visur. delis jų kiekis fakulteto pla vakarų. Jau gerokai atsibodo gausus studentų būrys. Gal Partijos komiteto narys I bei meno liaudies universite Pasižvalgykime po auditorijas, tai, leidžiami žurnalai, ruo koridorius, Universiteto kie šiamos konferencijos ir pan. mus, bendrabučius — kiek Mūsų Universitete esteti dar čia nemandagumo, šiurkš niam lavinimui taip pat ski tumo ir net chamizmo. Pa riama vis daugiau dėmesio. klausykime pokalbių apie Prieš kelerius metus įsteigta naujai pasirodžiusią knygą, Estetinio lavinimo katedra teatro spektaklį, kino filmą. studentams suteikia galimybę Schematiškas siužeto atpasa Čiurlionio gavės gale ne 133 kambarį. O kai mėginau tu laiku sutvarkyti virtuves, — Naujasis bendrabuti įgyti žinių iš įvairių mono kojimas, paviršutiniškos, la vieno vilniečio dėmesį pa jį palyginti su savuoju, net elektrą, duris, skalbyklas, nu turi būti senosios Atm sričių — muzikos, teatro, bai neesminės personažų traukia naujas gražus pasta truputėlį graudu pasididžiavimas, ] pasidarė. pirkti langų užuolaidas. Po Mater choreografijos, dailės, Rekto- charakteristikos ir kategoriš tas. Visi žino, kad tai fizikų Čia baldai naujutėlaičiai, mu savaitės bus atidaryta bend pasakė bendrabučio taryhd pirmininkas St. Čirba (M‘:l ratas kasmet skiria nemažd kas įvertinimas — „labai pa ir matematikų pasididžiavi zika groja. Švaru — niekur rabučio valgykla. tiko", „fain knyga", „šlamš — Kas nuo mūsų priklau Mes tikime, kad naujo] lėšų kultūriniam studentų gy telis" ir pan. Dar blogiau su mas — naujasis bendrabutis. dulkelės nepamatysi. Trūku Šypsosi saulėje dideli langai, mas tiktai tas, kad — taryba neapvils savo draus knygų so, padarysime viską, venimui gerinti. Universitetas muzika ir daile. Operoje, o juose matai laimingus bu nėra kur pasidėti. Yra vie kalbėjo bendrabučio admi — tikrai eis nauju ir tvirl] turi reprezentacinius nusipel simfoniniuose koncertuose ir simųjų molrslininkų, inžinie nintelė spintos lentyna palu nistratorius drg. A. Skuodis, keliu, kovos prieš blogį, jd niusius meno kolektyvus-an- dailės .parodose studentai reti rių, konstruktorių, pedagogų bėje, bei ir ten vietos ma — norėtume, kad ir jūs, naujame bendrabutyje gyva svečiai. Todėl ir būna taip, veidus. Rodos, visa, kas gra žoka. O, norint pasiekti kokią draugai studentai, padarytu na daugiau kaip 400 gyveJ samblį ir Akademinį chorą, kad aukštąjį mokslą baigęs žiausia ir naujausia, atiduota knygą, reikia nuolatos lai mėte viską, ką galite. tojų. gerai dirbančią meninę agit- žmogus dažnai pasirodo sno jiems — laimingiesiems. Ži pioti ant kėdės. Tikrai skaudu, kad kai ku Dar norisi pasakyti porl brigadą „Faktas", orkestrus. bas, kai reikia vertinti arba noma, tuo jie džiaugiasi, Sakoma, kad vyrai objekty rie bendrabučio gyventojai priekaišto žodžių mūsų u d nors neretai tenka Išgirsti vesni, todėl su tais pačiais nemoka saugoti jiems patikė biamiems statybininke, na 1CDBCDBCDBCDBCr>BCD«CDBCDBCDBiCD«CDBCDB<=>Ba: daug karčios tiesos. klausimais nutariau kreiptis į to turto: jie gadina invento Dar taip neseniai šis pati pas Adomo giminę. rių, kelia triukšmą, daužo tas buvo atiduotas eksploati — Mergaitės, eime chemikes sriubos virti! Koridoriaus gale pastebėjau langų stiklus. Dar tik pirmo cijon, o studentai jau spėj — Kodėl pas chemikes? ant lango užgulusį vaikiną. sios rugsėjo dienos, o nuosto nusivilti geraisiais dėdėm: — susidomėjau. — Juk pas „Fuksas" — pagalvojau. lio valstybei padaryta beveik Sienos suskilinėjo, grąso i] virtimu durys, byra tinkas — Kambaryje vaikinai už pusantro šimto rublių. Tokio bendrabučio, kaip putę, jei ją galima išsisukti jus erdvios virtuvės, naujos — Tokių faktų ateityje ne Ir taip vos ne visuose kam Tauras, gali pavydėti dauge koridoriuje. Dabartiniu metu dujinės vlryklos, kurių visi triukšmauja, garsiai kalbasi, o laboratoriniams reikia pasi bus, — nusprendė naujai iš bariuose. Net busimieji nu lis studentų. Ir nors senasis yra nupirktas pakankamas gali pavydėti. tematikos mokslų daktarai i — Taigi, gražiausios. Kas ruošti. Sakau, gal skaityklą rinktoji taryba. Tauras kažin ar galėtų kon kiekis lempučių, ir jos turi Buitinio sektoriaus nariai fizikai jokia formule necal kuruoti su moderniu, šiais šviesti ne tik kambariuose, iš to grožio, jei naudos nėra. greit atidarys, Žada net dvi tik — Saulėnaitė (MMF), Mor nustatyti, už ką juos taip nu] mokslo metais atiduotu eks bet ir koridoriuose bei vesti Stovi jau kuris laikas nepri įrengti, deja, kol kas kūnaitė (MMF), Baltrušaitis baudė statybininkai, o ir du ploatacijon matematikų ir fi biuliuose. O ūkio skyrius iki jungtos prie dujotiekio. Ir žada. Ivaška (FF) — rys nebeužsidaro, sugedo m Girdėjau ir daugiau prie- (MMF), ir zikų naujuoju bendrabučiu, žiemos pradžios pažadėjo dar nežinia, kada kas susi rūpins studentėlių skrandžiais. kaištų administracijai, kurie, pasiryžę tvirtai kovoti prieš raktai. tačiau Taure gyvenantiems įstiklinti visus langus. teršia tarybinio Būtų galima suminėti■ da studentams yra visos reika O kaip su skalbimo maši Valgyklos irgi nėra, — skun reikia pasakyti, visi buvo tuos, kurie studento vardą, žaloja visuo daug detalių, kurios temd] lingiausios buities sąlygos. nomis? Faktiškai jos turėtų dėsi šešto kurso matematlkė- teisingi. studentų nuotaka Tie priekaištai ir buvo pa meninį turtą. Koja kojon su giedrią Bet „nėra namų be dūmų". būti skalbykloje, tačiau ten mechanikė Irena Pakaušytė. — O kambariai? — pa teikti įvykusiame bendrabu buitinio sektoriaus nariais Bet tai, kas nuo jų priklaus: Ir Tauro bendrabutyje yra jų nė su žiburiu nerasi. O sieninės studentai tikrai įveiks. čio tarybos ataskaitiniame- žengs studentiškos nemaža trūkumų ar netgi, gal jos dėstytojų kambariuo klausiau. rinkiminiame susirinkime. spaudos redaktoriai Ramonai jei taip galima būtų pasa se per ilgai užsistovėjo? Čia Irena apsidžiaugė. I. VOVERYTE kyti, smulkmenų, kurios Tuo jsitikinau, užsukusi į Administracija pažadėjo grei- tė (MMF) ir Gavelis (IFF).
