visą SAUiį prolč carai ,vieny Kires f lt I III I > I e i Į ■ e
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
* 1 • I lt
scu nencas
Nr. 26(1365) RUGSĖJO 16 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KELI ŠTRICHAI RUGSĖJO TREČIAJAI... Iš pradžių nupiešiu Kutuzovo Likštę... Joje lagaminų, krepšių klos su styrančiais gitarų metžiais. Tartum laivai supasi au tobusai su užrašais ,,Į Šalčininkų Įajoną", ,,{ Kėdainių rajoną", „Į k'aradavą". Dirbs istorikai ir ■ilniaus vaisių bei daržovių sulivienijime. Kas paskutinį, kas L.ešpaskutinį rudenį. Pusšimtis Istorijos fakulteto studentų skins kudonpusius obuolius violetines Byvas, doros daržovių derlių. Į Užrašysiu „kolūkio dienos" Iradžios garsus. . . Frazės, įspūižių nuotrupos, juk ką tik perleng me rudens slenkstį, už ku to liko studentų statybinio bū to, gamybinės praktikos, turisInių kelionių įvykiai, darbai, lendražygiai, bet tų dienų šešėlai, aidas su mumis atėjo į rub rudenį ir dabar verpetuoja ■askaidrėjusiame nuo saulės,
F dar drėgname ore, liejasi į Pu dūzgesį, tartum bičių kel me. .. •' Istorijos fakulteto dekanas F Vytautas Leščius ir prodek doc. Sigitas Jegelevičius
prodekaną matai, nešantį stu denčių krepšius. Ketvirtakursės žurnalistės važiuosiančios į Kė dainių rajoną Pagirių sodinin
kystės ūkį, sužino, jog kompa niją joms palaikys kauniečiai studentai, . . Tas ramus fonas, skaidrus pei zažas nelabai tinka istorijos fa kulteto prodekanui. Jis susi-
Į PAGALBĄ ŽEMDIRBIAMS Padėti žemdirbiams nuimti derlių išvyko respublikos au kštųjų mokyklų studentai, technikumų, profesinių tech nikos mokyklų moksleiviai. Tarp jų ir gausus Universiteto talkininkų būrys. Jų šį mėnesį — 670. Tai istorijos ir filolo gijos fakultetų trečio ir ket virto kursų studentai. Filologai triūsia morkų ir bu rokėlių laukuose Vilniaus ra jono Maišiagalos ir Glitiškių daržininkystės tarybiniuose ūkiuose, 120 studentų raško obuolius, kriaušes, slyvas Pas valio rajono Naradavos sodi ninkystės tarybiniame ūkyje. 265 busimieji žurnalistai, bib liotekininkai renka bulves ke turiuose Šalčininkų rajono kol ūkiuose ir tarybiniuose ūkiuo se. Nemažai talkininkų triūsia Vilniaus daržovių susivieniji mo sandėliuose. O atskubantis spalis pa kvies kitų fakultetų studentus į rudens talkas. Gero oro jums, talkininkai!
„T. S." inf.
— Gal jie į darbą nuvyks tiesiai iš namų, — samprotau ju. — Tvarkingas studentas ateis į dekanatą ir praneš tokį daly ką, — griežtai taria prodekanas. Reikia manyti, kad dėl ne tvarkos kaltas ne idealizmas. Trūksta atsakomybės, rūpestin gumo ir studentams, ir daug kam jų trūksta. Visi pasiruošę vykti į kolūkį susirinko dešimtą valan dą ryto, o grupė studentų išvy ko tik penktą po pietų. Su prantama, sunku viską suderin ti, tvirtai sumegzti visus maz gus, problemos dažnai iškyla, išburbuliuoja į mūsų gyvenimo paviršių, tartum dumblo gumu lai. Todėl ir konstatuojam fak tą — netvarka. Baigdama rugsėjo trečiosios eskizą gilinausi į garsų dūzgesį,
jį šifravau, kad paveikslas turė tų mintį, prasmę. ... — Kai tik nuvažiuosit, tai tuoj pat parašyk ir užrašyk ad resą. . . — Mus „Vakarinių naujienų" korespondentas nufotografavo. Sakė, kad nuotrauka bus rytdie nos numery. Nupirk daugiau. . .
— Gal ir gerai, kad rugsėjy veža — šilčiau. Tačiau kaip ne tikėtai, neatsivežiau nė darbo rūbų ir visi planai griūva... — O aš noriu į kolūkį...
— Per vasarą prisiatostogavom, dabar gi — dar mėnuo atostogų. Pasiilgau paskaitų... Žinoma, pareiga, supratimas, kad žemdirbiams reikalinga pa galba, egzistuoja tiems jauniems žmonėms. Bet kolūkis jiems — tai greičiau romantika, darbas ir kelionė atgal, į vasarą. Kas dar? Jie, turbūt, patys parašys.
Kamilė JŪRONYTE Valdo VILŪNO nuotr.
studentus. Istorikų kaiĮ1 ir bendražygiai ne tik prsitete, bet ir kaimo so‘ bei laukose. matyt, bus •ci Anava, jų dekanas. Ir
nervinęs. Prodekano pyktis ne be pagrindo. Sužinau priežastį. Pasirodo, penkiasdešimt studen tų neatvyko į susirinkimo vietą ir nežinia kur esą.
