hinc iturad astra 1959 m. Gruodžio
vilnensis
i d.
Penktadienis
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
DELEGATAI Į LKP XX SUVAŽIAVIMĄ Vilniaus m. ir Respublikos rajonų partinėse delegatais išrinkt] šie Universiteto komunistai: Antanas APYNIS — doc., Justinas KAROSAS — doc., Česlovas KUDABA — prof. Iš viso — vienuolika Universiteto komunistu.
organizacijose
VU PIRMINES PARTINES ORGANIZACIJOS IX KONFEREN CIJOJE l LIETUVOS KP CENTRO KOMITETĄ PASIŪLYTA RINKTI: V. BERIOZOVĄ — LKP CK H sekretorių, A BRAZAUSKĄ — LKP CK I sekretorių, J. GAGILIENĘ - LKP Vilniaus m. Lenino RK 1 sekretorę, B. GENZELĮ — VU profesorių, P. GYLĮ — VU docentą, K. GLAVECKĄ — LKP CK skyriaus vedėją, R. GUDAITĮ: — rašytoją, A. KASPERONĄ — LKP CK insruktorių. A. KARALIŲ — Vilniaus „Sigmos" GS partinio komiteto sek retorių, J. KAROSĄ — VU docentą, G KIRKILĄ — LKP CK sekretoriaus vedėją, J. KUBILIŲ — VU rektorių, C. KUDABĄ — VU profesorių, A. KUMŽĄ — LKP CK skyriaus vedėjo pavaduotoją, J. MARCINKEVIČIŲ — liaudies poetą, A. MACAITĮ — LKJS CK I sekretorių, A. MEŠKAUSKĄ — VU laboratorijos vedėją, Z. NAMAVICIŲ — VU docentą. R. OZOLĄ — „Atgimimo" vyr. redaktorių, J.-V. PALECKĮ - LKP CK skyriaus vedėją, R. PAVIUONĮ — VU prorektorių, R. PLEČKAITĮ — VU profesorių, J. PRAPIESTĮ __ VU docentą, K PRUNSKIENĘ — LTSR MT pirmininko pavaduotoją, V. PŠIBILSKĮ — VU profesorių, P, RASIMAVICIŲ — VU docentą, M STAKVILEVIČIŲ — LKP Šiaulių MK I sekretorių, V. VELIKONĮ — Panevėžio raj. Ramygalos kolūkio valdybos pirmininką.
PAPILDYMAS: „Universltas Vilnensis" Nr. 25. žinutėje apie VU partinės organizacijos IX konferenciją dešimtoje eilutėje to liau skaityti: diskusijose taip pat dalyvavo prof. S. Pavilonis, doc. P. Žilinskas.
„Fiestos reikia, kad būtų linksma man ir mano drau gams", — sako studentai. Pernai Konservatorijos Klai pėdos fakultetai atgaivino užmirš tą tradiciją (Nepriklausomos Lietuvos laikais studentų fiesta 1936 m. pirmą kartą Įvyko (Klaipėdoje). Pernai klaipėdie čiai sukvietė visus j fiestą „Už švarią ir talkią Baltiją". Stovėdami ant jūros kranto, jie kartojo senąją priesaiką... Praėjusį savaitgalį Vilniuje tris dienas ir naktis vyko stu dentų fiesta, kurią organizavo Vilniaus aukštųjų mokyklų kul tūros klubai ir Dailės akademi jos studentų parlamentas. At vyko studentai iš Latvijos ir Estijos. Fiesta — improvizacijų šventė, tiesa, buvo gal kiek ir netikėtų posūkių. Neįvyko politinės dis kusijos (nejaugi pabaltijiečiai liovėsi politikuoti?), valanda vė liau prasidėjo koncertas Dailės akademijoje, į „Studentiškus pusryčius" Universitete atvyko tik keletas išalkusių. Gal kiti pabūgo šalčio, — ar nevertėtų pagalvoti apie kitą fiestos da tą? Nors fiestą norėta sureng ti kaip studentų dienos tęsi-
Nr. 26 (1484)
FORUMAS PAVĖLAVO... (ĮSPŪDŽIAI IŠ SĄJUNGINIO STUDENTŲ FORUMO) Prieš penketą metų mes visi buvom pripratę prie milžiniškų renginių. Jei tuomet i visos Są jungos studentu forumą būtų susirinkę pusantro tūkstančio delegatų, viskas atrodytų nor malu. Į tribūną eitų kalbėti tik „savi" žmonės, kuriais galima pasitikėti, kad jie liaupsins so cializmo iškovojimus ir argu mentuotai (pasitelkdami statis tiką) įrodinės, kad kasdien mums vis geriam gyventi. Mainau, kad dair niekas neužmiršo mūsų ša lies „aukso amžiaus". To laik mečio atspindį galima- buvo pa matyti reportažuose iš Rumuni jos kamulniistų partijos suva žiavimo. Bet laikai keičiasi... O ir „agresyviai nusiteikusi dau gumai" .pamažu tampa' deficitu. Todėl aparato darbuotojai iš VLKJS CK gerokai pavėlavo, šaukdami forumą. Jie jau prara do sprendžiamąjį baisą, prarado pasitikėjimą. Šalies visuomeninis ir politinis gyvenimas per paskutiniuosius penkerius metus gerokai pažengė į priekį. Šviežiai susikūrusioms organizacijoms dabar jau sunkiau išsikovoti autoritetą. Todėl, kaip bepažiū.rėsi, forumas pavėlavo. Beje, ši mintis buvo bene vie nintelė nauja ir originali, kurią išgirdau M. Gorbačiovo kaito je. Kalbėdamas apie rinkimus, jis pasakė, kad „studentai rin kimus pramiegojo". Nežiūrint į tai, organizatoriai tikėjosi, kad viskas vyks sklan džiai. Visos jų viltys sudužo jau registracijos dieną. Įėjimas i viešbutyje įsikūrusio organizaci
nio komiteto štabą per porą va landų buvo apkabinėtas plakatais ir šūkiais. Vieni jų ragino susi vienyti ir tapti realia politi ne jėga, kiti siūlė išvaikyt fo rumą, o už jam skirtus pinigus .pastatyti porą bendrabučių (ži noma, ne Vilniaus universite tui). Tapo aiškiu, kad forumo jau niekas nesuvaldys. E tiesų ar įmanoma demokratiškai „už čiaupti burną" šaukiančiam, kad trečdalis studentų neturi valdiš kos pastogės, kad elgetiškos stipendijos nustūmė studentus žemiau skurdo ribos (ar visus?), arba kitam oratoriui su Rygos aukštosios karinės politinės mo kyklos kursanto antpečiais, rei kalaujančiam tinkamai įvertinti Pabaltijo tautų nacionalizmą ir smulkiabuiržuaziškumą, arba ukrainiečiui, kuris norėtų, kaid Ukrainoje būtų kalbama ufcrainietiškai? Vieni manė, kad reikia spręs ti socialines — buitines proble mas, o į politiką visai nesikiš ti, kiti važiavo į forumą atsiskai tyti su komjaunimu ir profsą junga, na, o „nacionalistai iš Pabaltijo", pasitelkę „Užkau kazės ir Moldavijos ekstremis tus", sugebėjo įrodyti visam forumui ir organizatoriams, kad visu mūsų bėdų šaknys yra visuomeninės ir politinės sis temos netobulumas, ir nutarė paruošti politinę deklaraciją, kuri ir Lietuvos demokratams bėdos nepadarytų. Panašu, kad tik dėl šios deklaracijos Lietu vos dejlegacija atvyko į foru mą. Nes komunikate, kurį mūsų studentai atsivežė, buvo aiškiai
pasakyta, kad Lietuva yra' oku puota, todėl Lietuvos studentai neįgaliojo delegatų įstoti į kokias nors organizacijas Tary bų Sąjungoje. Turbūt daug skaitytojų studentų nustebo, iš girdę apie kažkokius įgaliojimus ar neįgaliojimus, kurių jie nie kam nesuteikė'. O nesuteikė to dėl, kad nieko nežinojo. O neži nojo todėl, kad... Todėl Vil niaus universitetui atstovavęs TF studentas V, Ušackas nebuvo demokratiškai išrinktas, j Mas kvą važiavo kaip Lietuvos studentų koordinacinės tary bos narys. Bet šitaip tikrai bu vo geriau, negu kaip daugelyje Rusijos universitetu,, kur dele gatus rinko komjaunimo kon ferencijos, važiavo seniai stu dijas baigęs komjaunimo sek retorius. Dvi dienas forumas buvo pa sidalinęs į sekcijas. Jokių skirs tymo kriterijų nebuvo laiko masi. Galėjai eiti į tą sekciją, kuri buvo labiau prie širdies. Lietuvaičiams labiausiai prie širdies, žinoma, buvo studentija ir visuomenės-politinės proble mos. Ir ne tik lietuvaičiams. Šioje sekcijoje man pirmą kar tą teko matyti, kaip oficialia me renginyje konservatoriai tesudarė menką kelių procen tų mažumą. Pirmą dieną jie iš vis tylėjo. Antrą dieną, kai į svečius atėjo TSKP C)< sekre torius V. Medvedevas, truputė li atkuto, tačiau temperamen tingi pietiečiai, o ir ne itin mandagūs kai kurie pabaltijie(nukelta Į 2 psl.)