Naujas bendrabutis - senos bėdo
Rūpesčiai ir pažadai
drumsčia giedrią studentų nuotaiką. Tur būt, netgi labiausiai optimistiškai nusiteikęs stu dentas taps pesimistu, jei ištisus 2 metus bus remon tuojama bendrabučio valgyk la. Bufetas nedirba taip pat. Tačiau nenusiminkite, drau gai, — kažkur kažkas kaž ką žada! Bet, tikriausiai, dar nebuvo tokio žmogaus, kuris būtų sotus vien tik pa žadais. „skaudama“ Dar viena vieta Tauro bendrabutyje yra vestibiulio sutvarkymas. Paklausykime, ką apie tai sako patys studentai. — Reikia tik lėšų, o jau tada mes patys jį jaukiai įrengsime. Vestibiulio sienas vėl puoš sienlaikraščiai, sten dai. Opus klausimas yra kori dorių apšvietimas ir langų įstiklinimas. Tačiau dėl to, kad koridoriai vakarais gąs dina savo tamsa, esate kalti patys, draugai studentai! Sako, kam pirkti naują lem-
O kada pradės veikti skai tykla? Dabartiniu metu skai tyklai skirtuose „apartamen tuose“ gyvena neakivaizdi ninkai. paprasčiausia Atrodo, smulkmena yra dušai. Tačiau ir čia netvarka. Dalis dušų neveikia, o merginoms neužtenka 2 dušų, kuriais naudojasi daugiau kaip 100 kambarių. Budėjimo klausimas sena jame Taure išspręstas ge rai. „Sargybinis“ keičiamas kas 4 vai., o šeštadieniais bei sekmadieftiais jiems pa dės draugovininkai. Tiesa, nemalonus faktas, kad tie pagalbininkai reikalingi, bet kol kas be jų apsieiti dar negalime. Visuose Universiteto bend rabučiuose naujiems mokslo metams yra išrinktos bend rabučių tarybos. Tauras tik šią savaitę galvoja išsirinkti „valdžią“. Belieka naujajai tarybai palinkėti sėkmės darbe. Gr. MATUKAITĖ
Kas žinotina spaudos platintojui
g
J
buvo baigiamas ruošti rugsėjo pirmos die nos numeris, kai į „Ta rybinio studento“ redak cijos duris ėmė belstis spaudos prenumeratoriai ir platintojai. Profsąjungos įgaliotinė drg. I. Dembinskienė Chemijos fakulteto dėsty tojams užsakė 37 „Tarybi egzemplionio studento“ 1968 metų rius iki pat 1 dienos. sausio mėn. Nuo chemikų neatsilieka Lietuvių kalbos ir litera tūros katedros bei eilė kitų katedrų ir studentų grupių. Tik labai tingiai prenumeruojamas laikraš tis Fizikos, Matematikos ir mechanikos bei Gamtos fakultetuose. Trūksta iniciatyvos ir gerų proforqų-orqanizatorių. Kaip be didelių forma lumų, operatyviau ir ge riau organizuoti laikraš čio prenumeratą, kaip pa lengvinti spaudos pla-
tintojų darbą — ir buvo tartasi, kalbėta neseniai įvykusiame redakcijos darbuotojų ir bendra darbių pasitarime. Išrinktas redakcijos bu halteris. Tai Ekonomikos fak. IV kurso buhalteri nės apskaitos specialybės Kazys Balčiūstudentas ir tvarkys nas, kuris „Tarybinio studento“ preir platinimo numeratos reikalus. Naujas laikraščio nume ris bus išduodamas TRE ČIADIENIAIS nuo 8 iki 9 vai. ir nuo 15.30 vai. iki 18 valandos. Ketvirtadieniais nuo 16 iki 18 vapenktadieniais landos ir nuo 9 iki 12 valandos redakcijos buhalteris pri iminės laikraščio pre numeratorius. Taiqi, „Ta rybinis studentas“ bus užsakomas ir platinamas per redakcijos buhalterį drq. K. Balčiūną aukščiau nurodytu laiku.
Spaudos platintojai pri valo nepamiršti, kad į skaitytojo rankas laikraš tis turi patekti jo išėji mo dieną. Fakultetų katedrose savaitraštį užsako labo rantai, o studentų qrupėse-proforgai. Sudaro mas sąrašas ir surenkami piniqai. Redakcijos bu halteris priima piniqus, išrašo registruotą kvitą ir susitaria, kas pastoviai ateis paimti laikraščio iš platinimui. Tikslios apskai tos dėlei buhalteris laik raštį išdavinės nustatyto mis valandomis tik įpareiqotiems žmonėms. Skaitytojas, neqavęs bent vieno numerio, kreipiasi per spaudos platintoją į buhalterį.
