Tarybinis Studentas, 1975 m. rugsėjo 12 d. Nr. 27 (927)

Page 1

C0O/BIrlis scuoencas

Visų šalių proletarai, vienykitės!

75 m. rugsėjo 12 d

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

taskaitos ir rinkimai-komjaunuolio brandumo egzaminas ■jaugiatūkstantinėje UniĮįjteto komjaunuolių sei­ le prasidėjo ataskaitos ir linai. VLKJS CK nutarime Įrengti ataskaitas ir rinkiĮ šalies komjaunimo orĮizacijose" nurodoma, kad [turi padėti stiprinti komĮiimo organizacinį ir poliI darbą, komunistiškai aukjaunimą, suaktyvinti Įkvienos organizacijos dar| garbingai sutinkant TSKP Iv suvažiavimą, suteikti Lją užmojį ir dar gilesnį Įn; masiniam socialistiniam Iktyniavimui su šūkiu lenkmečiui — pergalingą Ešąl" „TSKP XXV suva[vimui — spartuolišką darI gerą gaminių kokybę, pui| mokymąsi", dėl teisės pa­ la V. Lenino komjaunimo bortą partijos XXV suvaLimui. [Didžiausią dėmesį ataskaiI ir rinkimų kampanijoje ikia skirti studentų auklėjiL komunistinio idėjiškumo, rybinio patriotizmo, internapnalizmo, aukšto organizuo­ to ir drausmingumo dvaL Būtina giliai ir visapusiš: išanalizuoti kiekvienos Bjaunimo organizacijos

veiklą, formuojant akademinio jaunimo marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, klasinį sąmonin­ gumą, — o tam būtina iš­ nagrinėti idėjinio auklėjamojo darbo formas. Viena iš veiks­ mingiausių studentijos komu­ nistinio auklėjimo formų, žy­ miai pakėlusi politinį akty­ vumą, yra visuomeninė po­ litinė praktika (VPP). Todėl ataskaitose reikia dalykiškai išnagrinėti VPP teorinę ir praktinę dalį. 1975 m. balan­ džio mėnesį, atestacijos metu, išaiškėjo nemažai trūkumų. Prisiminkime kai kuriuos. Fakultetų komjaunimo ak­ tyvas vis dar nepakankamai bendradarbiauja su visuome­ nės mokslų katedrų dėstyto­ jais, rengiant VPP teorinę da­ lį. Visuomenės mokslų studi­ javimo pažangumas, kaip ro­ do paskutiniųjų mokslo metų egzaminų sesijos, žymiai pa­ kilo, gausiai ir rezultatyviai studentai dalyvavo V Visuo­ menės mokslų darbų konkur­ se. Deja, mobilizuojant stu­ dentiją giliam marksizmo-leni­ nizmo teorijos studijavimui, ne pilnai išnaudojamos VPP teikiamos organizacinės gali­

Mokslo ir mokymo vienove visuomenes

mokslų katedrose [Ideologinio auklėjimo teo. [:s pagrindas visuomet buI ir bus visuomenės moks. I Dar daugiau — istoriškai [sunku Įrodyti, kad pažangi l'Jomeninė mintis visuomet bo didžiulis gamtos moksI ir technikos progreso sti­ klas. Ji visados rėmė naupsius tyrimus fundamentipose moksluose, aktyviai Ištino šių tyrimų pritaikymą kybos būduose. Ateityje komenės mokslų reikšmė p dar išaugti, nes jų ga­ lybės aiškiai pranoksta plieninį jų pritaikymą. Taip pradeda savo straipsI „Komunisto" žurnalo 8Į'e numeryje Lietuvos TSR Rkštojo ir specialiojo vidu­ pio mokslo ministras H. ZaMls. ■didėja ir pačių visuomep mokslų darbuotojų atsa. pybė, — toliau rašo ministP- — Ypač didelė atsako1 tenka aukštųjų mo­ ralų visuomenės mokslų ’kdroms, kur susitelkusios •usiausios šios srities moks“ės pajėgos. Todėl visada, kalbama apie visuomes mokslų teorinius klausi, p Komunistų partija pir­ miausia kreipiasi į aukštą­ jį mokyklas. Tai rodo ir ’kP Centro Komiteto nuta. .,Dėl darbo Maskv įi ■ Baumano aukštojoje tech*°s mokykloje ir Saratovo ^tybiniame N. Cemyševs. 0 universitete, keliant idė’l teorinį visuomenės mokslėstymo lygį". ’traipsnyje autorius ap-

žvelgia respublikos aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų mokslinius tyrinėji­ mus, nurodo kai kuriuos trū­ kumus: randame keletą prie­ kaištų ir Universiteto TSKP istorijos bei Mokslinio ko­ munizmo katedroms. Toliau drg. H. Zabulis ra­ šo apie mokymo procesą: Pasvėrus visuomenės moks­ lų katedrų mokslines galimy­ bes, galima daryti išvadą, kad teorinis jų lygis yra pa­ kankamas šiuolaikiniam dės­ tymo lygiui užtikrinti. Dau­ guma visuomenės mokslų dėstytojų dirba su nemažu entuziazmu, išradingai ir yra studentų mėgstami. Ir vis dėlto tiek katedrų moksliniame darbe, tiek ir mokymo procese išnaudoja­ mos dar ne visos galimybės. Mokymo procesas, dėstant visuomenės mokslus, tik tuo­ met bus tikra to žodžio pras. me šiuolaikiškas, jeigu mo­ kymo turinys bus betarpiška­ me sąlytyje su moksliniais tyrimais. Gyvenimas kiekvie. name savo tėkmės etape iš­ kelia daug naujų ekonominio ir, žinoma, politinio pobūdžio problemų. Bendroji marksisti. nė naujos visuomenės sukū­ rimo teorija liečia tik bend­ riausius mūsų žengimo į prie­ kį principus. Ji negali numa­ tyti, tuo labiau aptarti įvai­ rius konkrečius faktus ir reiškinius. Bet gyvenimo pa­ teikiami faktai ir reiškiniai gali suvaidinti didelį visuo­ meninį vaidmenį, turėti žmo­ nėms ir teigiamą, ir neigiamą

mybės. Iki šiol kai kurių fa­ kultetų komjaunimo biurai nesutvarkė studentų aktyvu­ mo visuomeninių mokslų se­ minaruose kontrolės, nerašo­ ma apskaita — todėl neakty­ vus studentas nesusilaukia atitinkamo komjaunimo orga­ nizacijų įvertinimo. Kai kurių fakultetų kom­ jaunimo aktyvas minėto konkurso organizavimą laiko vien visuomenės mokslų ka­ tedrų reikalu. Apie tai kon­ ferencijoje turėtų pakalbėti Istorijos fakulteto aktyvistai. Jie net V Visuomenės moks­ lų darbų konkurso diplomus respublikinio turo nugalėtojams įteikė visai neseniai ir (Lietuvos TSR aukštojo spec. vidurinio mokslo ministro įsakymas Nr. 293 buvo išleistas 1974 m. liepos 30 d.). Nereikia pamiršti, kad studentų aktyvus dalyvavimas konkurse prisideda prie jų visuomeninio-politinio akty­ vumo augimo, studentams at. siranda galimybė efektyviau įsijungti į propagandinį darbą komjaunimo politinio švietimo sistemoje, įmonėse, įstaigose. Ne veltui pagausėjo paskai­ tų, pranešimų, pokalbių, ku-

