LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 27 (1406)
1987 M. RUGSĖJO 18 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
illlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllljllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll ATASKAITOS IR RINKIMAI Rugsėjo 11 d vykusiu psicho logų pedagogų komunistų susi rinkimu baigėsi ataskaitinė-rin kiminė kampanija istorijos fa kulteto partinėse grupėse Komunistai nemažai nuveikė aktyviai įsijungdami į aukšto sios mokyklos persitvarkymo procesą. Fakulteto kolektyvas praėjusiais mokslo metais pasie kė neblogų rezultatų Universite to socialistiniame lenktyniavi me. Pirmaujančių pozicijų ne užleido ir pagal pažangumą pa vasario sesi |oje. Džiugina gerė janti pedagoginių kadrų kvalifi kacija Per ataskaitini laikotar pį apgintos penkios kandidati nės disertacijos. Dar galima bū tų vardinti pasiekimus, kurie bu vo suminėti psichologų, pedago gų. istorikų, bibliotekininkų ir žurnalistų ataskaitiniuose pra nešimuose. Tačiau ir praneSintuose ir komunistų pasisaky muose daugiau girdėjosi rūpes tis dėl spręstinų dalykų Partinis vadovavimas komjau nimu!. Grupių komunistai Ieško naujų darbo formų ir metodų padėdami komjaunuoliams grei čiau. efektyviau taikyti naują darbo stilių. Bendruose istori kų. žurnalistų partinių grupių ir specialybių komjaunimo biu rų susirinkimuose stengiamasi ne tik iškelti, aptarti proble-
ISTORIJOS FAKULTETE mas. Ieškoma veiksmingiausių būdų jas išspręsti. Studentų sa varankiškumas. savivalda. turi būti nuolatos partinės grupės dėmesio centre. Principingai susirinkimų da lyviai vertino katedrose išky lančias kadru problemas Daug dėmesio skyrė mokslo tiriamo jo darbo klausimams. Ir iš tie sų, negali nejaudinti toks fak tas. kad ataskaitiniu metu neap ginta nė viena daktaro diserta cija. Tuo labiau, kad fakultete yra potencialus rezervas. Partijos ir vyriausybės doku mentuose ne kartą buvo nuro dyta. kad efektyviausias ke lias. kuriuo mes didinsime ide ologinės veiklos veiksmingumą — kompleksinė pažiūra į visą auklėjamąjį darbą. Būtent čia fakulteto kolektyvas sutelkė savo jėgas. Stengiamasi nefor maliai dirbti karinį-patriotinį, ateistini darbą. Ne tam, kad bū tų padėtas ,,paukščiukas“ plane ir ataskaitoje, o kad renginys suburtu kuo didesnę auditoriją, kad jis sudomintų. Kad kitą kartą nekviečiami ateitų. Akty viau reikia dirbti ir internacio-
nalini darbą Apie tai daug kal bėjo psichologų-pedagogų gru pės komunistai. Dalykiniais pasiūlymais pa remti ir grupių ataskaitinių rinkiminiu susirinktų nutarimai. Daugiau dėmesio skirti studentų Idėjiniam-politiniam auklėjimui, kovoti su priešiškos ideologijos apraiškomis. Numatyti konkre tus terminai, renginiai, kuriuo se partinių grupių nariai vėl su grįš prie šių klausimų. Audronė NUGARAITĖ
PIRMIEJI METAI, PIRMOJI SAVAITĖ Kaip jie atrodo? Kažkur skubantys, kažko ne randantys, kažkam užkllūvantys. Dar pridursiu — prisikimšę krepšius sąsiuvinių ir knygų, prieš pusvaland) susirenkantys Į paskaitas. Rodos, aišku — tai vakarykščio moksleivio, ką tik peržengusio Alma Mater slenks ti, tipiškas paveikslas. Bent jau
Nenustebkite. Interviu pavadinimas — ne mūsų sugalvota sensacija. Šiemet Į fizikos fakulteto pirmąjį kursą be stojamųjų egzaminų buvo priimtas Gintas VILKELIS.
Kitiems laimė nusišypsojo ne taip greitai, bet pasimokę bei atsakingiau pažiūrėję Į egzami nus taip pat pateko | išrinktųjų skaičių. Įstoti viena, o kaip sėk mingai studijuoti, štai koks da bar aktualiausias klausimas pir makursiams. — Mokykloje studijas Įslvalzdavau paprasčiau. Savaitė Uni versitete parodė, jog teks daug dirbti. Svarbiausia, niekas mūsų čia nesiruošia vedžioti už ran kučių, — tęsia pokalbj Reda.
„POPIERINIAI“ SUSIRINKIMAI
ata^k»iJ?r?ėiuslų mokslu metų pan^ltlnės - rinkiminės kam tu h. s *T,etu nemažai priekaišnV t° parelk«a PEF komjaukw Todėl natūralu, ^teta, h'.h VU. komJaunimo ko^ ‘•am fak. n J n * dėmesi skiria to „k.L k tetu‘- DeJa. fakultepadarėyvv •"•lkian’U iSvadų nebet Kad lr labai norėjau, fakultem 'n,n^teko dalyvauti šio kos snl? . k- darbo ekonomiPlanavim'. 1 gr'‘ V k- Pramonės ties k.,7.° 5P?C- 2 <’r- ir to paspec < darbo ekonomikos kiminu. qr’ ataskaitlnluose-rinkuit.. J' susirinkimuose. Fa,0 komjaunimo komitete
esančiuose susirinkimų tvarka raščiuose nurodytose auditorijo se buvo tuščia. Ir, greičiausiai, būtų surašyti šių grupių „susirinkimų“ proto kolai su „pasisakiusiųjų“ pavar dėmis. „naujai išrinkto“ biu ro narių pavardėmis ir pan. Kalbame apie formalizmo, biu rokratizmo išgyvendinimą, apie studentų savivaldos plėtojimą, o patys. . .? Nustebino ir fakulteto kom jaunimo komiteto požiūris į ataskaitinių — rinkiminių .susi rinkimų eigos kontrolę. Iškabin ti komitete susirinkimų tvarka rašti — dar ne viskas. Labai įdomu būtų sužinoti, kas iš faKuiteto komjaunimo komiteto narių lankosi grupėse. Kiek te ko matyti, nė per vieną per trauką j fakulteto komjaunimo komitetą neužsuko nė vienas jo narys, nors po dešimties mi nučių turėjo prasidėti 5 susirin kimai. Stebina ir fakulteto komjauni mo komiteto abejingumas pir makursiams. Štai, pavyzdžiui, I k. darbo ekonomikos spec. 1 gr. rinkiminiame susirinkime nedalyvavo atstovas iš komite to, pirmakursiai nieko nežino ap?e rakulteto visuomeninj gy venimą. Įdomu būtų sužinoti, ką apie tokią padėtį fakultete mano PEF komjaunimo komiteto na riai? Gintas MANIUŠIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
KOKIA JŪSŲ NUOMONĖ!
KREIVŲ VEIDRODŽIŲ KARALYSTĖJE kurie linksmi ir ne visai linksmi pasamproapie neakivaizdinio mokymo problemas
KA1
‘AVIMAI
• dalis. Įžanginė, linksmoji i?,ežlnom° autoriaus sudarytas nla<ln?Pas studentiškas enclklop , bis žodynas" žodį „neakininkas“ aiškina Įvairiai. . ėhur teigiama, kad tai savotiš kas keistuolis, kuris labai savlma r®aKuoia i egzaminų lalkylait„! aniekada neklausia — ,,ką IXVtl? ■ ° tik - „kada“? KIkaHSe paalškinimuose teigiama, n ",eaklvaizdlninkas — tai sun»k^tl!zlastas- kuris Per vieną imasi 'f svetimų konspektų maui-S5oktl kinU kalbos gra tiką Neperseniausiai iš drau
gų ukrainiečių sužinojau. esą. vienas neakivaizdininkas geriau už du kurčnebylius, O anądien iš nugirsto dialogo apie šios ka tegorijos asmenis supratau, kad jie mokosi neatsitraukdami nuo gamybos, t. y visas užduotis daro darbe. Liaudies išmintis beribė, todėl drįstu teigti, kad kiekvienoje Iš ankstesnių sen tencijų deja, yra nemaža dalis tiesos. Tai patvirtina ir šių ei lučių autoriaus asmeniniai ste bėjimai bei patirtis. (nukeltą į 2 psl.)
Užkalbinti mielai pasidalijo pirmosios savaitės Universitete įspūdžiais. Taigi, kokios jų mintys? Egzaminų {karštis atvėso, aist ros nurimo. Į šalia sėdint) kai myną galima pažvelgti kaip į draugą, o ne konkurentą. — Jstoti nebuvo labai sunku. Konkursas 1,7 | vieną vietą, pri ėmė 30. Eksperimento būdu lai kiau tik vieną egzaminą ir, ga vusi penketą, tapau studente, — pasakoja Ingrida.