Pasibaiqus prenumera tos laikui, „Tarybinis stu dentas“ kuo mažiausiai bus platinamas Centri niuose rūmuose ant sta-
liuko ir studentų bendra bučiuose. Universiteto studentų profkomitetas numatė tokį skaitytojų skaičių fakul tetuose: Istorijos ir filo logijos fak. — 600 eqz.. Medicinos bei Matemati kos ir mechanikos fa kultetuose — po 350 eqz„ -_ 230 Chemijos fak. — Ir Fizikos eqz„ Gamtos — po 250 fakultetuose eqz„ Ekonomikos fak. 450 ir Teisės fak. — 70 eqz. Fakultetų visuomeninės orqanizacijos, katedros ir laboratorijos laikraštį už sisako neribotai. O toliau — žodis pri klauso fakultetų profsą junginėms organizaci joms, kurioms svarbiu rū pesčiu turi būti sąjungi nės ir respublikinės spau dos prenumerata. REDAKCIJOS SPAUDOS SEKTORIUS
TARYBINIS STUDENTAS '•^•z*'*'*'*'**'*'*'*'*'*'*'*'**'*'*'*'*^'*'*'*'*'*'*'**^
1966 m. rugsėjo mėn. 14 d.
Iš Klaipėdos galingu „Ne dar kartą atvažiuosi“. Ji ringos“ keltu persikoliam į šauks žmogų savo grožiu iš priešinga sąsiaurio pusę — tolimiausio šalies kampelio ir į Kuršių Neringą. Jis, atvažiavęs dar kartą, Kelias bėga, vingiuoja tarp pamatys seną, pažįstamą Ni pušelių, o „Moskvičius“ rie dą ir suras neatpažintą, ne da neša mus, neramiuosius matytą, nepakartojamą grožį. keliauninkus, nepakartojamo Nidoje puikiai įrengti „Jū grožio karalija. Dvelkia sod ratės“, „Žuvėdros“ poilsio rus. gaivinantis vėjelis, gin namai. Lietuvos komjaunuo damas į šalį įkaitusios die liai pastatė tris erdvius po nos snaudulį, išlepimą, nuo ilsiautojams skirtus korpu EUG. DANiuEVietUa vargį. Jaučiasi marių ir jūros sus. Nidos pušyne, marių alsavimas. pakrantėje, sezono metu, sto Pasak įžymaus vokiečių vi ištisas palapinių miestas. mokslininko ir keliautojo Mums lankantis Nidoje, čia Vilhelmo Hurnboldto, pabuvo ilsėjosi pramonės, statybos jusio čia praeito šimtmečio bia pėdą po pėdos amžiais vandenyse, pasigrobę nema projektavimo instituto dar žemelės, o 1640 ža aukų, palikę daug našlių buotojai. Didžiulėje palapinė pradžioje, „Kuršių Nerin puoselėtos ga yra tokia savita, kad ją m. senieji Karvaičiai išnyks ir našlaičių ant smėlėto ma je Jie buvo įsirengę klubą ir būtina pamatyti kaip ital'ją ta nuo žemės paviršiaus. Gy rių kranto. vakarais demonstravo savo O aplankykite dabar Prei arba Ispaniją, jeigu sielai ventojai persikėlė kiek toliau, mįškas. los ar Pervalkos žvejus, pa meną. Poilsiaujančių paslau juos saugojo norima suteikti nuostabių kur par pasiliko sikalbėkite su jais, paklaus* goms puikiai įrengtos vaizdų“. O musų dienų ke Naujoji gyvenvietė duotuvės ir didžiulis resto liautojai dar prideda, kad seną pavadinimą. Tačiau nor kitę, ar daug aukų nusineša ranas „Neringa“. Vaismedžių Kuršių Neringa — vienas malus gyvenimas neilgai tę marių vandenys. — Ką jūs! sodeliuose slepiasi nedideli, atsakys naujajai Nebepasitaiko. gražiausių gamtos kampelių siasi. Po 22 metų — jaukūs, žirgeliais papuošti grėsti žvejo žmona, sesuo ar senu- žvejų ne tik Lietuvoje, bet ir Euro gyvenvietei vėl ima namukai. Jų vaizdas smėlis: dingsta namas po na kas, prie poje. besikrapštantis primena gražią, spalvotą at Dainomis apdainuota, le mo, smėlis nesulaikomai ver tinklų. — Nebekankina musų virutę, jie šaukia užeiti, pa gendomis apipinta ši nuosta čiasi tolyn. Gyventojai palie maitintojėlės marios. sibelsti į duris, pabūti vėso bi tėviškės vietelė. Viena iš ka gimtinę ir bėga į .Juod O marios liko mariomis — je, atsigerti vandens, pasi legendų pasakoja, kad žiloje krantę, Naujuosius Naglius, jos taip pat klastingos ir klausyti marių ošimo, pasi senovėje. Karvaičių kaime Nidą. audringos. Bet jų klastą nu- semti tylos, lyg vandenėlio stovėjusi stipri pilis, o jos Karvaičių kaime 1736 m. gč>lėjo žmogus: “ mobotai, dodieną iš gilaus šuli valdovu buvęs Karvaitis. Jis gimė įžymus lietuvių moksli rėš ir tralbotai raižo jų van- karštą .. turėjęs gražią žmoną Laimą, ninkas, rašytojas prof. Liud denis, kaproniniai nio. platūs Marių ir smėlynų fone šie kuri pagimdžiusi dukrelę. vikas Rėza. Sunkiai pergyve tinklai grimsta _Į gelmes. _ Na- namukai kvepia romantika, Tėvai jai davę Neringos var no L. Rėza tragišką gimtinės miškiai irgi ramus dėl savo žilas legendas. . . dą. Mergaitė užaugusi stipri, likimą. Jis su didele širdgėla maitintojų: juos palydi ir su pasakoja Žiemą ir vasarą keičiasi graži ir turėjusi nepaprastai rašė: tinka lygiai taip pat, kaip Nidos veidas: tvarkomi pagerą širdį. Ji tik laimę sklei Mielas keleivi, sustok prie mes, miesto gyventojai, paly plūdymiai, apželdinama, klo dusi, skęstančius žvejus savo šitų liūdnųjų griuvėsių! dime ir sutinkame savuosius, prijuoste į krantą išnešdavuVos prieš keletą metų ties išeinančius į gamyklas, fabri jami šaligatviai, statomi nau ji pastatai. si, ji laivus ištraukdavusi. pirkiom čia sodai žydėjo kus ir grįštančius po darbo Septyniasdešimčia medinių Tada čia