60 spartaus darbo savaičių —Didžiojo Spalio 60-mečiui! Lietuvos
L'KJS CK
biuras
svarstė klausimą dėl 60 spar
taus darbo savaičių surengi
mo ir lenktyniavimo dėl tei sės pasirašyti Lenino komjau
nimo
raportą
TSKP Centro
Komitetui Didžiojo Spalio 60-
mečio proga.
PIRMOJI
SAVAITĖ: • ĮTEMPTOS STUDIJŲ DIEN • TALKININKAUJAM ŽEMDIRBIAMS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
■ r,<\RVBIIlis sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖUAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PAR71JOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. rugsėjo 17 d. Nr. 27 (969)
V. PUTEIKIO nuotr.
RUGSĖJO 13 D. FAKUL TETŲ KOMJAUNIMO OR GANIZACIJOSE ĮVYKO AT VIRI KOMJAUNIMO SUSI RINKIMAI, SKIRTI SPAR TAUS DARBO SAVAIČIŲ STARTUI.
©
KOMJAUNUOLIO VARDAS ĮPAREIGOJA Pasakoja Fizikos fakulteto komjaunimo IV k. studentas Aleksandras Abišala:
Mokomės komunizmo, kuriame komunizmą Plačiai pritarta Leningrado srities komjaunimo organiza cijų iniciatyvai surengti 60 spartaus darbo savaičių Di džiojo Spalio 60-mečio gar bei. Mūsų respublikoje pir mieji jai pritarė Vilniaus ra dijo komponentų gamyklos ir Kauno autobusų parko kom jaunuoliai. šis sąjūdis puikus tuo, jog leidžia praktiškai pa naudoti anksčiau paruoštas ir save pateisinusias darbo for mas, teikia erdvės jaunimo kūrybinei iniciatyvai. Svarbiausias šių savaičių tikslas — panaudoti kiekvie ną jų gerai studijuoti partijos ir tarybinės valstybės istori jai. Tai yra rimtas jaunimo aukšto idėjinio jsitikinimo, ko munistinės pažiūros į darbą, tarybinio patriotizmo ir pro letarinio internacionalizmo, aukštų moralinių savybių, or ganizuotumo ir drausmės ug dymo veiksnys. Spartaus darbo savaitės tu ri tapti svarbiausia lenktynia vimo dėl teisės pasirašyti Le nino komjaunimo raportą TSKP Centro Komitetui orga nizavimo forma. Lenktyniavimas vyks dviem etapais: pirmas etapas — iki 1977-ųjų sausio 1-osios; ant ras etapas — nuo 1977-ųjų sausio 1-osios iki spalio 30osios. Spartaus darbo savaitės prasideda 1976-ųjų rugsėjo 13-ąją ir baigsis 1977-ųjų lap kričio 4-ąją. Kiekviena savaitė turi būti pažymėta naujais jaunimo lai
mėjimais darbe ir moksle. Todėl komjaunimo komitetų darbą reikia nukreipti tam, kad kiekvienas jaunuolis siek tų kelti darbo našumą, gerin ti darbo kokybę, spartinti mokslo ir technikos pažangą. Teisė pasirašyti raportą su teikiama lenktyniavimo daly viui, tapusiam nugalėtoju pa gal sparfuoliškų savaičių re zultatus daugiausia kartų. Nu tarimas suteikti šią garbingą teisę priimamas atvirame komjaunimo susirinkime. Lenktyniavimo lyderius dar bo vietoje arba mokyklos suole turi pažymėti pereina moji gairelė, raudona skare lė, antsiuvas arba kiti skiria mieji ženklai. Vilniaus universiteto stu dentai, kaip ir visas respubli kos jaunimas, naujais laimėji mais stengiasi pasitikti Di džiojo Spalio 60-ąsias meti nes. Todėl pagrindinis kiek vienos komjaunimo organiza cijos uždavinys — įtraukti vi sus VLKJS narius ir visus stu dentus j asmeninį lenktynia vimą dėl garbingos teisės pa sirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP Centro Komite tui Didžiojo Spalio 60-mečio proga. Būtina orientuoti visus stu dentus, kad sėkminga lenkty niavimo baigtis neatsiejama nuo asmeninių kompleksinių planų „Mokomės komunizmo, kuriame komunizmą" vykdy mo.
tinio lenktyniavimo nuostatuo portą LLKJS VU komitetui. se sakoma: Raportas turi atspindėti kom
Lenktyniavime dalyvauja vi si universiteto studentai, jau ni dėstytojai ir darbuotojai. Šis lenktyniavimas — griež tai asmeninis. Lenktyniavimui vadovauja LLKJS VU komite tas, Metodinį vadovavimą ir kontrolę organizuoja lenkty niavimo štabas prie VU kom jaunimo komiteto ir atitinka mi štabai prie fakultetų kom jaunimo biurų. Kiekviena socialistinio lenk tyniavimo savaitė skiriama atitinkamoms Didžiosios Spa lio Socialistinės revoliucijos metinėms paminėti. Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai išaiškinami kiek vieną mėnesį visose akade minėse grupėse atviruose komjaunimo organizacijos su sirinkimuose. Nugalėtojui iš aiškinti nustatomi tokie kri terijai: 1. Mokymo programos vyk dymas. 2. Visuomeninė - politinė veikla. 3. Aktyvus dalyvavimas SMD veikloje. 4. Darbas SSB ir rudens talkose. Nugalėtojų pavardės skel biamos fakultetų socialistinio lenktyniavimo stenduose. Spar taus darbo savaičių nugalė toją nustato taip pat akade minės grupės komjaunimo or ganizacija. Kiekvieno fakulteto kom Universiteto komjaunimo jaunimo organizacija iki 1977 komiteto priimtuose socialis m. spalio 15 d. paruošia ra
jaunimo organizacijos darbą, įgyvendinant TSKP XXV su važiavimo nutarimus; jis pasi rašomas iškilmingoje aplinko je, dalyvaujant darbo ir kovų veteranams, seniems komunis tams. Raportą pasirašo socialisti nio lenktyniavimo nugalėto jai akademinėse grupėse. Ra portas įteikiamas VU komjau nimo komiteto atstovui fakul tetų komjaunimo organizacijų ataskaitinių-rinkiminių konfe rencijų metu. Specialybių ir kursų kom jaunimo organizacijos fakul tetų komjaunimo biurams ne raportuoja. Socialistinio lenktyniavimo eiga turi atsispindėti fakul tetų socialistinio lenktyniavi mo stenduose. „Tarybinio studento" re dakcija nuolat spausdins me džiagą, propaguojančią socia listinį lenktyniavimą ir jo nu galėtojų darbą. Kviečiame vi sus aktyviai rašyti apie šias šaunias dienas mūsų laikraš čiui. Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojų, pasirašiusių Leni no komjaunimo raportą TSKP Centro Komitetui, pavardės LLKJS VU komiteto sprendi mu įrašomos į VU komjauni mo organizacijos Garbės kny gą. Nugalėtojams suteikiama teisė nusifotografuoti prie iš skleistos Vilniaus universite to komjaunimo organizacijos vėliavos.
biuro
narys,
— Turime .neblogas (visuomeninio darbo tradicijas. Ak tyvūs mūsų komjaunuoliai — ar tai studijos, ai talkos, ar surengti fizikų šventę reikia. Įkūrėme savą teatrą, jam vadovauja ketvirtakursis E. Tomau. Šeštojo bendrabučio tarybos pirmininkas — irgi mūsiškis G. Račiukaitis. Jis', beje, Lenino stipendininkas. Penketukininkų netrūksta mū sų fakultete — visi stengiasi gerai studijuoti. Mano pa minėti studentai — iš trečios (grupės, ji garsiausia takui-, tete — čia daug gerų studentų, čia komjaunimo biuro branduolys. Verta pagyrimo ir kettvirtakursių 4 grupė — gerai studijuoja. Džiaugtis galim pirmakursiais. Jau pernykščiai aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą. Susikūrė ansamblį, sporto tarybos pirmininko pavaduotoju išrinkome A. Brazą. (Čia norėtume kiek papildyti Aleksandrą, kuris gali kukliai nutylėti, kad pats vadovavo fakulteto sportinin kams, praėjusiais metais jie universiteto sportinio masi nio darbo apžiūroje iškovojo pirmą vietą. Aleksandras yra kandidatas j sporto meistrus, respublikos studentų fechtavimo (špaga) čempionas.) — Šiemet pirmakursiai, kaip ir visi mūsų studentai, gyvai ir susidomėję pritarė iniciatyvai šešiasdešimčia spar taus darbo savaičių sutikti Didžiojo Spalio 60-ąsias meti nes. Teko būti jų susirinkime. Aptarėme, išsiaiškinome lenktyniavimo tikslus, vertinimą. Didžiausias dėmesys bus Skiriamas šalies ir partijos istorijos studijoms. Dukart per mėnesį vyks polit informacijos. Kiekvienas studentas, TSKP istorijos dėstytojo padedamas, paruoš per semestrą referatą, vyks dar papildomi seminarai iš tų temų, ku rių nėra programoje. Manyčiau, kad studentas (ypač fizikas) turėtų ugdyti tokias savybes — atkaklumą, sugebėjimą susikaupti ir bendrauti su žmonėmis, išradingumą ir fantaziją, potrau kį tiksliesiems mokslams. Nereikia bijoti parodyti savo sugebėjimų, mokykimės pritaikyti juos, kad būtų naudos visam kolektyvui. Visuose kursuose vykę susirinkimai parodė, kad studentai pasiryžę turiningai praleisti studijų dienas. Lenktyniavimas padės jiems dar geriau studijuo ti, politiškai ir doroviškai bręsti.
INICIATYVOS ŠTABAS Universiteto komjaunimo organizacijoje sudarytas šta bas, kuris vadovaus socialistiniam lenktyniavimui dėl tei sės pasirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP Centro Komitetui Didžiojo Splio 60-mečio proga. Štabo viršinin ku paskirtas H. Ramonas, LLKJS VU komiteto sekretorius, pavaduotoju — G. Kalčinskas, komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas. Štabo nariai: Z. Besasparytė, kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja, — atsakinga už fakultetų komjaunimo biurų darbą, organizuojant so cialistinį lenktyniavimą; M. Bložė, TSKP istorijos katedros, dėstytojas, — atsakingas už lenktyniavimo organizavimą dėstytojų ir darbuotojų komjaunimo organizacijose; F. Džiautas, komjaunimo komiteto narys, — atsakingas už lenktyniavimo propagandą; A. Kravčiukas, Teisės fakulte to komjaunimo biuro sekretorius, — atsakingas už lenk tyniavimo organizavimą akademinių grupių komjaunimo organizacijose.
***
ADAPTACIJA: KAD BŪTŲ PIRMI ŽINGSNIAI TVIRTI
Tau įteikė studijų kny gelę, uždėjo studento ke puraitę. Iki šiol rūpesčiai neleido pasijusti tikru stu dentu, suprasti, kad jau esi priimtas į pirmą kur są. Rugsėjo pirmąją su varpo dūžiu Tu įėjai į universiteto istoriją. Tik nuo Tavęs vieno priklau sys, kokį pėdsaką paliksi joje Tu. *** Džiaugiasi didele teise į mokslą ir šie pirmo kur so studentai (iš kairės): angliste Bitė Steponavi čiūtė, istorikė Gražina Vėderytė, anglistai Klaidas Armonas, Neringa Radvi laitė. Linkime jiems ir jų kolegoms nepamiršti ir studento pareigos: gerai mokytis.
Tiesiai iš Parengiamojo skyriaus ATĖJO Į UNIVERSITETĄ BE STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ 116 PIRMAKURSIŲ
PIRMAKURSIS: PIRMOSIOS
DIENOS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE APIE TAI RAŠO MUSŲ
335 pirmakursiai. 125 iš jų ruošiasi tapti buhalteriais, 25 statistiikais, 75 studijuos ekonominį, informaciją, 50 — kibernetiką, 60 — finansus ir kreditą. Tai Finansų ir ap skaitos fakulteto pirmakursiai. Šįmet priėmimo komisijai fakultete vadovavo prodekanas doc. J. Laškovas. Jį pa prašėme pasidalinti mintimis apie jauniausius fakulteto studentus. — Pirmiausia keli skaičiai palyginimui. Pernai priėmėm 109 vyrus, šįmet — 94. Sumoteriškėjom truputį. Siųstų iš įmonių irgi mažiau — tik du. Šiaip pirmu kursu gali ma pasidžiaugti. Į visas specialybes konkursas buvo di desnis, negu pernai, todėl turėjome iš ko pasirinkti. įsto jusiųjų atestato vidurkis — 4,29. Ekonominės informacijos specialybėj trečdalis pirmakursių turi atestato vidurkį 4,5 ir daugiau, o kibernetikos speciallybėj tokių dar daugiau — 24 iš 50. Lengvai sekėsi šįmet sukomplektuoti ir ekonominės in formacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo specia lybės pirmą kursą. Čia didelis katedros vedėjo doc. L. Simanausko nuopelnas. Katedros dėstytojai ne kartą viešė jo vidurinėse mokyklose, kalbėjosi su abiturientais, pasa kojo apie specialybę. Rezultatas akivaizdus. Taip komplek tuoti pirmą kursą stengsimės ir kitais metais. Pats kated ros vedėjas tapo pirmakursių kuratoriumi. Patyrimo jam netrūksta. Gerus kuratorius stengėmės parinkti ir .kitų specialybių pirmiesiems kursams. Buhalteriams vadovaus doc. E. Ku nevičius, finansininkams — doc. S. Uosis, statistikų va dovė — vyr. dėst. V. Kunigeiytė, kuri globojo pirmąją statistikų laidą mūsų fakultete. Priimti pirmakursius ir paskirti jiems kuratorių — tai tik daTbo pradžia. Daibar renkamas aktyvas, ruošiami igrupių darbo planai. Čia kuratoriai ir dekanatas dirba išvien. Kas savaitę iš kuratorių surenkama informacija apie tai, kaip sekasi pirmakursiams. Kviečiamės ir pirmakursių se niūnus. