visą $ALią
cAnai,vieny Kirės*
canj/Bims scu nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
• Nr. 27(1366)
RUGSĖJO 23 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
VYKO MOKSLINĖ KONFERENCIJA Rugsėjo 11—12 d. Universite te vyko respublikinė mokslinė konferencija „Loginė filosofinė kalbos ir pažinimo analizė" 5i konferencija buvo tąsa dar bų, vykdomų Vilniaus V. Kapsu ko universiteto filosofijos istori jos ir logikos katedroje, bendra darbiaujant su kitais respublikos, Šalies ir užsienio mokslo centrais. Joje aptariamos pagrindinės šiuolaikinės loginės filosofinės kalbos analizės raidos tendenci jos. Be respublikos mokslininkų dalyvavo specialistai iš kitų ša lies mokslo centrų. Konferenci jos švedai ir dalyviai — grupė Suomijos mokslininkų iš Helsin kio, Turku ir Tamperės universi tetų, vienos žymiausių pasaulyje loginės filosofinės kalbos anali zės mokyklų atstovai, su kuriais katedra palaiko glaudžius moks linio bendradarbiavimo ryšius. Si konferencija drauge yra vienas renginių, numatytų ry šium su 1987 m. Maskvoje įvyk siančiu VIII Tarptautiniu mokslo logikos, metodologijos ir filoso fijos kongresu.
STUDENTy PROFSĄJUNGOJE Rugsėjo 10 dieną Universite,0 profsąjungos komitete įvyko bendrabučių buitinės komisijos Posėdis. Jame buvo apsvarstyti bendrabučių vidaus taisyklių pa vedėjai, Už rūkymą kambariuo se Profsąjungos komiteto nųp“eudos pareikštos prekybos fa kulteto || kurso studentui D. Ba,iliui. ekonominės kibernetikos ’ finansų fakultete antrakursei ■ Krutkytei ir chemijos fakulte0 studentei G. Balčiūnaitei.
KOMJAUNIMO
komitete
tęsėjo 18 d. (vykusiame VU jaunimo komiteto posėdyje r'0 aptarti pavasario ______ ___ sesijos ^sitalai, išklausyta informacija ta| kaip vykdomas VU '^kūninio komiteto nutarimas P-e GF komjaunimo komiteto rbi> vykdant TSKP CK nutari" kerinti partinį vadovavimą "'jaunimui ir didinti jo vaid. 11 komunistiškai auklėjant Nutarta tęsti nutari'Vkdymo kontrolę. Išklau0 ir YU komjaunimo komiteį. "ariu Eglės Jokūbaity lės bei o, U!ės Kupliauskaitės ataskal,ia Abiejų darbas (vertintas tei.„ITI|ai' Mosėdyje svarstytos perallnės bylos. „T. S." inf.
Sveikiname
Už laimėjimus, pasiektus vyk dant specialistų rengimo liaudies ūkiui vienuoliktojo penkmečio užduotis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas apdovano jo TSRS ordinais ir medaliais TSRS aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerijos auk štųjų ir specialiųjų vidurinių
mokyklų darbuotojus. Tarp ap dovanotųjų ir mūsų Universiteto atstovai. LENINO ORDINU apdovanotas bendrosios chirurgijos ir aneste ziologijos katedros vedėjas, pro fesorius Algimantas Jonas MAR CINKEVIČIUS. DARBO RAUDONOSIOS VĖ LIAVOS ordinu apdovanotas valstybės ir teisės teorijos ir is torijos katedros vedėjas, profe
sorius Stasys VANSEVlClUS TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDI NU apdovanotas VVU partinio komiteto sekretorius, docentas Vladas GOBIS. „GARBES ŽENKLO" ORDINU — pramonės ekonomikos fakul teto dekanas, docentas Vytautas GRIGORAS bei bendrosios che mijos katedros vedėja, docentė Nina PAGUOTIENĖ. Medaliu „UŽ DARBO ŠAUNU
MĄ" — profesorius Jonas GRI GAS bei klasikinės filologijos katedros vedėja, docentė Augenija ULČINAITĖ. Medaliu „UŽ PASIŽYMĖJI MĄ DARBE" — docentė Irena VALIKONYTĖ, KVF politinės ekonomijos katedros vedėjas, docentas Vladas Kazys GRONSKAS bei vyresnysis mokslinis bendradarbis Artūras ŽUKAUS KAS.
NUOSTABUS FIZIKŲ MOKYTOJAS Henrikas Horodničius gimė 1906 metų rugsėjo mėn. 3 d. Petrograde tarnautojo ir siuvė jos šeimoje. Dvi pradines gim nazijos klases baigė Petrograde. Vėliau, nuo 1918 m. mokėsi Vil niaus Vytauto Didžiojo gimnazi joje. Baigęs 1924 m. gimnaziją, H. Horodničius negalėjo iškart įstoti į universitetą, nes tuometi niai tautiniai klausimai Vilniuje turėjo gana aštrų charakterį. 1924 m. jis buvo įrašytas į St. Batoro universiteto Gamtos ir matematikos fakultetą laisvu klausytoju. Didelis noras studi juoti paskatino Henriką Horodničių 1925 m. išlaikyti egzami nus lenkiškam brandos atestatui gauti. Po to jau tapo tikru stu dentu ir studijas universitete už baigė 1933 m., gaudamas filoso fijos magistro laipsnį. Ilgokai studijavo universitete H. Horodničius aišku ne dėl nepakankamų sugebėjimų. Ne lengvos materialinės sąlygos šei moje privertė H. Horodničių gana anksti pradėti dirbti. Dar mokydamasis 7-oje gimnazijos klasėje įsidarbino sąskaitininku — buhalterio padėjėju Lietuviš koje poliklinikoje ir dirbo juo iki 1926 m. Norisi pažymėti, kad H. Horodničius jau nuo vai kystės sugebėjo derinti moky mąsi, darbą ir Įvairius pomėgius. Nuo 1928 iki 1931 metų ir nuo 1934 iki 1940 metų H. Ho rodničius dirbo mokytoju Vy tauto Didžiojo gimnazijoje. To kiu būdu fizikos ir matematikos mokytoju Henrikas Horodničius dirbo 11 metų. Dar dirbdamas gimnazijos mokytoju H. Horod ničius pradėjo mokslinę ir peda goginę veiklą Vilniaus universi tete. Nuo 1929 iki 1931 metų dirbo Eksperimentinės fizikos katedros asistento padėjėju, nuo 1931 iki 1934 metų — jaunesiuoju asistentu, o nuo 1934 iki 1940 metų — vyresniuoju asis tentu. Atkūrus Tarybų valdžią Lie tuvoje 1940 m. H. Horodničiui buvo suteiktas mokslų kandida to laipsnis ir fizikos katedros docento vardas, tačiau prasidė jus Didžiajam Tėvynės karui ir okupacijai Vilniaus universite tui prasidėjo sunkios dienos. H. Horodničius buvo pažemintas pareigose iki fizikos katedros asistento. Uždarius 1943 m. uni versitetą, vėl teko grįžti prie sąskaitininko pareigų geležinke-
Rugsėjo mėn. profesorius H.Horodničius tuoniasdešimtmetį.