žydėję sodai, žalia; namukuose laiptelių mes pasikeliame į Ir kaimelis romus tęsės lig į namus, žvejų vusios pievos, šnarėję javai juros pakrantės. dega elektra, o smalsus vai kalvą. Mus pasitinka čerpė derlingose dirvose, pušynai Šiandien tačiau ką matai? kai žiūri televizijos laidas iŠ mis dengtas namukas su di gausiai varvinę sakus — da Vien vėjo nešiojamą smėlį. Vilniaus, Rygos, Maskvos... dele veranda. Memorialinė bartinį gintarą. /Ak, /Ak, nui nurieda k čionai ne vienam Sezono metu pamarius už lenta primena lankytoiui: Ir įsimylėjusi gražioji Ne-' skausmo> ašara skruostu. plūsta poilsiautojai iš toli „Čia gyveno įžymus vokie ringą Ventės pilies valdovo Kurgi kaimelis romus, kampelių. O čių rašytojas Tomas Manas“, miausių šalies sūnų. Netrukus įvykę vestu kurgi žydintys sodai? tada gyvenimas tampa dar įžymusis humanistas, antifa vės. Džiaugęsi jaunieji savo Aplankome seną žvejų gy įvairesniu. šistas, dar gyvas būdamas laime, iaugesi jų tėvai. Bet venvietę Pervalką. Kaimelis Kelias kopia aukštyn, ar- tapęs pasaulinės literatūros marį kryžiuočiai, prisišliejęs prie pat užpuol marių, tėja juros link, saulė be gai- klasiku, buvo pažįstamas su kovėsi Neringa, gražus, kaip ir visi šio kraš lesčio Didvyri .... „ „ir taip __.r jau kai kuriais lietuviais rašyto kaitina r senasis tėvas, to kampeliai. Sako, gyven karštą smėlį, o danguje nė jais, jų jos vyr tarpe su Antanu Nukovę t tančius priešų, vietės pavadinimas kilęs nuo debesėlio:...... dangaus kupolas Venclova. Daugelis senų žve tys žuvę nelyžodžio „pervilkti“. Senovėje mėlynas, švarus lyg nuvaly jų prisimena įžymų bet Ir jie meni gioje kov vietos gyventojai neturėję tas stiklas, gaubia šią daug ninką ir su pagarba pasako Nuo t , sako legenda, ir arklių ir valtis iš jūros į nelaimių ir pasiaukojančio ja apie jo gyvenimo metūs visos užmario marias, o iš marių į jūrą per- darbo, valios, atkaklumo ma prasidėjusios Nidoje. nelaimės. vilkdavę patys. Gyvenę skur čiusią žemę. Po kiek laiko Nuo Tomo Mano namelio Kuršių Neringa — savotiš džiai, nuolat baimėje, žiūrė pro pušų vainikų properšas atsiveria gražus vaizdas į kas senovės kapinynas. Čia dami į smėlio audras, galvo švysteli tai Kuršių marių, marias. Pro pušų properšas palaidoti puikūs ąžuolų miš dami apie kaimyninių gy tai juros melsvi plėmai. mėlynuoja marių bangos, kai, pušynai, varvinę gintarui venviečių likimą. Nida, kokie nuostabiai gra lyg baltos gulbės supasi žve sakus, ištisi kaimai ir baž Netoli Pervalkos — kitas žūs tavo saulėtekiai ir saulė jų laivai. Jie atrodo tokie nytkaimiai. Per 150 metų žu žvejų kaimelis Preila. Jis įsi lydžiai, kada saulė pažeria lengvučiai, jog norisi paimti vo 5 kaimai ir 2 bažnytkai kūrė 1843 m. Gyventojai at varsos „spalvų galybę. Gaivus ir padėti ant delno. Be* tai miai. Ne karai, gaisrai juos sikėlė iš Naujųjų Naglių kai pušynai, dainuojančios ko bendras jspūdis, sukeltas sunaikino, o užpylė klajojan mo, bėgdami nuo smėlio aud pos supa šią seną lietuvių svajonės. O tikrovėje žvejų tis smėlis, pažiūrėti gražus, rų. Nuolatinė kova už būvį žvejų gyvenvietę. Slinko kla valtys, tai gerai įrengti moto nekaltas, sakytum , bejėgis. išugdė atkaklų būdą. Netu joklis smėlis ir apie 100 riniai laivai, skrodžią didžiu Girdėti bangų ošimas, žu rėdami didesnių valčių, prei- metų grąsino Nidai. XIX a. bangas. vėdrų klyksmas. Privažiuo liečiai žvejojo mažomis ma stichija buvo pažabota. Žmo lesUžkopiame į Baltuosius jam Juodkrantę. rių pakrantėje, mokėjo, dide gui į pagalbą atėjo mokslas. smėlio kalnus. Pasirodo, ko Tai senas lietuvių žvejų lius mokesčius valdžiai, bet Nida apsitvėrė miško juosta, pų smailios viršūnės, lyg sa kaimelis, ordino laiškuose nepaliko gimtųjų kopų ir ma smėlio audros suklupo jos votiškos piramidės. O marios minimas 1429 m. 17 amž. rių. pašonėje. ir klajoklis smėlis groja sa pradžioje Juodkrantę prade Dideli darbą, apželdinant Buržuaziniais metais vie da užpustyti smėlis. Praside nas keliautojas rašė apie mi Nidos kopas, nuveikė pasku vo amžinąją simfonija. Ant 58 metrų aukščio Urbo da sunki vietos gyventojų nėtas gyvenvietes: „Pajamų tinysis gyvenvietės pašto sto kalno matyti 1874 m. staty kova su gręsiančia nelaime. iš vasarotojų beveik nėra. ties laikytojas Georgas Do tas Nidos švyturys. Jo švie Šioje kovoje nugalėjo stichi Sklypeliai čia nedideli ir vydas Kuvertas. Jo nenuilsta ja: žmogus buvo priverstas maitina žvejus tik marės ir mo triūso dėka, plika smėly sa lyg tolima žvaiaždė mirk pasitraukti, o atslinkęs maras jūra. Pasisekė sugauti daug nų jūra, laikui bėgant, pasi si gūdžia naktj ir kalbasi su plaukiančiais laivais jiems galutinai parbloškė vietos gy žuvies — džiaugsmas apima puošė lieknomis pušimis, vieniems suprantamais žo ventojus. 