v/sų
PAGRINDINĖ tarybinės \ visuomenės politinės sis- \ temos vystymo kryptis \ vra tolesnis socialistinės ' \ demokratijos vystymas: / ’ Vis platesnis .darbo žino- ) nių dalyvavimas vlsuome- ) nės ir valstybės reikalų ) ( valdyme, valstybės apara- j to tobulinimas, visuome- t ) ninių organizacijų akly- i / vurno didinimas, liaudies ( kontrolės, valstybinio ir ( Į visuomeninio gyvenimo < \ teisinio pagrindo stiprini- ' (mas, viešumo plėtimas, ) ( nuolatinis atsižvelgimas į ) visuomenės nuomonę. ) TSRS Konstitucijos pro jektas. 8 straipsnis
Salių proletarai,
vienykitesi
S Gč\RVBIIlis scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Mokomės šeimininkauti Reikšmingas mūsų gyvenimo metas — Didžiojo Spalio 60-mečio jubiliejus, mokslo ir technikos re voliucijos keliami vis didesni reikalavimai jaunie siems specialistams — įpareigoja ir studentų prof sąjungą aktyviau dalyvauti tobulinant mokymo ir auklėjimo darbą, skiepyti kiekvienam studentui są moningą požiūrį į studijas — jo pagrindinį darbą, kurį reikia kuo geriau atlikti. Malonu, kad daugu ma studentų labai gerai supranta šios valstybinės užduoties — gerai mokytis — svarbą, kad vis re čiau pasitaiko tokių, kurie žinodami TSRS Konstitu cijos suteiktą teisę į mokslą — kas naujajame pa grindinio šalies įstatymo projekte nusakoma kaip nemokamas mokslas, valstybinių stipendijų ir kitų lengvatų teikimas studentams, pamiršta savo pa reigą. Visi studentai susidomėję susipažino su naujos TSRS Konstitucijos projektu, pritarė jos straips niams ir teiginiams. Mus, studentų profsąjungos at stovus, džiugina ir įpareigoja visuomeninėms orga nizacijoms skiriama svarbi vieta valstybės ir visuo menės reikalų valdyme: „Profesinės sąjungos, visa sąjunginė Lenino Komunistinė Jaunimo Sąjunga, kooperatinės ir kitos masinės visuomeninės organi zacijos, sutinkamai su savo įstatų uždaviniais, da lyvauja valstybinių ir visuomeninių reikalų valdy me, sprendžiant politinius, ūkinius ir socialinius-kultūrinius reikalus." Universiteto studentų profsąjunga — didelė ir kūrybinga jėga, savo eilėse turinti apie 8330 narių. Ji stambiausia iš respublikos aukštųjų mokyklų. Or ganizacija padeda spręsti svarbiausią aukštosios mo kyklos uždavinį — ruošti liaudies ūkiui, mokslui ir kultūrai aukštos kvalifikacijos specialistus, įsisavi nusius materialistinę pasaulėžiūrą, geras teorines ži nias ir praktinius specialybės bei visuomen;nio dar bo įgūdžius. Universiteto studentų profsąjunga rūpi nasi geromis mokymosi, darbo, buities sąlygomis, organizuoja studentų kultūringą poilsį ir kt. Dar tik prieš penkerius metus teturėjome 6 stu dentų bendrabučius, šiandien jų — jau 14. Šiuo me tu bendrabučiuose gyvena 44% studentų. Bendrabučiuose plečiama studentų savivalda. Bendrabučių tarybos rūpinasi geresnėmis studentų
Mokslo pirmūnė V k. istorikė D. Blažytė.
buitinėmis sąlygomis, organizuoja kultūrinį-auklė jamąjį darbą, socialistinį lenktyniavimą. „Darbo poilsio ir buities organizavimo" konkurse mūsų bendrabučiai pripažinti geriausiais tarp respublikos aukštųjų mokyklų, sąjunginiame konkurse 1976 m. užėmėme antrąją vietą. Kasmet gerėja studentų buitinės sąlygos. Nuo 1974 m. veikia sanatorija-profilaktoriutnas, kuriame kas mėnesį gyvena ir gydosi 95 Universiteto stu dentai. Didelį darbą, siekiant, kad Universiteto >endrabučiuose studentų buitis būtų graži, kultūringa, jauki, atlieka bendrabučių buitinis sektorius. Jis vadovau ja ir koordinuoja visų fakultetų buitinių sektorių bei visų bendrabučių tarybų darbą. Studentų profsą jungai, komjaunimui ir kitoms visuomeninėms orga nizacijoms reikėtų pradėti rūpintis, kad būtų įkur tas studentų šeimyninis bendrabutis. Tai jau šios dienos aktualija — Universitete yra nemaža jaunų studentų šeimų, joms labai reikalinga parama, ati desnis žvilgsnis į jų rūpesčius. Labai įvairios kultūrinio-auklėjamojo darbo for mos: meno saviveikla, poilsio vakarai, kolektyvinis teatrų, koncertų ir muziejų lankymas, pašnekesiai, vakarai-susitikimai, paskaitos ir kt. Didelę reikšmę, ugdant studentų tarybinio patrio tizmo, proletarinio internacionalizmo ir tautų drau gystės jausmus, turi pašnekesiai ir susitikimai su komunistinio judėjimo veteranais, Didžiojo Tėvy nės karo bei partizaninio judėjimo dalyviais. Šie renginiai organizuojami Universiteto, fakultetų, spe cialybių, bendrabučių, klubų ir kitų padalinių mas tu. Tuos renginius mes padedame organizuoti, fi nansuojame, gi pagrindinis jų šeimininkas — Uni versiteto kultūros klubas. Nemažai padedame centriniams meno saviveiklos kolektyvams, turistų klubui. Vis didesnį dėmesį stu dentu profsąjunga kreipia sportui ir fizinei kultū rai. Glaudžiai bendradarbiaujama su Universiteto „Mokslo" klubu. Bendrabučiuose rengiamos įvairių sporto šakų varžybos, kompleksinė spartakiada, ku rios tikslas — kad kuo daugiau studentų pamėgtų fizinę kultūrą, spartą. Kasmet kartu su „Mokslo" klubu fakultetuose rengiame fizkultūrinio-masinio darbo apžiūras-konkursus. Profsąjungos komiteto iniciatyva 1974 m. pirmą kart buvo suorganizuota Vilniaus aukštųjų mokyk lų bendrabučių kompleksinė spartakiada, pernai ji jau tapo respublikine. Universiteto sportininkai už ėmė I vietą. Studentų profsąjunga rūpinasi studentų sveikatin gumu: organizuoja sporto-sveikatingumo stovyklas, platina poilsinius, sanatorinius, turistinius keliala pius. Čia turim ir bėdų: silpna sporto-sveikatingu mo bazė Žydiškėse. Šiokią tokią išeitį radome: kei čiamės stovyklomis su kitomis šalies mokyklomis: Jerevano, Kišiniovo, Leningrado, Lvovo, Užgorodo, Talino ir kt. Visi pirmakursiai tapo mūsų organizacijos nariais. Grupėse išrinkti proforgai. Nuo to, kaip proforgas sąžiningai atlieka savo pareigas, didžiausia dalimi priklauso visas studentų profsąjungos darbas. Nepavyzdingi proforgai praleidinėja profbiurų posė džius, neinformuoja grupės narių apie profsąjungos komitete turimus kelialapius, vykstančius kultūri nius renginius. Proforgas gerai pažįsta grupės stu dentus ir turi rekomenduoti fakulteto nrofbiurui. kam reikalinga pagalba: stipendija, vieta bendrabu tyje, materialinė pašalpa, kelialapiai, butpinigiai. Stengiamės gerinti organizacinį darbą, mokyti ak tyvą. Šiame bare sukaupta nemaža metodinės me džiagos. Norisi paminėti 1975 m. pirmą kartą su rengtą LTSR aukštųjų mokyklų pirmų kursų proforgų mokymo dieną, mūsų laikraštyje Įvestą sky relį „Šeimininkavimo mokykla", į kurį kviečiame rašyti profsąjungos narius apie visiems ooias pro blemas, rūpesčius ir laimėjimus. Mūsų organizacija daro viską, kad taptų pavyz džiu kitų aukštųjų mokyklų studentų protsąjungos organizacijoms. R. VOSYLIUS Studentų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas
Nr. 26 (1010) 1977 in. rugsėjo 16 d.