KOMJAUNIMO TRIBŪNA
Kaip ir kasmet, rugsėjo mė nuo komjaunimo organizacijoje - ataskaitų ir rinkimų mėnuo. Pakalbėti apie būsimus darbus, išanalizuoti praėjusių metų veik ią, ieškoti naujų, įdomesnių veiklos formų turėtų Universite to komjaunuoliai. Malonu pažy mėti, kad „audringai“ ataskaiti niai rinkiminiai susirinkimai vyksta daugelyje akademinių grupių. Tačiau tenka pastebėti, kad ne visose grupėse viskas taip orVm<,era!’ vis dar pasitaiko grupių, kuriose susirinkimai Va’ nors protokolai ir Įsegam, j grupės dokumentaciją. „ a pa9rjstas klausimas — ką ,* Jf,<’a,una tokių grupių aktyvas? vBiuiau prac|žioje mokslo metų ,e kla Prasideda formaliai, tai ,a’R, b“‘ ir visiis metus, O nuo r°ai ntės tik pačios grupės na-
tokio „fukso" būta nuo senų lai kų. Ar šiandieninis pirmakursis atitinka įsivaizduojam^ standar tą, suabejojau susitikusi su eko nominės kibernetikos ir finansų fakulteto pirmakursiais, kurie nelabai priminė nedrąsuoilus „fuksus".
Matyt, pirmakursiai nesijau čia esą tokie tvirti, kad abejo ja, ar sugebės viską pakelti ant savo pečių. O pertvarkant aukš tąjį mokslą, kaip tik skiriamas didelis savarankiško darbo krū vis. Po mokyklos tai ryškus šuo lis. — Jau pirmomis dienomis dės tytojai prigąsdino. Ką gi, iš tie sų, matyt, teks mokytis, — šyp sosi vienas iš pirmakursių.
Vaido VILŪNO nuotr.
Į UNIVERSITETĄ-BE STOJAMŲJŲ Mūsų korespondentas Valdas VILŪNAS kalbėjosi su Gintu. — Šią lengvatą mums septy niems suteikė TSRS aukštojo ir specialiojo mokslo ministras spe cialiu įsakymu. Mūsų septyniu kė — tai kandidatai j tarptauti nę XVIII taikų olimpiadą Jeno je (VDR). Komandoje turėjo bū ti tik 5 „startiniai žaidėjai" — du turėjo pakeisti prastai besi jaučiančius ar sirguliuojančius. Nors olimpiadoje dalyvavome tik penkiese, beit dviejų atsarginių irgi neužmiršo. — Kaip vyko rengimas minė tai fizikų olimpiadai? — Nuo birželio 4 d. iki lie pos 4 d. — visą mėnesį, mums, septyniems abiturientams, įvairių respublikų atstovams buvo su rengta fizikų stovykla. Mes ruo šėmės TSRS Mokslų Akademijos miestelyje Cernogolovkoje neto li Maskvos. Mūsų grupei vado vavo šalies Pedagogikos mokslų akademijos moksliniai bendra darbiai Olegas Kabardinas ir Vladimiras Orlovas. Kaip sekėsi stovykloje?
Kasdien po septynias valan das skirdavome fizikai. Spren dėme uždavinius, nagrinėjome teorinius klausimus, daug laiko užimdavo eksperimentai. Domė jomės naujausiais mūsų šalies fizikų darbais. Nei spaudoje, nei per kitas masinės informacijos priemones apie šią olimpiadą mes negirdė jome. Kaip tu, Gintai, manai ko dėl? Man, atrodo, kad per šią olimpiadą mūsų komandai labai nepasisekė. Mes su Vengrijos fizikais pasidalinome tik 5—6 vietas Anksčiau, jau du dešimt mečius mūsiškiai tokiose olim piadose visada laimėdavo pirmą sias vietas . Gal galėtum plačiau papasa koti apie pačią olimpiadą. Jenoje susirinko jauniausi fi zikai iš 25 pasaulio šalių. Pir mąją dieną vyko teorinis turas, antrąją — keliavom po gražias Jenos apylinkes. Trečioji diena buvo skirta eksperimentams. (nukelta į 2 psl.)
Tad nieko keisto, kad po pa skaitų vieni „išgąsdinti", kiti patys susipratę skuba | skaityk las, bibliotekas. Ir j klausimą, kokia jų nuotaika, fuksal be veik vieningai atsako; „Darbi nė". Nors... Aišku, jie žino, kad studentai ne tik studijuoja, bet ir studentauja. Pirmą savąjtę dar nespėjo pelai nuo grūdų at sisijoti, bet, matyt, ilgai laukti neteks. O gal j ekonominės ki bernetikos jr finansų fakulteto pirmąjį kursą susirinko visi „tikrieji"? Gaila tik, kad pa klausus, kodėl jie rinkosi bū tent tą specialybę nė vienas neužsiminė apie pašaukimą ar vaikystės svajonę... Tikimės, kad talentai gims bestudijuojant. O kokios Jų svajonės? Pirmiausia galbūt stabtelėkime prie skelbimų lentų. Ir kur tik pirmakursiai nekviečiami! Jų lau kia ištiestomis rankomis šokių rateliai, dramos būreliai, turistų klubas. Dalis pirmakursių svajo nių išsipildys būtent juose. Daug malonių akimirkų žada nauji draugai. Mano pašnekovai neuž miršta esą pirmakursiai ir už duoda klausimą: — O kada mums bus krikšty nos? Tapus studentu, tai irgi mažy tis gabalėlis iš didžiulės svajo nių mozaikos.
Inga JELINSKAITE
J T&rybinli studentas
(atkelta iš 1 psl.)
Jau po pirmosios dienos rumu nai mums nepaliko jokių vilčių užimti prizinę vietą. Mes susimovėm labai kvailai. Pamaskvyje mus ruošė labai sudėtin giems ir sunkiems uždaviniams. Jeigu paprastas uždavinys, reiš kia yra kažkur „kabliukas". Psi chologiškai mus tai labai pavei
Į UNIVERSITETĄ-BE STOJAMŲJŲ kė. Ieškodami šio „kabliuko" mes nebesuspėjome teisingai iš spręsti uždavinių. Pirmąją vietą, kaip jau sakiau, užėmė Rumuni jos komanda, antrąją ir trečiąją pasidalino Vokietijos FR ir DR. Mūsą nepasisekimas padės ruo
šiantis XIX tarptautinei fizikų olimpiadai. Tavo pirmosios dienos Univer sitete. .. Su Universitetu ryšius palai kau jau treti metai. Ruošiantis sąjunginėms olimpiadoms daug
padėjo fizikos fakulteto dėtytojai J. Storasta ir A. Medeišis. Noriu dirbti elementariųjų da lelių fizikos srityje. Be fizikos, kuria domiuosi nuo 7 klasės, mane traukia dar ir aukštoji matematika. Fizika yra fizika, vien FIDI ką reiškia. Tai atsa kymas, kodėl stojau į fizikos fa kultetą. Dėkoju už pokalbj.
SVARSTOME SVEIKATOS APSAUGOS PERTVARKYMO PROJEKTĄ!
