BpndroV 8k«<ys»* yrŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
0L°.
o o
TUOENTAŠ
Argi tai netrukdo?
Proforgo pareigos
(Iš delegato drg. PETKEVIČIAUS pasisakymo)
(Iš komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojo drg. DAMIDAVICIAUs pasisakymo) Profsąjunginė organizacija jo proforgai. Tai rodo, kad bu ■ungia savo eilėse beveik visus vęs profkomitetas jų neįtraukė universiteto studentus. Visa į darbą, o Jie irgi liko pasyvūs eilė proforgų yra aktyvūs ko votojai su drausmės laužyto stebėtojai. Daugiau iniciatyvos jais, pažįsta savo grupės stu iš apačios. Nereikia laukti dentus, rūpinasi jų buitimi. konferencijos ar susirinkimo. Tačiau profsąjungos darbas Kiekvieną dieną jūs galite už universitete pasidarė vienpu siškas. Grupės proforgas -be eiti į profkomitetą su pasiūly nario mokesčio rinkimo dar mais bei pageidavimais. Pranešime pažymėta, kad nuneša į profbiurą pareiškl mus butpiniglams ar pašalpoms proforgų pasitarime iš 155 gauti. Štai tuo ir baigiasi pas dalyvavo 50. O ką padarė mus proforgo darbas. profkomitetas, profbiural, pa IProforgai visai nusišalino galiau grupės profsąjungos na nuo studentų mokymosi, nuo riai, kad nubaustų drausmės jų dalyvavimo moksliniuose laužytojus? Nieko. Kontrolės būreliuose. Kiekvienais metais nebuvimas ir veda prie dar di konferencijoje kalbama apie desnio proforgų abejingumo ryšį tarp komjaunimo ir prof komiteto nurodymams. Dėl to sąjungos. Reikalai negerėja, buvo žlugdomi fakultetuose va Profsąjunga nerodo jokio ak karai, neplatinama spauda, ne tyvumo darbe. Jeigu komjau įvykdomi visuomeniniai Įpa nimas susidomi vienu ar kitu reigojimai. Žinoma, visa tai studentų gyvenimo klausimu, vienas profkomitetas įvykdyti tai profsąjunga tik aklai tam negali, reikia kad Jį paremtų pritaria. Bet to permaža. Kur masės — patys profsąjungos gi profsąjungos aktyvas? nariai, proforgai.
Kiekvienas žmogus arba ir visa organizacija prieš prade dant dirbti visuomet turi pla ną. Planus turėjo ir studentų kultūros klubas. Deja, jų lai kytis jis negalėjo. Mano nuo ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, mone, tuo vien kultūros klubą REKTČRATO, KOMJAUNIMO IK PKur'ESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS kaltinti negalima. Ritmingam saviveiklos darbui darė žalą dažnai neapgalvoti universiteto Nr. 27 (2087 I 1955 m. lapkričio mėn. 17 d., ketvirtadienis. I Kaina 20 kap. [vadovaujančių asmenų pažadai: reikia kokiai nors organizaci jai koncerto — prašau. Kon certui nepasiruošę kolektyvai būna priversti kartoti, seną, visiems atsibodusį repertuarą. Mūsų saviveikla apsiriboja Tarptautinės reakcijos fašistus, įvykdžiusius studento-demokrato Jo sukurstytas ir fašistinių no Opetalo nužudymą. Okupantai žvėriškai choru, tautin'ais šokiais. Kur valstybių Įžiebtas antra susidoroto su studentų demonstracija. Lap gi visos kitos saviveiklos for sis pasaulinis karas išju kričio 17 dieną jos vadovai buvo suimti ir mos: jumoristinės dainos, felje dino plačiau, viso pasau sušaudyti. Daugiau kaip du tūkstanCiai Kar- tonai, meninis skaitymas ir į.t. lio jaunimo mases. De lovo universiteto studentų buvo sumušti ir Didelė kliūtis studentų kul mokratinis pasaulio jau išsiųsti į mirties stovyklas. Vienas seniausių tūros klubo darbui yra patalpų nimas, nežiūrint sociali Europoje* Karlovo universitetas buvo užda neturėjimas. galvoju, kad nės padėties, politinių ir rytas. Lapkričio septynioliktoji, kada buvo kultūros klubąAšsudaro ne vien religinių pažiūrų, nežiū pralietas Prahos studentų kraujas, paskelbta pirmininkas Ir nariai, bet erd rint rasinės ir tautinės priklausomybės, susi- Tarptautine studentų diena, tapusia tradicine vios patalpos, kur studentai ■ungė į vieningą frontą kovai prieš fašizmą. viso pasaulio pažangiosios studentijos švente galėtų paskaityti laikraščius, Į Svarbi vieta antifašistiniame pasaulinio Metai iš metų auga jes gretos. I 1953 m. žurnalus, pažaisti šaškėmis, •aunimo sąjūdyje priklauso mūsų šauniesiems pabaigą Tarptautinės studentų sąningos gre šachmatais, fakultetų saviveik ■arybiniams iaunuoliams ir merginoms, mūsų tose prlskaitoma iki 6 mil. narių 72-se pasau la turėtų nuolatinę vietą repe jaunajai inteligentijos kartai. lio šalyse. ticijoms. Be to iki šiolei ne| Bendroje laisvę mylinčių tautų kovoje Tarybų Sąjungos studentai laikomi jos na radijofikuota Aktų salė. fcrieš fašizmą priešakinis pasaulio jaunimas riais pat įsteigimo ir aktyviai dalyvauja Tikimės, kad naujai išrinktas Stengėsi suvienyti savo jėgas. 1941 m. rūgšč visamenuoTarptautinės studentų sąjungos dar Studentų kultūros klubas pa io mėn. Maskvoje organizuotas I visasąjungi- be. Tarybinius studentus sąjungoje atstovaują judins lig šiol nejudintus klau liis antifašistinis tarybinio jaunimo mitingas Antifašistinis tarybinio jaunimo komitetas; simus. tiriėmė kreipimąsi, kuriuo kvietė viso pasau per jį palaikomi ryšiai su įvairių pasaulio ša lio jaunimą Išplėsti vieningą antifašistinį lių jaunimu. Irontą. Kaip atsakymas i šį kvietimą. LondoTarptautinės studentų savaitės išvakarėse Nepajudinama ūkio dalis le 1942 m. lapkričio mėn. Įvyksta Tarptautinė laimimo konferencija. Joje buvo sukurta Pa Antifašistinis tarybinio jaunimo komitetas į (Iš delegatės laidinė jaunimo taryba, suvaidinusi svarbią mūsų universitetą persiuntė du Indifos Res drg. AMBRAZIEJUTĖS lolę I Pasaulinės jaunimo konferencijos pa publikos studentų laiškus. Visas universiteto pasisakymo) dengime. Londone 1945 m. spalio-lapkričio kolektyvas šią žinią sutiko didžiuliu susidomė mėnesiais Įvykusi pirmoji konferencija ir įtei jimu. Reikia manyti, kad šie laiškai bus nuo Labai džiugu girdėti, kad sino šią milžinišką jėgą, kuri nuo šiol vadina širdžios mūsų universiteto ir Indijos studentų mūsų bendrabučiai užėmė tredraugystės pradžia. ma Pasauline demokratinio jaunimo federaci’ą vietą Tarybų Sąjungoje. Naujais laimėllmais mokslo ir kultūros sri čią Ha. gražu mūsų bend T Dabar PDJF išvysto aktyvią veiklą, veda tyse sutinka Tarptautinę studentų dieną mūsų Tačiau toli nėra viskas idealu. ■atkaklią kovą su nedarbu kapitalistinėse ša- šalies aukštosios mokyklos. Komunistų Parti rabučiuose neremontuoByse, sunkia našta užgulusiu jaunimo mases jos CK liepos Plenumas iškėlė didžiai svarbų Bendrabučiuose jamas Inventorius, trūksta jpo antrofo pasaulinio karo. Visą pasaulį ap uždavinį mokslinio tyrimo įstaigų darbuoto elektros lempučių ir kt. Ūkio jams. Didžiausio šalyje Maskvos M. V. Lomo dalis neprižiūri skrieja demokratinio jaunimo kovos himnas: vykdomų re nosovo vardo universiteto laboratorijose nau ,.Mes plačiajam pasauly monto darbų. Remontas užtęjai taikoma moksliniam-tiriamajam darbui di Įvairiausių tautybių vaikai, delio dažnumo kino-foto kamera, neseniai su slamas, o paskui pradedama Išsklaidysim apgaulę šturmuoti. Ir išeina viena pu konstruota tėvyniniame optikos institute. Ir už taiką kovosim tvirtai. . .“ durų dažyta, o kita — ne, Giliai prasmingus ir valia sklidinus; žoKasdien tvirtėja mokslinio bendradarbiavi sė langai neužsidaro, durys džius iš tarybinių jaunuolių lūpų perima negi mo ryšiai tarp aukštųjų mokyklų šalies vidu girgžda. ras Polis Robsonas: je. Dniepropetrovsko valstybinio universiteto Kartą ant visados reikia iš ..Jėgos, piktosios rausia ir Liepojos pedagoginio instituto SMD pasi Taikai kana giliausia. — keitė studentų mokslinio darbo organizavimo spręsti klausimą su invento - Būkim vieningi, stokim garbingai patirtimi, supažindino vieni kitus su geriau riaus trūkumu ir nesiskaitymu Ginti taikos, draugai!. siais savo studentų darbais. Šią draugystę su bendrabučių tarybomis uni Pasaulinė demokratinio jaunimo federacija numatoma išplėsti draugiškais mokyklų spor- versiteto ūkio dalyje. nuėjo ilgą, sunkų ir šlovingą kelią. Vargiai tjr.ir.Vn susiHkima’s ir kūrybiniu meno savi dabar surasime jaunuolį ar merginą, kuris ne veiklos bendradarbiavimu. žinotų apie PDJF organizuojamus pasaulinius Šalies aukštųjų mokyklų studentai telkia jaunimo ir studentų festivalius už talką ir konkrečią paramą liaudies ūkiui. Daug dėme draugystę, tapusius puikia tradicija. skiriama nuolatiniam kolūkinio kaimu Šiemet Įvykusiame V Pasauliniame jauni sio Praėjusį sekmadienį univer gerbūviui kelti. Techn kinių aukštųjų mokyklų mo Ir studentų festivalyje Varšuvoje dalyvavo studentai siteto Aktų salėje įvyko uni plačiai dalyvauja kolūkinių HES ir daugiau kain 30 tūkstančių jaunuolių ir mer net didžiosiose šalies statybose. Taip, pav. versiteto studentų profsąjun ginu iš 114 šalių. Kaip ir iš praėjusių ketu Žemės ūkio akademijos studentą’ gos ataskaitinė-rLnkimlnė kon rių, šio festivalio delegatai po Įvairiausius že Lietuvos vasaros atostogų metu atliko nemažą darbe ferencija. mės rutulio kampelius paskleidė taikos ir Ataskaitinius praneš'mus Šešupės HES įrengime, Kauno Politechnikom draugystės idėjas. Penktojo festivalio dienas apie profkomiteto ir SKK dar instituto Hidrotechnikos fak. studentai ir dės nuskaidrino Ženevos pasitarimo dvasia, talkos tytojai atliks hidraulinius tyrimus Kauno bą už 1954—55 m. m. pada vil’imi palietusi senų ir jaunų širdis. rė universiteto profkom teto Praha. 1946 m. rugplūtis. Pasaulio studen HES statyboje. pirmininkas Paulionis ir Kul Mūsų universitetas šią datą pažymį ryžtin tūros klubo pirmininkas Bary tų jaunimas organizuoja savo gretas kovai už taiką, demokratiją, nacionalinę tautų nepri gu politinio-auklėjamojo ir mokomoto darbo sas. kėlimu, siekimu duoti šaliai kultūringų ir klausomybę, už švietimo demokratizavimą. Universiteto profesinė sąjun Pasaulinio studentų kongreso nutarimu Pa aukštai kvalifikuotų specialistų. ga pagrindiniu savo uždaviniu Nepaliaujama TSRS ir visų taiką mylinčių laikė saulio demokratinio jaunimo federacijoje Įku padėti universiteto parti tautų kova už tarptautinio įtempimo sumaži nei riama Tarptautinė studentų sąjunga. organizac’jal ir rektoratu! Tarptautinės studentų dienos istorija susi nimą Įgalins dar plačiau išvystyti kultūrinį auklėti studentus tarybinio jusi su 1939 metų kruvinais Įvykiais Čeko bendradarbiavimą tarp pasaulio tautų, Įgalins patriotizmo ir tautų draugys mokslo ir technikos laimėlimus skirti ne nai slovakijoje. Karlovo universiteto studentai tės, sąmoningos drausmės, kinimui, o taikiam, kūrybiniam darbui. Prahoje suruošė protesto demonstraciją prieš atsakingumo už žinių įsisavini mą dvasia, ruošti aukštos kva lifikacijos specialistus, įtrauk UNIVERSITETAS NAUJOJE ti studentus į visuomeninį gy venimą. H. FASTO KNYGOJE Jaunuolius ir merginas, at miškiai. Visur, kur tik užsi Nurodęs pasiektus laimėji Šiemet žinomas JAV pažan važiavusius mokytis Į Maskvos mezga kalba, vertėjai nereika mus profsąjungos akademinia universitetą Iš užsienio, nere- lingi. Visi kalba viena kalba gus rašytojas Hovardas Fastas me darbe, pranešėjas atkreipė 'al sutinki drauge paskaitose, — draugystės kalba. išleido naują romaną „Salias delegatų dėmesį į dar vis pa Vakaras prasidėjo Jaunuo Timbermenas”, ’aboratorijose, turistiniuose žy susilaukusį sitaikančius stambius trūku giuose, žaidžiant stalo teniso lių pasisakymais. Kiekvienas mus šioje srityje. Nemažas į arti ją.Laiškuose į tėvynę- jau išeidamas į tribūną perduoda didelio skaitytojų dėmesio. skaičius universiteto studentų karštus sveikinimus Maskvos nuoliai, tapę M VU studentais, Pagrindinis naujojo romano iš metų per egzaminus rašo, kad jie rado daugiatūks universiteto studentams ir as personažas — v'eno Iš JAV metai gauna blogus pažymius. Fizi tantiniame sostinės universite pirantams savo šalių jaunuo universitetų profesorius Salias kos-matematikos fak. buvusio to kolektyve antruosius namus. lių ir merginų vardu. Salėje Tlmbermenas, paprastas, tie II kurso fizikos spec. gru Apie visa tai ir papasakojo atydžlal klausosi pasakojimų sus ir atviras žmogus. Steng pės studentai pavasario IIsesijo Jaunimas, atvažiavęs į Maskvą apie pasaulio jaunimo kovą už damasis visur surast! teisybę, je gavo 12 nepatenkinamų pa mokytis Iš liaudies demokrati talką ir laimę. su išvadomis, myli žymių. Proforgo Svartės vis'.