cam/eos scuoencas Visų šalių proletarai, vienvkitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITE1O REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. rugsėjo 11d.
•
Nr. 27 (725)
•
Kaina 2 kp.
ATVYKO, IŠVYKO...
>4 Pirmadienį į Vilnių atvyko Prahos Karlo uni versiteto Fizikos ir mate matikos fakulteto dekanas, profesorius Ą. Svecas. Pagal abipusį susitarimą tarp Vilniaus ir Prahos universitetų, šiais mokslo metais numatyta keistis specialistais bei pedago gais. Prof. A. Svecas vie nas pirmųjų iš Prahos Kar lo universiteto skaitys pa skaitas mūsų universiteto studentams. Svečias viešės Vilniuje dvi savaites. Mūsų inf. Į Lenkiją antradienį išvyko Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos ka tedros vedėjas prof. dr. J. Viščiakas. Profesorius sa vaitę skaitys paskaitas Varšuvos universitete. Šioje aukštojoje mokyk loje jau keletą dienų dirba ir aspirantas S. Lapinskis. Pastarasis Varšuvos uni versitete įsikūrė ilgam — trejus metus aspirantūroje jis studijuos topologiją. I. SilaitE
KROKUVOS UNIVERSITETO REKTORIAUS PROF. DR. M. KLIMAŠEVSKIO
VIEŠNAGĖ
Nuo penktadienio
PASIRAŠYTA UNIVERSITETŲ BENDRADARBIAVIMO IR DRAUGYSTES SUTARTIS
PRAKTIKA
PRAĖJUSĮ penktadienį, * rugsėjo 4 d., mūsų Alma Mater sulaukė svečių. Sį kar tą atvyko Krokuvos Jogailos universiteto delegacija, va dovaujama šios aukštosios mokyklos rektoriaus profeso riaus daktaro Mečislavo Klimaševskio. Svečiai susipažino su mūsų universitetu, Vilniu mi, lankėsi kitose respublikos vietose. Pagrindinis lenkų delegaci jos viešnagės tikslas buvo su sitarti ir pasirašyti su mūsų universitetu draugystės ir ben dradarbiavimo sutartį. Pirma dienį rektorate įvyko daly kiškas ir atviras pokalbis apie bendradarbiavimo galimybes. Vėliau buvo pasirašyta sutar tis. Sutarties pasirašyme daly vavo svečiai rektorius prof. dr. M. Klimaševskis, prorektorus prof. dr. M. Karasius, uni versiteto partijos komiteto sekretorius M. Kulčikovskis.
Mūsų Universitetui atstovavo einąs rektoriaus pareigas doc. J. Grigonis, prorektorius mo kymo reikalams doc. B. Sudavičius, partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius, komjaunimo komiteto sekretorius J. Ka rosas, vietos komiteto atsto vas doc. A. Šileika, aspirantū ros skyriaus vedėjas A. Gardžiulis. Jau konkrečiai susitarta, kad Vilniaus universitetas pa siųs į Krokuvą vienai savai tei skaityti paskaitų ir keistis darbo patirtim chemijos moks lų daktarą prof. V. Daukšą, biologijos mokslų kandidatę doc. J. Gruodienę, fizikos-ma tematikos mokslų kandidatą doc. P. Golokvoščių, Fizikos fakulteto dekaną doc. V. Ky bartą. Doc. M. Damidavičius Krokuvos Jogailos universite te dalysis sociologinių tyrinė jimų patirtimi. Numatyta, kad
Finansų ir apskaitos fakultetas išleis 1971 me tais pirmą ekonominės ki bernetikos specialistų lai dą. Dabar šios specialybės penktakursiai atlieka ga mybinę praktiką, truksian čią iki 1971 m. sausio 16 dienos, respublikos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute, Valstybinėje pla no komisijoje, susivieniji me „Sigma", kuro aparatū ros gamykloje, „Orgtechstatyboje" ir kitur. Diplo mantai dalyvauja gamybos valdymo automatizuotų sis temų kūrime. O ekonom. kibernetikos spec. penktakursis M. Belkindas savo gamybinę praktiką pradėjo šią savai tę Maskvoje. Jis dirba TSRS MA Ekonomikos instituto liaudies ūkio mo deliavimo sektoriuje. l Iš VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS
Alf. BUCKAUS nuotrauko se: viršuje — Krokuvos Jo gailos universiteto delegacija derybų metu. Dešinėje — rek torius profesorius dr. M. Kli maševskis pasirašo Mokslinės bibliotekos svečių knygoje.
--------- > abu universitetai vasaros sio mūsų universitete, portre atostogų metu keisis studentų tą, leidinius, pasakojančius grupėmis mokomajai pažinti apie Krokuvos universitetą, nei praktikai. Be to, numato jo gyvenimą, lenkų mokslinin ma, kad mūsų ir lenkų spor kų darbus. Prof. dr. M. Klimatininkai ruoš draugiškas var ševskis pakvietė prof. dr. J. žybas. Kubilių, doc. J. Grigonį ir Sutartyje numatyta daug kitus apsilankyti Krokuvoje. priemonių, kurios bus įgyven Jis pažymėjo, kad lietuviai dinamos glaudžiai bendradar Lenkijoje bus sutikti taip pat biaujant abiejų universitetų nuoširdžiai, kaip ir lenkai rektoratams ir visuomeninėms Lietuvoje. — Aš ir mano kolegos, — organizacijoms. Sutarties pasirašymo cere pasakė Jogailos universiteto monijos pabaigoje prof. dr. M. rektorius M. Klimaševskis, — Klimaševskis padovanojo pro aukštai vertiname lietuvių ko fesoriaus J. Sniadeckio, dirbu legų pasiektus mokslo laimė
jimus, jų sukauptą mokslinio darbo organizavimo patirtį. Įsitikinome, kad Vlniaus uni versitete yra gera mokslinėmaterialinė bazė. Manau, kad ir Krokuvos universitete vil niečiai ras nemaža naudingo ir įdomaus. Todėl mūsų bendra darbiavimo ryšiai abipusiai leidžia tikėtis gerų rezultatų. Antradienį svečiai išvyko iš Vilniaus. ( A. DARGUŽIS
BIBLIOTEKOS GIMTADIENIUI Šventiškos nuotaikos, skubėjimo, iškilmių orga nizavimo paskutinių rū pesčių dabar pilni bibliote kos direktoriaus kabinetas, skaityklų salės, visas Uni versitetas. 400-metis ne kasmet pasitaikol Šventė prasidės ansamb lių koncertais WU kie muose jau ateinantį trečia dienį. Ketvirtadienį bus atidaryta naujoji knygų saugykla ir paminklinė lenta. Mokslo muziejuje (buv. Jono bažnyčioje) pradės veikti jubiliejinė paroda. Tą pačią dieną
Aktų salėje atidaroma Vi sasąjunginė bibliotekinin kystės ir bibliografinės in formacijos konferencija „Knyga ir pažanga". (Ji baigsis rytojaus dieną, rugsėjo 18 d.). Auloje įvyks iškilmingas svečių priėmimas. Rugsėjo 18 d., penkta dienį, Filharmonijoje rinksimės į iškilmingą po sėdį. Šeštadienį — baigiama sis koncertas Skargos (Di džiajame) kieme. Tokia trumpai jubilieji nių iškilmių programa. Tai
bus sekančią savaitę. Kol kas — pirmieji šventės pranašai. Jau išspausdin ti specialūs pašto vokai (dailininkas P. Repšys), pašto ženklas (dailininkas A. Kučas), sukurtas jubi liejinis medalis (autorius — lenininės premijos lau reatas G. Jokūbonis), iš leista knygutė „Vilniaus universiteto biblioteka" (lietuvių, rusų, anglų, vo kiečių kalbomis). Netrukus išeis iš spaudos bibliotekos 400-mečiui skirtas leidinys „Kultūrų kryžkelė".
M Ketvirtadienį pirmoji studentų grupė išvyko į Švenčionis, prie partizanų garbei supilto pilkapio. Daugelio fakultetų kom jaunuoliai šią’ ir ateinančią savaitę tvarkys pilkapio aplinką, velenuos, ties laip tus ir kt. Mūsų inf. j Antradienį j pirmą po sėdį po vasaros atostogų susirinko Istorijos fakulte to komjaunimo komiteto nariai. Komjaunuoliai kal bėjo apie darbo ir poilsio stovyklų veiklą, ataskaitinius-rinkiminius susirinki mus kursuose bei apie pasiruošimą fakulteto kom jaunimo organizacijos ataskaitinei-rinkiminei konfe rencijai, kuri numatyta spalio mėnesio pradžioje. A. MAKSIMOVAS Visų fakultetų kūrsų komjaunimo grupėse vyks ta ataskaitiniąi-rinkiminiai susirinkimai, juose priima mi nauji įsipareigojimai, svarstoma VLKJS XVI su važiavimo medžiaga, be to renkami delegatai į fakul tetų komjaunimo organiza cijų ataskaitines-rinkimines konferencijas. R. JURGELEVIČIUS Ateinantį pirmadienį įvyks Teisės fakulteto kom jaunuolių ataskaitinis-rin kiminis susirinkimas.
Šie P. Repšio piešiniai puo
F. TAUTVYDAS šia jubiliejinius vokus.
iki penktadienio
2 psi.
