VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
caRj/ms sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 tn. rugsėjo 24 diena, penktadienis
POLITINIO ŠVIETIMO SISTEMOJE
Naujuosius pradedame Šiuo metu mūsų Universite te veikia virš trisdešimties teorinių seminarų bet pen ketas marksizmo-leninizmo pagrindų mokyklų. Pastaro se savo soclalines-politines žinias turtina vidurinio moks linio personalo darbuotojai. Jeigu turėsime galvoje dar ir tai, kad minėtuose teori niuose seminaruose esama nemažai dubliuojančių gru pių, tai suprantama, jog šiuo metu Universitete politinio švietimo sistema yra gana solidi darbuotojų teorinio lavinimosi forma. Ir priklau somai nuo to, kaip ši siste ma funkcionuos, priklau sys mūsų darbuotojų tolimes nio intelektualinio Išprusimo plėtotė. Praėjusių mokslo metų pa tyrimas parodė teigiamus po slinkius teorinių seminarų veikloje. Matyt, tas sąjūdis, kuris prasidėjo visoje mūsų šalyje bei respublikoje, sie kiant iš esmės pagerinti teori nių seminarų veiklą, nepraėjo be atgarsio ir mūsų Universi tete. Pirmiausia, sustiprėjo or ganizacinė teorinių, arba, kaip juos dar vadina, metodologi nių seminarų veiklos pusė. Jeigu anksčiau teorinių se minarų grupės kai kur bū davo net po 80—100 asmenų, tai dabar jos nevlršyja 50. Dubliuojančias grupes dabar turi ne tik Fizikos, bet ir Chemijos, Gamtos, Matemati kos, Medicinos fakultetai bei Mokslinė biblioteka. Tuo pa čiu galima seminarų temati ką imti derinti, daugiau negu iki šiol, prie dalyvių interesų. Antra vertus, kai seminarų grupės mažesnės, žymiai pa togiau parinkti seminarams tokj laiką, kuris daugeliui seminaro dalyvių būtų tin kamiausias. Kitas dalykas, pažymėtina**, kalbant apie teorinius semi narus mūsų Universitete — nagrinėjamos tematikos vie
ningumo padidėjimas. Kaip rodo šių metų teorinių semi narų planai tematikos vienin gumas bei jos metodologinis pobūdis būdingas beveik visų fakultetų seminarams. Žinoma, svarbiausia yra realizuoti tai, kas numatyta. Kaip rodo praktika, net ir tematika vieningi bei metodo logiškai kryptingi seminarai savo turiniu neretai lieka pa viršutiniški bei turi grynai švietėjišką pobūdį. Vis dar trūksta teorinių seminarų dalyvių aktyvumo. Dažniau siai seminaruose kalba tik pranešėjai. Kadangi teorinių seminarų tematika yra nu matoma iš anksto, tai, matyt, galima būtų iš anksto pradėti domėtis seminaruose nagrinė jamomis problemomis. Tik to kiu būdu seminaruose būtų galima turininga diskusija. Jau senokai kai kurių te orinių seminarų vadovai nag rinėja kooperacijos klausimą. Iš tiesų, vieną kitą seminarą surengti su gimininga kated ra būtų visai ne pro šalj. Šiuo atveju būtų galima praplėsti seminaruose aptariamų proble mų ratą, o tuo pačiu padidinti ir teorinių seminarų infor matyvumą. Suprasdami, kad Universi teto darbuotojų teorinls-metodologinis išprusimas gali būti tobulinamas tik jų pačių pastangomis, manome, jog te oriniai seminarai, jeigu jie ne formaliai organizuojami, tik rai gali pasitarnauti mūsų darbuotojų mokslinio hori zonto plėtotei. Todėl šia'.s mokslo metais ir norėtųsi, kad teoriniai seminarai būtų vi suotinai orientuojami ne for malių rodiklių, o klek ga lima didesnio turiningumo bei intelektualinio prasmin gumo linkme. Doc. Justinas KAROSAS WU Partijos komiteto narys, Teorinių seminarų Tarybos pirmininkas
iiiiiiinini
versitas
HUNIVERSITASj klTARTUENSIsI
Tartuensis
minėjo savo 350 me
tų sukaktį.
Iškilmėse
dalyvavo
ir
mūsų
Universiteto delegacija,
vadovaujama
rektoriaus
prof.
J.
Praėjusiq savaitę mū Kubiliaus.
Apie
tai
sų Alma Mater jau skaitykite kitame nu-
nesnysis
brolis llni- meryje.
Sllllllllllllllllllllllllllllllllim
Prekybos paviljono Aukso me dali. Dabar doc. K. Vyšniauskas padeda diegti „ritmą" Minsko automobilių gamykloje. Kasmet gamykloje pagal sutartį dirba šeši studentai, tiek pat — atlieka praktikas, įgytos žinios- daugeliui tampa
KETURIASDEŠIMT
SESTOJI
SAVAITE;
TARYBINIAMS MAŠI
NŲ GAMINTOJAMS
„Ir mūsų triūso dalelė...“
LEKTORIŲ MOKYKLA Jaunojo lektoriaus mokykla mūsuose — ne naujiena. Ilgai veikė tokia ir Universitete, vėliau entuziazmas ryškiai su mažėjo. bet praeitą rudeni šis judėjimas vėl „atgimė". Da bar jam vadovauja doc. K. Poškus ir dėst. A. Puodžiūnas. Jį paprašėme trumpai papasa koti apie šią mokyklą, jos veiklą: — Darbą su nauja laida pradėjome praėjusių metų rudenį. Kursas numatytas 2 metams, todėl nuėjus dar tik pusę kelio, sunku ką nors svarbaus pasakyti. Paskaitos vyksta kas trečia savaitė po 2 akademines va landas. Klausytojų turime daug — apie 90. Net nesiti kėjome tokio entuziazmo. Ne mažai klausytojų iš matemati kos, istorijos, filologijos fa kultetų. Bet chemikų tėra 3, o medikų — deja, visai ne sulaukėme. Mūsų tikslas — supažindin ti busimuosius lektorius su šio darbo specifika. Daugiau sia vyksta teorinės paskai tos. Jos susideda lyg ir iš 2 dalių. Pirmoji — tiesiogiai su sijusi su lektoriaus darbu, o antroji bendresnio, daugiau auklėjamojo pobūdžio. Paskai tos vyksta Rektorato posė džių salėje. Įdomesnių paskai tų ateina paklausyti ir dau giau klausytojų — ne tik studentų, bet ir dėstytojų.
Praėjusiais metais paskai tas skaitė LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minist ras prof. H. Zabulis, VU pro rektorius V. Grigonis, „Va karinių naujienų" laikraščio redaktorius Č. Juršėnas, Kie mo Teatro vadovas V. Limantas ir daugelis kitų. Gir dėjome apie antikos oratorius ir kalbos fiziologiją, apie bendrąją lektoriaus kultūrą ir 1.1. Vasarą mūsų auklėtiniai tu rėjo užduotis — praktikos ar darbo SSB metu perskaityti lekcijas. Jiems buvo pasiūly tos temos, tokios kaip „Tarp tautiniai santykiai", „Vilniaus universitetas" ir kitokios. Na, o suorganizuoti paskaitas Pri valėjo patys studentai. Lauksime jų ataskaitų, svarstysime, mąstysime. Lapkričio mėnesį pradedame naujuosius mokslo metus. Vėl vyks paskaitos, susitikimai. Darbas įdomus. XXX
Jaunųjų lektorių mokykla dar ieškojimų kelyje. Kelias tas, ko gero, teisingas. Bet palaukime pavasario, kol bū rys jaunimo gaus šios mo kyklos diplomus ir bendraus su auditorija. Manau, ne for maliai.
Užrašė S. VOLODKA
numeryje: NAUJA RUBRIKA XXX
KONKURSAS TEBEVYKSTA XXX
VILIOJANTI LOTERIJA
Kaina 2 kap.