lių valdyboje. Tačiau H. Horod ničius tikėjo, kad gyvenimas greitai grįš į normalias vė žes, ir universitetas vėl gyvuos. Todėl laisvalaikiu, sunkiais karo metais išvertė į lietuvių kalbą G. S. Landsbergo „Optiką ir D. I. Sacharovo „Fizikos uždavinių rinkinį". Išvadavus Vilnių iš vokiškųjų okupantų, H. Horodničius su vi sa energija įsijungė į atkuriamą jį darbą. Nuo 1944 metų rugsėjo 1 d. iki 1945 m. spalio mėn. jis buvo paskirtas Rektoriaus pa dėjėju ūkio reikalams. 1945 m. buvo gražintas docento vardas ir mokslo kandidato laipsnis, iš rinktas profesoriumi. 1945 m. H. Horodničius buvo paskirtas Bendrosios fizikos katedros ve dėju ir dirbo juo iki 1960 me tų. H. Horodničius nuo 1950 iki 1958 metų dirbo fizikos matema tikos fakulteto dekanu, o nuo 1950 iki 1952 metų dar ir Che mijos fakulteto dekanu. Nuo 1960 iki 1978 metų H. Horodničius dirbo docentu bend rosios fizikos, astronomijos ir plazmos fizikos, astronomijos ir kvantinės elektronikos katedro
atšventė savo aš G. BURBOS nuotr.
se. Nuo 1978 m. H. Horodničius eina astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros profeso riaus pareigas. Mokslinę veiklą Henrikas Ho rodničius pradėjo 1929 m. rent geno spindulių sklaidos tyrimais. Vėliau 1930—1936 m. m. tyrė kritinius lodo potencialus, skys to bromo fluorescenciją. Nuo 1938 m. pradėjo vystyti pagrin dinę savo mokslinio darbo kryp tį — temperatūros įtaka spekt rinių linijų išplitimui dėl dujų molekulių smūgių. Jau pirmieji paskelbti moksliniai darbai žur nale „Nature" 1938 ir 1939 m. m. rodo didžiulius H. Horodni čiaus sugebėjimus atlikti kruopš čius eksperimentinius tyrimus. Šių darbų ciklas buvo apibend rintas H. Horodničiaus daktaro disertacijoje, apgintoje su įverti nimu „Labai gerai" jau vokie čių okupuotame Vilniaus univer sitete 1943 m. Norisi pažymėti, kad H. Ho rodničius pradėjo spektrinių lini jų kontūrų tyrimus tokiu metu, kada besivystančiai atomo fizikai labai svarbūs buvo tokie eksperimentiniai rezultatai. Vė liau prof. H. Horodničius atliko
svarbius povandeninės kibirkšties Cd spektrinius tyrimus. Daug dėmesio skyrė spektrinės analizs metodiniams klausimams. Labai turininga ir įsimintina prof. H. Horodničiaus pedagogi nė veikla. Dėstydamas bet kokią fizikos kurso dalį visada vado vavosi ir vadovaujasi pagrindi niu principu, kad paskaitos rei kalingos studentui, o ne lekto riui. Todėl jo paskaitos visada gerai paruoštos, suprantamos. Turininga prof. H. Horodni čiaus visuomeninė veikla. Jis aktyviai dalyvavo kuriant Lie tuvos TSR „Žinijos" draugiją, perskaitė daugybę populiarių paskaitų apie atomo ir branduo lio fiziką. Ištisą dešimtmetį (1966 —76) su dideliu pareigingu mu ir didžiule pagarba „kylan tiems" žmonėms H. Horodničius dirbo mokslinių laipsnių teikimo tarybos sekretoriumi. Jis yra ke lių mokslinių koordinacinių ta rybų, Lietuvos fizikų draugijos valdybos, „Lietuvos fizikos rin kinio" redakcinės kolegijos na rys. Daug padirbėjo H. Horodni čius ruošiant enciklopedijos bei fizikos terminų žodynus. Apie gerą H. Horodničiaus darbą Vilniaus universitete liu dija ir svarūs vyriausybiniai apdovanojimai: „Garbės ženklo" ordinas (1950 m.), Darbo Raudo nosios vėliavos ordinas (1979 m.), medaliai, net keturi LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumo Garbės raštai, daug kitų Garbės raštų. 1976 m. H. Horod ničiui buvo suteiktas garbingas Nusipelniusio dėstytojo vardas — pirmam iš Universiteto fizikų. ... Malonu prisiminti mūsų gerbiamo profesoriaus H. Horod ničiaus 80-mečio paminėjimą fi zikos fakultete. Sveikinimo kal bose daug padėkos žodžių pasa kė savo mokytojui LTSR MA akademikas J. Viščakas, nariai —korespondentai Z. Rudzikas (Fizikos instituto direktorius), J. Vaitkus (VVU prorektorius), profesoriai A. Bandzaitis, V. Kybartas, J. Grigas bei daug daug kitų buvusių ir dabartinių
jo studentų. Visi mes linkėjome profesoriui dar ilgai likti ener gingu, žvaliu ir nuostabiu fizi kos žinių skleidėju. Doc. L. KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektrosko pijos katedros vedėjas
2 Tarybini* studentas
ŽVILGSNIS Į JUS Sle laikraščio puslapiai skirti tiems, kurie rugsėjo pirmąją pir mąkart peržengė Universiteto auditorijų slenkstį. Juose mes pasistengėme iš arčiau pažvelgti Į jus: dėstytojų, jūsų kolegų studentų akimis. Stengėmės suteikti žodĮ ir jums patiems, pa reikšti savo nuomonę apie kai kurias Universiteto gyvenimo puses, su kuriomis jau spėjote susipažinti. Drąsiausi iš pirma kursių pasirodė besą žurnalistai, todėl šis numeris — tai ir ke leto jų debiutas „Tarybinio studento" puslapiuose. Labai norė tume juose išvysti ir kitų fakultetų, kitų specialybių pirmakur sių (ir ne tik) rašinius. REDAKCIJA
KAS UŽSIDĖJO MĖLYNĄJĄ Pirmoji pažintis su Universite tu daugumai būsimųjų pirmakur sių prasideda nuo apsilankymo Saulėtekio alėjoje — priėmimo komisijai įteikiami dokumentai, pildomas pareiškimo blankas. Šiemet tokių blankų j dieninį skyrių (neskaitant sugadintų) bu vo'užpildyta 3437 — būtent tiek žmonių panoro tapti Universiteto studentais. Daugiausia jų veržėsi į gydomosios medicinos (4,12 į vienų vietų), prekybos ekonomi kos, teisės, biologijos (po 4 į vienų vietų) specialybes. Rimtas barjeras stojančiųjų kelyje — stojamieji egzaminai. Juos sėk mingai išlaikė 2611 pretendentų į mėlynųjų VU studento kepu raitę. Pasitelkę statistinius duo
menis pabandysime žvilgtelėti į tuos 1640 laimingųjų, kurie šie met gavo teisę jų dėvėti. Taigi, didelė dalis jų — žalias jauni mas, t. y. 1177 tik šiemet baigę bendrojo lavinimo vidurines mo kyklas, 84 pateikė spec. viduri nių ar profesinių technikos mo kyklų atestatus, 189 prieš stoda mi į Universitetų spėjo padirbėti dvejus ar daugiau metų. Beje 20 iš jų atėjo su įmonių siuntimais ir gaus šių įmonių stipendijas. 424 įstojusieji aukštosios mo kyklos laiptais pradeda kopti aukso ar sidabro medaliu ar atestatu su pagyrimu baigę vi durinįjį mokslų. Marga tautybių mozaika, įvairialytė socialinė stu dentų sudėtis. J Universiteto die-
KEPURAITĘ ninį skyrių priimti 1375 lietuviai 115 rusų, 89 lenkai, 61 kitoj tautybės jaunuolis. 771 pirmakuJ šio tėvai — tarnautojai, 708 „fukJ sai" kilę iš darbininkų, 161 J iš kolūkiečių šeimų. Dieninio skyriaus pirmasis kuri sas maždaug dviem trečdaliai „moteriškas". Vyrų jame d 445. „Vyriškiausios" specialybėj — teisė (55 vaikinai), radiofizikj (48). „Moteriškiausios" — angį lų kalba, rusų kalba ir literatūra] buhalterinės apskaitos specialyJ bės grupė (dėstoma rusų k.)Į Jose vaikinų — tik dėl kvapd — po vienų.
L. ALGĖnJ
ŽVILGSNIS Į JUS
KOKIE JŪS ESATE, „FUKSAI“?
Toks rugsėjis Tau bus vienin telis. Visi j Tave žiūrės, Tavimi rūpinsis, globos. Tu — pirma-
ŽVILGSNIS | JUS
Noriu tikėti
Mes labai laukiam jų ateinant. Mes tikim, kad jie ateis gabūs, protingi, pilni energijos. Tie jaunuoliai, kurie žada savo gy venimą susieti su žurnalistika. Tiesą sakant, iš pradžių yra jų popieriai, atestatai, anketos... Šią vasarą jos teikė ypač daug vilčių. Visų pirma, jau tuo, kad jų buvo daug. 102 pareiškimai. Beveik trys į vieną vietą. To jau senokai nebuvo. Atsitiktinu mas ar mūsų išvykų į mokyklas, susitikimų su abiturientais vai sius? .. Varčiau tų 70 merginų ir 32 vaikinų dokumentus ir ban džiau suprasti, kas jie“, kodėl jie renkasi šią nelengvą, savęs viso reikalaujančią profesiją. Doku mentai atrodė įspūdingai: 20 me dalininkų, daug penketukininkų, o jau muzikantų, aktorių, sportininkų, dailininkų, kom jaunimo darbo entuziastų!,. Varčiau tų jaunų žmonių popie rius ir galvojau, kad gal šiemet mažiau stoja atsitiktinių, nežinia ko žurnalistikoje ieškančių žmo nių. Didžioji jų dauguma atsi vežė gana storus pluoštus savo išspausdintų kūrinių. Nemaža jų dalis jau bendradarbiavo spau doje trejus, ketverius, penkerius metus. Gražus būrelis su stažu. Būrelis, atitarnavęs Tarybinėje Armijoje. Grupelė jaunų žmo nių, kurie į žurnalistiką stoja jau antri ar net treti metai. Liežuvis neapsiverstų pasakyti, kad jie pas mus ateina atsitiktinumo ve dini. .. O paskui buvo kūrybinis kon kursas, kuris turėjo parodyti sto jančiųjų sugebėjimus. Rašto dar
kursė, tik pradėjusi kopti sta čiais pažinimo laiptais... Raimondo DILIO nuotr.
AUŠRA PEČIŪRAITĖ
bas — reportažas iš Gedimino Rugsėjo pirmą sekmadienį aikštės, apmąstymai apie darbą, traukiniuose, autobusuose tik ir apie gražiausią gyvenimo žmo girdėjai: „Na kaip? Ar labai gų. Pokalbis akis j akį — apie sunku mokytis? Ar draugiška gyvenimą, apie pasaulį, kuriame grupė? Keliese gyvenate bendra gyvenam. Pokalbis nudžiugino. butyje?" Iš visų respublikos Išskyrus kelis jaunuolius, kurie kampelių Į Vilnių grįžo „iuksal". ne ką tegalėjo atsakyti j ele Juk reikėjo tą pirmą savaitgalį mentarius klausimus, kiti paro būtinai nuvažiuoti į namus, pasi dė gana neblogas žinias iš vi dalinti su draugais, tėvais savo daus ir užsienio politikos, iš kul pirmaisiais studentiškais džiaugs tūros, iš žemės ūkio, sporto, mais ir rūpesčiais. greitai orientavosi — ir šiemet, Koks jis bus, tas studentiškas kaip niekad, komisijai teko pa rugsėjis jiems, dar tik įžengu sukti galvą, kol atrinko pačius siems pro senosios Alma Mater geriausius. vartus? Ar užteks jėgų ištisus Deja, rašiniai atvirai apvylė. penkerius metus kiekvieną dieną Viskas juose lyg ir buvo savo praverti auditorijos duris, mo vietoje, viskas teisinga, bet jau kytis, tapti gerais mokytojais, girdėta, skaityta. .. Darbeliai ekonomistais, gydytojais? Ar iš savo didžiuma taip buvo pana liks veiduose ta šypsena, džiau šūs vienas į kitą, jog, sakytum, gsmas, kurie lydi juos, „fuksus", juos rašė tas pats žmogus, nusi šiomis dienomis. žiūrėjęs į ne pačius geriausius Saulėtą rugsėjo popietę užsu laikraščių pavyzdžius. Tik keli kome pasišnekėti su pirmakur žmonės išsiskyrė originalesniu siais. Kaip praėjo pirmoji studi mąstymu, gražia ir turtinga kal jų savaitė? Ar neišsigando reik ba. Skaitėm tuos rašinius ir gal lių profesorių, dėstytojų? O gal vojom — žmogus kitaip nemoka būt jau nusivylė savo būsimąja ar tiesiog mano, kad taip rei profesija, apie kurią taip ilgai kia? .. svajojo? Tai netruks paaiškėti, tai grei Mano pašnekovė pirmakursė tai pamatysim, dirbdami su šiais kūrybinio konkurso ir egzaminų slenksčius įveikusiais jaunuoliais, tarp kurių nedaug beliko me dalininkų, nelygioje kovoje su egzaminatoriais krito didžioji pusė vaikinų. Noriu tikėt, kad į Universitetą įstojo patys ga biausi ir atkakliausi, kad jie nesnūduriuos per tuos penkerius studijų metus, o bus tokie išra dingi ir energingi, kaip juos nu sako mokyklų charakteristikos, kad jie, prireikus važiuoti j tal ką kolūkin nepradės ieškoti li gų, nebepaisydami savo puikių sveikatos pažymėjimų. . . Norisi tikėti, kad į žurnalistiką šiemet atėjo tikrai jos verti žmonės. Doc. Laimonas TAPINAS, radi jo Ir televizijos žurnalistikos ka VITALIJA JURGUTYTE tedros vedėjas
LAISVŪNAS KARVELIS žurnalistė Aušra Pečiūraitė drą siai sako: — Tikiuosi, kad rasiu tai, ko ieškojau? Juk mokytis Universi tete — mano sena svajonė. Pati ko naujųjų mokslo metų atida rymas, studentų imatrikuliacija: tikrai įspūdingos pirmosios die nos Universitete. Patenkintas studijomis ir Auš ros kurso draugas Laisvūnas Kar velis. Tiesa, jis bandė stoti j Są junginį kinematografijos insti tutą. Norėjo tapti kino operato riumi. Nepavyko. — Žadu būti žurnalistu foto grafu. Galbūt bandysiu ir pats filmuoti. Domina kinas, teatras. Norėčiau rašyti kultūros temo mis. Per pertrauką į Daukšos kie melį susirinko ir „fuksai" istori kai. — Universiteto rūmai tarsi kvepia istorija, senovės dva sia. Labai Įdomiai skaitomos pas kaitos, — dalinasi savo įspū džiais pirmakursis Giedrius Puo džiūnas. — Istorija domiuosi nuo ketvirtos klasės. Apie kitos profesijos pasirinkimą negalėjo būti jokios kalbos. Į Universite-
GIEDRĖ RAŽUSKAITĖ tą pavyko Įstoti tik iš antri karto. Žadu dalyvauti kokiam] nors būrelyje. Domina archeold gija. Tik pirma reikia gerai am sidairyti, susipažinti su Univeis] tetų. Filologijos fakulteto Sarbievj jaus kiemelyje irgi šurmuly] Štai pirmakursės rusistės skali] sąrašus, kam bus mokama 4] pendija. — Aš jau antri metai čia, -j sako pirmakursė ruslstė Vitali)] Jurgutytė. Atėjau iš parengiami] jo skyriaus. Iš dėstomų dalyk] labiausiai patinka antikinė litera] tūra ir Lietuvos istorija. Manai] kad penkeri metai Universitetj neprailgs. Pirmo kurso anglų kalbos ] literatūros specialybės studentė radome susirinkusius prie audl torijos. — Kodėl pasirinkai Unlversl tetą? — klausiu Giedrės kaitės. — Visų pirma, tai geriausi ir patraukliausia aukštoji moky j la respublikoje. Be to, čia lu^l mas Ir Įdomus gyvenimas. Pal1 J rugsėjo pirmą žiūrėti Į kGr'|
(nukelta į 3 psl.)
Angių kalbos ir literatūros specialybės pirmakursiai
3 Tarybini* studentas
KOKIE JUS ESATE, „FUKSAI“? (atkelta Iš 2 psl.) draugus, stovinčius Sarbievijaus kiemelio baseine. Malonus fakul teto dekanas prof. A. Girdenis, turintis didelį jumoro jausmą. Tarp didžiulio būrio merginų — tik vienas vyras. Tai Tomas Žaliauskas. — Aš Iš Šiaulių, — pasakoja Tomas. — Baigiau vidurinę mo kyklą su sustiprintu anglų kal bos dėstymu. Nelabai mėgstu tiksliuosius mokslus. Maniau,
JŪSŲ POŽIŪRIU
AR PASITEISINS? Liepos pradžioje iš visų ne didelės Lietuvos kampelių į aukštąsias mokyklas būriais va žiavo norintieji tęsti mokslus to liau. .• Jų laukė naujovės. Ne vel tui dabar visur kur kas didesnis dėmesys skiriamas kokybei, negu kiekybei. Visų stojančiųjų laukė tik trys egzaminai (vietoj keturių), kuriems pasiruošti buvo galima kruopščiau, geriau. O aukso ir sidabro medaliu baigu siems mokyklą, pirmą egzaminą išlaikius labai gerai, nereikėjo eiti į likusius. Tačiau labiausia abiturientus domino profesinis pokalbis. Ko klaus? Kam ruoštis? Kokią litera tūrą skaityti? Leis studijuoti ar nef Ne vienas klausimas kankino atvažiavusįjį. Iš kabineto, kur vyko profesi nio orientavimo pokalbis, galė jai pamatyti išeinančius paniu rusius ir švytinčiais veidais. Po kalbis tai ne egzaminas! Meilė pasirinktai profesijai ir žinios, sukauptos toje srityje — dau giau nieko. Tai atsispindėjo ir trijų galimų balų sistemoje. Dė-
kad studijos bus lengvesnės. Labiausiai iš dėstomų dalykų patinka antikinė literatūra. — O kaip jautiesi tarp tokio gausaus būrio merginų? — Kol kas sutariame. O vė liau gali būti sunkiau. Laikrodis jau kvietė juos į kitą paskaitą. Galbūt tai bus paskaita apie Homero ar Vergili jaus pasaulį, jo meną, karo žy gius, žmones. Audrius KUTREVICIUS Valdo VILŪNO nuotraukos mesys buvo skiriamas asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvie jų metų stažą, atitarnavusiems Tarybinėje Armijoje, įvairių konkursų, olimpiadų nugalėto jams. Profesinio orientavimo ko misija, matydama kokioje srity je jaunuolis gali daugiausia pa siekti, save išreikšti, nukreipdavo jį reikiama linkme. Pasitaikė ir tokių, kurie į VVU atvyko pas kutinę akimirką, pabijoję „juodo darbo". Tokie, pasiėmę doku mentus, turėjo palikti Alma Ma te r. Galbūt šiek tiek didesnis iš bandymas laukė žurnalistų. Pra ėję profesinio orientavimo po kalbį, jie turėjo „atlaikyti" kū rybinį konkursą, kuris vyko dviem turais. Kūrybinio kon kurso metu buvo atsižvelgta į stojančiojo gebėjimą rašyti, orientuotis vienoje ar kitoje si tuacijoje, buvo patikrintos ele mentarios žinios. Po nelengvų iš bandymų, egzaminų laikyti pasi liko tie, kurie labiausiai tinka dirbti žurnalistikoje. Kaip sakoma, medalis turi dvi puses. Profesinio orientavimo pokalbis susilaukė ir neigiamų studentų atsiliepimų. Tačiau, juk jis vyko tik pirmi metai. O pra džia visuomet sunki. Danguolė STONYTĖ Žurnalistikos spec. pirmakursė
JŪSŲ POŽIŪRIU