FIESTA -STUDENTŲ LINKSMYBĖ nį... Tai. užuominos organizato riams, deją, kitais metais ruoši me ne mes —- rygiečiai. Studentų, su kuriais kalbė jausi, nuomonė tokia; kaip ir VDA .penktakursio Tomo Knyvos: „Kopijuoti senus dalykus — pražūtinga. Bet negalime vis ko paversti principu, kuris telpa į schemą. Kai yra schema, žmo nės neieško galimybės bendrau ti." O juk šios fiestos šūkis bu vo: „Draugaukime ir kurkime”. Svarbiausia' — jokio oficialumo, viskas 'paprastai, studentiškai. Jei nori, kad būtų linksma, lin ksminkis pats. VPI šeštadienio vakarą buvo lengva rasti užsiėmimą. Resto ranas ir muzika? Spektaklis ir šou programa? Video ar atrak cionai? O gail aukcionas? Nie kas negalėjo i(o gal nenorėjo) atsakyti, kiek tą vakarą buvo parduota dėžių alaus. Aurimas 'Kuodelis iš VPI or ganizacinio komiteto pasakojo, nukelta j 3 psl.
Vėliava tuoj bus iškelta prie Universitete centrinių rūmų.
Apie doc. V. Skuodžio bylą „Universitas Vllnensis“ Nr. 18 straipsnyje „Komisi ja nupučia laiko dulkes“ ra šoma. kad komisijos nariui doc. V. Valiukėnui nepavy ko rasti Gamtos mokslų fa kulteto archyvų, susijusių su doc. V. Skuodžio byla. Noriu pranešti, kad doc. V. Skuodžio byla, taip pat mokslinio vardo anuliavimas (tai buvo minima Aukščiau sio teismo procese ir pažy mėta specialoje nutartyje) fakulteto mokslo taryboje ir kituose fakulteto padaliniuo se nebuvo svarstomi. Fakul teto mokslo tarybos nariai buvo tik supažindinti su Aukščiausio teismo nutarti mi. ši nutartis taip pat ne buvo nagrinėjama. Universiteto partiniam ko mitetui rekomenduojant, trys fakulteto komunistai — doc. J. Stašaitis, doc. M. Dobke vičius ir asist. A. Brazaus kas — buvo pasiųsti stebėti
doc. V. Skuodžio teismo pro cesą. Tačiau fakulteto parti nė organizacija nesvarstė doc. V. Skuodžio bylos ir jokių nutarimų nepriėmė. Dėl to jokių dokumentų, susujusių su minėta byla, fa kultete nėra. Jeigu doc. V. Skuodžio byla būtų buvusi svarstoma fakulteto taryboje, ar visuo tiniame darbuotojų susirinki me, tai jų nutarimai ir reko mendacijos atsispindėtų ne tik fakulteto, bet ir Univer siteto mokslo tarybos, LTSR liaudies švietimo ministerijos ir LTSR Aukščiausiojo teis mo dokumentuose. Pažymiu, kad ne tik vie no doc. V. Skuodžio byla buvo nesvarstoma. Nebuvo svarstoma ir daugelio kitų fakulteto darbuotojų veikla, kuri tuo metu kai kurioms Respublikos organizacijoms buvo nepageidaujama.
„KOMJAUNIMAS TURĖS IŠNYKTI Interviu su VU komjaunimo sekretoriumi Žilvinu PUK1U. Ar nebaisu pradėti? — Kodėl? Nieko baisaus. Kelis metus buvau FF kom jaunimo komiteto sekreto riumi. Klek Universitete šiuo metu yra komjaunuolių? — Jei skaičiuosim su dar buotojais, — 95. Komjaunimas dabar tur būt viena iš mažiausiai po puliarių organizacijų. Ką ruošiatės daryti? — Manau, dabar svar biausia ūkinė veikla, kurios visi kratosi. Aš manau, be jos, be pinigų iš organizaci
KĄ PAREIŠKĖ GF doc. R. TARVYRAS VU FORUMAS PAVĖLAVO... KOMJAUNIMO atkelta iš 1 psl. vai autoritetą iškovojo mūsų deputatai pirmajame suvažiavi KOMITETAS? čiai, neleido jiems sklandžiai me. dėstyti savo minčių (tai vadi nasi politiniu pliuralizmų). Iki vakaro sekcija paruošė dek laraciją ir, nors liko neapsvars tytas visas paketas rezoliuci jų, baigė darbą. Tą neikti „įsi" žeidę" funkcionieriai nesnau dė. Jie paskambino „reikalin giems žmonėms", ir kitą dieną susirinko visiškai kitokia dau guma kuri be didelių svarsty mų vieną po kitos atmetė re zoliucijas ir išrinko savo žmones j bendrą forumo redakcinę ko misiją, kuri turėjo dirbti su vi sose sekcijose paruoštom rezo liucijom. Suprantama šitas ma nevras negalėjo likti nepastebė tu. Radikalai metė visą savo šaltą išdidumą ir pradėjo savo spaudimą. Be to, visas prezi diumas truputį su baime žiūrė jo į Lietuvos delegaciją, matyt, prisimindami, kad lietuviai bet kuriuo metu pasiryžę išeiti ir negrįžti- O kartu su jais būtų išėjusios ir d'ar šešios delegaci jos. 0 tai- jau skandalas. Todėl gana nesunkiai buvo surastas kompromisas. 'Dar kartą lietu viai įrodė, kad, net nesudary dami vieno procento delegatų skaičiaus, jie sugeba puikiausiai „pramušti" tai, kas jiems naudin ga. Juo labiau, kad visai Lietu
Forumui pritrūko vienos die LKJS Įstatuose rašoma, kad nos. Nes kitos rezoliucijos bu komjaunimas yra visuomeninė vo priimtos praktiškai be svars — politinė organizacija, tačiau tymų. Pirmoji forumo diena šiuo metu, deja. rūpinimasis buvo paskirta M Gorbačiovui komercinės veiklos vystymu lin ir I. Ryžkovui. Sociologinės ap kęs nustelbti politinį aktyvumą. klausos duomenimis — faktas, VU komjaunimo komite kad M. Gorbačiovas skaitė tas,Todėl remdamasis LKJS Įstatais Ir pranešimą, forume buvo labai gerai įvertintas net 80 proc. ap Programa, apsvarstęs Spalio re 72-ųjų metinių minėji klaustųjų. Ną. o jo politines voliucijos mą Vilniuje, pareiškia: nuostatas visiškai palaikė tik 35proc. apklaustųjų. 49 proc. 1. 