Vyt. MURALIS
visų Salių proletarai, vienykitės i
VAKAR, LENINO AIKŠ TĖJĘ... Ar tu jauti šitos lapkričio vakaro tamsos grožį? Šypsaisi. . . Juk ant metalinių stiebų , pražydo ne lempos, o elektrinės spinduliuojančios rožėsAtsisėdu rašyt čia pat,
Lenino aikštėj, ant suoliuko, Išlieti tai, kas staiga susikaupė širrjy — . . .Kiek gyvenimų savo keturkampėm langų akim į mus žiūri! .. Ar tu girdi jų išraiškingą kalbą? Šypsaisi. . — girdi! Rumšiškių vid. 'mokykla
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
Nr. 27 (406) 1961 m. lapkričio 25 d.
Kaina 2 kap. Savaitės pradžioje medi kai išvyko į Rygą, i IV Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos mokslinę studentų-medlkų konferenciją. Konferencijoje dirbs trys sekcijos: terapijos, chirur gijos ir eksperimentinės medicinos. Jose bus per skaityta 10 mūsų fakulteto studentų pranešimų. Ekspe rimentinius darbus skaitys VI k. studentės S. Rudaitytė, M. Stakauskaitė. penktakursiai J. Petraus kaitė, L. Guobužas, V. Sudaris.
EGZAMINUS SUTIKIME PASIRUOŠĘ BAIGIASI lapkritis. Dar keletas savaičių ir prasidės studentiška rugiapiutė — egzami nai. Ar pasiruošta šiam dideliam patikrini mui? Ar visi studentai ateis pasirengę egza minams, apsišarvavę tvirtomis žiniomis? Į tai, be abejo, atsakymą gausime tada, kai prasidės egzaminai. Bet laukti, ką parodys se sija, laukti ir žiūrėti nieko neveikiant — ne galima. Yra daug signalų, kai vyresnių kursų stu dental vis dar gyvena nusiraminimo nuotai komis, viliasi, kad egzaminų sesija dar toli. Kiti sako, kad yra dar laiko jai pasiruošti, kad egzaminai jiems ne pirmiena. O nusira minti nėra pagrindo. Rasime labai daug atve jų, kada studentai neparašę kursinių darbų, neperskaitę privalomos literatūros, pasyvūs koliokviumuose. Tai, be abejo, rodo silpną dalyko žinojimą seminaruose ir taip yra vis dėl to, kad žmonės dirba ne rimtai, nesisten gia pasisemti žinių ir nesiruošia egzaminų se sijai. O komjaunimo grupės šiuo atveju yra tik pasyvūs stebėtojai. Kiek ilgai taip bus? Atrodo, kad atsakyti į šį klausimą pri valo nedelsiant. .. Atsakyti veikimu, dar bais. Yra dar viena negerovė. Kaip žinoma, pirmakursiams studijos — naujas dalykas. Egzaminus aukštojoje mokykloje jie laikys pirmą kartą. Pirmųjų kursų studentų gru pėse reikėtų pravesti atvirus komjaunimo or
ganizacijos susirinkimus pasirengimo egza minams klausimu. Vyresniųjų kursų komjau nuolių, ypač komjaunimo aktyvo pareiga — padėti savos specialybės pirmakursiams tiek pravedant susirinkimus minėta tema, tiek ir pasidalinant patyrimu, kaip geriau ruoštis eg zaminams. Egzaminai, žinoma, rengiami ne vardan egzaminų, kad gautum pažymius, o studen tai irgi dirba ne vien dėl egzaminų ir pažy mių. Tai yra aišku. Tačiau labai pravartu, kad visi studentai gerai įsisąmonintų vieną dalyką: egzaminai yra privalomas ir būtinas studentų žinių, jo pasirengimo darbui patikri nimas. Todėl savaime aišku, kad tas, kas nuo latos ir sistemingai dirba viso semestro me tu, egzaminus išlaikys lengviau, sėkmingiau. Bet labai daug kas priklauso ir nuo to. kiek ir kaip save mobilizuos visi studentai ir ruošis egzaminams, kaip jie dirbs likusį lai ką iki egzaminų sesijos. Viena gerai aišku, kad egzaminams reikia mokėti pasiruošti, bet visų svarbiausia — dirbti, daug ir įtemptai dirbti, dirbti viso semestro bėgy je. Nusiraminimui neturi būti vietos. Likusios semestro dienos turi būti panauv-ivs tam, kad būtų padaryta maksimumas to, ką galima padaryti, reikia, kad kiekvienas apgalvo tų tas savo žinių spragas, kurias dar jaučia ir jas užpildytų.
D. ČEPAITE MMF V k. R. GINEIČIO nuotr.
Viskas praktiškai yra tikrinta. . . Pastaruoju metu SMD Lietu vių kalbos mokslinis būrelis su rengė keletą (domių priemonių. III kurso kalbininkai suorga nizavo tradicini dialektologų va karą, skirtą 1961 m. dialektolo gijos ekspedicijai aptarti. Šiais metais mūsų dialektologai ištyrė 6 Raseinių ir Ariogalos rajonų punktus, kuriuose buvo rasta ne maža naujos tarmių medžiagos, pvz., dzūkavimo ypatybių Alėjuos, senų žodžių ir kt. Apie tai vakaro dalyvius informavo M. Kabacevičiūtė, Br. Jasiulionis pa pasakojo ekspedicilos įspūdžius. A. Rybelis paskaitė tarminių tekstų apie Leniną.
Tarptautinė studentų diena
šeštadienį iškrito pir masis sniegas. — Mes nugalėjome! — įrodinėjo Talino Pedagogi nio Instituto komjaunimo komiteto narys Tomė Tina, — Mes atvežėme sniegą! Ir vis dėlto Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Aktų salėje, kur susirinko visų miesto aukš tųjų mokyklų atstovai at žymėti Tarptautinę studen tų dieną, buvo šilta vien nuo šypsenų. — Nugalėjome mes! — su pasididžiavimu priešta ravo Tbilisi Universiteto komjaunimo komiteto sek retorius Nugazas Kavtaradzė. — Mes atvežėme Gru zijos saulę! Ir vieni, ir kiti buvo tei sūs. Draugystė, tyresnė už pirmąjį sniegą ir karštes nė už Gruzijos saulę, į mū sų senąjį Vilnių atvedė to limos, bet mūsų širdžiai artimos Indonevijos jaunuo lį Utam» Jusuj Tarigan ir didvyriškosios Kubos sū nų Barerą Chozę, studijuo jančius Maskvos Tautų draugystės P. Lumumbos vardo universitete. Draugystės vakarą ati darė Universiteto studen tas D. Mickevičius. Universiteto studentų bū rys įteikė svečiams Lietu vos aukso — gintaro mai šiukus ir kitas dovanas. — Kuba — taip, jan kiai — ne! — pritarė vi sa salė jaunuoliui iš Ku bos, dainavusiam plačiai visoje Kuboje skambančią dainą. Vakaro pabaigoje kon certavo Universiteto liau dies dainų ir šokių ansamb lis. Jį sveikino dainos drau gai — Pedagoginio insti tuto ansambliečiai. A. DANAS R. RAKAUSKO nuotraukose matome Tbilisi studentus mū siškių tarpe, koncertuojan čius. ..
Būrelio darbai Vakaro dalyviai turėjo retą progą pasiklausyti lietuvių liau dies raudų, kurias atliko liau dies dainininkė A. Matusevičenė. Dainininkė padainavo ir nema žai senovinių, dabar jau retai dainuojamų, liaudies dainų. Vakaro metu surengtą konkur są geriausiam tarminiam pasa kojimui laimėjo A. Zurba ir A. Girdenis. Praėjusio mėnesio pabaigoje būrelis ekskursavo po suvalkie čių kraštą, šakių raj. Griška būdžio apyl. Rygiškių kaime il gą laiką gyveno Jonas Jablons
kį (iš čia Ir slapyvardis Ry giškių Jonas). Čia studentai su sitiko su J. Jablonskio giminai čiais, apžiūrėjo pastatą, kur ne vieną dieną praleido didysis kalbininkas. „Jonas buvo paši nas carui, tai negalėdavo čia ilgai gyventi, vis į kitą vietą turėdavo bėgti*4, — prisimena 65 metų Jono sūnėnas. Kapsuke būrelio nariai susiti ko su J. Kvederaičiu, neseniai išleistos knygelės „Vieningos kalbos ugdymas Kapsuko J. Jablonskio vardo vidurinėje mo kykloje“ autorium, apžiūrėjo kalbinius plakatus ir, be abejo, daug pasimokė, kaip reikia dirb ti kalbos ugdymo darbą. Ekskursijos metu taip pat gė rėjomės plačiasiais Dusios eže rais, aplankėm Alytaus Krašto tyros muziejų, nulenkėme gal vas Pirčiupio kankiniams.