Nr. 27 (1206)
indus Numatyti mašinų garny- . įrankius. Nešvarius bos vystymą spartėjančiais konvejeris „nusineša" i plo tempais. Darbo našumą pa vyklą, kur žmogaus rankas pavaduoja mechanizmai. „Rit didinti 31—35%. mas" padeda taupyti laiką, Iš XXVI suvažiavimo valgykla gali pamaitinti daug nutarimų daugiau žmonių, o ir maistas nespėja atšalti, tiekiamas tie siai iš virtuvės. Su Vilniaus Spalio 50-mečio kuro aparatūros gamykla tvir ti ryšiai sieja Pramonės eko nomikos fakulteto dėstytojus ir studentus. Prieš dešimtį metų buvo pasirašyta pirmo ji ūkiskaitinė sutartis. Ji ir davė pradžią gamyklos ir fakulteto bendradarbiavimui, draugystei. Iš pradžių buvo abejojama, ar duos naudos bendras dar bas. Pirmieji rezultatai pasi rodė netrukus. Įvairius darbus gamyklo je atliko dėstytojai ir studen tai. Buvo tyrinėjami kadrų komplektavimo, darbo orga nizavimo ir normavimo, val dymo klausimai. - įmonėje įdiegta mechanizuota kadrų apskaita, kartu su Vilniaus — Dabar docentas K. Vyš modelių namais fakulteto eko nomistai paruošė darbo dra niauskas nebespėja visų pra bužius įvairių profesijų dar šymų išpildyti, — kalba fa bininkams. O svarbiausia nau kulteto dekanas V. Grigoras. jau įdiegtas jovė, išgarsinusi fakulteto — „Ritmas" mokslininkus visoje šalyje — Sverdlovsko, Kijevo, Frunzės įmonėse. „ritmo" sukūrimas ir įdiegi mašinų gamybos mas gamyklos valgykloje. Šis Čia jis ypač reikalingas, nes darbas buvo atliekamas vado darbininkų daug. Pagreitėja vaujant doc. Kazimierui Vyš pats aptarnavimas, padidėja niauskui. „Ritmo" principas valgyklos galimybės. Konvejeris LŪPP Aukštojo toks: žmogus eina šalia kon vejerio, kuriuo slenka padėk mokslo paviljone buvo apdo las, gauna visus patiekalus, vanotas Garbės raštu, gavo
Siame
Liaudies ūkio planavimo insti tute, Vytautas Grigoras ir kiti.
XXX Penkeriems metams yra sudaryta ūkiskaitinė sutartis su Ukmergės „Vienybės" ga mykla. Buvo įsipareigota nu veikti darbų už 80 tūkstan čių rublių. Fakulteto ekonomistai čia nagrinėja ekonominio — so cialinio vystymo tobulinimą, socialinės raidos planavimą, darbo organizavimą. Šiuose darbuose dalyvauja nemažai Darbo ekonomikos specialy bės trečio — penkto kurso studentų. Praeitais metais diplomini darbą „Valdymo kadrų kvalifikacijos tobuli nimas" apgynė Svetlana Bulatova. Savo darbą ji rašė, remdamasi „Vienybėje" įgy tomis žiniomis. Dabar absol ventė dirba savo fakultete, tęsia studijų metais pradėtą darbą. XXX
geriausiu vadovėliu ku: Ki niams ir diplominiams dar bams. Ne vienas čia žengia pirmuosius savarankiško-dar bo žingsnius. Dabar direkto riaus pavaduotoju ekonomi kos reikalams dirba Algis Biekša, prieš keletą metų bai gęs fakultetą. Naudodamiesi įmonėje at liktų tyrimų rezultatais, di sertacijas parašė keletas fa kulteto dėstytojų: Domicėlė Kesminaitė, dabar dirbanti
— Dėstytojų ir studentų ūkiskaitiniai darbai atneša naudos ir jiems patiems, ir Įmonėms, — kalba V. Grigo ras. — Ir jeigu Kuro aparatū ros gamykla jau kelinti metai iš eilės pirmauja šalyje, yra čia ir mūsų triūso dalelė. Stengiamės padėti spręsti vi sus klausimus, lemiančius dar bo našumą, gamybos vystymą. Janina PRANKAITE
Kokie rezultatai? Saiunpiniai studente darbu konkursai visuome nės mokslu. VLKJS istori jos ir tarptautinio jaunimo judėjimo klausimais bran daus socializmo salvpomis užima derama vieta visuo menės mokslu dėstymo ir studentu komunistinio auk lėjimo sistemoje ir tano svarbia priemone iu mar ksistinės-lenininės pasau lėžiūrai ir idėjiniams įsiti kinimams ugdvti. IX saiunpinis konkursas; buvo skirtas TSKP XXVI suvažiavimui. Konkursui pateiktuose darbuose stutentai kūrybiškai nagrinė jo TSKP ir LKP veikla, mūsų šalies ekonominio ir politinio vvstvmosi klausi mus. istorines tarybinės liaudies pergales. VLKJS ir tarptautinio komunisti nio judėjimo istorija ir praktika. Konkursas padė jo suaktyvinti savarankiš kus studentu tyrimus, darba su pirminiais šalti ■ niais. Visi Universiteto stu dentai rašė referatus visuo menės mokslu klausimais. Geriausi referatai buvo atrenkami pruniu-kursu konferencijose, po to fa
kultetu konferencijose. Nu galėję fakultetu konferen cijose, referatai buvo pa teikti Universiteto komisi jai. kuri atrinko geriausiu*; darbus miesto turui. Mies to ture laimėje darbai bu vo pristatyti i respublikini turą. Respublikiniame ture užėmė pirmąsias vietas aštuoni Universiteto studen tu darbai buvo išsiųsti i Maskva, saiunpini turą. Daugiausia darbu buvo parašyta iš TSKP istorijos ir politinės ekonomijos, o iš VLKJS ir tarptautinio komunistinio bei jaunimo istorijos — tik keliolika darbu. Tai palima paaiš kinti tuo. kad organizuo jant. ši konkursą, ypač nirmaii turą, didžiuli ir bene pagrindini vaidmenį suvaidino visuomenės mokslu dėstytojai. Ir. aiš ku. iu vadovaujami stu dentu darbai užėmė pir mąsias vietas. Tačiau tai ne vienintelis paaiškini mas. Per mažai dėmesio visuomenės mokslu kon kursui skvrė fakultetu komjaunimo komitetai. Ne viename fakultete buvo apsiribojama tik tuo. kad Nukelta i 3 psl.
Daugelis ekonomistų jau seniai puoselėjo mintį įkur ti ekonomistų draugijų. Šiais metais ši svajonė išsipildė. Kovo mėn. 29 d. bendru Vals tybinių įstaigų — darbuotojų profsąjungos Lietuvos res publikinio komiteto ir Lie tuvos Mokslinių techninių draugijų respublikinės tary bos prezidiumų nutarimu Nr. 4 43 parengiamajam darbui atlikti ir pirmajai respubliki nei Mokslinės ekonominės draugijos konferencijai orga nizuoti buvo sudarytas orga nizacinis biuras. Šiuo metu respublikoje įkurtos 62 Moks linės ekonomines draugijos pirminės organizacijos. Tokia organizacija 1982 m. birže lio mėn. 3 dieną įsteigta ir Universitete. Išrinkta taryba iš keturių narių (pirmininkas — doc. T. Chomentauskas, pir mininko pavaduotojas — Eko nominės kibernetikos ir finan sų fakulteto prodekanas doc. R. Bartaška, mokslinis sekretorius — Pramonės eko nomikos katedros e. doc. p. K. Glaveckas ir pirmininko pa vaduotojas — iždininkas — Prekybos ekonomikos kated ros e. doc. p. V. Čaplikas). Ta. ryba turės ir revizijos komi siją. Jos pirmininku išrinktas Politinės ekonomijos kated ros doc. J. Miškinis. Štai tas nedidelis branduolys, kuriam patikėta formuoti VU MED pirminę organizaciją ir tvar kyti jos darbą. Suprantama, ši organizacija negalėtų sėkmin gai funkcionuoti be padali nių fakultetuose. Juk kiek vienas fakultetas, be bendrų tikslų ir uždavinių, turi ir savų specifinių problemų, kurios patikėtos spręsti de kanatams, fakultetų bei kated rų kolektyvams. Tai pir miausia mokslinės proble mos, metodikos darbo kryptys ir pan. Todėl jau dabar Pramonės ekonomikos, Eko-
SUSIPAŽINKITE: UNIVERSITETO
MED nominės kibernetikos ir finan sų bei Prekybos fakultetuose nutarta įsteigti sekcijas. Tai būtų pagrindinis organizaci nis MED padalinys fakultete. Sekcijai paprastai vadovauja sekcijos pirmininkas ir jo pa vaduotojas — mokslinis sekre torius. Sekcijos pirmininkas kartu yra ir MED Tarybos narys. Organizuodama savo darbą sekcija remiasi grupių įgaliotiniais, kurie turi būti išrinkti katedrose ir studen tų akademinėse grupėse. Maždaug taip įsivaizduojame Universiteto MED pirminės organizacijos struktūrą. Šių metų liepos 15 d. Vil niuje įvyko ir pirmoji Moks linės ekonominės draugijos respublikinė konferencija, ku rioje, apžvelgus savo tikslus ir uždavinius, narių teises ir pareigas, buvo išrinkta Valdyba, Revizijos komisija, delegatai į Sąjunginį MED ir Lietuvos MTD respublikinį su važiavimus. Konferencija iš rinko MED respublikinės val dybos pirmininku mūsų visų gerbiamą VU Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulte to prof. dr. Alfonsą Žilėną. Jis išrinktas ir delegatu į pirmąjį šalies MED suvažiavimą. Tad MED respublikoje įkur ta, išrinkti vadovaujantys organai, aptartas jos veiklą reglamentuojantis įstatų pro jektas, kuris š. m. gruodžio pabaigoje bus patelktas pir majam Sąjunginiam MED su važiavimui svarstyti ir tvir tinti. Mokslinė ekonominė drau gija — tai savanoriška visuo meninė, šakinė organizacija,
kuri respublikoje dirba, va dovaujama Valstybinių įstai gų darbuotojų profsąjungos, glaudžiai bendradarbiauja su žinybomis ir kitomis visuome ninėmis organizacijomis. Šios organizacijos tikslai, uždavi niai, narių teisės ir pareigos išsamiai apibūdintos įstatų projekte. Nekartodamas to, kas pa sakyta įstatų projekte, noriu akcentuoti tik tai, kad Uni versitete pagrindinis šios or ganizacijos uždavinys — vie nyti dėstytojus ekonomistus ir studentus bei telkti juos vykdyti Partijos ir vyrtausybės Iškeltus ekonomikos už davinius, plėtoti ekonomikos mokslą kelti kūrybini akty vumą, propaguoti ekonomikos mokslo naujienas ir sparčiau jas diegti į gamybą. Praktiš kai tai reikštų, kad mūsų pirminės organizacijos dar bo planuose turėtų būti numa tyti renginiai, susiję su kū rybinių brigadų sudarymu svarbiausioms ekonomikos mokslo problemoms spręsti, dalyvavimas kompleksinėse brigadose, komisijose, konfe rencijų, seminarų, pasitarimų organizavimas ir aktyvus daly vavimas juose. Numatoma skelbti konkursus ir juose dalyvauti, siekiant nustatyti geriausią mokslo tiriamąjį, metodinį, diplominį ar kursinį darbą. Planuose turėtų plačiai atsispindėti leldvbos darbas, ekonomikos mokslo propagan dos renginiai, apžiūrų orga nizavimas, bendradarbiavimas su kitomis mokslo įstaigomis ir gamybininkais, žinybinės komandiruotės ir pan.
šiuo metu kaip tik yra su daromi MED 1983 metų ir viso penkmečio darbo planai. To dėl fakultetų sekcijų vado vai, katedrų ir akademinių grupių įgaliotiniai turėtų pri sidėti prie tokių planų su darymo. Pasitelkus aktyvą, glaudžiai bendradarbiaujant su SMD, Jaunųjų mokslininkų draugija ir kitomis visuomeni nėmis organizacijomis, reikė ti skirti savo jėgas aktualioms ekonomikos problemoms, pla nuose numatyti tokias darbo kryptis ir priemones, kurios realiai yra įvykdomos, atitin ka MED narių ir visuomenės Interesus. MED pirminė organizacija turės ir savo finansus. Ma noma, kad jie susidarys iš 60% nario mokesčio. Nario mokestis nedidelis. Universite to dėstytojai ir darbuotojai moka po 1,20 rb. per metus, studentai 30 kap. Pirminėms organizacijoms paliktos lėšos galės būti pa naudojamos konkursų, apžiū rų nugalėtojams skatinti, kon ferencijoms, seminarams or ganizuoti. leidybos darbui, ko mandiruotėms ir panašiai. Be to, svarbesnius renginius gali centralizuotai finansuo ti, nugalėtojus skatinti ir MED respublikinė valdyba. Gerbiamieji kolegos ir mie lieji studentai, kaip matėte, MED tikslai ir uždaviniai labai svarbūs, veikla įvairi. Kviečiu Jus tapti aktyviais šios orga nizacijos nariais. O nariais gali būti ekonomikos fakulte tų ir kitų Universiteto eko nomikos padalinių darbuoto jai, dirbantys pedagoginį, mokslo tiriamąjį, metodinį arba kitą darbą Ir ekonomi kos specialybių studentai. doc. T. CHOMENTAUSKAS WU MED Tarybos pirmininkas, Pramonės ekonomikos katedros vedėjas
Musų sieniniai į
*1
V V•
•
c
laikraščiai Kiekvienas, užėjęs j Uni versitetą, pastebi jo korido riuose stendus ir sienlaikraš čius. Juos gali pamatyti Cen triniuose rūmuose ir naujuo siuose korpusuose Saulėtekio alėjoje, Universiteto patalpo se Partizanų ir Čiurlionio gatvėse. Sienlaikraštis — tai veidrodis, kuriame atsispindi mūsų šiokiadieniai ir šventės, džiaugsmai, rūpesčiai, prob lemos. Svečias, pirmą kartą ižengęs į mūsų Alma Mater, dažniausiai pirmą įspūdi partirs, pažvelgęs į jį. Sienlaik raštis pirmiausią patraukia ir studento akį, sudomina ii, priverčia skaityti arba, nu mojus ranka, pasitraukti į ša lįPasižvalgykime po Gamtos fakultetą, busimųjų biologų, geografų, geologų ir hidrolo gų valdas. Pirmiausia į akis krenta gausybė nuotraukų stendų — nuotraukos iš stu dentų vasaros praktikos dar bų, iš fakulteto gyvenimo. Nuotraukų pilna visur — ir 'aiptinėse, ir koridoriuose, ir auditorijose. Tik labai keis ta, kad fakultete tik vienas sienlaikraštis — ,,Tarybinis gamtininkas". Tai dekanato, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų sienlaikraštis. Jame, žinoma, sunku aprėpti ir sutalpinti visų būrelių veiklą, rūpesčius bei sieki mus, kuriais gyvena Gamtos
JI
fakulteto studentai. Iš nuot raukų matome fakulteto isto riją, jo šiandieninį gyveni mą, pasiekimus ir ateities planus. Tačiau tai tik statis tiškas vaizdas, o kuo gyvena studentai dabar, šią minutę, nesužinosi. Trūksta operaty vios informacijos. Galėtų savo sienlaikraštį leisti studentų moksliniai bū reliai, nušviesdami savo veik lą, džiaugsmus ir sunkumus. Tiesa, kažką panašaus leidž a zoologų būrelis. Bet jų „Zoo logas" labiau primena fotolaikraštį. Kodėl nepaskyrus vieno skyrelio fakulteto sienlaikraš tyje studentų gyvenimui? Ar neįdomu būtų sužinoti apie laisvalaikį, šventes, keliones? Galėtų tokiame stende atsi spindėti ir blogosios gyveni mo pusės, skirta vietos saty rai ir kritikai. O kodėl ne parašius draugui apie drau gą? Juk dažnai tiek nedaug žinome apie šalia esančius. Čia taip pat galima būtų spręsti mokslo problemas. Tiek daug įdomaus ir gra žaus aplinkui. Ką tik pasi baigė vasaros praktikos, stu dentų statybos būriai grįžo iš darbų, o kiek įvykių fa kultete! Manyčiau, apie visa tai ir turėtų byloti sienlaikraščiai.
h
ri<
ie
ii
kt Si D€
Eglė BUCELYTE
I*
L Itį UNIVERSITETAS: datos, žmonės, darbai
Akademikas Povilas Brazdžiūnas
kos (1960—1970 , elektronikos (1970—1973) katedrų vedėjas ir ligi šios dienos kaip puslai dininkių fizikos bei kvan tinės elektronikos krypčių puoselėtojas ir rėmėjas. Visos išvardintos katedros buvo pro fesoriaus Brazdžiūno suorga nizuotos. Jis turi nuostabią gamtos dovaną jausti aktua lias fizikos problemas, retus sugebėjimus įkvėpti gyvybę naujai mokslo krypčiai vi siškai tuščioje vietoje ir neišsemiamas žmogiško pasi aukojimo atsargas palikti sėk mingai besiplėtojanti barą savo mokiniams ir imtis vėl naujų gyvybingai būtinų mū sų mokslui sričių. Būtent akademikas Brazdžiūnas su būrė fizikus mokslo tvrimo darbams Lietuvos TSR Moks lų akademijoje ir 1957—1961 m. buvo Fizikos ir matemati kos instituto radioaktyvaus spinduliavimo sektoriaus va dovas. Neapleidžia akademikas Brazdžiūnas ir leidybinio dar bo: nuo 1952 metų yra „Vil
niaus universiteto fizikos ir matematikos mokslo darbų", kurie vėliau (1967) išauga į „Lietuvos fizikos rinkinį", vy riausiasis redaktorius. Dar nuo 1930 m. aktyviai dalyvauja sudarant fizikos terminų ka talogą Vytauto Didžiojo uni versiteto fizikos katedroje, vėliau redaguoja „Fizikos ter minų žodyną" išėjus įl979 m., 1960—1965 m. parašo labai aukštųjų mokyklų studentų laukiamą „Bendrosios fizi kos keturtomį". Rašo daug mokslinių, mokslo populiari nimo ir mokslo istorijos straipsnių. Atsakingos LTSR MA Fizi kos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiko sekretoriaus pareigos (1963— 1976) nesutrukdė Povilui Brazdžiūnui pirmininkauti Lietuvos TSR Fizikų draugijai. Būdamas Respublikinės kvan tinės radiofizikos tarybos Dirmininkas, rūpestingai puoselė jo kvantinės elektronikos — lazerių mokslo tvirtėjančius daigus, buvo vienos pirmųjų
Lietuvoje lazerių fizikos kan didatinės disertacijos mokslinis vadovas. Ir šiuo metu daly vauja daug kantrybės ir mei lės gimtajam žodžiui reikalau jančiame darbe sudarant kvantinės elektronikos termi nų žodyną. Si fizikos sritis Lietuvoje dar visai jauna, tad daugelis terminų nenusisto vėję, o kai kurių ir visai nė ra. Čia labai pasitarnauja Brazdžiūno patyrimas, su kauptas ilgus metus normali zuojant ir koreguojant fizi kos terminus. Atrodo neįtikėtina, kad to kia neaprėpiama ir įvairiapu sė veikla tilptų vienos bio grafijos rėmuose. Ir jeigu žmogaus gyvenimas laikomas ne veltui nugyventas, jam pasodinus medį, tai akademiko Povilo Brazdžiūno pasodintas ir išpuoselėtas eksperimentinės fizikos medis šakojasi, lapo ja ir duoda gražius vaisius. Jadvyga JASEVlClOTĖ Fizikos fakulteto vyresnioji mokslinė bendradarbė
r si m kv< st u ši ir
Prof. V. Čepinskis ir laborant ai P. Brazdžiūnas, A. Glodenis.
Prabėgo 60 rugsėjų, auksi nės saulės nutviekstų ir ny kios darganos palydėtų, nuo to pirmojo Lietuvos univer sitetui rudens, kai Povilas Brazdžiūnas susiejo savo gy venimą su universitetu. Tais 1922 m. jis tapo iškart stu dentas ir fizikos katedros la borantas, iki 1926 m. išbuvęs vieninteliu fizikos katedrom la borantu. Jam lemta tapti pa čiu pirmuoju fiziku, kurį pa ruošė ir išleido į pasaulį (1925 m.) minėtasis universi tetas. Po stažuotės Ciuricho uni versitete, po išklausytų Mejerio ir Sredingerio paskaitų, po vaisingų rezonansinės gyv sidabrio spektro linijos Starko efekto tyrimų, jau pripažin tas Ciuricho universiteto fi losofijos daktaru, Povilas
Brazdžiūnas sugrįžo į Kauną ir ėmė uoliai kaupti apara tūrą būsimiems metalų elekt ros laidumo tyrimams bei rengti specialistus būsimiems eksperimentinės fizikos ba rams. Istoriškai įdomus jo darbas, atliktas 1930 m. Vy tauto Didžiojo universiteto geofizikos katedros rūpesčiu — Baltijos jūros Lietuvos pa kraščio magnetiniai matavi mai. Ekspedicijai buvo pa naudotas iš Estijos generali nio štabo gautas medinis bur laivis „Cecilie", specialiai pri taikytas magnetiniams mata vimams. Šių matavimų re zultatai apibendrinti 1932 m. išėjusioje knygoje. Visuomet gyvendamas atei timi, Povilas Brazdžiūnas ne gailėjo laiko nė jėgų pėdagoginei veiklai. Labai iškal-
bingas jo skaitytų matemati kos ir gamtos fakulteto stu dentams kursų sąrašas: ter modinamika (nuo 1932 m.), elektrodinamika (1933—1939), kvantinė teorija (1932, 1935, 1937, 1939), paklaidų skaičia vimas (1933—1934, 1936), teo rinė optika (1934—1935) bei eksperimentinės fizikos antro ji dalis. Negana to. Vien nrieš karą ir vis tiems studentams parašytos knygos: „Klaidų skaičiavimas" (1934 m.), „Ter modinamika" (1936 m.), „Nau joji fizika" (1941 m.), su redaguotas stambus „Fizikos praktikos darbų" (1938 m.) to mas, vėliau daug kartų leis tas patobulinant ir papildant. I Vilniaus universiteto is toriją Povilas Brazdžiūnas įėjo kaip eksperimentinės fizikos (1940—1960), radiofizi-
1 (
KONKURSUI „Trečiasis semestras"
„Kvantas“
Iju Sigitu Gintautu susipažiši pavasarį — per Fizikų ■epą- Suspaustas ratelyje ■fP norinčiųjų patekti į linksKją FIDI dalį, Sigitas vietitelis buvo ramus tarp visų kų lopšelį-darželį Nr. 118., Sa Kentės organizatorių ir tvark- lininkų vidurinę mokyklą, ku Įrių, Net nustebau — iš visų rioje įsteigė konsultacijos ■3;ų sklido pagalbos šauks punktą besiruošiantiems studi iu ir prašymai, kurių sudėti- juoti fiziką. Jeigu „Kvanto" būrio darbą I dalimi dažniausiai buvo |210 vardas. Atrodė, kad Ši įvertintume pinigais, jie atli už bl tūkstantį lta pažįsta visa vos ne tūks- ko darbų Į'tinė minia prie Fizikos rublių. Tik pagal sąrašą dar Įkulteto durų. Gal todėl, kai bų, kuriuos atliko „Kvanto“ Įan papasakojo apie studentų būrys, matyti, kad vien iš Įatybos būrio „Kvantas" finansinės pusės įvertinti būrio trgales tiek statybų, tiek veiklos negalima. Sigito vadovaujamas Fizikos torto aikštelėse, faktą, kad fcriui vadovavo S. Gintautas fakulteto studentų būrys ne [dėmėjau be papildomų kiau tik sėkmingai darbavosi sta linių. Rasti bendrą kalbą su tybose, kolūkiuose, šefavo tano studentų statybos būrio mokyklas ir darželį, bet suge____ yra .paprasčiau . bėjo susitvarkyti savo laisdudentais Įegu suvaldyti dešimt tokių' valaikį. Jeigu KPI SSB „Žal ■ :-i. besiveržiančių pro giris“ būrio nariai iš savo būs ■ >.s duris. Rasti bendrą kal- tinės — IF 12 bendrabučio iš H.j Sigitas gali nesunkiai. Įro- važiavo surūgusiais veidais ■vmas — S. Gintautas 1981/82 po nemalonaus pokalbio su t .-. įo metais buvo Universi- bendrabučio komendantu, ku ■tto kultūros klubo pirmi- riam parūpo, kur dingo ke tr.kės R. Juknytės dešinioji lių langų stiklai ir kodėl stai Ranka. Jį išrinko patys ga sulūžo pora durų. KPI stu Studentai, kurių nereikia mo- dentai, tikriausia, pasigailėjo |yti, kaip uždegti entuziazmo dėl tokių savo laisvalaikio pa ■or.c-lę net ir labiausiai prige- sekmių. Gal jiems reikėjo Rjsioje širdyje — Universiteto kreiptis pagalbos į „Kvanto" ■ isų fakultetų kultūros klubų vyrus kurie, beje, gyveno ■urmininkai. Jie žinojo, kam visai šalia — 12 bendrabutyje. Katikėti šias pareigas. O O gyveno tikrai neblogai. Sma .Kvanto" diskotekos Kad praėjusiais mokslo me gios lais pagyvėjo Universiteto traukte traukė filologių SSB lultūrinis gyvenimas, yra ir „Vasara". . O kiek sportinių ■Sigito darbo dalelė, jo už varžybų surengta! 25 studentų degtos ugnies atšvaistas. Tas „Kvantas" būrys buvo gana lats atšvaistas sublyksėjo ant „vienalytis" kolektyvas netgi lasaros kaitrų išsekintos Ne dvejopa reikšme — ta, kad S. lies krantų, kur „Kvanto" vy- Gintautas ir būrio komisaras Irai ruošė siurprizą filologėms. P. Narbutas sugebėjo suvie |Tik šj sykj tai buvo ne Uni- nyti atskirus studentus i vie Iversiteto, o Vilniaus Valsty ną būrį ir ta, kad būryje buvo binio pedagoginio instituto fi- 4 merginos. Jos neliko nu „Kvantui" Įlologės, nes fizikai dėstė ply skriaustos netgi kultūros teles kaip tik prie busimųjų bendradarbiaujant [pedagogų buveinės. „Kvan „pievose" su Filologijos fakul tas“, aišku, neišsiteko net ir teto SSB „Vasara". Savo da pakankamai plačiam Neries moms visų renginių metu slėnyje — jų darbų frontas fizikai skyrė liūto dėmesio danusidriekė iki Baltosios Vo- lį. O tų renginių būta ne kės, kur talkininkavo Prie mažai. Susitikimai, vakaronės, vandens valymo įrengimų diskotekos, išvykos ir ekskur fuksus statybos. Šumsko tarybiniame sijos. Fizikai savo ūkvje vyrai vežė šieną ir gėrė mylėti ir gerbti filologes mo nei tos spėja šiltą pieną, šefavo Vilniaus ko anksčiau, mokyklą-internatą Nr. 4., vai- pakartoti vidurinės mokyklos
Komjaunuolių darbų ataskaita Vasara su savimi nusi nešė nerūpestingas die nas. Studentų vėl laukia kursuose, fakultetuose jau vyksta ataskaitinial-rlnkimlnial susirinkimai, ku riuose studentai svarsto praėjusių mokslo metų veiklos rezultatus, numa to gaires tolimesniam lai kui. — Gerai paruoštas ata skaitinis-rinkiminis susirin kimas grupėje yra labai svarbus ir naudingas, — sa ko Fizikos fakulteto II kur so fizikos spec. II grupės komjaunimo sekretorius A. Gruodis. — Jis padeda at skleisti, kiek tas ar kitas grupės studentas dirba vi suomeninį darbą. Juk reikia, kad stengtųsi visi. Grupėje, kurioje nėra abe jingų visuomeninei veiklai, bet koks darbas tirpte tirps ta. To siekia kiekvienas komjaunimo sekretorius. II kurso fizikos specialy bės II gr. studentų ataskaitiniame-rinkiminiame susirinki me dalyvavo kuratorius doc. R. Rakauskas, FF komjauni mo komiteto atstovas IV kur so studentas G. Žakas. Atėjo metas apžvelgti pra ėjusių mokslo metų veiklą. Grupės sekretorius jau žino, ką jis pasakys savo ataskai toje už ataskaitinį laikotarpį. Iš esmės buvo dirbta neblo gai, kai kurių sektorių — in-
ternacionalinio auklėjimo, sporto, ideologinio — veikla nebuvo nusivilta. Jų vadovai — tokie, kaip V. Dangėlas, A. Džiugis, V. Švitra, J. Jonušaitė — komjaunuo liai, verti teigiamo įvertini mo. To nepasakysi apie ateis tinį ir spaudos platinimo sek torius. Pagrindinė studentų parei ga ir brangiausia teisė — mokytis. Geras studentas var gu ar dažnai bus abejingas visuomenininkas. Tokie yra antrakursiai V. Domkus, K. Patiejūnas ir G. Valiulis, gaunantys padidintas stipen dijas. Gintaras net tapo soc. lenktyniavimo grupėje nuga lėtoju. — Nėra namų be dūmų,— tęsia A. Gruodis, — turime keletą skolininkų. Tačiau džiugu, kad tik per pirmąsias r.uigsėjo savaites jų skaičius gerokai sumažėjo. — Kodėl gi grupėje tai vieną, tai kitą sesiją vis tik atsiranda bent keli skolinin kai? — klausiu vaikino. — Turbūt per maža dėme sio ir laiko po paskaitų ski riame savarankiškam studija vimui. Jau pirmame kurse įsitikinome, kad studijos la bai skiriasi nuo mokymosi vidurinėje mokykloje. — O kaip paskaitų lanky mas? — Nieko blogo apie tai negaliu pasakyti. Taip, aukštoji mokykla tu-
fizikos kursą, todėl rungty niauti ir varžytis „Kvantas" išsiruošdavo su sau lybiais. Gaila, bet abiejų sąskrydžių metu (Kernavėje vyKo rr SSB, o Trakuose — Vilniaus zonos SSB sąskrydžiai) neteko pasipuošti nugalėtojų laurais. Kuklumas, sako, žmogų puo šia, o antroji vieta taip pat neblogai. Tuo labiau, kad „Kernavės" būryje dirbo ne pėsti vyrai ir ne pirštu maitin ti. Apie tai galima spręsti pagal pirmąją vietą Kerna vėje, kur „padėjo gimtosios sienos" ir pergalė Trakuose, kur galėjo padėti tik patys sau. „Kvantas" tenkinosi ant rąja vieta sąskrydžiuose (t. y. poilsio metu). Socialistinio lenktyniavimo rezultatai naaiškės šiomis dienomis. Ir dar labai neaišku, kuris iš dviejų būrių taps nugalėtoju. Tuo labiau, kad „Kvanto" vyrai ir merginos lenktyniavo ir tar pusavyje. Būrys pasiskirstė į 4 brigadas. S. Gintautas ir P. Narbutas nesuklydo, pasirinkę tokią kovos taktiką. Pagrin dinį dėmesį vadai, vertindami būrio darbą, skyrė individua liam įvertinimui. Sistema, ku rią pasirinko „Kvantas", gana sudėtinga, kaip ir dera fizi kams. Daugybė kriterijų ne sutrukdė išaiškinti nugalėto jo, kuriuo tapo V. Daugėlas, o nugalėtojams, kaip žinia — visuotinė pagarba ir dėmesys. Ne tik šiais, bet ir kitais mokslo metais. Baigėsi trečiasis semestras. Fizikos fakultete kabo sten das apie SSB „Kvantas" veik lą, darbo ir poilsio minutes. Liko geri prisiminimai būrio narių širdyse, kurie padės sušilti netgi rūsčiame akade miniame klimate. Jie sušildys per didžiausius žiemos šalčius vaikučių iš lopšelio-darželio širdis, o vasarą padės konsultacinio punkto klausytojams įveikti stojamųjų egzaminų siaubą, Vadinasi, padaryta ne tiek mažai. Nejučia pagalvo ji: o jeigu kiekvienas būrys taip? .. Baigėsi trečiasis semestras. Mes vėl auditorijose. Dabar — talka kolūkyje. Pats me tas susimąstyti, kaip mes dirb sime ir kaip mes ilsėsimės. Tuo labiau, kad turime šaunų pavyzdį — Fizikos fakulteto SSB „Kvantas". Laima RINKEVlClCTĖ
ri tikslą išmokyti žmogų sa varankiškai studijuoti, gilin tis į mėgiamą specialyę. Ji tik padeda įveikti tą „slenks tį", už kurio yra tavo profe sijos subtilumai. Apie mokslą kalbėjo ir grupės kuratorius, ir FF komjaunimo komiteto atsto vas. ir akademinio sektoriaus vadovas. Nutarimui, jog rei kia sustiprinti dėmesį sava rankiškoms studijoms, visi pritarė. Dabar belieka laukti rezultatų. Grupės komjauni mo darbui trūko iniciatyvos. „Aš ne vienas, mūsų daug" — su tokia pašalinio pozici ja susitaikyti negalima. Aš nesirūpinsiu, kitas nesirū pins, mes abu nesirūpinsime — lyg koks užburtas ratas... Gal biuro darbo patenkina mas įvertinimas privers ki taip žiūrėti į savo pareigas jo narius. Tik vargu ar tai pareiga. Komjaunimo biure dirbantys studentai ją turi suprasti kaip patikėtą teisę. Grupė ne kartą dalyvavo fakulteto renginiuose, gar siojoje FIDI ir teminiuose vakaruose. Juk ne veltui sa koma — kur fizikai, ten nie kada neliūdna. Tačiau ir šioje veiklos srityje riba dar nepasiekta. Taigi, apsvarstyta, kas padaryta, gyvai pasidalinta pasiūlymais ir abejonėmis, Su nauju entuziazmu (ar dažnai komjaunimo grupėse jis bū na ilgalaikis?) šokama prie numatytų nutarimų įgyvendi nimo. Galbūt naujai išrinkta „valdžia" sugebės vadovauti energingiau ir sumaniau. Bet svarbi ne tik toji valdžia., bet ir „pavaldiniai" — bū tinai aktyvūs jos rėmėjai.
VASARA TARTU .. .O prasidėjo viskas tada, kai gavome laišką iš Tartu universiteto taiko mosios matematikos spe cialybės studentu, kurie siūlė mums draugauti. Su sirašinėjom, važiavom vieni pas kitus i svečius. Ir per viena iš tokiu vi zitu kilo mintis suorgani zuoti internacionalini es tu—lietuviu SSB. Tuo la biau. kad Tartu universi tetui. švenčiančiam šie met 350 metu jubiliejų, pagalbą tikrai reikalinga. Taigi, mes iau Tadu. Atvažiavome vakare ir, nė nespėie gerai pažiūrė ti miesto, iš rvto nusku bėjome i darba. Restau ravome Tartu universiteto kultūros klubą. Malonu buvo dirbti, kai šalia jau tėme esant besišvpsanti meistrą, mūsų mieląsias tinkuotojas, su kuriomis susikalbėti ne visada bu vo taip iau lengva... Dir bome nuoširdžiai ir, at rodo, mumis liko paten kinti. Dar labiau susi draugavome su estais, nes iuk kasdienis darbas geriausiai suartina žmo nes. Vakarais iki sutemų vaikščiodavome po Tar tu. gėrėdavomės tarsi iš naujo atgimstančiu mies tu. Aplankėme, žinoma, ir Talina. nuvažiavome prie Cudo. prie Vvrstiar-
vės — didžiausio Estijos ežero. O svarbiausia — per visa ta laika mes buvome geros nuotaikos, nepamiršome lietuvišku dainų, visada rasdavome šmaikštu žodeli... Greitai prabėgo tos trvs
savaitės, O įspūdžiai dar neišblėso ir tikrai negreit išblės. Vėl laukiame, kada galėsime susitikti su savo draugais estais,
Audra PURLYTĖ, MaF III k. studentė
R. Karvelytės nuotrauka „Auditorija“.
UNIVERSITETO JAUNIEJI MOKSLININKAI IR PROBLEMOS, SUMANYMAI.
SPECIALISTAI:
DARBAI,
LIEKU IŠTIKIMAS baigia. Tapyti mėgsta ir dabar. — Bet pomėgis piešti neužkariavo viso manės. Likau ištikimas fizikai. Taip begyvenant atsirado dar vienas hobi — ..lapių medžioklė". Pamėgau šia sporto šaka ir, iau būda abiturientu, ivvkmas džiau sporto meistro norma. Po vidurinės Edmundui duris atveria Alma Mater Fizikos fakultetas. Jau pirmaisiais studijų metais vaikino tikslas — moksli nis darbas. Kas tai. užsi spyrimas? O gal iau atras tas savas kelias? — Mokiausi daug. Ant rame kurse būdamas pradėiau dirbti laborantu. Čia pat, Fizikos fakultete. Laisvalaiki praleisdavau laboratorijose — skaičia vau. tyrinėjau, — iau tuomet pradėjau rinkti medžiaga būsimam diplo miniam darbui. Tiesa, tu skaičių nelabai ir teprirei kė, bet ši ta laimėjau — igviau patyrimo, ioratau dirbti. Mano manvmu, tik taip ir turi būti. Užsibrė žei tikslą. — būk malo nus, siek io. Iš paskuti niųjų. Žinoma, svarbu ne atitrūkti nuo realvbės, tei singai įvertinti savo jė gas. galimybes. O tada
dirbti iki devinto prakai to. .. Besimokydamas Edmun das aktyviai dalyvauja SMD veikloje. Trečiaisiais studijų metais tamna Fi zikos fakulteto SMD pir mininku. — Visuomeninėje veik loje mažokai tedalyvau davau. Net nežinau, ko dėl. Lyg ir charakteris mano ne toks — uždaras esu. Pagaliau visas iėoas, kaip tas slibinas, prary davo pasirinkta specialy bė. Nejučiom prabėgo stu dijos. po iu dar šešeri meteliai. Per iuos nuveik ta daug. Snaudoie pa skelbta per 30 publikaci jų įvairiais fizikos klau simais. Edmundo Kuokščio darbus mielai spaus dino tokie fiziku pasau lyje autoritetą turintys žurnalai, 'kaip „ŽETF“, „Journal of Luminescence". „Physica Status Soli di". Neperseniausiai tarp tautinėje fiziku konferen cijoje Vakaru Berlyne bu vo perskaitytas io prane šimas. O dabar vėl darbai dar beliai. Apie iuos dar anksti šnekėti. Viską pa rodys laikas.
KOKIE REZULTATAI? vnač iš VLKJS istorijos,
Netrukus bus paskelbti X sąjunginio studentų darbu konkurso Nuosta tai. Tikėsimės kad šiame konkurse bus pasiekti dar geresni rezultatai, kad Universiteto fakultetų komjaunimo komitetai ak tyviau isiiungs i ši kon kursą. Gintautas SURGAILIS
Tai buvo ne taip iau seniai. 1976 baigti mokslai Universitete. Po to aspiran tūra. Reikšmingi 1980 me tai — apginta disertacija tema „Kolektyvinės eksitonų savybės cinko telurido selenido ir sulfido kristaluose". Tai viso la bo keli žodžiai apie vie na iš geriausiu iaunųjų specialistų mūsų Univer sitete Edmundą Kuokšti. Prietaisais perkrauta la boratorija. darbo stalas, pradėti ir nepradėti dar bai. savo eilės laukiantys sumanymai, O kur kelio pradžia? Be abejo vaikvstėie. — Buvau toks pat. kaip ir kiti. Gal tik labiau nei draugus traukė technika, konstravimas. Galva irgi nebloga turėjau — puikiai sekėsi fizika, matematika. O kai sekasi, žmogau, tai prie to ir širdis labiau linksta. Stengiesi. Laurus Edmundas pra dėjo skinti dar vidurinėje — dalyvauta dviejose są junginėse fiziku olimpia dose, iš vienos grįžta su 3oio laipsnio diplomu. Ne taip iau ir blogai pradžiai. Vienu metu susidomi menais. Daug negalvojęs istoia i keturmete dailės mokvkla. sėkmingai ia
Atkelta iš 1 psl.
surenkamos iš visuome nės mokslu dėstvtoiu ži nios ir paual tai pateikia mos ataskaitos apie kon kurso eiga. Komjaunimo komitetų nariai — gali vaNerlnga MARTINKUTĖdovauti studentu darbams,
tačiau šiam svarbiam dar bo barui buvo skiriama per mažai dėmesio. (Nors mūsų turimomis žiniomis tokiuose fakultetuose kaip Teisės, Istorijos tokie re feratai buvo ruošiami, bet laiku neapiforminti ir ne pateikti Universiteto ko misijai).
Rolandas NORKŪNAS
TAVO SVEIKATA
SAUGOKIME SAVE Dabar tiek kalbame, svars tome apie alkoholio ir niko tino žalą, kad jau beveik ne bekreipiame i panašius svars tymus dėmesio. Tačiau bandy sime nedideliu interviu su studentų poliklinikos vyr. gy dytojo pavaduotoju gydymo reikalams Stasiu Ališausku dar kartą apie tai pakalbėti. — Gydytojau, studentai nuolat dirba protini darbą. Ir dažnai mėgsta pasiteisinti tuo, kad vartodami alkoholį, at sipalaiduoja. Ką Jūs galėtumė te Dasakyti apie šią alkoho lio savybę? — Nuomonė apie tokią al koholio savybę nėra visiškai teisinga. Studentas tegali pa justi pseudoatsipalaidavimą. Nors alkoholis ir praplatina periferines kraujagysles, ta čiau nėra pakankama smege nų ląstelių mityba. Apgaulin gai yra jaučiama euforiška būklė. — O kokius atsipalaidavimo būdus Jūs rekomenduotumėte? — Mano manymu, geriau, sias būdas yra teatras, muzi ka — apskritai menas. Kuri
sritis studentui artimesnė, priklauso nuo jo emocinio pa saulio struktūros. Būtinas ir fizinis atsipalaidavimas, geri nantis medžiagų apykaitą, Tai gamybinė gimnastika, fizinio lavinimo paskaitos. Svarbūs taip pat gilus kvėpa vimas, pasivaikščiojimai. — O kas lemia studentų flzinį-moralinj pervargimą? Kas skatina juos rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus? — Kalti patys studentai. Ypač didelis fizinis ir mora linis pervargimas pastebimas pirmuosiuose kursuose. Tai aišku — studentui, buvusiam mokiniui, nepratusiam Drie didesnio mokymosi krūvio, tenka atlaikyti ne tik bai giamuosius, bet ir stojamuo sius egzaminus. Svarbiausiu tikslu tampa mokymasis, o sveikata primirštama. Dienos režimo nesilaikoma, o mokan tis naktimis, gelbsti cigare tės, kava. Maitinimosi reikš mė ir visai užmirštama. Dėl šių priežasčių silpnėja atmin tis, senka centrinė nervų sis tema, palaipsniui vystosi
stresinė būklė, slopinama al koholiu. — Kas nuveikta ar bando ma nuveikti mūsų poliklini koje? — Šiais metais išėjo tūks tantasis LTSR Sveikatos mi nisterijos ministro įsakymas, kurio viename punkte yra šis klausimas. Poliklinikos pa cientai bus dispanserizuoti visu šimtu procentų. Tai padės sekti jų fizinę būklę, padėti jiems išvengti nusil pimo. — Na, o ką siūlytumėte stu dentams? — Reikia gyventi judriau. Net ir diskotekų lankymas šiuo atžvilgiu yra teigiamas dalykas, jei atsisakome alko holio ir rūkymol Antra — racionaliai maitinkimės. Tuo met virškinimo sutrikimų ne reikės „taisyti" kava ir ciga retėmis. Taip pat neverta ban dyti numesti papildomus svo rio kilogramus šiomis priemo nėmis. Nepaprastai kenksmin. gas yra rūkymas prieš pusry čius. Ir dar — dienotvar kė!.. Reikia bent minimaliai tvarkyti savo darbus bei poil si, tada gal išvengsime nervinių sutrikimų. O vartoti alkoholinius gėrimus būtina mažiau negu saikingai. Kalbėjosi J. SAKALAUSKAITE
Loterija, kuri vilioja
Kraštotyrininkų rugsėjis
Kapsuko raiona. Jau<j nantvs veterano nrisid nimai apie savo iav.n\ lės metus, prabėgus;. Universiteto- kraštoty cialistinėse šalvse. folklo Lietuvos žemėje, visa y rininku klube užsiėmimai ro vieta mūsų dienu žmo ka tikint Tarybinės Arui prasidėjo nuo pačiu pir gaus dvasiniame gyveni jos pergale, irodinejaj mųjų rugsėjo dienu, Pir- me. tai ir kitiems. Čia jis į ma karta i klubą atėję Vienas iš paskutiniu moko lietuviškai, Dami| studentai buvo supažin- Kraštotyrininku klubo Lietuva. Dažnai dabar ai dinti su kraštotvrininkų renginiu — susitikimas su silanko mūsų resoublik( veiklos sritimis, klubo Nikolajum Ašotu Sarabja- ie. o savo butą Jerevan tradicijomis, žiūrėjo skai nu. Didysis Tėvynės ka vadina .lietuvišku viešbt dres. Grupė klubo nariu ras Tarybinės Armijos čiu“. „Neprašvkit arini dalyvavo sekmadienio žv- kariui N. Sarabianui pra nišku dainų, geriau ja uvie i Pirčiupius ir Rūd sidėjo Lietuvoje, pasienio lietuvišku" — iuakauj ninkų girios partizanu miestelyje Smalininkuo N. Sarabianas. Ir deki; baze. se. Paskutinis mūšis prie muoia kraštotyrininkam Ketvirtadieniais klube Šėtos, Kėdainių rajone. E. Mieželaičio, A. Jonvn vvksta teoriniai užsiėmi Nelaisvė, daug kartu su posmus. mai Visuomeniniu profe draugais bėgo. Pagaliau Rugsėjo 30 d. Kraštoh sijų fakulteto kraštotyros sėkmingas pabėgimas, rinirtku klube bus rodc skyriaus klausytojams. nuo Šiaulių nusigavo iki mos skaidrės iš šieme Muzikologė Zita Kelmic- Liudvinavo. įvairiu tautu vykusios Pašvitinio kom kaitė dalijosi mintimis žmonių buvo partizanu pleksinės ekspedicijo apie folkloriniu ansamb būryje, kuriame N. Sa- (apie jos darba skaitėt liu problemas, šių meno rabianas kovėsi iki tos „T.S." rugsėjo 10 d. nu kolektvvu veikla Tarvbu dienos, kai Tarybinė Ar mervie). Sąjungoje bei kitose so- mija išvadavo dabartini K. TONKŪNĄ!
Rugsėjo 18—19 dienomis UTK dviračių sekcija suruošė antrąjį sąskrydį. Šurmulys pažadino Turkelio ežerą ga na anksti: organizatoriai at važiuodavo, iškraudavo įvai rias priemones ir išvažiuoda vo naujų. Pagaliau saulė pa vargo ir užleido dangaus mė lynę žvaigždėmis. Sąskrydžio „viršininkas“ D. Jonaitis pa sveikino dalyvius, „komen dantas" G. Sleikys išdalino emblemas. MA atstovus pa kvietėm pakelti klubo vėlia vą. Nors ilgai prie laužo šokom, dainavom ir žaidėm, tačiau paklrdome ryte pir miesiems saulės spinduliams praplėšus miglos skraistę. Po pusryčių komandos išsisklai dė po mišką Ieškoti punktų, organizatoriai tuo metu ruo šė kliūčių ruožą. Po geros va landos „pasipylė" orientacinin kai, kupini įspūdžių bei nuotykių, įraudę Ir linksmi. Po trumpos pertraukėlės — startas. Kliūčių ruože ir da lyviai, ir teisėjai su žiūrovais negalėjo ramiai nustovėti: taip norėjosi padėti drau gams! Net ir saulė danguje linksmai ritinėjosi — taip linksma buvo prie ežero. Netrukus — figūrinis važiavi mas. Kiekvienas turėjo pa rodyti kaip jis sugeba laviruo ti nedideliame rate, „gyvačlukyje". ŠĮ ruožą dalyviai va žiavo po 3 kartus, nes po pir.
Bilietas kainuoja lygiai 50 daliųjų" loterijų — žurnalistų džioje Nemuno kraštą pa kapeikų. Tiek, kiek vidutinės (tarptautinė), dailininkų sąjun siekė kelios TSRS draugijų ir kokybės cigarečių su nikotinu gų. sporto draugijų bei Laisva valstybinės loterijos „laimės dozė. Tai brangiau, nei plačiai noriškos Draugijos Armijai, bilietėliai". Nuo 1958 turime paplitusi piniginė daiktinė lo Aviacijai ir Laivynui Remti savo piniginę-daiktinę loteri. terija, bet pigiau už kai ku loterija. Pastaroji siūlo ne ją, iš kurios pusė surinktų lė mažai šansų ištraukti laimin šų tenka laimėjimams. rias specialias loterijas. Prasidėjo mokslo metai. Šis lošimas senas, kaip ir gąjį bilietą. Gal ne didesnį už žmogaus noras praturtėti. XVII kitas loterijas; spręskite pa Rugsėjis, spalis — tai antrojo amžiuje Italijoje, Genujoje tys: bendra laimėjimų suma tiražo SDAALR loterijos pla būdavo organizuojama skai sudaro 50% visų išleistų bi tinimo mėnesiai. Tūkstančiai čių loterija: lošė, užbraukdami lietų (STuo atveju laimėjimai bilietų nukeliavo į visus mū biliete skaičius. Pasirodo, mū būtų mažyčiai, ir vargu ar sų Almae Matris fakultetus. siškė .Sportloto" turi senų taip viliotų). SDAALR loterija Praktika rodo, kad kiekvienas tradicijų! Lošiamos ir „klasių suteikia „šansą" be eilės, be tiražas kažkam iš Universite loterijos" — kai bilieto kaina nervų ir vargo įsigyti nuosa to narių — tegul ne visada ir lošimai suskirstyti dalimis. vą lengvąjį automobilį. Per didelj — bet kaskart atneša Tokia loterija atsirado dar metus yra dvi galimybės — laimėjimo džiaugsmą.. . Labai anksčiau — XVI amžiuje pirmasis tiražas platinamas norėtųsi kiekvienam palin nuo sausio ir antrasis — nuo kėti laimėjimo, bet loteri Olandijoje. „Alegris" — tai tokių lo liepos mėnesio. Išlošiamasis ja lieka loterija — kitiems terijų tipas, kai lošiama tuoj tiražas vyksta, t. y. laimingieji teks palaukti iki ateinančio pat nusipirkus bilietą. Vadi sužino, ką išlošę, taip pat du tiražo. XXX nasi „Sprintas" — irgi „aleg- kartus: birželį—liepą ir gruo rio“ atmaina. O pats žodis, dį. Taip būna kasmet. Dėstytojai ir studentai, įsi Kodėl ir kuo dar SDAALR gykite SDAALR loterijos ant šio lošimo terminas (itališkai Lotteria) reiškia pinigų ar loterija vilioja žmones, kurie rojo šiemetinio tiražo bilie vertingų daiktų lošimą pagal kiekvieną minutę viliasi, tap- tų! Ką laimėjote, sužinosite nusipirktus bilietus ar pinigų siantys laimėtojais? Atsaky prieš pat Naujuosius Metus. mas paprastas. Daugelis įstai įnašą kita tvarka. Anupras SLANTA Įvairiose šalyse esama įvai gų, įmanių bei organizacijų riausių loterijų. Kapitalo pa darbuotojų yra šios masinės saulyje loterijas rengia visuo gynybinės draugijos nariai. meninės organizacijos, muni Tarp jų — ir Vilniaus V. Kap jiems įteiks koledžo baigimo cipalitetai, atskiros įstaigos ar. suko universiteto studentai diplomus. Pačioje pirmoje ei ba pati valstybė, pvz. Pran- bei dėstytojai. Ne vienam iš lėje, priešais filmavimo ka ių yra tekę patys stambiausi cūzijoje, Italijoje. merą, sėdėjo vienas pagrin Rusijoje loterijų nuo seno laimėjimai — automobiliai. dinių filmo herojų — akto Noriai ir laiku perka būta skirtingos kilmės — ir rius Georgijus Taratorkinas, valstybinių, ir visuomeninių SDAALR loterijos bilietus, pa vaidinantis Džordachų šei organizacijų surengtų. 1892-ai- vyzdžiui, Istorijos fakulteto mos vyriausiąjį sūnų Rudol studentai bei dėstytojai. Ilgai siais vyko loterija nukentėju fą. slėms nuo nederliaus padėti, nedvejodami juos įsigyja TSRS Nutilus profesoriaus Deno 1914-ais —karo aukoms pa bei LTSR istorijos, Pedagogi tono balsui (aktorius J. Bud remti. kos, Žurnalistikos ir kitų ka raitis), kamera pasisuko j Socialistinėse šalyse, TSRS tedrų mokslo darbuotojai, priekinėse eilėse susėdusius loterijoms renkamos lėšos o taip pat istorijos, bibliote studentus. Po trumpų režisie valstybės arba atskirų visuo kininkystės specialybių stu riaus A. Žebriūno patarimų, meninių organizacijų biudže dentai. Tiesa, tarp studentų tradicinės frazės „Dėmesio! tams papildyti. Pavyzdžiui, specialybės tarsi lenktyniauja: Neįprasta buvo matyti Panorama!", kamerą įjungia. Bulgarijoje, Čekoslovakijoje, per vieną tiražą pirmauja žur Universiteto Teatro salėje Vėl prabyla profesorius, pir Rumunijoje, Vengrijoje, VDR nalistai, o po pusmečio, žiū filmavimo kameras ir nema- moje eilėje pasigirsta dviejų vyksta piniginės loterijos, rėk, pirmi suskumba psicho tytai apsirengusį aktorių J. studentų šnibždesys, trečiasis Mūsų šalyje jų tradiciios logai. Budraitį, negarsiai kalbantį juos sudraudžia. Tuo ir baigia taip pat senos. Nuo 1926-ųjų . . .Įdomu pastebėti, kad Lie priešais filmavimo kamerą. si šis trumpas filmo kadras. Šio patrauklųjį masinį žaidimą tuvos; gyventojai gana aktv- Kodėl režisierius A. Žebriū- filmo epizodo tęsinį režisie organizuodavo Raudonojo vūs loterijų dalyviai. Pir- nas kuriamam daugiaseriji rius numatęs filmuoti spalio kryžiaus ir Raudonojo pus moli loterija išplatinta dar niam meniniam filmui, pa pradžioje.. mėnulio draugija. Didžiojo 1768 metais. i 1919—1940 lote- gal šiuolaikinio amerikiečių Norėtųsi pridurti, jog šiar Tėvynės karo metais per rijas organizuodavo, kain ir rašytojo Ervino Šou romaną me filme vaidina žymiausieji valstybines loterijas gautos svetur, visuomeninės organi- „Turtuolis, vargšas. .." Cent Lietuvos kino aktoriai: V. lėšos stiprino gynybą. Minė zaciios, ištaigos. Kas galėda rinės televizijos užsakymu, Tomkus, R. Adomaitis, R. tosios piniginės-daiktinės lo vo loterijas rengdavo net pasirinko būtent vieną iš Staliliūnaitė, K. Smoriginas, terijos atskirai įvairiose res privačias, bet iki 7500 litų su senosios Alma Mater salių? G. Girdvainis, J. Onaitytė, L. publikose vyksta nuo 1958 mos. Sudėtinga, didelė — 5 Buvo filmuojamas epi Laucevičius ir kiti. Šio filmo metų, iš kurių gautos lėšos klasių, su 175 000 bilietu bū zodas trečiajai filmo serijai. scenarijaus autorius — S. įplaukia į šių respublikų vals davo' Raudonojo krvžiaus lo- Teatro salė dabar atstojo T. Kondrotas, operatorius — koledžų salę. J. Gricius, kompozitorius — tybinius biudžetus. Taigi lo teriia. o nuo 1932-ųiu — vieno JAV terijų žaidėjas yra savo Tė valstybinė. Tarybiniais metais Studentai laukė, kol po ilgų L. Vilkončius. vynės patriotas. Tarp „spe- penktojo dešimtmečio pra- dėstytojų ir svečių kalbų Virginijus KAROSEVlClUS Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Unlvei'slteto LV 16195 Iškilioji spauda, Tiražas 45()b, Užs. «Tapa6imnc CTyAeirrac» (“Cobctckhū cryAeBT») snaMemr n ĄpyjKObi napoAOB BuAbmoccKoro
mo mėginimo tik 3 atstovai sugebėjo atlikti užduotis. Varžybos baigėsi, dalyviai teisėjai skaičiuoja taškus, ruošia apdovanojimus. Atėjo pats (domiausias momentas: kas nugalėtojas? Bendroje sumoje laimėjo FF pirmoji komanda, jai ir atiteko nuosta bioji sąskrydžio taurė. Antro ji vieta — FF antrajai koman dai, trečioji — MA dalyviams. Orientacinėse varžybose ge riausiai sekėsi FF antrajai komandai, kliūčių ruože — FF pirmajai. Figūrini važiavi mą geriausiai atliko MA at stovas R. Astrauskas. Sąskrydis baigėsi. Dalyviai vienas po kito traukia namų link. ~ Iki kito susitikimo!
Lauda KEBKYTE XXX
Visus,
kuriuos
vilioja
gamta ir vakarai draugų bū ryje prie laužo mokslo meti pradžioje vėl pakvietė Unl versiteto turistų klubas. Klu bo pirmininkas S. Deveikis su pažlndino naujokus su klubi veikla ir uždaviniais šiem mokslo metams, pakomentav skaidres iš kelionių. Buvo nu matytos kelionės savaitgaliui — viena grupė patraukė Dzūkiją, kita — panertais. Pa starajai vadovavo V kurso fl zikas Gediminas Jonušauskas Tai vieni pirmųjų žygių Turistų laukia rudenėj antys miškai, laukai. Keliauti tai tikrai verta, nes kaip rašo J Vaitkus „Turisto žinyne" „Kelionės nėra vien lalsvalai kio praleidimo būdas, tuščia pramoga: dažnai jos tampa neįkainojama ir niekuo nepa keičiama gyvenimo mokyk la"; „Kelionėse išbandoma ir užgrūdinama fizinė Ištvermė Bet dar dažniau kelionėse iš bandoma ir užgrūdinama dvasinė ištvermė, žmogaus vidinių vertybių visuma, ypač gražiausia iš jų — kolekty vlškumo jausmas". Todėl visus, kurie dar ap slspręs, kad keliauti verta ir jiems, maloniai kviečia Uni versiteto turistų klubas už sukti kiekvieną ketvirtadieni JK 20 vai.
Lina KIVERYTE
Dingusi studento pažymėji studentui Vaidotui BERGE mą Nr. 801351 išduotą PF RIUI, laikyti negaliojančiu. studentei Zitai SKUČAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811312, išduotą PF Dingusi studento pažymėji studentei Ramutei VA1ŠNO mą Nr. 800731, išduotą MF RAITEI, laikyti negaliojančiu. studentei Danguolei ZLATKUTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 782028, išduotą IF Dingusi studento pažymėji studentei Nijolei VITĖNAITEI mą Nr. 800195, išduotą MaF laikyti negaliojančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame kuratorę Zinaidą KONDRArAVICIOTĘ dėl mamos mir. ties. PEF studentai
Laikrašio Užuslenls.
korektoriai:
g. 3, „Ta ryblnis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Nr. 2480 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 — opran napncoMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbij, npotpKOMa opAenoa TpyAOBoro Kpacn'yHHBepcHTera hm. B. KancyKaca. PeAatcrop R. BapanrnmKa''-re. Ha aktobckom H3biKe. Bhabhioc.
Pramonės įmonių plana vimo katedros kolektyvas nuoširdžiai užiauiia dėsty toją Zinaidą KONDRATAVIClOTĘ dėl motinos mirties.
Z. Kučinskas, A. Biriukaitė.
Redaktorė J. VAR APNICKAITfi
V.