ŠVENČIU PROGRAMA 1979.IX.20 Skulptūrinės kompozicijos V Leninas ir V. Kapsukas“ Hrdenaimas. Saulėtekio ai. Vilniaus Universiteto 400 lietu jubiliejaus inauguraci, jubiliejinės parodos „Vil iaus Universitetui 400 meų- atidarymas. VU Didysis
Svečius priima Universiteo rektorius. Meno darbuoto ji rūmai.
ų
1979.IX.21
prie V. Lenino paminklo įdedamos qėlės. ; Iškilmingas Vilniaus Darbo audonosios vėliavos ir Tauų draugystės ordinų V. Kapuko universiteto įkūrimo 00 metų sukakties minėjinas. Operos ir baleto teatro ūmai. Šventinė studentų eisena ,er miestą ir geąužinė Vin ilo parke.
1979.IX.22
Jubiliejinės mokslinės konerencljos plenarinis posėdis. U DldžoJI aula, Čiurlionio |. 21. Šventinis Universiteto stulentų koncertas. Sporto ru nai.
V78Ų ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
S CAILVBIDIS scuoenoas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1979 m. rugsė|o 28 d.
1950 METŲ
VILNIAUS DARBO
RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS
ORDINŲ VALSTYBINIAM f. KAPSUKO UNIVERSITETUI L ietuvos Komunistų parTikrasis Vilniaus uni iįos Centro Komitetas, versiteto suklestėj imas .ietuvos TSR Auikščiau- prasidėjo tik po to, kai iosios Tarybos P.rezidiu- Lietuvoje buvo atkurta nas ir Ministrų Taryba Tarybų valdžia ir tarybi .arštai sveikina Vilniaus nė liaudis iškovojo di )arbo raudonosios vėliav džiąją pergalę prieš fašis os ir Tautu draugystės tinę Vokietiją. Komunistų relinu valstybinio V. Kap partijos ir Tarybinės vy ui; o universiteto profeso- riausybės nuolatinio rū ius, dėstytojus, studen- pinimosi, tautų draugys us, visus jo darbuotojus, tės dėka, broliškųjų res aip pat visus respublikos publikų aukštosioms mo nok slininkus Universite- kykloms ir mokslo įstai o įkūrimo 400-ųjų meti goms, ypač TSRS Mokslų lu proga. Akademijai, Maskvos ir universite Vilniaus universitetas Leningrado u; jo ilgą ir šlovingą ke- tams nuoširdžiai padedant »ą. Nors būta pakilimų kurti šiuolaikinę mokslinę nuoslūgių, deramą vie- bazę, rengti mokslinius i jo raidoje užėmė pa- kadrus, formuoti mokslo angiosios idėjos, paliku- kryptis, Universitetas per ios neišdildomą pėdsaką trumpą laiką išaugo ir ta etuvių ir kitu tautų švie- po viena didžiausių mū mo, mokslo ir kultūros sų šalies aukštųjų mokyk lų, respublikos švietimo ■tori joje. Tačiau tik Tarybų vai ir mokslo centrų, svarbiu šia pasirūpino Universi- lietuvių socialistinės kul -to likimu. Dar 1919 mė tūros formavimo ir ugdy lis V. Kapsuko vadovau- mo veiksniu. Vilniaus valstybinio V. ima revoliucinė vyria uZbė senojo Vilniaus uni- Kapsuko universiteto ko vykdydamas ersiteto vietoje įkūrė vi- lektyvas, Jotinj Darbo universi- TSKP XXV suvažiavimo !U, turėjusi tapti pažan ir Lietuvos Komunistų gių kūrybinių idėjų ži- partijos XVII suvažiavi iniu, padėti platiesiems mo nutarimus, vadovau arbo žmonių sluoks- damasis TSKP Centro Ko iams pertvarkyti visuo- miteto Generalinio Sekre lenės gyvenimą komu- toriaus, TSRS Aukščiau izmo idealų principais, siosios Tarybos Prezidiu ietuvos buržuazija, užsie- mo Pirmininko draugo Leonido Brežnevo nuro io interventų padedama, dymais, sprendžia atsakin lomet pasmaugė jauną gus komunistinės ateities arVbų valdžią ir už uždavinius. Jis įneša di indėlį tobulinant laužė jos pradėtas so- delį kvalifikacijos alines ekonomines bei aukštos specialistų, ištikimų Ko Jltūrines reformas. munistų partijos idėjoms, išauklėtų proletarinio in ternacionalizmo ir tarybi nio patriotizmo dvasia, rengimą. Universiteto mo kymo procese diegiami naujausieji mokslo, tech nikos, kultūros laimėji mai, pažangusis gamybos ir valdymo organizavimą patyrimas, stiprinami, mokslo ir gamybos ryšiai. Rengdamas aukštos kvali fikacijos ir tvirtų komu nistinių įsitikinimų spe cialistus, dirbdamas ak tualiausių mokslinių tyri mų darbą, Universitetas
Nr. 27 (1092)
Kaina 2 kap.