72-ųjų Didžiosios Spalio so su juo tik pusiau sutiko. Taigi, cialistinės revoliucijos metinių šventėje būta niekuo nepagrįs buvo sugaišta visa diena, o tie, kas girdėjo ar skaitė jo to džiūgavimo Ir paradiškumo. kalbą bei atsakymus į studentų 2. Karinis paradas Vilniaus klausimus, tikriausiai su manim gatvėse yra nereikalingas Jėgos sutiks, kad nieko naujo nesuži demonstravimas, o generolo D. nojo. pasakyta kalba per Kita vertus, galima paklausti, Ovčarovo stagnacijos laikų ideolo ar reikalingos buvo forume de sunkta gija. klaracijos ir rezoliucijos, nes 3. Neetiška kartoti LTSR vals preskonferencijoj vienas foru mo organizatorių — VLKJS CfC tybinį Himną po generolo kal sekretorius S. Smirnovas — pa bos, juo labiau, kad tarybinės sakė, kad forumas nėra kom- spaudos puslapiai pilni Informa petetingas spręsti kokias nors cijos apie Tarybinės Armijos ne problemas. „Mes norėjome pa tobulumą, moralinę degradaciją, dėti studentams pasižiūrėti į atskirų jos vadų nekompetetlnsave veidrodyje". -Manau, kad gumą. mažai kas apsidžiaugė tuo, ką 4. Ateityje reikėtų tokias žy mias datas minėti kukliai, laisvu veidrodyje pamatė. nuo darbo metu, nešvaistant lėšų Darius TARASEVIČIUS ir nekurstant nacionalinių aistrų.
KELETAS KLAUSIMŲ VU STUDENTŲ
SĄ-
JUNGOS SEKRETORIUI OSVALDUI MARKEVI
ir bilietas tas pats (tiesa, jau kal bama, kad greit bus pakeistas Į lietuvišką). Narystė Sąjungoje priskaičiuojama Į profsąjungos nario stažą. Šiuo metu yra dvi nuomonės, kaip galima stoti j Sąjungą. Stojant turėtų būti lais vanoriškumo principas. Tačiau tai praktiškai įgyvendinti galima tik tada, kai bus laisvosios prof
jos visiškai nieko neliks. Iš dabartinio Lietuvos komjaunimo komunistinių idealų turbūt liko tik pava dinimas — komunistinė jau nimo sąjunga? Nieko komu nistinio čia turbūt daugiau nėra? — Taip. Ar nelaikąs keisti pavadi nimą? —- Kol kas. manau, dar ne laikas. Juk dabartinėj po litinėj situacijoj komjauni mas valstybės struktūroj uži ma tam tikrą vietą. Ir jeigu mes tą vietą paliksim laisvą.
viskas vienodai. Turėjo įvykti pirmasis parlamento posėdis (įs tatuose parlamentui sutelkiama didelė valdžia, tai studentų ats tovaujamasis organas, o sekreto riatas — tik vykdomasis, — red.). Iš 24 parlamento narių (po du iš fakulteto) atėjo tik vienuo lika. Nebuvo kvorumo, negalėjo me nieko spręsti. Taigi, vėl su daromos tokios pačios sąlygos: kai nesusirenka parlamentas, sek retorius jaučia, kad gali daryti, ką nori. Anksčiau vis sakydavo, kad fakultetai nori didesnės lais vės. Dabar ją turi. Ir nejaugi vėl visi lieka viskam abejingi? (Kaip bus priimama į naują studentų Sąjungą? Ar visi auto matiškai taps nariais? Ką galite pasiūlyti tiems kurie nenorės jais būti? — Kadangi Sąjunga kuriasi ne tuščioj vietoj, o tik reorganiza vus profsąjungą, tai išorėj, už Universiteto ribų, mes visi lie kam profsąjungos nariais. Lieka
U TA R IMAS 1. išreikšti nepasitenkinimą Universiteto administracijos dar bu sprendžiant socialinius klau simus. 1.1. Sudaryti kolektyvinę su tartį su administracija. Projek tą paruošti iki 1990.01.15., pas kelbti svarstymui, pasirašyti iki 1990.03.01. 1.2. Pareikalauti, kad adminis tracija kartą per metus atsis kaitytų darbo kolektyvui už su tarties vykdymą. 2. Pasiūlyti administracijai su daryti naują bendrabučių skistymo komisiją. Paruošti ben drabučių skirstymo nuostatus ir paskelbti juos svarstymui. 3. Siekti, kad Universitetas 1990 m. būtų priimtas statyti dalinio dalyvavimo būdu- tris butus, pervedant lėšas iš so cialinio vystymo fondo. 4. Įpareigoti administraciją ir profsąjungos komitetą, kad 1990 —91 m. Universiteto darbuoto jams būtų statomas kooperati nis namas. 5. Patvirtinti fakultetų atstovų komisiją didelės paklausos pre kėms skirstyti. 6. Paskelbti pedagoginio krū vio normas, kontroliuoti, kad jos nebūtų viršijamos, o virši jus krūvį, būtų apmokama. 7. 1990 m. organizuoti maisto ir pramoninių prekių parduotu ves Universiteto darbuotojams, rūpintis, kad būtų pratęstas tro leibuso maršrutas iki Saulėtekio alėjos.
sistema, mes bent formaliai pri versti prie jos taikytis. Šią manote daryti^, jei Jūsų — sekretoriaus — nuomonė nesu taps su parlamento nuomone? Juik įstatuose pasakyta, kad sek retoriatas (ir sekretorius) — tik vykdomasis organas. — Jei parlamentas atmetinės protingą iniciatyvą, žels pats sa
sąjungos. Dabartinėj politinėj si tuacijoj nenaudinga nebūti Są jungos nariu. Studentas negaus bendrabučio? — Ne. Bendrabučių skirstymas turėtų būti ne profsąjungos rei kalas, o administracijos (profsą junga tik dalyvauja skirstyme). Juk stoji studijuoti Į Universite tą, o ne į profsąjungą, tai admi nistracija ir privalo aprūpinti. O antra nuomonė, kaip galima stoti (Sąjungą, labiau priimtina dabartinėj politinėj situacijoj. Studentų Sąjunga — studentų organizacija, vadinasi tu jau sto damas J Universitetą ją pasirin kai. Taigi, Sąjungos nario formu luotė paliekama sena, tai, galima sakyti, priverstinis laisvanoriš kumas. Nors formaliai paliekama teisė ir nebūti nariu. Bet kam tai naudinga? Juk, baigus Universi tetą, tas narystės stažas darbo vietėje bus labai reikalingas. Kol dar Respublikoj ir šaly tokia
Kalbėjosi M. GYNIUS
UNIVERSTTETO DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS MES-RINKIMINES KONFERENCIJOS, ĮVYKUSIOS ’RlClO 16 D..