2 Tarybinis
studentas
DŽULJETA NE IŠ VERONOS Kai buvo susumuoti pavasario sesijos rezultatai, paaiškėjo, kad geriausiai praėjusių mokslo me tų antrąjį semestrą baigė gamtos fakulteto studentai. Tai tikriau siai nieko nenustebino. Juk gam tininkai jau keliolika metų ge riausių fakultetų penketuke. „Galbūt gamtininkams dėstytojai nuolaidesni! Ar studentai stro pesni!" — dažnas pagalvos. — Mūsų fakultete gerą pa žangumą lemia daug priežasčių, — pasakoja gamtos fakulteto dekanas docentas Rimvydas Tar vydas. — Pirmiausia tam padeda naujas mokymo planas: gali ma racionaliau organizuoti mo kymo procesą, derinti teorinį, laboratorinį ir praktinį darbus. Fakultete I dirba daug patyrusių profesorių, dėstytojų. Chemijos, fizikos fakultetai, bendrauniversi-
fakulteto pašalinama palyginti nedaug. Juk panašūs patikrini mai — tai rimtas signalas, kad reikia ilgiau užtrukti laboratori jose, skaityklose. Juk per pačią sesiją visko neperskaitysi, neiš moksi. Į šį fakultetą kiekvienais mok slo metais ateina vis daugiau studentų, kurie rimtai pasiryžę studijuoti gamtos mokslus. Ne maža dalis įstojusių yra baigę vidurines mokyklas aukso me daliais, ne vienas turi vertin gas mineralų, herbarijų kolekci jas, net penkiolika dabartinių pirmakursių yra respublikinių gamtininkų olimpiadų prizinin kai. Ne visų įstojusių žinios, suge bėjimai yra vienodi. Kai kam taip lengvai nepasiduoda aukš tosios matematikos, fizikos pas
UŽ ŽINIAS REIKIA KOVOTI tetinės katedros siunčia dėstyti į mūsų fakultetą geriausius spe cialistus. Svarbūs nauji mokymo meto dai — vaizdinės priemonės. Fa kultete surinkta daugybė herba rijų, mineralų, gyvūnų kolekcijų. Studentų pažangumu rūpinasi visuomeninės organizacijos. Vei kia mokslinės — metodinės ko misijos, studentų lankomumą tik rina dekanatas, fakulteto kom jaunimo komitetas. Už sistemin gą paskaitų praleidinėjimą lau kia dekanato nuobaudos, ne bemokamos stipendijos. O ir patys studentai stengiasi nepraleidinėti užsiėmimų. Juk gamtos fakultete kiekvienam laboratori niam darbui reikalingos vis nau jos priemonės. Praleidai užsi ėmimą — ir lieka įsiskolinimas. Fakultete studentų žinios tikri namos ne tik semestrų pabaigo je — per sesijas. Žinių atestaci ja vyksta reguliariai — pora kartų per semestrą. Vertinama trijų balų sistema. Tiems, kurių žinios įvertintos tik nuliais, rei kia pasitempti: užpildyti tuš čias spragas, atsiskaityti už ne išmoktą medžiagą. Galbūt to dėl ir nepažangiųjų iš gamtos
laptys. Fakultete atsiliekantiems organizuojami specialūs užsiėmi mai. Paprastai šie studentai su geba pasivyti savo mokslo drau gus, na o tiems, kurie pritrūko noro ir valios, tenka atsisveikin ti su Universitetu. Plati ir studentų mokslinė vei kla. Kiekvienais metais rengia mos net trys konferencijos (tik riausia tuo negali pasigirti joks kitas fakultetas). Tai ir studentų mokslinės draugijos konferencija, ir gamtos apsaugos, ir gamtos filosofijos mokslinės konferenci jos. — Ar sunku mokytis gamtos fakultete! — klausiu dekano. — Nelengva. Be specialybės dalykų studentus „kankina" fizi ka, matematika. O ir visos stu dentų vasaros „parduotos": kiekvieną vasarą studentai vyks ta į ekspedicijas. Prasidėjo naujieji mokslo me tai. Tikėkimės, kad jie ir toliau bus sėkmingi būsimiems biolo gams, geografams, geologams. Juk ir dėstytojai, ir studentai puikiai supranta, kad už žinias reikia kovoti: rimtai, dalykiškai.
PIRMOJI TALKOS DIENA
kokie pirmieji įspūdžiai. Pir muosius sutikau valgykloje. Net ir labai išrankios merginos pri pažino, kad maistas skaniai pa gamintas ir sotus. Vilma Zebrauskaitė pasigyrė, kad gyvena naujame pastate, kuris yra prie mechaninių dirbtuvių. Kambarius apšildo, yra šilto ir šalto van dens, vieta rūbams išsidžiovinti. Merginos įsikūrusios kambariuo se po keturias, penkias. Taip esą geriau; ir ginčų mažiau, ir tvarkos daugiau. Vyrai laikosi visi kartu. Butautas Barauskas pasidžiaugė, kad ūkis leido naudotis sporto sale. Šeštadienį organizuoja draugiškas tinklinio varžybas su ūkio sportininkais.
Dar tik vakar linksmai šurmu liavo ir gražiai mirgėjo studentų minia Kutuzovo aikštėje, o jau šiandien pirma darbo diena. Į Šalčininkų rajono Kalesninkų ta rybinį ūkį atvyko talkininkauti trečiakursiai žurnalistai. Aplan kiau kolegas pirmąją darbo die ną. Rūpėjo sužinoti, kokiomis nuotaikomis gyvena talkininkai,
Audrius KUTREVICIUS
Kaip ir kasmet šį rudenį šim tai penktakursių studentų atlie ka gamybinę praktiką, gilina praktinius įgūdžius respublikos mokyklose, įmonėse, redakcijo se. EKFF ekonominės kiberneti kos specialybės studentė Džulje ta Žukauskaitė praktiką atlieka Eksperimentinėje kompiuterinių prietaisų ir proograminės įran gos mazgų gamykloje prie MA Matematikos-kibernetlkos insti tuto. XXX Kai ruošiausi rašyti apie prak tikantę Žukauskaitę, žinojau la bai nedaug. Iš tiesų, net perne lyg mažai — mat nė vardo ne žinojau. Tačiau ką nors įsivaiz duoti, numatyti iš anksto neban džiau. Ko gero, mūsų gyveni mas nėra tinkiamiausias tuščiam įsivaizdavimui. Paklaidžiojusi ilgais Matematikos-kibernetikos instituto kori doriais, suradau Džuijetos kabi netą. Bet jos nebuvo, tik Džuljetos kolega, kuris paslaugiai pasisiūlė ją pakviesti. Pirmą kartą ir pamačiau ją, tvirtai žengiančią pro duris to kią: smulkaus sudėjimo, švie siais, berniokiškai kirptais plau kais. Vėliau, mintyse bandyda ma atgaivinti jos paveikslą, pri siminiau Džuijetos akis, reto žydrumo, kurios žvelgė atvirai, bet pirmomis mūsų susitikimo akimirkomis jose žybtelėdavo nerimas. Iš dalies norėdama su žinoti ar lengva bus kalbinti pašnekovę, klausiau, kokią mo kyklą baigė prieš stodama į Universitetą. Nelygu ar su au kštaičiu, ar su žemaičiu, su dzū ku ar suvalkiečiu kalbėsi. O Džuijetos gimtinė — Klaipėdos kraštas. Jos žemiečius galiu minėti tik geru žodžiu. Gyvenimas toks sudėtingas, jame tiek įvairiausių dalykų, tad galvojom, kas galėtų būti svar biausia trumpame mūsų pokal byje. Šiuo atveju, aišku, — ga mybinė praktika. Prisipažinau, jog esu „žalia" Ir nelabai įsivaizduoju, ką Džul jeta veiks eksperimentinėje ins tituto gamykloje, su kuo eks perimentuos. Ji pati irgi nela bai žinojo, mat ką tik prasidė
Nė vienas nesiskundė buitinė mis sąlygomis. Grupės vadovas, spaudos žur nalistikos katedros docentas V. Užlupąs papasakojo, kad ūkio vadovybė rūpinasi talkininkais. Žadėjo kas rytą atvežti laikraš čius, parūpino televizorių. Pag rindinis talkininkų darbas — rinkti bulves. Kad nekiltų ne aiškumų, ūkio ekonomistė išaiš kino darbo normas, apmokėjimo tvarką. Neprailgs tas mėnuo Kalesninkų ūkio laukuose, bus apie ką pašnekėti, bus ką pri siminti. .. V. JUOZAS AUTORIAUS nuotr.