TARYBINIS STUDENTAS
LEninme ĮSKAITA j
STARTAS
RASIDĖJO visasąjun keitimo komjaunuoliško darbo ginė lenininė įskaita, patyrimu, reidų planų suma skirta TSKP XXIV su nymas. Tik kolektyvas tegali važiavimui. Jos startas —- sumanyti tokias priemones, ataskaitiniuose - rinkiminiuo kurios atitiks jo narių polin se susirinkimuose. Įskaitos kius, ir tuo pačiu bus reika perspektyvos didžiulės. Jos lingos visiems. „Jus sukuria metu studentai atsiskaito, ne tai, ką jūs gaunate, o tai, kaip jie kelia savo politinį ką jūs duodate. Tai, ką jūs lygį, kaip dalyvauja visuome teikiate kolektyvui, kuria, niniame gyvenime. Kiekvie turtina kolektyvą. Ir kolekty nas dalyvaus Visasąjunginėje vo egzistavimas savo ruožtu lenininėje pamokoje „Leniniš- praturtina jūsų vidų", — rašė kai mokytis komunizmo", ku A. de Sent-Egziuperi. Kiekviename komjaunuoliš ri baigsis V. Lenino kalbos RKJS III suvažiavime 50-ųjų kame kolektyve savi rūpes metinių dieną — spalio 2 d. čiai. Ir pokalbis susirinkimuo Ataskaitiniuose - rinkiminiuo se būna dalykiškas, atviras, se susirinkimuose ir kalbame įdomus, kada yra kūrybiška, (dažniausiai apeidami deklara draugiška atmosfera. Tik jos tyvius žodžius, kurie tik truk dėka gimsta iniciatyva, gali do įžvelgti pačią reikalo es girdėti kritikos ir savikritikos mę) apie tai, kaip gyventi, žodžių. mokytis, sekant vado prie Susirinkimo nutarimas — kolektyvinės minties vaisius. sakais. Charakteringa, kad daugelis Jis, kaip lakmuso popierėlis, gerų dalykų, priimtų ataskai parodo, kaip aukštas komjau tiniuose susirinkimuose, kilo nuolių atsakingumo už kolek kolektyviškai juos svarstant. tyvo reikalus jausmas. Neatsitiktinai geriausiose Kiekvienas turi iš anksto ap organizacijose galvoti ir pasirinkti darbą pa komjaunimo gal savo jėgas dar prieš ataskaitiniai-rinkiminiai susi susirinkimą. Štai čia ir slypi rinkimai turi tokią taisyklę — visa grupės, kurso sėkmingo iš anksto parenkama aktyvis darbo paslaptis. Susirinkimui tų grupė, kuri ruošia susirin reikia ruoštis ne vien per kimą ir pranešimą, o jo tezės pertraukas tarp paskaitų. Tai svarstomos kolektyviai. Nu rimtas, atsakingas darbas — tarimo projektas irgi suku būsimų vakarų ir bendrabu riamas ne iš anksto (arba dar čio aplinkos tvarkymo, pasi blogiau — nusižiūrėjus į per
P
NAUJŲ ATRADIMŲ DŽIAUGSMAS, MORALINIS PASITENKINIMAS DĖL GE RAI ATLIKTO DARBO NE ATEINA SAVAIME — JUOS PRIARTINA TIK DARBŠTU MAS. NEPAMIRŠK, STUDENTE, KAD SESIJA JAU PRASIDĖ JO SU PIRMĄJA RUDENIO DIENA — MOKYKIS SISTE MINGAI, KANTRIAI, PUI KIAI. TOKIA TAVO PAREI GA, TOKS LENININĖS ĮSKAI TOS REIKALAVIMAS.
nykštį), o jo pagrindu tampa komjaunuolių pastabos ir pa siūlymai. Ten, kur taip vyks ta susirinkimas, nekyla klau simas: o ką gali maža grupė? Grupė daug gali, tai pagrin dinė komjaunimo ląstelė, ja ir stipri komjaunimo organi zacija. Juk štai Teisės fakul tete iniciatyva gimsta kursuo se (ten mažiausia grandis yra kursas). Čia galvojama ne tik komjaunimo biure, galvoja visi komjaunuoliai. Dabar pirmuosiuose kur suose renkami komjaunimo sekretoriai .Neduriama pirštu į pirmą pasitaikiusį. Su pirma kursiais, jų charakteristikomis pirmiausia susipažįsta fakulte to komjaunimo vadovai. Jie dalyvauja rinkimuose, pataria jauniesiems draugams. Tai la bai svarbus momentas: juk visuomeninis grupės gyveni mas ateity daugeliu atvejų labai priklausys nuo vadovokomsorgo. Tiesa, pats išrinki mas — dar ne garantija, kad komjaunimo organizatorius dirbs gerai. Reikia organizuoti aktyvo mokymą. VLKJS XVI suvažiavimas pabrėžė — mūsų pagrindinis uždavinys: siekti, kad kiek viena pirminė komjaunimo organizacija būtų kovingas, rodantis iniciatyvą, žinomas savo konkrečiais darbais kolektyvas.
4----------------------
„PAGUODOS SESIJA“ NE VISUS PAGUODŽIA Rugsėjis — naujų rūpesčių ir darbų metas. Vieni vaiki nai ir merginos su dideliu noru kibo vėl į mokslus, norė dami daugiau sužinoti, patirti naujų atradimų džiaugsmą. Bet. . . yra nemažai studentų, kurie dar ir dabar turi sko lų. Užeiname pas Finansų ir apskaitos fakulteto prodekaną doc. B. Kilių. Išgirdęs klausi mą, kokia nuotaika vyrauja fakultete naujais mokslo metais, doc. B. Kilius nusišyp tiek daug studentų neišlaikė sojo: — Nuotaika gera. Jau įėjo egzaminų ir dabar dar tebetu me į vėžes, paskaitos vyksta ri skolas? — Priežastys žinomos ir aiš normaliai. Bet yra ir sunku mų. Užtenka vargo su skoli kios. Studentai per mokslo ninkais. Pavasario sesijoje 110 metus silpnai ruošėsi semina studentų gavo nepatenkinamą rams, pratyboms. Todėl sesi pažymį. Yra daug ir visai ne jos metu nebespėjo gerai pa laikiusių egzaminų. 15 studen siruošti egzaminams. Iš nuo tų, kurie turėjo po 4 ar 5 latos turinčių skolas studentų, skolas, buvo pašalinti iš Uni norėčiau paminėti buhalteri versiteto. Iš 110 skolininkų nės apskaitos spec. II k. stu 49 yra I k. studentai, da dentą L. Baranauską. Jis nesi bartiniai antrakursiai. Nuo rūpina laiku surinkti įskaitų, rugpjūčio 20 d. iki rugsėjo 1 nelaikė po du egzaminus žie dienos suruošėme „paguodos mos ir pavasario sesijų metu. sesiją". Pusė skolų buvo iš Iki šiol neišlaikė skolų tos laikyta. Studentai, neatvykę į pačios specialybės II k. stud. „paguodos sesiją", turėjo pa S. Žuliava, ekonominės infor siaiškinti dekanate. Jei prie macijos spec. III k. stud. D. žastis rimta, tai šitie skolinin Keturauskaitė, finansų ir kre kai dar kartą gavo galimybę dito spec. III k. stud. A. Šve laikyti skolas iki rugsėjo vi das. durio. Neišlaikę skolų iki mi Fakultete su skolininkais nėto termino, studentai bus kovojama visą laiką.. Kated paliekami antriems metams ar ros svarsto atskiras grupes. braukiami iš studentų sąrašų. Pavyzdžiui, praėjusiais moks — Kokios priežastys, kad lo metais dažnai tai darė Fi
nansų ir kredito, Ekonominės kibernetikos, Buhalterinės aps kaitos katedros. Skolininkų tėvams buvo pranešama, apie sesijos rezultatus. Tikimės, kad padėtis pagerės. Prekybos fakulteto prodekanas vyr. dėst. Z. Butkevičius irgi susirūpinęs: — Nuotaika liūdna. Už ne pažangumą pašalinti trys I k. studentai. Iki šiol 42 stu dentai turi skolas. Iš jų 7 net po dvi. Daugiausia iš ant ro kurso studentų, buvusių pir makursių. „Pirmauja" materia linio-techninio aprūpinimo specialybė. Net po dvi skolas turi šios specialybės II k. stud. J. Daktaras, jo kolega J. Scerinas, IV k. stud. R. Ostraus kas, III k. stud. G. Zigmantavičiūtė, prekybos ekonomikos spec. II k. studentė B. Vaškaitė, tos pačios specialybės IV k. stud. K. Minelga taip pat dar neįstengė išlaikyti po dvi skolas. Rugpiūčio pabaigoje buvo organizuota papildoma sesija. Rugsėjo 10 d. numatytas aka deminės komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi „uode gas" tebeturintieji studentai. Komjaunuoliai, be to, dar bus pakviesti į komjaunimo komi tetą pasiaiškinti dėl nepažan
gumo. Kritikuojame juos daž nai sienlaikraštyje. Pranešame apie egzaminų eigą studentų tėvams. Sudarome grupių auk lėjimo planus. Kaip matome, ramybės sko lininkams nebuvo ir nebusi Rūpinamės, kad dabartiniai pirmakursiai prisitaikytų prie aukštosios mokyklos reikalavi mų. Išaiškinome jiems dar rugsėjo 1-ąją studento parei gas ir mokymo proceso ypatu mus Universitete. Supažindi nome su katedromis, kaip dirbti su knyga, bibliotekos naudojimosi taisyklėmis. Nu matėme pirmakursiams susiti kimus su patyrusiais dėstyto jais, kurie pasidalins patirti mi, kaip vesti užrašus, kons pektuoti paskaitas. Norėčiau pažymėti, kad ko va su skolininkais guli tik ant dekanato pečių. Mažai pade da visuomeninės organizaci jos. Skolininkai nejaučia savo komjaunimo grupėje nepa kantumo, randa daug užtarėjų, kurie stengiasi pateisinti jų skolas. Todėl tenka konstatuo ti studentų abejingą pažiūrą ir skolas. Atvykę į papildomą sesiją, jie vėl gauna dvejetus.