„KO DAR LAUKIAME" Kaip jau žinome, neseniai re organizuota VU studentų profsą junga. Daug kas susidarė tokią nuomonę, kad dabar apskritai Universitetas liko be profsąjun gos. Taįp nėra. Reorganizacija —- dar ne perversmas. Dabartinė studentų sąjunga atliks ir visas profsąjungos funkcijas, ir, būda ma laisvesnė, užsimoja plačiam. jKokias ankstesnės profsąjun gos klaidas pirmiausia reikėtų ištaisyti? O. MARKEVIČIUS: — Nenoriu kaltinti tų žmonių, kurie dirbo anksčiau. Jie sėdėjo rėmuose ir ne daug ką galėjo padaryti. Tie rėmai vertė daryti klaidas. Kaltinti reikėtų ne žmo nes, o sistemą. Kad organizacija buvo pati sau (o ne studentams), ne jų kaltė. Dabartinė Sąjungos sistema (pagal naujus (status) pa remta kontrole iš apačios. Tai, manau, neleis organizacijai užsi daryti. Tačiau jau pirmosios die nos parodė, kad tai „apačiai"
tai būtinai kas nors atsiras. Galbūt VLKJS organizacija Lietuvoje. Tokių bandymų jau yra. Mūsų rajono komi tete girdėjau, kad tokia gru pė, kuri pareiškė norą būti VLKJS organizacija Lietu voje, yra ir Universitete. Koks dabartinio Lietuvos komjaunimo tikslas? — Lietuvos nepriklauso mybė. Pasiekusi šį tikslą, organizacija arba Išnyks, ar ba įgaus naują pavidalą.
ve. O šiaip sekretoriatas nusii ma moralinę atsakomybę už vi sus veiksmus. Parlamentui, kar tu su prezidentu (kuris, deja, per pirmąjį posėdį, nesusirinkus kvorumui, nebuvo išrinktas) pa liekama teisė sustabdyti sekreto riato veiklą, jei, jų nuomone, ji klaidinga. Prezidentas tvirtina visus sprendimus, išreikšdamas parlamento nuomonę. Tik dabartinėj struktūroj yra kai kurių neatitikimų. Kas „pir masis": ar sekretorius, ar parla mentas? Dabar sekretorių išrinko studentų konferencija — aukš
8. Kontroliuoti, kad visiems, kenksmingose sąlygose dirban tiems, būtų mokami priedai prie atlyginimo. 9. Nedarbingumo pašalpos dy dį nustatyti tik pagal darbo stažą, neatsižvelgiant į prof sąjungos narystę. 10. Darbuotojų sveikatingu mui gerinti — efektyviau panau doti Universiteto profilaktoriu mą. Kartą per metus išklausy ti profsąjungos komitete profi laktoriumo vyr. gydytojo atas kaitą. 11. Studentų žiemos atosto gų metu organizuoti 40 darbuo tojų 12 dienų sanatoriją Pa langos poilsio namuose. 12. Universiteto profsąjunga atsisako globojimo ir vadova vimo įvairioms taryboms, ko misijoms ir bendrijoms, veikian čioms Universitete. Sodininkų bendrijų veikloje dalyvauja tik priimant naujus narius ir šali I nant iš bendrijos. i 13. Suteikti daugiau, viešu mo profsąjungos komiteto ir jo globojamų socialinių komi sijų darbui. 14. Pritarti Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos koncepcijai. Iki gruo džio 15 d. sudaryti komisiją Universiteto profsąjungos kon cepcijai paruošti. (Nutarimas skelbiamas be tų dalių, kurios liečia finansus).
čiausias organas, bet sekretorius (pagal įstatus) turi prašyti, kad parlamentas jam suteiktų įga liojimus. Kodėl ne konferencija, išrinkdama tuos įgaliojimus su telkia? ‘ Kitoj konferencijoj rei kėtų siūlyti tai pataisyti. Sekre torius — etatinis žmogus, gau nantis atlyginimą ir praktiškai jam daug ką reikės tvarkyti, nes studentas parlamentaras, dirban tis visuomeniniais pagrindais, to fiziškai nesuspės. O kaip šakinė profsąjunga žiū ri į tokią reorganizaciją? — Ji jau iš anksto tam bpvo paruošta. Čia daug pasidarbavo studentas teisininkas V. Ušackas. Respublikinė profsąjunga tam neprieštarauja, juk mes pra ktiškai telpam jų rėmuose, juri diškai čia nėra nusikaltimo. O jų Ir mūsų santykiai tik tokie, kad mes pasiimame iš jų tuos pini gus, kuriuos anksčiau pasiimda vo profsąjunga. Ir tada, ir dabar jie skiriami visiems studentams. Ir stengsimės, klek galėdami, padėt studentams. Šiuo metu mums dar reikia iš siaiškint, ką gero pasilikt iš se nos profsąjungos, — kas tinka studentų Sąjungai. O apie fakultetų nerangumą (kai kur dar neišrinkti parla mentarai) galiu tik tiek pasakyti: „skęstančiųjų gelbėjimas — pa čių skęstančiųjų reikalas".
Kalbėjosi Jūratė MlClULIENE
5989.12.05
Fiesta - studentų linksmybė kad norėtųsi fiestose matyti studentus, kurie turi savo te atriuką ar ansambliuką, yra fakultetų sielos: bet jų nemato
nėję vos keli vilkėjo tautiniais drabužiais. .. Katedroje, šventinant mūsų studentiški) vėliavą, šalia ma nęs stovėję kadaise buvę stu dentai šluostėsi ašaras. Kunigas
Universiteto aktoriai.
Keliant vėliavą, netvirtai skani bėjo studentų himnas. Šiek tiek anie vėliavą. Į skel btą konkursą, nieks neatsiliepė. Taigi, studentų vėliava — Tomo Knyvos, Dainos Maliukevičiūtės ir Julijos Kamaitės kūrinys. Vė liavoje — tautinės spalvos ir raštai senojo tikėjimo svasti ka. saulėje paukštis, ir S raidė. Vėliavą padarė VDA tekstili ninkė Ramunė Gutauskaitė. Studentų tuščias kišenes, fies tą rėmė sponsoriai — Kupiškio rajono ,,Laisvės" kolūkis ir kultūros valdyba. Pabaigai dar norisi prisiminti eilutes iš senosios studentų prie saikos, 1936 m. ištartos prie Baltijos: ... „Aš, jaunas atgimu sios Lietuvos sūnus, grįšiu į Ta ve. Tėvynės gyvybės reikalą suprasdamas, Dievą aukštybėse liudininku šaukdamas, pažadu būti Tau ištikimas. Galbūt, kad man teks kada šį kraštą ginant
kiti. Ne vien mano nuomone, reikėjo daugiau tokių aktorių ar muzikantų, kaip VDA vieno ko ridoriaus kampe vaidinusi nep riklausoma jaunimo studijai iš Klaipėdos. „Taip, mes valkatau jame, — sakė jie. —- Du mėne sius statėme pastatą, tris vai diname. Liepė išardyti — nie kas nenori su mumis kalbėtis"... Sunku tiems, kurių saviraiškos forma neatitinka kitų standartų. O dabar informacija apmąsty mui: VISI liaudiškoje vakaro-
XXX Ir visgi mieli studentai. Dai lės akademijoje išgirdau tokį pa siūlymą Lietuvos televizijai: rei kėtų bę komentarų parodyti stu dentus Čekoslovakijoje ait Kini
joje. o vėliau — mūsų šiokiadie nius. Tada suprastume, kad dar saldžiai miegame. Agnė ANDRIULYTE K. KARALKEV1CIAUS nuot raukos
APIE ŪKĮ, PINIGUS IR DAR ŠĮ TĄ...