NUOTAIKA PLIUS „FUKSO“ ETIKETĖ Dangus nieko gero nežadėjo. Atrodė, sunkios debesų skaros neišsilaikys danguje, pakibs čia pat Daukšos kiemelyje ant kup lios liepos šakų ir suplyšę pra pliups visu susikaupusiu lietumi. Bet vėjas, tas išdykėlis, nors jau rudeniškai aptingęs nepamiršo savo pareigų — retkarčiais ato dūsiu kilstelėti debesis aukštyn ar bent jau atsainiai pastūmėti juos tolyn. „Padėsiu išsaugoti šventę", prabėgdamas pro šalį suokalbįškai šnibždėjo kiekviena(m į ausi, retkarčiais nepamirš damas ir išdaigą iškrėsti — su velti šukuoseną, kilstelėti studen tišką kepurę ar bent drabužį pačiupinėti. Nieko gero nežadėjo ir istori kų kiemelio senbuviai, šventės šeimininkai. Bent jau mums, pirmakursiams, „fuksais“ krikšti jamiems, taip atrodė. Ach, tie vyresnieji kolegos: įgąsdino, įgraudino — „oi, bus krikšty nos", paslaptingai nutylėdami — „pamatysit". .. Tai visom ketu riom galūnėm virpėdami (manot, kad iš šalčio) ne ką ir suspėjom pamatyti. Ką ten žiūrėsi, jei sau gotis reikia, kad kas nors apdaro ar veido šlykščių nenuplaunamu tepalu neišteptų, balon nepasta tytų, ar neduok dieve, nepaguldytų. Deja, deja... Krikštytojai taikūs ir draugiški — labai įdo mius dalykus rodo. Keturi istori kai taip šauniai vaidina „Žalgi rio" krepšinio komandos rungty nes, ypač. A. Sabonį, kad kai
kas sau ir įsignybti taikosi — ar tik nesapnuoja, kad Jugosla vijoje sirgalių būryje šūkauja. Realybėn ir M. Daukšos kiemelin gąžina šaižus šūksnis iš ant ro aukšto: ,,Ar jau pilt ant „fuksų"? ir pro langą kyšteli šimto aštuoniasdešimt laipsnių kampu besišypsantis veidelis ir raudo nas gaisro gesinimui skirtas ba lionas. „Dar ne" — kažkas su draudžia ir „scenon" žengia ideali žurnalistų pora, kuri taip gražiai šoka, jau taip gražiai šoka, na, jau taip gražiai šoka, kad ne vienai mis „fuksytei" (tarp jų ir autorei) seilė tįsta: „kad taip man jos vietoj su tuo bernužėliu. . Bet idealioji pora šauniai aprėžusi ratą čiūžteli j „scenos" pakraštį ir juos jau keičia kažkokie įtarūs tipai. „Psichologai" — pristato vedan tysis, o tuo metu kažkas šalia manęs gailiai suvaitoja: „Nejau gi ir aš tokia būsiu?" Nebūtų psichologai psichologais, jeigu ko nors superįdomaus nesudū motų: šįkart demonstruoja hip notizavimą, atsieit, mokykitės „faksai" dėstytojus per egzami nus hipnotizuoti. Bet šis jų pra simanymas — muilo burbulas, kurio neišvengiamas likimas — pokšt! Todėl „scenon" jau žy giuoja bibliotekininkai. Ne iš piktos valios nespėjom jų pro
APIE DIDELĘ DIDELĘ SVAJONĘ Bėga mano pirmosios dienos Universitete. Truputį keista, kad aš jau studentė, kad turiu nau jus namus, ir negirdžiu dažnų mamos priekaištų. Viskas čia dar neįprasta ir nauja: ir dėsty tojo žodis, reikalaujantis dides nio dėmesio ir atidumo; ir pas kaitos, ir šurmulio pilnos per traukėlės tarp jų. Tačiau džiu gina tai, jog jaučiuosi visiškai savarankiška, jog nuolat kažko Ieškau, domiuosi, skubu kas ry tą į paskaitas, lankausi Univer siteto skaityklose Ir bibliotekose. Jau supratau, kad prasidėjo 'imtas, tikras ir atsakingas dar bas — ėjimas į savo užsibrėž tą tikslą. Žurnalistika — mano busimoji specialybė. Tai trapi svajonė ir tikrovė, su kuria jau teko susidurti. Kodėl pasirinkau
šią specialybę? O žinote, labai įdomu susidurti su žmonėmis, suprasti juos, matyti linksmumą ir susimąstymą jų veiduose. Kaž ko nuolat ieškoti, kažką atrasti, o vėliau brandinti savyje žodį — gal ne visuomet keliantį žmo gų į padanges, gal retkarčiais rūstesnį... Paskaitos Universite te neprailgsta. Žinau, kad grei tai išmoksiu fotografuoti, studi juoti savo specialybės privalu mus, neįprastos bus mašinraščio pamokos. Ir te nebando niekas pasakyti, kad mano būslmoji profesija neįdomi. Jau įsitikinau, kad ji subūrė tuos, kurie nori daugiau sužinoti, pažinti, supras ti. O tarp tokių žmonių niekada nebūna nuobodu. Vilma SRĖBALIOTĖ Žurnalistikos spec. pirmakursė
J0SŲ POŽIŪRIU
Tą vakarą iš susirinkusiųjų į pirmąjį susirinkimą interklube „Juventus", manau, nebuvo nė vieno abejojančio, nedrąsiai ve riančio rektorato posėdžių salės duris. Begalinį pirmakursių troš kimą tapti pilnateisiu interklubo nariu rodė didžiulė spūstis prie durų, nesutramdomas noras grei čiau patekti ten — Į vidų. Bet ar visada žmogaus veiks mai atitinka jo nusistatymą. Todėl paklausiu studentų, kodėl pasirinko būtent interklubą, ko tikisi iš jo, ar tik kelionės, pa žintys, vakarai juos vilioja atei ti čia? Pasipylė atsakymai — vieni už kitus Įvairesni. Vieni tvirtino, kad į interklu bą ateiti paskatino mokyklose veikę tokie pat klubai, labai Įdo mūs ir išradingi, kurių patirtimi norėtųsi pasidalinti ir Universi tete. Kiti todėl pravėrė šias du ris, kad dėl silpnos mokyklos (nukelta į 4 psl.)
KUO DAUGIAU. VIENMINČIŲ „Norite gyventi pilnakraujį studento gyvenimą? Įdomios ke lionės, naujos pažintys, linksmi Tskarai" ... Taip viliojančiai į savo būrį kvietė studentus in,cfklubas „Juventus". Ne vienas, o ypač pirmakursis, ku riam viskas dabar Įdomu, kuris ■š karto nori viską sužinoti, visJ Pamatyti, visur dalyvauti, įdomėdamas stabteldavo ties skelbimų lenta. Įvairius būrelius, patelius Ir klubus gali pasirinkti (atsižvelgdamas į sugebėjimus), et vis dėlto pasirenki tai, kas arčiausiai širdies.