ĘEHTPAJIbHOMy KOMHTETY KOMMyHHCTHHECKO0 IIAPTHB COBETCKOrO C0I03A, rEHEPAJIbHOMY CEKPETAPK) IĮK KIICC, IIPEJICEJIATEJIK) nPESHĮIHYMA BEPXOBHOrO COBETA C0I03A CCP TOBAPHIIĮy JI. H. EPEJKHEBy
aktyviai prisideda prie iš sivysčiusio socializmo lai mėjimų įtvirtinimo ir ko munizmo kūrimo. Respublikos darbo žmo nės didžiuojasi dideliais Universiteto nuopelnais plėtojant tarybinį moks lą bei kultūrą, rengiant ir auklėjant jaunuosius spe cialistus liaudies ūkiui. Universiteto 400 metų ju biliejaus iškilmės virto visaliaudine mokslo, kul tūros pasiekimų apžiūra didžiule respublikos šven te, pademonstravo svar Mbl, yuaCTHMKM Topbią švietimo ir tarybinio >KecTBeHHoro co6paHMn, mokslo reikšmę, kuriant nocBsuųeHHoro npa3flkomunizmą, Universiteto HOBaHMjo 400-neTHero mokslininkų bei studentų pasiryžimą atiduoti visas toGnnest BnnbHioccKoro savo jėgas tarybinės liau opfleHa TpyflOBoro Kpachoto 3HaMeHM h opfle dies labui, Vilniaus valstybinio V. Ha flpy>K6bi HapoflOB Kapsuko universiteto ko rocyflapcTBeHHoro yHMlektyvo nuopelnus aukš BepcMTera MMeHM Bmhtai įvertino Komunistų ųaca Kancynaca, uuneM partija ir Tarybinė vy ropnMHM m cepfleMHbiii riausybė. Jis apdovanotas npMBeT LJeHTpanbHOMy Darbo raudonosios vėlia KoMMTeiy KTICC, TeHevos ir Tautų draugystės panbHOMy ceKpeTapio ordinais. Minint Univer UeHTpanbHoro Kommtbsiteto įkūrimo 400-ąsias metines, didelis jo dar Ta KDCC, ripeflceflaTebuotojų būrys apdovano nto npe3MflnyMa Beptas TSRS ordinais ir me xoBHoro CoBeTa CotO3a CCP, TOBapmųy JleoHMdaliais. fly IdnbMųy Bpe>KHeBy. Lietuvos Komunistų par HaKaHyHe Kj6nnen tijos Centro Komitetas, Lietuvos TSR Aukščiau BnnbHlOCCKMM yHMBepCMsiosios Tarybos Prezidiu TeT 6bin Harpa>KfleH opmas ir Ministrų Taryba fleHOM flpy>t<6bi Hapo yra tvirtai įsitikinę, kad flOB, a Bonbutan rpynna Vilniaus valstybinio V. ero pa6oTHMKOB HaKapsuko universiteto pro rpa>KfleHa opfleHaMM n fesoriai, dėstytojai, stu dentai, darbuotojai, visi Meflan9MM CoBeTCKoro nocTaHOBnerespublikos mokslininkai Coto3a, aukštųjų mokyklų dėsty HneM LIK KTICC m Co tojai, vykdydami TSKP BeTa Mmhmctpob CCCP XXV suvažiavimo nutari yHMBepcmeT 6bin npnmus, pasieks dar įspūdin HHcneH k BeflymHM Bbicgesnių laimėjimų kuriant llimm yųeBHbiM 3aBeflekomunistinę visuomenę. HMSM CTpaHbl, BbinonHatOLUHM
Ba>KHeHUJHe
Lietuvos Komunistų partijos HapOflHOXO3HMCTBeHHbl e Centro Komitetas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas
Lietuvos TSR Minis! rų Taryba
Vilnius, 1979 m. rugsėjo 21 d.
3aflaųn, a ero flocn-OKeHHS B COUHanHCTMMeCKOM COpeBHOBaHMM 3a 1978 rofl OTMeneHbi nepexoflsuj,wM KpacHbiM 3HaMeHeM LIK KTICC, CoBeTa Mhhmctpob CCCP, BLJCnC m LIK
BBKCM.
neKTMB TpyflPtTbCH H6 noKnaflan py« n He >«anen TBopųecKoii 3Heptmm Ha Bnaro Hauiefi BennKOM coBeTCKoii coLįManMCTMHeCKOH PoflMHbl. OcMbicnMBajt nponfleHHbifi nyTb, Mbi no npaBy ropflHMcn mhotmmh M3BecTHbiMM yneHbimm m BocnMTaHHMKaMM ApeBHero yHMBepcMTeTa, 3Toro aKafleMHneCKoro OMara KynbTypbi. Ho HaMBbictuero pacŪBeTa yHMBepcHTeT floCTMr 3a TOflbl CoBeTCKOM BnacTH. Enaroflapu MyflpoMy pyKOBOflCTBy neHMHCKoro LleHTpanbHoro KoMHTeTa KoMMyHMCTMMecKOH napTMH m npaBMTenbCTBa CoBeTCKoro Coto3a BkinbHto cc km ii yHMBepcmeT, onnpancb Ha npoHHbiM cpyHflaMeHT MapKCMCTCKO - neHMHckom MeTOflonorMM, na nenonHbix MeTbipe flecflTMneTHH CTan HayųHOMeTOflHMeCKMM LįeHTpOM Bbicuien LUKonbi CoBeTckom JlktTBbi, BHec 6onbujom BKnafl b fleno <£opMMpOBaHMSt HOBOH COųHanMCTMHecKOM MHTennMreHųMM. yKpenwnMCb CBH3H MetKfly yųeHbiMM yHMBepcMTeTa m npon3BOflCTBOM. BMnbHtoccKMM yHMBepCMTeT Bcerfla cnaBHncn CBOMMM SoraTblMM MHTepHaųnoHanbHbiMM TpaflnųmtMH, cocTaBOM CTyfleHHecTBa m npocpeccypbi. OcoBeHHo MfleM flpy>t<6bi HapoflOB nonyHMnn pacųBeT b roflbi CoBeTCKOM BnacTH. KonneKTMB yHMBepcMTeTa TecHO coTpyflHHnaeT b oSnacTH HayKM, o6pa3O-