1673 m. marių pa visą kaimą: bus už ką nusi karklais, svyruokliais ber krantėje prie didžiulio kalno pirkti duonos, tinklų ir įran žais. Dėkingi nidiečiai palai džiais. Tylos pakalnė... Iš čia ir miško įsikūrusi karčiama kių. Bet kartais audra už dojo šį didelės širdies ir va matosi tik pušelių viršūnės, davė pradžią naujajam kai klumpa žvejus jau toli nuo lios žmogų šiame miške, o besistiepiančios į mėlynę, ir mui. 18 amž. įsteigus ginta kranto nuplaukusius, didžiu antkapyje įrašė: „Jis pirma ro kasyklas ir atidarius ku lės bangos užpila mažus lai sis pradėjo Nidos liūdnuosius gabalėlis marių. Pušų sakais lyg rortą, naujoji Juodkrantė ėmė vus ir dažnai tenka išmesti tyrlaukius šio miško medžiais prisodrintas oras tapo apčiuopiamas: rodosi, paimk smarkiai plėstis. Iki 1890 me atgal į jūrą sugautas žuvis, apsodinti“. stiklinę ir prisipilk pilną! tų, dirbant ištisas paras, nau kad nenugrimstų kartu su Nida seniau buvo mėgsta dojant 22 garines kasimo ma laimikiu į dugną. Renkasi mas poilsiautojų kampelis. Saulė lieja spinduliais, šnara šinas, vokiečių firma „Sta- tuomet žvejų žmonos su vai Jūra, saulė, gaivūs pušynė pušelės, šnara marių bangos. Tačiau ir šią gamtos pa tien und Becker“ iškasė 2250 kučiais prie kranto, laukia liai, smilčių pliažas, aukščiau vieta subiaurojo tūkstančių kilogramų ginta savo maitintojų atplaukiant ir sios pasaulyje kopos vyliojo laiminta kryžiuočių palikuonys — kai ro. Vėliau kasimo darbai bu džiaugiasi, jei jie, nors ir be gamtos, grožio, mylėtojus, o zerio kariauna. Pirmojo pa vo nutraukti, gyvenimas ap laimikio, sveiki namo su kartu ir turtingus dykinėto-* saulinio karo metais Jie čia mirė ir Jis kiek atgimdavo grįžta. Tačiau kasmet atsitin jus. Tačiau Nidoje daugiau* irengė prancūzų karininku tik kurortinio sezono metu. ka, kad kas nors nesulaukia šia apsistodavo dailininkai, belaisvių stovyklą. Belaisviai Dabar Juodkrantė — gra savo vyro, tėvo, broffo, daug rašytojai, meno žmonės. neturėjo pastogės, gyveno žus ir jaukus kurortinis kas lieka su mažais vaiku Šiandieninė Nida visą savo pusbadžiu. Nelaimingieji mi miestelis. čiais be šeimos galvos ir grožį atiduoda darbo žmo rė šimtais, o jų lavonais, pa* Netoli Juodkrantės yra ki vargsta visą gyvenimą“. gui, ji tapo gražiausiu res smėlio tos dvi klajojančio Šis liūdnas, beviltiškas publikos kurortu. Taip, mes sak vietos gyventojų, maitino aukos — senieji ir Naujieji pasakojimas primena sunkią, neapsirikome, sakydami gra ungurius. Tokiu būdu vokie Naglių kaimai. Prie šių kai tradicinę išnaudojamo žvejo žiausiu! „Pažvelk į Neapolį čiai keršilo prancūzams, ku mų, palaidotų klajoklio smė dalią. Mažomis valtelėmis, ir mirk“. Taip sako keliauto rie i Afrikos dykumas vežė vokiečių belaisvius. Bepras lio, 1922 m. liepos m. 4 d. apsirūpinę, jai, nors siaurais tinklais kartą pamatę šį miškas kerštas uždėjo dar i marias nugriuvo didžiulės pavieniui leisdavosi žvejai į miestą ir jo įlanką. Mirk, vieną juodą antspaudą ant kopos. Griūčių trenksmas marių platybes ir audras, žmogau, nes nieko gražesnio girdėjosi už 25 km, Nidoje, genami skurdo, svajodami, pasaulyje niekur nerasi. Per nešvarios vokiečių kariaunos o sukeltos bangos pasiekė kaip toj dainoj, ištraukti pa frazuodami šį pasakymą, mes sąžinės. Einame Nidos pajūriu. Dūž priešingą marių kranto pu sakų turtus iš jūros dugno. galime pasakyti apie Nidą: ta bangos j krantą, žydi pu sę. Pasakų lobiai liko gulėti „Pamatyk Nidą ir būtinai tos ant smėlio. Medžiai palin Puriu smėliu brendame kę nuo kranto: jie neatlaikė aplankyti po smėliu palaidonuolatinio jūros vėjo, jie dai tą bažnytkaimį Karvaičius. rosi į maitintojėlę žemę. To Dykumos vaizdas, Lietuvos lumoje — ilga paplūdymio Sachara, Kara-Kumai... Bet juosta ir žmonių skruzdėly užkopiam į kopą ir musų nas. Tūkstančiai poilsiautojų žvilgsniui atsiveria pasaka: suplaukia iš visos šalies į vienoje pusėje ošia gintarinė T gintarinius Baltijos krantus. Baltija, o kitoje — Kuršių Taip ir norisi T. Tilvvčio i marios. Bangų šnabždesys ir žodžiais išreikšti šį grožį: smėlis, smėlis, smėlis, vieto mis susiklostęs savotiškomis „Kaip Neringoj ramu, terasomis, miniatiūrinėmis jauku, džiugu ir gera '■ a į. oazėmis. .. O virš galvos Vidudienio kaitroj, birželio vakarais!“ dangaus mėlynė kaip vande nynas. Tai čia stovėjo viena Beeidami papiūdymiu, pri seniausių lietuvių gyvenvie simename buržuazinio „Lie čių pamaryje. Lietuviai ir tuvos Aido“ pagyras: „Čia pat yra ir „nudistų“ pliažas. prūsai, nuolatos kovodami su į| grobiku ordinu, Karvaičius Jis lygiai pilnas, kaip ir vi buvo pasirinkę poilsio vieta sas pajūris, gal net pilnesnis. sunkių žygių metu. 16 amž. Maudosi čia kartu vyrai ir pabaigoje, o ypač 17 amž. moterys be jokių kostiumų. pradžioje, Karvaičiai prade Maudosi, žaidžia su įvairiais da nykti: smėlio audros gro sviedinėliais. Kaitinasi saulė je, fotografuojasi prie ban LIETUVIŠKOJI SACHARA. KURŠIŲ NERIJA gų ir kt.“ PRADŽIA 13-tame nr.