jo praktika. Pirmiausia išklausys programavimo kursus, na, o tuo met. . . Bet apie savo darbą, ap skritai, Džuljeta kalbėjo dalykiš kai ir aiškiai, nors sakė, jog la bai sunku pasakoti apie tokius dalykus kitos srities (pagal užsi ėmimą — A. Š) žmogui — Va, filologas pasakoja apie savo darbą, tai visiems aišku. Kibernetikai žino dvi kalbas — mokslo ir meno. Gidu Džuljetos praktikos vietoje sutiko būti vyresnysis inžinierius V. Jusius. Vien gamyklos pavadinimas daug ką pasako: Eksperimentinė kom piuterinių prietaisų ir programi nės įrangos mazgų gamykla. Čia tobulinami standartiniai įrengi niai. Vyresnysis inžinierius kaip pavyzdį pateikė patobulintus spausdinimo įrenginius. Jų gamokykloje tik du. Iš standarti nių mašinų su lotyniška ir rusiš ka nomenklatūra buvo pašalinta tam tikra elektronikos dalis, ku rią pakeitė nauja sistema. Dabar mašinomis galima užrašyti sudė tingiausius lietuviškus tekstus. Džuijetos diplominio darbo te ma „Integruotos tekstų apdoro jimo sistemos", tad ji trijų mė nesių kursuose pastudijavusi programavimo kalbas ir skaičia vimo mašinas, imsis programuo tojo darbo. — Baigę ekonominės kiberne tikos ir finansų fakultetą dau giausia dirba ekonomistais, — sako Džuljeta, — o programuo tojo darbas jau šioks toks nu krypimas nuo ekonominės kiber netikos specialybės. Tačiau Džuljeta įsitikinusi sa vo pasirinkto darbo reikalingu mu. — Kompiuterizacija atkakliai braunasi į mūsų gyvenimą. To reikalauja liaudies ūkio per tvarkymas. Norėčiau po baigimo likti dirbti eksperimentinėje ga mykloje, nes, man atrodo, kad ši gamykla turi didelę perspekty vą. XXX
Lankiausi ekonominės kiberne tikos katedroje, kurioje girdėjau tik gerus žodžius apie Džuljetą Žukauskaitę. — Džuljeta turi „ugnelės", vidi nio entuziazmo, ji aktyviai daly vauja diskusijose per užsiėmi mus ir pati duoda akstiną jas pradėti, — sakė ekonominės ki bernetikos dėstytojas L. Ceka-
navičius. — Tokiu aktyvumu reikia pripažinti, studentai retai pasižymi. Džuljeta Į mokslą ne žiūri kaip į priemonę, joje 1a. bai ryškios analizatorinės savy, bes. Jeigu suranda nežinomą formulę, ją savaip interpretuoja ir dažniausiai ..pataiko". Džuijetos kuratorius, asistentas G. Valančius kalbėjo, jog penktakursiai esą savarankiški žmonės ir koreguoti jų veiklą nedažnai būna proga. Džuljetą jau pirmame kurse pastebėjo. Jį aiškiai žinojo ko norinti, kai kiti nelabai susigaudę. Matėsi kad Džuljeta — principinga, 5U charakteriu, sugeba blaiviai anaiizuoti, kruopščiai dirbti. EKFF komjaunimo sekretorė A. Jauniškienė: — Savo kurse Džuljeta nėra įžymi „veikėja", turi normaliau, šią komjaunuolišką įpareigojimą — atsakinga už politinlormacijų ruošimą. Iš kitų studen tų išsiskiria turbūt tuo, jog turi kietesnį“ charakterį (matyt, tai žemaitiškas būdas — A. Š.) ne ta prasme, kad visas sienas kiaurai pereitų, bet pasakytą tei ginį išklausys ne pasyviai, o įvertins, pareikš savo nuomonę. Man atrodo, kad ji labai pasiti ki savimi ir turi savo nuomonę visais klausimais. . . . Klausiu Džuijetos apie at eitį. Juk dažnas iš anksto su planavęs didžiuosius savo dar bus. O Džuljeta sekėsi esanti realistė, sakė, kad mėgsta savo specialybę ir dirbs. Apie ypa tingą karjerą negalvojanti — moteris visų pirma yra namų žmogus. Norėtų likti Vilniuje, nes labai prie jo priprato. Pabaigai dar viena detalė. Kalbėjome apie laisvalaikį. Džul jeta mėgstanti Karpatus ir teat rą, ypač rok operą „Meilė ir mirtis Veronoje". Vieną žiema su draugais nuvažiavo į kalnus. Na, o žiemos sezonas prasidėjęs, slides išsinuomoti beveik noma. — Jeigu važiuoji į tai turi tikslą paslidinėti, kė Džuljeta. Pagaliau pavyko slides. . . . . . Turbūt visas toks tos gyvenimas — kiekvieną nutę išnaudoti racionaliai ir tėti į savo didįjį tikslą, didumas priklauso nuo Audra
3 Tarybinis studentas
KARŠTA KRAŠTOTYRININKŲ VASARA VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ KLUBO „RAMUVA" 17-OJI KOMPLEKSINĖ EKSPEDICIJA SKUODO RAJONO YLAKIŲ APYLINKĖJE —. DIRBO 105 KRAŠTOTYRININKAI
Ylakių ekspedicijos atidarymas _ iškeliama „RAMUVOS" vė liava. (Rugpjūčio 2 d.)