Pramonės ekonomikos, Pre kybos, Chemijos fakultetų be velk visi pirmakursiai įsirašė j komjaunimo įskaitą. Gi Fi lologijos, Fizikos, Medicinos fak. komjaunimo komitetai, ypač jų sekretoriai, atrodo, visai nesirūpina šia svarbia kampanija, per mažai skiria dėmesio naujiems nariams: įskaitoje įrašyta vos pusė R. ZAKŠEVSKIS jų. Jau vien šis mažas fakte
Daugiau atidumo bendrabučių taryboms Studentiškas gyvenimas su grįžo į senas vėžes. Vėl pas kaitos, susirinkimai, posė džiai. .. Aptarti praėjusių metų re zultatų ir išrinkti naują tary bą susirinko III bendrabučio gyventojai. Buvęs tarybos pirmininkas TF III k. studen tas P. JUrkštas'už gerą darbą
padėkojo buvusiems tarybos nariams: — Už laiku pristatytą spau dą studentai dėkingi GF stu dentui A. Milaševičiui, už nepriekaištingai organizuotą budėjimą — TF studentams J. Grambai, R. Namavičiui. Gerai dirbo buities sekto rius, vadovaujamas GF III k.
studentės J. Puronaitės. Ben drabutyje buvo dažnai orga nizuojami švaros komisijos reidai. Visi pasitaikantys trū kumai buvo kritikuojami sa tyriniame sienlaikraštyje „Spyglys". Po kiekvieno tik rinimo švariausi ir netvar kingiausi kambariai buvo žymimi specialioje vitrinoje.
Kiek sunkiau sekėsi organi zuoti kultūrinį darbą. Sujudo visi bendrabučio sportininkai, sužinoję ruošiant futbolo rung tynes. Iki išnaktų vaikė ka muolį. Tačiau kamuolys spro go ir kartu išsprogdino visą organizatorių entuziazmą. Ne gavę naujo kamuolio, aprimo ir futbolininkai.
P. Jurkštas ataskaitoje pa brėžė, jog sunkiausia tai, kad nevisi studentai linkę bendra butį laikyti savo antraisiais namais. Visi geri tik tol, kol gauna bendrabutį. Paskui net gi leidimą tingi parodyti, o ką bekalbėti apie kambario sutvarkymą. Daugelis pripratę
lis patvirtina tą didelę tiesą, kad kai kur pirmaisiais naujų mokslo metų mėnesiais kom jaunimo organizacijos iki rinkimų nerodo veiklos žy mių. A. BUCKAUS nuotraukoje: VVU komjaunimo komitete į įskaitą įsirašo PF materialiniotechninio aprūpinimo I k. stud. Dalia Kumpauskaitė.
turėti „aukles", kurios nuo lat primintų, kur negalima rū kyti, šiukšlinti, triukšmauti. Už netinkamą elgesį taryba buvo priversta kelis studen tus pašalinti iš bendrabučio, perduoti svarstyti rektoratui, visuomeninėms organizaci joms. Mažai savo studentus ben drabuty kontroliavo fakultetų dėstytojai, komjaunimo ir
(Nukelta į 4 psl.)
TARYBINIS studentas
3 psl.
WU MOKSLINEI BIBLIOTEKAI — 400 METŲ
Kaip knygos keliavo į Universitetą Spaudos atsiradimas ir spausdintų knygų plitimas glaudžiai susijęs su rene sanso epochos kultūra. Turėti rankraštinių ir spausdintų knygų rinkinį virto kiekvieno humanisto siekimu. Kadangi knygos buvo labai brangios, di desnius jų rinkinius tega lėjo įsigyti karaliai ir ku nigaikščiai. Vidutiniškai už žirgą buvo galima nu sipirkti keturias knygas, už jautį — 2, o už vieną kny gą — 3 avinus. Palyginti didelę bibliote ką Vilniaus pilyje turėjo didysis kunigaikštis Žygi mantas Augustas, apsigy venęs čia 1547 m. Pagal renesanso dvasią šis ku nigaikštis nusprendė, kad jo naujieji pilies rūmai ne bus verti pagarbos ir pasi gėrėjimo, jeigu juose truks bibliotekos. Biblioteką su kurti jam padėjo nemaža žmonių, visų pirma jo pa mokslininkai humanistas Jonas Kozminskis ir Lau rynas Pražmickis. Knygos Žygimanto Au gusto bibliotekai buvo su perkamos užsienyje, dau giausia Frankfurte, kur tuomet buvo knygų pre kybos centras. Iš ten gabe namos j Krokuvą, čia meistro Dovydo įrišamos, rūpestingai sudedamos į vilnonius audeklus, kad nesudrėktų, ir vežimais gabenamos į Vilnių. Didy sis kunigaikštis gaudavo knygų ir dovanomis. Jo bibliotekoje atsirado apie 4000 tomų. Iš jų įvairiose bibliotekose iki šių dienų išliko vos 300 tomų. (Vil niaus universiteto bibliote koje septynios knygos, TSRS Mokslų Akademijos bibliotekoje Leningrade — apie 20 knygų ir t. t.). Žygimanto Augusto bib lioteka sudarė pagrindą Vilniaus akademijos bib liotekai, nes savo testa mentu didysis kunigaikštis ją padovanojo akademijai. Besikuriančiai akademi jai atiteko ir vyskupo suf ragano Jurgio Albino (Ge orgijus Albinijus), abiejų teisių daktaro, knygų ko lekcija. Sis mokytas vyras mirė 1570 m. Po jo mirties, vys4----------------
buvo 18. Daugiausia knygų buvo teologijos klausimais. Iš 86 spintų 34 buvo skirtos teologinei li teratūrai, tuo tarpu mate matika ir fizika užėmė vos 2 spintas. Daugiausia kny gų buvo lotynų kalba. Po to ėjo knygos Vakarų Europos kalbomis, lenkų kalba ir pagaliau lietu vių. Jų buvo mažiau siai. Tuo stebėtis netenka. Dėstomoji kalba buvo lo tynų, ja buvo rašomi ir visi mokslo veikalai. Šne kamoji vienos ar kitos tau tos kalba tiko tik religinei praktikai ir grožinei bei poleminei literatūrai. Atskirus akademijos bibliotekos rinkinius suda rė akademijos vaistinės medicininė literatūra ir astronomijos observatori jos kolekcija. Pastaroji at spindėjo visą astronomijos mokslo kelią nuo geocent rinės iki heliocentrinės sis temos. Biblioteka nuo pat aka demijos įkūrimo dienos buvo svarbiausia profeso rių ir studentų mokslo la boratorija. Be jos negalėjo išsiversti nė viena mokslo šaka. Ji buvo antrajame aukš te, dabartinės bendrosios skaityklos salėje. Salės sie nos buvo tinkuotos gipsu, o grindys išklotos plyto mis. Sienas puošė religinio turinio paveikslai, graviū ros ir žemėlapiai. Skaity tojams prie kiekvieno lan go buvo pastatytas pultas ir taburetė. Kai kurios re tesnės knygos buvo gran dinėlėmis pritvirtintos prie sienos, kad negalima būtų jų išsinešti. Taip retos knygos buvo saugojamos ir kitose viduramžių bib liotekose. Iš to, kad biblio tekoje stovėjo tik 11 pul tų, reikia spėti, jog skai tytojų antplūdžio nebuvo. Esant mažam skaitytojų skaičiui, didelę reikšmę tu rėjo profesorių ir studentų užrašai.
Prof. dr. j. JURGINIS a.
♦
kupo Valerijono Protasevičiaus pasiūlymu, J. Albino kolekcija buvo atiduota jėzuitų kolegijai. Perduo dant jo biblioteką jėzui tams, buvo sudaryti du sąrašai: gerų ir blogų. Tie sąrašai neišliko. Yra išli kusios Universiteto biblio tekoje kelios Albino kny gos, tarp jų ankstyvosios krikščionybės filosofo Origeno raštų du tomai, išleis ti Erazmo Roterdamiečio, su jo įžanga ir komenta rais. Reformacijai atslūgstant ir įsigalint kontrrefor macijai, Lietuvos didikų tarpe susidarė tradicija remti akademiją dovanoji mais. Nemaža dovanojimų susilaukė biblioteka. Dide lį teologinių knygų rinkinį padovanojo vyskupas V. Protasevičius, kardinolas Jurgis Radvila ir Žemaičių vyskupas N. Pacas. Ypač brangi ir vertinga yra Tei sės fakulteto mecenato Kazimiero Leono Sapiegos dovana. 1655 m. testamen tu jis paliko akademijos bibliotekai savo ir savo tėvo knygų rinkinį, ku riame buvo daugiau kaip 3000 tomų. Jame buvo inkunabulų ir kitų unikalių leidinių. Atsirado mece natų, kurie aukojo ne kny gas, o pinigus bibliotekai plėsti. 1623 m. Adrianas Veržbickis užrašė bibliote kai savo dvarą, iš kurio metinių pajamų 100 auksi nių turėjo būti skiriama naujoms knygos pirkti. Akademijos biblioteka sparčiai augo ir prilygo di džiųjų užsienio universite tų bibliotekoms iki XVII a. vidurio, po to ji, kaip ir visas universitetas, ėmė merdėti. 1655 m. artėjant rusų ir ukrainiečių kariuo menei prie Vilniaus, jėzui tai, bėgdami iš Vilniaus, pasiėmė ir dalį bibliotekos. Kai kurios pasiimtosios knygos žuvo, dalis jų pate ko į švedų kariuomenės rankas, dalis atsidūrė Ka raliaučiuje ir Lenkijos miestuose bei dvaruose, atgal į Vilniaus akademi jos biblioteką jos nebegrį žo. Knygos buvo laikomos Iš knygos „Vilniaus univer spintose, sudėtos pagal sitetas". mokslo šakas, kurių XVIII
IFLA. 36-oji IFLA — tai tarptautinė bib liotekinių federacijų asociaci ja. Sjmet, rugpiūčio 31 — rugsėjo 5 dienomis, Maskvo je vyko kasmetinė 36-oji sesi ja, kurioje dalyvavo ir Istori jos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius bei Bibliotekinin kystės katedros vedėjas doc. L. Vladimirovas. Pasidalinti savo {spūdžiais apie eilinę IFLA sesiją mes paprašėme doc. K. SINKEVI ČIŲ.