3 psl.
GimTOSIOS * EI11ĖS A ii
6. Lietuvos Sacharos prieglobstyje
ll ll ll ll ll ll ll
Birželio mėnesio pradžioje 35 vaikinai Ir merginos iš Lietuvos išvyko į turistinę kelionę po Bulgarijos Liaudies Respubliką. Tai pirmoji tokio pobūdžio Lie tuvos turistų kelionė. Draugystės maršrutas vedė per Rumuniją su Jos sostine Bukareštu link Bulgarijos. Lietuviai aplankė Sofiją, Pleveną, Primorską, Varną, buvojo Primorsko tarptautinėje jaunimo stovykloje. Apie kelionės šiokiadienius, susitikimus ir neužmirš tamas akimirkas rožių krašte pasakoja grupės daly vis, Universiteto asistentas S. Puntežis.
ll ll ll ll ll
Ryt tarptautinis traukinys „Maskva —Sofija“ perkirs valstybinę TSRS sieną. Laiko dar daug — kur eiti, ką veikti? Jaudinantis ir trumpas susitikimas su šalies sostine iškelia mums daugybę galvą laužančių proble mų — reikia spėti pamatyti naują filmą, nusipirkti suvenyrą, aplankyti įdomesnes vietas. Ir tik šiandien. O rvtol..
ll ll ll ll ll ll ll ll v ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll
Naktį pervažiuojame sieną. Traukinys rieda Rumu nijos teritorija. Mums draugiškai moja laukuose dir bantys rumunai. Trumpi sustojimai stotyse —- ir iš rankų į rankas keliauja gėlių puokštės, lietuviški ir rumuniški -------- ’ , netrūksta ' . ................... kalbos.
Plieninėmis paralelėmis mus ištikimai lydėjo daina. Lietuviška „Atskrend sakalėlis“, čigoniška „Sai, šai* ie vienam klausytojui šukei davo malonų šypsnį. Rusėje — Bulgarijos pasienio miestelyje, pasipuošušiame gražiomis rožėmis, — mus pasitiko linksma gidė Ana. Mes ją „perkrikštijome“ Onute, vardu, primenan čiu mažytį ir brangų žemės lopinėlį.
I
H
ll ll ll ll ll ll Ik
Karštą vasaros dieną deja, Rusėje mes dar linko. Ir ledų pardavėjai čiais, — keistų žmonių
be ledų išsiversti sunku, Bet, neturėjome nei levo, nei stonueidavo, traukydami peesama, ledų nemėgsta ar ką?l
(B. D.)
u ll
įį
ll ll .11 ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ■Ji
Netrukus — konferencija
Palydėję įspūdžiais turtin gą vasarą, mes vėl susirinko me į auditorijas, laboratori jas studijuoti, tirti, kurti. Ypač didelis sujudimas jau čiamas jaunųjų mokslininkų kalvėje — Studentų moksli nėje draugijoje. SMD nariai, kaip ir kiti studentai, tik gal dar su didesne energija, tęsia pavasarį pradėtus darbus, braižo lenteles, schemas. Juk moksliniai pranešimai, ypač kurie ruošiami mokslinei
konferencijai, turi būti išsa mūs, aukšto mokslinio lygio. Sakome, sujudimas. Taip — iš tikrųjų, nes paaiškėjo SMD mokslinės konferencijos data — spalio 27 diena. Šiai dienai jaunieji mokslininkai turi būti pasiruošę kaip šven tei — reikės atsiskaityti prieš mūsų dėstytojus, profesorius, mokslininkus. Konferencijos metu išryškės mūsų loginio mąstymo, proto laimėjimai, geriau pamatysime, kas truk do studentų moksliniam dar bui, pasidalinsime patirtimi su kitų aukštųjų mokyklų pa siuntiniais. O svečių į mūsų šventę žada atvykti gausiai. Susilauks daug svečių gam tininkai, medikai, nemažas būrys atvyks pas filologus iš Kijevo, pas matematikus iš Maskvos ir kitų aukštųjų mo kyklų. Su kokiu kraičiu pasitinka me savo eilinę XIX SMD konferenciją? Pranešimus ruo
šia apie 400 studentų, prade dant dar nedrąsiais mokslinia me darbe antrakursiais ir baigiant mūsų diplomantais „su praktika ir patirtimi". Tikimės, kad pranešimų tezės ir programa šiais me tais bus paruoštos anksčiau ir didesniu kiekiu. Jau dabarti niu metu galima pamatyti spaustuvės dažais kvepian čius, dar su korektūros klai domis, bet tokius mielus, šir dį džiuginančius mūsų drau gų, gvildenančių mokslo problemas, mokslinių darbų tezių lapus. Mokslinių prane šimų tezės, kaip ir pernai, yra leidžiamos keturiais leidinė liais, o tiražas taip pat turėtų patenkinti mokslinių žinių mylėtojus. Vien tik Medici nos ir Gamtos fakultetų stu dentų mokslinių darbų tezės išeis 500 egzempliorių tiražu. Rugsėjo 7 d. įvykusiame SMD aktyvo posėdyje buvo prieita vieningos nuomonės.
Tarptaut inis kon resas Sukasi traukinio ratai. Gar vežys vis kartoja: Į Pečą, į Pečą, į Pečą. . . šiame Veng rijos mieste įvyks 22-sis tarp tautinis jaunųjų esperantinin kų kongresas. Skuba į jį ir Lietuvos jaunimo delegacija. Tai Rita Grybaitytė (VVU studentė, matematikė), per 3 dienas pramokusi * “ kalbos (naujas mokymo metodas!), Pabaltijo dalyvavusi 8-oje esperantininkų stovykloje Piarnu mieste; seni ,,vilkai“: Romas Lenkaitis (Vilniaus Technoloqinio technikumo Jonas dėstytojas, chemikas), Šimkonis (KPI studentas, autematikas) ir šių eilučių au torius (VVU studentas, fizi kas, delegacijos vadovas). Judame į Budapeštą, o iš ten — į Pečą. Atvykę sumo kame kongreso mokestį. Tai rakvynė, valgis, teisė lanky tis visuose renginiuose. Mies to transportu naudosimės ne mokamai — reikės tik *' parodyti savo konqreso nario bilietą. restorane Liepos 23 d. ,.Olimpija“ įvyko susipažinimo vakaras, o kitą dieną miesto vasaros teatre — kongreso atidarymas. Vengrijos Komu nistinės Jaunimo Sąjungos CK atstovas perskaitė pirmojo sekretoriaus Lajošo Mehešo sveikinimą. Po to kalbėjo Pe čo miesto burmistras Lajošas Horvatas. „Aš tikiu, — pasa kė jis, — jog kongresas pa dės stiprinti visų pasaulio tautų draugystę ir savitar pio supratimą, nepriklauso mai nuo jų socialinės, ekono-
Vengrijos komjaunuolės mus sutinka esperantiška daina.