cialinius-ekonominius santykius buržuazijos valdymo metais, samdinių padėtį, socialinius prieštaravimus, apie valstiečių gyvenimą. Pastebėjme kai ku riuos būdingesnius šios apylin kės istorijos bruožus. Čia vyravo smulkūs ir viduti niai valstiečių ūkiai. Mažai bu vo dvarų. Bežemiai ir mažaže miai ėjo tarnauti pas turtinguo sius, dirbo padieniais. Kiti maža žemiai, turėję daugiau darbin gų žmonių, nuomavo žemę, dir bo ją „iš pusės". Neretas atve jis, kai prekybininkai žydai pirk davo žemes ir jas išnuomoda vo valstiečiams. Daug žmonių tarnavo Latvijo je. Ten trūko darbo jėgos, dau giau mokėjo. Darbo vietų atsi radimas Latvijoje švelnino so cialinius prieštaravimus kaime. Kaimuose paplito amatai. Valstiečiai, nenorėdami dirbti
veik kasdien traukė kariuome nė. Juose, ypač prie Latvijos sienos, įsikurdavo kariai. Jie ilsėjosi, kaupė jėgas mūšiams. Ylakiuose 1944 m. pabaigoje buvo įsikūręs Pirmojo pabaltijo fronto štabas. Pokario metais ylakiškiai įsi jungė į naują gyvenimą. Užra šėme atsiminimų apie pokario reformas, klasių kovą, žemės ūkio kolektyvizaciją. 1948 m. Stripinių kaime susi kūrė pirmasis apylinkėje A. Ždanovo kolūkis, j kurį įstojo 13 valstiečių šeimų. Po metų apylinkėje masiškai buvo kuria mi kolūkiai, o 1950 m. jau dau guma valstiečių buvę į juos įs toję. Rinkome medžiagą apie kolektyvizacijos sunkumus, da bartinius ūkių pasiekimus. Užrašėme atsiminimų apie žymius šio krašto žmones: TSRS liaudies artistą J. Švedą, Že-
IŠ YLAKIŲ APYLINKĖS PRAEITIES Grupelė mūsų rinkome me džiagą apie Ylakių apylinkės praeitį. Užrašėme šimtą šešias dešimt atsiminimų iš penkioli kos žmonių mačiusių apylinkę karą, suiručių, atstatymų lai kais, kūrusių šio krašto istori ja, Seniausieji gyventojai atmena Pirmąjį pasaulinį karą, gali pa pasakoti apie kaizerio kareivių plėšikavimus. Deja, jau beveik nebėra atmenančių 1905 metų revoliucijos įvykius, senesnius laikus. 1918—1919 m. Ylakiuose ku rį laiką gyvavo Tarybų valdžia. Tik keli žmonės dar prisiminė, kaip Plechavičiaus būriai susi grojo su revoliucionieriais. labai sudėtingas laikotarpis buvo tuoj po Pirmojo pasaulinio karo. Žmonės mena plėšikų gau bs, vadinamuosius „kolčakus", .bermontininkus". Visi jie api plėšinėjo gyventojus.
Fflinkės dabartį F dviejų riesi jų sulaukė puusi jau pensininkai. Tai įvai[is socialines profesines gruatstovaujantys asmenys, prafecan‘ nekvalifikuotą rankų r'Dš dirbančiais žmonėmis, r'giant kaimo inteligentija. Viįerns jiems būdingas darbštura‘ žemaitiškas užsispyrimas pidūrus su sunkumais, kurių, pant žemės ūkyje, netrūksta. r"1' specialistai patenkinti darf ir buities sąlygomis. Tai ro[' kad sprendžiant socialinius -Simus apylinkėje nemažai peikta. Nemaža gyvenamųjų [ f statybos apimtis leidžia r Pinti butais ar net namais r”'*5 šeimas, atvykusius dirbti realistus. Nors ne visi turi r ko norėtų, tačiau esami feiį'"/ Poslinkiai statybos srityje f jiems, tikėtis pagerinti . es sąlygas. Dauguma jaunų I '' 9yvenfojų patenkinti atpnimu už darbą, tačiau kai H specialybių dirbantieji lai1 ac* jų darbas nepakankaI įvertinamas. Tai elektrikai, į JOtojai, kultūros darbuotoL° ,a'P pat vyresnio amžiaus L an*ys nekvalifikuotą rankų F 9 žmonės. ^'4 apylinkėje, kaip ir vi-
Užrašėme atsiminimų apie sosamdiniais, mokėsi amato ir iš to pragyveno. Labai nuskurdo valstiečiai kri zės metais. Smarkiai krito žemės ūkio produktų kainos, nebuvo galima jų parduoti net ir žemo mis kainomis. 1940 metais, atkūrus Tarybų valdžią, pasikeitė valstiečių gy venimas. Palengvėjo samdinių, bežemių ir mažažemių padėtis. Buvo pradėta vykdyti žemės re forma. Sunkūs ylakiškiams buvo fa šistinės okupacijos metai. Siau tėjo teroras. Okupantai sunaiki no Ylakių gyventojus žydus. Valstiečius apkrovė prievolė mis, okupacijos pabaigoje varė kasti apkasų. Ylakių apylinkėje nei karo pradžioje, nei karo pabaigoje nebuvo mūšių. Tiktai pabaigoje, vykstant aršiems mūšiams Kur še, ylakiškiai pajuto karo alsa
Universiteto tyčių akmens.
vimą. Per kaimus j Kuršą be rnaičių parko kūrėją I Navldanską, liaudies skulptorių A. Kazlauską, dievdirbį D. Mala kauską ir kitus. Tai tik bendros Ylakių apy linkės istorijos tendencijos. Vė liau, kai medžiagą galutinai su tvarkysime, galėsime labiau įsi gilinti į Ylakių praeitį. Ekspedicijoje istorinę medžia gą rinko istorikai, biblioteki ninkai, ekonomistai ir kitų spe cialybių studentai bei absolven tai. Gerai padirbėjo A. Mozūrai tė, B. Palujanskaitė, J. Šimony tė ir kiti medžiagos rinkėjai. Atsiminimai papildys Universite to rankraštyno, kitų mokslo įs taigų fondus, padės giliau ir subtiliau įsigilinti į nedidelio Lietuvos kampelio — Ylakių apylinkės — praeitį.