A. BRAZAIČIO nuotraukose (iš viršaus): Abonementas. Bibliotekininkės G. Karalaitė ir M. Jurkevičiūtė išduoda skaitytojams knygas. Buvusi XIX a. bibliotekos skaitykla (dabar Aula). Bibliotekininkė I. Čepulienė knygų saugyk loje.
Ko šypsosi administratorius Senasis studentų miestelis verda, kunkuliuoja. Įsisupę žaliam rūbe, tarp žilvyčių, liepų rymo bendrabučiai. Pa jaunėję, atgiję. Užsukime į vieną. Kad ir į penktąjį. Iš karto pajunti, jog neseniai čia šeimininkavo sta tybininkai. Koridoriuose dažų kvapas, išgražėjusios sienos, langai. Laiptuose sutinkame vyriš kį. Rankose, lyg pas šventą Petrą, didžiulė raktų virtinė. Susipažįstame: ketvirtojo ir penktojo bendrabučio admi nistratorius V. Alkauskas. — Smagu, kad sugrįžo ma no gyventojai. Įdegę saulė
je .linksmi, žvalūs. Kažkaip pats pajaunėji.. . Ne pirmus metus V. Al kauskas triūsia su studentais. Rugsėjyje sutinka, birželyje palydi. Lyg didžiulio laivo ka pitonas: vis tik 240 žmonių. Kasdien rūpesčiai, reikalai. Tik spėk suktis. — Gerai, kad jauti tvirtą Medicinos fakulteto dekano S. Pavilonio ranką, — sako administratorius. — Labai daug padeda. Rūpesčių užtenka. Daug ir smagiai padirbėjo statybinin kai. Bet ir defektų dar paliko. Tiesa, diena kita, ir viskas bus baigta, tačiau reikia ir
„stumti traukti"... — Užsukim pas studentus,. Pamatysime, kaip gyvena, — kviečia administratorius. Li pame laiptais. Čia pilna gy vybės. Pasirėdę baltais chala tais, medikai skuba į užsi ėmimus, paskaitas. Kažkur groja akordeonu, skamba linksma daina. Pasibeldžiame. Kambaryje gyvena merginos. Keturios. Daili užuolaida puo šia langą, ant sienų paveiks lai, keletas suvenyrų. Gėlės. Kažkaip nejučia pajunti švel nų jausmą. Išsikalbame. Paima Vaičiūnaitė, pirma kursė: — Pirmasis įspūdis? Nuosta
bus I Viskas įdomu, paslaptin ga. .. Vilioja studentiškas gyvenimas. Kambarys? Tvarkomės.. . Mergaitės šaunios, draugiškos... Administratorius šypsosi. Jis patenkintas savo naujomis gyventojomis. Koridoriuje sutinkame sku bantį jaunuolį. Rimas Armonas, ketvirtakursis, irgi medi kas. — Pernai gyvenau antrame. Čia smagiau. Pašonėje drau gai, čia pat fakultetas. Na, lėksiu... Taip, mokslai spaudžia nuo pirmų dienų. „Gera pradžia — pusė darbo," — sako seni
studentai. Patikėsim. Daug išminties šiuose žodžiuose. Bendrabučio administrato rius pasakoja, kad valdžią į savo rankas „paima" nau ja bendrabučio taryba, kad visi kartu tvarkys aplinką puoš bendrabutį. Juk penkta sis praėjusiais metais švaros ir tvarkos konkurse pasirod, geriausiai. — Norėčiau savo gyvento jams palinkėti gero skrydžio moksle, — sako V. Alkaus kas. — Gerai įsikurti, pailsę ti savo antruose namuose. Atsisveikiname. Languose įsižiebia šviesa. Pro atdaras duris skuba studentai. Bendrabutis jų paslau goms. .. st. KERSANSKAS
Si sesija buvo šeštoji, ku rioje man teko dalyvauti. Kiekviena jų — langas į tarptautinę bibliotekininkystę. Niekur tiek negausi žinių, kaip panašiuose susitikimuo se. Pasidalijimas nuomonė mis apie savo darbą, kontak tų vystymas tarptautiniu mas tu, matyt, ir būtų IFLA sesi jos tikslu. 1887 m. pasaulyje buvo įkurta pirmoji bibliotekinin kystės mokykla. Šiandien tokių vien tik TSRS-22 aukš tosios ir daugiau kaip 100 vidurinių. Jei prieš šešerius metus apie elektroninių skai čiavimo mašinų panaudojimą bibliotekose ir kalbos nebu vo, tai šiandien jos naudoja mos daugelio šalių stambiose bibliotekose. Daugelis pana šių faktų IFLA sesijose pla čiai ir visapusiškai aptaria mi. Jeigu ankstesnėse sesijo se oratoriai dažniausiai kal bėjo apie savo šalies biblio tekininkystės pasiekimus ir problemas, tai jau šiais me tais pvz., vyko diskusijos apie tarptautinį bibliotekininkų rengimo centrą (šiuo klausi mu, tarp kitko, kalbėjo ir doc. L. Vladimirovas), buvo pa liesta tarptautinio biblioteki ninkystės mokyklų žinyno, reikalingo besivystančioms šalims, sudarymo problema ir kt. Apie tai kalbėjome mes, dirbę profesinio lavinimo ko misijoje. O juk sesijoje veikė 25 sekcijos ir komisijos, kur buvo perskaityta apie 100 pranešimų. Sesijos plenari niuose posėdžiuose buvo na grinėtas klausimas apie bib lioteką kaip švietimo ir la vinimo įstaigą, ir tema „V. Leninas ir biblioteka". Šiais klausimais buvo skaityti di deli pranešimai.
.
(Nukelta Į 4 psl.)
2 psL
TARYBINIS STUDENTAS
ATASKAITOS IR RINKIMAI Pirmadienį įvyko Teisės fa kulteto komjaunuolių ataskai KOMJAUNIME tinis-rinkiminis susirinkimas. Komjaunimo biuro darbo ataskaitų skaitė Antanas Ablingis. Diskusijose kalbėjo tikslas — kuo geresni rezul vo skiriama, kaip studentai buotojams. Reikia pažymėti, fakulteto prodekanas doc. A. rėjo 190 VLKJS narių. Leni tatai visuomeni ruošiasi visuomeninių mokslų kad šis darbas yra labai nau Cirtautas, doc. J. Moreinas, ninės įskaitos metu, pasi niamemokymesi, darbe. Geriausio kurso seminarams. Fakultete gražia dingas ir studentams, nes čia (Atkelta iš 1 psl.) tinkant Lenino gimimo 100studentai V. Varšinskaltė, J. Didelė pirmakursių dali: Pečkattis, E. Čerškus, J. Venc ąsias metines, buvo paskelb vardą iškovojo buvę trečia tradicija tapo akademiniai va jie jau praktiškai susiduria tas konkursas geriausiai aka kursiai. Jiems įteiktas atmini karai, kurių metu aptariami su teisininko darbu, ir tai yra gyvena bendrabučiuose, ii kus, A. Ališauskas ir kiti. deminei grupei išaiškinti, su mo prizas ir piniginė premija. praėjusios sesijos rezultatai. gera pradžia tolesniam jų, dažniausiai kartu su vyresnių Fakultete buvo sudaryta 7 ruošta lenininių dienų savai jų kursų studentais. Štai pas Fakulteto komjaunimo orga kaip teisininkų, keliui. Per tė, surengta fotomėgėjų darbų žmonių akademinė komisija. nizacija nemaža dėmesio ski ataskaitinį laikotarpį pasto tarieji fuksui ir yra patys po ♦ paroda, saviveiklininkai pa Jai vadovavo partinio biuro ria kariniam patriotiniam jau viai vaikų kambarį šefavo 58 puliariausi „akademikai". Ii pirmo ir 25 antro kurso stu ruošė programą. Reikia tikėti, narys doc. S. Vansevičius. nimo auklėjimui. studento, pragyvenusio Uni dentai. Jiems vadovavo gru versitete nors metus, dvejus Prieš metus išrinktam Tei kad 1970/71 m. lenininė įskai Komisijos pagrindinė darbo jis konkrečiai sužino ne tik sės fakulteto komjaunimo ta toliau skatins jaunimą, įpa kryptis — pasiruošimų semi Partija ir vyriausybė priėmė pių vyresnieji S. Bietkis, A. narams bei pratyboms ir lan eilę nutarimų, kukiais įparei Dailidonis, V. Vilkelis ir J. kaip užsirašinėti paskaitas biurui dirbti buvo nelengva, reigos jį. kontrolė. Visus goja į kovą su nusikalstamu Gaidelis. Sefavime buvo tai kaip ruoštis' seminarui ar la nes metai buvo neeiliniai. Fakulteto komjaunimo orga komumo boratoriniam darbui, bet iš Svarbiu įvykiu komjaunimo nizacija svarbų dėmesį skyrė mokslo metus buvo leidžia mu įtraukti visuomenę ir pir komos dvi formos: reidų or mas „Lankomumo grafikas". moje eilėje komjaunimo or ganizavimas ir individualus girsta ir puikią savo dėstytojų istorijoje buvo lenininė įskai (kartais ir visai neobjektyvią) ta, i kurią aktyviai įsijungė ir skiria studentii mokymuisi, Studentus, praleidusius be ganizacijas. Fakulteto komjau įskaitoje esančių vaikų lan charakteristiką. Štai čia mes ir Teisės fakulteto komjau akademinės drausmės klausi pateisinamos priežasties 8 ar nuoliams kelinti metai iš ei kymas namuose. Studentai visai laiku prisimenam kom nuoliai. Joje dalyvavo 262 mams. Buvo paskelbtas kon daugiau valandų, svarstydavo lės yra pavesta talkininkauti 1969/70 m. m. pastoviai stejaunimo organizaciją. Pasta kom'aunuoliai. Pastovius kursas geriausiai akademinei kursų bei fakulteto komjauni Lenino raj. Vidaus reikalų (Nukelta Į 3 psl.) roji savo susirinkimuose ir komjaunimo įpareigojimus tu grupei išaiškinti. Konkurso mo biurai. Daug dėmesio bu skyriaus vaikų kambario darkonferencijose pasižada kartu su dekanatu kontroliuoti aka deminę padėtį fakultete. Ir ne be reikalo. Todėl, kad 11 ESENIAI „Tiesoje" vykomjaunimas — tai tie patys ] « ko diskusija apie kostudentai. Gal būt, būtų tiks ’ munistinį studentijos linga į metodinį darbą su pir Praėjusią savaitę į Medici bendrabučio gyventojui teko auklėjimą. Kad akademinio makursiais įtraukti vyresnių jų kursų studentus, o tiks nos fakulteto Didžiąją audi po 2 spaudos egzempliorius, jaunimo problemos yra aktua liau — pirmūnus, kurie moka toriją rinkosi penktojo bend visus gaivino šviežias sien lios, rodo ir kitų laikraščių dirbti su knyga, moka ruoštis rabučio gyventojai. Įvyko laikraščio žodis. Išleistas pui • medžiaga apie studentiją. Ne seminarams ir pan. Gal būt, ataskaitinis-rinkiminis susirin kus stendas V. Lenino 100- seniai prie šio svarbaus po pirmakursis rimčiau reaguos j kimas, kuriame buvo aptartas osioms gimimo metinėms. Uni kalbio „Tiesoje" prisidėjo ir vyresniojo kolegos, negu dės atskirų sektorių darbas, nu versiteto kavinėje sektorius LTSR aukštojo ir spec. vidu rodytos pasitaikiusios klaidos. su ketvirto bendrabučio gy rinio mokslo ministras H. Za tytojo, žodžius. viu, negu mūsiškiai, buvo ob kuose renginiuose, dalyvau Gerai dirba buitinis sekto ventojais organizavo įdomų bulis. Iš pirmo žvilgsnio šiame ra Savo straipsnyje „Studijų jektyviai ištirtas vidutinio ja talkose ir stovyklose, rius. Pagarsėjo buitinis kam tematinį vakarą. šinyje nagrinėjama problema atmosfera ir profesūros auto studento laiko biudžetas ir kalbina studentus per per neturi ypatingos reikšmės stu pelis, vadovaujamas A. DraBendrabutyje išrinkta nauja ritetas" ministras be kita ko dento akademiniam darbui. nenkos. Su malonumu jo pa taryba. Joje, greta vyresniųjų nagrinėja aukštosios ir viduri pasirodė, kad tiesioginis mo- traukas, lanko bendrabučius, Tačiau kaip dažnai dėstytojui slaugomis naudojasi medikai, kursų studentų — pirmakur nės mokyklos konfliktą: „Kas kymasis (auditorijose, labo- pats nevengia visuomeninių ir savarankiškas įpareigojimų). Ir vis dėlto ne tenka ir vyresniojo kurso ketvirto bendrabučio gyvento siai, antrakursiai. Pirmininku kaltas už studentų auklėjimo ratori jose medžiagos studijavimas) pir čia yra svarbiausia, nors ir studentą mokyti elementarių jai. Kampelyje — siuvamoji vėl išrinktas bendrabučio ve bėdas?" mame kurse tesudaro 8,2 tai yra reikalinga. Svarbiausia dalykų, kurie turėjo būti įsi mašina, lygintuvai, sporto teranas, šešto kurso medikas Drg. H. Zabulis rašo: vai., o, laipsniškai kylant iš yra didelis dėstytojo moksli savinti dar pirmame kurse. įrankiai. R. Kriūka. Tikriausiai mūsų vidurinė kurso į kursą, ketvirtame su nis ir politinis autoritetas. Pažymėtinas kultmasinio O kartoti klaidų nevertėtų. St. KERSANSKAS mokykla nėra ideali ir daug mažėja iki 6,2 vai. Kino, te Jeigu studentai tiki savo pro sektoriaus darbas. Vienam Alf. BUCKUS ko jai trūksta, tačiau jos ne atro, pasilinksminimų lanky fesoriumi ar dėstytoju, kaip galima vertinti vien tik iš mas ir visiškai neapibrėžtas mokslo žmogumi, jie būtinai universiteto aukštumų, ir dar laisvalaikis atvirkščiai — pa pasigauna ir jo visuomenines vienpusiškai žvelgiant. Beje, didėja nuo 3,3 vai. iki 4,8 pažiūras, ypač tais atvejais, aukštojoje mokykloje atsiran vai. per parą. Likusį laiką kai politinis gyvenimas kupi da ir savitumų, kurių viduri pasiima miegas, valgis, bui nas įvykių, reikalauja opera nė net numatyti negali. Juk ties ir važinėjimo reikalai, tyvaus įvertinimo. neretas atvejąs, kai mokyto visuomeninis darbas, sportas. Daug vietos straipsnyje ski jų numylėtinis, patekęs į Kyla klausimas, dėl ko gi riama studentų savarankišku aukštąją, dingsta pilkoje vi mes aimanuojam. Juk rimtas mui. Pabrėžiama, kad sava dėstytojas, rankiškumo esmė glūdi atsa dutiniokų masėje, o nieku profesorius ar nepasižymėjęs klasės tylenis ruošdamasis paskaitoms, jas komybėje už savarankiškų kontroliuoda žingsnių pasekmes. Ir nors tiesiog sužėri savo specialy skaitydamas, bėje. Panašūs pakitimai, net mas studentų darbus ir pats jaunimas dabar neturi betar moksliniuose piško kovos su klasiniu priešu gi žymiai dažniau, pasitaiko dalyvaudamas jaunuolių elgesy. Todėl aukš tyrimuose, dirba pusantro, patyrimo, tačiau klasinio ver toji mokykla, norėdama įtai gal net du kartus daugiau, o tinimo principus studentas tu giai auklėti savo studentiją, pramogų turi keleriopai ma ri suformuoti savy ir naudotis jais. Tačiau akademinėse privalo turėti savą auklėjimo žiau, — pastebi ministras. sistemą, kuri atitiktų akade Kitas dalykas, kad kated grupėse pasitaiko neprincipinminio jaunimo amžiaus bruo ros ne visuomet teisingai gumo. žus ir atspindėtų pačios mo tvarko studentų savarankiš i Grupių vadovai, užuot bu kyklos profilį. ką krūvį. Mokymo planai yra vę studentų patarėjais, virs „Tačiau, — toliau pabrėžia sudaryti tokiu būdu, kad pir ta dekanatų įgaliotais parei autorius, — sistema turi tu miesiems kursams daugiau gūnais, daug ką daro už se rėti pagrindą, tam tikrą dir tenka auditorinio darbo (pa niūnus, gruporgus, proforvą. Aukštojoje mokykloje bū skaitos, pratybos), o vyresnių gus. Sakysim, grupės vado tinos mažų mažiausiai dvi są kursų paskaitų tvarkaraštis vas susirenka egzaminų ži lygos. tinkama darbo atmosfe sutrumpėja. Laukiama sava nias į įvairias pažymas ir iš ra ir autoritetinga profesūra rankiško darbo. Deja, lėčiau jų sudaro dekanui kandidatų (turimas omeny dėstytojų per susitikdami su dėstytoju, stu stipendijai gauti sąrašą. Ki sonalas apskritai)". dentai gauna mažiau tiesiogi tur visa tai padaroma tiesiog •— Specialybė? Dažniausiai studijų sėkmę nių namų užduočių. Todėl sa dekanate. O stipendijos pa — Finansų ir apskaitos. .. užtikrina ne tiek ypatingi ga varankiško darbo apimtis 'pa gal veikiančius įstatymus ir bumai, kiek psichologinis sa gal Maskvos Aviacijos insti normas galėtų ir turėtų būti — Kodėl pasirinkai ją? vęs nuteikimas, pasišventimas tuto tyrimus) vyresniuose paskirstytos, įvertinus grupės — Mėgstu pinigus... profesijai jaunystėje. Todėl kursuose sumažėja beveik kolektyvo nuomonę. Tas pat Tai kad tamsta ne juos reikia skiepyti meilę specialy pusantro karto. Tai rodo, kad liečia bendrabučių paskirsty bei. Ir nuolat — visų pirma katedrose kartais nėra meto mą, jų vidaus tvarką, baus matysi, o skaitliukus... mokomojo proceso eigoje. diškai apgalvotos ir tarpusa mes ir paskatinimus studijų krkštatėvis (prodekaVyr. Reikia, kad studentas pats pa vy suderintos atskirų dėsto metu, galop būsimų darbo nas L. Butkevlčius) orus ir justų specialybės grožj. Tai mųjų dalykų užduotys, nėra vietų paskirstymą. Visas šis bus Įmanoma, jei jis kruopš kryptingai išreguliuotas stu darbas turėtų tapti grupės griežtas lys Per stojamuosius čiai ir daug dirbs. dentų savarankiškų studijų principingumo masteliu. Nuo egzaminus. Bet ir šis sekma Deja, nuolat atsiranda užta (mokymo užduotys + papil mažų dalykų prasidėjusi, taip dienis nemažiau atsakingas: kiekvieno rėjų, tvirtinančių, kad studen doma mokslinė literatūra + tolydžio stiprėtų ekonomikos fakultetų fuksų tai yra perkrauti. Kai kurie darbas SMD būrelyje + daly studento atsakomybė už savo vardynos... draugai tvirtina, kad studen vavimas katedros moksli sprendimus. tui reikėtų dirbti 10—42 va niuose tyrimuose) didėjimas Studentijos auklėjimo proŽydiškės tapo mėgiama landų per dieną, jeigu jis uo ir gilėjimas. O čia juk ge blemos negali likti vieno pošvenčių vieta, ekonomistų liai vykdytų dėstytojų nuro riausia teorinio brendimo ir kalbio tema, ypač kai mes Malonu, kad jos tampa studymus. Gaila, kad tokie spėji saviauklos dirva. tuo pokalbiu tik pasitenkidentiškų tradicijų (kurios irgi mai yra daromi iš akies, be Kartu nereikia pamiršti, kad nam. Auklėjimas privalo būauklėja jaunimą) populiarini gilesnės analizės. Beje, tose studentas vien savo jėgomis ti nuolatinis, vis pasikartomokyklose, kur tokia anali ne ką tepasieks. Auklėjime jantis ir tolydžio atsinaujimo vieta. zė • buvo padaryta, vaizdas svarbiausias dalykas yra auk nantis darbas, kuriame turi pasirodė visiškai kitoniškas. lėtojo pavyzdys. lieti prakaitą visi — nuo ei Sakysim, garsiame Maskvos Tačiau labai dažnai į pavyz linio dėstytojo iki atsakingo L. MILNERIO ir K. TRAŠ Aviacijos institute, kurio dingo auklėtojo sąvoką tėra ministerijos pareigūno, — KŪS nuotraukose: fuksal pri studentai jokiu būdu negali įjungiamas jo buitinis popu baigia savo straipsnį ministras pasidžiaugti lengvesniu krū- liarumas (lankosi studentiš- H. Zabulis. imami į studentų šeimą.
PIRMOJI
Svarbiausi organizacijos gyveninio momentai
Išrinkta nauja taryba
Specialybės grožis ir sunkumai
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Pabaigtuvių vainikai Tur būt, Universitetas nie kad nebuvo taip remontuoja mas, kaip šiemet. Paskutinėm savaitėm statybininkai bėgio jo lyg skruzdės, jiems protar piais talkininkavo dešimtys studentų. Išsigražino Alma Mater savo bibliotekos jubi liejui. Visu savo didingumu nušvito Jono bažnyčia. 'Dar gerokai iki atidarymo aplink vaikščiojo smalsuolių grupe lės. Kuriam gi kultūros ir me no gerbėjui nerūpėjo jos liki mas? Bažnyčios fasadas neturi sau lygių. Dabar jau gali pil nai pajusti kiekvienos deta lės svorį bendrame ansambly je, išryškėjo „nepastebimos" linijos. Viduje taip pat ne mažai padaryta. Beveik baig tas tvarkyti pagrindinis alto rius. restauruojami mažieji vargonai, skulptūros, keletas freskų, perdažytos sienos, su tvarkytos grindys. Tačiau vi dus visu grožiu atsiskleis ne greit. Bažnyčios lubos — išti sinė freska (manoma italų dailininkų kūrinys) —• dar sly pi po kažkada uždrėbtų dažų
ĮDOMUS
sluoksniu. Jos restauravimas reikalauja daug laiko ir prity rusių rankų. Dabar čia tik du žmonės — freskininkė A. Kalėtytė su pagalbininku. Arti miausiais metais meistrai iš VDR padės restauruoti di džiuosius vargonus. Nors pa dirbėti teks dar daug, bet, svarbiausia, darbai pajudėjo į priekį, o lankytojai galės apžiūrinėti, žavėtis šiuo vienu mums iš brangiausių architek tūros paminklų. Centriniuose rūmuose res tauruota profesorių skaitykla (dail. broliai Simulynai), Kolo nų salė. Šios patalpos apstaty tos pagal specialų užsakymą gamintais baldais. Sutvarkytos auditorijos, koridoriai, admi nistracijos patalpos. Norėtų si, kad studentai ir patys pa tausotų savo „ūkį", nes re montas tik ką baigtas, o jau kai kur pritepliota, sienos nu garomis nubrūžintos. Studentai jaudinosi, kodėl taip ilgai neveikia centrinių rūmų valgykla. Jos remontas baigtas dar vasara, bet neap
leidinukas
Neseniai pasirodė „Minties" leidinukas „Vilniaus universi teto biblioteka". Autorė bib liotekos darbuotoja Z. Pet rauskienė apžvelgia jame bibliotekos patalpas., nurodo jų buvusią ir dabartinę pa skirtį, architektūrinius ypatu mus. Didžiausias dėmesys skirtas pačiai bibliotekai ir jos knygų fondams. Sužinome jos istoriją nuo pat įkūrimo 1570 m. Pradžioje fondus su darė dvasininkų dovanotos knygos. Nuo XVI a iki XVII a. vidurio Vilniaus Akade mijos biblioteka buvo žinoma kaip viena stambiausių knygų saugyklų Europoje. Vėliau, karų su švedais metu daug knygų buvo išgrobstyta. Po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų
caro valdžios patvarkymu di delė knygų dalis buvo išdaly ta Rusijos bibliotekoms, Uni versitetas uždarytas. Nuo 1865 m. biblioteka pamažu atgaivinama. Jai buvo perduo ta 200 tūkst. tomų po 1831 m. ir 1863 m. iš dvarų ir vienuolynų konfiskuotų knygų ir rankraščių. Pirmojo pasaulinio karo me tu evakuoti bibliotekos fondai vėl buvo išsklaidyti po Rusi jos bibliotekas. Lenkmečiu valdžia bibliotekos reikalais irgi nedaug domėjosi. Plačiai autorė apžvelgia vi są darbą, kuris buvo nuveik tas pokario metais. Buvo su rasta ir susigrąžinta daugiau kaip 15 tūkst. knygų, išvežtų karų, sukilimų metu. Pastarai
Užsiėmimas linksmas, bet ne lengvabūdiškas Vaikinas nusimetė švarką ir dabar liko su ryškiai rau donu megztuku vadinamąja „bitlovke". Išprakaitavęs jis skeryčiojosi rankomis, taba lavo į šonus kojomis, vartė akis.. Kai Aktų salėje nuai dėjo paskutinis muzikantų trenksmas, priėiau prie jo. — Kur tu mokeisi šeiko? — paklausiau. — Nusižiūrėjau į kitus. — O tu tikras, kad jie tai syklingai šoka? Vaikinas gūžtelėjo pe čiais. . . Šiomis dienomis vėl rekto rato, visų visuomeninių orga nizacijų dėmesys nukrypo į Aktų salę. Ji Vilniuje prade da garsėti kaip „pigiausia ir geriausia šokių vieta". Kodėl mes apie tą vietą pradėjome kalbėti su neslepiamu rūpes čiu? Blogiausia, kad dažnai pa mirštama, jog šokiai, nors ir užsiėmimas linksmas, bet ne toks jau lengvabūdiškas, jie — viena iš jaunimo esteti nio auklėjimo veiksmingų priemonių. Aktų salėje šokantį jauni mą galima suskirstyti į tris grupes: tie, kurie nori šokti ir moka šokti; tie, kurie atei na pademonstruoti ekstrava gantiškumo; tie, kurie ateina pasiieškoti „širdies damos"
Dažniausiai dviem paskuti nėms grupėms visai nerūpi šokio kultūra. Dabar šokiai mūsų Aktų salėje kritikuojami. Kartais užsipuolama nepagrįstai, bet dažniausiai kritika — teisin ga. Šokių salė turi tapti ge rų manierų ir skonio propa gandos vieta. Bet juk visi ge rai žinome, kad mūsuose rei kalai į tą pusę nejuda. Dažnai užsipuolami šiuolai kiniai šokiai. Savo laiku ka riavome prieš tvistą, vėliau — čarlstoną, šiandien kreivai žiūrime į šeiką, nors jis tapo populiariausiu jaunimo šokiu. Maskviečiai studentai sako, kad jų vakarų programa su daroma maždaug taip: du kar tus šoka valsą, du kartus tan go ir fokstrotą, kartą letkį ir penkis kartus šeiką! Aš vėl žiūriu į jaunuolį su raudona „bitlovke", kuris varto akis ir tabaluoja kojo mis. Ši karikatūra tikrai iš šaukia vidinį protestą. Bet ne mažesnį protestą gali sukelti ir kita: kada iš tokių nevykė lių mes sprendžiame apie šiuolaikinius šokius aplamai. Taigi, tur būt, ne pats šeikas didžiausia blogybė mūsų šo kių vakaruose, o nemokėjimas jį gražiai šokti. Gal nebūtina visai nebe groti šeiko. Juk kaip pripažįs
dairi ranka užrakino naujai išdažytas patalpas. Dažai neiš džiūvo ir atsilupo. Teko vėl kai kurias vietas taisyti. Be to, nebaigtas tvarkyti plovyk los ventiliatorius, ir plovėjoms tenka dirbti suplūkusioms, neveikia rūsio liftas. Po senovei remontininkai kruta Istorijos fakultete. Di delė dalis patalpų jau atre montuota, bet darbo liko dar porai metų. Ekonomistams išsikėlus į naująjį miestelį, jų patalpos bus irgi atremontuotos ir ati teks filologams bei istorikams. Bendrabučių gyventojai ne patenkinti, kad jų apartamen tai remontuojami rudenį. Ko dėl ne vasarą? O vasarą bendrabučiuose gyvena dvi gubai daugiau žmonių. Tai stojantys — abiturientai. Sį rudenį darbas vyksta dar kiek lėčiau dėl to, kad daug rankų pareikalavo bibliotekos knygų saugykla. O ji jau baigta. Projektuotojai ją vy kusiai įkomponavo į likusį B. Sruogos gatvės namų tarpą.
Nors pastatas lygus kitiems aplinkiniams triaukščiams na mams, — viduje jis aštuonių aukštų. Du iš jų „pakišti" po žeme. Knygų saugojimo salė se trylika khometrų metalinių lentynų, ant kurių telpa dau giau kaip milijonas knygų. Požemyje — ventiliaciniai įrenginiai, kurie ateityje teiks kondicionuotą orą. Įrengtos dvi dezinfekcinės kameros, per kurias turės praeiti kny gos, prieš patekdamos į sau gyklą. Daug teko įdėti dai lininkams, architektams .triū so, kad saugykla taptų graži, talpi, patogi. Laiptų turėklai padaryti iš kalto metalo, fasa das papuoštas atminimo len ta. Ketvirtadienį saugykla ati daryta. Knygos perkeliamos į naujas patalpas. M. KURAITIS
A. BUCKAUS nuotraukose: (apačioje) taip atrodo Jono bažnyčios pagrindinis altorius, (viršuje) memorialinis pamink las poetui Adomui Mickevi čiui Jono bažnyčioje.
siais metais į biblioteką kas met įplaukia 70—80 tūkst. naujų knygų. Joje dabar yra 2 mln. 500 tūkst. tomų. Kas met ją aplanko 850 tūkst. žmonių. Yra 15 tūkst. pasto vių skaitytojų. Kasmet išduo dama iki 1 mln. 800 tūkst. knygų, ir pagal tai biblioteka užima pirmą vietą respubli koje. Ji vienintelė Pabaltijy je UNESCO ir SNO leidyklų depozitaras. Leidinukas gausiai iliustruo tas patalpų nuotraukomis, įdomiausių knygų, rankraščių ir autografų reprodukcijomis. Knygelė išleista atskirai lie tuvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Ją mielai paskaitys tiek svečias, tiek mūsų stu dentas. M. K.
ta kultūros klubo vedėjas Z. Levickas, Aktų salėje kai kas bando šokti šeiką ir ada, kai grojamas valsas. Tiesa, šiuo metu, kai mus pra dėjo slėgti puslaukinių aistrų našta, galima būtų apriboti šeiko skaičių per vakarą. Į ugnį benzino pilstyti negali ma. O tuos, kurie nemoka kultūringai elgtis, reikėtų bausti griežtomis studentiško mis, komjaunuoliškomis baus mėmis.
♦
i Kur galima išmokti šokti? Yra pramoginių šokių kursai. Bet ne visada jie atitinka jau nimo poreikius, ir ne visi juos gali lankyti. Šiais laikais kžkodėl beapnykstanti pagarba šokiui. Mo kykloje niekas to nemoko. Berniukai (ir merginos) iš pat pradžių gauna blogus šokių įgūdžius. Ką daryti šiandien, kada šokti nori visi, o gražiai šok ti nemoka? Atrodo, Universi tete, kur veikia estetinio lavi nimo katedra, nusipelnęs dai nų ir šokių ansamblis, tai pa daryti ne taip jau sunku. Kaip daryti — ar organizuoti šokių grupes, kurioms vadovautų visuomeniniai choreografai, ar ruošti šiuolaikinių gražių šokių parodymus — apie tai turime pagalvoti visi. Ne visada mes prisimename geras manieras. Juk šokis — tai kažkas panašaus į šventę. O šventėje kiekvienas nori atrodyti kuo tvarkingiausių,
gražiu. Aktų salėje — atvirkš čiai. Čia tapo norma ateiti susiglamžiusiam, su megztu kais, su velvetiniais drabu žiais. Merginos neatsilieka nuo „mados" šauksmo — maunasi ilgas kelnes, aunasi ilgaaulius batus. Ir tai ne todėl, kad jie neturėtų kitų, išeiginių drabužių. Kažkoks kvailys sugalvojo, kad ne tvarkingumas — gražiausia tvarka. O šokio estetika? Ar moka me gražiai pakviesti šokiui partnerę. Paprasčiausiai pa imame už rankos ir murmtelim: „Einam, ką?" Ne, ne taip. Sakysite tai bereikalin gos ceremonijos? Priprastume prie gražaus elgesio taisyklių, labiau gerbtume vieni kitus. Merginos pajustų savo mote rišką orumą, vaikinai — vy rišką atsakomybę. Tų taisyk lių nepamirštume ir išėję iš šokių salės, jos taptų įpro čiu. Bet kodėl gi mes sten giamės būti blogesni, negu įstikrųjų esame?!
♦ Bausti reikia. Bet kartu su simąstykime: ar tuos vaiki nus raudonomis „bitlovkėmis" kas nors mokė gero elgesio, ar jie matė gerą pavyzdį. Juk kalti ir tie, kurie moka gra žiai šokti, bet to nemoko ki tų. Auklėjama ne tik šūkiais ar išspausdintais nurodymais, ką galima ir ko negalima. Kri tikuoti šokius galima tik šo kių pagalba. A. DARGUŽIS
Svarbiausi organizacijos gyvenimo momentai (Atkelta iš 2 psl.)
bėjo 50 šeimų ir kiekvienoje iš jų apsilankė vidutiniškai 4—6 kartus. Buvo stengiama si, kad vaikai iš šių šeimų ne patektų į kaltinamųjų suolą. Baigėsi ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai kursų pir minėse komjaunimo organiza cijose. Vienur jie praėjo da lykiškai, kitur labiau paviršu tiniškai. Bet iš ataskaitinių su sirinkimų matosi, kad kursų komjaunimo biurai vaidina svarbų vaidmenį. Teigiamai vertintina III kurso komjauni mo organizacija (sekretorius A. Ališauskas). Tai kursas, kuris studentų politiniam, kultūriniam, estetiniam aukėjimui skiria daugiausia dė mesio. Čia kursui didelę pa ramą teikė Civilinės teisės ir proceso katedra, ir jos vedė jas dr. J. Žėruolis. Neseniai pasibaigė „trečiasis semest ras". Šią vasarą I ir II kurso studentai dirbo Sakių ra j. Paveliuonos tarybiniame ūkyje. Šioje stovykloje jie padirbėjo iš tiesų šauniai, stovyklauto jai davė pelno 992 rub. Gerai stovyklai vadovavo V k. stu dentas K. Kaliukevičius, kom-
sorgai J. Pečkaitis ir A. Gerulskis, K. Jukna. Nuoširdžiai dirbo L. Sakalauskaitė, R. Koženiauskaitė, A. Žekevičius, J. Lisas ir kiti studentai. Per praėjusius metus žymiai sustiprėjo komjaunimo ryšiai su fakulteto komunistais. Ko munistai dalyvavo komjauni mo susirinkimuose, visada pa dėdavo jaunimui, sprendžiant vieną ar kitą klausimą. Todėl neatsitiktinai geriausi kom jaunuoliai parašė pareiškimus stoti į TSKP. Nors ataskaitiniame susirin kime ir negirdėjome visapu siškos atliktų darbų analizės, čia buvo stengiamasi paliesti svarbiausius fakulteto komjau nimo organizacijos gyvenimo momentus, neaplenkiant ir negerovių. Pokalbis buvo rim tas ir dalykiškas. O tai jau yra prielaida tolesniam fakul teto komjaunimo organizaci jos darbo gerinimui. Fakulteto komjaunimo biuro sekretoriumi išrinktas II k. stud. Justinas Pečkaitis, pava duotoju — IV k. stud. Virgi nijus Papirtis.
A. JUODUPIS
Draugystes žiedai
Jei sutiksi
kartą
žmogų
J. MAŽEIKIO fotoreportažas nė" rašo P. Petershagenas, — I kad Graifsvaldas su viduram Graifsvaldo vardas pirmą žiškais namais, su penkių šim kartą buvo paminėtas 1250 tų metų senumo universitetu metais. Apie tuos gilios seno ir gražiomis bažnyčiomis pa vės laikus byloja gausūs mies virs į karo lauką. Aš prisimi to architektūriniai paminklai. niau Varšuvą, Lvovą, DneproGraifsvaldas — vienas iš se petrovską, Rostovą, Stalingra niausių Vokietijos mokslo dą. . . Nejaugi Graifsvaldą, ku centrų. Ernsto Morico Arnd rio nuostabus siluetas, nupieš to universitetas buvo įkurtas tas vokiečių tautos didžiojo 1456 metais — Henriko Rube- dailininko Kasparo Dovydo novo iniciatyva. Sis universi Fridriko, išgarsinusio miestą tetas įsikūrė kaip mokslo vys visame pasaulyje, ištiks toks tymo centras, kultūros ir baisus likimas. To neturi būti! švietimo centras šiaurės Vo Betgi ar ne mes pavertėme kietijoje. Fašizmo laikais bu Europą griuvėsiais, argi ne vo palaužti tie kilnūs dvasi mes be gilesnių apgalvojimų niai universiteto pagrindai. išliejome upes kraujo, priver Einame per miestą, gėrimės tėme kentėti ištisas tautas? jo jaukiais skverais, alėjomis, Pripratę prie pergalių, mes. amžių glūduma dvelkiančiais veržėmės prie Maskvos ir Sta pastatais ir mums atrodo, kad lingrado. O dabar karas, tarsi šiame mieste niekas nepalies bumerangas, atsigręžė į mus ta, niekas nepakeista. Taip ir pačius. Šios mintys pagaliau yra. Pasekime, ką pasakoja mane iškankino. Bet argi tie, buvęs miesto komendantas P. kuriuos mes užpuolėme, ne Petershagenas. mylėjo tėvynės taip, kaip mes „Baisu buvo pagalvoti, — savosios? Man buvo gėda, kad savo knygoje „Pabudusi sąži- aš per vėlai pagalvojau apie tai. Aš nusprendžiau eiti kare prieš Hitlerį, nors tai padary NUOTRAUKOJE: Graifsvaldo miesto centre (viršuje dešinėje); prie E. M. Arndto universiteto (viršuje kairėje); ti galėjau tik savo veiklos taikos jūros — Baltijos jūrospakrantė VDR šiaurėje (apačioje kairėje); mūsų tarptautinėje stovykloje (apačioje deši sferoje. Bet mūsų miesto gy nėje). ventojams tai turėjo nepapras tos reikšmės". Kilnus buvusio karinio komendanto, Graifsvaldo įgu los viršininko pulkininko Petershageno ir jo bendrininkų poelgis (miesto įgula pasidavė be mūšio), o ypatingai Tary binės Armijos didžiadvasišku mas, išgelbėjo miestą. Nė vie na bomba nesprogo mieste, nė vienas namas nebuvo sugriau tas. Tegu bombų nepaliestas miestas bus taikos simboliu, tautų draugystės simboliu. Tegu jame žydi žmonių bro lybės žiedai.
Gyva buvo Universiteto turistų klube praėjusio penk tadienio vakarą. Grupelėmis susimetę turistai aptarinėjo paskutines smulkmenas, deta les. Vyko pasiruošimas šešta dienį įvyksiančioms naujų klubo narių vardynoms. Klu bas ruošėsi sutikti gausų jau nų turistų būrį.. . Vardynos vyko gražiame mūsų krašto kampelyje Dūkš to apylinkėse, prie Neries. Šventės dalyviai prie aukuro prisiekė visad mylėti ir sau goti gamtą, nepamiršti kelio nių. Varduvininkams teko įveik ti eilę kliūčių. Triukšmin giausia buvo prie Dūkštelės upės. Per retai išdėliotus ak menis naujokai turėjo pereiti į kitą upės pusę. Ten jų lau kė vardatėviai. Ne visiems pavyko sausiems įveikti šią kliūtį, Vardatėviai kitame krante ženklino sėkmingai praėjusius pirmą rimtą kliūtį, murkdė juos vandenyje, šven tino. Pasibaigus procedūrai prie upės, varduvininkai su sirikiavę žemietijomis, kurių buvo ■ penkios: Aukštaičių, Dzūkų, Suvalkiečių, Viduriečių ir Žemaičių, ėjo per gy vąjį koridorių, sudarytą iš senų klubo narių. Žios kliū ties pabaigoje naujokams te ko ragauti žygeiviško maisto. Po priesaikos vardatėviai juos sveikina ir rodo, kokio maisto jiems teko paragauti. Pasirodo, katile „kažkaip at sidūrė" ir buvo išvirtos Ele nos kojinės, varlės kojos, kažkokie kiti įtartini gyviai. . . Vėl juokas, triukšmas. Pagaliau po visų ceremoni jų nauji ir seni nariai susiri kiuoja žemietijomis. Praside da saviveiklos koncertas. Ge Sofijoje autobusas Nr. riausiai pasirodė aukštaičiai. Sekmadienio rytą sukilę Uni 80 teisėtai vadinamas stu versiteto auklėtiniai pagal se dentišku. Nuo auksabonio ną tradiciją kibo į darbą. Aleksandro Nevskio sobo Nuo kenksmingų krūmokšnių ro autobusas veža juos pro jie nuvalė įspūdingą Buivydų Klimento Ochridskio uni piliakalnį, sutvirtino ir apso versitetą prie bendrabučių dino žilvičiais upės pakrantę, už viešbučio „Pliska", o piliakalnio šlaitą. paskui į studentišką mies Nejučiomis atėjo pietūs. telį Darvenice. Ratą uždaro Per pietus vyko etnografinių vėl centre, kur, skubėdami valgių konkursas. Vertinimo komisija iš visų žemietijų at į paskaitas, išlipa busimie stovų su dainomis, maršais ir ji ekonomistai, fizikai, fi dideliais šaukštais apeina vi losofai. sus stalus. Be konkurencijos . .. 1930 m. pavasarį Bul pirma vieta pripažinta Vidu- garijos komunistų partijos riečių žemietijai, antrą vietą iniciatyva buvo įkurta užėmė Dzūkai, pavaišinę vi Bulgarijos visaliaudinė sus bulviniais plynais. studentų sąjunga (BVSS). Tuo šventė ir baigiasi. Su Sąjungos egzistavimo siskirstę grupėmis ir užplėšę pirmųjų metų viena svar savo dainą biausių akcijų — kruvino Jei sutiksi kartą žmogų, jo bulgarų liaudies bude Su kuprine ant pečių, lio pirmosios fašistinės Mesk visus draugus vyriausybės premjero ^mi (netikruosius) į šalj, nistro Cankovo išvijimas Eik su juo kartu! iš universiteto. patraukė Vilniaus link, Ši „Yra viena šventovė, įspūdinga, gyva šventė labai patiko naujiems nariams. kurioje turi melstis bulga Bendri vargai, linksmybės, rų jaunimas, yra vienas pokalbiai prie laužo dar la dievas, kuriam ji gali nu biau suartino visus klubo na silenkti — tai bulgarų liau rius. dis". Šie aistringi žodžiai E. STANKEVIČIUS priklauso studentui peda-
(Tęsinys. Pradžia Nr. 27)
Maršrutas į ateitį
DIETINIO MAITINIMO KELIALAPIAI Vėl nauji studentų būriai papildė mūsų gretas. Ir ne kiekvienas, tur būt, žino, kad studentų centriniame profko-
m ite te galima įsigyti dietinio maitinimo kelialapių. O gal ne kiekvienam aišku. .. Todėl trumpai apie dietinį maitinimą ir jo reikšmę. Dietinis maiti nimas yra vienas iš gydymo metodų sergantiems lėtiniais skrandžio, kepenų, inkstų ir kitomis ligomis. Maistas ga minamas iš atitinkamų pro-
gogui V. Vodeničarskiui, vienam ir BVSS įsteigėjų, didvyriškai žuvusiam ko voje su fašizmu. Paskutiniai BVSS auklė tinio G. Rusevo žodžiai buvo tokie: „Tegyvuoja komunizmas!" Už partiza nės, Sofijos universiteto Geografijos fakulteto stu dentės V. Pejevos galvą policininkai žadėjo 100 tūkstančių levų. 200 poli cininkų prireikė dvylikos valandų, kad nutildytų L. Dimitrovos, mylimos bul garų didvyrės, pistoletą. Jie, kaip ir šimtai kitų drąsių studentų, taip ir ne spėjo gauti universiteto diplomą. Jų auditorijomis buvo revoliucinis pogrin dis, partizanų būriai, nele galios spaustuvės. Po liaudies valdžios per galės 1944 m. rugsėjo 9 d. į Bulgarijos aukštąsias mo kyklas atėjo darbininkų ir valstiečių, darbo inteligen tijos vaikai. Šiandien Bulgarijoje — apie 80 tūkst. studentų. Šalyje kiekvienam 10 tūkst. gyventojų tenka 96
studentai. Per 25 socialisti nius metus paruošta 150 tūkst. specialistų. Daugiau kaip 8 su puse tūkstančio bulgarų gavo išsilavinimą Tarybų Sąjun goje arba atliko praktiką, 700 su viršum žmonių ap gynė disertacijas arba specializavosi tarybinėse aukštosiose mokyklose. ... Jeigu nori išgirsti paskutines studentiškas naujienas ar įvykius, sėsk Sofijoje į autobusą Nr. 80. — Kaip mūsų „Studentina"? Sakyčiau, sąmojin gai ir piktai. (Tai apie pa skutines Bulgarijoje mė giamo saviveiklinio saty ros ir jumoro ansamblio gastroles). — Aš labai patenkintas. Visiems mūsų sumany mams pritarė ministerijo je. Dabar „Elektronui" pla čios perspektyvos. (Jauni Gabrovo dėstytojai ir stu dentai sukūrė ūkiskaitinį gamybinį susivienijimą). Rytais ir vakarais auto busas pilnas studentiškų kalbų.
dūktų specialiais būdais, iš saugant maksimalųjį kiekį maistingųjų medžiagų. Tam reikalingos žinios, įgūdžiai, speciali virtuvė, ir žinoma, laikas — o jo studentui visa da trūksta. Jums padės mūsų mieste veikianti speciali dietinė val gykla, kurioje galite maitintis
įsigiję dietinį kelialapį stu dentų profkomitete. Norintieji jį įsigyti parašo pareiškimą ir, pridėję prie jo gydytojo pa žymėjimą iš Aukštųjų mokyk lų poliklinikos, atiduoda savo fakulteto studentų profbiuro pirmininkui. Kelialapio kaina 18 rub. — studentas apmoka 1/3 visos sumos ir visą mėne-
TRUMPAI
meninio aktyvumo gerinimo klausimams.
A. MAKSIMOVAS
0 Gausus Universiteto stu dentų būrys rugsėjo 10 d. da lyvavo Vilniaus miesto turis tų klubo žygeivių sekcijos or ganizuotoje ekskursijoje-dispute po Vilniaus pilis. Eks vadovas Rimantas kursijos Matulis supažindino ekskursantus su miesto pilių bei bažnyčių istorija, padėjo išaiš kinti disputo metu kilusius neaiškumus. G. GRABLIAUSKAITfi
@ Pirmadienį į Budapeštą studijuoti medicininės elektro nikos išvyko Fizikos fakulteteto II kurso studentas V. Steponėnas. Musų inf.
O Antradienį. įvyko Preky bos fakulteto tarybos posėdis. Jame patvirtintas darbo pla nas šių mokslo metų rudens semestrui. Spalio 3 d. numa toma pažymėti K. Lukšos 30-ties metų pedagoginės ir mokslinės veiklos jubiliejų, bus nagrinėjami TSKP CK liepos (1970 m.) plenumo nu tarimai ir fakulteto uždaviniai pedagoginiame bei moksli niame tiriamajame darbe. Ta ryba paskirs vieną posėdį ir studentų politinio bei visu> sį gali valgyti pietus, arba pusryčius, arba vakarienę — kaip kam patogiau. Sergantiems dietinis maiti nimas yra būtinai reikalingas. Dietiniai kelialapiai jūsų pato gumui ir sveikatai — naudo kitės jais. A. STAPULIONYTĖ Studentų profkomiteto narė
• Internacionalinio klubo pirmininkas J. Ciumačenka ir komjaunimo komiteto narys A. Urbelis dalyvavo Taline įvykusiame tarpuniversitetinių ryšių su užsieniu sektorių tri jų dienų seminare. I. SILAITĖ • Prekybos fakulteto pir makursiai ir Pramonės eko nomikos fakulteto pramonės planavimo ir darbo ekonomi kos I kurso studentai šiuo metu dirba Vilniaus rajono Maišiagalos tarybiniame ūky je. Studentai padeda nuimti žemdirbiams gausų vaisių ir daržovių derlių.
R. BALČIUKAS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugę Jonę GENEVICIOTĘ, netekusią myli mos motinos, ir kartu liū dime. IF psichologijos spec. II k. studentai
PEF III k. studentei Zi tai VIRELIŪNAITEI reiš kiame gilią užuojautą dėl mylimo brolio mirties. Darbo ekonomikos spec. III k. 2 gr. studentai
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Te lefonas spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15. Užs. Nr. 3559 LV 11694