poveikį. Tokiais atvejais ne. pakanka apsiriboti bendrais teiginiais — būtina mokėti įsigilinti į mūsų dienų pro­ blemas, apibrėžti naujo fak. to arba reiškinio vietą, nu­ statyti jo atsiradimo priežastį. dalis visuomenės Deja, mokslų dėstytojų tam tikra vengia konkrečių prasme faktų ir reiškinių analizės. Visuomenės mokslų darbuo­ tojo uždavinys mokslinės analizės būdais atskleisti pir­ miniuose duomenyse faiktų socialinę reikšmę, pripažįstant, kad betarpiškai pastebė. ti faktai tik tuomet įgyja mokslinę reikšmę, kai jie atitinkamu būdu yra sugrupuojami, sujungiami į tam tikrą sistemą ir tuo būdu tampa faktine mokslo baze. Mokymo procesas turi ska­ tinti studentą siekti reiškinių gilumos, versti jį naujai mąs. tyti, kasdieniniuose dalykuo­ se surasti naują esmę. Tik tada mokymo procesas ne tik mokys, bet ir auklės. O taip dalyvauti mokymo pro. cese gali tik tas dėstytojas, kuris pats betarpiškai yra užimtas giliomis teorinėmis problemomis. Neatsitiktinai visuomenės mokslų dėstyto­ jams sumažintas tiesioginio dėstymo krūvis, kad jie ati­ tinkamai papildytų mokslinių tyrinėjimų apimtį ir tuo bū­ du tolydžio vis gilintų moky­ mo procesą. Būtina įsidėmėti, kad vi­ suomenės mokslų sritis žy. miai skiriasi nuo kitų moky­ mo disciplinų. Juk socialines problemas liečiančios žinios patenka į studento sąmonę ne vien iš teorijos, bet lygia greta ir tiesiog iš gyvenimo, iš kasdieninių žmonių santy­ kių. Nėra kitos tokios moks, lo šakos, kur žmogus, prieš pradėdamas gilintis į ją, tu­ rėtų tiek daug iš anksto su. (Nukelta į 3 psl.)

rie surengti tų pačių konkurso darbų pagrindu. Siekiant suaktyvinti VPP, Universitete sudarytas jos va­ landėlių tvarkaraštis. Jų tiks­ las — padėti studentams įsi­ gyti visuomeniniam-politiniam darbui būtinas teorines žinias. Nors buvo paruošta 1974/75 m.m. pavyzdinė VPP valandė­ lių programa, tačiau pasitaiko atvejų, kai VPP valandėles vieni paverčia politinformacijomis, kiti — grupės susirin­ kimais. Matyt, reikia tobulinti ir pačią VPP pavyzdinę pro­ gramą. Nelabai noriai ją pri­ ėmė kuratoriai. Iki šiol Uni­ versiteto VPP metodinė ko­ misija, nesudarė literatūros sąrašo atskiroms temoms. Susirinkimų ir konferencijų metu reikia visapusiškai išna­ grinėti VPP praktinės dalies įdiegimo rezultatus kiekvie­ noje komjaunimo organizaci­ joje. VPP esmė — ugdyti or­ ganizatoriaus, kolektyvo auk­ lėtojo, propagandisto sugebė­ jimus. Tarnauti šiam reikalui turėtų visuomeniniai įsiparei­ gojimai ir įpareigojimai. Ne paslaptis, kad pasitaiko kom­ jaunimo organizacijų, kurios dirba savo siauram rate, —

j

'

tokiose grupėse ir atsiranda neišpasakyta daugybė „atsa­ kingų" už politinformacijų rengimą, už bilietų nupirkimą į dramos teatrą, už išvyką į gamtą ir t. t .O kodėl visiems pavyzdžiu negalėtų būti Tei­ sės fakulteto komjaunimo or­ ganizacija, kuri jau kelinti metai nepriekaištingai šefuo­ ja Vilniaus miesto vaikų kambarius. Fizikos ifakulteto komjaunuoliai (kurie; skundžiasi visuomeninės veiklos menka baze) galėtų aktyviai šefuoti Universitetui priskirtas profesines technikos mo­ kyklas. PEF komjaunuoliai pa­ gal kūrybinio bendradarbiavi­ mo sutartį su Vilniaus grąžtų gamykla galėtų daug glau­ džiau ir kryptingiau bendra­ darbiauti su jos jaunaisiais darbininkais. Išblėso ir Fil. F komjaunuolių energija, še­ fuojant Kuro aparatūros ga­ myklą Apie šiuos trūkumus būtina kalbėti, tačiau reikia kritikuoti ne tik žemesnes organizacijos grandis, bet savikritiškai vertinti fakulte­ tų biurų, sekretorių veiklą. Ataskaitose būtina reikliai ir dalykiškai išnagrinėti ir ki­ tas idėjinio auklėjamojo dar-

bo formas, ir visų pirma, jų veiksmingumo požiūriu, — lenininę įskaitą, įvairių ko­ misijų darbą, studentų darbi­ nį auklėjimą. Gilus specialybės žinių įsa­ vinimas, komunistinė pažiūra į mokymąsi — kiekvieno komjaunuolio politinis uždavi­ nys. VLKJS XVII ir LLKJS XVIII suvažiavimai iškėlė di­ delius reikalavimus aukštųjų mokyklų komjaunimo orgatobulinti nizacijoms nuolat savo darbą, ruošiant gerus Universiteto specialistus, pažangumu komjaunuoliai yra geriausi iš respublikos aukštųjų mokyklų. Tačiau ir šiame darbo bare dar daug neišnaudotų galimybių. Reikia ir toliau gerinti mokymo-auklėjimo komisijų (MAK) dar­ bą: ne visų fakultetų kom­ jaunimo biurai nuolat bend­ radarbiavo su katedromis, metodinėmis komisijomis, kai kurių fakultetų MAK giliau neišanalizavo fakultetų, gru­ pių komjaunimo organizacijų akademinio darbo efektyvu­ mo ir rezultatyvumo, studen­ tų blogo mokymosi ir lanko-, mumo priežasčių — dar iki šiol turime nemažai skolinin. kų. Reikia pasiekti, kad aka. deminių grupių komjaunimo

(Nukelta j 3 psl.)

i

IKz x * >

f j B «*« x«

< V'

I-'

■re'T į..į

į

rrf

*

x *Z

KAIP SEKASI, PIRMAKURSI? APIE TAI— ANTRAME PUSLAPYJE.