Aloyzas PETRAŠIUNAS, istorikų grupės vadovas
kraštotyrininkai prie didžiausio Lietuvoje BarsKlaudijaus DRISKIAUS nuotr.
soje Tarybų Lietuvoje auga naujos gyvenvietės, gražėja jų aplinka, gausėja buitinių paslau gų. Todėl net vyresnio amžiaus žmonės norėtų jose apsigyventi, tuo tarpu vienkiemiuose pato giau tvarkyti pagalbinį ūkį. Ta čiau gyventojai turi pretenzijų gyvenviečių išplanavimui, su tvarkymui ir ypač darbų kokybei. Miestas, miestietiškas gy venimo būdas neturi didesnio pasisekimo tarp gyventojų. Tik keli senyvo amžiaus žmonės no rėtų dėl sveikatos keltis į mies tą prie vaikų. Kaimo privalu mai — graži gamta, švarus oras, maža triukšmo — vertybės, ku rios prie širdies visiems kaimo gyventojams. {domi tendencija pastebėta
profesinio orientavimo srityje. Jaunimo tarpe nėra ryškesnio noro siekti aukštojo mokslo. Daugiau linkstama į spec. vidu rinį. Gal todėl netgi jaunimas negalėjo nurodyti daugumos respublikos aukštųjų mokyklų. Kaimo ateitimi rūpinasi ūkių vadovai, todėl nemažai jaunimo mokytis vyksta su ūkių stipendi jomis. Ekspedicijos metu domėtasi kaimo kultūriniu gyvenimu, ga limybėmis dvasiškai tobulėti. Pa stebėtas įdomus reiškinys. Atvy kę dirbti jauni specialistai, netgi kilme miestiečiai mažiau reik lūs kultūros įstaigų darbui. Jų nuomone laisvalaikio turiningu mas priklauso nuo kiekvieno as(nukelta į 4 psl.)
RINKOME TAUTOSAKĄ Žodine liaudies kūryba domė josi 23 žmonės. Apsilankyta 18 kaimų, pasižvalgyta po Ylakių gyvenvietę, kalbėtasi su daugu ma vietinių gyventojų. Susuma vus darbo rezultatus, aiškėja, kad šiose apylinkėse užrašyta apie 1400 įvairių tautosakos kū rinių. Smulkieji žanrai fiksuoti rinkėjų bloknotuose, visi dai nuojami, grojami ar pasakojami kūriniai įrašyti į magnetinę juos tą. Kaip ir reikėjo tikėtis, dau giausia rasta pasakojamosios tautosakos — netoli 450 viene tų. Itin populiarios sakmės — tiek etimologinės, apie pasau lio. žmogaus, gyvūnų, augalų, daiktų ar jų ypatybių kilmę, tiek mitologinės — apie aitvarus (čia jie vadinami kaukais), lau mes, velnius, paslėptus, užkeik tus, degančius pinigus bei jų ėmimą. Dainų rasta mažėliau — apie 400. Be to, užrašyta 60 šokių melodijų, padaryti 54
aprašai. Gana gyvi smulkieji žanrai. Surinkta apie 450 kūri nių. Gyvybingiausios pasirodė besą mįslės. Užrašyta nemažai išsiskaičiavimų, erzinimų, keiks mų. Sumuojant rezultatus, geru žo džiu norisi paminėti daugiausia tautosakos surinkusias V. Ružinskaifę, R. Žemaitytę, N. Laukytę, J. Rimašauskaitę, diplomantą A. Vilką, klubo senbuvius V. Genientę, R. Pranaitį, A. ir V. Bra ziūnus. Tikėsimės, kad gražus noras rinkti tautosaką neišblės ir pasibaigus ekspedicijai. Surinkta medžiaga papildys LTSR MA Lietuvių kalbos ir li teratūros instituto Lietuvių tau tosakos rankraštyno fondus. Ja galės naudotis mokslo, kultūros darbuotojai, meninių kolekfyvų vadovai, rengdami naujas prog ramas. Galimas daiktas, kad vie nas kitas kūrinys bus paskelbtas lietuvių liaudies dainyno tomuo se, numatomame leisti kapitali niame lietuvių patarlių leidinyje ar kituose spaudiniuose. P. KRIKŠČIŪNAS, Tautosakininkų grupės vadovas
TIRIANT LIAUDIES KULTŪRĄ Nemažas ekspedicijos dalyvių būrys Ylakių apylinkėje rinko etnografinę medžiagą. Pagal vy resnio amžiaus žmonių pasako jimus, išlikusius XIX a. antro sios pusės ir XX a. pirmosios pusės materialinės kultūros pa vyzdžius stengtasi atkurti yla kiškių buities istoriją. Vien te mų išvardijimas rodo platų tir tų liaudies kultūros sričių ratą. Etnografinės medžiagos rinkė jų tirtas liaudies kultūros ap raiškas galima suskirstyti į 3 grupes: 1) verslus, 2) medžiaginę kultūrą, 3) dvasinę kultūrą. Pir majai grupei priskirtini dalykai: bitininkystė, paukščių ūkis, miš kų ir laukų gėrybių sudoroji mas (uogavimas, grybavimas, riešutavimas), įvairios talkos, skalbimas. Iš valstiečių medžia ginės kultūros fiksuota sodybų apželdinimas, baldai, gyvenamų jų namų vidaus puošyba, krai tis ir pasoga, nėriniai, namų apyvokos daiktai, valgiai. Tyri nėta daug papročių srities te mų. Tai žemdirbystės, trobesių statymo, vardynų, vestuvių, lai dotuvių, kalendorinių švenčių papročiai, vaikų ir jaunimo žai dimai, liaudies etiketas. Tai pa čiai dvasinės kultūros sričiai priklauso ir liaudies žinynas: se nieji žmonių ir gyvulių gydymo būdai, oro spėjimai. Šioje eks pedicijoje pirmą sykį domėtasi ir vietos šuliniui parinkimo bū dais. Ją nustatydavo dvišaka karklo šakele, žiūrėta, kur au ga sidabražolės, žemaičių vadi namos kalakutžolėmis (mat jo mis šerti kalakučiukai). Rinkta medžiaga ir apie ka pines. Pažymėtina, kad tiek Yla kių, tiek gretimų miestelių ka pinėse labai rūpestingai prižiū rimi kapai, jie gausiai apsodin ti gėlėmis, pakraščiai apibarsty ti smėliu. Savaitgaliais matyti nemaža žmonių, triūsiančių ka pinėse. O gerai sutvarkytos ir prižiūrimos kapinės laikomos gyventojų kultūringumo rodik liu. Apie šio meto žmonių pasi turimą gyvenimą liudija ir nau jieji antkapiniai paminklai. Bu vo aplankytos ir buvusios kai