„Tle žmonės, kurie niekada neturėjo meilės aukštiems Idea lams — kaip tiesa, grožis, meilė Tėvynei — niekada nebuvo jauni", — prof. S. Šalkauskį cit tavo kunigas, šventindamas stu dentų vėliavą. kreipėsi į jaunimą: „Mes su mal da ir džiaugsmu jus sutinkame ir linkime, kad jūsų rankos niekada nepavargtų, nešdamos vėliavą, o jūs visada būtu mėte ištikimi aukštiems idea lams". .. Žmonės tiki, kad studen tija nenutolo nuo Dievo, grįžta prie tikrųjų vertybių. Deja, šv. mišiose daug jaunų veidų ne buvo, — atėjo tik maža dalis.
čia paskutinį kartą atsidusti. Tai mangs negąsdina. : Tave mylė damas aš žinau, kad kiekvieną, kas mane niuo Tavęs atskirti stengtųsi, aš įveiksiu; Tu nesu varžoma, galinga, didini ma no dvasios jėgas. Šiandien aš Tau prisiekiu, Jūra, aš ir mano vaikai bus Tau per amžius išti kimi". (Igno Šeiniaus žodžiai).
Kaip mes kalbame Karštai bediskutuodami kokiame nors susirinkime konferenci joje a-r mitinge, dažnai nepastebime, kokie žodžiai sprūsta pų. Gal ir pastebime, bet, deja, dažnai laikome antraeiliu dalyku? Prisiminti, kaip mes kalbėjome neseniai įvykusioje studentų profsąjungos konferencijoje, mums padeda filologas Egidijus ZAIKAUSKAS. Tokių kalbos „perlų" pilna ir visose kitose mū sų kalbose. Nesigilinkime, kas, apie ką kalbėjo, o pasižiūrėkime, kaip. Keletas pavyzdžių. 1. Pasėkoje (rusicizmas) mes nesutinkame. Reikia sakyti —dėl to (arba1 — viskas baigėsi tuo, kad) mes ne sutinkame. 2. Tas pats liečia ir tuos talonus (rusicizmas). Reikia sakyti — tą patį galima pasaky ti ir apie talonus. 3. Visą krūvį neša ant savęs ifrusicizmas). Rei kia sakyti — viską daro (arba — už viską atsako) profsąjunga. 4. Kas link valdymo (rusiciz mas). Reikia sakytį — šnekant apie valdymą. 5. Nerečiau kaip du kartus į savaitę (rusicizmas). Reikia sakyti — per savaitę. 6. Visa esmė yra tame (rusicizmas). Sakykime — esmė ta. 7. Kalba eina (rus.) Sakykime paprasčiau — kalbama. 8. Ar priimti šiuos įstatus už pagrindą (rus). Saky kime — kaip pagrindą, pagrin du. 9. Tiesa, kas dėl (rus.). Rei kia sakyti — o dėl, dėl. 10. Reikalus, kurie susiję su studen tija. Lietuviškiau būtų — stu dentijos reikalus. 11. Jei kalba iškilo dėl kelionės į Italiją. Rei kia sakyti —- jei pradėjome kal bėti apie kellionę j Italiją. • 12. Dėl talolonų (rus.) visa istorija buvo tokia. Reikia sakyti — Su talonais... Tai tik saujelė „perliukų" iš keleto šnekėtojų kalbų. Spindi studentų kalba ir stambesniais, atrodytų visų gerai pažįstamais,
— Nori būti gražesnis? Na, ir kas, kad tik paveikslėlyje. — O ar matysis paveiksle, kad bokalas tuščias?
taip mėgiamais kalbos „perlais". Dažnai dar tenka išgirsti: 1. Pas mus yra, vietoj trumpo lietuviš ko pasakymo — turime. 2. Kaž kas tai, vietoj — kažkoks tai... 3. Gaunasi, vietoj — pavyksta, išeina. 4. Aš skaitau, vietoj — aš manau. 5. Sustatyti, vietoj — sudaryti, sukurti, (pvz. kas sus tatė (rus.) tuos įstatus? Reikia sakyti — sudarė). 6. Labai dažna netaisyklinga vartojama konst rukcija kad su bendratimi, pvz.: tam, kad imti (reikia sakyti — kad galima būtų imti, kad imtų. Pasiūlymas buvo už tai, kad ver tinti patenkinamai. Reikia sakyti — buvo pasiūlymas vertinti pa tenkinamai. Nevartokite ir žo džio užakcentuoti. Sakykime — akcentuoti, pabrėžti. Nepuošia kalbos jr gausus veiksmažodinių daiktavardžių var tojimas. Tai nėra didelės kalbos klaidos, bet jų gausa sutrikdo natūralų kalbas ritmą. Pvz.: 1. Kokių bus pasiūlymų? Geriau sa kykime — kas nori kalbėti? 2. Tai buvo pirmas talonų gavimas. Sakykime — tada pirmąkart ga vome talonus. 3. Perleidžia bū rio formavimą. Sakykime — perleidžia teisę formuoti būrį. 4. Padaryti repliką. Sakykime — replikuoti. 5. Kartu tu Įgyji pa reigą. Sakykime — kartu tu Įsi pareigoji. 6. Pasiūlymas buvo tas. Sakykime — buvo pasiūly ta. 7. Jei mes šiandien sprendi
mo nepadarome. Sakykime — jei mes šiandien nenusprendžiame. Rėžia aiusį (deja, turbūt tik ne daugeliui) gausybė kirčiavimo klaidų, ypač tarptautiniuose žo džiuose. Kirčiuoti reikia pasku tinį skiemenį: bibilioteka, ant rą skiemenį — biudžetas, trečią — dokumentai trečią — filoso fai, trečią — interesai, trečią — komitetas, antrą — momentas, antrą — projektą. Lietuviškuose žodžiuose: įvykdytas (kirčiuoti antrą skiemenį), klausimų (pir mą), šakinis (antrą). Girdint nuolat pažeidžiamą pa grindinį (Sosiūro — Fortunatovo) lietuvių kalbos kirčiavimo dėsnį (pvz.: Universitete (kir čiuoti reikia paskutinį skieme nį), problema (paskutinį), studen tija (paskutinį), tiesa (pašk.) tokiu būdu (paskutinius skieme nis), girdint gausybę — vietinių konstrukcijų, vertalų, nevalia peršasi mintis, ar tik nebus pa žeistas genetinis mūsų kalbos ko das. O juk kaip rašė mūsų rašto kalbas pradininkas, „kalboje tau ta pasisako, kas esanti ir ko verta"...