BRANGIAUSIAS MUSŲ TURTAS Įvairiuose Universiteto padali niuose gyvai buvo svarstomas TSRS gyventojų sveikatos ap saugos pertvarkymo pagrindinių krypčių dvyliktajame penkmety je ir laikotarpiui iki 2000 metų projektas. Pagrindinėse projekto kryp tyse suformuluotas Sveikatos ap saugos pertvarkymo tikslas: pa šalinti sveikatos apsaugos trūku mus, garantuoti, kad turimas po tencialas būtų naudojamas efekty viai, stipriai pakelti medicininės pagalbos kokybę. Šio projekto svarbiausias ski riamasis bruožas — tai teiginys, kad liaudies sveikata ir jos ap sauga turi būti ne siauras vienų medikų rūpestis, o bendras vi sų reikalas. Pastaruoju metu bu vo įprasta dėl visų nelaimių, ku rias atneša ligos ir nesveikata kaltinti vien gydytojus, medikus. Tačiau kaip parodė Maskvos 2-jo medicinos instituto socialinės hi gienos ir sveikatos apsaugos ka tedros tyrimai 50% mūsų svei katos priklauso nuo gyvenimo būdo ir sąlygų, kitaip tariant, nuo mūsų pačių, 20% nuo pa veldėjimo, dar 20% sąlygoja ap linka ir tik 10% tiesiogiai susiję su sveikatos apsaugos tarnyba. Panašius duomenis pateikia ir kiti tyrinėjimų šaltiniai, tarp ku rių ir Pasaulinės sveikatos apsau gos organizacijos medžiaga. Tai, kad mūsų žmonės patys mažiausiai rūpinasi savo sveika ta, liudija ir tas faktas, jog kas ketvirtas mūsų šalies pilietis (dau giau kaip 70 milijonui rūko, praktiškai kas trečias aptukęs, septyni iš dešimties neužsiiminė ja fizine kultūra. O iš viso to ky la tiesioginis pavojus, kad anks čiau ar vėliau atsiras širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir įvairiausi kiti negalavimai. Deja, mes negalime pasigirti ir mūsų Universiteto darbuotojų bei stu dentų sveikata. Blogiausia, kad į mūsų mokslo šventovę nemažai jaunuolių ateina jau būdami silp nos sveikatos, niekaip neatsikratantys žalingų įpročių. Todėl pro jekte anaiptol neatsitiktinai pir muoju paminėtas sveikos gyven senos formavimas. Profilaktika bu vo ir išlieka tarybinės liaudies sveikatos apsaugos pagrindinis principas. Numatytas platus prie monių kompleksas darbo, buities, poilsio, mitybos, fizinės kultūros sąlygoms gerinti. Pirmą kartą me dicinos įstaigoms suteikiama tei sė — pateikti įmonėms, įstai goms, organizacijoms ir priva tiems asmenims ieškinius, jeigu dėl jų kaltės daroma žala svei katai, ir skirti jiems patiems pa dengti gydymo išlaidas. Daug dėmesio projekte skiriama aukštosios mokyklos problemoms, o ypač medikų kadrų rengimo tobulinimui. Siame sky riuje akcentuojama, kad būtina padidinti reiklumą studentų žinių kokybei, įvesti a..i'rajame ir pen-
ktajame kurse keliamuosius vals tybinius egzaminus su studentų atestavimu. Jau žemesniuose kur suose ryžtingai atsikratyti stu dentais, kurie neatsakingai žiūri į studijas. Numatoma pertvarkyti medicinos kadrų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą. Bus toliau tobulinama profesiš kai orientuoto jaunimo atranka į aukštąsias medicinos mokyklas. Siekiama, kad aukštosios mokyk los būtų komplektuojamos iš as menų, turinčių darbo gydymo ir
profilaktikos įstaigose stažą, taip pat iš paleistų j atsargą karių, parodžiusių polinkį gydytojo profesijai. Tačiau jau šių metų priėmimo patirtis, leidžia sampro tauti, kad kokybės labui, reiktų suteikti galimybę studijuoti medi ciną gabiam jaunimui Ir tiesiog po vidurinės mokyklos baigimo, nes mokslas aukštojoje medicinos mokykloje jau dabar kartu su internatūra trunka septynerius me tus. Rugsėjo 8 d. jvykusiame ben-
drame medicinos ir gydytojų tobulinimosi fakultetų kolektyvų susirinkime, kuriame pagrindinį pranešimą svarstomu klausimu padarė Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministras J. Platūkis, diskusijos vyko labai aktyviai, iš kelta daug įdomių minčių. Kated rų vedėjai, profesoriai, dėstyto jai kalbėjo apie konkrečius užda vinius toliau gerinant sveikatos apsaugą, susirgimų profilaktiką, o ypač apie aukštos kvalifikaci jos medicinos kadrų ruošimą ir mokslinių tyrimų spartinimą.
Doc. A. SVIČIUL1S Medicinos fakulteto dekanas
KOKIA JŪSŲ NUOMONĖ!
KREIVŲ VEIDRODŽIŲ KARALYSTĖJE (atkelta iŠ 1 psl.)
II dalis. Inauquracinė Bet būkime nuoseklūs ir pra dėkime nuo pradžų: mūsų he rojus atkakliai ruošiasi ir paga liau įstoja i aukštąją mokyklą. Kaip žinia, į neakivaizdini sky rių priimami, kaip taisyklė, tik asmenys, dirbantys pagal atitin kamą specialybę. Pavyzdžiui, i teisės fakultetą priimami asme nys. kurie dirba teisėsaugos or ganuose ar kitose pareigose, kurių kvalifikuotas atlikimas su sijęs su teisės normų taikymų praktikoje. Atitinkamai, matyt, klausimas sprendžiamas ir ki tuose fakultetuose Teoriškai Praktiškai vaizdas visai kitoks. Neseniai „Izvestijose" radau VIsasąlunglnlo Juridinio neaki vaizdinio Instituto Tarybų darbo fakulteto dekano doc. A. Sllvos straipsni apie tai, koks kontin gentas tie neakivaizdininkai. Mokosi čia darbų vykdytojai ir šaltkalviai, lėktuvų palydovės Ir vairuotojai, o Tarybų darbuoto jai. kaip sakoma, kur ne kur. Ir tokia padėtis išlieka netgi prieš valstybinius egzaminus, kai besimokantys turėjo Jau se niai įsidarbinti pagal specialybę. Nemanau kad mūsų fakultete padėtis geresnė. Mokosi neaki vaizdiniame skyriuje net pensljlnlo amžiaus asmenys Tokia pa dėtis diskredituoja tikslini kad rų ruošimą Apie kokį tokių specialistų praktini panaudoji mą gali būti kalba? III dalis. Perpetuum mobile, arba nepailstamas bėqlmas ratu Taigi, mūsų herojus vis dėlto Įstojo ir jau turi studento pažy mėjimą. jskaitų knygelę, karštą troškimą siekti mokslo aukštu mų, begalinį žinių alki, meilę knygai ir t. t. Bet kartu paaiš kėta. kad pakelyje l mūsų seną ją Alma Mater, |o tyko (pame nat senąjį kareivį iš Anderseno pasakosi..j begalės pavojų, su kuriais grumtis pasiutusiai sun ku. o kartais — tiesiog neįma noma. Rėksnė žmona (vyras bambeklis). pikti viršininkai, nesibaigiantys darbai, sodai ir garažai, geri draugai ir pabiru čiai valkai kartais niekais paver čia mūsų herojaus aukštus ketini mus ir gražias viltis pasiekti Laimės žiburį, t. y. išsvajotai! diplomą Minėti neigiami fakto riai tiesiogiai ir neigiamai atsi liepia herolaus žinių kokybei su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl šis studijų (Jei tai galima pavadinti studijomis) etapas man. garbusis skaityto jau kažkuo susišaukia su per petuum mobile. Brauno jude siais ir kitais panašiais gamtos fenomenais kuriuos apibendrln-
tai nemoksliškai galima pava dinti. pavyzdžiui. „lenciūgėliu", t< y. bėgimu ratu. Šio reiškinio genezė sekanti: pavarytas iš eg zamino ar įskaitos neakivaizdi ninkas išeina pro duris, bet jau sekančią dieną (pasitaiko — po valandos, dviejų ir pan.) jis jau atkakliai veržiasi, taip sakant, pro langą (suprask perkeltine prasme), norėdamas įrodyti tam savo užsispyrėliui dėstytojui moksline erudiciją, kuriosi Jis pasisėmė ramstydamas sienas fakulteto koridoriuose: Mūsų ir vėl heroius vėl priimamas i (dažniausiai) pavaromas. Tokio „lenciūgėlio", t. y. smagaus pa sibėgiojimo ratu ristele trukmė anksčiau juridiškai nebuvo griežtai reglamentuota, bėgioji mas būdavo, jei taip galima pa sakyti. tęstinis .nenutrūkstamas. Dėstytojas. Išsigandęs, kad toks „ratas“ nesisuktų amžinai, kai kada neiškentęs parašo „pat”, arba „|sk“. Egzamino ar įskai tos „laikymo" maratonas vėliau su tokia pat energija kartoja mas iš naujo. Tik jau pas kitą dėstytoją. Nugali atkaklumas ir entuziazmas, užsispyrimas ir valia, ryžtas ir kantrybė. Arba neakivaizdininko, arba — dės tytojo. Sis taip vadinamųjų stu dijų etapas ilgas — mažiausiai šešeri metai. — tačiau dažnai pasitaiko, kad džiaugsminga studijų pabaiga nukeliama neri botam laikui. O ir tie studijų metai sklidini ieškojimų, atradi mų. kai kada - iš praradimų, liūdnų Ir linksmų nutikimų Kaip rodo Ilgamečiai asmeniniai stebėjimai. sesija neakivaizdi ninkui — tai dar viena (be komandiruotės) galimybė Ištrūk ti iš darbo, namų, nuo viršinin kų ir vaikų, tai ekskursila 1 sostinę, nauji spektakliai, filmai, paslžmonėlimai ir t. t. ir pan. Paklaustas ką veikęs Vilniuje tris dienas, namiškiams mūsų herojus nemirktelėjęs atsakys „laikęs skolas", nors gali būti, kad didžiųjų mūrų Saulėtekio alėjoje jis nė iš tolo nematė. . . Arba štai imkime, grynai mok slinius kūrybinius mūsų hero jaus ieškojimus! Ne kartą, skai tydamas kursinius, kontrolinius ir kitokius rašto darbus, aš ža vėdavausi neakivaizdininkų kū rybiškumu ir sumanumu. Stačiai minties galiūnai! žiūrėk, vienas išvinguriuoja, kaip višta koja smėlyje, nieko nejskaitysi Kitas rašo - po sprindi tarp žodžių: keliolika sakinių, ir sąsiuvinu kas pilnas. Trečias — dailyraš čio šalininkas: gražiai žodis žodln perrašo kokią mažiau Įsi mintiną brožiūrėlę ir žinokis — gal ir neatspės dėstytojas, iš kur nurašyta. Įdomiausia, kad neretai pasitaiko nemokan čių netgi nusirašyti be klaidų
apie gramatines klaidas |au ne kalbu). Toks, atsiprašant, darbe lis dažnai būna stumdomas pir myn atgal, bandomas dėstytojo charakteris, valia ir t. t., kol įvyksta aukščiau aprašytos baig ties faktas, šį sunkų etapą, kaip rodo stebėjimai, nuo pirmojo iki paskutiniojo kurso sėkmin gai praeina daugelis, bet galėtų daugiau, žymiai daugiau. . . Tuo tarpu likusieji. . . IV dalis. Pabalqa arba „Tu. pamok man iš tolo ranka, aš negreitai suųrįšiu, negreitai...“ Taigi, likusieji pamoja ranka ir išeina, dažnai — negrįžtamai. Skaudu, bet tai faktas Dešim tys, šimtai neakivaizdininkų dėl įvairiausių priežasčių pašalina mi iš aukštųjų mokyklų Vieni iš lu net nepradeda studijų, po pasikalbėjimo fakultete neat vyksta net l įžanginę sesiją, šalinama iš visų kursų. Dažniau siai — už nepažangumą. Su s akademinių įslskolinigriežtinus ‘ ‘ mų likivdavimo tvarką, žymiai sumažėjo „amžinų" studentų skaičius, ir pagausėjo tų, kurie iS tglo Universitetui „pamojo ranka". Tiesa, kai kurie sugrįžta. bet — vienetai, išimtys.
V dalis. Vietoj epilogo. O dabar 1 visus tuos „links mus" dalykus pažiūrėkime val stybiniu požiūriu. Nelinksmos mintys apspinta. 2inoma, kad vieno specialisto aukštojoje mo kykloje paruošimas valstybei kainuoja 5 tūkstančius rublių. O kiek tai kainuoja neakivaizdi niame skyriuje? Kas gražins val stybei lėšas, išleistas ruošiant tuos kurie taip ir nebaigė fa kulteto? Kiek dienų jų nebuvo darbe? O jeigu ir buvo, tai gal mokymo planus, taip sakant, vykdė. Tai toks tokio darbo efektyvumas? O kelionės, tran sportas bendrabučiai, viešbučiai ir Iš kito ir t. t. Pažiūrėkime taško: tiek dieninio, tiek ir neakivaizdinio skyrių absolventams Įteikiami tokie patys diplomai. O diplomantų žinios? Ką duoda ar gali duoti valstybei, liaudies ūkiui toks „per „,__ ___ kančias gimdytas“ specialistas? Ar reikia tokių? Gal verčiau ne daug. bet gerų, o ne daug, bet „puslabrikačių ? Daug klaustu kų iškyla tačiau mūsų nuomo ne. egzistuojanti neakivaizdinio mokymo tvarka neatitinka nū dienos reikalavimų. TSKP XXVII suvažiavimas iškėlė už davinį: pertvarkyti aukštąjį mokslą. Persitvarkymas ir čia reikalauja kūrybinių ieškolimų, naujų vėjų naujo požiūrio, tobulinlmo. Anzelmas KATKUS Teisės m. kand.; TF e. doc. p.
KELETAS KLAUSIMŲ PRIEŠ KELIONĘ Austrija, Prancūzija, Ispanija, Suomija, Italija, VDR, Čekoslova kija, Bulgarija, Mongolija, Jau nimo festivalis TSRS—VDR.. . Tokia mūsų Universiteto nusi pelniusio dainų ir šokių ansamb lio gastrolių per paskutiniuosius dešimt metų geografija. Rugsėjo 12 d. ansambliečiai išvyko Į Vo kietijos Federacinę Respubliką, kur Diulsburge vyks Vilniaus dienos (Vilnius ir Diuisburgas — susigiminiavę miestai), skir tos Didžiosios Spalio soclalisti-
Vilniaus miesto Vykdomojo ko miteto ir užsienio ryšių draugi jos, Bus surengtos dvi parodos taip pat vyksta lektorių grupė. — Yra užplanuoti penki mūsų ansamblio koncertai, — pasakojo prieš lšvykstant ansamblio V. Aleksandravivadovas člus, — tačiau tai dar ne galu tinis sprendimas. Manau, kad gal teks be Diuisburgo pamatyti ir Kelną. Koncertuosime Diuisburgo ope ros ir baleto teatre, miesto aikštėse. taip pat Vokietijos FR telė
vilniečių viešnagę. Parengta beveik visai nauja programa, ruošta specialiai šiai šventei. Daug naujų kūrinių, kai kurie bus rodomi pirmą kartą. Tiesa, kelios grupės turistų iš Kanados, Ispanijos, taip pat ir VFR jau matė šią programą. Ga lime pasidžiaugti — buvo sau sakimša salė. Malonu, kad visų žiūrovų nuomonės sutapo, nepriklausomai nuo to, kokios jie tautybės, kokio temperamento, — programa jiems patiko. Na, o kaip gi dėl pačių an-
gųjų" vyksta Į kelionę? — Į VFR vyksta kartu su vavisas ansamblis. Tai patys aktydovais 78 žmonės, — praktiškai viausi ansambliečiai. Nesakau - vyriausi, gabiausi. Svarbiau sia aktyvumas — jeigu žmogus gerai lanko repeticijas, stengiasi, noriai dalyvauja visame ansamb lio gyvenime — už tai jam ir atlyginimas. Džiugu, kad šį kar tą galėjome patenkinti didesnės dalies šokėjų ir dainininkų no rus. Kalbėjosi
PERSPEKTYVOJE
BEALKOHOLINĖ
KAVINĖ Universiteto teisininkai ne pabūgę organizacinių sunkumų nusprendė įkurti savo kavinę. Mano apsilankymo teisės fakul teto komjaunimo komitete dieną kaip tik ir vyko posėdis, kuriame be SSB veiklos, pasiruošim o ataskaitinei-rinkiminei konferencijai buvo gvildenta ir ka vinės steigimo problema. Prieš posėdį pasidalinti min timis sutiko vienas iš kavinės steigimo iniciatorių, fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius Gintautas Bartkus. — Apsilankę pas kolegas Pra hoje, džiaugėmės studentų jau kia ir erdvia kavine. O kodėl mes negalėtume turėti ką nors panašaus? Mūsų darbo planuose daug renginių. Kad juose galė tų dalyvauti kuo daugiau stu dentų, reikalinga erdvi patalpa. Didelj susidomėjimą sukėlė „Gaudeamus" kavinėje teisininkų or ganizuotas susitikimas su pankų grupe „WC". Nuoširdžiame po kalbyje besimieji juristai bent da liai iškreiptos pasaulėžiūros jau nuolių įrodė pankų keliamų idė jų absurdiškumą. Ne tik turinin gai praleistas laisvalaikis, bet ir pasiektas tam tikras rezultatas visuomenės sveikumo naudai. Ta čiau eilę organizuoti renginį pri ėjome ne taip greit, nes kavinė je vyksta visų Universiteto fakul tetų programos. Kavinės jsfeigimo reikalingu mą patvirtino dar vienas įvykis — fakultete įsikūrė kovos už blaivybę draugija. Yra daug draugijų, kuriose niekas nieko neveikia. Tai draugijos dėl „paukščiuko". Mes nenorėjome, kad jų sąrašą papildytų dar vie na, todėl pradėjome ieškoti efektyvių draugijos veiklos for mų. įprastais susirinkimais, pas kaitomis vargu ar galima pa traukti žmones. Reikia naujovių. Gintautas pateikė įdomų pa vyzdji Jeigu per seminarą stalai stovi tradiciškai, atsukti į dės tytoją, tai ir studentai už jų su sėda tradiciškai — iškalę semnarui skirtą medžiagą — pirmo se eilėse „studentaujantys" — paskutinėse. Tačiau užtenka pa keisti stalų sustatymą, juos sus tumti taip, kad visi pasijustų viename rate, užsimezga disku sija, išsakomos įdomios mintys... Kavinės idėja aptarta kovos už blaivybę draugijos pasėdy nusiųstas prašymas rektoratui, gautas teigiamas atsakymas. Prasidėjo vietos kavinei paieš kos. Kur ją steigti? Miesto cent re? Gal kooperuotis su istori kais, turinčiais nemažą valgykit ir ten organizuojančiais sav° renginius? Tačiau 60% TF stu dentų gyvena bendrabutyje Sau lėtekyje, paskaitos vyksta Saulė tekyje, tai ar ne patogiau būtų ir kavinę steigti būtent Saulėte kyje. 11-ame bendrabutyje buvo atrastas bufetas, veikiantis kele tą valandų per dieną, o vakare nedirbantis. „Antram gyvenimui prikelti jį ir ruošiasi teisininkai Daug maloniau aptart1 problemas prie kavos puo delio, teisininkai galės kultūrin gai pažymėti draugų gimtadieniusKavinėje gros besikuriantis (akultefo estradinis ansamblis, vyks fakulteto kultūros klubo reng'niai. Visa tai — ateityje. Fakulteto studentas R.. Pėsfininkas sutiko paruošti Ikavinės interjero projektą. Reikės dažų originalių baldų, užuolaidų Priešjkurtuvinės problemos pries akis. Tačiau jos gal nebus jš8'’ domos. Lėšas įrengti kavine' skirs rektoratas. Komjaunimo ko miteto sekretorius tikino, j°9 iki Naujųjų Metų kavinė veiksTo ir palinkėsime.
______
Audra ŠIMAITY? * „T. S.“ neetatine korespondente
3 Tarybini* studentą*
mas toks renginys, neapsėjome ir be klaidų. — Kiek žinau, jūs režisavote Draugystės vakaronę Rumšiškė se. Koks buvo pagrindinis jos akcentas? - Kad visi apsilankiusieji svečiai pamatytų kaimo grožį, materialinę pusę, kultūrą. . . Kaip ir per žiemos palydas, taip ir vakaronės metu susidūriau, saky čiau, su yda — žmonės nebemo ka, nebesupranta, kaip reikia užimti svečius. Jie įpratę tik stebėt. Koks numeris, kas po ko eina ir t .t. Čia nereikia specia laus pasiruošimo — gerai buvi mas kartu. Užsieniečiams be ga
viti, išlaikę folklorines tradicijas. Mūsų ansambliui — tai muzika vimo pamokos. Juk liaudies mu zika - muzika pačia plačiąja prasme. Mes stengėmės parodyki pačius archaiškiausios dalykus. Ir kai po dvidešimt dienų išsi ruošėme į ekspediciją po Joniš kį, žiūriu, kad jie moka ir pran cūzišką žingsnį, matyt turėjo įtakos naktiniai koncertai Saulė teky. . . Žodžiu, norėjom kuo geriau priimti svečius. — Kiek žmonių dabar jūsų ko lektyve? — Kol kas apie 50. — Kolektyvas nemažas ir dar šitiek veržiasi. Tai ką dabar
APIE „BALTICA“ IR APIE SAVE Praėjusio pirmadienio vakarą atgijo Didžioji aula nuo esamų ir būsimų saviveiklininkų. Vieni atėjo, norėdami pamatyti dainų ir šokių ansamblį, besiruošiantį išvykti į VFR, kiti — patekti į folklorinį ansamblį „Ratilio", Jau gerą pusvalandį „ratiliokai" vargino pirmakursius, o nespėję išklausyti visų, persikraustė ki tur sceną užleisdami ansamblie čiams. Antradienį — irgi priėmimas. Tačiau dabar, matyt, jau spėję išsiklausinėti apie priėmimą, iš drįso pasirodyti tik .penkiolika naujokų. Nutaikius progą užkal binau ansamblio vadovę Zitą Kelmickaitę: — Neseniai baigėsi tarptautlnis folkloro festivalis „Baltica". Kokie įspūdžiai iš šio renginio? - Kai pats dirbi — sunku pasakyti. Stengtąsi, kad kitiems būtų įdomu. Mes žinojom kaip viskas turėjo būti, todėl tikras vertinimas — žvilgsnis iš šalies. Pagrindinis festivalio bruožas — demokratiškumas. Manyčiau, kad koncertas turi -būti ne Kal nų parke. Geresnis įspūdis, kai •rys tūkstančiai žmonių susibu ria ne visi kartu, o kai eini ir girdi kažkas dainuoja vienam kampe, kažkas kitam. . . Tai pir
lo patiko mūsų patiekalai: dzūkų grikinė babka, suvalkiečių deš ra, aukštaičių sūris.. . Mus pa vergė .svečių betarpiškumas, kai nebežiūri prancūzas ar vokie tis, griebi ir šoki... — O kaip patys „ratiliokai" ruošėsi šiam festivaliui? — Jo laukė visi. Aš buvau labai užsiėmusi, todėl jiems te ko būti savarankiškiems. Festi valio metu šefavome prancūzus. Jų kolektyvai labai puikūs, sa
esate sumanę? — Pernai 90 norėjo pakliūt pas mus.. . Dabar mažai norim koncertuoti, daugiau dirbti, pa studijuoti kaimo žmonių gyveni mą, išvažiuoti į ekspedicijas, la biau įsigilinti į konkrečias folk loro tradicijas, Nemažai turime ruoštis dvidešimtmečiui. Išėjo mūsų nauja plokštelė, šiandien tik atnešė... Pasiilgom to juo do darbo, grįžę iš Prancūzijos. Aušrė VENGRYTŽ
Rugsėjo 9—16 d. mokslinės bibliotekos darbuotojai rengė at virų durų dienas pirmakursiams. Jose nebuvusiems, kai ką iš to, kas buvo parodyta, papasakota pamiršusiems — šis straipsnelis.
BIBLIOTEKA— BAZĖ MOKYMUISI Šiandien — technikos ir elek tronikos amžiuje — knyga vis dar tebėra vyraujanti informaci jos saugojimo ir perdavimo for ma. Ji ypač reikšminga studento mokymosi procese. Todėl Uni versiteto mokslinės bibliotekos darbuotojai ir stengėsi per atvi rų durų dienas plačiau supažin dinti pirmakursius su biblioteka ir joje teikiamomis psshugomis, parodyti leidinių kelią iki skaity tojo. Universiteto bibliotekoje — 4,5 milijono knygų, fačie.- ji re tik knygų saugykla. Tai naciona linės kultūros paminklų bankas, mokslinis knygos tyrimo cent ras, pagaliau, ji ir išsidėsčiusi istorinėse memorialinėse vieto se. Dabartinė senųjų spaudinių skaitykla pavadinta prof. Pr. Smuglevičiaus, kuris dekoravo ją klasicistinio stiliaus freskomis ir plafonais, vardu. Ko tik ji ne mačiusi: feldmaršalą M. Kufuzovą, imperatorių Napoleoną, poe tą A. Mickevičių... Iki XVIII a. pabaigos priklausė jėzuitams, po to atiteko Archeologinės komisi jos senienų muziejui, o po 1863 m. sukilimo — Vilniaus viešajai bibliotekai. Senų spaudinių sky riuje galima išvysti knygas iš pirmųjų bibliotekų, K. Simonavičiaus brėžinius daugiapakopėms raketoms, Mažvydo katekizmą, lietuvių rašytojų klasikų rank raščius ir kt. Katalogai — tai bibliotekos centras, be kurio neapseisi. Čia sužinai, kokių yra knygų. Be abėcėlinio (pagal autorių pavar des) katalogo yra dar sistemi nis (pagal mokslo disciplinų ša kas). Ypač svarbu teisingai už pildyti užsakymų lapelius, nepa miršti užrašyti knygos šifro. Tai leidžia greitai surasti reikiamą leidinį.
PROFILAKTORIUMAS: mūsų akimis, apie mus, mums — Išeinu į bendrabutį, — sa ko pirmakursė Rasa. — O man tai čia labai gerai. Ir valgyt duoda, — atsikerta Eg— Tau tik kad valgyt... — ne nusileidžia Rasa. — O ką! Ir dušai, ir vonios vietoj, ir vaistai, ir daktarai, o kas „nedurnas" ir draugų suge ba atsivesti. Gyvenk ir norėk. — „užsiveda" vyrėlesnė Eglė. — Stalinė lempa yra, stiklinių yra, žadintuvą turim — nepramiegosi. Jei nori, televizorių žiūrėkc jei „nervas ima", užrūkyk, vlstiek Erika jau traukia. Paskui langą atidarysi — prapūs... Nugirdau pokalbį dviejų stu denčių — profilaktoriumo gyven*°ių. Gal paklausti ir man. . Čia labai patinka, svarbiau sia, valgyt gerai duoda, — atsaEglė už abi. — Tik labai laužiasi tas laikinumas, beveik kaip stoty, — šypsosi sugalvojus ?erą palyginimą, — nėra jokio įaukumo... Na, šiaip ar taip, stoty nėra nei lovų su patalu, nei poliruoto ūalo, o kad jaučiasi laikinumas, lokia jau griežta sanatorijosP'ofilaktoriumo tvarka. Tik kai e?vir*adienio popietę atvyko *u sveikatingumo komisijos P'fmininkė Renata Bernotaitė ir mes susitikom su šios įstaigos tyriausia gydytoja A. JurkoniePMiškėjo, kad neapsieisi be griežtos tvarkos. Lašas po lašo, aJP sakoma, ir akmenį pratašo. a>P ir čia, atrodo smulkmenos, ’a' besiruošiąs išvykti iš profiMoriumo studentas palieka paynę ant lovos, atseit, pasiims, reikia. Ir pasiima, tik ne sek šeimininkė, o jo draugas, nu,eri°ięs savąją- Taip ir Uk ,ele,on1 skambučiai po ultetus, ieškoma apsileidusių ^dentų... Pasitaiko, kad ir netokio: kažkoks profesoriaus r"e ls buvo padaręs malonę qe„. Pažįstamam — „suteikęs" sa*<lą pavardę. b»ri-lt?lp 9‘ su dviem silkių ga leliais didelėj lėkštei! Tai h.ivn
seniai, bet kai kas neuž miršta dar ir šiandien. Valgyt tai valgom visi, o į meniu nepažiūrim. Jei ten parašyta S0 g, tai ir bus tik du gabalėliai. Blogiausia tai, kad iki pat paskutinės dienos nežinoma, kiek studentų gyvens profilaktoriume. Gal 100, o gal ir 138. O valgis užsakinėjamas prieš dvi savaites... Sunkiausia sudaryt meniu iš pradžių, kai ne žinai, kiek poilsiautojų valgys pirmą dieną — 60 ar 40 — ir kiek antrą. įpratę mūsų studentai tris dienas tvarkyti reikalus, kai kas ir atvykti sugalvoja tik už trijų dienų. Kad šito nebūtų stu dentai, norintys gyventi profilak toriume, turi iš anksto užsiregist ruoti profsąjungos komitete, o pastarasis, likus savaitei iki pa mainos pradžios, pranešti tiks lų skaičių. Pusryčius pavalgom bene visi, o pietų, ne visi suspėja. „Atsi trenk", kad nori iš, tarkim, Santariškių iki Olandų gatvės! Tokiu atveju valgykloje gyventojai už rašo savo pavardę ir didesnę porciją gauna vakarienei ar pava kariams. Ar ne geriau būtų mai tintis talonų pagalba miesto valgyklose! „Ne, ne! — užpro testuoja gydytoja. — Čia jau kalbėta ir perkalbėta. Finansiškai šito reikalo neįmanoma būtų su tvarkyt. Arba tada pas mus iš vi so valgyt nevirt..." Įvesta naujovė: jei stu dentas jau yra gyvenęs vie ną pamainą šiais mokslo metais, gali atvykti pas stomatologą ar protezatorių ir nemokamai susi tvarkyti dantis. Dar viena naujo vė — dantų titanavimas.
O kodėl gausiau nepagyventi profilaktoriume ir mūsų dėstyto jams, darbuotojams! Juk profilak toriumo gyventojų paslaugoms pušų ekstrakto vonios, cir kuliacinis dušas, sauna. Juos pakviestų miego terapijos, fizioterapijos kabinetai, masažo kambarys ir kt. IURGUTYTE-
Antrame aukšte — bendroji studentų skaitykla, veikianti 9— 22 vai. šeštadienj iki 21 vai., o sekmadienį 9—17 vai. Trečiame aukšte — profeso rių, mokslinių darbuotojų skai tykla, taip pat laikraščių skaityk la, dirbanti 9—20 vai., šeštadie nį 9—17 vai.
Bibliografijos skyriuje galima susirinkti pagalbinę medžiagą referatams, moksliniams praneši mams, kursiniams ar diplomi niams darbams. Salia bibliogra fijos skyriaus veikia naujų kny gų paroda, kuri keičiama kas savaitę. Pirmakursiai turėjo progos pa buvoti Joachimo Lelevelio salė je, buvusioje jėzuitų akademijos oplyčioje, kurioje * sukaupta kartografijos rinkinys, senajame Observatorijos kieme, Didžiaja me (Skargos) kieme, barokinėje Sv. Jono bažnyčioje — dabar mokslo muziejuje, susipažinti su visuomenės mokslų kabinetu.
Universiteto biblioteka, paty rusi didelius išmėginimus ir per 400 metų išlikusi gyva, saugo amžių bėgyje sukauptas kultūri nes vertybes. Joje suranda daug ką įdomaus kiekvienas, nors ir trumpam užsukęs. — V. Leninas ypač vertino gerai įrengtas bibliotekas, nu vykęs į kitą šalį jis būtinai apsi lankydavo bibliotekose, nors nakčiai paprašydavo paskolinti knygų, — sako bibliografas Jo nas Vytulis, — gėda būtų, jei mūsų studentai nežinotų to ta kelio, vedančio prie gaivinančio žinių šaltinio. O kad jų pasisemtum, reikia žinoti, kur ir kaip naudotis mokymosi baze. Jolanta NARBUTYTE
GATVĖJE ŠALIA MŪSŲ „KIEMO"
Vilnlaus ir Medininkų pilis Junqęs kelias, įsikuriant prie Jo miestiečiams virto qatve, kuri qavo Pilies qatvės pavadinimą (dabartinė M. Gorkio qatvėj. Jos llqls apie 1,5 kilometro, o įsljunqla į Ją 17 šalutinių qatvlų, bei skersgatvių. Šioje qatvėje yra apie 90 pastatų. Iš ku rių 15 pripažinti Istorijos pa
minklais, o 59 architektūros pa minklais. Tarp ju ir mūsų Uni versiteto centriniai rūmai. Be je, kaip tik kitoje gatvės pusėje mes matome namą pažymėtą 22 numeriu. Jis statytas XV. a. pab — XVI a. pr. 1737 m. restauruo jant jj po qalsro buvo Išmūry tas ir trečias aukštas. 1782 m. prof. 2. E. 2lllberas šio namo
Pirmajam žurnalistų kursui passekė: diena buvo nešalta ir A. saulėta. Darbų vykdytojas Brašiškis nurodė ką reikia pada ryti. Darbo metu mes uždavėme keletą klausimų savo bendrakur siams. „Tikriausiai kiekvienas
Vilniaus gyventojas, — kalbėjo Neila, — jaučia pareigą prisidėti puošiat ir restauruojant gimtąjį miestą. Džiugu, kad norima at naujinti Gorkio gatvę, juk ji yra viena gražiausių vietų visoje sostinėje. O ir darbas mums, pirmakursiams į naudą: kur jei ne darbe geriausiai pažinsi draugą. Aš manau, kad po resbus tauracijos Gorkio gatvė dar gražesnė ir jaukesnė". Kitos nuomonės apie sena miestyje atliekamus darbus lai kėsi Loreta. Anot jos, restauruo jant senas gatves ir pastatus, dingsta praeities veidas. Kad ir Gorkio gatvė, palaipsniui neten ka senosios savo išvaizdos. Lo retai, kaip vilnietei, dėl to skaudu. Eina metai. . . Laikas nuo laiko žmonės atnaujina pastatus, modernizuoja juos, stengdamiesi išsaugoti senąją architektūrą, o kartu ir pritaikyti ją šiandieni niams gyvenimo reikalavimams. Vargu ar galima šito išvengti. Ir todėl Gorkio gatvėj, kaip ir daugelyje kitų senamiesčio vie-
kieme įkūrė pirmąji mūsų kraš te botanikos sodą. įdomu ir tai, kad XIXa. pr. čia qyveno lenkų poetas J. Slovackis, G. Forsteriš, dar nemaža kitų senojo Univer siteto mokslų vyrų. Šiandien šioje qatvėje visada qallme sutikti skubančių studen tų. Jie traukia įvairiomis kryp timis. kas i paskaitas, kas | blynlne. o kas ir į studentišką tal ką. Jnk qatvė dabar restauruo jama ir modernizuojama. I tal ką einančius matėme ir pedaqoqlnlo Instituto pirmakursius. Deja, jie ruqsėjo devintąją qal dėl lietaus, qai dėl darbų vyk dytojų kaltės darbo neqavo ir nieko nenuveikę qrįžo namo. Na. o pirmakursių žurnalistų (spūdžius iš talkos jums papa sakos lnqrlda SKUODAITĖ ir Jo lanta 2ENTELYTE. Nuotraukos Gintaro KUDABOS.
tų, renkasi studentų būriai, į pagalbą statybininkams: kasa griovius, nešioja plytas, lygina juodžemį — atlieka sunkiausius darbus, bet nesiskundžia, nes savo .puikiajam dirba sau miestui.
4 Tarybinis studentas
1S „T. S. * ’ JUMORO SKRYNIOS Taip pavadintame skyrelyje periodiškai ruošiamės publikuoti jumorą, kuris. . . jau buvo pub likuotas. Prieš penkis, dešimt, penkiolika metų. Nes geras pokštas, anekdotas nemiršta, su kurtas 1975-aisiais, jis kelia šyp seną dabar ir kels 2000-aisiais.
XXX — Jonai, ką man daryti? Nes pėju j paskaitas, — skundžiasi vienas. — Nakvok Universitete. XXX
Mokiausi, mokiausi. mokiausi o kaip informatikos mokslų, kad už „painformuoti" tėvus, nepažangumą negaunu stlpendijos? XXX Studentas paėmė nuo stalo bllietą, pažiūrėjo j jį ir vėl padė jo j vietą. Antrą bilietą irgi. Trečią padėjęs išėjo. Egzamina toriai nutarė parašyti jam dveje tą. Bet senas gerutėlis profeso rius tarstelėjo: — Man atrodo, jam reikia pa rašyti trejetėlj. .. — Už ką gi? — Matote jis kažko ieškojo... vadinasi, kai ką žinojo.. . 1975 m. XXX Po anglų kalbos (skaitos. — Na, kaip pasisekė? Ko ta vęs dėstytoja klausinėjo? —tei raujasi draugas. — Pasisekė neblogai. Ko klausinėjo, gerai nežinau — juk angliškai šnekėjo. K. MIKOLIŪNAS. 1976 m.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851091, išduotą PEF studen tei Daivai JUŠKAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610532 išduotą FilF studen tei Astai ZDANEVlClOTEI, laiky ti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841589, išduotą EKFF stu dentei Daivai BALČIŪNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830477, išduotą MF studen tei Daivai PRŪSAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 8610381, išduotą PF studen tui Linui SIPUI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851024, išduotą FF studentei Giedrei KUBILIONAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 850706, išduotą MF studen tei Astai URBELYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 830200, išduotą FF studentei Daivai GINKUTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 831001, išduotą IF studentei Irenai VITĖNAITEI, laikyti nega liojančiu.
Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840748, išduotą MF studen tei Jolantai MAMINSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusius studento pažymepmą ir studijų knygelę Nr. 8620098, išduotus PF studentei Jovitai ŽYLYTEI, laikyti negalio jančiais. Dingusius studento pažymėji mą ir studijų knygelę Nr. 8620141, išduotus PF studentei Dianai 5ABONAITEI, laikyti ne galiojančiais.
Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840164, išduotą FilF studen tei Daivai NAVIKAITEI, laikyti negaliojančiu.
CARPE DIEM
„TREČIASIS SEMESTRAS“
„ŽILINAI“ ir „žilinukai“ Kas tai — „Žilinai"? Atsaky mas: Universiteto istorijos fakul teto studentų statybinis būrys, Varėnos rajono kolūkis. Galbūt dar pasigrobs šį vardą kas nors — nežinau. Prieš 30 metų prasidėjo stu dentiškų darbo būrių sąjūdis. Bū tent tada grupę Universiteto „stileivų" (taip tada juos pak rikštijo kaimo žmonės) atvežė j „Žilinų" kolūkį. Mažai kas tikė jo, kad studentas ne iš kelmo spirtas, gali ne tik knygas grauž ti, bet ir gerai fiziškai padirbėti. Teko jrodytil Per šimtą dienų ir naktų pastatė kultūros namus. Tiesa, dabar jie remontuojami — bus sporto salė. Dveji kultūros namai — per didelė prabanga. Salia šitų iškilo nauji modernūs statiniai. „Žilinai, Žilinai... nepa miršime jų amžinai" — dainavo studentai prieš 30 rnetų. Studen tiškų darbo būrių sąjūdžio pra dininkai dalyvavo mūsų, „žilinukų", organizuotame renginyje Varėnos rajono „Žilinų" kolūky je. Kad dar kartą pajustų, jog praėjo tiek laiko, o jų veiklos pradžia — tai visapusiškai naudin go darbo vaisius. Štai jie: Vilniaus 13 vidurinės mokyklos mokyto ja Beata Pečkaitytė-Bakutienė, Mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinis bendradarbis Juozas Matusevičius, LTSR Vals tybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Rim gaudas Mališauskas ir daugelis kitų gerbiamų ir mylimų žmonių. Jauku ir širdžiai miela viena me būryje švęsti garbingą jubi liejų. Sušokti polką ar suvalgyti šašlyką, pasižiūrėti agitmeninių
brigadų ar Vilniaus inžinierinio statybos instituto šokių kolektyvo „Vingis" pasirodymo.
„Žilinai" netapo prizininkais. Kai kam — staigmenai Ką norit sakykit, o tokiu būdu sudarant būrj — laurų nenuskinsi. Pasku tinėm savaitėm išaiškėja — va žiuosi j statybinj būrį, dirbsi iki tada ir tada, keisies su tuo ir tuo. Teko matyti, kaip Kauno po litechnikos instituto statybinis būrys „Sakalas" pasiruošęs dar bui ir poilsiui. Gražu žiūrėti — čia ir būrio gairelės, suvenyrai, žetonai, būrio daina, agitbrigada. „Žilinų" pagrindinis rūpestis — kaip žmones išlaikyti ir kuo juos patraukti. Ar ne nuo komjauni mo komiteto priklauso tai, kas
paruošta darbui ir poilsiui, kur galima būtų gaireles užsisakyti, žetoną išlieti. Būrio vadas Edu ardas Borisovas teigia, kad „Ži linų" darbu patenkintas ne tik jis, bet ir Varėnos RSO-2, orga nizacija, kurioje dirbo būrys. Tik ar visi studentai patenkinti darbų organizavimu? Nors planas įvykdytas 132 procentais, studentai galėjo daugiau ir to iškasti, betono išlieti, grioviųi Dažnos prastovos dėl neatvežtų medžiagų išmušdavo iš vėžių, Skaitau organizacijos viršininko pavaduotojo kadrų klausimais S. Lankelio atsiliepimą apie „Žiataskaitinį linų" darbą: „Per laikotarpį atlikta darbų už 67,3 tūkstančio rublių. Atliktų darbų kokybė įvertinta „gerai"... Ro dos, džiaukis ir tylėki — tik nesinoril Gal kitąmet — j prizininkusl? Virginijus GAIVENlS
Netoli kapinių, baltame dviejų aukštų name įsikūrusi pradinė mokykla ir biblioteka. Iš pirmo žvilgsnio — neprikibsi. Užlipi laiptukais į antrą aukštą — durys tiesiai — triukšmas, nesuprasi, kas per pokylis, pasirodo, apgy vendinti statybininkai linksmina si. Durys kairėje — biblioteka. Trys maži kambarėliai. Pagyve nusi moteris maloniai pasitinka, įveda į skaityklą. Vasarą vargu ar kas kaime skaito, tai ir pasi teirauju apie lankytojus. Mano mintis patvirtina ir pati bibliote kos vedėja Regina Jurkevičienė. Užsimezga šneka. Parodo ji Pa sakų namelį, skirtą darželinukams ir pradinukams, naujai ruošiamus stendus. Neiškenčia nepasiguodusi, kad žiemą būna labai šal ta, aukščiausia temperatūra iki 4-7°C. Apšildymas blogai sutvar kytas. Kitąkart baisu eiti ir j dar bą, eini kaip į kokią „dūminyčią, visur suodžiai, knygos aprū kusios, baisios, užuolaidų ne spėja nurašyt, gerai, kad pa bandžiau dažyt. . . Man jau nebe daug liko, nuo 1951 m. dirbu, bet ateis naujas žmogus, kaip jam reiks dirbti... Buvau nuvažia vusi ir į rajono Vykdomąjį ko mitetą, ir pas kolūkio pirminin ką, sekretorių ėjau — žada, bet taip ir eina laikas žadėjimu". Miestelyje jau kadai pastaty tas prekybos centras, o senoji parduotuvė stypso pašonėje kaip apleistas sandėlys. Netoli praš matnios klebonijos irgi panašus vaizdas: dar nuo Naujųjų Metų apkarstyti langai snaigėmis ir nesuprasi, ar ten apsilanko ko kia „gyva dūšia". Netrukus pa statys naują kolūkio kontorą su klubu, įdomu, kuriam laikui pa liks vadovai ir šiuos pastatus tuš čius? Bibliotekoje sužinojau, kad Pajautos slėnyje, kuriame vyksPabaiga. Pradžia Niį. 25.
Mūsų grupė, kurią sudarė 11 studentai (iš jų tik 5 vaikinai!| aerouoste susirinko ankstyvu rugpjūčio 14 dienos rytą. Paki lios nuotaikos neišsklaidė sinoptiku pranešimas, kad pritvinkusios lietaus oro masės palikę liętyvos padangę ir judės pak«l u mumis į pietus. „Atslv''jme savo orą" pajuokavę būsimasis teisi ninkas Gintaras Jasaitis. Būgštavimai buvo nepagrįsti debesys turbūt pasiklydo plačio se Ukrainos stepėse ir Krymo nepasiekė. Atvykę operatyviai įsikūrėme namukuose prie pat jūros kranto. Žydrame danguje nebuvo nė debesėlio. Laiko nedaug, o Sevastopolio prietaisų gamybos instituto sportinės-poilsinės stovyklos vadovai žadėjo plačią programą: įspūdin ga Sevastopolio panorama, ke lionės komfortabiliu kateriu, Jalta, Feodosija, Bachčisarajus, katakombos ir olų miestai — tai tik dalis mums pasiūlytų maršru tų. O dar laukė jūra, saulė, įde gusių merginų šypsenos ir ilgos eilės prie bilietų kasų. Visur ir nespėsi, todėl Horacijaus „carpe diem" įgavo plačią prasmę.
Žengia „Žilinai-87".
Autoriaus nuotr.
SUSITIKIMAI SU KERNAVE BIBLIOTEKOJE
Gal todėl, kad šiemet Lietuvo je gero oro mažai, V VU studentu profsąjungos komiteto turizmo ir kultūrinių ryšių komisijos pį. mininko, IV kurso mediko Žilvino Zakarevičiaus „priimamojo, me", skirstant kelialapius į Se vastopolį, susidarė nemažas lau kiančiųjų būrys. „Konkursas į|. dėsnis negu į mediciną", šypte lėjo užkalbintas Žilvinas.
ta kasinėjimai, 1390 m. stovėjo Kernavė. Iki 15 a. trečio dešimt mečio dėl kryžiuočių puldinėji mų gyveno mažai žmonių. Tik po Žalgirio mūšio žmonės vėl ėmė statyti namus, bet jau ne pelkėje; o už piliakalnių. Senoji Kernavės gyvenvietė stovėjo tarp piliakalnių ir Neries vingio. Per potvynius Neries vanduo ištvin davo ir užliedavo ją. Ilgainiui smėlis viską užkonservavo. Iš nyko prisiminimai apie buvusį miestą. Melioratoriai, kasdami griovį, su žemėmis išvertė kelis stambius sienojus. Tuo susidomėjo archeo logas Aleksejus Luchtanas. Taip prasidėjo senojo miesto tyrinėji mai. Pamažu atsirado pagrindi nė gatvė, iš abiejų pusių aptver ta vytelių tvora, išryškėjo pir ties kontūrai... Tik argi daug galima padaryti per 4 studentiš kos praktikos mėnesius? Nevel tui A. Luchtanas sako, kad dar bo Kernavėje užteks ir jam, ir jo vaikų vaikams. Tačiau pasva jokime ir mes, kaip būtų gerai atstatyti 14 a. miestą, kaip tai padaryta Ukrainoje, Lenkijoje...
PAS MUZIKANTĄ Žinia, šįkart nebus avienos šašlykų, neužsidirbo kolūkio avi no šitoji grupė. Už tai „šefas" pagamins azijietišką plovą ir val gys visi apsilaižydami. Merginos suruoš cepelinų balių — bus draugiška vakarienė. Vienam Be nui nusibos barškinti gitara, nors galėtų pagelbėti ir Saulius su Gintaru, bet jie kuklinasi. Vilė užves skambią dainą ir betruks tik armonikos. Tai pas muzikan tą! Aleksas Vasiliauskas — se niausias kaimo muzikantas. „Nuo mažų dienų groju. — sako jis, — Dabar mano anūkė penkioli kos metų — pana, anksčiau to kius vydavo iš vakaruškų. Ma nęs, nors turėjau tik 14 metų — nevarė, armonika išgelbėjo. Anū
kui nupirkau — negroja. Paban dė ir numetė. . . Duosiu aš jums armoniką, jei galėsiu ir pats at eisiu pagroti." Pasirodo, A. Va siliauskas dar dirba kolūkio eigu lių. 1948 metais jam teko būti pir muoju „Vilties" kolūkio pirminin ku. „Oi, sunkūs buvo laikai, — prisimena buvęs pirmininkas, — bijok vienų, bijok kitų. Žmonės nepastovūs buvo, žiūrėk, suveda arklius, karves, avis — ir vėl at siima. Sunku buvo kolektyviai pradėti. Paskui mane pasiuntė į Juodiškių kolūkį — pirmininku. Ten buvo lengviau, bent niekas nesakė: ko tu sutikai pirminin kauti? Turėjau gerą partorgą. Žiemą dingo be žinios. Banditai jį paskandino. Pavasarį sura dom. .. Patylėjęs žmogus pridu ria. — Ir kuo tik aš nedirbau: ir brigadininku, ir fermos vedėju, ir Kultūros namų direktorium... Esu laimingas, dirbdamas su žmonėmis. Kaip sako, „tarnyba — neamžina, o liaudis — nemir tinga", — nusišypso jis Malonu bendrauti su jaunimu. Neseniai man talkino merginos — fizikės. Norėčiau, kad dabartinis jauni mas susimąstytų apie ateitį, sa vo vietą gyvenime".
Aurimas su Gvidu buvo nesu laikomi po krepšiu ir jungtinė VVU—KPI studentų rinktinė be vargo įveikė vietinių poilsiautoją skubomis suburtą komandą.
Susidraugavome su Maskvos N. Baumano aukštosios technikos mokyklos studentais. Jie įdomiai pasakojo apie reformas, daromas jų institute. Pažadėjome apsilan kyti vieni pas kitus. „Jei pavyks, būtinai važiuosi * kitąmet" — tokie buvo dauge lio pasisakymai paliekant saulėtą Krymo pakrantę.
VVU draugiškus ryšius su SPGI palaiko jau keletą mėty. Per metus Sevastopolį su VVU studentų profsąjungos keliala piais aplanko 80—100 studentą. SPGI atstovai vasarą praleidžia Universiteto viloje Palangoje. Pasirašytos bendradarbiavimo su tartys su Jerevano, Tbilisio, Kijo, vo ir kitų šalies miestų aukšto siomis mokyklomis. Sekmadienį palinkėjome sėk mingos kelionės VVU studentą profsąjungos komiteto * p mininkui Valerijui Skinder skiui, išvykstančiam į vastopolį pratęsti sutarties X SPGI vadovais. Tikėsimės, kad ki tais metais, Krymo saule ga!®! pasidžiaugti ne mažesnis VVU studentų būrys.
Kęstutis KUDZMANAS FF studentų profsąjung05 komiteto pirminink®
ATSISVEIKINANT — Paukščiukas purpt-purpt! — nuspaudžia fotoaparato mygtuką Mindaugas grupinei nuotraukai rikiuoja Vilė. Prie karvės kau kolės kuičiasi Sigitas. Nebloga idėja palikt vizitinę kortelę tre čiai grupei. Kažkas pasiūlo paval gyti prieš išvykstant. Laiko labai nedaug. Pusiau sukramtytas šnice lis tirnsta burnoje, vienu ypu iš geriamos praskiestos sultys. .. Ir geltonas autobusas veža link Vilniaus. Stotyje sustos visi į draugystės ratą, surūkys, kaip in dėnai, taikos pypkę ir atsisvei kins — iki rugsėjo! Tik žinau, kad mintyse jie dar ilgai viešės Kernavėje. Jolanta NARBUTYTE
* Perduodamas „Ąžuolyno kolektyvinio sodo sklypas 26. Namelio nėra. Auga vais krūmiai, vaismedžiai, dekoraty viniai augalai, braškynas. KreiR tis tel.: 41-73-67 nuo 20 iki -vai. į Bandzevičienę.
Mirus Ilgamečiam paren giamųjų kursų matematikos dėstytojui įsakui DUBUI, g1' llal užjaučiame velionio žnw ną ir valkus. Mokymo skyriaus darbuotojai
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2049 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHH CTyAėHT» — opran napntoMa, peKTopaTa, soMHTeTa komcomoas, npo$KOMa opĄėHOB TpyftOBoro KpacHoro snaMeHH h Ąpync6iJ BapoAOB BnAbHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. Kancyitaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. Annnrrac. Ha ahtobckom mtiKe.
Redaktorius A. LIPSTAS