šDainose, eilėraščiuose ir šo Jis neskuba jos šalių, Prancūzijos, Indijos, šalį, didžiuojasi jos pra kai nejaudino masiškas stu Italijos, Islandijos internac’o- kiuose, kuriuos atsinešė su sa savo eitimi. Profesorius rašo origi dentų nepažangumas. Šiais nallnlame vakare, kuris Įvyko vim studentai, skambėjo viso nalų veikalą apie Marką Tve mokslo meta's grupėje vėl pra pasaulio jaunimo draugystės naujojo universiteto pastato tema. Nuskambėjo dainos apie ną, kuriame nori Išaiškinti, sidėjo milžiniškas paskaitų Aktų salėje. kodėl žymusis rašytojas, Jo žo ... Tą vakarą fojė ir salėje Ernstą Te įmaną ir apie statybą džiais, „paskutinysis, tikėjęs praleidinėjimas: stud. Fegelgalima buvo išgirsti „Labas šalyje vokiečių studentų choro amerikiečių civilizacija”, tuo manas praleido 87 vai., stud. Ubeika — 70, Ufimcevas — vakaras" daugeliu kalbų. Italai, pasirodyme. Puikiai dainavo pat laiku ją kritikavo. 68 vai. Panašiai žiūrinčių į vietnamiečiai ir prancūzai, ko korėjiečių choras. Didelį susi Naujoj! knyga, nlač’al r/aro- j mokymąsi yra ir Istorijos-filo rėjiečiai ir albanai, islandai ir domėjimą iššaukė rumunų šo dantį dabartinį aukštosios mo logijos bei kituose fakultetuo bulgarai — daugelio tautybių kių ansamblio kolektyvas. Dar ilgai po Aktų salės kyklos gyvenimą, m.elai bus se. atstovai — MVU studentai at Toliau pranešėjas nur.odė ėjo Į savo vakarą. Iki pradžios skliautais skambėjo dainos ir skaitoma viso pasaulio studen tuos trūkumus, kurie dar ga liko keletas minučių. Tuo metu šokiai įvairiomis pasaulio tautų tų. na žymūs universiteto- politmaB. Ogonkovas galima buvo pakalbėti su pa kalbomis. Iš žurnalo „Pasaulinės slnlo darbo bare. Profsąjungi Iš laikraščio „Maskvos žįstamais, pasidalinti naujieno studentų naujienos” nis aktyvas turi būti auklėja universitetas" mis, papasakoti, ką rašo na
TARPTAUTINE
STUDENTŲ
DIENA
Studentai turi būti mandagūs ir kultūringi (Iš Istorijos-filologijos fak. Dartinės organizacijos sekretoriaus drg. ZAKSO pasisakymo) Mūsų universitetas vienas Kada reikia apgyvendinti sve seniausių Tarybų Sąjungoj. Tą čius — nenoriai juos priima, gerai žino studentai. Bet nie kieme pamatę ekskursiją, daž kas nenuginčys to fakto, kad nai dar repliką pasiunčia. Ko jie negerbia nei senelio univer kį gi įspūdį gali palikti toks siteto, nei teisės vadintis to studentų kolektyvas? universiteto studentais. Aš ir Visa eilė studentų nesupran gi mokiausi universitete, ta ta ką reiškia kritika ir panau čiau mūsų la’kals buvo la doja ją kaip vadovaujančių biau gerbiamas ir univer žmonių, o taip pat ir draugų sitetas ir dėstytojai, stu diskreditavimui, patyčioms. De dentai juos sutikę sveikinda ja, nei proforgai, nei profbiuvosi. Jeigu yra egzaminas arba rai nesiėmė jokių priemonių įskaita, tai artėjant sesijai mer sudrausti nemandagiems, gru ginos sutikę dėstytoją nusišyp biems studentams. Jeigu už neso, o berniukai ir to nepadaro. simokymą, paskaitų praleidi Studentai nuolat sako, kad dės nėjimą, girtuokliavimą dar tytojai neįdomiai skaito. Su svarstomi studentai, tai blaivus tinku. Bet kaip galima skaity gali įžeidinėti, stumdytis, elg ti įdomiai, jeigu studentai per tis kaip patinka. — nieks nie paskaitas skaito knygas, ateina ko nesakys. Laikas susidomėti vien tam, kad mažiau valandų tuo klausimu ne tik profkomibūtų praleista. Juk gali vienas tetul, bet ir grupėms, kurios k’tas dėstytojas skaityti neįdo geriausiai pažįsta savo draugus miai, o studentų, kurie neger ir kurios lengviausiai gali su bia nei dėstytojo, nei savęs, nei sitvarkyti su neklaužadomis. kitų draugų, kurie norėtų Konferencijos metu nemaža klausytis, rasime kiekvienoje buvo kalbama apie šokių būti grupėje. numą universitete. Aš palai Į mūsų universitetą atva kau draugų nuomones, nes šožiuoja nemaža svečių Iš kitų k'ai nuo seno yra tapę neatski aukštųjų mokyklų, ekskursijų. riama studentų buitinio gyveni O kaip studentai juos sutinka? mo dalimi.
KAS DAR NENUVEIKTA
Draugystės vakaras
mas konkrečiame dirbę, tie sioginiame bendravime su žmonėmis. Ateityje, norint iš pagrindų pagerinti polltmaslnį darbą studentijos tarpe, reikalinga daugiau dėmes'o paskirti prof sąjunginėms grupėms, mokyti ir kontroliuoti proforgus, ieš koti naujų įdomesnių politmasinio darbo formų. Iš universiteto partinio biu ro profsąjunginiam darbui va dovavo drg. Gorbunovas. Pra nešėjas pažymėjo, kad partin's biuras ateityje turi sute'kti daugiau kolektyvaus ir konkre tesnio vadovavimo bei pagal bos. Prieš fakultetinius saviveik los kolektyvus dabar stovi at sakingas uždavinys — tinka mas pasiruošimas visasąjungi nei darbininkų ir tarnautojų profesinių sąjungų saviveiklos apžiūrai. Norint jai gerai pa siruošti, reikia drąsiai kelti naujas menines pajėgas, s’ekti tarpusavio bendradarbiavi mo. Reikia sustiprinti studen tų kultūros klubo vadovavimą ir kontrolę fakultetų kultmaslniams sektoriams. Po ataskaitin’ų pranešimų išsivysčiusioje diskusijoje pa sisakė apie 20 delegatų. Delegatas Nagelė kritikavo profkomitetą už neteisingai panaudojamas lėšas, už mažą domėjimąsi SMD darbu. Apie visuomenln’o darbo ir mokymosi santykį kalbėjo de legatas Trakymas. Jis nurodė, kad profkomitetas turėjo skirti didesnę reikšmę studentų savarank ško darbo klaus’mams ir iki minimumo sumažinti su sirinkimų bei posėdžių skaičių. Kalbėjęs prorektorius doc. Mitropolskis nurodė, kad prof sąjungos aktyvistai turi maty ti žmones ne tik auditorijose, bet ir kasdieninėje buityje,
privalo geriau pažinti studen tų poreikius. Diskusijose, be to, pasisakė Respublikinio kultūros dar buotojų profsąjungos kom’teto plrm'nlnkas drg. Markovas, delegatai Vidzinskaitė, Keinys ir kiti. Profkomiteto ir Studentų kultūros klubo darbą ataskai tiniu laikotarpiu konferencija įvertino patenkinamai.
☆
Pirmame posėdyje naujai iš rinkto studentų profsąjungos kom’teto nariai pareigomis pa siskirstė sekančiai: Jakaitis (Istorijos-filologijos fak. III k.) — pirmininkas; Medekšaitė (Istorijos-filolo gijos fak. IV k.) — pirminin ko pavaduotojas organizaci niam darbui; Ožiūnas (Medicinos fak. III k.) — atsakingas už polltma slnį darbą; Pranaitytė (Istorijos-filolo gijos fak. II k.) — atsakinga už organizacinį darbą; Prialgauskaitė (Gamtos fak. IV k.)i — atsakinga už moky mąsi: Vilys (Ekonomikos fak. III k.) — atsakingas už bendrabu čius; Jakučionytė (Chemijos fak. II k.) — atsakinga už spaudą; Dimavičius (Teisės fak^ III k.) — atsakingas už šefavimo darbą; Varkalytė (Ekonomikos fak. III k.) — atsakinga už darbą su visuomeniniais kontrolie riais; Poškus (Fizikos-matematikos fak. III k.) — kultūros klubo pirmininkas; Sakalauskas (Fizikos-mate matikos fak. IV k.) — savišal pos kasos pirmininkas; Smelstorius (Istorijos-filolo gijos fak. IV k.) — profkomi teto buhalteris.
J798.
J855^
gražina (Ištrauka iš poemos) Lietuvių gretos išneria iš girios, Mėnuliui šviečiant pastebi ant kalno Vėliavas, ietis ir šarvuotus vyrus, Šalmai sužvilga, — viskas kaip ant delno. Kariai sukimba, šūviai tuoj pabyra, Tvirtai kryžiuotis laikosi ant balno.
Faktai ir skaičiai 1940—1955 metais Lietuvos TSR buvo išleistos 4 A. Mickevičiaus knygos lietuvių kalba ir 5 knygos lenkų kalba bendru 42500 egzempliorių tiražu. Tuo pat laiku respublikos periodinėje spaudoje buvo lšspaudlnti 8 A. Mickevičiaus kūrinių vertimai lietuviškai ir 5 kūrinių ištraukos lenkiškai. Didelis dėmesys skiriamas A. Mickevičiaus gyve nimui Ir kūrybai išnagrinėti. Vien pokariniais metais Lietuvos TSR periodikoje pasirodė 32 straipsniai, skirti A. Mickevičiui ir išleista viena knyga.
Taip palei Nerį aukštos medžių gretos Įrudenėjus mėnesienoj tviska, Kai medžiai būna jau lapus numetę, Rasa gi, perlais padabinus mišką, Stingsta į ledą. Reginys tai retas. Pakeleivingam rodosi iš tolo Miškas — sidabro, o lapai — krikštolo.'
Greit į pagalbą Rimvydas atjojo, Pusračiu ima jis gretas rikiuoti: Kariai šarvuoti vidury testoja, Sparnuose turi lankininkai stoti. Taip iš senovės Lietuva narsioji Yra įpratus mūšiuose kovoti. Ženklas paduotas: paruošti saidokai, Švilpia jau strėlės, vyrai priekin šoka.
Priekyje skrieja raitas kunigaikštis, Pažino priešai jo raudoną skraistę, Ženklus ant šalmo, šarvus ant krūtinės. Kaudamies traukias, drąsą jau praranda, Liutauro žirgas gula jiems ant sprando. Vertė V. Sirijos Gira
(Ištrauka)
Vienapus lietuvių būriai, kaip kadaise, Su lūšio kepurėm, gaurais apsitaisę, Ietim ir kilpynėm vikrauja ir žaidžia Ir priešo budriai iš akių nepaleidžia, Kitapus šarvuotas, judėti negreitas, Sustingęs įsibedė vokietis raitas. Stebėdamas priešo gynimosi vietą, Jis vapa rožančių ir grūda muškietą. Ir šis, ir anie akylai seka brastą. Taip Nemunas, ilgai viešnagėm garsėjęs, Kur amžiais tiek broliškos santarvės rasta, Dabar pražūties pasidarė nešėjas, Nes laukia kiekvieno mirtis ar vergovė, Kas peržengti drįstų jo mėlyną srovę. Tiktai atžala apynėlio nusvirus, Išpuikusio topolio ten paviliota, Žilvičiais ir upės žolėm prasiyrus, Netrukdoma stiebias į uždraustą plotą Ir, tartum vainikas nutįsęs anapus, Nudžiunga su mylimu savo sutapus. Vien Kauno pakalnių ir jo ąžuolynų Lakštutės su savo bičiuliais iš gojų Lietuvišku vis dar skardena dainynu Ar skrenda, sparneliais laisvai suplasnoję, Viešnagėn į bendrą salų tankumyną. Vertė V. Mykolaitis-Putinas
Tas vaizdas kursto kunigaikščio pyktį; Iškėlęs kardą puola jis į priekį, Nieks iš kareivių čia neatsilieka. Kas gi galėjo šičia atsitikti, Kad kuniqaikštis neįsako nieko? Vadai nežino apie smūgio kryptį, Kur pats valdovas žada smūgį kirsti, Kuriuos vadus gi į sparnus paskirstys?
Šitaip sustoję priešais vyrą vyras, Ietis paruošę, puola vienas kitą. Tamsa užgožė nuo poeto lyros, Kas liko gyvas, kas kovojant krito. Savų ir priešų gretos sumaišytos, Kas gyvas — grumias, o nurimsta — miręs. Tik krinta galvos, kalavijai spindi, Ko gaili kardas — ta žirgai sumindo.
KONRADAS VALENRODAS
Į Salomėjos Bekiu albumą
Universitetas Mickevičiaus dienomis Su dideliu pakilimu mūsų respublikos darbo žmonės ruo šiasi lapkričio 26 d. paminė ti didžiojo lenkų poeto, Vil niaus universiteto auklėtinio Adomo Mickevičiaus 100 me tų mirties sukaktį. Jubiliejaus dienomis LTSR Valstybinio dailės muziejaus patalpose bus atidaryta res publikinė paroda, kurios pa rengiamajame darbe vedančią vietą už'ma universitetas. Čia bus Išstatyta virš 1000 eksponatų, tame tarpe daug A. Mickevičiaus autografų, to laiko graviūrų ir portretų. Universitetas čia eksponuoja poeto studijų meto dokumen tus, išlikusius jo rankraščius, pirmuosius veikalų leidimus.
Tačiau pagrindinis darbas, kurį atlieka universitetas, yra memorialinio muziejaus atida rymas tame bute, kur poetas baigė rašyti „Gražiną". Čia trijuose kambariuose bus pa talpinta bendra ekspozicija apie A. Mickevičių, o taip pat ekspozicija apie A. Micke vičių Lietuvoje. Trečiasis mu ziejaus kambarys skiriamas specialiai poeto asmeniniams daiktams ir rankraščiams eks ponuoti. Jame bus stengiamasi išlaikyti tokią pat išvaizdą kaip ir A. Mickevičiaus gy ventoju laiku. Prie įėjimo į Istorijos-filo logijos fakultetą iš Gorkio gatvės bus atidengta memoria linė lenta.
Deja, gražiausios dienos jau praėjo, Kai pievose margavo tiek žiedų, Kai gėlės puokštėmis aplink žydėjo, — Dabar gėlelės nerandu. Ir kaukia vėtros, niaukiasi padangė... Aš pievoje tuščioj bandau ieškot Lapelio — tartum atminimą brangų Jį tau norėčiau dovanot.
Ką suradau, širdingai tau aukoju. Nors šio lapelio išvaizda liūdna, Priimki — lietė jį ranka manoji, — Tai paskutinė dovana!* Vilnius, 1824 m. Vertė Eug. Matuzevičius *) Šio eilėraščio autografe yra Ad. Mickevičiaus prierašas: ,,1824 m. spalio 22 d. kelioms valandoms praėjus po to, kai buvo gautas paliepimas -raštas apie ištrėmimą iš Lietuvos". (Vert.). i
J. Vabalcs-Gudaitis
to, Lelevelis savo visuotinės ju arba sunkiuoju areštu uni ViČtUS - — istorijos paskaitose nemaža versiteto karceryje. vietos skyrė lenkų ir lietuvių Adomą Mickevičių prižiū tautų istorijai. Pavergtų tau rėjo jo dėdė profesorius, nei tų istorijos dėstymas carinės klek nenuolaldesnis . už be,t
Šitų, Jau seniai nugriautų rū 1955 m. lapkričio 14 d., po mų celėse vykdavo karšti lite sunkios ligos, mirė- Viln'aus ratūriniai ir politiniai ginčai, Valstybinio V. Kapsuko vardo si/r s. •_____ ___ būdavo svarstomi bendro jau universiteto profesorius Jonas nuolių darbo planai. Studen Vabalas-Gudaitis. priespaudos laikais pats sa kurį bėdelį. Butas, kuriame tiška celė greit pasidarė perJonas Vabalas-,Gudaitis gi buvo politinis da Mlfckevičius gyveno, buvo ankšta susirinkusiems tiesos, Šių metų lapkričio . 26 d. atsidūrė keblioje padėtyje: vaime jau kuris domino studen universiteto rūmuose, įeinant grožio Ir tėvynės meilės šali mė 1881 m. sausio 14 d. Ožusukanka šimtas metų nuo di abu kandidatai atsakinėjo la lykas, kaime, buv. Raseinių ap pro vartus iš Gorkio g-vės ninkams. Sekmadieniais Jau garlo džiojo lenkų tautos poeto bai gerai ir sunku buvo nusta tus. skrityje. nuoliai rinkdavosi gražiose Antraisiais mokslo metais Nr. 11. Dėl to šis kiemas dar tyti, kuriam priklauso pirme demokrato Adomo Mickevi 1906 m. jis baigė Ušlnskio čiaus mirties. Šią reikšmin nybė. Komisija nusprendė, Mickevičius metė fiziką bei ir dabar tebevadinamas Ado Vilniaus apylinkėse ir čia pa gą sukaktį mini tarybiniai jog Mickevičius gali iš karto chemiją ir perėjo į literatūros mo Mickevičiaus vardu. Buto sirodydavo su savo praneši vardo Pedagoginius kursus darbo žmonės ir visa pažan pradėti nemokamas studijas, o r laisvųjų menų fakultetą, langai Išėjo į Tallat-Kelpšos mais mokslinėmis ir visuome Peterburge, 1913 m. Peter gioji Europos visuomenė. Žanui palikta teisė užimti tą kuriame be jau anksčiau klau gatvę. Šitame bute studentas ninėmis temomis, su eilėmis ir burgo un vers.tetą, o 1915 m. Ypač iškilmingai šią sukak vietą sekančiais metais. Busi sytų dalykų pradėjo studijuo Mickevičius pradėjo poeto ke dainomis. Taip gimė filaretų Maskvos Žemės ūkio Institutą. Ir filomatų draugijos, kurio Savo mokslinį darbą jis pra tį minės mūsų universitetas, masis poetas pasijuto labai ti literatūrą Ir svetimas kal lią. kuriame poetas baigė aukštą nejaukiai prieš savo draugą, bas. Ypač daug dėmesio skyrė Artimiausias Mickevičių se aktyviai dalyvavo ir Ado dėjo dar 1906 m. laboranto, o nes buvo tikras, jog pirmeny Mickevičius rusų kalbos ir li buto, kaimynas buvo rusų li mas Mickevičius, skaitydamas vėliau asistento pareigose Pe jį mokslą. Adomas Mickevičius, sep bė pasiekta jo dėdės protek teratūros studijoms. To meto teratūros profesorius Cer- savo kūrinius. Poetas tuomet terburgo eksperimentinės Pe tyniolikos metų jaunuolis, iš cijos dėka. Vėliau šiuos jau universiteto reglaminas reika niavskls, kurio sūnus taip pat domėjosi tautosaka, rinko ją ir dagogikos laboratorijoje, vado gimtojo Naugarduko atvyko į nuolius, tapusius studentais, lavo. kad semestro pradžioje buvo literatūros ir meno fa nemaža laiko skyrė muzikos vaujamoje profesoriaus A. P. Vilnių 1815 m. rudenį. Jo surišo nepertraukiama drau kiekvienas studentas, prisilai kulteto studentas. Kaimyninius studijoms. Jau tada M'ckevi- Nečajevo. 1918 m. Tarybų kydamas mokslo planų ir pa butus jungė bendras korido čius įsitikino, kad muzika ne valdžios paskiriamas Pedagogi dėdė Juozapas Mickevičius gystė. poetinio meno da nio muziejaus vedėju Vilniu tuomet buvo Vilniaus univer Studijos Fizikos-matemati skaitų tvarkaraščio, raštu pra rius. Kartą, kai pas jaunąjį atskiriama siteto profesorius ir Fizikos- kos fakultete, kuris tuomet neštų rektoriui, kurias paskai Mickevičių buvo draugų, įėjo lis, labiausiai veikianti jaus je. Nuo 1922 iki 1939 metų matematikos fakulteto deka mokslo lygiu ir studentų skai-j tas jis klausys ir kokiai specia Gernlavskis ir ėmė deklamuoti mus ir vaizduotę. Filomatų tęsė savo mokslinę ir pedago nas. Sūnėnas apsigyveno pas. čiumi buvo pirmaujantis lybei ruošis. Todėl studentai Žukovskio baladę „Liudmilą", draugija buvo pirmoji jaunojo ginę veiklą Kauno universite dėdę, pasiduodamas jo glo universitete, Adomo Micke masiškai lankė tų profesorių kuri spaudoje dar nebuvo poeto tribūna, kurioje jis te, o nuo 1939 m. iki 1951 m. bai. Šios globos dėka, jaunuo vičiaus nepatenkino. Bū paskaitas, kuriuos gerbė ir skelbta. Svečių prašomas, kai drąsiai reiškė mintis ir atidžiai liepos mėn. vadovavo Pedago lis savo studijoms pasirinko damas kruopštus šio fakulteto vengdavo netikusių profesorių kuriuos posmus Cernlavskis klausėsi draugų kritikos. gikos ir Psichologijos katedrai 1819 m. pavasarį Adomas Vilniaus Valsį. universitete. fiziką ir chemiją. Specialy studentas, jis tuo pačiu metu paskaitų. Sena universiteto turėjo pakartoti. Šio įvykio tradicija netgi leisdavo 'stu bės pasirinkimą nulėmė dar ėmė lankyti graikų ir lotynų j paveiktas Adomas Mickevičius Mickevičius išlaikė Vilniaus Nežiūrint amžiaus ir apkro ir tas, kad tame fakultete, ku literatūros, visuotinės istori-: dentams reikšti savo nepasi .pradėjo kurti ir netrukus pa universitete baigiamuosius eg vimo darbu, prof. J. Vabalasriame dėdė dekanavov buvo I jos, retorikos ir poetikos pa tenkinimą dėstytoju, trinant rašė pirmąją savo baladę „Le zaminus ir liepos mėn. buvo paskirtas Kauno mokyklos Gudaitis aktyviai dalyvavo vi laisva vieta nemoka-| skaitas. Jam, kaip ir kitiems kojomis grindis. lijos". Mokytojaudamas suomeniniame gyvenime. 1948 motas studijoms ta sąlyga, studentams, ypač patiko jauno, Bet už tai studentų kasdie Jaunojo poeto globėjas mokytoju. kad mokslus baigęs studen vos 29 metus teturinčio vi ninis darbas ir elgesys buvo prof. Juozapas Mickevičius Kaune, Mickevičius nenutrau m. jis priimamas į Tarybų Są tas šešerius metus eis moky suotinės istorijos katedros griežtai kontroliuojami. Uni 1817 m. mirė. Ištrūkęs iš glo kė ryšių su Vilniuje likusiais jungos Komunistų partijos ei tojo pareigas universiteto va profesoriaus Joachimo Leleve versiteto tvarkdariai — bede- bos varžtų, poetas visų pirma draugais, o universitete vai les. Su jo mirtimi netenkame dovybės nurodytoje mokyklo lio paskaitos, Studentų sim lial atlikdavo policininkų pa persikėlė gyventi iš universite singai praleisti metai telkė je. Nepaisant dėdės paramos, patijas Lelevelis užkariavo iš reigas. Jie vaikščiojo po stu to patalpų į kadaise kunigų jam gražiausių atsiminimų, žymaus mokslininko ir peda Jaunuolis turėjo laikyti kon kalba, erudicija ir savo visiš dentų butus ir bendrabučius, seminarijai priklausiusius na kurių nemaža yra' užrašyta gogo, suvaidinusio žymų vaid kursinius egzaminus, nes į tą kai nauju istorijos faktų trak lankėsi viešose vietose, teat mus, stovėjusius dabartinėje „Pone Tade", „Vėl(nėse" ir menį Vilniaus universiteto gy pačią nemokamų studijų vie tavimu. Lelevelis reikalavo at ruose, baliuose. Nedrausmingi Pilies aikštėje netoli varpi kituose jo kūriniuose. venime. tą pretendavo ir Molodečno sisakyti nuo nekritiškos pažiū studentai universiteto teismo nės. Tų namų celėse gyveno J. JURGINIS mokyklos abiturientas Tomas ros į senuosius autorius, kurie sprendimu būdavo šalinant: iš ir daugiau studentų, pasidariu Grupė draugų Istorijos mokslų Žanas. Pasibaigus konkursi istorinius faktus supindavo su universiteto, baudžiami pa p li sių netrukus artimiausiais niams egzaminams, komisija legendomis ir pasakomis. Be kimais, o taip pat prastuo Adomo Mickevičiaus draugais. kandidatas Redaktorius P. BUCKUS
Užs. Nr. 01639.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 100C egz.
LV 43786