G. BOBELYTĖ, J. ALEKSANDRAVIČIUS
be vertėjų
Rita Grybaitytė (kairėje) kalbasi su Vengrijos ir Bulga rijos jaunimo atstovais. minės santvarkos“. Susirinkimų bei posėdžių metu mes išklausėme TĖJO (Pasaulinė jaunųjų esperanti ninkų orqanizacija) valdybos ataskaitą, daug paskaitų įvai riom temom, aptarėm organi zacinius klausimus. Šiame konqrese, kaip ir ankstesniuose, įvyko oratorių konkursas. Buvo pateiktos pasirinktinai 3 temos: „Inter nacionalizmo jausmas jauni mo tarpe“, „Ar šiuolaikinė literatūra teisingai atspindi dabartį ir jaunimo proble mas?“, „Kokį vaizdą aš turė jau apie Vengriją, prieš at vykdamas į ją, ir kaip jis pa-
kad būtina fakultetuose su aktyvinti SMD agitacinį-propagandinį darbą, kiekviename žingsnyje turi jaustis SMD mokslinės konferencijos ar tėjimas, tam turi tarnauti SMD biuleteniai, sienlaikraš čiai, foto stendai. Iki rugsė jo 15 d. būtina apgalvoti ir pristatyti Centrinei SMD ta rybai visas reikalingas žinias konferencijos programai pa ruošti. Korektūros klaidų tai symas taip pat turi būti at liktas trumpiausiu laiku. Fa kultetų SMD aktyvas su kom jaunimo organizacija turi nu matyti kandidatus į naujas SMD tarybas, parinkti būre lių pirmininkus, juos įjungti Į pasiruošimo konferencijai darbą. Laiko turime ne per dau giausia, o nuo mūsų pačių priklauso sėkmė.
sikeitė dabar?“. Didžioji oratorių dalis ėmė si pirmosios temos. Pelnytai rugalėjo aklas esperantinin kas Otas Prytzas iš Oslo, lai mėjęs pirmąją premiją. Savo kalboje jis pažymėjo, jog in ternacionalizmas tampa vis labiau vyraujančiu reiškiniu pasaulio jaunimo gyvenime, kad jaunimas progresyvėja, kad viso pasaulio dėmesys yra nukreiptas į Tarybų Są jungos pastangas išauklėti naują žmogų Venqrai suruošė mums ke letą įdomių ekskursijų: iš vaikščiojome Pečo miestą, ap lankėme šiklošo tvirtovę, gar-
AUTORIAUS nuotr.
siąją Harkano maudyklę. Kai važiavome pro Grečo kaimą, n.ums mojo šimtai komjau nuoliu — darbo stovyklos da lyvių. Ūkio centre mus pasveikino stovyklos viršininkė su buriu merqinų: jos savo darbu iškovojo teisę susitikti su pasaulio esperantininkais. Malonus siurprizas — merginos dainuoja vieną po kitos dainas esperanto kalba. De mokratinio jaunimo himną traukėme kartu! Venqrijos spauda, kaip ir gyventojai, daug dėmesio skyrė musų kongresui. Ne užmiršo mūsų ir Budapešto; radijas, kuris, beje, pradėjo reguliarias laidas esperanto! kalba. Mes išsiskirstėme, bet Peče' mus ilgai atmins. Primins! mus ir naujasis — Esperanto] — parkas. Visų šalių atstovai pasodino po rožių medelį. Miesto komjaunuoliai įsiparei gojo prižiūrėti Esperanto parką. . . . Esperantininkų teatras iš Zagrebo parodė A. Čechovo „Mešką“. Vaidino labai įtiŠiltai kinančiai, nuoširdžiai, buvo sutiktas Maskvos universiteto studentų teatras. Vaikinai tik prieš 2 mėnesius pradėjo mokytis esperanto kalbos, tačiau V. Majakovskio „Blakę“ paruošė puikiai. Ypač įspūdingas buvo internacio nalinis vakaras. .. , Buvo žvaigždėta' naktis. Susirinko tūkstantinis espe rantininkų būrys. Rankose — žiburiai, veiduose — šypsena. Daug apsirenqusių tautiškai. Mes traukėm esperantišką dainą, o nuo šaligatvių mums mojo, plojo nuoširdūs miesto gyventojai. Atėjom į centrinę aikštę. Mus pasitiko qeležinkeliečių choras, Dainuoja esperantiškai. Kaip neploti? Juda prožektorių _______ šviesos, blyksi fotoblicai, dainos rit me supasi šimtai žiburių... Kaip nesinori išsiskirti su naujaisiais draugais, pažįsta mais. Bet juk draugystė ne pasibaigė — dabar mus riša, laiškai.
Vyt. ŠILAS Kongreso dalyvis
•••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••e tybos kombinato komanda. Rungtynes aukštu rezultatu 5:1 laimėjo studentai.