SIAME NUMERYJE supažindiname su studentų dainos, literatūrinio ir meno saviveiklos konkursų sąlygo mis, skelbiame respublikinės studentų viktorinos klausi mus (4 puslapyje).
Rugsėjo 15 dieną Įvyko Universiteto jubiliejinės komi sijos išplėstinis posėdis. Jame dalyvavo Ir rektorato na riai. Posėdžiui pirmininkavo rektorius prof. dr. J. Kubi lius. Posėdyje apsvarstytas sekcijų darbas, išklausyta Filolo gijos fakulteto dekano doc. J. Pikčilingio informacija apie tai, kaip fakultete vykdomas jubiliejinių renginių planas.
ANKETA 1979 M. ABSOLVENTAMS
Mano darbas reikalingas Tėvynei Į mūsų klausimus atsako PEF darbo ekonomikos spec. IV k. studentė Romantė LAPINSKAITĖ Kodėl pasirinkote šią specialybę? Jeigu būtų galimybė, ar rinktumėtės vėl ją? Kaip įsivaizduojat savo būsimą darbą, jo reikšmę visuomenei?
Savo specialybę pasirinkau visiškai atsitiktinai (norė jau studijuoti užsienio kalbą). Jeigu reikėtų dar kartą rinktis, tikriausiai neskubėčiau. Tiksliai dabar negalėčiau apibūdinti savo konkretaus darbo, mažai su juo susipaži nusi praktiškai. Žinau tik viena — mano darbas labai reikalingas bet kuriai įmonei. Sėkmė priklausys nuo ma nęs pačios. Kaip jūs suprantate pasakymą — „Būti reikalingu žmo nėms“.
Žmogaus gyvenimas vertinamas ne ilgumu, o veikla, kūryba. Tik darbe kiekvienas pažįsta, atranda save, tuo pačiu po truputį dalina save ir kitiems. Kas tai yra laimė?
Laimė — padaryti kitus laimingais, nešti jiems džiaugs mą. šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį. Kokie revoliu cijos įvykiai, metai, žmonės jus labiausia imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pa saulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius?
Jaunimas — Tėvynės ateitis, busimieji kūrėjai, mąstyto jai, revoliucijos tęsėjai. Džiaugiuosi laime būti tarp jų. Ko jūs labiausiai nekenčiate?
Labiausiai nekenčiu žmonių veidmainiškumo, apgaulės. Kokį įžymių žmonių posakį esate užsirašęs ar įsidėmė jęs? ,
Norėčiau pridėti tokį posakį: „Nė vienas žmogus nėra sala. Kiekvienas žmogus yra kontinento dalis, žemyno dalis/ jeigu Jūra nuplaus Žemės grumstelį — tai bus Eu ropos nuostolis, toks pats, tarsi būtų nuplautas iškyšulys, tarsi tai būtų tavo draugų ar tavo paties turtas; bet ku rio Žmogaus Mirtis mažina Mane, todėl, kad aš Žmoni jos dalis, ir todėl niekada neklausk kam skambina varpai. — jie skambina tau" (Džonas Donas). Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna teisūs jau nimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
Vyresniesiems reikėtų daugiau pasitikėti jaunimu, ne taip kategoriškai vertinti mūsų poelgius. Jūsų mėgstamiausia knyga, muzikos kūrinys, metų lai kas?
R. Lankausko ir J. Paukštelio apsakymai bei romanai, P. Čaikovskio I koncertas fortepionui su orkestru, pava saris. Kas liš Universiteto vadovų, profesorių, docentų jus la biausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmo gus, kuriuo sekate, iš kurio mokotės)?
Man švente buvo Psichologijos katedros vedėjo doc. J. Lapės paskaitos, imponuoja fakulteto prodekanas vyr. dėst. V. Grigoras. Manau, kad labai svarbu mokėti bend rauti su žmonėmis. Iš šių abiejų dėstytojų mokausi šio meno. Už ką jūs mylite Universitetą?
Studijos Alma Mater visuomet liks kaip brangūs, nuo stabūs prisiminimai.
rove kinta ir jos sąvokos: neretai yra įvairaus amorali- PASIDALINKIME VASAROS ĮSPŪDŽIAIS MUHIMii teisingumas, darbštumas, są nio elgesio ir socialistinės žiningumas, pareigingumas, teisės normų pažeidimo pa Diegti žmonėms įprotį tės jo elgesys yra vertina atsakomybė ir t. t. Todėl gre grindas. Gyvenimo praktika bendrauti tarpusavyje' taip, mas kaip teisingas ar netei ta nusistovėjusių bendrų vi rodo, kad jaunas žmogus, ku kaip to reikalauja tarybines singas, kaip dorovingas ar siems žmonėms elgesio nor riam neįskiepytas poreikis teisės normos, yra nepapras nedorovingas. Pamažu vaikas mų, dorovė priima atitinka dirbti visuomenei naudingo tai svarbus visos mūsų visuo ima suprasti, kad svetimo mos klasės principus, idealus, darbo, iš pradžių ima vers Leisti „Tarybinį studentą" padeda ir I k žurnalistai — menės uždavinys. Tik visuo daikto imti negalima, kad klasės gyvenimo ir kovos tis įvairiais amoraliais, o vė čia jie atlieka mokomąją praktiką. Jos tęsinys — pažin meniškai sąmoningas žmogus, skriausti kitą — nedora, kad normas. Klasės ideologija for liau jau neteisėtais darbais įpratęs gerbti kitų asmenų meluoti — negarbinga ir pan. muoja ir tam tikrą tos kla ir pagaliau virsta nusikaltė tinė praktika kurio nors rajono laikraščio redakcijoje, trunkanti savaitę. Be to, jie lankosi respublikinių laikraš teises Ir atlikti savo teisines Visais šiais atvejais vaikui sės žmonių dorovę. Komunis liu. pareigas, laikytis tarybinių diena iš dienos diegiamas tinė ideologija formuoja ne Kiek žalos atskiriems žmo čių, žurnalų redakcijose, susipažįsta su darbo sunkumais, įstatymų, socialistinės teisė teisingumo, sąžiningumo, pa prietaringą, drąsų, tiesų, są nėms ir visai visuomenei pa semiasi patirties iš senesnių žurnalistų. Vienas kitas šios vasaros praktikos šapelis Įkrito ir į žemiau spausdinamus dorovingumo moningą, visuomenišką, atsi daro girtavimas. Daugeliui tvarkos, galės gyventi visuo reigingumo, menėje, kurioje nebus nau jausmas, kuriuo vadovauda davusį savo liaudžiai, savo net atrodo, kad esą, neman įspūdžius: dojama valstybinė prievarta. masis gyvenime jis įpranta klasei, komunizmo idealams dagu, nemoralu priimti sve Traukinys atidundeno į di Vyr. inžinierius aprodo tech Todėl visai suprantama, kad matuoti savo ir kitų elgesį žmogų, todėl komunistinė do čią be degtinės. Dar neretai džiulio rajono centrą. Čia aš niką, net po kombainu pa dorovinių normų reikalavimų teisinis žmonių, ir visų pir rovė, būdama klasinė, yra nuo mūsų vaišingumo svečias ir atlikau mokomąją prakti lenda. Kiek aš ten išmanau ma jaunimo .auklėjimas, tei prasme, jis įpranta būti tei priešinga buržuazinei, kleri serga. Bet tai tik viena šio ką rajoninio laikraščio redak apie tuos kombainus — ski sinės kultūros ugdymas įgy singas, sąžiningas ir parei kalinei dorovei, kuri pagrįsta reiškinio pusė. Kita jo pusė cijoje. Redakcijos darbuoto riu priekį nuo galo ir vis gingas savo santykiuose su dievo, velnio, pragaro baime, savo žalingomis pasekmėmis jai buvo iškuitę į Palangą — kas. Bet iš kur tai žinoti pir ja vis platesnį užmojį. .Aišku, sėkmingai teisiškai kitais žmonėmis, su visuo kuri reikalauja paklusnumo yra daug rimtesnė. Teismų atostogos. Žinoma, ne visi — mininkui arba mechaninių auklėti žmogų galima tik ta mene, su valstybe. Jis įgyja bažnyčiai, buržuazijos klasei. praktika rodo, kad daugelio liko redaktoriaus pavaduoto dirbtuvių vedėjui. Neišsisuki da, kai jis jau turi dorovi ne tik stiprų teisingumo jaus V. Leninas ne kartą yra teisės pažeidimų, nusikaltimų jas, nuotraukas pliauškinan nėdamas galiu pasakyti, kad nio elgesio pagrindus, kai mą, bet kartu išsiugdo ir tei- akcentavęs dorovės klasinį pagrindas yra besaikis alko tis ir dar keletas plunksnos bijojau savo nežinojimo pobūdį. Pavyzdžiui, Visos Ru holio vartojimas. Dar neiš brolių. Netgi buvau pradėjęs pykti sijos Komunistinio Jaunimo moko mūsų jaunimas links Prisistačiau. Pavaduotojas ant redaktoriaus oavaduoto III suvažiavime mintis, minėti savo darbo, pasiūlė atsisėsti. Ne kur nors jo, kodėl jis negalėjo manęSąjungos 1920 metais V. Leninas kal mokymosi pasiekimus, rengti kampe, o už stalo. Atnešė siųsti kartu su rajono žemės bėjo: „Mūsų dorovė išveda draugiškus pobūvius be alko glėbį laikraščio komplektų ir ūkio valdybos atstovu. Visti ma iš klasinės proletariato holinių gėrimų. patarė aklimatizuotis. Var laimė, kad aš buvau tada ne O kiek dar yra jaunų žmo čiau aš juos, varčiau kokį studentas, o korespondentą^ kovos interesų... Komunisti nė dorovė — tai toji dorovė, nių, kurie į viską žiūri sa pusdienį. Kur nevartysi, sta iš rajono redakcijos. Laim kuri tarnauja šiai kovai, ku vanaudiško egoisto akimis. lą paskyrė. Vartau ir iš pa ir bėda. Bėdos netgi daugiau. jis nuo “mažens yra mokomas sinę sąmonę, išmoksta skirti ri vienija darbo žmones Toks jaunuolis gali gerai mo dilbų pasižiūriu į pavaduoto Galima suprasti, kuo kolūkie dorovingai elgtis, kai jis ge teisėtą veiksmą nuo netei prieš bet kurį išnaudojimą, kytis, nedaryti didelių pra ją, kuris lyg didžiausias pa čiai būtų palaikę laikraštį ir rai supranta moralines sąvo sėto. Ir kai vėliau toks jau prieš bet kurią smulkiąją žangų, būti ramus ir lengvai saulio tyrinėtojas, kumščiu redakciją, jeigu aš, populia kas: teisingumą, sąžiningu suaugęs žmogus skaito laik nuosavybę, nes smulkioj i gali būti apibūdinamas kaip parėmęs smakrą, žiūrėjo į riai sakant, bučiau „susimo kad, pavyzdžiui, nuosavybė duoda į vieno as teigiama asmenybė. Tačiau lubas. mą, pareigingumą, drausmin raštyje, vęs". krautuvės pardavėja perspėta mens rankas tai, kas sukur dažniausiai toks jaunuolis vi gumą, nesavanaudiškumą. O bėdų kolūky rjuvo. Su Tarybų rūmų stogas, nau suomeninio darbo nemėgsta, ta visos visuomenės darbu". Daugelis dorovės normų, ar papeikta už deficitinių dodamasis ta proga, kad orai jungus du ūkius, mechaninė organizacijų buvo lietingi, pradėjo leisti dirbtuvės pasidarė ankštos — Maža to, klasinėje antago visuomeninių reguliuojančių žmonių elge prekių pardavimą tik savo sį, yra susiformavusios per artimiesiems, jis piktinasi to nistinėje visuomenėje papras veikloje jis nenoromis daly vandenį, kurio lašai capsėjo kombainai po dangumi. Man ilgus amžius, kai kurios jų kiu pardavėjos elgesiu, nes tai yra dvi dorovės: viešpa vauja. Tokio jaunuolio sam tiesiog ant gerbiamo pava kaip atstovui iš rajono, me galioja tūkstančius metų ir jis jau supranta, kad parda taujančios klasės :r išnaudo protavimas būna labai pa duotojo stalo. Mano stalas chaninių dirbtuvių vedėja^ daug giliau, negu teisės nor vėja savo elgesiu pažeidė ne jamosios klasės dorovė. Iš- prastas: „tai manęs neliečia", tuo tarpu buvo sausumos zo skundėsi ,kad susivienijimo mos, yra įsišaknijusios žmo tik dorovės, bet kartu ir tei naudojamajai klasei laimėjus „man tai nereikalinga", „man noj ir ant jo nedrįso nukristi „Lietuvos žemės ūkio techni kovą, ji įtvirtina ir savo do tai neapsimoka", „man tai nė viena vandens molekulė. ka“ rajono skyrius blogai re nių sąmonėje. Tuo tarpu tei sės normą. Deja, mūsų visuomenėje rovę, savo pažiūras į visuo nenaudinga" ir t t. Jis daro Šiandien aš atviras, pasaky montuoja greičių dėžes. sės normos apima tik dalį O visuomeninių santykių, pačius dar yra žmonių, kuriems sve meninius reiškinius, kurios tik tai, kas jam naudinga. siu — mane apėmė nerimas: aš nežinojau, ką jam atsa pagrindinius. Dorovės nor timas teisingumo jausmas, toli gražu nesutampa su nu Kolektyvo, visuomenės inte ar neiškrapštys manęs iš už kyti. mos reguliuoja daug plates nes niekas jiems iš mažens verstosios klasės morale ir resai jam svetimi. stalo. Bet aš buvau tiek įkni Straipsnį aš parašiau. Tik Tiesa, ne toks jaunimas bęs į komplektus, kad manęs per ilgą. Kai buvau „Tarybi nę visuomeninių santykių jo neįskiepijo, neįdiegė. To pažiūromis. Pavyzdžiui, kapi vyrauja mūsų visuomenėje, sritį, jos apima pačias subti kiems žmonėms neteisingu talistinėje visuomenėje pagal nedrįso niekas klibinti. niame studente" pripratęs 6 liausias, giliausias, intymiau mas ir neteisėtumas nevir buržuazinę moralę prekių tai tik atskiri atvejai. Tačiau, Kai nutempiau komplektus puslapius pliekti .taip ir ten sias žmonių gyvenimo sritis. pins širdies. Jie, neįpratę sa pirkimas pigesne kaina ir po kad ir negausūs šie reiški į spintą, pavaduotojas lyg kad prirašiau. Pavaduotojas Gyvenimo tikrovėje nėra vi vo elgesio vertinti teisingumo to pardavinėjimas brangiau, niai, jie negali nejaudinti įgeltas pašoko nuo kėdės ir sako, ne, broli, čia per daug suomeninių santykių, kurie principu, nematys neteisingu siekiant gauti pelno, yra mūsų. Jų egzistavimas mūsų nučiupo už tos vietos, kur lyrikos. Lyrika geras daly nebūtų reguliuojami kurių mo nei savo, nei kitų žmo normalus prekybinis verslas brandaus socializmo visuome turėjo būti petis. kas, bet pabandyk parašyt ir visai normalus, net garbin nėje primena mums, kad do nors socialinių normų. Tad nių veiksmuose. — Kolūkiuose ir kituose trumpai, aiškiai, na, koki Teisingumas, sąžiningumas, gas visuomeninis reiškinys. roviniam jaunimo auklėjimui valstybiniuose ūkiuose dabar puslapį. Trumpinau, trumpi dorovės normos jaunam žmo gui, netgi vaikui, daug su pareigingumas ir kitos doro Mūsų socialistinėje visuome dar yra labai plati dirva. ir akmenys kruta. Mechani nau, iki dviejų puslapių pri TSKP CK Generalinio sek zatoriai visomis pajėgomis traukiau. Daugiau negalėjau prantamesnės, negu teisės vinės sąvokos nėra visiems nėje tas pats reiškinys lai laikams tinkančios ir nekin komas nusikaltimu (spekulia retoriaus L. Brežnevo prane ruošiasi derliaus sudorojimui. — viskas man atrodė svainormos. šime TSKP XXV suvažiavi Tema labai aktuali, ir kitam bu ir reikalinga. Tada pava Dorovės normos sankcija tamos. Dorovinės sąvokos iš cija). Brandaus socializmo visuo mui pabrėžta: „Juo aukštes laikraščio numeriui siūlau duotojas pats iš dviejų pada yra visuomenės pasmerkimas. reiškia moralinį visuomeninių Dorovinių normų laikymąsi reiškinių įvertinimą. Pripa menėje įsigalėjo darbininkų nis mūsų visuomenės išsivys paruošti medžiagą! rė vieną puslapį ir... išėjo kontroliuoja patys žmonės, žindami tam tikrą žmogaus klasės komunistinė dorovė, tymo lygis, tuo labiau nepa Nuvažiavau aš į kolūkį. kompaktiška žinutė. Dabai pati visuomenė. Žmogus čia elgesį, jo pareigas, žmonių kurios pagrindiniai principai kenčiami dar pasitaikantys Prie mechaninių dirbtuvių ra rašau tik žinutes. Praktika yra ne tik kaip socialinės tarpusavio santykius teisin užrašyti TSKP programoje. nukrypimai nuo socialistinių dau visą kolūkio valdžią. didelis dalykas. kontrolės objektas, bet ir gais ar neteisingais, mes Tai, visų pirma, visiems žmo dorovės normų. Gobšumas, kaip aktyvus tos kontrolės duodame to reiškinio dorovi nėms bendri moraliniai prin privačiasavininkiškos tenden subjektas. Jis gali vertinti ki nį įvertinimą: vertiname tą cipai, kuriuos sukūrė pažan cijos, chuliganizmas, biuro tų žmonių elgesį dorovės reiškinį taip, kaip to reika giausios žmonijos jėgos per kratizmas ir abejingumas LTSR ilgametį vaisingą moks! normų reikalavimo prasme. lauja mūsų sąžinė, pareigos, visą jos istoriją. Be to, tai žmogui prieštarauja pačiai nį pedagoginį darbą ir ak Pagaliau kiekvienos teisės teisingumo jausmas, t. y. mū principai, kuriuose atsispindi mūsų santvarkos esmei. Ko tyvią visuomeninę veikla normos pagrinde glūdi doro sų dorovinės normos. Pati do pažangiausios — darbininkų vojant su tokiais reiškiniais, Aukščiausiosios Vilniaus Valstybinio Darbo vės norma. Tarybinės teisės rovė yra viena iš visuomenės klasės — ideologijos pradai, būtina kuo plačiau naudotis raudonosios vėliavos ordino norma negali prieštarauti ko sąmonės formų, priklauso is darbininkų klasės gyvenimo ir darbo kolektyvo nuomone, V. Kapsuko universiteto munistinės dorovės princi torinei, klasinei Kategorijai. normos, jos pažiūros į visuo ir spaudos kritikos žodžiu, ir Dorovė kinta, keičiantis ga meninius reiškinius. Žinoma, įtikinėjimo metodais, ir įsta Tarybos Prezidiume tsrs istorijos katedros vedė pams. jui, profesoriui Andriui BenTai, kas leistina ar neleis mybos būdui, ekonominiams buržuazinės moralės normos tymo jėga — visomis mūsų džiul suteiktas Lietuvos TSR progresuojant dar visiškai neišnyko, jos dar turimomis priemonėmis". tina, kas teisinga ir kas ne santykiams, LTSR Aukščiausiosios Ta- nusipelniusio kultūros veikėJ. ŽĖRUOLIS teisinga, žmogus ima suvokti žmonių materialinei ir doro egzistuoja kaip praeities lie labai anksti. Nuo pat vaikys- vinei kultūrai, o kartu su do kanos žmonių sąmonėje ir Teisės fakulteto profesorius rybos Prezidiumo Įsaku už jo garbės vardas. DOROVINIS IR TEISINIS JAUNIMO AUKLĖJIMAS
Pavaduotojas padėjo...