MHOTMMM lBy3aMM CTpaHbi. flnoflOTBopHO ocylųecTBnsifOTCs flBycTOpoHHMe floroBopa o coTpyflHnųecTBe c BenopyCCKHM, JlaTBMMCKMM, OfleCCKMM, TapTyCKHM yHMBepcMTeTaMM. Bonbųjyto noMotflb yHHBepcMTeTy OKa3ann n OKa3biBatOT yieHbie MocKBbi m JleHHHrpafla. TBopnecKMe cba3m ycianoBUnncb c HeKOTopbiMM By3aMM coųManMCTMHeckmx cTpaH. Me>KBy3OBCKoe coTpyflHMnecTBO MfleMHO m TBopuecKM oSoraunaeT coflepjKaHue yųefiHO - BocnmaTenbhoto npoųecca n HayiHbix HCCneflOBaHHM. BbinonHsm nocTaHOBneHMe 1JK KTICC n CoBeTa Mhhmctpob CotO3a CCP «O flanbHewujeM pa3BMTnn Bbicuien iiikonbi m noBbimeHHH t<a<jectbb noflroTOBKM cneųManMCTOB» m BbipaiKan CnaroflapHOCTb 3a noCTOHHHytO 3a6oTy O BblCLuen uiKone, KonneKTMB BnnbHtoccKoro yHMBepcm-eTa, Hocmųero mmk OCHOBaTenil KoMnapTMM JlmBbi B. Kancynaca, b ahm npa3flHOBaHmt 400neTHero loB^neji 3aBepsteT UeHToanbHbiH KoMHTeT KTICC n CoBeTCKoe npaBMTenbCTBO, Bac, floporoii JleoHMfl PfnbMM, B TOM, HTO OH M Bnpeflb 6yfleT npnnaraTb Bce cbom cnnbi flnst npeTBopeHMn b >KM3Hb mctopnHecKnx oetneHMM XXV cte3fla KTICC, noBbiiuehmsi ypoBHa, KanecTBa o6yHeHMsi m KOMMyHMCTMtnecKoro BoenMTaHMn 6yflyiflHx cneųnanMCTOB, c uecTbK> SyfleT HecTM
KonneKTMB npotpeccopoB, npenoflaBaTeneM, CTyfleHTOB, Bcex coTpyflhmkob yHHBepctiTeTa CO3HaeT, HTO BblCOKaa oųeHKa yMeSHO-BOcnnTaTenbHofi n HayHHOM flesiTenbHocTM BunbHtoc- BaHmt M BOCnMTaHHH CO 3HaMS COBeTCKOM HayKM. ckoto vHMBepcMTeTa co yMaCTHMKM TOpjKeCTBeHHOTO Co6paHM5t, nOCBSCTopoHbi LJK KTICC, ripe- LųeHHoro npa3flHOBaHMto 400-neTHero to6nnea 3HflnyMa BepxoBHoro BnnbHtoccKoro opfleHa TpyflOBoro KpacHoro CoBeTa CCCP n CoBeT- 3HaMeHH m opfleHa /lpy>K6bi HapoflOB rocyflapckoro npaBmejibCTBa CTBeHHoro yHMBepcMTeTa mm. B. Kancynaca. o6n3biBaeT Becb KonBMnbHtoc, 21 ceHTJtSpa 1979 r.
ATIDENGTA SKULPTŪRINE KOMPOZICIJA
„V. LENINAS IR V. KAPSUKAS“
IKRU mokslo Ir kultūros tų jubiliejų buvo nutarta pasta centru Tarybų valdžios tai skulptūrinę kompoziciją metais tapo didžiausia „V. Leninas Ir V. Kapsukas" res respublikos aukštoji mokykla — publikos sostinės studentų mies Vilniaus universitetas. 1919 me telyje. tų kovo 13 d. V. Kapsuko pa Rugsėjo 20 d. čia jvyko šio sirašytas dekretas atkurti carinės monumento atidengimo iškilmės. reakcijos uždarytą Vilniaus uni Prie naujųjų Universiteto rū versitetų atvertė naują lemiamą mų plevėsuoja Įvairiaspalvių vė puslapi Jo istorijoje. liavų šilkas, žėri skaičiai „400", Pažymint Vilniaus Darbo plakatai skelbia apie ištikimybę raudonosios vėliavos ir Tautų lenininei Komunistų partijai, ta draugystės ordinų valstybinio rybinei Tėvynei. Į iškilmes gau V. Kapsuko universiteto 400 me siai susirinko Universiteto stu
T
dentai, dėstytojai, profesoriai. Čia atvyko draugai J. Maniušis, N. Dybenka, A. Barauskas, A. Brazauskas, A. Ferensas, K. Kairys, V. Sakalauskas, R. Son gaila, L. Šepetys, V. Astrauskas, V. Baltrūnas, V. Mikučiauskas, J. Petkevičius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Pirmininko pavaduoto ja L. Dlržlnskaltė, respublikos Ministrų Tarybos pirmininko pa vaduotojai A. Drobnys, V. Vazalinskas, TSKP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus sekto riaus vedėjas V. Petrovas, kiti vadovaujantys partiniai, tarybi niai, profsąjungų ir komjaunimo darbuotojai, jubiliejinių iškilmių svečiai, visuomenės atstovai. Iškilmes pradeda Lietuvos KP Vilniaus miesto komiteto pirma sis sekretorius V. Sakalauskas. Perkerpama juostelė. Nukrenta paminklą dengęs audeklas. Skamba TSRS ir Lietuvos TSR valstybiniai himnai. — Ši skulptūrinė kompozici ja, — pasakė drg. V. Sakalaus kas, — simbolizuoja partijos {kūrėjo, pirmosios pasaulyje darbininkų valstybės vadovo V. Lenino ryšius su Lietuvos revoliucionieriais, atskleidžia bolševikų partijos Įtaką Lietuvos darbininkų judėjimui. Pabėgęs iš ištremties Vincas Kapsukas 1914 metų pavasarj atvyksta Krokuvon. Tų pat metų vasarą Porontne jis susitinka su Vladimiru Leninu. Šis istorinis faktas ir užfiksuotas paminkle, kurio autoriai — skulptorius respublikos liaudies dailininkas profesorius K. Bogdanas ir ar chitektas H. Bogdanas. Monumentas, pastatytas mūsų sostinėje, garsėjančioje revoliu cinėmis ir internacionalinėmis tradicijomis, nuolat primins svarbiausias mūsų laimėjimų iš takas. Kalba Universiteto rektorius profesorius J. Kubilius: — V. Kapsukas buvo jautrus lietuvių kultūros palikimui, to lesniam jos plėtojimui, pasižy mėjo nepaprastais sugebėjimais burti pažangiąją inteligentiją, liaudies interesams atsidavusius meno, švietimo ir mokslo žmo nes. Jo Iškeltais lenininiais kul
tūros ir mokslo ugdymo prin cipais rėmėsi Lleluvos Komunis tų partija. Ji jais remiasi Ir da bar .atidžiai Ir jautriai vadovau dama mūsų Universitetui. Pa minklas naujajame studentų miestelyje primins būsimoms kartoms tą didelj vaidmenį, kurį Universiteto istorijoje suvaidino nemirtingos V. Lenino idėjos ir aistringas kovotojas už jų (gy vendinimą Lietuvoje V. Kapsu kas. Studentų vardu žodį tarė fi
Mūsų korespondento Leonardo Skirpsto nuotraukose: kairėje pats svarbiausias jubiliejinių iškilmių akcentas — sku.lptūrinės kom pozicijos „V. Leninas ir V. Kapsukas" atidengimas Saulėtekio alėjoje; viršuje — prie mikrofono Lietuvos KP Vilniaus miesto komiteto pir masis sekretorius V. Sakalauskas; apačioje — Universiteto studentės padėjo pirmąsias gėles prie naujojo paminklo.
čia rinksis Universiteto studentai, ir dės tytojai iškilmingai susikaupimo valandai, įžymiųjų savo pirmtakų pagerbimui. Tautiniais drabužiais pasipuošusios mer ginos atneša gėlių krepšelius. Tylos minutė. .. Varpo dūžiai skiria šimtmečius: septy nioliktas, aštuonioliktas, devynioliktas, dvidešimtas... Kiekvieną jų ženklina žymiausių Universiteto profesorių ir auklė tinių vardai. Vėl aidi fanfaros, kviesdamos į mokslo muziejų, kur surengta Universiteto jubi liejinė paroda. Žodis suteikiamas Lietu
Prasideda Vilniaus universiteto 400 metinių jubiliejaus iškilmingo minėjimo inauguracija. Įnešamos TSRS, Lietuvos TSR valsty binės, taip pat Universiteto vėliavos. Vi sas kiemas gieda „Gaudeamus“. Į svečius, Universiteto dėstytojus ir studentus kreipiasi rektorius profesorius J. Kubilius: — Viena iš gražiausių ir labiausiai brangintinų mūsų Universiteto tradicijų yra pagarba jo praeičiai. Universitetas per keturis amžius atliko ir atlieka reikš mingą istorinę misiją: tarnauja mokslui, menui, tautų brolybės idėjoms. Vilniaus
universiteto auklėtiniai — lietuviai, ru sai, baltarusiai, lenkai, kitų tautų žmonės — išgarsino Universiteto vardą visame pa saulyje. Jie nusipelno didžios pagarbos ir amžino atminimo. Didžiojo kiemo galerijoje įmūrytos gra nito plokštės, kuriose aukso raidėmis įra šyti žymiųjų Universiteto mokslininkų vardai. Nuo šiol jis tampa memorialu —
Nuotraukose: kairėje — įnešamos TSRS, Lietuvos TSR valstybinės, taip pat Univer siteto vėliavos; viršuje -— kalba rektorius prof. J. Kubilius; dešinėje — gėlės žy miems Universiteto mokslininkams.
lologijos fakulteto IV kurso s'udentė J. Ambrulaltytė. Ji kalbėjo apie jaunimo Ištikimybę ne mirtingoms komunizmo idėjoms, ryžtą gerai mokytis, dirbti, su duoti visas jėgas naujo gyveni mo statybai, tarybinės Tėvynės labui. Skamba iškilminga kanla'a, kurią šiai progai sukūrė kom pozitorius A. Bražinskas ir poe tas J. Nekrošius. Prie paminklo padedamos gė lės.
vos TSR Ministrų Tarybos pirmininko! pirmajam pavaduotojui K. Kairiui. — Pirmą kartą per Universiteto istori ją, — sako drg. K. Kairys, — taip gra žiai pagerbiamas jo jubiliejus. Šiandien, mes dar kartą apžvelgiame nueitą kelia nuoširdžiai džiaugiamės jo suklestėjimu, ryžtingais užmojais. Su istorine Universiteto mokslinės min ties raida, su šiandieniniais šios aukštosios mokyklos pasiekimais ir supažmdina jubH liejinės parodos ekspozicija.
ŠVENTĖS
SVEČIAI Nuotraukose: kairėje Kijevo universiteto rektorius M. Blellj (viduryje); dešinė je — svečiai iš Maskvos ap žiūri Observatorijos kiemelį; apačioje — rektorius prof. J. Kubilius su TSRS Mokslų Akademijos prezidentu, tris kart Socialistinio Darbo Did vyriu, Lenino ir TSRS Vals tybinės premijų laureatu A. Aleksandrovu.
j 11 Et * R ySŽffiSįgffS?::
Viršuje kairėje — vienin telė Sąjungoje rektorė — Syktyfkaro (Komi ATSR) uni versiteto rektorė Eva Vltja; viršuje dešinėje — Latvijos P. Stučkos universiteto rek torius prof. V. Mileris; kairė je — Kaliningrado universi teto rektorius N. Medvede vas (dešinėje); dešinėje — ilgametis „Tarybinio studen to" redaktorius Algis Kusta kalbasi su Sofijos universite to rektoriumi Blagovu Sendovu.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
Į S A K A S DĖL LABIAUSIAI PASIŽYMĖJUSIŲ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ APDOVANOJIMO TSRS ORDINAIS IR MEDALIAIS Už nuopelnus rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus liaudies ūkiui, vystant mokslą ir ryšium su Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto įkūrimo 400-osiomis meti nėmis apdovanoti:
LENINO ORDINU Kubilių Joną — rekto rių, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos akademiką/ SPALIO REVOLIUCIJOS ORDINU Bordonaitę Mirą — vy resniąją dėstytoją. Meškauską Eugenijų — katedros vedėją. DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINU Brazdžiūną Povilą Lietuvos TSR Mokslų Akademijos akademiką. Horodničių Henriką — profesorių.
Lazutką Stanislavą profesorių. Sugurovą Viktorą profesorių. TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINU Galvydį Juozą — do< centą. Germaną Vaclovą katedros vedėją. Gregorauską Marijoną — profesorių. Lolą Michailą — profe sorių konsultantą. Navicką Konstantiną — katedros vedėją. Žilėną Alfonsą — katedros vedėją. „GARBĖS ŽENKLO" ORDINU Bajorą Gerardą — docentą. Balkevičių Joną Zemvaldą — fakulteto deka ną. Bendžlų Andrių — ka tedros vedėją.
Klšūną Juozą — stalių. Kudabą Česlovą — ka tedros vedėją. Milaknj Antaną — pro rektorių. Vansevičių Stasį — ka tedros vedėją. Visocką Petrą — fakul-. teto dekaną. Žėruolį Joną — profe sorių. MEDALIU „UŽ DARBO ŠAUNUMĄ" Bartusevičlenę Aldoną — profesorę. Bikelį Algimantą Joną — prorektorių. Česnulevičiūtę Petrę docentę. Laškovą Joną katediros vedėją. Lempertą Izraelį — do centą.
Mackevičių Joną — fa kulteto dekaną. Mikalauskaitę Domicė lę — katedros vedėją. Piročkiną Arnoldą docentą. Rugienių Juozą — ka tedros vedėją. MEDALIU „UŽ PASIŽYMĖJIMĄ DARBE" Besasparytę Zitą — komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoją. Jasinevičienę Stasę — metodistę. Kazlauskienę Aldoną — docentę. Natkevičaitę - Ivanaus kienę Mariją — profeso rę. Pernatkiną Valerijų — skyriaus vedėją. Rumšienę Janiną — vyresniąją dėstytoją. Rybakovą Vladimirą — docentą. Šidlauską Algirdą — docentą. Vyšniauską Anicetą — skyriaus viršininką.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas L. BREŽNEVAS TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius M. GEORGADZĖ Maskva, Kremlius, 1979 m. rugsėjo 17 d.
Inauguracija Didžiajame kieme Rugsėjo 20 d. Universiteto svečius, dės tytojus, studentus fanfarų garsai sukvietė į Didįjį kiemą. Aukštai iškeltos spalvin gos fakultetų emblemos, groja pučiamųjų orkestras. Pro „Alma Mater vilnensis" portalą išeina Lietuvos KP ir respublikos vyriausybės vadovai, rektorato nariai.
Siemet sutinkame penklio- kultete yra skiriamas nau liktą fakulteto rugsėjj. Koks jiems mokymo planams. Šiuo jo derlius? metu pagal juos studijuoja ekonominių specialybių pir Į 238 vietas Kauno vakari mieji keturi kursai. Naujųjų niame fakultete pretendavo planų laikosi ir humanitari apie šeši šimtai stojančiųjų. nių specialybių išskyrus ang Kaip ir buvo galima tikėtis, listus pirmieji trys kursai. didžiausias konkursas buvo j Visi anglistų kursai šiais prekybos ekonomikos, mate mokslo metais studijuoja pa rialinio-techninio aprūpinimo gal naujus mokymo planus. ekonomikos ir organizavimo, Pažymėtina, kad kai kurios lietuvių, anglų kalbų ir lite ankstesnės disciplinos bus at ratūrų specialybes. Čia vie naujinamos pagal tobulesnes, nai vietai vidutiniškai teko mokslo pažangą atitinkančias 3—4 pareiškimai. Ne daug programas. Ypač didelis dė ką mažesnis konkursas buvo mesys skiriamas ekonomistų ir į kitas specialybes: norin disciplinai — matematinių čių studijuoti rusų kalbą ir metodų panaudojimui ekono literatūrą, darbo ekonomiką, mikoje. Kadangi mokymui pramonės planavimą buvo skirtas valandų skaičius lieka 2—3 kartus daugiau negu toks pat, tai kai kurių magalėjome priimti. Reikia pa žiau aktualių disciplinų apžymėti, kad ne visi norintys imtis yra sumažinama, Visi mokytis buvo pakankamai šie pasikeitimai įgalina gegerai pasirengę studijoms, rinti studentų profesinį bei todėl dalis jų per stojamuo idėjinį-teorinį rengimą. sius gavo nepatenkinamus Šiais mokslo metais taip pažymius. Dauguma priimtų pat išbandome dar vieną jų į pirmą kursą turi nema naujovę: mažos apimties disžą darbo stažą, palyginti di ciplinos, tokios kaip studijų delė jų dalis dirba pagal pa įvadas, pradėtas skaityti pa sirinktą specialybę. skaitų ciklais. Ši priemonė, Šiemet baigusieji bendrojo mūsų manymu, turėtų page lavinimo mokyklas kai kurias rinti ciklais skaitomų discip disciplinas, pirmiausia mate linų įsisavinimo kokybę. matiką, mokėsi pagal naujas Ir Kauno fakultete buvo programas. Nemaža dalis to jaučiamas nemažas sujudi kių abiturientų įstojo ir į mas, artėjant Alma Mater mūsų fakultetą. Dėl to fakul 400-ųjų metinių švenlel. Ką teto dėstytojai dar pernai nuveikė fakulteto studentija peržiūrėjo tų disciplinų dės šiam jubiliejui? tymo metodiką, pritaikė ją Svarbiausias mūsų studen pasikeitusiam studentų kon tijos bruožas, lydėjęs per vi tingentui. sus renginius, yra nuoširdu Ypač didelis dėmesys fa mas ir entuziazmas. Mėnesi-
Jauniausias universitete Vienas jauniausių universiteto fakultetų — Kauno va karinis. Mūsų neetatinė korespondentė Kaune Angelė Pabricaitė kreipėsi į fakulteto prodekaną docentų Stasį GIR DZIJAUSKĄ, prašydama atsakyti j keletą klausimų.
niame sienlaikraštyje „Filo matas" studentai pastoviai spausdino jubiliejinius straips nius iš universiteto istorijos, skelbė ir originaliosios kūry bos, skirtos universitetui. Jos autoriai — studentai Silvija Juodzevičiūtė, Kazytė ir Čes lovas Navakauskai, Eugenijus Striaukas. Nors vakariniams aukštųjų mokyklų skyriams ir nereikėjo būtinai dalyvauti respublikinėje viktorinoje „Vilniaus universitetui — 400", bet ir mūsų studentai į ją įsijungė, Viktorinos nugalėtojais tapo dabartinių bibliotekininkystės ir bibliografijos VI kurso, materiali-
nio-<techninio aprūpinimo ekonomikos ir organizavimo III kurso, lietuvių kalbos ir literatūros V kurso studen tai. Geriausieji vyko į se kantį turą Vilniuje. 1978—1979 mokslo metais studentų mokslinėje konfe rencijoje buvo nemažai pa teikta jubiliejinių darbų. V. Gruodytė skaitė praneši mą „Vilniaus darbo univer sitetas", R. Malinauskaitė — „Senieji universiteto rūmai", D. Karnelaitė — „Vilniaus universiteto istorija", R. Racenienė — „Iš filosofijos stu dijų senajame Vilniaus uni versitete".
Vertinga dovana
Universiteto jubiliejų stu dentai propaguoja ne tik fa kultete, bet ir gamybinėse, mokomosiose praktikose. Štai anglistės J. Neimontaitė ir V. Monkevičiūtė pedagoginės praktikos matu moksleiviams surengė pažintinę ekskursiją į Vilniaus V. Kapsuko uni versitetą, pokalbį, skirtą Al ma Mater 400-osioms meti nėms pažymėti. Dažnai filo logai vyksta į respublikines ir pačių organizuotas dialektologines ekspedicijas po Lietuvą, Jų metu mūstĮ studentai yra surengę ne vieną pažintinį vakarą su vieti niais gyventojais, kuriuose papasakojo apie studijas, universiteto jubiliejinius ren ginius, jo istoriją. Iš tiesų nedideliame Kau no vakariniame fakultete jau čiama dalelė pulsuojančios Alma Mater amžinos jaunys tės. Jubiliejus išliks ne tik organizatorių, bet ir studen tų atmintyje. O kokie toles ni fakulteto planai? TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarime „Dėl to lesnio aukštosios mokyklos vystymo ir geresnio specia listų rengimo" be kita ko nurodoma, kad turi būti pa gerinta ekonomikos kadrų rengimo kokybė, sustiprintas studentų mokymo ir auklėji mo ryšys su šiuolaikinės ga mybos planavimo ir organi zavimo praktika. Mūsų fakul tetui labai svarbi nutarimo dalis, reikalaujanti žymiai pagerinti kadrų rengimą ne-
pasitraukiant iš gamybos, nu rodanti, kad reikia aktyviau naudoti mokymo metodus, kuriais visiškai atsižvelgiama į vakarinio ir neakivaizdinio mokymo specifiką ir praktinį studentų darbą, Įgyvenreikės dinant šį nutarimą, sustiprinti ryšius su miesto pramonės įmonėmis bei organizaaijomis, labiau naudotis jų materialine baze, šalin ti trūkumus, pasitaikančius studentų auklėjamajame dar be bei toliau kelti paskaitų lygį ir didinti jų reikšmę, ugdant studentų mokslinį mąstymą ir marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą. Planuojame daugiau pa rengti mokymo priemonių studentams, aprūpinti moko mąja literatūra, komplektuo jant ją bibliotekoje. Beje, dalis ekspedicijose surinktų lietuvių kalbos įvairenybių taip pat panaudojama moks lo leidiniams, mokomiesiems metodiniams darbams. Fakultetas dar prastai ap rūpintas šiuolaikiniais mokomaisiais-laboratoriniais bei moksliniais įrengimais, todėl jų komplektavimas ir įsigiji mas bus pirmaeilis uždavinys, pereinant į naujai rekon struotas fakulteto patalpas Kauno senamiestyje. Dar gyvename jubiliejinių iškilmių nuotaikomis, o mūsų fakultetas jau ruošiasi ki tiems renginiams. Svarstome kaip sutikti LTSR 40-ąsias ir V. Kapsuko 100-ąsias meti nes. Ačiū už pokalbį.
dideliuose moliuskuose randami stambūs perlai, kurių dy NIVERSITETO 400 metų sukakties išvakarėse Gam dis keliais kartais, net keliolika centimetrų. Tačiau perlai tos mokslų fakulteto Zoologijos muziejus gavo JAV neilgaamžiai — jie labai lėtai keičia spalvą, tamsėja ir po gyvenančios biologės Elenos Gimbutienės dovaną — 50—60 metų pradeda irti. Nuo šio amžiaus pradžios Ja vertingą kriauklių kolekciją. Dovana skiriama pagerbti ponijoje pradeda dirbtinai veisti perluotes ir gauti perlus. Almae Malrls garbingą sukaktį. Gautasis kriauklių rinki Ekspozicijoje yra kriauklių moliuskų, kurie plačiai nau nys dabar eksponuojamas VU Zoologijos muziejuje. dojami maisiui — tai grubios austrių, plonos šukučių, mi E. Gimbutienė šiuo metu gyvena Los Andželos mieste, dijų kriauklės. jai neseniai sukako 85 metai. Elena Karosaitė-Gimbulienė Dar priešistoriniais laikais moliuskai buvo plačiai naudo kilusi nuo Anykščių, pagal profesiją agronomė ir biologė. jami maistui. Akmens amžiaus žmonių stovyklose prie Ji dar vaikystėje yra sudariusi Aukštaitijos augalų herba Juodosios jūros ir kitur archeologai randa krūvas austrių rą. Besimokydama Maskvoje (1911—1917) taip pat sudarė ir kitų moliuskų kriauklių — senovės virtuvės atliekų, miesto apylinkių augalų rinkinį. Dar vieną herbarą sudarė Kai kurios šių moliuskų rūšys dabar auginamos speciaKaukaze, kur gyveno Pirmojo pasaulinio karo metais. llose „jūrų fermose". Nuo 1926 m. dėstydama A. Fredos sodininkystės ir dar Pinna moliuskas išskiria bijuso siulus, kuriais tvirtinasi žininkystės mokykloje, sudarė kultūrinių augalų sėklų, prie akmenų. Iš jų viduramžiais buvo gaminami prabangūs musų pajūrio augalų kolekcijas. Pajūryje nepraleido pro audiniai. Kai kurie moliuskai iš bisuso siūlų rezga „lizdus" gos rinkti gintaro trupinius, o kartu ir kriaukles. Didelė panašius j paukščių. jų dalis buvo pirkta parduotuvėse ar pas kolekcionierius. Visa dovanotoji kolekcija surinkta išeivijoje, Atlanto ir Kolekcijoje matome keletą nedidelių Tridacnidae šeimos Ramiojo vandenyno pakrantėse. E. Gimbutienė pasakoja: atstovų kriauklių. Tridaknų tarpe yra tikrų milžinų. Gi „Vaikščiodama paplūdimiais ėmiau rinkti dėmes) patrauku gantiškoji tridakna gali išaugti iki pusantro metro ilgio ir sias kriaukles. Nustebau tų kriauklių gausumu ir jų rūšių sverti daugiau kaip 200 kg. Tridaknos gyvena Ramiajame Jos dovanotą kolekciją sudaro 801 eksponatas. Čia yra Įvairumu. Vietinėse bibliotekose gaudavau reikalingos li vandenyne spalvingų koralų sąžalynuose. Mėgsta jos ne reti 13 rūšių koralai, keletas rūšių jūros ežių ir kt. Kolek teratūros. Tuo pačiu geriau išmokau angliškai. Giminės gilias vietas ir braidančiam žmogui tokiose vietose jos cijoje daugiausia moliuskų kriauklių — net 616 moliuskų ir pažįstami, sužinoję apie naują mano aistrą, dovanodavo gali būti pavojingos — tiesiog pagauti žmogų už kojos. rūšių, kurie atstovauja 95 šios gyvūnų klasės šeimoms. man jų rastas ar piktas kitų kraštų kriaukles. BeilsėdamaTačiau, kad ji galėtų užsidarydama nukirsti laivų inkarų Kolekcijoje yra ir keletas primityviausių moliuskų — si nuo eilinio darbo, daug laiko praleisdavau apibūdinda grandines (apie tai buvo rašyta mūsų spaudoje) — fan chltonų, nemaža dvigeldžių moliuskų, bet vyrauja dauma ir dėliodama „mano lobius". Pagaliau teko įsitaisyti giausia sraigių kriauklės. tastika. kolekcijai laikyti spintą. Kadangi tų kriauklių, jūros nu Ekspozicijoje, pavyzdžiui, yra Trochidae ir Turbinldae Kolekcijoje yra visa grupė puikių Veneridae šeimos dailintų stikliukų ir kitokių įdomių dalykėlių prisirinkau šeimų kriauklių stogeliai — savo forma primenantys ap kriauklių. Jos ne tik mėgstamos kolekcionierių, bet Ir pla kur kas daugiau, susidomėjau kriauklių suvenyrų gamyba. verstą piltuvėlį. Kai kurios jų turi puikų perlamutrą, nau čiai naudojamos maistui. Daugelyje šalių jos aklimatizuo Ėmiau kurti įvairias figūrėles, gėles iš kriauklių ir paveiks dojamą juvelyriniams dirbiniams. Savotišką kriauklę, pri tos. lus. Dalyvavau su tais darbais parodose. Dabar baigiu menančią susuktą vamzdelį ,turi kirmėlės formos VermeTaigi šia dovana E. Gimbutienė ne tik pagerbė mūsų holažuoti trečią šimtą įvairaus stiliaus kriauklių paveiks tidae šeimos moliuskai, Kolekcijoje yra nemažai Coniuniversiteto sukaktį, bet ir papildė jo vertingus mokslo lų". dae ir Naticidae šeimos moliuskų kriauklių. Tai plėšrūs rinkinius. moliuskai, sugebą giliai įsirausti j smėlj. Užpuolę kitus Ceslovas KUDABA, Jurgis STAŠAITIS moliuskus, jie pragraužia jų kriauklę. Per savo grožj plačiai pasaulyje paplitusios Konusų kriauklės. Dėl spalvingo ir įmantraus kriauklės rašto jos mėgėjų yra labai vertinamos. Už kai kurias rūšis mokami nemaži pinigai. Tačiau konusai pavojingi žmogui — jie turi nuodų liau sėjo 29—30 dienomis kvie Rugsėjo dvyliktoji — įsi rijos. Jis kalbėjo apie A. Ju kas. Yra žinoma ir mirtini įkandimai. čiame į Jašiūnus (Šalčininkų Kolekciją puošia nemažos, spalvingos mureksų kriauk mintina visiems universite cio gyvenimo kelią, mokslo raij.), kur vyks naujų narių to fizikams. Tą dieną fizi pasiekimus. Susirinkusiems lės. Jos turi ilgas ataugas, kuriomis atidaro užpultų mo krikštynos. kos - matematikos daktarui, kalbėjo ir LTSR Mokslų aka- liuskų kriaukles. Šie moliuskai dar vadinami purpurinė buvusiam ilgamečiui fizikos demjos Fizikos instituto di mis sraigėmis. Jų kūne yra liauka, kurios išskiriamas sek fakulteto teorinės fizikos ka rektoriaus pavaduotojas fizi retas, saulės šviesos veikiamas, virsta puikiais purpuri Dingusį studento pažymėji tedros vedėjui profesoriui kos-matematikos daktaras Z. niais dažais. mą Nr. 771312, išduotą PF Dar prieš 3000 melų Viduržiemio jūros pakrantėje, Adolfui Juciui būtų sukakę Rudzikas, kuriam studijų me III k. studentei Vitalijai SA 75 metai. tais paskaitas skaitė A. Ju Ugarite ši savybė jau buvo žinoma. Kai kurios moliuskų KALAUSKAITEI, laikyti ne Fizikos fakultete prie 508 cys. Fizikos fakulteto deka rūšys buvo gaudomos masiškai — archeologai randa dide galiojančiu. auditorijos pagerbti moksli nui jis įteikė 6 tomus dar les krūvas sutrupintų šių kriauklių. Vėliau ir finikiečiai Dingusį studento pažymė ninko atminimo susirinko žy neskelbtų A. Jucio moksli plačiai naudojo iš šių moliuskų gaunamus purpuro dažus, jimą Nr. 781675, išduotą nuo ko ir kilo Finikijos pavadinimas. mūs mokslo veikėjai, buvę nių straipsnių ir darbų. EKFF II k. studentui Zeno Kolekcijoje yra daug Iropikinėse jūrose gyvenančių A. Jucio mokiniai ir bendra Dabar 508 auditorija vadin darbiai: prof. A. Bolotinas, sis žymaus mokslo veikėjo Cypraeidae Ollvidae šeimų rūšių, jų tarpe Cypreas mone nui SAKALAUSKUI, laikyti negaliojančiu. V. Šugurovas, teorinės fizikos Adolfo Jucio vardu. Joje — ta. Šios nedidelės kriauklės Afrikoje buvo naudojamos katedros vedėjas prof. A. mokslininko parašyti veika kaip piniginis vienetas. Indokinijoje šie moliuskai ilgus Universiteto Studentų mokslinės draugijos ataskai Bandzaitis, fizikos matemati lai, straipsniai, tyrimų dar amžius buvo vienintelė kursuojanti valiuta. Dvlgeldžiai moliuskai plačiai paplitę sūriuose ir gėluose tinė rinkiminė konferencija kos kandidatas Z. Kuplians- bai, monografijos, be to ne vyks Centrinių rūmų 13 au kis, fakulteto dėstytojai ir seniai pasirodę ir rinktiniai vandenyse. Nemaža jų rūšių yra ir kolekcijoje. Čia yra ditorijoje š. m. spalio 1 d. A. Jucio darbai, kuriuose kriauklės moliuskų, kurie gyvena kalkakmenyje ištirpinda studentai. Pradžia 18.30 vai. Fizikos fakulteto dekanas analizuojama daugiaelektroni- mi jame urvelius, gyvena parazituodami ant kitų molius kų kriauklių, tvir'inasl prie uolienos bisuso siūlais. Nema prof. Viktoras Kybartas ati nių atomų teorija. Visus turistus, mėgstan Kazys MATAClUNAS ža dvigeldžių yra iš kurių kriauklių išgaunamas perlamut dengė memorialinę Adolfo II k. žurnalistas ras. Pteriidae šeimos daugelyje rūšių randami perlai. Tik čius ir norinčius keliauti rugJucio lentą prie 508 audito-
U
Adolfo Jucio auditorija
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 614084, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. ((TapHŪHHHC CTyAemac» («CoBėTCKHH CTyAeHT»). OpraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, MecTKOMa n npo<j>KOMa opachob TpyAOBoro KpacHoro 3HaMCHH n ApyMŪM HapoAOB BnAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. Bimųaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom «3biKe.
Tiražas 4757 Užs. Nr. 2427 LV 09564
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