VU studentų būriai neseniai aptarė savo vasarą. O jos būta gana įdomios. Vakaro metu susi laukė kritikos ir studentų darbi nės veiklos centras: mat, studen tų būriui „Jūra" (Šventojoje) vie toj centro žadėto darbo ledų ii sulčių pardavėjomis, teko plušėti indų plovėjomis už 50—70 rub lių. O vaikinai, dirbę Magadane, liko patenkinti centro organizuo tu darbu — kiekvienas parsive žė po 2500—2800 rublių. Studentai, dirbę vasarą, nori būti savo pinigų šeimininkais. Jie nenori žiūrėti, kaip jų „tru piniai" plaukia į LKJS CK ir štabo kišenes. Ši mintis nuskam bėjo dar prieš porą metų, deja, buvo sukritikuota ir liko neiš girsta. Pernai rudenį buvo įkurti pirmieji darbinės veiklos centrai VU ir KPI (Universtete dirba 5 žmonės). Tai visiškai savarankiš ka organizacija. Šiuo metu jos sąskaitoje daugiau nei 21000 rub lių (dar ne visi kolūkiai perve du pinigus už rudens talkas), entro finansai — buvo didžiau sia mįslė studentams. Todėl apie 'tai paprašiau papasakoti centro direktorių G. MANIUSĮ. Štai ką lis pasakė: „Sutartyje buvo pa sakyta: ūkiai už vieno studento darbo dieną turi mokėti po 70 j kap. Daug kas suprato, kad šie | pinigai atskaitomi iš studentų I darbo užmokesčio. Taip nėra. Šią ■ sumą ūkiai mokėjo ne Iš darbo užmokesčio fondų, o iš savo lėšų Kam reikalavom šių pinigų? Daugelį metų studentai gaudavo atlyginimą, ir viskas. Mes norė jome iš ūkių imti pinigus už šią paslaugą, kad fakultetų visuo meninės organizacijos arba pa tys studentai turėtų nors truputėlĮ lėšų savo švenčių organiza vimui. Iš šios ūkių siunčiamos sumos mums lieka 30 proc. — vystyti studentų Įdarbinimą. Vi sos lėšos (klek pervedė ūkiai, klek turi fakultetai) bus paskel btos „Unlversltas Vilnensis". Aš pamąsčiau: jei jau mūsų kolūkiai tokie turtingi, gal ga lėtų bent kiek padidinti studen tų algas? Kai reikės, studentai susimes renginiams. O dabar ne aišku, kaip fakultetai juos pa naudoja. Na, o dabai tegul stu dentai žino: organizuojant šven tes ar keliones, reikia kreiptis į studentų parlamentą, o su jo patvirtinimu — i SDVC, nes jų sąskaitoje 70 proc. priklauso mums. SDVC organizuoja studentų įdarbinimą ir per mokslo metus. Šiuo metu 49 studentai laisvalai kiu dirba įvairiose organizacijo se. Studentams sunku susiderin ti pamaininiam darbui. Todėl SDVC ,padeda organizuoti darbą •taip, kad. galima būtų dirbti na>muose. Į kvietimą susirinkti mo kančioms1 siūti ir sukirpti, atsi liepė 135 studentės. G. Maniušis pasakojo toliau:
„Siūlėme (vairioms suinteresuo toms organizacijos (Ir Ministrų Tarybai) organizuoti būsimų tei sininkų grupę, kurie kontroliuo tų, ar neišvežamos iš Lietuvos prekės, Įtrauktos Į draudžiamų išvežti prekių sąrašą. Tačiau, kaip bebūtų keista, visi atsisakė, motyvuodami tuo, kad nutarimas ir taip vykdomas. Kažin? Kitas sužlugdytas darbas — benzino kolonėlėje. Centras laukia naujų pasiūlymų, o „Lietuvos" viešbu tis — dviejų šveicorių. Kas ry šis? Kreipkitės j SDVC". SDVC rūpinasi, kad studentas, vasarą dirbęs SB, mokslo metais galėtų išvykti į kelionę po ki tas šalis. Artimiausia kelionė — į Prancūziją. Ten vyks dešimt praėjusios vasaros geriausių SB vadų: D. Atkočiūtė (0KFF, „Jū ra"), 1. Januitytė (FilF, .Sūdu va") G. Kreč (MaF, „Exponenta"), R. Kvedaravičius (FF, „Ker navė"), G. Steponkus (FF, „Sa kalas"), N. Šyvis ((GF, , Gam ta”), S. Urbonavičius (PF, ,fMerkurijųs“), D. Varnaitė (1F, , Archeos"), R. Valickas (Maf, „Fai las"). Šiek tiek apie vadą. Tai netik mano, bet ir daugelio vakaro dalyvių nuomonė. Vadas, žino ma, dar žiemą pradeda organi zuoti (?!) darbą. Rūpinasi bilie tais, aiškinasi konfliktus su va dovybe. Tačiau tai vis tiek kve pia senais laikais. Vadas atlei džiamas nuo to darbo kurį va sarą dirba visi būrio nariai. O vėliau jis gaiuna virš 100 rublių (kai jo pavaldiniai — 50 — rub.) Galbūt buvę SB vadai ir bus tie žmonės, kurių ieško SDVC? Centras nori kiekviename fakul tete turėti po žmogų, kuris or ganizuotų visą darbinę veiklą fakultete (gaus už tai procen tus.) Taigi, atsiliepkite, kas jau čiate, kad galite tuo užsiimti. CDVC — ne tikrintojai ar pri žiūrėtojai, kurių reikia bijoti. Centras ir prieš „valdžios apa ratėlius" su išskirtine padėtimi. Tad tegul ir jis pats įrodo, kad į užsienį gali važiuoti ir papras tas mirtingasis, jkad studentai ne galvotų: ,Jei nori pasaulį pama tyti, nereikia gerų rankų ar gal vos, reikia mokėti tų gudrybių, kurių moka taip vadinami vadai ar „gerieji darbininkai". Tad padėkime SDV centrui rasti objektyvumo kriterijų. XXX Vakaro metu vyko aukcionas, kurio lėšos buvo skirtos Iva novo išvykimui iš Lietuvos. Kai nos, už kurias auksione studen tai pirko daiktus rodė, kad Ivahov'as galėtų ir atgal sugrįžti, — tokie turtingi studentai. Deja, į vakrą — susitikimą ne daug kas atėjo. O rengėjams tai kainavo 800 rublių (nors viskuo galėjai naudotis nemokamai).
Agnė ANDRIULYTE
Universitas Vilnensis
1989.12.01
LEDAI PAJUDĖJO? Kiemo teatro ruduo. Festiva lis. (Kas tai? Bandymas po dau gelio sąstingio metų atgaivinti senas ir gilias šaknis turinčias tradicijas, jėgų patikrinimas, ar... tiesiog laiko tėkmės su brandinta mintis, kad „langas į pasaulį — tai išsigelbėjimas"?.. Teatras tapo arena, kurioje kryžiavosi režisierių ir studentų minčių špagos. Lėkštokos mintys lankė kai kurių režisierių gal vas, iškankintas „sąstingio po pierizmu", kiti, pateikdami savo pasiūlymą, stengėsi išklausyti ko legas ir studentiją, dar kiti visą iniciatyvą norėjo atiduoti stu deniams. Ne paslaptis, kad ligšiol jie ir nesijautė esą šios „me no šventovės" šeimininkais. Studentiška iniciatyva nugalė jo! Norai geri: suburti išskaidy tą kolektyvą, nugalėti tarpusavio susvetimėjimą. Šių metų festiva lis — pirmasis išbandymas. Skelbimų lentoje besiplaiks : j
DIDŽIAI GERBIAMAS, MIELAS SUKAKTUVININKE, LENCIJA VICEPREZIDENTE,
EKSCE-
Olandija nedidukė, bet tan kiai gyvenama Vakarų Europos šalis, nuo seno garsėjanti tulpė mis, malūnais, kanalais, dvira čiais ir... demokratinėmis tra dicijomis. Tuo netrunki įsitikin ti apsilankęs šioje šalyje. Be abejonės, labiausiai domino jau nimo, studentijos gyvenimas, tad stabtelsiu ties šia gausia ir ne vienalyte gyventojų grupe (čia teko dirbti SSB). Iš pat pradžių į akis krinta jaunimo laisvumas, nenoras būti suvaržytiems išorinių gniaužtų. Jau nuo jaunų dienų bandoma atsiskirti nuo tėvų, turėti savo pragyvenimo šaltinį ir išteklius.