pirmakursiams

• DŽIAUGIAMĖS BŪDAMI STUDENTAI

PARTIJOS SUVAŽIAVIMUI PUIKŲ

• PIRMOSIOS DIENOS • PATARIAME

FOTOVERNISAŽAS

DIENOS KAIP ŠVENTĖS

R. Bertulytė studijuoja Pre­ kybos fakultete dar tik ke­ lios dienos. Bet ją jau daug kas pažįsta. Ji — iš tos vienuolikės, kuriai studentų pažymėjimai buvo įteikti per iškilmingą mokslo metų atlŠiemet visikas prasidėjo darymą sporto rūmuose, Pa. daug anksčiau, nei įprasta. prašėme ją atsakyti į kelis Dar buvo likusi savaitė iki klausimus. — Kas paskatino jus pasistojamųjų egzaminų, o mes, busimieji žurnalistai, rinkti šitą specialybę? — Kai prieš dvejus metus jau einame pro pirmuosius išbandymus. Šiais metais pir­ baigiau vidurinę mokyklą, mą kartą suruoštas kūrybinis jau žinojau, kokią specialybę konkursas, kurio metu jau pasirinksiu — prekybininko. pradėjo ryškėti būsimo žur­ Tiesa, tada man nepasisekė: nalistų pirmo kurso kontūrai. pritrūko kelių balų. Įstojau Pirmoji kūrybinio konkur­ į Vilniaus prekybos techni­ so dalis, pusė valandos laiko, kumą. Čia teko patirti ir nueinam į katedros aikštę, praktinio darbo. Supratau, reikia aprašyti, ką pamatė­ kad neklydau. Todėl, kai šį­ me. Puolėme ir pirie turistų, met su pagyrimu baigiau ir prie stendų, o vieną pen­ technikumą, buvau pasiryžu­ toliau gilintis į pasirinktą sininką tais 'pačiais klausi, . si specialybę. Ir štai aš studen­ mais kankino beveik visi 57 stojantieji. Su pirmąja už­ tė.— Kokį įspūdį paliko Rug­ duotimi nesusitvarkė aštuo. sėjo pirmoji, imatrikuliacija? ni. Po to sekė pokalbiai su — Aišku, kaip ir kiekvie­ dėstytojais, kurie, beje, „ap­ nas pirmakursis, aš su ne­ šaudė" klausimais iš pačių kantrumu laukiau šios dienos. įvairiausių gyvenimo sferų. Kai sužinojau, kad studento „Net negalvojau, — pasako­ pažymėjimą man įteiks pats jo viena busimoji studentė, — kad paklaus, koks di­ džiausias Lietuvoje laivas". Tik spėjom atsikvėpti po konkurso, jau — egzaminai. Po jų Ūko, komisijos nuomo­ ne, 25 geriausi. Jeigu akme. niškis Julius Steponavičius jau žino žurnalisto darbo skonį (jis dirbo Akmenės ra­ joniniame laikraštyje), tai kelmietei Rasai Grebliauskaitei viskas nauja ir įdomu* Ji tik šiais metais baigė vidu­ rinę mokyklą, penketais iš­ laikė stojamuosius egzami­ nus. Beje, Rasa jauniausia kurse, jai — septyniolika. Turime ir pirmąją jubiliatę — grupės seniūnei Liusei Ulenskaitei rugsėjo 6-tą su­ kako dvidešimt. Neslepia sa. vo džiaugsmo ir kiti — vil­ nietės Audra Baranauskaitė, Giedrimė Bajorinaitė, klaipė­ dietis Viktoras Armalis... Visi tiki, kad pasirinkta tei­ singai. Visam laikui įstrigo kiekvieno iš mūsų atmintin saulėtas rugsėjo 1-osios ry­ tas viename iš Universiteto kiemelių. O kokie laimingi buvome, kai dekanas doc. K. Sinkevičius paspaudė rankas ir įteikė studijų knygeles, studentų liudijimus, kai už­ dėjo studentiškas kepuraites ir prisegė Universiteto ženk­ lelį! Mačiau, kaip džiaugs­ mingas nerimas virpėjo kiek­ vieno veide, kaip nekantravo pasirodyti namiškiams su studentiškomis kepuraitėmis Giedrė ir Birutė. .. Svetingai ir draugiškai su­ tiko mus senasis Universite. tas. Reikėjo tik pažiūrėti, su kokia meile ir užsidegimu su kokia pagarba apie seną­ ją mokslo šventovę kalbėjo dėstytojai doc. V. Žeimantas, V. Juodakis... Universitete praleisim pen­ kerius trumpus studijų me. tus. Ir jaučiu (ne tik aš vie­ nas) — pamilsim ir prisirišim prie senųjų rūmų, įrodysiu? darbais, kad tikrai esam verti tarybinio studento var do. Kęstutis GRIŠKEVIČIUS

MOKYMĄSI!

Rektorius, labai apsidžiau. giau. Viskas taip netikėta... Juk vien penketais išlaikiu­ sių stojamuosius labai daug. Kai atėjo ilgai lauktas vaka.

_

jų mes, pirmakursiai, supratome, kad Universitete priva­ lome ne tik gerai studijuo­ ti, bet ir aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, nebi. pajutau pasidi­ džiavimą, kad tapau viską sugebančių studentų šeimos nare. — Jūs jau žinote, kad stu. dijos daug kuo skiriasi nuo mokymosi vidurinėje ar technikume. Ar nebijote sun. kūmų? — Apie studijas, studentiš­ ką gyvenimą esu daug girdė­ jusi. Bet viena išgirsti, o ki­ ta — pačiai patirti. Stengsiuos kaip galima greičiau priprasti prie naujos tvarkos, mokslo ritmo ir gerai studijuoti. Esu grupės seniūnė, Tai įpareigoja mane gerai mokytis, būti pavyzdžiu ki­ tiems. — Linkime sėkmės.

„STEAGSIUOS'oti darbo- lr GERAI

STUDIJUOTI“

ras, truputėlį jaudinausi. Iš. kilminga, šventiška, pirma­ kursiai tokie laimingi. O aš, tur būt, buvau pati laimin­ giausia. Ilgai dar prisiminsiu tas akimirkas, kai didžiulės auditorijos akivaizdoje gavau studento pažymėjimą ir ke­ puraitę. Labai patiko studentų sta­ tybinių būrių ataskaitos. Iš

Kalbėjosi L. KALVAITIS

Leonardas SKIRPSTAS šiemet baigė Palangos vidurinę mokyklą. Studijuoti pasirinko žurnalistiką. Matyt, lėmė ir tai, kad jau treti metai neatskiriamu jo draugu yra fotoaparatas. Leonardo nuotraukas yra spausdinę „Moksleivio", „Mūsų gamtos", „Kostior" žurnalai. Vaikinas sau pavyzdžiu laiko A. Sutkaus, R. Rakausko kūrybą.

STUDENTŲ MIESTELIS

PRIIMA PIRMAKURSIU; Rugsėjo pirmosios šurmulys neaplenkė ir naujojo dantų miestelio. Nepatyrusių „fuksų" būrys pasklido mų koridoriais. Čia, žiūrėk, auditorijos neranda, čia į, karaštį užmiršo. Pirmakursių bėdos. Jų būna kas rug< Kas rugsėjį pirmakursius sutinka fakultetai. Pramonės ekonomikos fakultete juos paėmė į globų nuo pat pirmosios dienos, kai įvyko iškilminga unatri ■liacija. Fakulteto vadovai ir dėstytojai stengiasi jpra ti pirmakursius nuo pat pradžių rimtai studijuoti. Ru, jo pirmąją kiekvienam buvo įteiktas savarankišku sti jų kontrolės lapas. Iš jo gali sužinoti, kokie koliokvim įskaitos ar egzaminai laukia tavęs ir tinkamai jiems p ruošti. Ar teisingai pasirinkai busimąją specialybę — klausimą padės atsakyti „įvado į specialybę" kursas. F sarns kuratoriais buvo paskirti prityrę pedagogai. Jie deda žengti pirmuosius žingsnius aukštojoje mokyki Kiekvienas nežinomas dalykas pirmokams atrodo n sprendžiama problema, ir fakulteto vadovai stengiasi, i jų iškiltų kuo mažiau. Katedrų vedėjai savo paskali nurodė, kur įsikūrusios Universiteto bibliotekos, pap, kojo apie ‘knygų gavimo tvarką jose. Siekiama, kad makursiai neleistų veltui nė minutės laiko. Fakultete jų charakteristikų fotokopijos. Pagal jas sprendžiama a fuksų gabumus ir patariama, kokioje visuomeninės vi los srityje jie galėtų reikštis. Stropūs fuksai susirinko į Finansų ir apskaitos laku to pirmą kursą. Tuoj puolė klausinėti, kur nusipirkti ar kitą vadovėlį. Prodekanams ir katedrų vedėjams ter rūpintis, kad jie greičiau įprastų prie aukštosios mok' los gyvenimo ritmo. Rūpestingai skaitomas „Įvadas į si cialybę". Per jį fuksai susipažins su būsima specialybe tik teoriškai, bet ir praktiškai. Kartu bus skaitomos | skaitos apie savarankišką mokymąsi, aukštojo mok struktūrą ir aukštosios mokyklos tvaiką .Dekanatas įst gė specialią kartoteką. Joje saugomos pirmakursių ani tos. Dabar lengviau juos orientuoti ir visuomeniniai darbe. Kaip matome, fakultete stengiamasi pirmakursis visapusiškai padėti. Gal todėl ir jų „nubyra" čia vis o žiau. 1973/74 m. m. nesugebėjo prisitaikyti prie aukš sios mokyklos reikalavimų 31 pirmakursis, o praeit mokslo metais — tik 13. Tikėsimės, kad šiais metais i pažangių bus dar mažiau. Prekybos fakultete Rugsėjo Pirmoji — jau tradicii Visų pirma pirmakursiai supažindinami su specialybes i tedrų vedėjais ir dėstytojais, kartu ir dėstytojai — studentais. O vienuoliktą valandą iškilmingas moment įteikiami dokumentai, kurie suteikia teisę vadintis stude tu. Ir iškart pirmoji paskaita — kad pajustų, jog Univen tete negalima leisti laiko veltui. Paaiškinamos striden teisės ir pareigos, elgesio normos. Bet su tuo fuksų bėd dar nesibaigia. Jiems visai neaišku, kas per dalykas t seminaras ar koliokviumas. Reikia paaiškinti, kas yra i tedra ir dekanatas. Žodžiu, rūpintis jais kiekvienai žingsnyje. Adaptacija ne kiekvienam vienoda. Atėję parengiamojo skyriaus, jau žino visas studentiško gyvei mo peripetijas, abiturientams — kiek sunkiau. Nuo pat pirmos dienos pirmakursiai supažindinami i studentų tradicijomis. Fakulteto dekano pastangomis jku tas originalus archyvas, kuriame saugomos buvusiu st dentų nuotraukos, įvairių švenčių regalijos, grupių vėli vos. Pirmą rugsėjo dieną visa tai iškabinama matomia šioje vietoje. Pirmokai gali akivaizdžiai įsitikinti, kad S dentai ne vien mokslu gyvi. Fotografuojami ir jie. Pi bėgs keieri metai, ir ne vienas, jau tapęs senjoru ar di lomantu, su šypsena žiūrės į pirmąją savo studentišl nuotrauką ir prisimins pilnas rūpesčių fukso dienas. L. KLIMAŠAt SI

L. SKIRPSTAS

PRISIMINIMAI

APIE VASARĄ

mokyki būdinga daug skirti gų darbo formų. Kie viena jų turi savo specifik Vieną svarbiausių mokomoj darbo grandžių sudaro P skaitos. Jų metu student1 suteikiamos pagrindinės di tomos disciplinos žinios, to, paskaitose atsispindi profesoriaus ar dėstytojo gamečio mokslinio tyrtt darbo duomenys, ko neras vadovėlyje. Todėl student norėdamas, kad paskaita j< duotų kuo daugiau naudi privalo jai tinkamai P351 ruošti, Per paskaitas reikli išmokti įdėmiai klausyti* greitai suvokti temos e?®' išmokti skirti pagrindini1 dalykus nuo pašalinių, r_____ „ moki ti konspektuoti. Pirmakursi! neįpratę prie paskaitinės dė tymo sistemos, paprastai m krypsta Į kraštutinumus. VU d,’dilgina užsirašyti kiek'ie ną dėstytojo žodį, o tai P*3* tiška! neįmanoma, o kiti P3 sitenkina užsirašę viena kil mintį ar sąvoką, Reikia H ____ „_____ savais i( mokti glaustai, džlais .užsirašyti pagrindi® o mintis. ukštajai

A


Aokslo ir mokymo ienovė visuomenės

mokslų katedrose (Atkelta iš 1 psl.) juotų teiginių ir išvadų, , atsakymų. Juk ar ne Kartkartėmis atsitinka, sakysim, studentas, la­ trai išlaikęs visus vi^ės mokslų egzaminus, ii tvirtų įsitikinimų ir „ arba, kaip mes sakom, apolitiškas, nors apolijas visada yra irgi tam politika. įsų studentija rimtai žiūvisuomenės mokslų stuAbsoliuti studentų dau. i juos mokosi be prie. o egzaminus visada netgi geriau, negu kitų jų. Vadinasi, kalbama pįe klausytojų inertiškubet norima pabrėžti vi. i kitą reikalo pusę. Meos aktualumas ir išvadų unas turi padaryti ir toją. ir jo studentą kū. ją. O čia jau ne vien logikos klausimas. DrauL. Brežnevas TSKP ' suvažiavime pasakė: l tormulių kartojimas kur jos jau atgyveno, gebėjimas ar nenoras i spręsti naujas proble— visa' tai kenkia reisudaro papildomas gaes skleisti revizionistimarksizmo . leninizmo otes" (L. Brežnevas. Lė­ liu kursu, t. 3, V., 1973.

p. 286). Kitaip tariant, kūry­ bingumo ugdymas tuo pat metu yra idėjinio atsparumo formavimas. Klausimo esmė yra ta, kad mūsų išugdytam specia. listui ne kartą teks atnaujin­ ti savo turimas žinias. Mums reikia ugdyti akademinio jaunimo atsparumą revizio. nizmo ir buržuazinės filosofi­ jos koncepcijoms visam gy­ venimui. Betgi kaip negalima šiais laikais visam gyvenimui iš­ mokyti pozityviųjų mokslo tiesų, taip lygiai negalima visam gyvenimui duoti vieną priešnuodį prieš svetimų idėjų skverbimąsi, nes t06 idėjas taip pat labai keičiasi, prisitaiko, iškyla naujais pa­ vidalais. Vadinasi, vienintelis būdas idėjiškai užgrūdinti busimuosius specialistų kad­ rus — mokyti juos savaran­ kiškai analizuoti priešiškų idėjų ir koncepcijų esmę. Štai kodėl naujasis TSKP CK nutarimas dėl visuomenės mokslų katedrų darbo dar kartą įpareigoja aštriai ir moksliniu požiūriu pagrįstai kritikuoti buržuazines reformistines ir revizionistines pažiūras bei teorijas. Ypač svarbu, dėstant vi­ suomenės mokslus, tinkamai argumentuoti savo kritines

ATASKAITOS IR RINKIMAI (Atkelta iš 1 psl.) lizacijų lenktyniavimas .tų lenininius socialistilenktyniavimo principus iešumą, rezultatų palygiReikia apibendrinti, sti ir diegti kolektyvuoeriausiųjų darbo patirtį, kuriuose fakultetuose endame ir vaizdinės agib, propaguojančios stuI mokymąsi, moksliniolojo darbo rezultatus, iau apie tai turėtų rašyfakultetų, bendrabučių apkraščiai. Mokymosi ko. s, drausmės stiprinimo iimai dar netapo visų asinių grupių komjaunidarbo pagrindiniu daly.

pusio reiklumo, įgalinančio visus VLKJS narius, konfe. rencijų delegatus kūrybiškai dalyvauti, svarstant komjau­ nimo organų veiklą, organi. zacijoms iškilusius uždavi. nius, priimant nutarimus. Svambiausią vietą ataskai­ tinėje rinkiminėje kampani­ joje turi užimti komjaunimo aktyvo parinkimas, paskirsty­ mas, mokymas ir auklėjimas. Reikia pasiekti, kad akade­ minėse grupėse ir fakultetuo­ se komjaunimo aktyvistais būtų išrenkami gerai besi­ mokantys studentai, praėję darbo mokyklą, išsiskiriantys dideliu pareigingumu, mo­ kantys racionaliai dirbti, konkrečiai spręsti iškilusias problemas, turintys gero or. ganizatoriaus, kolektyvo auk­ lėtojo talentą. Atėjo nepaprastai atsakin. gas metas — ataskaitos ir rinkimai. Tai rimtas renka, mų komjaunimo organų dar­ bo stiliaus formų ir metodų patikrinimas, kiekvieno kom­ jaunuolio aktyvisto brandu­ mo egzaminas.

išvadas. Turime mokyti at. rasti teorijos pagrindą, mo­ kyti marksistiškai vertinti to gajumo sąlygas, jo dirvą, o po to parodyti, kur yra teorijos silpnoji pusė, nuve. danti į antimokslines ir mums nepriimtinas pozicijas. Visos šios aplinkybės, rei­ kalaujančios nuolatinės kūry­ binės minties visuomenės moksluose, tuo pat metu rei­ kalauja nuolatinės mokslinės įtampos, kurią gali duoti tik gilus ir nenutrūkstamas ti­ riamasis darbas. KPI sociologai, siekdami išsiaiškinti, kurie dėstytojai yra studentų labiau vertina­ mi, apklausė studentus, j ku. riuos dėstytojus jie kreiptų­ si, norėdami išsiaiškinti su­ dėtingus pasaulėžiūros ir po. litikos klausimus. Atsakymai parodė, jog daugiausia bal­ sų gavo darbštūs dėstytojai, kurie patys dirba mokslinį darbą, duoda naują medžią, gą paskaitų metu ir reika­ lauja rimto darbo iš stu­ dentų. Šitokio vertinimo akivaiz­ doje katedrose reikia rimtai peržiūrėti kursų paskirstymą dėstytojams. Pastebėta, kad kai kuriais atvejais pagrin­ dinių disciplinų paskaitos atiduodamas jauniems, dar neįgijusiems reikiamo paty­ rimo dėstytojams, o labiau patyrę darbuotojai tenkinasi antrinių kursų paskaitomis ir konsultacijomis. Apskritai reikia atidžiai stebėti pagrin. dinių dalykų paskaitų lygį, nes per jas mes formuojame pagrindines teorines išvadas per jas uždegame studentus savarankiškoms studijoms, per jas dedame busimųjų specialistų mokslinės pasau­

lėžiūros metodologinius pa­ grindus. Pagaliau, labai svarbu, kad visos visuomenės moks­ lų katedros, nors tiesioginės specialybės studentų jos ir neturi, vis dėlto turėtų stu­ dentiškus mokslinius būre, liūs, kuriuose būtų rengiami ir svarstomi teoriniai darbai, rengiamos diskusijos, ruošia­ masi dalyvauti visuomenės mokslų konkurse, kuris kar. tu su LLKJS CK yra regulia. riai rengiamas. Beje, prieš penketą metų pirmajame konkurse tedalyvavo 170 studentų, o šių metų kon­ kurso, kuriuo buvo pagerb­ tas V. Lenino vardo suteiki, mo komjaunimui penkiasde­ šimtmetis, pirmajame ture dalyvavo net 17820 studen­ tų. Visa tai rodo, kad kon. kursai įgijo pripažinimą ir aiškiai prisideda prie visuo­ menės mokslų studijų pagili, nimo. Ir vis dėlto negalima tvir­ tinti, Kad studentų savaran­ kiškų tyrinėjimų visuomenės moksluose problema mūsų jau išspręsta. Išaugo konkur­ sų dalyvių skaičius, tačiau studentų darbai dar nėra to­ kio lygio, kokio norėtųsi. Reikia siekti, kad kiekvie­ nas aukštosios mokyklos stu. dentas parengtų bent vieną išsamesnį darbą, o moksli­ niais darbų vadovais dirbtų pagal galimybes dauguma dėstytojų. Kiekvienas dėsty­ tojas savo tyrinėjimo pro­ blema turi sudominti bent keletą studentų, kad galėtu­ me pasakyti, jog visuomenės mokslų tyrimai yra tikrai įdiegiami į praktiką, jog jie lemia akademinio jaunimo mokymą ir auklėjimą.

Rugsėjo 3—5 d. Universi­ teto Auloje vyko sąjunginis genetikų pasitarimas, skirtas problemai „Aplinkos užterši. mo genetinės pasekmės Pa­ baltijo respublikose". Lietu, vos, Latvijos, Estijos, taip pat kitų broliškų respublikų mokslininkai skaitė praneši, mus apie savo darbus, tyri­ nėjant genetiniu požiūriu kenksmingus išorinius fakto­ rius — mutagenus, ieškant būdų išsaugoti žmogaus ir vi­ so organinio pasaulio pavel­ dimumą mokslinės techninės revoliucijos sąlygomis. Spręsti panašų uždavinį ėmėsi prieš dvejus metus Maskvoje įsikūręs specialus mokslinis koordinacinis cent­ ras — problemos „Žmogus ir biosfera" genetinių aspektų sekcija, įeinanti į tarpžinybi­ nę mokslinę techninę tarybą kompleksin ims gamtinės ap­ linkos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo proble. morns nagrinėti. Si sekcija, kaip pirmąjį savo išvažiuoja­ mąjį posėdį, ir organizavo genetikų mokslinį pasitarimą Vilniuje. Sąjunginiame genetikų pa. sitarime dalyvavo žymūs ša. lies speciailistai: Lenininės premijos laureatas akademi­ kas N. Dubininas iš Mask­ vos, akademikas G. Alijevas iš Dušanbės, akademikas P. Rokickis iš Minsko, Baltaru­ sijos TSR Mokslų akademi­ jos narė korespondentė A. Chotyleva ir kt. Apibendrindamas pasitari­ mo darbą, vienas žymiausių PADĖSIME ŽEMDIRBIAMS! tarybinių genetikų akademi­ kas N. Dubininas pasakė: ŠIMTAI UNIVERSITETO KAI KURIŲ KURSŲ STUDEN­ — Mokslinės-techninės re. TŲ IŠVYKO Į TALKĄ ŽEMDIRBIAMS. SĖKMES JUMS, voliucijos ir jos pasekmių — biosferos užteršimo pavojus KOLEGOS, KOLŪKIŲ LAUKUOSE! gyvosios gamtos paveldimu­ mui — visiškai realus, tačiau

DINGUSI be žinios

°leta Gaižauskaitė, II k. ’Ustė, vasarą dirbo stul statybiniame būryje ’linas". Dirbo dirbo, ir jė atsipūsti. Ne pusva. “ui, o porai savaitėlių! Vtojas gali paklausti, S> jai pasisekė? lengva buvo, bet užsi.

tai nėra fatališka padėtis be išeities. Juk visada kiekvie. ną priešą pirmiausia reikia gerai pažinti, o tik paskui kurti prieš jį kovos strategi­ ją. Šia prasme ypač reikš­ mingi yra Universitetų do­ centų V. Rančeiio, R. Lekevičiaus ir kitų Vilniaus ge­ netikų darbai, sudarant. mutagenų — šių paveldimumo priešų — geografiją, įverti­ nant naujų cheminių jungi­ nių poveikį žmogaus ir viso organinio pasaulio geneti­ nėms sistemoms. Čia sukurti tyrimo metodai leidžia prog­ nozuoti vienos ar kitos rūšies likimą. Įdomūs yra vilniečių darbai, genetiškai tiriant gamtos apsaugos organų įs­ kaitoje esančią laukinę fau­ ną, taip pat nustatant naujai susintetintų ir jau esamų gy­ domųjų preparatų mutageniškumo laipsnį. Lietuvos moks­ lininkų patyrimą, sudarant mutagenų geografiją, galima taikyti viso Pabaltijo mastu. Kova su genetiniais gamtos užteršimo padariniais — di­ delis, kompleksinis darbas. Iš vienos pusės, teks pakeisti kai kuriuos labiausiai ,į gy­ vojo pasaulio paveldimiupų besikėsinančius tęchnolpgj nius procesus, . ieškoti pėkenksmingų apalogų. liaudj.es ūkyje ir buityje naudoja; miems genetiškai pavoįiin giems cheminiams įuujgi. niams, žodžiu, mokslinei techninei revoliucijai duoti naują kursą — viskas arpo, gui, jo gerovei , ir jo sveika­ tai. Iš kitos gi pusės, mes, genetikai, draugę . su . „kitų mokslo šakų specialistais tu, rime surasti efektyvius meto­ dus, įgalinančius sustiprinti reparuojančias sistemas ’—; tai yra natūralų ląstelės su­ gebėjimą apginti geną nuo mutacijos pa rojaus.

SESIJOS AIDAI

SKRAIDYTI IR GELTI Šįkart mane, Nikodemą Fulksą, pakvietė ringan. „Pasku. tinė sesijos kova," — paskelbė halės diktorius. „Ringas — tai egzamino laukas", — pasakė profesorius — ringo veteranas ir mano varžovas. „Pirmam raunde, — pagalvo­ jau, — padarysiu viską" — ir užėmiau suolą raudonam kampe. „Profesoriaus kovų balanse, — griaudėjo diktorius, — 738 kovos. 726 laimėtos nokautu". Pritūpiau. Giliai įkvėpiau. Puoliau. Smūgiai lėkė į tai­ kinį. Deja. II raunde varžovas virto teisėju. „Pabandysiu apgaulingą", — dingtelėjo man. Tą, kurį išmokė ekono. mistas Klepočius. Atsidūriau ant grindų. Lėtai stodama­ sis, girdėjau: „Viens... du... trys... penki..." Mano sekundantas oberfuksas Kazius metė į ringą fro­ tinį rankšluostį. Referi iškėlė savo ranką. . . Sesija nutolo. Vakarais mano draugai sėdi „Rūtoj". Verda trečiajame cepelinus. Skiria randevu prie šv. Jono varpinės. Aš — treniruojuosi. Kaip ten sakė Kasijus Klėjus? A, „Boksininkas privalo skraidyti kaip drugelis ir gelti kaip bitė". Jau lakstau kaip drugelis. Į Fizinio la­ vinimo katedrą lakstau. Po 2 vai. kas vakarą. Kompensuo­ ju pralaimėjimą. Iki gruodžio gausiu tą prakeiktą fizinio auklėjimo įskaitą. Ir sti-pen-di-ją. .. ..

dar. Ataskaitose negali, praleisti vieno labai aus klausimo — visapui apsvarstyti komjaunidokumentų keitimo eigą, kaltiniuose pranešimuose ia atidžiai išnagrinėti nes pastabas ir pasiūlyiskeltus individualiuose ibiuose. inėtame VLKJS CK nue nurodama, kad susi­ J. PECKAITIS mose ir konferencijose dalykiškai keičiamasi LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas onėmis, nestokotų abi­

spyrimas padarė savo. Ilgai prašiusi būrio viršininko G. Gabnio išleisti ją kokiam šeštadieniui, ir niekaip nesu­ minkštinusi jo kietos širdies, nutarė moti ranka į to tre­ čiakursio, ir dar biblioteki­ ninko, — autoritetą bei tei­ sę. Juk ji jau išaugo iš fukso, kurį visi vedžioja už no­ sies, amžiaus! Kaip tarė, taip padarė. Ėmė liepos 19-ąją, ir net neatsisveikinusi, išrūko nežinoma kryptimi. Iki pat rugpiūčio 5 d. visi sušilę ieš. kojo dingusios be žinios! Nei būrio viršininkas, nei milicija, nei tėvai nieko ne­ nuveikė, kol pati Violeta ne. pasirodė. „Štai ir aš", — kaip Žiulio Verno herojus Filijas Fogas

GENETIKAI SAUGO GYVĄJĮ PASAULĮ

prisistatė Violeta. Ir kyštelė. jo įtartiną kažkokio Kalinin­ grado felčerio pažymą apie tai, kad ji sirgusi kelias die­ nas sloga. Geriausiai draugei šnibštelėjo, kad nedžentel­ meniškas pasitaikė pakelei­ vis: peršaldęs! Kai reikalai pakrypo į rim­ tąją pusę, Violeta Gaižaus­ kaitė suprato pasielgusi ne­ gerai: „Aš negalėjau išvykti be leidimo, o išvykusi priva. Įėjau pranešti, kodėl neparvykstu į stovyklą. Tai, kad aš neįvykdžiau pareigos, bu. vo neleistinas elgesys. Mano pažiūra į stovyklavimo tvar. ką buvo neatsakinga". Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu sta­ tybiniame būryje, V. Gai­

žauskaitė pašalinta iš Univer­ siteto. Ta rūsti bausmė tebū­ na pamoka ir kitiems, linkusiems manyti, kad darbo ir poilsio stovyklose, talkose galima daryti, ką tik užsima­ nysi.

KAIP PEREITI GATVĘ , Draudžiamoje vietoje ne vienas mėgina perbėgti. Bėga ristele ir vis žvalgosi, pasi­ seks ar ne. Tai kam gi rizi­

V. Žukauskaitė, II k. stud. V. Jašinskaitė, III k. stud. G. Kiseliova, Fizikos fakulteto 1 k. stud. S. Medžiaušis, G. Morozovą, I. Reikaitė, Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. R.. Kuibauskaitė, G. Martlnonis, Valčiukaitė, , Filologijos fakulteto I k. stud. I. Baužaitė, II k. stud. D. Kybartaitė, PASALINTI Medicinos fakulteto III k. stud. A. Dragelis, NEPAŽANGUS Pramonės ekonomikos fa­ STUDENTAI kulteto I k. stud. G. Šatas, Finansų ir apskaitos fakul­ Teisės fakulteto I k. stud. teto I k. stud. Z. Šešelgytė, R. Strakauskaitė.

kuojame savo gyvybe? Juk yra nurodytos perėjos. Kur skubame — į pasimatymą, paskaitą, parduotuvę ar į li­ goninę? Štai rugsėjo penkto, sios popietę WU trečiakursė V. Ježerskaitė ėjo per Kudir. kos gatvę draudžiamoje vie­ toje. Ir už neatsargumą — eismo taisyklių nesilaikymą — buvo nubausta: ją par­ trenkė motociklininkas ir su­ žeidė.


Prieš penkerius metus, 1970-ųjų rugsėjo 4 dieną, Čilėje Įvyko prezidento rinkimai. Juose laimėjo Liaudies vienybės vyriausybė su Salvadoru Aljende priešaky. Šalies darbo žmonės pasiryžo eiti demokratinių pertvar­ kymų keliu. Buvo nacionalizuota vario ir sa­ lietros pramonė, plačiai vykdoma agrarinė reforma, liaudies masių gyvenimas žymiai pagerėjo. Nuo to laiko Čilėje rinkimų nebuvo. Chun­ tos, užgrobusios valdžią po kruvinolo per­ versmo 1973 m. rugsėjo 11 d., vadeiva A. Pinočetas ciniškai pareiškė: „Aš mirsiu, ir žmogus, kuris taps mano įpėdiniu, taip pat mirs o rinkimų vis dar nebus“. Šalis atsidūrė teroro ir represllų vorat nklyje. J kalėjimus ir konclagerius Įmesta tūks­ tančiai Čilės patriotų. Bet Čilės liaudis nepalūžo. Net už grotų patriotai tęsia kovą. Tarp Jų — Luisas Korvalanas, kurio vardas tapo sunkios kovos už laisvę simboliu. „Aš myliu laisvę, bet ka­ lėjimas manęs negąsdina. Aš ramus. Mirties aš nebi'au,“ — tai Lučo žodžiai. Jo vyrišku­ mas, drąsa suteikia Jėgų š mtams ir šimtams politkalinių, visiems Čilės patriotams. Visame pasaulyje stiprėja solidarumas su teisėta čiliečių kova. Jo atgarsiai pasiekia ir Čilę. Čia pogrindyje leidžiamas Čilės KP laikraštis „Unidad kontra ei fasismo“, lape­ liai pasakoja apie tarptautini solidarumą su patriotais. Daugelis čiliečių klausosi Mask­ vos, „Berlin internacional“, Havanos, Prahos, Budapešto, Sofijos radijo. Sis solidarumas įkvepia čiliečius, padeda jiems kovoti. Prieš trejus metus baigėsi žmogaus diena ir prasidėjo chuntos naktis. Bet Ji nesitęs ilgai. Sprendžiamoji kova sugrąžins laisvės aušrą.

SOLIDARIZUOJAMUS SU TAIS, KURIE KOVOJA UŽ TEISŲ REIKALĄ!

VASARA STUDENTŲ STATYBINIUOSE BŪRIUOSE

Kaip pavadinti atvejį, kai dvi priešingybės rodo viena antrai tolerancijos lygiai tiek, kad neįsiliepsnotų gin­ čas, tiek laikosi savo pozi­ cijos, kad nebūtų primesta svetima nuomonė? Tai, ko gftrd, kompromisas. Kai kie. no gal ir smerkiamas, betgi neišvengiamas praktikoje. Pirmasis — absoliučios tvarkos šalininkas. Pedantas, tftjninkas, — gerąja tų žo­ džių prasme. Antrasis.. . Taip kitko, antrąjį sunku api­ brėžti. Net neįmanoma. Tokie įmonės paprastai būna viso­ kio kolektyvo sielomis, įkvė­ pėjais, be jų apsieiti niekaip negalima. Tiek informacijos įžangai. Dar pridursiu, jog šiandieni­ nio pokalbio vieta: neoficia. liais duomenimis geriausiame Suvalkijos zonos studentų statybiniame būryje „Šešu­ pė". 1. PIRMASIS DIALOGAS. DALYKISKASE.

Po teisybei, vadas toks ir turi būti, kaip Pranas Žiūkas. Be lyrikos: krūvoj segtuvų luodu ant balto užfiksuota, kas,i ką,- kada veikė. Tvarka štabe nuostabi. —. Per keturias savaites — 35 tūkst. sąmatinės vertės.

TZ' —.________ __ 1 | į) III 1

Ramiai planą darom. Kaip lenktyniavimą organizavom? — paduoda vieną iš pilkšvų segtuvų: — Štai, keturios brigados. Kiekvienos savai­ tės gale rezultatus sumuojam. Verčia vieną lapą po kito. Brigadų įsipareigojimai. .. Jaučiu, kad niekuo nenuste. bins. Bet kuriame kitame SSB, kuris gal pačioj uodegoj velkasi, irgi „keturios brigą, dos", irgi įsipareigojimai su­ rašyti. — O galėtum pasakyti, kodėl pirmauja Rimvydo Vai­ tiekūno brigada, bet ne kuri nors kita? Šyptelėjo. — Yra treste toks techni­ nio apmokymo kabinetas. Vakarais apmokė vieną mūsų brigadą prikabinėtojais, vamzdžių klojikais. Šiokia tokia kvalifikacija. Be to, Rimvydo brigadoje šešetas vaikinų. Juk taip naudingiau. Ir mums, ir trestui. Asmeninis lenktyniavimas brigadose... Su fakulteto būriais varžosi, su kaimy­ nais. Viskas, kaip ir turėtų būti. Įrodymus turi, kad dar­ bais, o ne žodžiais... (viskas vienoduose pilkšvuose segtu­ vuose). — Kapsuko pieno konser. vų fabriką privalo atiduoti

Freundschaft Šis žodis dažnai skambėjo mūsų tarptautinėje stovyklo­ je. Ir neatsitiktinai. Jis iš­ reiškia tą draugystės ir savi­ tarpio supratimo atmosferą, kuria gyveno mūsų stovyk. la. Susirinkome į Greifsvaldą (VDR) iš penkių aukštųjų mokyklų. Be mūsų universi­ teto būrio (viršininkas J. Paleckis), stovykloje buvo studentų iš Rygos medicinos instituto, Lenkijos Torunės, Čekoslovakijos Brno ir Veng. rijos Segedo universitetų. Nuo pat pirmųjų dienų susi, draugavome. Pasikalbėti tu­ rėjome apie ką. Populiariau­ sios temos — studentų gyve­ nimas, mokymasis, laisvalai­ kis. O jei susitikdavo vienos specialybės studentai, tai kalboms nebūdavo galo. Ta­ da pokalbiai tikrai priminda­ vo kokios nors mokslinės konferencijos disputus. Tik susirinkusius mus ma­ loniai sutiko Greifsvaldo uni. versiteto FDJ vadovai. Apsi-

LAIKRAŠTIS EINA

NUO 1950 METŲ

Į DARBĄ...

KAINA 2 KAP.

v

iki XXV suvažiavimo. Čia mes irgi prisidėsim. Sureng­ sim našaus darbo savaitę. Stogą bitumu išklosim, išbetonuosim grindų paruošiamą, jį sluoksnį. Ir padarys, žinoma. „Šešu­ pei" tik komplimentus ir te. galima sakyti — darbingas, organizuotas būrys. Ne tik dirba — atskiram lape tvar­ kingai užrašyta, kiek suren­ gė koncertų, perskaitė pa­ skaitų. . . — O dėl darbo patyri, mo... Matot, šiaip jau važi, nėtis iš kaimynų pasimokyt nėra laiko. Su savo fakulte­ to būriais (medikų SSB) tie­ siog susirašinėjam. Pasižiū­ rim, kas pas juos geres­ nio. . .

— Lenktyniavimas, pirma (ir svarbiausiai), visai ne dviejų ar keturių „konkuruo­ jančių firmų" pastangos pir­ mauti, o daryti taip, kad be priekaištų būtų. Mes sakom: taupom medžiagas. Jeigu im­ si ir užrašysi vienetais, kiek ten ko sutaupei, bus gal net juokinga: puse vamzdžio, vamzdžiu daugiau šen arba ten... Ne tai. Gali numesti tą vamzdžio galą, niekas juk nepriekaištaus, bet mūsiškiai padaro, žinai, kad būtų ge­ riau, — čia žodžiai to ,,ne. apibrėžiamojo" „Šešupės" ko­ misaro Povilo Alchovkos. — Arba štai: kasėm šulinius. Pakasė giliau — vanduo pa. sirodo. Gali išlipt, kam kasti — dugno nesimato, nedaug tepakenks. Betgi kasa. Kiek reikia gilumo. Tik taip aš ir suprantu tąjį lenktyniavimą. Ne per skubos darbą, ne dėl balų ar šlovės.

— Taigi, Poviliuk, mūsiš. kiai, žinai, kokie! Anksčiau 2. ANTRASIS DIALOGAS. baigęs, niekas nesėdi. Pade, KĄ GALIMA PASAKYTI APIE TĄ PATĮ IR KODĖL.. . da kitiems. Kitai brigadai. Kur logika, juk niekas neuž­ „Kada aš jaučiau didelį rašys, kad padėjai, net neži­ didelį malonumą?. .. Tuojau. nos. .. Draugai juk visi čia. Buvo taip: iki miesto centro Ir kaip pats galėčiau sėdėt, traukiam kaladę — tikrinau neišmanau, — reikia pridur­ ar lygiai vamzdžius suklo- ti, kad vos spėjau užrašinėti jom. Tai — traukiau tą ka­ Alvydo Misiūno („Šešupės" ladę, o ji niekur neužkliuvol eilinio) ir Gintaro žodžius. Vadinasi, sudėjom gerai! Ju„Prisimeni, iškrovėm maši­ ve-ly-riš-kai“ — Gintaras Vir. ną prie kanceliarinės par­ žonis, ketvirtosios brigadi­ duotuvės. O paskui buvom ninkas. Nuotrupa. Gabaliukas pirmieji pirkėjai. Pieštuką už vienos dienos. dvi kapeikas... Tos motery-

gyvenome naujame, ką tik pastatytame studentų bendra, būtyje. Tarptautinė stovykla pradėjo savo gyvenimą. Ga. lutinai ją įteisino atidarymo

iškilmės. Jos paliko mums šiltus prisiminimus. Vokie­ čiai studentai supažindino su Greifsvaldo ir universiteto istorija, papasakojo apie sa­ vo gyvenimą bei mokymąsi. Iškilmingas atidarymas bai­ gėsi draugystės vakaru. Jis pateisino savo vardą ir pa­ darė mus gerais draugais. Paskui prasidėjo darbas. Tris savaites dirbome kaimy­ ninio miesto Štralzundo sta­ tybose. Kartu su latviais, če­ kais rausėme griovius. Rau­ sėme tikrąja to žodžio pras­ me, nes reikiamą dugną pa­ siekdavome tik tada, kai že­ mės paviršius būdavo gero­ kai virš galvos. Kai įprato­ me, tai brigadininkas vokie­ tis vos spėdavo žymėti, kur kasti toliau. — Ir kur jūs taip skubate, — vis berdavosi šypsodama­ sis. Aišku, koks darbas stovyk­ loje be lenktyniavimo. O rezultatus akivaizdžiai rodė žemiu krūvos šalia griovio. Ne vienas, vogčiomis pasi. žiūrėjęs į kaimynus, jtenpda. vosi semti pilnesnį kastuvą. Darbo diena netrukdavo prabėgti. Vos grįždavom į

Praėjusią savaitę Vietnamo Demokratinė RespJ šventė savo gyvavimo trisdešimtmetį. Ta proga „Tų laikraštis išspausdino šią nuotrauką: pirmasis respuJ prezidentas Ho Si Minas su Vilniaus universltelo stų tais 1GS1 metais. Tuo metu jis viešėjo Tarybų LietJ ir aplankė musų Alma Mater. Jo parašą saugo Univ teto Garbės svečių knyga.

tės tada taip dėkojo, kad padėjom"... (Alvydas). Ilgai kalbėjo. Apie talkas, apie vieną ilgą darbo dieną, kai „išrausėm pagrindinę Kapsuko gatvę, kol vamz. džius paklojom, vakaras at­ ėjo". Mašina jau laukė, ga. Įėjo važiuoti į stovyklą. Bet gatvė tai pagrindinė.. . Dir­ bo iki vėlumos. Užvertė. Ša­ ligatvio plyteles atidžiai klo­ jo. „Padedi keletą, ir pats pereini, pabandai, ar nekliūva“. Komisaras dirba kartu su būriu. Visi Kapsuką „telefo­ nizavo", visi pieno konservų fabrike. „Jeigu padarei be prie­ kaištų, jeigu esi tikras savo darbu"... — Povilas saky­ čiau „garsiai mąsto". Vaikščiojau spalvingu ko­ ridorium, stabtelėjau ties vi. sai originaliu sienlaikraščiu (Tarp kitko, jame — komi­ saro eilėraščiai). Paplepėjau su dviem broliukais dvynu, kais — „Šešupės" auklėti, niais... Smagu čia. Tur būt, vis per tąjį dvie­ jų žmonių kompromisą. Ir vadas, ir komisaras antrus metus važiuoja kartu. Nepaklausiau, kodėl. Ir taip aišku — vienas antrą papildo. Pernykštė jų „Šešu­ pė" buvo antroji respubliko­ je. Šiemet... Nereikia hipo­ tezių. Atrodo, bus gerai. Laima KIZELYTĖ

bendrabutį, prisistatydavo mūsų gidai. Prasidėdavo ant­ roji dienos dalis — kultūri­ nė. Ji būdavo labai įvairi. Ekskursija po Greifsvaldą ar jo apylinkes, sportinės var­ žybos, draugystės vakarai, disputai, forumai, susirinki­ mai. Daug įdomaus sužinojome apie savo draugų mokyklas, broliškas socialistines šalis. Kiekvienas būrys stengdavo­ si supažindinti su savo liau­ dies dainomis, šokiais, paro­ dyti, kaip linksminasi studen. tai. Surengėme savo vakarą ir mes. Trys darbo savaitės netru­ ko prabėgti. Visu daugiana. cionaliniu būriu išvykome į kelionę po Vokietijos De­ mokratinę Respubliką Dvyli­ ka kelionės dienų .uvo tiek kupinos įspūdžių, kad ir da­ bar dar sunku pasakyti, kur patiko labiausiai: Berlyne ar Veimare, Drezdene ar Pots­ dame. Kai traukinys pajudėjo na. mų link, su savimi vežėmės daug neišdildomų įspūdžių ir visa tai, kas telpa žodyje Freundschaft. L. KLIŠAUSKAS

232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815

'įęlbbį „Tarybinio studento" d akcijai skubiai reika] mašininkė, spausdinanti tuvių kalba. Gali būti dentė (pageidautina Isto ar Filologijos fakultetų).

Prenumeratą tvarko forgal. Asmenys, itsau fakultetuose už „Taryti studento" platinimų, tus pinigus atneša į Unl siteto kasą. Kaina iki m lo metų pabaigos — 721

Studentus, norinčius I mūsų laikraščio korespont tais fakultetuose, sugel čius piešti ir fotografė kviečiame užeiti Į redakl Dirbame pirmadieniais, radieniais, trečiadieniais penktadieniais nuo 9-30 16.30 vai. Laukiame!

Ketvirtadienį, rugsėjo d., Įvyks LLKJS Univers komiteto posėdis. ■ 17.30 vai.

NORI užsiiminėti šaud’ sportu, ateik Į susirinki rugsėjo 12 d. 18 vai. lavinimo katedroje. Pa" vusieji gali kreiptis |s 20287 į dėst. I. Vorobiejl

Sekcijos valdi

Grupės draugai ir į tedra nuoširdžiai ulĮ* čia materialinio aprūpi" mo ekonomikos ir Pja : vimo specialybės ’ . studentę Daną GUDU** TĘ dėl tėvelio tragis**1 mirties.

Tiražas 2200 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 14930 Užs. Nr. 2775

REDAKT0I ALGIS Kt


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.