Kaip vertiname savo ir kitų elgesį
PASAKOJIMAI APIE KOMUNISTUS ilIilIHimffllifBIfflilffiffll,
SVARBUS ISTORIKO DARBAI Sukako šešiasdešimt metų TSRS istorijos katedros ve dėjui prof. dr. Andriui Bendžiui. Jis, revoliucijos vien metis, jau ketvirtį amžiaus visas savo jėgas skiria aukš tos kvalifikacijos istorikų kadrams rengti mūsų respub likoje. A. Bendžius gimė 1917 m. rugsėjo 13 d. Sakių raj. Rėžgalių kaime mažažemių vals tiečių šeimoje. Didžiojo Tė vynės karo metais jis Tary binės Armijos 16-osios Lie tuviškosios šaulių divizijos eilėse praėjo visą jos kovų ir pergalių kelią. Už kovi nius nuopelnus karo fron tuose buvo apdovanotas Tė vynės karo II laipsnio ir Raudonosios vėliavos ordi nais, medaliais. Pokario me tais jis aktyviai įsijungė į naujo gyvenimo kūrimą. Pa dėdamas vietiniams Tarybų valdžios organams vykdyti socialistinius pertvarkymus Lietuvos kaime, A. Bendžius buvo buržuazinių nacionalis
tų sunkiai sužeistas. Vėliau A. Bendžius baigė respublikinę partinę mokyklą prie Lietuvos KP CK, Vil niaus pedagoginį institutą. Dirbo LKP Vilniaus miesto komitete skyriaus vedėju, Dailės instituto Marksizmoleninizmo katedroje. 1960 m. A. Bendžius apgynė kandi datinę disertaciją ir tais pa čiais metais buvo išrinktas Universiteto TSRS istorijos katedros vedėju, 1961—66 m. jis vadovavo Istorijos ir fi lologijos fakultetui. Prof. A. Bendžius yra pla čios erudicijos, savo paskai tose giliai atskleidžia faktinę istorinę medžiagą, įgalinda mas studentus geriau pažinti sudėtingus mūsų šalies visuo menės vystymosi procesus. Jis nuolat ieško būdų stu dentų savarankiškam darbui gerinti ir tobulinti, skatina juos aktyviau įsitraukti į nuoseklias istorijos studijas, į istorijos mokslinių tyrimų laboratoriją.
■Prof. A. Bendžius — pro duktyvus mokslininkas isto rikas. Jo mokslinių tyrimų ratas — tai Lietuvos TSR socialistinės kultūros ir švie timo problemos. Jis yra pa skelbęs daugiau kaip 40 mokslo darbų, iš jų dvi mo nografijas. Svarbiausias prof. A. Bendžiaus darbas, api bendrinęs jo ilgamečių t*rrimų rezultatus, yra monogra fija „Bendrojo lavinimo ir aukštoji mokykla Tarybų Lie tuvoje 1940—1970 m." Be to, prof. A. Bendžius dalyvavo parengiant stambius sąjungi nius leidinius, kuriems jis parašė skyrius Tarybų Lietu vos kultūros ir švietimo klausimais, padėjo rengti Lietuvos TSR istorijos aka deminio leidinio IV tomą. Jis yra parašęs nemažą pluoštą straipsnių istorijos ir švietimo klausimais Lietuviš kajai tarybinei enciklopedi jai. Svarus profesoriaus indė lis į tarybinio istorijos moks lo vystymą, jo darbai turi didelę reikšmę komunistiškai auklėjant mūsų respublikos darbo žmones. Profesorius nesišalina vi
suomeninės veiklos. Kaip jis aktyviai joje dalyvauja, ro do tokie pavyzdžiai: ne kai tą buvo renkamas partijos Universiteto komiteto ir fa kulteto partinio biuro nariu yra Universiteto tarybos ir fakulteto tarybos narys, Lie tuvos TSR aukštųjų mokyk lų mokslo darbų „Istorija“ ats. redaktorius, LTSR švieti mo ministerijos istorijos ir visuomenės mokslo komisijos pirmininkas, Koordinacines tarybos prie LTSR Mokslu akademijos narys ir t. t. Savo kolegoms ir studen tams prof. A. Bendžius yra darbštumo ir principinguir > pareigingumo ir reiklumo sau ir kitiems pavyzdys. ! Garbingos sukakties proga Universiteto istorikai iš visosĮ širdies sveikina prof. A. Benį džių ir linki jam geros sveri katos, ilgų gyvenimo metui naujų laimėjimų toliau vysj tant tarybinį istorijos moM lą. I Doc. A. SlDLAUSKA-1 doc. R. ŽIUGŽDAI A. STANEVIČIAUS nuoj traukoje viduryje — pro'I A. Bendžius. į
Merginų teatras
TARYBŲ VALSTYBĖ NUOSEKLIAI VYKDO LENININĘ TAIKOS POLITIKĄ, STOJA UŽ TAUTŲ SAUGUMO STIPRINIMĄ IR PLATŲ TARPTAUTINĮ BENDRADAR BIAVIMĄ.
TSRS Konstitucijos projektas, 2E straipsnis
„Brangią dovaną mums davėte“
Čia paprasti ir linksmi žmones, stipriai jaučiantys vienas kitą lyg vieno pasta to sudedamosios dalys, lyg vieno paveikslo spalvos, be siderinančios tarpusavyje ir išsiskiriančios — tuo sukur damos meno kūrini.
Scenoj ligi pat Šekspyro tiktai vieni vyrai kilo, bus dabar tvarka nauja — tik merginos vien joje.
Tai vienas iš pirmųjų Mer ginų teatro prisistatymo zongų, skambėjusių šmaikščioje Šukšino pasakoje ,Iki trečių jų gaidžių." Šį pastatymą studentai jau galėjo pamaty ti ir matė pavasarį pfer Teat ro dienas. Su šituo veikalu merginos neseniai gastrolia vo Nidoje, Preiloje, Juod krantėj. Šiuo spektakliu ir gimė Merginų teatras. Daug brangaus laiko atėmė repeti cijos per sesiją, neišvengta nemalonių pokalbių su bend rabučių budinčiaisiaiš po vi durnakčio. . . Viską atpirko karštoji Nidos saulė, poil siautojų aplodismentai, pir mieji šilti atsiliepimai, susi tikimas su KPI studentų sta tybiniu būriu, ilga kelionėprie jūros. .. Už visą tą malonumą mer ginos dėkingos režisierei Ni jolei Kurklietytei, kuri suge bėjo sujungti skirtingus cha rakterius į vieną teatrą savi tu veidu ir pastatyti linksmą, šmaikščią pasaką-nepasaką, kurioje merginos, pasivertusios velniais, hipiais, slibi nais. žaidžia, laksto scenoje, tuo pačiu lyg ir netyčia užkabindamos skaudžius gyve nimo klausimus. Čia per ne rūpestingą ir naivią formą palaipsniui išplaukia į pavir šių primirštą tiesa. Tikslas vienas — kad sėdintieji salė je ne tik juoktųsi. Paklauskime merginų, kur slypi jų vienybės jėga, kas kaltas, kad visos pergyvena už visas. Jos atsakys: tai drausmė, tyla, susikaupimas, be kurių iširtų šis jaunas „pastatas", išbluktų šis „pa veikslas". Ne kartą režisierė bardavo artistes už nepunk tualumą, už sąmyšį pastabų dėl vaidybos metu... „Jau nos, todėl ir kunkuliuoja",— pasakytų Išminčius iš mini mo spektaklio. Pavydas jus apimtų, kai pamatytumėte, kada po įtempto pasirodymo pačios sutvarkiusios sceną pagal Kiemo teatro vyr. reži sieriaus V. Limanto „recep tą" — palikti ją dar švares nę, negu radai, merginos pajėgia juoktis, dainuoti. Tai atsitiko Nidoje. Vieni kaimynystėje su merginomis gyvenantys poil siautojai kentėjo nuo nemi gos. Bet vieną vakarą i uos užliūliavo sena lietuvių liau dies daina, atliekama mūsų merginų. Ryte jie pareiškė, kad artisčių balsai veikė kur kas geriau už brangiausią mikstūrą. Čia nėra scenos darbinin kų, nei šlavėjų, krovėjų. Vis ką merginos atlieka pačios, kaip klajojantys čigonai. štai kas yra Merginų te atras. Aišku, buvo ir nema lonių akimirkų, kada netikė tai scenoje užgeso šviesa, kada atsirasdavo niekam ne reikalingos pauzės, arba, kai viena aktorė persirengdama po velnių scenos pamiršo nu siimti uodegą ir išbėgo su ja vaidinti sekretorę, kai ne žmoniškai skaudėdavo galvą spektaklio metu... Merginos sugebėjo nepasimesti. Ruduo gražus šiemet. Mer ginos vėl žada pasirodyti kieme. Kas domisi teatru, tas paseks afišų skelbimus. Ne veltui merginos dainuoja:
NUOTRAUKOSE: Viršuje kairėje: svetin gai sutiko kursų klausy tojus Kauno raj. Mlčiurino kolūkio žemdirbiai. Iš kairės: Nora Bonoskytė ir Klara Soponytė (JAV).
Viršuje dešinėje: Liau dies buities muziejų ap žiūrint — istorikas R. La pas (JAV.) kursų vado vas D. Kaunas ir psicho logijos studentė V. Musonytė (JAV).
Penktuką rt šią vasarą lituanistikos kursų baigi mo diplomus jteikė Uni versiteto rektorius prof. J. Kubilius grupei užsie nio lietuvių jaunimo — daugumai tenykščių aukš tųjų mokyklų studen tams. Į šiuos kursus, rengia mus mūsų Universitete, šiemet buvo atvykę 22 jaunuoliai iš JAV, Kana dos, VFR ir Australijos Jie tobulino savo lietuvių kalbos įgūdžius, klausėsi paskaitų apie mūsų kraš to istoriją, kalbą, litera turą, dailę, apie gamtos turtus ir jų apsaugą, mū
sų mokslininkų darbus ir pasiekimus ir kt. Lietuvių kalbos pratybas klausyto jams rengė dėst. A. Nor vaišienė, paskaitas skaitė profesoriai A. Bandžius J. Palionis, D. Sauka, C Kudaba, J. Mažiulis, Z Zinkevičius, docentai J Balkevičius, A. Batūra, V. Areška, A. Jovaišas, A Pupkis, A. Laigonaitė, J Pikčilingis, G. Raguotienė, J. Kabelka, L. Vladimirovas, E. Meškauskas ir kt. Svečiai lankėsi „Tėviš kės" draugijoje, Kompo zitorių namuose, Mokslų akademijos Lietuvių kal bos ir literatūros institu
Viduryje kairėje: pas dailininkę D. Tarabildienę, dešinėje — Anykščių vyno gamykloje. Apačioje dešinėje: Ri čardas Paulis atvyko iš
te, Švietimo ministerijoje LTSR Rašytojų sąjungoje, žiūrėjo Lietuvos kino stu dijos filmus, liaudies an samblių sąjunginę šventę, ekskursavo po kraštą. — Universitetas pradėję šiuos kursus, norėdama; padėti išeivijos jaunimui geriau išmokti tėvų kalbą, susipažinti su Tarybų Lie tuvos gyvenimu, kultūra — kalbėjo išleistuvių va kare rektorius prof. dr. J Kubilius. — Džiaugiamės kad lituanistikos kursai tampa vis populiaresni. — Tikimės, kad žinios kurias stengėmės perteik
Anglijos. Nors kursai ir baigėsi, jis nutarė dar pasilikti ir stažuotis mūsų universitete.
Apačioje: LTSR rašyto
„Jampar jampar jampar ly ne sudie, o tik iki Buml
L. VASILIAUSKAITĖ
/
ti, bus naudingos mūši tautiečiams, padės neuž miršti lietuvių kalbos, — sako dėstytoja A. Norvai šienė. Atsisveikindami, išleis tuvių vakare. užsienio lietuviams geriausios klo ties, ateityje palaikyti kuo tvirtesnius ryšius su Tarybų Lietuva linkėję „Tėviškės" draugijos pir mininkas P. Petronis, aukš tojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministro pa vaduotojas K. Žukauskas užsienio reikalų ministre pavaduotojas J. Grigutis. — Labai dėkingi esame
jų sąjungoje. Iš kairės: rašytojas A. Pocius, mo kytoja Julija Grauslytė (JAV), jauna poetė iš Australijos Lidija Pocie nė.
už širdingą rūpinimąsi mumis, — pasakė Juozas Kazlas iš JAV. — Turė jome progą pamatyti vi są Lietuvą, susitikti daug tautiečių, (spūdžių labai daug prisirinko, matyti, tik namo sugrįžę, geriau siai suprasime, kokią brangią dovaną mums da vėte. Neužmirštamos šešios vasaros savaitės — bend ravimo, pažinimo, vilties kad dar ne kartą susitik sime su savo tautiečiais gyvenančiais užsienyje, kad kitąmet galėsime pa rodyti dar gražesnį gim tąjį kraštą.
SPORTAS
UNIVERSITETO KETURISIMTMECIUI SKIRTI KONKURSAI 1979 m. Vilniaus universitetas minės 400-ąsias įkūrimo metines. Ta proga vyks iškilmės, daugybė kitų reng'nių: teatralizuotos studentų šventės, koncertai, sporto varžy bos ir kt. Vyks jubiliejui skirti konkursai. Primename du anks čiau skelbtus. Iki 1977 m. spalio 31 d. vyksta studentų dainos konkur sas. Kūryba —■ individuali ir kolektyvine, atlikimo forma — įvairi. Reikia pristatyti Universiteto kultūros klubui dainų tekstus, gaidas ar magnetofoninius įrašus. Konkurse-koncerte, kuris rengiamas 1977 m. lapkričio mėnesį, žiūrovai atrinks tris geriausias dainas ir atlikėją. Premijos laukia ir respublikos studentų literatūrinio kon kurso nugalėtojų. Šiam konkursui gali būti pateikiami (iki 1978 m. spalio mėn., Lietuvių literatūos katedrai) visų žanrų kūriniai, tarp jų — ir meninė publicistika. Įsidėmėkime —■ šie konkursai skiriami Universiteto 400čiui, taigi ir kūriniais reikia stengtis atskleisti mūsų aukš tosios mokyklos istoriją ir šiandieną, studentų darbus ir siekius.
Iki šių metų pabaigos fakultetuose vyks meno saviveik los kolektyvų apžiūros. Dekanatai, visuomeninės organiza cijos, kultūros klubai raginami sustiprinti saviveiklininkų auklėjamąjį darbą, paįvairinti žanrus, sudaryti visas są lygas studentams dalyvauti apžiūrose bei šventėse. Fakultetuose kursų meno saviveiklos apžiūros rengia mos pagal paties fakulteto patvirtintus nuostatus. Fakulte tų apžiūrų nugalėtojai dalyvaus 1978 m. vasario—balan džio mėn. vyksiančioje Universiteto meno saviveiklos ap žiūroje. Paraiškos pateikiamos Universiteto kultūros klu bui. Fakulteto pasirodymo forma — visų žanrų kolektyvų (solistai, vokaliniai ansambliai, skaitovai, meninės agitbtigados, dramos kolektyvai ir kt.) jungtinis vienos dalies vientisas koncertas (ne ilgesnis kaip 40 min.) Pasirinktam repertuarui keliami nemaži reikalavimai: programa turi būti aktuali, pilietiška, kuo įvairesnė ir masiškesnė. Bus vertinama ir fakulteto meno saviveiklos šefuojamoji ir koncertinė veikla. Geriausios fakultetų programos bus ro domos baigiamuosiuose studentų meno dekados koncertuo se. Fakultetui, užėmusiam I-ą vietą, skiriamas ^Universiteto jubiliejinis prizas. Fakultetai, kuriems bus skirtos II ir III vietos, apdovanojami jubiliejinėmis gairelėmis ir jubilieji niais diplomais. Už meno saviveiklos ugdymą ir fakultetų koncerrinę veiklą, meninį saviveiklos lygį ir masiškumą geriausi fa kultetų meno saviveiklos organizatoriai ir aktyvistai bus apdovanoti Universiteto jubiliejine gairele.
u
r
t
-
'-
i,
VISI Į UNIVERSITETO
TURISTŲ SĄSKRYDĮ Šeštadienį, rugsėjo 17 d. prie vieno iš ilgiausių Lietuvos ežero Aiseto, La banoro girioje, ant kalve
KAINA 2 KAP.
I
lės, po senoliais ąžuolais įsižiebs Universiteto tu ristų XIX sąskrydžio au kuras. Mėgstančių keliauti fuksų čia laukia įvairūs netikėtumai: žilabarzdis girių karalius, naktinis
RESPUBLIKLNE STUDENTŲ VIKTORINA
..AR ŽINAI VILNIAUS UNIVERSITETO PRAEITĮ IR DABARTĮ?“ LLKJS CK sekretoriatas ir Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos ko legija nutarė surengti 1977— 1978 m. respublikinę studen tų viktoriną „Ar žinai Vil niaus universiteto praeitį ir dabartį". Jos tikslas — išaiš kinti ir įvertinti akademinio jaunimo žinias apie univer sitetų atsiradimą Europoje, pirmuosius studentus, kilusius iš Lietuvos, Vilniaus univer siteto — seniausios aukšto sios mokyklos TSRS teritori joje — įkūrimą ir nueitą ke lią, šiandieninį jo gyvenimą, dėstytojų ir studentų veiklą, buitį ir poilsį, ryšius su kito mis respublikos, šalies ir už sienio aukštosiomis mokyklo mis ir pasauliniais mokslo centrais, apie Universiteto įnašą į respublikos ir visos šalies liaudies ūkį, kultūrą. Viktorina vyks trims turais. Pirmajame ture (iki 1977 m. lapkričio 1 d.) išaiškina ma stipriausia aKademinės grupės komanda fakultete. Kontrolinius klausimus (jų 30) burtų tvarka parenka žiuri. Komandoje — 10 stu dentų. Antrajame ture (iki 1978 m. kovo 15 d.) išaiškinama stipriausia fakultetų komanda aukštojoje mokykloje. Trečiajame ture varžysis aukštųjų mokyklų komandos (po 10 studentų). Burtų tvar ka parenkama 15 kontrolinių klausimų. Rezultatai išaiški nami iki 1978 m. balandžio 15 d. Sprendžiamasis konkur sas vyks Universiteto Aktų salėje. Nugalėtojams skiriamos I, II, III vietos. Atsižvelgiama j atsakymų išsamumą, glaus tumą, studentišką sąmojį. Gavusi kontrolinį klausimą, komanda turi teisę tartis dvi minutes. Už uždelstą minutę atimamas vienas balas, už sutaupytą — pridedamas ba las. Šiandien pateikiame vikto rinos klausimus ir tuo pačiu raginame drąsiai stoti į ko vą. Informaciją apie I—II tu rus teikia Istorijos fakulteto dekanas doc. V. Leščius (telef. 2-27-72) . ir komjaunimo komiteto sekretorius H. Ra monas (telef. 2-79-27). Štai tie klausimai:
kliūčių ruožas, skaidrės iš kelionių po Kaukazą, Altajų, Uralą, turistinė arbata, linksmi žaidimai aplink laužą. 18 d. ryte savo jėgas kliūčių ruože išbandys fakultetų komandos
LAIKRAŠTIS EINA REDAKCIJOS ADRESAS: NUO 1950 METŲ