mo kapinaitės, vietos žmonių vadinamos maro kapeliais. Matyt jose laidoti XVIII a. pradžioje siautusio didžiojo maro metu mirusieji. Kadaise ir jose būta puošnių koplytėlių. Pasirodo, etnografai jas tyrinėti pavėlavo kelis dešimtmečius, berasta tik paminklų liekanų. Įdomių duomenų surinkta apie papročių teisę. Iki šiol manyta ir etnografų darbuose rašyta, kad bendras gyvulių ganymas būdingas rytinių Lietuvos rajo nų gatviniams ' kaimams. Tuo tarpu iki Antrojo pasaulinio ka ro 'Ylakių apylinkėse pasitaiky davo kaimų, turėjusių bendro naudojimo ganyklas. Jose gyvu lius ganydavo bendrai samdo mas piemuo, vadinamas ban džiumi, jis ganė vienas ar savo vaikų padedamas. Bandžiui algą sudėdavo proporcingai gyvulių skaičiui. Dėl ežių nuarimo ar ant jų augančių medžių nukirti mo kartais tarp kaimynų kilda vo ginčai. Tokiais atvejais bū davo kreipiamasi j seniūną, ku ris su 2—3 autoritetą turinčiais vyrais bandydavo atstatyti tei sybę. Užrašyta duomenų apie tėvų išimtinę, perleidus ūkį ku dažniausiai riam nors vaikų, vyriausiam sūnui. Įdomus ir avių jsiyeisimo būdas: neturinčiam jų kaimynas ar giminaitis rudenį paskolindavo ėringą avį, o kitą rudenį atgaudavo tą pačią ar ėriuką (kaip buvo dėl to susi tarta). Etnografinės medžiagos rin kėjai Ylakių apyliknėje padarė 570 aprašų. Be to, buvo piešia mi ir fotografuojami įvairūs liaudies kultūros objektai: trobe siai ir jų puošyba, namų apyvo kos daiktai, puošti senieji ant kapiniai paminklai ir kt. Toji me džiaga bus etnografų panaudo ta rašant dabar pradėtą 5 da lių „Lietuvių etnografiją", studi jas atskirais liaudies kultūros istorijos klausimais, rengiant straipsnius Ylakių apylinkės lo kalinei monografijai. Vacys MILIUS Etnografų grupės vadovas
4 Tarybinis studentas
SSD mokymo procese pirmiau sia vyksta per paskaitas, semi narus bei pratybas, taip pat dir bant su vadovėliu, pirminiais šaltiniais, archyviniais bei kitais dokumentais, dirbant laboratori joje, praktikos atlikimo bazėse. Paskaitų metu studentai mo komi sekti dėstytojo pasakoji mą, aiškinimą ir jį užsirašinėti. Paskaitose jie gauna užduotį susiplanuoti savarankišką kurso mokymąsi, perskaityti ir sukon spektuoti dalį rekomenduojamos literatūros. Šie konspektai pa tikrinami per pratybas, semina rus bei laboratorinius darbus. Kartais skiriama užduotis suda ryti atitinkamos medžiagos sche mą, lentelę, grafiką, išvesti ati tinkamas formules, paruošti re feratą ir kt. Per paskaitas studento mintį aktyvizuoja ir jo dėmesį palaiko užsirašinėjimas. Todėl daugelyje aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentams „Specialybės įvado" metu skaitomos paskai tos, pavyzdžiui, tokiomis temo-
dentų savarankiško mokymosi užsiėmimuose. Nauji mokymo planai numa tomi įvesti aukštosiose mokyklo se nuo 1988—89 mokslo metų. Numatoma pusę mokymo plano laiko skirti bendramoksliniam parengimui. Šią mokymo plano dalį reglamentuotų TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Apie 30 proc. mokymo plano laiko reg lamentuotų vedančioji aukštoji mokykla, o 20 groc. — kiekviena aukštoji mokykla. Taip pat numatoma naujuose mokymo planuose privalomų auditorinių užsiėmimų jaunesniuose kursuose sumažinti iki 30 savaitinių valandų, vyresniuose — iki 24. Studento savarankiškas inte lektinis darbas apima įvairias mokomojo, mokslinio bei auklė jamojo darbo sritis. Šį darbą reglamentuoja daugelio discipli nų programos, o nukreipia — dėstytojai, katedros, visuomeni nės organizacijos, akademinių
savaitei, atlikimo laikas bei ter minai, pateikiamas rekomenduo jamos literatūros sąrašas ir vyk dymo trumpos metodinės prienurodomi skyriai, užmonės, duotys, paragrafai, kuriuos studentas turi savarankiškai išmokti, nustatomas kiekvienos užduoties atlikimo kontrolės lai kas bei formos, nurodoma, kaip reikia nustatyti savarankiško darbo laiko sąnaudas. SSD gra fikas katedrose sudaromas kiek vienam dėstomajam dalykui. Tokiems planams bei grafi kams sudaryti reikia gerai išna grinėti studento asmenybę, jo laiko biudžetą ir reikalingą lai ką užduotims atlikti. O tai — nelengvas uždavinys, kuriam išspręsti reikia ir ESM. Reikia taip pat parengti atitinkamas atmintines įvairių kursų ir įvai rių specialybių bei specializacijų studentams. Žinoma, planai ir grafikai pa tys savaime dar neužtikrina SSD. Čia reikia ir pačios sava rankiškos veiklos bei savaran-
APYLINKES DABARTIS
(atkelta iš 3 psl.) meninių savybių ir sugebėjimo jį įdomiai praleisti, kas, matyt, susiformuoja studijų metais. Tuo tarpu kiti norėtų, kad kaimo kul tūrinį gyvenimą aktyviau organi zuotų kultūros darbuotojai. De ja, kultūros darbuotojams sun ku, nes prasta materialinė bazė. Jaunimas norėtų savo kavinės, kur po darbo galėtų susitikti su draugais. Kada to nėra, tenka ankstesnėmis, naudotis netgi „tradicinėmis", laisvalaikio praleidimo formomis. Gražiai jauni mas palydimas į Tarybinę Armi ją, o taip pat sutinkami iš ten sugrįžę.
Ii
STUDENTŲ SAVARANKIŠKAS DARBAS IR MOKYMO PROCESAS grupių kuratoriai. Tačiau ne ma mis: „Kaip klausyti paskaitos ir kaip ją užsirašinėti", „Papildo žesnę reikšmę turi ir studento mas darbas su pirminiais šalti- savišvieta. nidlS*1, „Protinio Prnfinin darhn hiniona'* Įsidėmėtina, kad SSD apskri darbo higiena' ir kt. Antrakursiai specialiai motai skirtas programinių žinių, komi ruoštis seminarams, praty- mokėjimo ir įgūdžių gilinimui, boms ir laboratoriniams dar- plėtimui bei įtvirtinimui, o sa bams, naudotis reikalinga litera- višvieta kaip SSD komponentas pirmiausia skirta optimaliam tūra bei kitais studijų šaltiniais, gilintis į rekomenduojamą sava įgytų žinių bei mokėjimo panau rankiško darbo metodiką. Tre dojimui ir, antra, — parengi čio kurso studentai supažindina mui profesinei savišvietai, kuri akumuliuoja visa tai, kas užtik mi su referatų, kursinių darbų rina kūrybiškumą profesinėje metodika. Ketvirto bei penkto kurso — mokosi diplominių veikloje. Didelę reikšmę SSD organiza darbų rašymo technikos. Visą laiką vykdant SSD mokymo vimui galėtų turėti geriausiųjų procese svarbų vaidmenį atlie studentų pervedimas mokytis ka studentų mokslinė veikla (ta pagal individualius mokymo pla nus. Deja, ši mokymosi forma čiau tai — atskiras klausimas ir atskira kalba). dar nėra pakankamai sutvarky Savarankiškam studentų darbe ta. Dar nenustatytas ir nevyk nemaža padedama ir papildo domas su šiais studentais išanks mai organizuojant užsiėmimus bei tinis organizacinis darbas, griež tas darbo planingumas, sistemin konsultacijas, naudojant įvairias gai nekontroliuojamas studentų mokymo technikos priemones (pakartotinai išklausant paskaitų savarankiškas mokymasis. SSD daugiausia priklauso nuo magnetofono pagalba, dirbant su skaičiavimo technika, patik studento asmenybės. Kiekvienas rinant savo žinias įvairių sten studentas savitai mąsto, kiek dų, kontrolės technikos pagalba vienas jų turi individualią at mintį, dėmesį, valią, emocijas, ir kt.), pakankamai aprūpinant temperastudentus vadovėliais, reikalin pagaliau, charakterį, mentą ir kt. Todėl reikia padė giausia mokymo bei informacine literatūra, metodiniais nurody ti studentui pažinti save, savo asmenybę. Čia didelė reikšmė mais ir kt. Kaip rodo duomenys, paskelb- turėtų tekti aukštosios mokyk ti pastaruoju metu pedagoginė- los psichologinei tarnybai. je spaudoje, pagal Aukštosios SSD glaudžiai siejasi ir su mokyklos pertvarkymo pagrin auklėjamuoju darbu, todėl ne dines kryptis organizuojant antraeilė reikšmė čia tenka stu dentų visuomeninėms organiza SSD, kontroliuojamą pedagogo, cijoms, studentų savivaldai, numatoma dėstytojui skirti 10 kuratoriams. O šioje veikloje savaitinių valandų. Taip pat būtina individualizacija, nes planuojama dėstytojui skirti ne kiekvienas studentas turi savo daugiau kaip 8 studentus. Dėsty tojo pagrindinis uždavinys stu mokymosi kelią. SSD vyksta ne tik paskaitų, dentų savarankiško darbo pro cese būtų užduoti studentams pratybų, seminarų, laboratorinių darbų metu, bet ir atliekant nakūrybinius darbus ir sistemingai mų užduotis bei kontrolinius kontroliuoti, kaip jie vykdomi. Kartu dėstytojas turėtų dalyvau darbus užauditorinėje veikloje. Užauditoriniams darbams at ti ir pagal mokymo planą orga nizuojamuose privalomuose stu- likti daugelyje aukštųjų mo kyklų yra sudaromi planai bei grafikai. Juose nurodoma darbų Pabaiga, Pradžia Nr. 24 turinys, jų apimtis kiekvienai
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850175, išduotą FilF studen tei Rasai DERVYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820552, išduotą MF studen tei Vaivai JAKULYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840476, išduotą PF studentei
kiškumą formuojančio proceso, ir tos veiklos kontrolės bei sa vikontrolės. Antai, per laboratorinius darbus, pratybas bei seminarus rei kia užtikrinti nuolatinę SSD kontrolę. Tam tikrą vietą ji turi užimti ir per egzaminus, jskaitas, koliokviumus bei paskaitų metu. Vykdant SSD kontrolę, reika lingas didelis atsargumas, nes yra pavojus kontroliuojant eli minuoti studento sąmoningą pa reigingumą, valingos atsakomy bės veiksnį studijų procese. Savarankiškame studento dar be itin svarbi einamoji, pažinti nė bei sporadinė savikontrolė ir savo mokymosi proceso bei re zultatų vertinimas. Šių elementų mokėjimas susijęs ne tik su studento mąstymu, bet ir su jo charakteriu, su jo visa asmeny be. O asmenybės elgesio bei poelgių reguliavimui padeda savęs vertinimas. Siekiant formuoti ir ugdyti studento savikontrolę ir savęs vertinimą, reikia atkreipti de mesį į tai, kada savarankiškame darbe geriausia atlikti savikont rolę ir savęs vertinimą, į ką rei kia atsižvelgti ir nuo ko pradėti, kam reikalinga ir kodėl svarbi savikontrolė ir savęs vertinimas, iš kokių pozicijų visa tai turi būti vykdoma, kaip gali būti kontroliuojama ir vertinama sa varankiško darbo sparta, sugebėjimas jį atlikti, kokie yra savikontrolės ir savęs vertinimo kriterijai. Kadangi didelė reikšmė stu dento savarankiškam darbe ten ka dėstytojui, daugelis aukštųjų mokyklų organizuoja jaunie siems dėstytojams kelių mėnesių aukštosios mokyklos pedagogikos kursus. Trijų dienų semina ras minėtu klausimu organizuojamas kasmet jauniesiems specialistams ir mūsų Universite te. Šio seminaro darbą, žinoma, reikia toliau plėsti ir tobulinti.
R
O&O*
KALBININKŲ DERLIUS Ylakių ekspedicijos kalbinin kų grupė buvo nedidelė — vos keliolika žmonių. Vieni dar stu dentai, kiti jau baigę Universi tetą. Busimosios antrakursės A. Avižaitė ir B. Cernaitė ekspedi cijoje dalyvavo pirmą kartą. O štai A. Judženčiui, V. Piliutytei, G. Masytei jau ne naujiena rink ti kalbos medžiagą. Kaip nieka da gausu buvo ir veteranų: gražias ir nelabai gražias yla kiškių pravardes uoliai užrašinė jo A. Litvinas, ne vieną trobą su magnetofonu aplankė M. Slušinskaitė, žemaičių kirčiavimo įmantrybėmis domėjosi B. Stun džia. O nepailstančio K. Eigmino „duona" kaip paprastai buvo vietovardžiai. Tiesa, šiame krašte jų itin daug neužrašysi. Savo mokytumu visus nustebino mask viškis studentas N. Michailovas: šneka jis ir itališkai, ir serbiš kai, o kada pramoko lietuviš kai, nespėjom nė suprasti (ma tyt, šokdamas' su kraštotyrinin kėmis). Nenorėdama nusileisti aspirantė D. Barauskaitė labai PAŠALINTI NEPAŽANGOS STUDENTAI MaF. Iš I k. — J. Janavičiū tė, R. Sranaitytė, iš IV k. — K. Remėza. FF. Iš I k. — Š. Gintalas, A. Zamarajevas, M. Lapičevas, iš IV k. — R. Plečkaitis. ChF. Iš III k. — N. Talksnytė, B. Usevičiūtė IF. Iš I k. — L. Gaižutis, iš II k. — S. Valodka, iš III k. —
stengėsi pramokti žemaitiškai ir užrašė žodynui nemažą pluoš tą ylakiškių tarmės žodžių. Vi siems, nežemaičiams, šį mokslą gerokai sunkino nelemtoji bal sių asimiliacija bei gerklę girgž dinanti laužtinė priegaidė... Bepigu R. Buivydaitei, kuri žemaitiškai gerai moka nuo vai kystės. Net liga nesukliudė šiai studentei darbuotis su nelengva akcentologijos anketa. Žodžiai žodynui, zoonimai, pavardės, vietovardžiai, tarmės tekstai — toks kalbininkų gru pės Ylakiuose surinktas derlius. Ne vieną žilagalvį informantą dar ilgai minėsime geru žodžiu, be jų šito derliaus nebūtų. Ste biesi senų žmonių žvalumu, pui kia atmintimi, sąmoju, kuriam visai nekenkia garsusis žemaičiui santūrumas. Klausaisi jų, skubi niesi užsirašinėti. Pamažu pra dedi suvokti tarmės subtilumus, jos savitumą. Matyt, laužtinė priegaidė nėra visai neįveikia ma net ir aukštaičiui studentui. B. JASIONAITĖ, kalbininkų grupės vadove Prie LTSR Archeologinio pa minklo — Šilalės dubenuofoįol akmens. Klaudijaus DRISKIAUS nuofr.
D. Našutinskaitė. FilF. Iš I k. — V. Samuolis, G. Matačiūnaitė, iš III k. - O-l Klimanauskaitė. EKFF. Iš I k. — D. Garbanytė, I. Golumbovska, T. Suchodolska, iš II k. — D. Adomaity tė, V. Zlotnikova, iš III k. — A. Janulytė, R. Juknevičiūtė. TF. Iš I k. — A. Aledavičius Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjaučia patologijos ir teismo medi cinos katedros docentą Kim' gaudą KAZAKEVIČIŲ dėl tė vo mirties.
Doc. K. POŠKUS
Editai URBONAITEI, galiojančiu.
Ylakių bei kitose apylinkėse rinkome medžiagą apie kaimo gyventojų šeimų struktūrą, kuri išryškino eilę įdomių šeimos vystymosi tendencijų. Ši medžiąga pasitarnaus bendram LTSR MA Istorijos instituto ir TSRS MA Etnografijos instituto fyrj. mui „Etnokultūriniai Procesai šiuolaikinėje Lietuvos TSR tautų šeimoje". Sociologų grupės veikla, Yla kių apylinkėje buvo rezultatyvi davė nemažai medžiagos, kuri leis giliau pažinti Tarybų Lie tuvos kaimo socialinę raidą. Jonas MARDOSA Sociologų grupės vadovas
laikyti ne Gamtos fakulteto darbuo tojų kolektyvas reiškia nuo širdžią užuojautą zoologij0 katedros docentei Racbild VIARGOLYTEI dėl vyro O“ lies.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851397, išduotą FilF studen tei Andželikai BARANAUSKAI TEI, laikyti negaliojančiu.
LV 13975. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1910. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re dakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61 -27-30. «CoBeTCKMH cryAeHT» — opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTeia KOMCOMona, npocpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacuoro 3HaMeHH m napoAOB BunbHioccKoro yHHBepcHTera hm. B. Kancyuaca. Bhh>>hioc. PegaKrop A. JlHniuTac. Ha hmtobckom S3MKe.
flpy»<6br
Redaktorius A. LIPŠTAS