Tėvų kovų keliais
Žiemą slidėmis, vasarą pės čiomis, baidarėmis ir su au tostopais neramių širdžių vaikinai ir merginos keliavo vietomis, kuriomis rūsčiais Didžiojo Tėvynės karo me-
tais praėjo mūsų tėvai ir vy resnieji broliai. Turistai daug įdomaus pamatė, surinko isto rinės medžiagos, paruošė nuo traukų stendus, albumus. Šiomis dienomis į Maskvą, į visasąjunginį turistų sąskry dį išvyko 50 aktyviausių tu ristų, keliavusių „16 Lietuviš kosios divizijos kovų keliais". Visasąjunginiame sąskrydyje, pavadintam „Tėvų kovų ke liais", dalyvauja ir mūsų Uni versiteto turistai — J. Žilys (Teisės fak.), R. Krupickas, D. Ripinskaitė, D. Zakarauskaitė ir R. Perekopskis (visi Gam tos fak.). K. TURONIS III k. geografas
Rugsėjo 6 d. jie turėjo žaisti su J. Vito vardo ga mykla, tačiau dėl gamyklos futbolininkų kaltės (neatvyko) varžybos neįvyko. „Mokslo" Po ilgokos pertraukos (stu komandai užskaityta pegalė. dentų vasaros atostogų) A. TAMAŠAUSKAS futbolininkai vėl susirinko į savo1 kolektyvą. Jau pačiomis Ekonomikos fak. studentas pirmomis naujųjų mokslo me tų dienomis jie nesėdi sudė Kartu liūdime ir nuošir ję rankų, o skuba kur nors džiai užjaučiame Ekono mikos fak. I kurso stu į Vingio parko aikšteles pasi dentę Dulkytę Danutę, ne treniruoti, nes jau prasidėjo tekus mylimo tėvelio. antrasis miesto pirmenybių KURSO DRAUGAI PASVALIO ratas. Rugsėjo 3 d. „Lokomo RAJKOOPSĄJUNGOS tyvo" stadione „Mokslas" su DARBUOTOJAI sitiko su Vilniaus namų sta
Futbolininkų pergalė
CI Daug prirašyta žodžių apie draugystę, gražių ir šiltų žodžių knygose, dainose. Aš, gal būt, ne mokėsiu taip gražiai iš sakyti savo mintis. Bet aš noriu padėkoti draugams, neužmiršusiems įmanęs sunkiomis mano gyvenimo dienomis. Aš ilgai ir sunkiai sir gau. Ligos metu ir pama čiau, kiek daug gerų yra draugų. Sužinoję apie ma no ligą, ateidavo kurso draugai. Jų nuoširdus ir
jautrus ž^dis man buvo geriausi moraliniai vais tai. Už paramą, draugišku mą, jautrumą — visą tą neišmatuojamą ir didį žmoniškumą — aš labai dėkoju docentui A. Čiur liui, grupės seniūnui T. Galinauskui, studentėms A. Mackelytei, A. Katinaitei, E. Tylaitei, visiems kurso draugams. /V. KRUKAUSKIENE vakarinio sk IV kurso teisininkė
i Dėkojame komjaunuolėms | Zarasų rajone, Antaį lieptės gyvenvietėje atos3 togavo VVU Matemati8 kos-mechanikos įak. stu| dentės Koste Vaškaitė ir X Rima Vaškaitė. Atostogų į dienomis jos talkininkax vo mokyklos statyboje.
Antalieptės vid. mokyk los pirminė partinė orga nizacija ir administracija buvusioms auklėtinėms nuoširdžiai dėkoja už komjaunuolišką pagalbą. G. VADE/SAITE Mokyklos direktorė
Silitau, A. Durų raktas. Vertė Juozas Butėnas. V., „Vaga", 1966. Petrukaitis, (Pijus. Tranšėjų vingiuose. V., „Vaga", 1966. Prūsas, B. Lėlė. T. 1. Verte K. Jaroševas. V., „Vaga" GROŽINĖ LITERATŪRA 1966. Petkevičaitė-Bitė,^Gabrielė Martinaitis, Marcelijus, De- Karo meto dieiujH^is. V.r besu lieptais. Iliustr. V. Ži- „Vaga", 1966. (R<J|ET Kn. ?.). liūs. V., „Vaga", 1966. Trifonovas, Jf Troškulio Upytis, A. Paskutinis lašas. Apsakymai. Vertė A. Žirgu numalšinimas. Vc51<£ J. Grai čiūnas. V., „Vaga bi . 966. lys. V., „Vaga", 1966. |
„LITERATURNAJA GAZETA“ konkursas Nuo 1967 m. sausio 1 d. „Literaturnaja gazeta" pasirodys kartą savaitėje 16 puslapių. Dėka padidėjusios apim ties, laikraštis galės žymiai išplėsti dabartinius skyrius ir rubrikas bei įvesti daug naujų. Skaitytojai seniai pamėgo tokias, tapusias tradicinėmis, rubrikas, kaip antai: „Penkmetis: žmonės, problemos", „Gyvenimas ir papročiai", „Žmogus ir įstatymas", „Jų sen sacijos" ir kt. Ką naujo skaitytojas nori išvysti savaitraš čio puslapiuose? Kokios temos, kokia medžiaga domina jį? „Literaturnaja gazeta" redakcija kviečia Jus dalyvauti skaitytojų konkurse NAUJAI RUBRIKAI. Konkurse gali dalyvauti atskiri skaitytojai bei kolek tyvai. Kartu su rubrika dalyviai privalo pasiūlyti 10—15 temų ar siužetų pirmajai medžiagai, kuri bus išspausdinta po šia rubrika. Konkurso nugalėtojams skiriama: 3 pirmos premijos — po 200 rub. kiekviena, 3 antros premijos — po 150 rub. kiekviena, 3 trečios premijos — po 100 rub. kiekviena. Ir 25 atminimo dovanos — paskatinimui. Medžiagą siųsti iki 1966 m. gruodžio mėn. 15 d. adresu: MOSKVA, 1—15, Cvetnoj bulvar 30, „Literaturnaja gazeta" -redakcijai.
LITERATŲ DĖMESIUI! Primename, kad rugsėjo 15 dieną (ketvirtadienįj 17 valandą visų fakultetų lite ratai (nuo pirmo iki paskuti nio kurso) su savo prozos ir poezijos kūriniais kvie čiami i redakciją. Nevėluokite ir nepamirški te pažadų.
Nuoširdžai užjaučia vyr. dėstytoją Arnoldą PIROČKINĄ, jo mylimam tėveliui mirus, LIETUVIU KALBOS KATEDRA
Didelio skausmo valan doje užjaučiame vyr. dėstytoją Arnoldą PIROČ KINĄ, jo mylimam tėve liui mirus. LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA
Mirus mylimam tėve liui. vyr. dėstytoją A. PIROČKINĄ giliai užjaučia II KURSO LITUANISTAI
Visų fotografų žiniai! Ketvirtadfenį (rugsėjo 15 d.) 18 valandą į redakciją renkasi visų iakultetų foto mėgėjai. Ateidami atsineša savo foto kūrinėlius ir foto aparatus. Pageidautina gausesnio da lyvių skaičiaus ir iš pirmųjų kursų. REDKOLEGIJA
Redaktorius J. GIRDVAINIS
□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□o Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2000 egz. LV 12927
Uis. Nr. 5245