gramos nuo A iki Z įsidėmėti — nuolatos kas nors trukdė: tas pats nedorėlis vėl pagrąsino liesiąs, o ir j tas linksmybes užsi žiopsojęs vėjas nutūpė berže, pamiršęs savo darbą — plūste lėjęs Įlietus atitraukė nuo vaidin tojų po skėčiais (nesvarbu savo ar kaimynų) ir dažnai pasigirs davo piktas murmesys: „tamsta, patraukite savo skėtį, jis man akis kabina", ar pan., ar net dudenimas į nugarą.. . . ..— „Fuksai", drąsiau „.fuk sai"! — jau komanduoja džen telmenas juodu fraku (atsiprašau, lietpalčiu). Šie jau lapnoja . .. „Kas gi dabar bus?" — vos ne ašaros ir išgąstis „fuksių" aky se. — Nieko, — ramina vedanty sis, ir liepia bernužėliams rikiuo tis „dramblio" žaidimui. Kai šie tik išsirikiuoja, oberfuksal, sen jorai ir visi kiti (kas tik turi noro) po vieną liuoksi ant „fuksų" nugarų ir ragina nešti juos aplink kiemą. Dabar „fuksyčių" akyse — pyktis ir pasibjaurėji mas, — „nejaugi tuos drimbas mūsiškiai visus metus nešios ant nugarų, o ne mus, dailutes, liek nutes ant rankų?" Bet šis cere monialas jau baigtas. Ne bet kas ir „fuksai" pasirodo esą — distanciją dauguma baigė perga lingai. Čia dar ne pabaiga. Kaž kas pareikalauja mergaičių ant vieno kelio gracingai priklaupti, bernaičių ant abiejų kristi ir paskui vedantįjį garsiai kartoti: „Prisiekiu sutikti su viskuo, kas patinka ir ne, džiugina ar įžei džia ir 1.1." Dabar mes tikrai jau pakrikštyti ne tik žodžiais, bet ir vandeniu — lietaus šuo ras plūsteli ant maldingai su klaupusios minios. Ne, šventė nesibaigia — išsinešame iš jos puikią nuotaiką ir visiems me tams priklijuotą „fukso" etike tę. Vilma JAKUBAUSKAITE Žurnalistikos spec. pirmakursė Raimondo DILIO nuotraukos
JŪSŲ POŽIŪRIU
Į „ŽVAIGŽDES “ - PER KANČIAS... „Ir per blatą", — kai kurie postringavo, stovėdami prie du rų, už kurių dirbo Universiteto nusipelniusio dainų Ir šoklų an samblio naujų narių priėmimo komisija. — Priėmė! — kiekvieną Išėju sįjį, pasišovusį dainuoti ansam blyje, apspisdavo didžiulis būrys smalsuolių. — Laimingas... — švento pa vydo gaidelės nuskambėdavo „fuksų" balsuose. Užkalbinu Vil mą, Istorijos fakulteto pirmakur sę, ką tik „įšvęstą" į ansamblį. — Baigiau vaikų muzikos mo kyklą, skambinu fortepijonu. Vi są laisvalaikį skirdavau muzikai, be abejo, dainavau chore. — Kaip atrenkami kandidatai į ansamblį! — Dainavau pratimus, akor dus. Klausą tikrino, balso stipru mą. .. švytinčiu ceidu „iš anapus" išeina Odrys — busimasis žurna listas, Pasveikinu šiųmetinės
„Dainų dainelės" laureatą, o da bar ir ansamblietį. — Išsipildė sena svajonė, — prisipažįsta Odrys. — Norėjau ir šokti, bet ūgis — į sceną netllp siu... Koridoriuje vyravo pakili nuo taika. „Jaudinimasis — kaip per stojamuosius", sako studentas. Natūralus dalykas: čia taip pat vyksta griežta atranka, ir paten ka į ansamblį — vėlgi — patys gabiausi, talentingiausi, geriau si ir darbščiausi. Taip, Graikija, Ispanija, Italija — viliojantys dalykai, tačiau, jeigu tik tokio tikslo vedini atei tų žmonės į ansamblį — kažin, ar skambėtų dainomis mūsų Al ma Mater... ...Milžiniška minia siūbavo, aidėjo. Įkaitę veidai, degančios akys... Atsidarius durims, visi davė darbo alkūnėms — į prie kį, į išsvajotą laimės žiburį! O ten — solidūs interklubo „Juven tus" tarybos nariai „egzaminavo"
vėlgi tuos pačius fuksus... „O, Ratilio!.. Mandri jie da bar, tik ką iš Prancūzijos... O liaudies muzikos festivaliai..." Taip kalbė|o merginos (vaiki nų, sako, tik keli buvę) ir čia pat niūniavo „Augo girioj ąžuo lėlis. .." ar „Šių nakcį per nakcį gaideliai giedojo..." Ir neri mavo: „Ar moki kokią pasaką sekti!", „O kokius žemaitiškus žaidimus žinai!", „Kokie liau dies kolektyvai Aukštaitijoj!.." Ilgai netilo šurmulys Medici nos fakulteto rūmuose. Jau ir sutemo, bet folklorinio ansamb lio „Ratilio" gerbėjai kantriai laukė, kol prasivers durys ir iš einantis tarstels: „Galima užeiti". Tada tu, mielas pirmakursi, apžvelgsi visus, nusišypsosi („Kas bus, tas bus...") ir eisi. Eisi į savo gražų tikslą, eisi, kad mūsų Alma Mater rūmas būtų dar aukštesnis ir šviesesnis. Aušra ŽUKAUSKAITĖ Žurnalistikos spec. pirmakursė
4 Tarybinis studentas
JOSŲ INTERESŲ RATAS
JOSŲ POŽIŪRIU
SMD-DIDELIO DARBO PRADŽIA KUO DAUGIAU VIENMINČIŲ
Ne vieno dėmesį patrauks šios raidės fakultetų koridorių stenduose. Ir kažin ar iš karto suprasi, ką jos reiškia, ar iš kar to iššifruosi. Pasisiūlysime j pa galbą. 1 SMD — tai studentų mokslinė draugija. VU SMD tarybos pirmininkas Saulius Juršėnas apie studentų mokslines draugijas pateikė kai kurių duomenų. Universitete moksline veikla užsiima 3141 studentas 102-juose būreliuose. Praktiškai būrelių yra tiek, kiek katedrų. Kai kurių fakultetų SMD turi savo laboratorijas, gali at likti praktinius darbus. Šiaip jau rašomi pranešimai, referatai. SMD veiklai įvertinti skelbiami konkursai, kurie vyksta keliais turais. Konferencijos vyksta res publikiniame bei sąjunginiame ture. Mokslų Akademija skelbia konkursą, o konkuro nugalėtojui skiria 200 rb. premiją. Universi tete SMD darbas vertinamas pa-
gal balų sistemą. Balai skiriami už pranešimą, už darbą, pateik tą konkursui, už darbus, apdova notus respublikiniame ture, už darbus, apdovanotus sąjunginia me konkurse, už darbus, apdo vanotus MA premija, už išradybą, už mokslinių darbų publika vimą ir pan. Daugiausia balų su rinkdavo MF, TF, GF SMD bei pediatrijos (MF), buhalterinės ap skaitos (EKFF), TSKP istorijos (IF) būreliai. — Reikėtų, kad pirmakursiai pasitartų su savo kuratoriais, ir pastarieji juos nukreiptų į moks linę veiklą, — sakė S. Juršėnas. Turi iš ko rinktis pirmakursiai savo užsiėmimus. Šokių ir dainų ansamblis, teatras, interklubas. .. Tačiau tai yra penas dvasiai, (manyčiau) o ne protui. Iš dainų, šokių, kelionių duonos nekepsi... O SMD — tai jau rimtesnis už siėmimas, žinių gilinimas pasi rinktoje srityje. SMD veikla yra
tartum mini darbas, praktika teo rijoje arba bent kryptingas, kruopštus gilinimąsis į būsimą profesiją. Juk retas tiksliai įsi vaizduojame savo darbą, tiktai žinome, kokia sritis mums pa tinka. SMD yra pretekstas daugiau sužinoti apie savo profesiją, pa diskutuoti su bendraminčiais, iš siaiškinti vieną ar kitą dalyką. Konferencijos, pranešimų ruoši mas netrukdo studijoms — at virkščiai — yra jų sudėtinė dalis. SMD darbas užskaitomas kaip kursinis — sakė SMD narė, psichologijos specialybės stu dentė Aelita Letukaitė. Šiaip |au kursinius, rašome sku bėdami, paskutinę savaitę prieš atiduodami darbą vadovui, o SMD darbas yra labiau išbaigtas, laisvesnis ir tobulesnis, jis padeda pasijusti kūrėju.