1. Ką reiškia ir iŠ kur kilo sąvokos „akademija“, „uni versitetas“? 2. Kur ir kada Įsikūrė pirmieji universitetai? 3. Kokiuose universitetuose sėmėsi mokslo pirmieli stu dentai, kilę iš Lietuvos? 4. Kur ir kada Įsikūrė pirmieji universitetai dabartinė je TSRS teritorijoje? 5. Kada ir kas jkūrė universitetą Vilniuje? 6. Ką žinai apie senojo Vilniaus universiteto biblioteką? 7. Kas buvo pirmasis Vilniaus universiteto rektorius? 8. Kokie fakultetai buvo senajame 1579 — 1832 m Vil niaus universitete? 9. Ką žinai apie Academia et universitas Vilnensis? 10. Ką žinai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąją mokyklą? 11. Ką žinai apie Vilniaus Imperatoriškąjį universitetą? 12. Kokią reikšmę senasis Vilniaus universitetas turėjo lietuviu kultūrai? 13. Kada ir kieno buvo išleista pirmoji lietuviSka kny ga — (metai, autorius, pavadinimas, spaustuvė)? 14. Kokius žinai Vilniaus universiteto (1579 — 1803) mokslininkus? 15. Ką žinai apie Vilniaus universiteto observatoriją’ 16. Ką žinai apie Vilniaus universiteto botanikos sodą? 17. Ką žinai apie senojo Vilniaus universiteto pastatus ir kiemus? 18. Kodėl smuko mokslas Vilniaus universitete XVIII amžiuje? 19. Kokie žymūs mokslininkai dėstė Vilniaus universi tete XIX a. pradžioje? 20. Kokie būsimieji lietuvių mokslininkai Ir rašytojai mokėsi Vilniaus universitete XIX a. pradžioje? 21. Kokios legalios ir nelegalios studentų draugijos vei kė Vilniaus universitete dekabristų sukilimo išvakarėse? 22. Ką žinai apie Vilniaus Imperatoriškojo universiteto studentų dalyvavimą 1830 — 1831 m. sukilime? 23. Kokios aukštosios mokyklos veikė Lietuvoje, carui uždarius universitetą? 24. Kokiuose universitetuose Lietuvos jaunimas sėmėsi mokslo XIX a. antroje pusėje — XX a. pradžioje? 25. Kada, kas ir kur paskelbė dekretą apie Vilniaus Darbo universiteto atkūrimą ir koks jo turinys? 26. Ką žinai apie revoliucinį judėjimą Stepono Batoro universitete? 27. Kada ir kieno pastangomis buvo įkurtas Kauno uni versitetas? 28. Ką žinai apie revoliucinį judėjimą Kauno universi tete? 29. Kiek ir kokių absolventų išleido Kauno universite tas Lietuvoje buržuazijos valdymo metais? 30. Kada pradėjo veikti tarybinis Vilniaus universite tas? 31. Kada ir kodėl hitleriniai okupantai uždarė ir nu siaubė Vilniaus universitetą? 32. Kokiomis sąlygomis pradėjo veikti Vilniaus univer sitetas. Tarybinei armijai išvadavus Vilnių? 33. Kokią paramą broliškos respublikos teikė atkuria mam Vilniaus universitetui? 34. Kas buvo pirmieji Vilniaus universiteto rektoriai po kario metais? 35. Kokius žinai Vilniaus universitete pokario metais dirbusius žymius lietuvių mokslininkus? 36. Kokie fakultetai velkė Vilniaus universitete pokario metais, kiek juose mokėsi studentų? 37. Kokios aukštosios mokyklos šiuo metu veikia res publikoje? 38. Kokiose gatvėse išsidėstę Vilniaus universiteto au ditorijų korpusai? 39. Kokius žinai Vilniaus universiteto fakultetus? 40. Kokias specialybes galima įsigyti Vilniaus universi tete? 41. Kiek studentų yra šiuo metu Vilniaus universitete: dieniniame, neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuje? 42. Kiek absolventų išleido tarybinis Vilniaus universi tetas iki šių dienų? 43. Kokie žymūs respublikos mokslininkai, rašytojai, tarybiniai partiniai bei visuomenės veikėjai mokėsi tary biniame Vilniaus universitete? 44. Ką žinai apie dabartinę Vilniaus universiteto kom jaunimo organizaciją? 45. Klek tomų yra šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekole? 46. Su kokiais pasauliniais mokslo centrais palaiko ry šius Vilniaus universitetas ir |o biblioteka? 47. Kokius žinai nusipelniusius Vilniaus universiteto meno saviveiklos kolektyvus7 48. Kur dirbo pastaraisiais metais Vilniaus universiteto studentų SB. Ir kokia vietą jie užima tarp respublikos aukštųių mokyklų SSB? 49. Kada Vilniaus universitetui buvo suteiktis V Kap suko vardas? 50. Kada ir kokius vyriausybinius apdovanojimus vra gavės Vilniaus universitetas? 51. Ką žinai apie Vilniaus universiteto savaitrašti? 52. Ką žinai apie Vilniaus universiteto SMD? 53. Ką gali pasakyti apie Vilniaus universiteto sporti ninkus? 54. Ką žinai apie universiteto studentų tradicijas? 55. Kokius žinai šiuo metu Vilniaus universitete dir bančius žymius įvairių sričių mokslininkus? 56. Kokiose mokslo srityse Vilniaus universitetas yra pasiekęs didžiausių laimėjimų? 57. Kokius žinai lietuvių tarybinius rašytojus — Vil niaus universiteto auklėtinius? 58. Ką žinai apie Vilniaus universiteto 400-Jų metinių jub'lieiinius renginius? 59. Kokius žinai lietuviu rašytojų, dailininkų, kompozi torių kūrinius, skirtus Vilniaus universitetui? 60. Ką žinai apie Vilniaus universiteto augimo perspek tyvas?
trauksime virvę, žaisime turistų pamėgtus žaidi mus: tumbi-jumbj, dramb lį, strapaliosime kojū kais, išsiaiškinsime, kas geriausiai moka įsikurti miške nedarydamas žalos gamtai. Visus, kurie no
ri keliauti, kviečiame! Vyksime 17 d. 17 vai 17 min. traukiniu Vilnius —Utena iki Saldutiškio Toliau pagal markiruotę.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25804, katvtrtadleaUata spaustuvėje 25343
UTK valdyba
Sekmadienį Vingio par kas tapo sportininkų, fizi nės kultūros gerbėjų šventės vieta. Čia vyko miesto rudens krosas, sveikatos ir sporto olim piados „Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinės Maskvos" kontrolinės var žybos. Jose dalyvavo ir tūkstančiai Universiteto studentų. P. SKUTULO nuotraukose matome šven tės fragmentus.
PASALINTI NEPAŽANGCS STUDENTAI Iš Matematikos ir me chanikos fakulteto I k. Z. Gervaitė, T. Krutlkova, IV k. — A. Ziburis, iš Filologijos fakulteto I k. — L. Nlkitenkova, Iš Prekybos fakulteto 1 k. -- J. Tamulevičius, iš Medicinos fakulteto I k. — V. Audenis, iš Teisės fakulteto III k. -- Z. Kukukaitė, iš Ekonominės kiberne tikos ir finansų fakulteto I k. — R. Čiurlionis, E. Stankus, II k. — G. Tolytė.
Laikraštį užsakinėja grupių proforgai. Kaina iki mokslo metų pabaigos — 80 kap.
Dėmesio! J studentų profsąjungos komiteto posėdį, kuris vyks rugsėjo 19 d. Rektorato po sėdžių salėje (pradžia 19 vai.), kviečiami komiteto na riai ir kandidatai, fakultetų profbiurų ir bendrabučių ta rybų pirmininkai. Rugsėjo 19 d. 16 vai. Saulėtekio ai. jungiamojo korpuso I auditorijoje prasidės Universiteto sa viveiklinių kino filmų, ki no fragmentų, dlafllmų bei diapozltyvų serijų ap žiūra. Prašome atrinktų priemonių sąrašus kartu su fiimografinėmis korte lėmis siųsti Į VU moky mo skyrių.
LKP CK leadyUoa spaustuvė
I
Tiražas 2000 egz. Užs. Nr. 2629
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
LV 12932