A. PUPKIS
Svečiuose drg. Doveika Neseniai įvyko lietuvių li teratūros istorijos ir tautosa kos būrelio susirinkimas, ku riame atsilankė svečiai Iš Mokslų Akademijos. Fil. m. kand. drg. Doveika supažin dino būrelio narius su litera tūros instituto veikla, papa sakojo apie darbą ir sunku mus, leidžiant daugiatomę
lietuvių lltaratūros istoriją bei kitus leidinius. Su ypa tingu dėmesiu buvo sutikta žinia apie naują L. Rėzos dainų kilmės aiškinimą. Drg. Doveika pakvietė stu dentus aktyviau bedrautl su institutų, atliekant bendrą mokslinį darbą. S. RIMGAUDAS
Busimajam sąskrydžiui Mūsų Universiteto turistai respublikoje laikomi stipriau siais. Ir nenuostabu. Nors kas kart vis labiau ir labiau rudenėja, tačiau beveik kiekvieną šeštadienį grupės studentų su kuprinėmis ant pečių iškeliau ja įvairiais maršrutais po Tarybų Lietuvą.
Ateinančią vasarą įvyks turistų sąskrydis. Neseniai stu dentai keliavo puikiomis Dūkš to ir Ignalinos apylinkėmis. Turistai ne tik gamta žavėjo si, jie surado puikią vietą bu simajam sąskrydžiui. K. TURONIS
Pasakojimas * s* ® • apie didįjį dailininkų žiūrint garsųjį Pablo Pikaso pano „Gerniką“, nejučiom iškilo jo tėvynainio irgi ispano Salvadoro Dali vardas. Ne vien dėl to, kad. „Gernika“ kiek primena Dali kūrybą (formaliai). Ne. Ly gindami jų paveikslus, mes ryškiai įsivaizduojame ir progresy viąją P. Pikaso meno reikšmę, ir jį patį, kaip menininką — žmogų. S. Dali, aklimatizavęsis JAV, plačiai pagarsėjo savo siurrea listiniai skūriniais ir nemažai ekscentrišku elgesiu. Jo košma riškuose paveiksluose — fantastinės vizijos, psichiškai nesveiko žmogaus kliedesiai. Juose nėra gyvenimo balso. Ir kaip bebūtų liaupsinama šio „modernisto“ kūryba, mums visuomet liks reikšmingesnė ir artimesnė P. Pikaso „Gernika“, nors ir i ia žiūrime kritiškai, čia — gyvenimo tiesa, čia — gilus, apibend rintas turinys, aistringas iššūkis prieš sriautą. Neveltui ispanų kovotojai verkė išvydę šį grandiozinį pano. (Prisiminkime, kad paveikslą P. Pikaso ,sukūrė 1937 m., frankistiniams varnams baLba,f,išl5ai. subombardavus Gernikos miestą). Retas ir šiandien gali likti abejingas šio kūrinio jėgai, nors ir išreikštai per sąlygines-simbolnes detales. Susidomėję žiūrėjo „Gerniką“ ir IFF auditorijoje susirinkę studentai. Tai buvo tarsi kuklus P. Pikaso 80 gimimo metinių mi nėjimas. Dailininkas A. Savickas trumpai papasakojo apie P. Pikaso kūrybos kelią, kaip buvo kuriama „Gernika“ ir „Taikos balandis“, taip pat geriausios jo kurinių reprodukcijos. Jos gerai parodė vingiuotą ir nepastovų dailininko kelią, didelę modernistinių srovių — kubizmo, siurrealizmo įtaką P. Pikaso menui. Dėl to šiandien jo kūryba kelia daug ginčų. Bet yra joje ir daug brangių mums bruožų. Dailininkas ge riausiuose savo darbuose neliko abejingas mūsų die nų gyvenimui, humanistiniams taikos ir šviesos idealams. Pats Pikaso labai kovingai yra apibūdinęs savo darbą; „Dailė — ne sienų puošmena. Tai ginklas pulti priešus ir apsiginti nuo Sk. VALIULIS IFF IV k.
X UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KONFERENCIJA
darbai ir mintys-rytdienai! ? VVU KOMJAUNIMO KOMITETO BIURAS
|
i
!
1. VALUKONIS Henrikas GMF — sekretorius 2. NEKROŠIUS Juozas IFF — pavaduotojas ideologinam darbui. 3. MINKEVICIŪTE Olga MMF — pavaduotojas akadembliam darbui. 4. BAGDANSKIS Norbertas FMF — FMF komjauni mo komiteto sekretorius. 5. BRUNZA Petras TMF— Universiteto liaudies draugovės viršininkas. 6. sektorius. BUCKUS Feliksas GMF — darbinio auklėjimo 7. JEGOROVAS Nikiforas MMF — sportinis sek torius.
8. JONUITIS Albinas TMF — organizacinis sekto rius. 9. MICKEVIČIUS Danielius IFF — kultmasinis sektorius. 10. RUZGAITĖ Irena EMF — šefavimo sektorius. VAITKEVIČIUS IFF — P.IFFVaitkevičius) komjaunimo (IFF 11. komjaunimo komitetoPetras sekretorius komiteto sekretorius. TSKP Programos projektas mus pasiekė tada, kai dir bome vasaros darbo stovyklose. Sutikome su džiaugsmu, supažindinome ir kolūkiečius su šiuo istoriniu dokumentu. Ir štai mes vėl susirinkome. Tik jau dabar po XXII partijos suvažiavimo. Pasikeitė mūsų darbo planai:jie aiškūs, konkretūs. Universiteto komjaunimo organizacija pasiekė didelių laimėjimų. Prie to prisidėjome ir mes, filologai. Vasarą didelis būrys studentų dirbo komunistinio darbo ir poilsio stovyklose. Dirbo gerai, kolūkių vadovai giria. Apie tai by loja ir rezultatai — pastatytos 3 karvidės, keli dar objektai nebaigti. Perskaityta daug paskaitų darbo žmonėms, sureng ta koncertų, sportinių varžybų. Suvedus rezultatus paaiškė jo, kad geriausia pamaina visame Universitete — iš mūsų fakulteto. Nesėdime rankų sudėję -ir dabar. Jau šių mokslo metų pradžioje surengėme porą talkų į VRE statybą. Su darbi ninkais užsimezgė nuoširdi draugystė. Jie kviečia mus daž niau atvykti. Aišku, mes toliau plėsime šią iniciatyvą. Kaskart didėja ir mūsų gretos. Priimta į komjaunimą daugiau kaip 60 studentų. Tačiau reikia pasakyti, kad kom jaunimo komitetas be- reikalo siekė kiekybės. Daugelis ~ studentų, kaip vėliau paaiškėjo, dar nebuvo verti komjaunuolio vardo. Yra mūsų darbe ir daugiau trūkumų Pavyzdžiui, mes gerai šefuojame kolūkius, bet su gamyklomis ir mokyklomis ryšiai silpni. Todėl artimiausias mūsų darbas — tų ryšių sustiprinimas. O mūsų fakultetas tam tikrai pajėgus. Ypač daug mes galėtume nuveikti mokyklose. Būtų naudos ir toms mokykloms, ir mums patiems. Istorijos-filologijos komjaunimo organizacija dabar jau čiasi labai tvirtai. Naujai išrinktas komitetas stengiasi pa gerinti darbą, nuolat ieško naujų formų. Svarbiausia, mus remia studentai, kaskart didėja aktyvumas sprendžiant įvai riausius klausimus. Vadinasi, sąlygos dirbti dabar yra kuo puikiausios.
' DIRBSIME DAR GERIAU
Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus Č. Laduko pranešimas v •
kuriuose pliekdavo miegalius, ES esame liudininkai įvy tinginius, netvarkingus studen metais kių, kuriais prasideda nau tus. Džiugu, kad Šiais ja pasaulio era — komu šio fakulteto komjaunimo konfe rencijoje nereikėjo kalbėti apie nizmo kūrimo era. Ir mes, jauni mas, savo rankomis, savo šir „astronominius“ praleistų valan džių ugnim ir protu privalome dų skaičius. naujosios Partijos Programos Ateityje reikia dar labiau su komisijų uždavinius paversti gyvenimu, stiprinti akademinių sukonkretinti. mums teks įkūnyti Lenino Parti darbą, jį labiau jos priesakus. Tai didelė laimė, Ypač reikia kreipti dėmesį į se minarus, kur kaip tik ir išaiš tai didi pareiga. Universiteto komjaunimo orga kėja žmogaus galvosena, pažiū nizacija pergyvena didelį kūry ros. binį pakilimą. Dar nė vienais Fakultetų komjaunimo organi metais mūsų studentai taip ak zacijoms būtina glaudžiau bend tyviai neįsijungė į vjrs_u°JPeJ\Įr?l radarbiauti su visuomeninių gyvenimą, kaip šiais, TSKP Xa.II mokslų katedromis, kartu svars suvažiavimo metais. Pastaruoju tyti ir spręsti opiausius klau metu į komjaunimą ateina daug simus. Jaunimo. , , Perėjimo į komunizmą laiko; Vien per šių mokslo metų rugsėjo—spalio mėnesius į kom tarpiu didėja galimybės auklėti jaunimą priimta virš 100 stu žmogų, kuriame harmoningai de dentų. Dar labiau džiugu, kad rinasi dvasinis turtingumas, mo geriausieji komjaunuoliai, mūsų ralinis tyrumas ir fizinis tobu auklėtiniai, stoja į šlovingas Par lumas. Todėl komjaunimo orga nizacijų uždavinys — kovoti tijos eiles. Tai drg. V. Cesnavi- prieš siaurą, vienapusišką domė čius, A. Vaitkevičius, R. Bag- jimąsi viena ar kita sritimi. danskis, Černiauskaitė, Mickevi Komjaunimas turi kelti tokį rei čius bei daugelis kitų. mokslo pirmūnas — Mes pagrįstai didžiuojamės kalavimą: ne tik penketukininkas, tai, mūsų komunistinėmis darbo va tai visų pirma, žmogus, dalyvaujan saromis. Jos tapo mūsų komjau tis visuomeniniame, kultūrinia1 nimo darbo poezija. Ir tokia me ir sportiniame Universiteto poezija, kuri liaudžiai atneša gyvenime. akivaizdžią naudą. Pastatę ati Tačiau pasitaiko dar ir taip, davėme eksploatacijai 5 ūkinius ____ _____ kai,_ penkis metus prasitrynęs, pastatus, 1 ligoninę ir 1 kultū __ ros namus. Mūsų komjaunuoliai auditorijose, pramiegojęs bend šį savo darbą paskyrė Partijos rabučiuose ir prasnaudęs semi naruose, jaunas žmogus palieka suvažiavimui. Galime šiandien džiaugtis ir Universitetą nepasiruošęs gyve tais rezultatais, kuriuos kom nimui, nesuprantąs mūsų dienų jaunimo organizacija pasiekė reikalavimų. Tai savotiškas mū „brokas“. Per akademinio darbo srityje, spor sų „gamybos" neišvyko te, saviveikloje, politinio-ideolo- ataskaitinį laikotarpį ginio darbo srityje. Laimėjimų dirbti pagal paskyrimą V. BaraBarakunienė, Užkalnis, mes turime daug ir gražių. Visų kūnas, Pšitulskaia, Širvinskas, Žepkai ir nesuminėsi. keletas kitų. Tačiau mes negalime pasiten tė, Glindaitė ir kinti tuo, kas pasiekta. Komjau Aišku, kalti ir mes patys. Da nimas niekuomet nestovėjo vie vėm diplomą tokiems žmonėms, kurie dar nesupranta, ko iš jų toje. reikalauja liaudis, gyvenimas. Kartu su akademiniu darbo pagerinimu, pagerėjo ir ideolo ginis, politinis-auklėjamasis dar Mūsų Universitetas —- viena išaugo iš pagrindinių respublikos kad bas studentijos tarpe: studentų sąmoningumas, sustip rų kalvių. Universitetas duoda ’ _’j fronto rėjo studentų marksistinė-leninidaugiausia ideologinio nė pasaulėžiūra. ideologinio darbuotoių. Todėl i‘ komjaunimo Tačiau Universiteto komjauni darbo klausimas organizacijai buvo ir liks pir- mo organizacija savo darbe su moję vietoje. Ypač dabar, kuo siduria ir su svetimomis mūsų met Partija iškėlė uždavinį — pasaulėžiūrai nuotaikomis, mūsų sukurti komunistinę visuomenę, jaunimui, mūsų siekiams. visas ideologinis darbas turi Pirmiausia reikia iškelti apobūti nukreiptas į tai, kad kiek litiškumo ir nihilizmo nuotaikas, vienas žmogus gi'iai suprastu ir kurios dar kartais pasireiškia įsisąmonintų Partijos, jam kelia studentijos tarpe. Komjaunimo mus uždavinius, aiškiai matytų organizacija griežtai pasmerkė mūsų darbo perspektyvą, kad studentus Narkų, Kurilą, Pupšį kiekvienas rastų savo vietą vi ir kitus. saliaudinėje kovoje už komuniz Mūsų komjaunimo organizaci mą. Ideologinį darbą reikia or ganizuoti taip, kad jis nuolat jai reikia ypač gerinti ateistinį skatintų darbo žmonių kūrybi darbą. Jis turi įgauti puolamąją nę iniciatyvą ir jų politinį bei krypti, kovingumą. Mes nemažai gamybinį aktyvumą, padėtų nuveikėme už Universiteto ribų, sėkmingai spręsti konkrečius tačiau, pasirodo, kad mums rei komunizmo statybos uždavinius. kia dar gerokai dirbti ir pas Mūsų fakultetinės komjauninimo organizacijos visumoje save, — ruošti daugiau ateisti taip ir suprato šį gyvenimo rei nių vakarų, pokalbių, paskaitų. kalavimą, ideologini darbą siejo Atrodo, būtų tikslinga turėti kartu su mokymo procesu, su bendrauniversitetinį ateistų bū kasdieniniu gvvenimu. Istorijos-filologijos, Gamtos, relį, kuris ne tik kovotų su re Medicinos mokslų fakultetų kom liginiais prietarais, bet ir ruoš jaunimo organizaciios tapo ar iitimiausiais dekanatų pagalbi tų kovingus, gerai dalyką ninkais. Atsirado grupių (Ekono nančius, ateistus. mikos. lstoriios-fi'o'ogilos fa Pastaruoju metu išsiplėtė mūkultetuose), kur studentai jau sų internacionaliniai ryšiai, Mes mokosi be tre'etų. o kai kuriuo dažnai _________ lankomės broliškose resse — net be ketvertų. Tai nau pt’b'ikose Daug svečių atvažiuo jas, sveikintinas reiškinys. Prie ja pas mus. Tai davė daug nau fakultetu buvo sudarytos aka dos auklėjant studentiją interna deminės komisijos, kurios kon cionalizmo dvasia, skiepijant krečiai rūpinasi akademine meilės ir draugystės jausmus drausme, mokymusi grupėse. kitų tautų žmonėms. Pvz., IFF akademinė komisija Mums visiems reikia įsisąmo dažnai lankydavosi bendrabu čiuose, tikrindavo paskaitų lan ninti Programoje pasakytus žo bendra komumą, leisdavo biuletenius, džius, kad tik aktyviai darbiaujant, tik visoms tautoms dirbant petis petin galima ko Pranešimas spausdinamas munizmo pergalė.
M
organizacijos priemones, nuro dė, kad jie pilnai supranta kom uždavi* jaunimo organizacijos nius, kad komjaunimas praturtina jų gyvenimą, plečia akiratį, duoda darbo įgūdžių. Ypač blogai, kad žmonės be kūrybinės minties, be iniciaty
vos tampa komjaunimo vado vais. Jie savo apatija užkrečia ir kitus. Taip atsitiko Fizikosmatematikos fakultete. Praeitais metais jos sekretoriumi dirbo tū las Rakauskas. Jei prieš keletą metų šis fakultetas pirmavo uni versitete, tai dėl abejingumo komjaunimo darbui jis ėmė atsi likti. Pašlijo akademinė draus mė, sumenkėjo ideologinis dar bas. Pradėjus dirbti Bagdanskui, archyvuose buvo rasta stojimo į komjaunimą anketų nuo 1959 metų. Štai taip Rakauskas rūpi nosi komjaunimo eilių augimu, dirbo su žmonėmis. Labai pakiliai, su dideliu su sidomėjimu jaunimas sutiko par tijos Programoje paskelbtą ko munizmo statytojo moralinį ko deksą. Jis tapo mums gyveni mo ir darbo programa. Jis tapo komiaunimo organizacijos veik los pagrindu. Auklėti naują žmogų, skiepy ti jaunimui naujus komunistinės moralės bruožus — sunkus, bet kartu ir garbingas uždavinys. Todėl kiekvienas komj-’į'nuolis savo pavyzdžiu turi vesti pas kui save kitus, turi būti reik lus sau ir kitiems. . Mūsų tarpe, mūsų sveikame > studentiios kolektyve dar kar-< tais pasitaiko prisitaikėliškumo , nuotaikų, egzistencionalizmo teo-l rijos skleidėjų ir qerbėjų. Tai < abejingi žmonės viskam, jšsky-) rus savo jausmus ir piniginę. ) Universiteto komjaunimo or-> ganizacija griežtai pasisakė) prieš tokios moralės žmones,) juos pasmerkė. Įvykęs komjau-) nimo aktyvo pasitarimas 1960) metų rudenį smulkiai išanaliza-į vo šių reiškinių priežastis, žur-) nalistas Stadelninkas, chemikas) Lebednykas, teisininkas šniaukš-, ta, medikas Pakutinskas susi-) laukė pelnytos bausmės — jie) pašalinti iš komjaunimo ir Uni-> versiteto. Tačiau auklėjimo dar-) bas nėra kampanija. Svarbiau sia: dirbti ųrupėse, kur pažįsta- į mas kiekvienas žmogus, kiekvie- į na jo yda ir silpnybė. Svarbu į nenuolaidžiauti savo draugams, < nepraleisti nei vienos smulkme-) nos, kovoti su blogiu visur ir5 visada. į
Keletą žodžiu apie mūsų Unibūrelius. versiteto kūrybinius ___ Visų prima, mus domina litera apie juos *z_. butai. Ypač aštriai vo kalbėta *Istorijos-filologijos * ’ ' * ' , ' fakulteto komjaunimo konferen cijoje. Ši kalba tęsiasi jau metai iš metų, bet padėtis negerėja. Mūsų literatai dažnai nueina klystkeliais. Visi žino Vaičiūnai tės istoriją. Ji taip ir neišvyko
) ) 5 į į j
ji ne vienintelė. Štai neseniai iš bendrabučio buvo pašalintas Sa-) dauskas, kuris sistemingai gir ) tuokliavo. Kaip nebūtų keista,) bet sunku atsiminti, kada jau-i nieji universiteto literatai su-) rengė literatūrinį vakarą stu-( dentams. O juk tokios priemonės) priverstų juos padirbėti, būtų) patikrinta, kaip skamba jų bal-< sas ar jis atitinka mūsų Jauni-) mo nuotaikas. ) Literatų būrelis, išugdęs išti-1 są plejadą žinomų mūsų res-) publikos rašytojų ir poetų, turįs) turtingas tradicijas, gali ir tu-/ ri tapti stipriu ideologinio fron-) to kovotoju.
Mūsų visuomenėje net eilinio) darbininko darbas yra kūryba, \ tuo labiau mes, išėję iš aukš- / tosios mokyklos į gamybą, pri-) valome turėti ne tik tvirtas ži- \ nias, bet mokėti ir savarankis- J kai dirbti, turėti teorinio-prakti-) nio darbo įgūdžius. O tai pa-( sieksime tik sistemingai dirbda-) mi mokslinį tiriamąjį darbą stu- ) dentų mokslinės draugijos būre- > liuose. Iš pirmo žvilgsnio atro- ' do, reikalai neblogi. SMD k oru) ferencijos vyksta, pranešimų f daug, tačiau praktinės naudos) maža. Neretai pranešimas per- \ skaitomas ir padedamas į ar-' chyvą. žmogus neiaučia, kad jo) darbas duos naudos, kad jis \ bus pritaikytas gyvenime. Ta-/ (Nukelta į 3 psl.) )
(Universiteto studentų profko Darbinis studentų auklėji mas labai svarbu. Tačiau aš por&hau žymiai svarbesnius klausimus — mokymąsi ir akademinę drausmę. Daž nai mes patys neparodome reikiamo pavyzdžio. Komjau nuolis turi mokytis labai ge rai ir“ gerai. O pas mus, toli gražu, dar to nėra. Konferen cijoje apie tai kalbama irgi mažokai. Turime visu griež tumu kritikuoti skolininkus. Grupių komjaunimo organizacijos dar mažai kreipia dėmešio į šį svarbų reikalą. Maža to. Pasitaiko ir nemalonesnių dalykų. Pavyzdžiui. išgėrimų, muštynių, Juk negalime mes taikstytis su
miteto pirmininkas B. Tarutis)
netvarka bendrabučiuose. Už amoralų elgesį iš bendrabučių pašalinama daugiausia ekono mistų. Vadinasi, to fakulteto komjaunimo organizacija silp nai atlieka auklėjamąjį dar bą. Pasyvūs ir patys komjaunuonliai. Pavyzdžiui, girtą studentą retai kuris sulaiko. Dažniausiai praeina „nepaste bėdami“, girdi, ne mano reika las. Po įvairiausių „gastrolių“ rytais pramiegamos paskaitos. Man atrodo, kad laikas bend rabučiuose įgyvendinti tą tvarką, apie kurią kalbame jau labai seniai. Tai — ryt metinė mankšta bendrabučiuo se. Paskelbkime miegaliams
karą. Į mankštų organizavim; reikėtų Įtraukti pačius geriau sius studentus, tarnavusiu Tarybinėje Armijoje. Norėčiau keletą žodžių pa sakyti apie komjaunimo orga nizacijos ir studentų profsą jungos ryšius. Anksčiau ji buvo silpni, tačiau dabar su tvirtėjo. Žinoma, būna da nesklandumų, bet kursas tsingas. Ir iš jo reikėtų neiš krypti.
' >!
Faktai ir skaičiai Šiuo metu Universitete darbą dirba 1250 studentų. Taf sudaro 80, 78% viso studentų skaičiaus. Universiteto komjaunimo komitetas šiais metais 14 komjaunuolių rekomendavo i TSKP narius ir 39 kom jaunuolius — kandidatais į TSKP narius. 120 1700 studentų ir dėstytojų praėjusią vasarą dirbo keturiolikoje darbo stovyklų. Užbaigtų statybos objektų sąmatinė vertė siekia 255 000 rublių.
sutrumpintas.
Praeitais metais Gamtos moks lų fakulteto komjaunimo biuras paske'b“ anketa anie komjauni mo darbą, jo pagerinimą ir trū kumus. Dauguma komiaunuolių teisingai įvertino komjaunimo
i *
Pertraukėlės
metu. ..
K rd •ja ■an !St ar
Universitete veikia 64 moksliniai būreliai, kuriuose mokslinį-tlriamąjį darbą dirba 1250 stude'rrą-
!<
C
■>?
i
1 I
U :U
u ‘■j
F de t -s, ■:o
X UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KONFERENCIJA
(Atkelta iš 2 psl.) šefuoti didžiausią respublikos draugovės priemonės dar nepai-nų ir šokių ansamblis, akademi tenkina tų reikalavimų, kuriuos nis choras, teatrinė studija jis ir dirba be entuziazmo, statybą. ir kūrybinės ugnelės. Centrinė Darbinio auklėjimo klausimai iškelia gyvenimas. Draugovinin pučiamųjų instrumentų orkest akultetų SMD tarybos, ypač liečia ir vakarinių grupių stu ko vardas dar netapo garbės ras žinomi respublikos kolekty dalyku. ■droš, turėtų daugiau domėvai. Tačiau iki i':: šiol komjaunimo Pernai puikiai dirbo GMF komitetas darė studentų atliekamų darbų dentus. Jie dirba gamyklose, ten <____ -.i didelę klaidą, atika, jų aktualumu, toli- atlieka praktiką. Iki šiol vaka draugovininkai, kurie buvo geri kad nedirbo pačiuoses ______ , kolektysąžiningai vose, kad ten nebuvo net komniu tų darbų likimu. __ Reirinių grupių studentai buvo vie tvarkos saugotojai, siekti, kad studentų atliekaatlikdavo savo visuomeninę pa launimn orn^nl-^atoriaus. Dabar nejautė bendro stu reigą. darbai, jų tematika butų niši, jie ši klaida atitaisoma. įdžiai susijusi, su katedrų Silpnai dirbama FMF, MMF, dentiško kolektyvo, nejautė faKultūros klubas daugiausia ___ ,______ maža tslinio tiriamojo darbo tema- kultetinių komjaunimo organi kur draugovininkų labai rūpinasi centriniais kolektyvais. ir tie patys dirba formaliai. , su katedroje sprendžiamų Aišku, jiems reikia skirti dides zacijų. Gal būt, tikslinga fakul Universiteto komjaunimo ko ni dėmesĮ, tačiau alemų ratu. uždėmesio miršti ir masinės nevalia tetui šefuoti kaip tik tą gamyk mitetas mažai skyrė __ saviveiklos ateriaiinės komunizmo bazės draugovės darbui, nors ir buvo fakultetuose. Fakultetinė __ savi_ irimas — gigantiškas užda lą, kur dirba mūsų studentai? rengiami pasitarimai, susirinki veikla kartais atsiduria pamesti is, todėl mes jau dabar turiPartijos Programoje kalbama mai. Mes pamiršome Įdomias nuko vietoje. Repertuaras skur prisidėti konkrečiai prie šių apie visapusišką ir harmoningą priemones, kurios propaguotų dus ir vienodas, labai maža dė ivinių sprendiny. Partijos draugovę, keltų jos autoritetą. mesio skiriama savai kūrybai. jramoje kviečiama konkre- žmogaus asmenybės vystymąsi. Tur būt, ir respublikos mastu prisidėti prie šių uždavinių inių Greta moralinio tyrumo ir dva- reikėtų kelti šj klausimą. Kodėl Pas mus retai gimsta studentiš >ndimo, pabrėžiama, kad sinio turtingumo būtinas ir fizi- maža arba visai nerengiama va ka daina, mažai medžiagos iš nsyviai turi būti vysdraugovininkams, kodėl srityje karų tobulumas. Šioje as tiriamasis darbas vi- nis jie dažniausiai vakare dalyvauja studentų gyvenimo. O juk kitų nepa- tik stovėdami prie durų? Reikė respublikų aukštosios mokyklos neniniuose moksluose. ___ mes dar daug ko Tuo u musų visuomeninių moks- darėme. Sportinis darbas Uni- tų pagalvoti apie iškilmingus išleidžia net savo dainynus. Fa iūreliai dirba bene blogiauversitete — gana rimtas klausi draugovininkų bilietų_ įteikimus, kultetų saviveikla turėtų dirb Tai ypač liečia ateizapdovanojimus. Gal būt, jau lai būrelius. Kai kuriuose mas. Jis keliamas metai iš metų, kas sušaukti respublikos drau ti ištisus metus. mažai gerėja. govininkų pasitarimą ar suvažia iltetuose pilietines teises jau tačiau padėtis o Komunistinio auklėjimo Štai kad ir istorijos-filologijos vimą, išleisti pasižymėjusio alemų būrelis. Jis turėtų bū- fakultetas, gausiausias Universi draugovininko ženklelį ir pan. įienas pagrindinių visuomeni- tete, bet dažnai jį aplenkia net Sakoma, kad bendrabutis — SMD būrelių. teisininkai, kurių yra vos du tai antrieji musų namai, tai mū Lenino komjaunimas visada šimtai. sų gyvenimo universitetas. Ko būdavo ten, kur spręsdavosi Reprezentacinės mūsų koman munistinės visuomenės narys pri Ir dos taip pat nevisada teikia valo ne tik sąžiningai atlikti sa mūsų laikmečio uždaviniai, garbę Universitetui. Štai plačiai vo dąrba, bet griežtai laikytis dabar mes turime sukaupti vi •rogramoje rašoma, kad spaudoje nuskambėjo incidentas socialistinio bendravimo normų. sas Jėgas, atiduoti visą savo su krepšininkais, kurie elgėsi Studentu didelę dalį laisvalai- jaunatvišką energiją, nes -.■bas visuomenės labui mes nesportiškai, darė machinaęijas. ' |nta kiekvieno žmogaus pabendrabučiuose, Pasitaiko sportininkų, kurie lau kio praleidžia komunisti ja. Šie žodžiai teisingai žo sportinį režimą, girtuokliauja. todėl į čia turi būti nukreiptas esame priešakinėse nės visuomenės statytojų kovos jiškia mūsų jausmus ir sie- Tai rodo, kad auklėjimo darbui profsąjungos ir komjaunimo linijose. įus. Išaugęs darbo stovyklų sporto katedra ir USK taryba ičius ir uždaviniai reikalau- skiria maža dėmesio, maža] pra žvilgsnis. pasakė: Partija iškilmingai apibendrinti komunistinių Pirmosios kregždės yra. Įve- „Dabartinė žmonių tarybinių bo vasarų patyrimą. Komjau- veda įdomių priemonių, sporti nių vakarų. dėme savitvarką, sutvarkėme io komitetas artimiausiu mekarta gyvens komunizmo sąlygo Pagyvėjo Universiteto LDAALR laikraščių pristatytmą, bendra turi paruošti brošiūrą apie mis“. Dabartinė tarptautinė sų vasaras. Tokio leidinio darbas. butis Nr. 5 respublikoje iškovo Mes tikime — taip bus! kia mūsų ir broliškų respub- padėtis reikalauja, kad komjau nimo organizacija skirtų dar di jo pirmąją vietą. Neblogai buvo į studentija. Ir mes sakome: „Šiam rei ei su kolūkiais radome gerą, desnį dėmesį gynybinėms prie leidžiami satyriniai sienlaikraš kalui mes atiduosime viską, ką nunistinę bendradarbiavimo monėms. Šiuo metu tik 1920 stu čiai, organizuojamos radijo va galime, mes pateisinsime tarybi mą, jei ta[ duoda naudos ir landėlės. Tačiau daug kur buvo nės liaudies, tarybinės Tėvynės, dentų priklauso LDAALR uis ir kolūkiniam kaimui, tai negalima pasakyti apie ryšį Jau nuo seniai mus jaudina paviršutiniškumo, skubotumo, brangiosios mūsų Partijos pasigamyklomis, fabrikais, mo draugovės klausimas. Partija, formalizmo. Riekia pradėti ko tikėjimą!“ kalbėdama apie komunistinę vi domis. šefavimo darbas mū-' suomenę, nurodo, jog komunis vą už komunistinės buities bend nepatenkina. Svarbiausia — tinės visuomenės kūrėjas turi rabučio vardą. Žinoma, tai sun ★ neteisingumu, kus ir atsakingas dalykas. Ta » neturime apibrėžto darbo nesitaikstyti su dykaduoniavimu, nesąžiningumu, ekto, darbo srities, šefavimo* kad jam čiau bijoti nereikia. Po pranešimo pasidėjo dlsturi būti budingas bas turi eiti iš vidaus, inicia- aukštas visuomeninės Trumpai leiskite pakalbėti pareigos kusijos. Tačiau šiemet Jose supratimas, nepakantumas visuo a turi kilti pačiame kolektyapie mūsų saviveiklos centrinius menės interesų pažeidimams. nebuvo kalbama apie smulk Tai įrodė ir toks pavyzdys, kolektyvus bei kultūros kITibą. Tačiau pas mus, paminėjus komjaunimo komitetas nu- draugovininko vardą, kartais Centriniai kolektyvai jungia di- menas, apie kasdieninius rei praslenka šypsenėlė. džiulę mūsų studentijos ė surengti ekskursiją į VRE veidais masę. palai Dabar į dalyvavimą saviveikloje kalus. Tie visi smulkūs klausi tybą. Ekskursija pavirto tal- Mes nemažai pasiekėme kant tvarka universitete, budint mai buvo Išspręsti kasdieninia Visus komjaunuolius apėmė mieste, organizuojant reidus. žiūrima, kaip į rimtą visuomeni me darbe. Šioje konferencijo pravedamos liaudies nį darbą. Lietuvių liaudies daituziazmas. Filologai nusprendė Tačiau
PROFESIJĄ! (Iš MMF studento
Ir. Vidugirio pasisakymo) I Komunisto ir komjaunuolio Ardas šiandien daug įpareiIja. Mūsų partijos Pro<imoje viskas aiškiai išistyta. Ir ypač pabrėžta, kad arbiausia — auklėti naująjį uogų, komunizmo statytoją, idėl mums, Ideologinio fron darbuotojams, iškeliamas paprastai sunkus uždavinys, įčiau net pačių komjaunuo4 gretose dar būna nesutarių įvairiais mūsų gyvenimo susimais. Mes negalime ikstytis su trūkumais, su lejingumu. Kiekvienas komunuolis turi būti naujų idė. naujo gyvenimo propamdininkas, „Kiekvienam suomeninę profesiją!“ — ks turi būti mūsų šūis. Pavyzdžiui. Ukrainoje a įkurti visuomeninės veik; s universitetai. Mums irgi ikėtų ką nors panašaus pailvoti, ir ne vien tik mūsų niversitete, bet ir kitose ikštosiose mokyklose. Formuojant naują žmogų, dėlės reikšmės turėtu ,ma> nuomone, šeštadieninės tal>s, reikia tik iniciatyvos ir ■komjaunimo komiteto.