Aukštajai mokyklai keliami vis didesni reikalavimai rengiant kvalifikuotus specialistus: Siekia ma, kad Alma Mater absolventas turėtų ne tik tam tikrą kiekį ži nių, būtinų jaunam specialistui, bet ir būtų visapusiškai apsišvie tęs, aktyvus, politiškai išprusęs, turėtų visuomeninės-politinės veiklos žinių ir patirties, būtų išsiugdęs elementarius vadovavi mo kolektyvui ir darbo su žmo nėmis įgūdžius. Universitete su siformavusi ištisa studentų komu nistinio auklėjimo sistema. Viena
krikščionybės įvedimo Lietuvoje 600-osios metinės, vis didesni reikalavimai keliami ateistinei propagandai. Šio darbo paslap tis jaunimui mėgina atskleisti įžymūs lektoriai. Karinio-patriotinio auklėjimo mokykloje galima sužinoti, kaip steigti revoliucinės, kovų ir dar bo šlovės muziejus, kambarius, kampelius, kaip kaupti jiems eks ponatus, kaip organizuoti karinius-sportinius žaidimus „Žaibas" ir „Ereliukas". Studentai supa žindinami su pagrindinėmis karinio-pafriotlnio auklėjimo formo mis ir metodais. Komjaunimo organizatorių mo kykloje įgytos žinios ypač pra-
tą bendraus su revoliucinio ju dėjimo bei Didžiojo Tėvynės karo dalyviais. O tokių žmonių gausu ir mūsų Universitete. Susi tikimai su veteranais praturtins kraštotyrininkų žinias apie revo liucinę Lietuvos praeitį. Šio sky riaus klausytojai toliau užrašinės Universiteto absolventų atsimini mus apie studijų dienas, kraštoty rinėse ekspedicijose aplankys įdomias vietoves, kaups etnogra finę medžiagą, išmoks vertinti liaudies kultūros lobius ir patys jais praturtės. Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos skyrius supažindins klausytojus su archeologijos, isto rijos, architektūros, urbanistikos ir dailės paminklais. Paskaitų me tu supažindins su kultūrinio pa likimo apsauga, o per išvykas, ekskursijas sutelks ir praktinių ži-
LAUKIAM Iš jos sudėtinių dalių — visuo meninių profesijų fakultetas. Kaip žinia, jaunimui neretai būna sunku išsirinkti specialybę, ypač kai tas pasirinkimas gan didelis, o norisi suderinti ir savo polinkius, gabumus ir profesijos įdomumą, patrauklumą. Iš dalies tą uždavinį spręsti ir padeda visuomeninių profesijų fakulte tas, kuriame studentas šalia pa grindinės specialybės gali įsigyti antrąją — visuomeninę, t. y. la vinti meilę darbo žmogui, gim tajam kraštui, jo architektūrai. Istoriniams paminklams. Fakultete veikia šie skyriai ir mokyklos: ateistinės propagan dos, jaunojo lektoriaus, komjau nimo organizatorių, karinio-patrlotinio auklėjimo bei teisinių ži nių propagandos mokyklos. Jo se studentai gauna paskaitiniopropagandinio darbo žinių, įsi gyja organizacinės veiklos įgū džių. Į šias mokyklas ypač kvie čiami pirmakursiai, ir labiausiai tie, kurie išrinkti gruporgais, proforgals, paskirti atsakingais už ideologinį darbą akademinė se grupėse. VPF veikla ir šie skyriai: gam tos apsaugos, klubinių renginių, kraštotyros, kultūros paminklų apsaugos, meno profesijų, spor to, turizmo ir vertėjų-konsultanhfTrumpai apžvelkime šių mo kyklų Ir skyrių veiklą. Ateistinė propaganda — ši problema domina ne vieną jau nuolį. Ypač dabar, kai vyksta arši ideologinė kova, kai artėja PAŠALINTI NEPAŽANGUS MaF. Iš II kurso — J. Cešun, iš III kurso — J. Šalinskaitė. FF. Iš I kurso — R. Šeduikis, A. Lukošius. ChF. Iš I kurso — D. Kava liauskaitė, iš III kurso — A.
NAUJŲ vers, nes pats gyvenimas įsak miai reikalauja iš jaunų specia listų vis daugiau organizacinių įgūdžių, mokėjimo dirbti su žmonėmis. Dabar ypač aktualus V. Lenino nurodymas jog „... sėk mingam valdymui būtina be mokėjimo įtikinti, mokėjimas pra ktiškai organizuoti. Tai — pats svarbiausias uždavinys..." Akademiniam jaunimui nuo pat pirmųjų studijų dienų ypač svar bu išmokti dalykiškai planuoti grupės darbą, praktiškai organi zuoti VPP. Žinių ir įgūdžių jums suteiks komjaunimo organi zatorių mokykla. O kam nežingeidu žinoti tei sines paslaptis... Tačiau, antrus metus veikiančioje teisinių žinių propagandos mokykloje — pa grindiniai klausytojai yra teisės fakulteto studentai. Gamtosaugininkai įsisavina ži nias, be kurių negalima spręsti gamtos ir visuomenės santykių. Studijų laikotarpiu studentai at lieka ir nemažai praktinių užduo čių, susijusių su gamtos apsau ga. Klubinių renginių organizato riai daug sužinos apie įvairių renginių režisūrą, jų vedimą, su sitiks su kino ir meno žinovais, aktoriais, dainininkais, patys ak tyviai dalyvaus organizuojant tradicines studentų šventes. Kraštotyrininkai savo įdomiose vakaronėse-susitikimuose ne kar-
Mingėlaitė. FilF. Iš II kurso — E. Paulovič, iš III kurso — D. Garbinčiūtė, iš IV kurso — C. Stasiu lionis. EKFF. Iš I kurso — K. Cechovič, V. Sumenok, iš II kurso —
Audra ŠIMAITYTĖ
(atkelta iš 3 psl.) interklubo veiklos negalėjo ap lankyti kol kas tik susirašinėji mo draugų, kurių turi nemaža. Studijuojantieji kalbas norėtų praktiškai pritaikyti įgytas ži nias. Ketinimai gražūs. Bet įeikime pro duris, pažvelkime, kas vyks ta už jų. Jei anketoje buvai pa rašęs, kad šoki, turi būtinai įtikinti, kad tikrai moki šokti, jeigu dainuoji — padainuot... „Žiuri" — interklubo taryba, susidedanti iš 13 pačių įvairiau sių specialybių vyresnių kursų studentų. Lyg nujausdama, kodėl visa tai stebiu tokiomis smalsio mis akimis, „Juventus" vicepre zidentė Daiva Aukūnaitė man paaiškino: — Anksčiau interklubo darbą skaidėm į skyrius: organizacinį, reklamos ir susirašinėjimo, kultmasinį, ideologinį ir gidų. Šiais metais žadam naujus na rius suskirstyti tik į kultmasinio darbo ir gidų skyrius. Gidams bus surengti kursai, kurių metu
jie Išklausys paskaitų apie Viiniaus bei Universiteto istoriją ų vėliau visa tai turės papasakoti grupei studentų. Sėkmingai išlai kę egzaminą bus priimti Į gidų sekciją. — Kas Įdomaus laukia šiųmeti nių pirmakursių? — Lapkričio mėnesį „Juven tus" kartu su kultūros klubu žada įdomiai pažymėti Tarptau tinę studentų dieną. Gruodžio pirmosiomis dienomis žadame surengti Lietuvos aukštųjų mo kyklų festivalį. Pavasarį vėl bus surengtos tradicinės interdlenos kartu su kitų respublikų aukšto siomis mokyklomis. Vilniaus uni versitete jau pabuvojo Gruzijos, Talino, Rygos, Leningrado, Mas kvos, Frunzės, Jerevano, Tartu aukštųjų mokyklų studentai. .Mes irgi stengiamės atsiliepti tuo pačiu. Nežinau, ką būtume darę be visada entuziastingų ir links mų A. Griškevičiaus, G. Jasiūnaitės, J. Baušytės. Nors jie jau baigę Universitetą, bet „Juven tus" palikti niekaip negali, — kalba viceprezidentė. — Bet juk dabar turime nau jų, kupinų sumanymų ir svajo nių pirmakursių, — primena Eugenijus Bytautas. — Svarbiau sia sutelkti kuo daugiau vienmin čių ir nugalėsime visus iškylan čius sunkumus. Asta MACKEVIČIŪTE Žurnalistikos spec. pirmakursė
SAVAITGALIS GAMTOJE
KLAUSYTOJŲ nių, įgalinančių prisidėti prie kultūros paminklų apsaugos. Ką bekalbėti apie meno profe sijų populiarumą,! Čia kiekvie ną, mėgstantį šokį, dainą, muzi ką vilioja Universiteto dainų ir šokių ansamblis, mišrus choras, etnografinis ansamblis „Ratilio", liaudies kolektyvo kaimo kape la „Jaunimėlis", kiemo teatras, agitmeninė brigada, o kur dar fakultetų meno saviveiklos ko lektyvai! Sporto mėgėjams taipogi rei kalingos žinios, šio skyriaus klausytojai supažindinami su tre niruočių metodika, įgyja teisėja vimo įgūdžių, kelia savo sportinį meistriškumą. Na, o turizmo sky riaus nė populiarinti nereikia. Vertėjus-konsultantus, galinčius laisvai suprasti, adekvačiai Iš versti, anotuoti ir reziumuoti bet kurį užsienio kalbos tekstą, ati tinkantį studento specialybę — rengia vertėjų konsultantų skyrius. Kiekvienam studentui pravers studijų metais visuomeninių pro fesijų fakultete sukauptos žinios. Užsiėmimai VPF prasidės nuo spalio 10 d. Pareiškimus stoti į VPF galite gauti fakultetų kom jaunimo komitetuose. VPF dekanas doc. V. ANUŠKEVIČIUS
iš III kurso — D. Ivanauskaitė, K. Janevičiūtė. Už nelšvykimą į kolūkinę tal ką be pateisinamos priežasties, pašalintos IF II kurso studentės D. Balčaitytė, S. Kriščiūnaitė, E. Pakštytė.
Rugsėjo 13 d. įvyko VVU sveikatos ir žvalumo olimpiados „Judėjimas — sveikata, našus darbas" rudens kontrolinė šven tė. Iškilmingai ją atidarant fizi nio lavinimo katedros vyr. dės tytojas A. Stanys paskelbė 1985 /1986 mokslo metų kompleksinės tarpfakultetinės spartakiados nu galėtojus. Jie apdovanoti perei namąja taure, diplomais. Pagir tinai visose sporto šakose varžė si ir pelnytai nugalėjo EKFF, MF atstovai. Tai dekanatų, kom jaunimo komitetų, fakultetų spor
Skelbimai Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831614, išduotą TF studentei Redutei STADALYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820689, išduotą MF studentei Vilmai GADILIAUSKAITEI, laiky ti negaliojančiu.
to tarybų nuopelnai. Taisant esa mą padėtį teks padirbėti GF, FilF, ir ChF sporto taryboms. Po fizinio auklėjimo katedros vedėjo V. Bimbos pasveikinimo prasidėjo sportinės varžybos. Į startą stojo apie 3000 dalyvių. Antrų—penktų kursų vyrai bėg te turėjo įveikti 10 km, mergi nos — 5 km distanciją. Na, o pirmakursiai atliko 20 km turis tinį žygį. Varžybų nugalėtojai apdovanoti ženkleliais. „T. S." inforni
Vytautui DAMBRAVAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimų Nr. 820226, išduotą IF studentei Violetai MIEŽELYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimų Nr. 850175, išduotą FilF studen tei Rasai DIRSYTEI, laikyti nega liojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820662, išduotą MF studentui
Šio numerio korektoriai — žurnalistikos specialybės pirma kursiai D. Kaminskas ir E. Butau taitė.
Vilniaus universiteto so dininkų bendrijos „Mokslas" nariai nuoširdžiai užjaučia Adą GRINCEVICIENĘ dėl vyro mirties.
Grupės draugai bei kurato rius nuoširdžiai užjaučia ma tematikos iakulteto I kurso studentę Giliarą BARKAITTTĘ dėl mamytės mirties.
LV 16539. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2250. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re dakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61 -27-30. «CoBercKMH cTyfleHTn — oprau napTKOMa, peKTopara, KOMMTera KOMcoMona, npotpKOMa opfleHOB Tpyflosoro KpacHoro 3Ha«eHH h flpymSbi uapoflOB BnnbHKJccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. KancyKaca. BunbHtoc. PeflasTop A. JlHnuiTac. Ha bhtobckom «3biKe.
Redaktorius A. LIPšTAS