Filosofijos, sociologijos ir tei sės Instituto Jaunimo sociologi jos skyriaus mokslinę bendra darbę Eugeniją KRUKAUSKIENĘ paprašiau nusakyti mūsų stu dentijos politinį ir socialinį por tretą. E. Krukauskienas: — Apklausėme Vilniaus stu dentus. Buvo klausimas — kaip suprantate Lietuvos suverenitetą? Norėjom išsiaiškinti, kokių dau giau nuomonių yra: turime išlik ti federacijoj, konfederacijoj, ar būti visiškai nepriklausomi. 59% studentu maino, kad Lietuva turi būti visiškai nepriklausoma. Taip galvoja tik 32% Vilniaus darbi ninkų. Skaudžios yra mūsų materiali nio gyvenimo problemos. Ar daug studentų persitvarkymo procesus sieja su materialinėmis vertybėmis?
Šitie skirtumai labai išryskėja pagal tautybes. Apie 80% lietuvių svarbiausiais laiko dva sines vertybes, politinius sie kius, materialiniai dalykai jiems antroje vietoje. Kitų tautybių žmonės — atvirkščiai. — tik 20% mano, kad gali auktotikažką materialaus vardan didelių tikslų. Studentai šiuo požiūriu dar dvasingesni — 85% tvirtina, kad jiems Lietuvos suverenitetas svarbesnis už materialines verty bes. Palyginkite — taip manančių tarnautojų yra 67%, darbi ninkų — tik 48%. O kokiuose visuomeniniuose judėjimuose studentai labiausiai norėtų dalyvauti? — Daugiausia — Sąjūdžio veikloje (63%), o 2% — „Jedinstvos" veikloje (kitataučiai). Taigi, maždaug toks studento politinis portretas. O koks so cialinis? — Apie 64% aukštųjų mo kyklų studentų gyvena bendra bučiuose — turi ten lovą. Jeįturėtų daugiau pinigų, galėtų išsi nuomoti kambarį. Deja, jų netu ri.. Juos šelpia tėvai. Apie 54% studentų per metus iš tėvų gau na nuo 500 iki 1000 rublių. To kių, kuriems tėvai nieko neduo da — nėra'. O 27% gauna virš 1000 rublių. Kaip studentai bendrauja su tėvais? — 91% (dieninio sk.) studentų tėvai padeda patarimais. 82% studentų su tėvais kartu praleidžia laisvalaikį. Kalbėjosi Virginijus MlClUUS
. Mokslas aukštojoje mokykloje nėra toks brangus, kad nebūtų įkandamas daugumai. O štai, ta pęs studentu, tu gali pilnai pa sišvęsti studijoms. Sudaromos į visos sąlygos koncentruoti jė į gas mokymuisi. Valstybė tau su j teikia pakankamas lėšas kad ga į lėtum egzistuoti ii būti neprik lausomu nuo tėvų. Už valstybės skiriamas stipendijas studentai paprastai nuomoja sau atskirą kambarį, lieka lėšų ir smulkioms j išlaidoms. Jei šios stipendijos nepakanka, valstybė (aukštoji mokykla) gali tau suteikti pašal pas, kurias, tapęs jau specialis tu. turi grąžinti. Praktika, ko ge ro, verta dėmesio, tik dabar mū sų sąlygomis, deja, tai sunkiai įgyvendinama. Studentai tikrai yra savaran kiškai gyvenimą tvarkantys žmo nės. Iš kitos pusės toks gyveni mo būdas skatina studentus (ir ne tik juos) būti taupiais. Kny gos, vadovėfliai, transportas, pas laugos ir kiti malonumai yra brangūs, todėl jaunimas yra pri verstas skaičiuoti kiekvieną cen į tą. Ir, žiūrint mūsų akimis, kai prieš tave atsiveria tikrai gausy bė ranka pasiekiamų gėrybių, nejučia imi stebėtis ir pajunti pagarbą šiems protingai ir racio naliai gyvenantiems jauniems žmonėms. Kartu tai nuoširdūs, linksmi, pasiruošę padėti žmo nės. Egzistuoja ir veikia nemažai ’ jaunimo organizacijų, kurios ats tovauja įvairiausių interesų ir i pažiūrų jaunuomenei. Politinės I jaunimo organizacijos -— tai po-
Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 8911569, išduotą IF studentei Agnei ANDRIULYTEI, N r 8710526, išduotą MF studen-
tei Jurgai ADOMAITYTEI, Nr. 8610347, išduotą PF studentei Loretai BIRGILAITEI, Nr. 850179, išduotą FilF studentei Jurgitai
JAKUCIONYTEI, Nr. 8810462, išduotą MaF studentei Jolantai OPULSKYTEI, Nr. 8710793 (ir
naujienos
dami studentiškai šmaikščiu juo ku, kartais net sarkastiškai rim tu, padirgindami rimtų temų sty gas, vertė apie daug ką susimąs tyti. „Atgailos žemė" — tema, dar kartą nukreipusi mūsų mintis j 1941-sius, į trėmimo metus. Už simota plačiai, tačiau.. . Trikdė temos neišbaigtumas (o gal ne profesionalumas). Marijampolės teatro studijos spektaklis „Ragana" (pagal A. Čechovo apysakąj — aktorių ir simbolių sinteze perteiktas sus vetimėjimo aplinkoj išsikerojęs žmogaus bukaprotiškumas, mo ters bandymas išsiveržti iš ją slegiančio pasaulio. Improvizacijų vakaras apvaini kavo visą festivalį. Laurų vaini ku? Nežinia. Tačiau, rodos, le dai pajudėjo. . Giedrė KIRDEIKYTt IF studentė
Apie studijas užsienyje
rodos, neseniai buvai paauglys ir Zarasų krašto kaimo sekly čioje rinkai gražiausius armonikos akordus. Vilniaus universite te buvo pastebėta Tavo talento žvaigždė, troškimas kuo daugiau sužinoti, patirti, pajusti. Tau — studentui — vienam būdavo pa tikima paskaityti paskaitas. Tu parašei tokį diplominį darbų, kad ant jo mokslinis vadovas J. Kubilius būtų su malonumu sutikęs užrašyti savo pavardę. Pasaulinio garso matematikai — J. Linikas ir A. Kolmogorovas — laikė Tave geriausiu mokiniu. Netru kus Tu tapai Vilniaus universiteto profesoriumi ir Lietuvos MA akademiku. Gražiausiu Tavo būdo bruožu mes laikome nuoširdų draugiš kumą ir norą pakelti gabiausius mūsų vyrus | matematikos mokslo aukštumas. Tavo mokslinis vadovavimas, moksliniai ry šiai, valstybiniai ir visuomeniniai darbai susilaukė puikiausių vaisių. Tavo Išugdytas institutas tapo mokslo įstaiga, garsinan čia Lietuvą, esant matematikų šalimi. Šiandien Tu ir Lietuvos Mokslų Akademijos Viceprezidentas. 1988 metai privertė dar stipriau plakti Tavo širdj. Žengi nelengvu Atgimimo keliu, — Tave išrinko Lietuvos deputatų grupės seniūnu. Išvaikščiojai Lietuvos miškus ir girias, išplau klojai Jos ežerus. Tavęs visur ir visada laukia Lietuvos žmogus. Vilniaus Universiteto matematikai sveikatos, gėrio, grožio, sėk mės ir bekompromistnio ryžto darbuose šviesiai Lietuvos atei čiai linki akademikui Vytautui Statulevičiui 60-mečio proga.
i
tantis repertuaras sukvietė nema žą būrį smalsuolių. VU Kiemo teatro spektaklyje „Kukutynė“ mažo Kukučio — mažas pasaulis. O gal didesnis, negu mums at rodo? Juk kiekvienas turime sa vo pasaulio kertę, kurioje jau čiamės saugesni bei tikresni. Iš tiesti rankoje degančią savo šviesą kitam. Ar netaptų gyve nimas šviesesnis? (Kitą vakarą žiūrovų dėmesį prikaustė Konservatorijos teatri nės katedros II k. studentų spe ktaklis „.Revoliucijos lopšinė". Ar tai politinis šaržas, besiremiąs vulgaria drąsa ir fiksuojan tis dokumentinius trupinius? „Hamleto sąvokoje" interpre tatoriai ginčijosi, ar Hamletas niekur neveda, ar jis nenaudin gas visuomenei. „Improvizuoti gyvenimo akto riai" — taip galima pavadinti konservatorijos teatrinės kated ros III k. studentų darbą. Pliek
litinių partijų jaunoji pamaina Stipriausi ir įtakingiausi yra kri kščionys demokratai, socialistai, demokratai (liberalai), žalieji, be je, kaip ir partijos. Įdomu pažy mėti, kad komunistai Olandijoje nepopuliarūs ir ką tik praėju siuose rinkimuose dalyvavo su sijungę su pacifistų judėjimu, taip tikėdamiesi laimėti bent vie ną kitą vietą šalies parlamente. Bet grįžkime prie jaunimo po litinių organizacijų. Jų skyriai aktyviai veikia aukštosiose mo kyklose. Dažniausiai užsiima švietėjiška veikla, organizuoja pramogas, atostogų praleidimą, susitinka su partijų veikėjais,
Žvilgsnis iš šalies ruošiasi būti politikais. Norėtųsi pažymėti, kad jaunieji politinių organizacijų nariai, gyvai domė damiesi politika, vengia aktyviai joje patys dalyvauti, nesišvaisto toli siekiančiais politiniais parei škimais. Politinis studentijos ak tyvumas vėlgi nevienodas. Vie noje aukštojoje politinių orga nizacijų nariais gali būti iki 50 proc. ir daugiau studentų, kitoje — aktyvūs nariai yra vos keli nuošimčiai studentų. Populiarios anarchizmo idėjos, veikia snokų klubai, kur renkasi aukštuo menės gyvenimo būdą propa guojantys studentai. Bet viso jaunimo organizacijos, išskyrus turbūt pastarąsias, puikiai randa bendrą kalbą ir gana vaisingai bendradarbiauja. Studentų tei sėms ginti veikia parlamentas, kuriame atstovaujama įvairiems politinių organizacijų, studentų sąjungos nariams. Pabaigai norėtųsi grįžti prie mūsų bendravimo su Vakarų jau nimu. Olandijos jaunimas rodo gyvą susidomėjimą Tarybų Są junga, yra gerai informuoti apie Pabaltijyje vykstančius proce sus. Tai olandai sužino iš savo spaudos ir televizijos. Daugelis mielai apsilankytų, pasisvečiuotu pas mus. Esant tikrai palankioms galimybėms ir sąlygoms, reiklia protingai jomis pasinaudoti. Tai gi, jau dabar pradėkime tam ruoštis. Mūsų laukia naujos gairės, nauji išbandymai.
Gintaras STEPONAVIČIUS TF studentas studijų kyngelę). išduotą PF stu- | dentei Linai VAZGYTEI. laikyti 1 negaliojančiais.
Redakcijas adresas: 232734, Vilnius, UnlversKato 3, „Universitas VUaaasta“. Telefonas: •1-11-79. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2010. Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Spausdino LW CK leidyklas spanatavė, Vilnia*, Kaamenaatę pr. 60. i-MeaeĄeAbHna BnALumcoKoro ysnaapcUTera. PeAanrep A. Annnrrac. 232734, Bussnoc, ynunapcnrero, 3. Ta«iorp*į«> H iĄaTeAKTMi UK Kfl Amai.
TOKIOS KELIONĖS DAR NEBUVO Norisi prisiminti vasarą, kai vykome į nedidelę ekspediciją po Altajaus ir Krasnojarsko kraštus. Stos vietovės daugeliu* pastaraisiais dešimtmečiais buvo tapę savotiškais kurortais, in tensyvaus turizmo objektys. 1941 m. čia buvo tremiami mūsų tau tiečiai. .. Senesni vietiniai žmonės pasa koja, kad tremtiniai buvo darbš tūs, daug naujo, negirdėto Sibiro žemėje išmokė vietinius. Pasak vietinių, čia buvo atvežta ir Va lentino Gustainio, lietuvių žur nalisto, šeima. Vėliau ir jis pats, suradęs šeimą, čia praleido trem ties metus. Lietuviškoje Tarybinėje Encik lopedijoje apie V. Gustaitį tik užsiminta. Kelios eilutės: „1928 m. — 1932 m. laikraščio „Lietu vos aidas" vyr. redaktorius 1939 m. — 1940 m. — Eltos direkto rius, parašęs kelias knygas. Mi rė 1971 m. spalio 11 d." Įdomu: iki 1940 m. — aktyvus visuo menės veikėjas, o per sekančius 30 metų iki mirties nieko, apie ką būtų galima Enciklopedijoje užsiminti, nenuveikia. Peršasi mintis, kad ištremtasis ir mini mas Enciklopedijoje, yra tas pats asmuo. Sužinojom, kad viename kai me gyvena moteris su dukra, kurios bandė 1986 m. grįžti į Lietuvą, Į gimtąją Akmenę. Bet, atsimušę į lietuviško abejingu mo, netgi nepakantumo, sieną, vėl grįžo 1 Sibirą. Antroji trem tis. .. Nebetiki lietuviais. Nes merkia, bet jau netiki... Krasnojarsko krašte akimis vis palydėdavome žmones su užlituotals cinko lagaminais. Grįžta tremtiniai savo žemėn. Tik ar niekad neužgauname gyvųjų, kaip ir tos moters, norėjusios parvykti J savo gimtąją Akme nę?.. GF studentai: Vytautas Lauciūnas, Valdas Merčaitls, Alvydas Šeduikis, Saulius Tumosa
Prekybos ekonomikos ka tedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia darbuotoją Ireną KEMBRIENĘ, tėveliui mirus
L. pav. red. J. MICIULIENE