N
APIE SMD SIENINĘ SPAUDĄ kulteto SMD darbas, tiek pats mokslinis-tiriamasis darbas bū reliuose, turi būti iškelti visi darbo trūkumai, naujos darbo formos. Sieninėje spaudoje turėtų pasisakyti ir dėstyto jai. Maži, 4—5 skilčių, SMD ,,Biuleteniai“ turi būti leidžia mi kas mėnesi, o didesni — kas pusantro mėnesio. Be biuletenių, fakultetų SMD turi leisti fotovitrinas. stendus, atspindinčius būrelių darbą, išvykas, konferencijas ir t. t. Kiekvienas fakultetas iki metų pabaigos turi išleisti bent po vieną vitriną. Fakultetų SMD sienlaikraš čių redaktoriai turi kontro liuoti ir būrelių sieninę spau dą. Mažesni būreliai galėtų leisti bendrus sienlaikraščius. Be to, fakultetų SMD netu ri apsiriboti vien sienine spau da. Kiekvieno fakulteto SMD sienlaikraščio redaktorius tu ri pasirūpinti, kad reguliariai būtų duodama medžiaga „Ta rybiniam studentui“, o taip pat ir respublikinei spaudai. Taigi, draugai, darbo daug, bet nereikia jo bijoti. Reikia, kad fakultetų SMD sieninė spauda būtų idomi, atspindėtų visą mūsų veiklą, jos gerąsias ir blogąsias puses, būtų kri tiška ir išjudintų tuos, kurie užsnūdo. P. BLUZMA GMF, III k.
griežtai kritikavo įsivyravu mos yra arba per plačios, ar specialistai ir toliau liktų sią koncepciją, kad SMD — ba per siauros. Jaučiasi blaš SMD nariais. Tokia organiza dirbda cinė priemonė padėtų moksli tai specialybinis studentų pa kymasis. Studentai, ruošimas, kad jos veikla ne mi mokslini darbą tik vyres nių kadrų ugdymui. Dirbdami privalo apimti komunistinio niuosiuose kursuose, nepajė auklėjimo problemų. Siame gia sukaupti mokslinio darbo gamyboje jie neatitrūktų nuo Baigę aukštąją mokslinio darbo ir daugelis jų darbe daugiau turėtų padėti patyrimo. visuomeninės organizacijos. mokyklą, jaunieji specialis vėliau sėkmingai galėtų stoti Visi būreliai be mokslinio-ti- tai atitrūksta nuo mokslinio Į aspirantūrą. auiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii |iiiiiiiiiiii|iiii|i||iiiii||iin|ii,ii,,i||i|,i|ii|,||iui,|i||t|iiii';
silaukė Veterinarijos Akade mijoje praktikuojamas studen tų konferencijoje skaitomų pranešimų tezių išplatinimas suinteresuotose Įstaigose ir or ganizacijose. KPI atstovas drg. Gulbinas pasitarimo dalyviams papasakojo apie Politechnikos instituto projektavimo biurą, kuris ūkiskaitiniais pagrindais atlieka užsakymus įvairioms pramonės Įmonėms bei kitoms ūkinėms organizacijoms. Kau no Medicinos instituto atsto vas drg. Stanikas kalbėjo ate istinio darbo klausimais. Jis supažindino su ateistinio būre lio darbo organizavimu. Susi domėjimą sukėlė KMI ateisti nio būrelio atlikta anoniminė anketinė studentų apklausa re ligijos ir ateistinio dirbo klau simais. Šios apklausos duome nys parodė, kad nors pagrin dinė studentų masė vra neti kinti, bet vis dar pasitaiko ti kinčių studentų. Anketų duo menys aiškiai byloja apie ateistinio darbo svarbą. Su šia nuomone sutiko bevelk visi apklaustieji studentai. Diskusijose dalyviai dar na grinėjo studentų mokslinių konferencijų ir mokslinių dar bų apžiūrų orgąpizavlmo klausimus. Pasisakyta už glau desnius respublikos aukštųjų mokyklų ryšius. Vyt. CESNAVICIUS
(Unlversiteto studentų draugovės viršininkas P. Brunza) Mūsų gyvenime draugovei skiriamas labai .urime daug. Todėl profsąjungos komitetas itas dėmesys. Takiau tai mūsų sąlygomis :urėtų mums rimtai padėti. Mes norime parainiausiai gražūs žodžiai. Tiek komjaunimo •nos, tačiau kol kas jos nejaučiame. raitetas, tiek profsąjunga silpnai remia Musų darbe tikrai yra rimtų trūkumų. Pa lugovininkus. Todėl ir studentų tarpe apie vyzdžiui, silpnai dirba kai .kurie fakultetų is galima išgirsti įvairiausių atsiliepimų, iraugovininkai. Tai būna dėl to, kad neatač paviršutiniškai komjaunimo komitetas creipiamas rimtesnis dėmesys i fakultetų .varsto studentų nusižengimus. Todėl mūiraugovės viršininkų rinkimą. Blogi vlršinlndarbas nepasiekia reikiamo efekto. Ateityai — blogas ir darbas. Kartais net patys draugovininkai nusižengia drausmei. reikėtų rimčiau žiūrėti į tokį svarbų darMus turi nuolat remti komjaunimas. Tik tada Universiteto draugovė turės pasitikėji Norisi priekaištų pareikšti studentų profmą ir pagarbą sudentų tarpe, kurios mums mitetui. Čia mums sakoma, girdi, pirma istaip reikia. kitę reikalą, o paskui sakykite. Teisingi džiai, tačiau nėra taip lengva. Mes reikalų
AUJOJI partijos Pro grama aukštajai mo kyklai iškėlė didelius uždavinius. Juos įgyvendi nant nemažas vaidmuo tenka studentų mokslinei Draugi jai, kuri padeda formuoti mokslinį pažinimo metodą, kūrybišką mokslo žinių įsisa vinimą, savarankiškumą dar be. Neseniai Universitete bu vo susirinkę respublikos aukštųjų mokyklų SMD ak tyvistai apsvarstyti studentų mokslinio-tiriamojo darbo pa gerinimo klausimų. Pasitari me dalyvavo Vilniaus, Kau no ir Šiaulių aukštųjų mo kyklų profesoriai, dėstyto jai, studentai, visuomeninių organizacijų atstovai. Pra nešimą pasitarimo dalyviams padarė Lietuvos TSR Minist rų Tarybos Valstybinio aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto pirminin kas V. Kuzminskis. Pranešė jas pagrindinį dėmesį skyrė iškyla uždaviniams, kurie studentų mokslinėms draugimokykjoms, Įgyvendinant los ryšį su gyvenimu. ~ iškėlė Partijos Programa uždavinį ne vien sukurti ko munizmo ekonominę-techninę bazę, bet ir pasiekti, kad vi si žmonės būtų sąmoningi vi suomenės nariai. Tačiau prie to dar mažai prisideda SMD. Pasitaiko, kad būreliai susi žavi siauru prakticizmu, iš leidžia iš dėmesio centro ideologinį darbą. Pranešėjas
Įdomų koncertą konferencijos delegatams surengė Širvintų ra ateistų namų agitmeninė brigada. Ačiū, draugai!
SMD sieninės spaudos adre su tenka nugirsti nemaža įvai rių atsiliepimų. Kai kas sako, girdi, tai esą tik bereikalingas laiko gaišinimas. Jei į šį dar bą žiūrima nerimtai, jei i jį neįdedama nė trupučiuko kū rybingumo, nuoširdumo, tai toks sienlaikraštis gali kaboti metus, ir jo niekas nebus nuo dugniai perskaitęs, išskyrus patį redaktorių. Gi tikrieji sieninės spaudos uždaviniai labai dideli. Ji tu ri ne tik atspindėti visą SMD gyvenimą, darbą, bet ir pro paguoti draugijų veiklą. Praeitą mėnesi teito susipa žinti su visų fakultetų SMD sienine spauda Ir po to praves ti redaktorių pasitarimą darbo pagerinimo klausimu. Gaila tik, kad Jame nedalyvavo FMF ir CliMF SMD sicnlaik raščių redaktoriai. Gal būt, jie galvoja, kad Jiems nereikia mokytis iš kitų.. . Sunku buvo patikėti, kad blogiausias „Biuletenis“ ka bo Istorijos-filologijos fakulte te. Neminėsiu visų jo trūku mų. Filologai tai žino ir juos ištaisys. Geriausi „Biuleteniai“ GMF ir MMF. Biuletenių medžiaga turi būti įdomi, įvairi, nepasenusi, iliustruota nuotraukomis. Rei kia vengti ilgų, nuobodžių straipsnių. Sienlaikraščių skil tyse turi atsispindėti tiek fa-
Draugovę reikia remti
KIEKVIENAM VISUOMENINĘ
jono
je kalbėtojų mintys buvo la biau apibendrintos, taip ir jau tėsi visų noras kalbėti apie ateitį, apie rytdienos darbus. Buvo pasakyta nemažai kri tinių pastabų komjauniųio ko miteto adresu. Delegatai tik rai komjaunuoliškai — parei gingai ir reikliai — svarstė savo organizacijos reikalus. Konferencijoje kalbas pasa kė partinio komiteto sekreto rius C. Kudaba, Universiteto rektorius J. Kubilius, LLKJS CK sekretorė L. Barakūnaitė. Konferencijos darbe taip pat dalyvavo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komite to sekretorius J. Bielinis.
MOKSLO LAIMĖJIMUS VISUOMENEI, TEORIJA PRAKTIKAI
FliiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiifiiHiiiiiiiiiiHiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'’ darbo Mokslinlų būrelių riamojo darbo turi atlikti darbo. Mažai jaunųjų spe mokslo propagandistų vaid cialistų ateina į aspirantūrą kryptį turi nulemti katedrų darbas, menį. Su mokslo laimėjimais iš gamybos. Aukštosios mo mokslinis-tiriamasis reikia supažindinti darbinin kyklos neišnaudoja visų ga Reikia siekti, kad iš būlimybių šioms problemoms reliuose paruoštų referatų kus ir kolūkiečius. Praėjusiais mokslo metais išspręsti. Į SMD darbą ne išaugtų kursiniai, vėliau dip neakivaizdinio lominiai darbai ir net kandida daugelio Kauno Politechnikos įtraukiami instituto, Universiteto, Vete skyriaus ir vakarinių grupių tinės disertacijos. Tik tokiu rinarijos ir Žemės ūkio aka studentai. Pastarieji gauna būdu galima pasiekti būrelių planingumo ir kryptin demijos studentų mokslinių tokį pat teorinį pasiruošimą, darbo Pranešėjas pasmerkė darbų turėjo pritaikomąjį po kaip ir stacionaro studentai, gumo. neteisingą praktiką, kai ka būdį — daugelio darbai bu be to, neakivaizdininkai labiau tedros vadovauti SMD darbui vo įdiegti į gamybą. susiję su praktika ir todėl jų paveda silpnai moksliniu pa Pranešime buvo pažymėta, moksliniai darbai galėtų duoti žiūru pasiruošusiems dėstyto kad kasmet gerėja specialis praktiškos naudos. Pranešėjas jams. tų paruošimo kokybė, bet davė konkrečių pasiūlymų, Diskusijoje kalbėję dėstyto vis dar nemaža baigusiųjų kaip jaunuosius specialistus jai ir studentai pasidalino aukštąsias mokyklas yra vi pritraukti prie mokslinio tiria darbo patyrimu, supažindino dutiniški specialistai. Dažnai mojo darbo. Jis nurodė, jog su naujovėmis SMD organiza studentų mokslinio darbo te- aukštąsias mokykla^ baigusieji ciniame darbe. Pritarimo su-
%
100 SPEKTAKLIŲ Šiandien mūsų Teatrinė studija vaidina savo šimtąjį spektaklį. Dar ne taip seniai, 1955 m. pradžioje, pasirodė kuklus, ranka rašytas skelbimėlis: V. Dychovičino ir M. Slabodskojaus „Vestuvinė kelionė“. Jis tylutėliai pranešė pasauliui: „Užgimė centrinis dramos bū relis“. Kiek triūso ir rūpesčių kai navo jo gimimas, sunku dabar net įsivaizduoti: tegu tai pa pasakos J. Mykolaitis ir V. Vitkausko, kurie įkūrė tą būrelį Ir visą laiką buvo ge ri jo draugai.
Naujos knygos bibliotekoje ADORATSKIS V. V. Rinkti niai raštai. M., 1961. 615 p. (rusų k.). V. V. Adoratskio (1878 — 1945), bolševiko-mokslininko, marksisto, tarptautinio dar bininkų judėjimo istoriko, raštų rinkinys pašvęstas marksizmo istorijos klausi mams, Markso, Engelso, Le nino atskiriems darbams ir jų reikšmei marksistinės teo rijos išvystyme nušviesti. Rinkinio gale — trumpa biografinė apybraiža. ŠMITTAS V. ir KUDAS J. ATSTATOMOJI ŠIRDIES IR ŠIRDIES APVALKALO CHIRURGIJA. Vert, iš vokiečių k. L., 1961. 315 p., su iliustr. (rusų k.). ŠIUOLAIKINĖS BIOFIZIKOS PROBLEMOS. (Strp. rinkinys.). Vertimas. M., 1961. T. l. 350 p. — Bibliogr. p. 9 — 12 ir strp. gale, (rusų k.). ŠALIAPINAS F. f. PUSLAPIAI IŠ MANO GYVENIMO. (Žymaus rusų dainininko (1873 —1938) autobiografija.). Permė., 1961. 240 p., su iliustr. (rusų k.). KAUNECKIS J. ‘ PRELATAS OLŠAUSKAS, Dokumentinė apybraiža. V., 1961. 284 p. Apybraižoje pateikta daug dokumentinės medžiagos ____ iš tipingo dvasiškijos J atstovo K. Olšausko antiliaudinės veiklos, moralinių nusikalti... mų, 1928 ------ — m. — rugsėjo ,—mėn. r’—*: _ bylos n Birštono dėl: ;įvykdytos “-------------------------ir • *kt. ■ Knyga žmogžudystės atskleidžia ir demaskuoja tikrąjį Lietuvos dvasiškijos bei aukštosios valdininkijos veidą, c antiliaudinę veiklą 1905 — 1930 m. laikotarpyje. 30 ....
Būrelis augo tikrai greitai — lyg kokioje pasakoje. Dar 1957 m. rudenį kai kas su abejojo būrelio reikalinumu, o jau 1958 m. vasarą prasi deda pirmosios gastrolės po Lietuvą. B. Sruogos „Dobi lėlis penkialapis“ ir T. Mušatesku „Titaniko valsas“ davė pradžią, tur būt, amžinai mū sų teatralų tradicijai: gastro liuoti. Šiandien jų pastatymas yra matę ne tik Vilniaus stu dentai, bet ir .tolimo Tryškių miestelio žmonės, Šakių ra jono kolūkiečiai ir Daugelių darbininkai. Kaunas ir Šaukė nai, kupiškėnai ir šakiečiai — visų nė nesuminėsl. 1960 m. buvo atšvęstas bū relio penkmetis. Pastatyta A. Korneičiuko pjesė „Platonas Krečetas“. Nuo šio spektaklio ant skelbimų (dabar jau spaus dinamų) sumirga naujas užra šas: „Vilniaus Valst. V. Kap suko v. Universitetas. Teatrinė Studija“... Ir štai — šimtasis spektak lis. Tai šventė ne tik geriau-
siems aktoriams O. Gražytei, V. Jakutytei, I. Ledui, J. Su bačiui ar geriausiems studijos „veteranams“ S. Kirlytei, D. Pečkaitytei, M. Kazlauskui, A. Samulioniui ir daugeliui kitų, bet ir mums, Teatrinės studijos ir, apskritai, teatrinio meno gerbėjams. Šimtąjį kar tą susirinksime pasižiūrėti sa vo aktorių. Susirinksime ir pamatysime, kad mūsų Teat rinės studijos kolektyvas jau nebe tas drovus jaunikaitis pradėjęs „Vestuvinę kelionę“, prieš kelerius metus, o stiprus subrenęs vyras — darnus ir pajėgus teatrinio meno entu ziastų būrys, daug padaręs ir dar daugiau galįs padaryti. Jubiliejaus proga daug kas, be abejo, sakys giriamąsias kalbas, dalins dovanas. Tačiau studijos nariams Ir jos vado vui, tur būt, brangiausias bus mūsų, žiūrovų, pritarimas ir gerų geriausi linkėjimai. T. DARZINSKAITE, V k. lituanistė
PASAULI VADOVĖL
PRAKTIKA LENINGRADE ■ f < l i J
į S ? ( < < J < S
Spalio mėnesį IFF V kurso istorikai atliko archyvinę prak tiką Leningrado Centriniame valstybiniame istoriniame archy ve. Vieni padėjo aiškinti archyvo darbuotojams kokia išliko me džiaga liečianti Baltarusijos TSR istoriją, kiti ieškojo medžiagos savo diplominiams darbams. Kiekvienas, pasigilinęs į archy ve esančius dokumentus, rado ką nors įdomaus. • R. Vėbrai, besidominčiam XIX amž. antros pusės Lietuvos vi suomeniniu judėjimu, pavyko rasti visą eilę įdomių ir svar bių dokumentų, kurie suteikia daug žinių apie šį laikotarpį. Kadangi išsamaus darbo apie tą laikotarpį nėra, tai daugelis dokumentų *buvo peržiūrėta pirmą kartą. Labai įdomus radinys — 1881 m. ,,Lietuvos laikraščio“ ir 1883 m. „Aušrinės“ egzemplioriai. Rasta visa eilė to meto vei kėjų, kaip antai, Ivinskio, Vilei šio ir kitų pareiškimai dėl spau dos; pirmosios žinios apie slap tąsias mokyklas, apie pirmųjų
draudimo metų spaudos tiražus.
Minėto archyvo ir TSRS Geo grafinės draugijos fonduose, liečiančiuose tą laikotarpį, rasti dokumentai, kurie rodo, kaio smerkė rusų visuomenės pažan gieji sluoksniai carizmo politiką Lietuvoje. Centriniame valstybiniame is toriniame Archyve šių eilučių autorei pavyko rasti bylą, iki šiol nepaskelbtą, apie dingusį Aleksandro Butkevičiaus Lietuvių-žemaičių kalbos gramatikos rankraštį. Byloje yra visa eilė svarbių ir įdomių žinių apie XIX amž. pirmo trečdaljo kultū rinį gyvenimą Lietuvoje. Butke vičiaus gramatiką dabar galime datuoti ne 1814, o 1811 m. Byloje yra Vilniaus Universi teto profesorių atsiliepimai apie šios gramatikos rankraštį. Iš bylos sužinome, kad A. Strazdo amžininkas Aleknavičius buvo parašęs du tomelius poe zijos, vieną jų — pasaulie tiškos, pavadintą „Saujele Melo-
dyes Giesmių patogiry swietiszku“. Tai vienas iš nedaugelio XIX amž. pirmos pusės pasauli nės poezijos rinkinių. Dokumentuose užsimenama apie iki šiol nežinomą LietuviųŽemaičių kalbos komitetą, į ku rio pageidavimus dėl gramatK kos, atsako pats Butkevičius. atiduoti Minėti dokumentai spaudai. kelinti A. Stravinskas jau metai renka medžiagą apie kaivystės amatą Lietuvoje. Minėto jo archyvo fonduose surasta 1893 metais buvusio visuotinio surašymo Rusijos amatininkų liečiančios anketos, tiesiogiai Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gar dino gubernijų amatininkus, jų tarpe ir kalvius. Archyvinė praktika Leningra de studentams davė daug nau dos. J. LUKŠAITĖ v. k. Istorikė
SUSITIKIMAS SU DARBO VASARA Gal būt truputį per ilgai buvo suvedinėja mi komunistinio darbo vasaros rezultatai... Bet štai jie jau pirmininkaujančio rankose ir, užmiršęs visus priekaištus, klausaisi: — Šauniausiai padirbėjo filologų Tauragės stovyklos III pamaina. Audringi plojimai. Taip ir norisi visiems iš eilės paspausti ranką. Premija — ekskursija į Maskvą. Ir kaip nepagirti ekonomistų! Kėdainių II pamainai pripažinta antroji vieta. Jų laukia ekskursija po Pabaltijį. Po Tarybų Lietuvos istorines vietas ke liaus Vievio III pamaina, o Kėdainių rajo ne „Nemuno“ kolūkyje dirbusiai III ekono mistų pamainai pripažinta ketvirtoji vieta. Jų laukia trys spektakliai dramos teatre. O kiek garbės raštų, kiek knygų įteikta statybininkams! . . Rezultatai suvesti. Belieka laukti sekančios vasaros. R. RAKAUSKO nuotr. ir tekstas
r
J. LAURINAVIČIUS
Išsiraivęs iš lovos pašoko, „Geriau jau vėliau, negu Į paskaitas kūlversčiais bėga. niek; Ir moksliškai teisintis moka: •
J. LEVICKAS Taip tavęs, mamyte, pasiilg Bateliai mano jau suplyšo, Kai ilgiau negaunu siuntii Be to, pasikeitė mada. Mano dienos lyg ruduo Aš kitąkart daugiau papilk rašysiu — Ir „gegužyj gruodį gyveni Šį kartą tik viena bėda.
Neseniai vyko orientaci nio sporto varžybos. Jose gerai užsirekomendavo mū sų Universiteto atstovai. NUOTRAUKOJE: mo mentas iš varžybų.
SLIDININKŲ IŠVYKA Prieš porą savaičių ko stipriausiųjų respublikos dininkų fizinio parengimo II-jo etapo varžybos. Šiose varžybo se dalyvavo ir Universiteto stip riausieji slidininkai. Trijų kilo metrų distancijoje moterims ant rą vietą iškovojo ChMF Vk. stud. A. Versoskaitė. Varžybose su rutulinėmis pačiūžomis ji už ėmė trečią vietą. Gerai pasiro dė IFF II k. stud. Z. Uzėlaitė. Varžybose sėkmingai startavo GMF III k. studentai A. Skėris, G. Vaitlkauskas, FMF stud. Sau lis ir kt. Antradienį trys Universiteto slidininkai — E. Versockaitė, Z. Uzėlaitė ir A. Skėris išvyko į Čeliabinską ruoštis TSRS tautų spartakiadai. Vyr. dėst. S. MECĖJUS
REDAKCINE KOLEGIJA Universiteto rektoratas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia prorekto rių mokslo reikalams prof. Steponą JANKAUSKĄ, jo bro liui mirus.
V k. lituanistai nuoširdži; užjaučia kurso draugą Rom LAURINAVIČIŲ, mirus jo t( veliui.
S. m. gruodžio 1 d. j „Tarybinic studento“ redakciją renkasi, visu fakultetą sienlaikrašcią redakto riai ir redkolegiją nariai, [vyks pasitarimas. Pradžia 17 vai
STUDENTE! Ar užsiprenumeravai „TARYBINį STUDENTĄ1? Jeigu nesuspėjai, tai paskubėk. „TARYBINIS STUDENTAS“ nebus pardavinėjamas. Be žodžių.
LV 11347
Z. JULIKO pieš Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universite to g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 .TapuCnHnc CTyfleH-rac. (.Cobbtckhh CTyneHT.). OpraH Bh/ib HioccKoro Tocyfl. YHHBepcMTcTa hm. B. Kancynaca.
Užs. Nr. 0510*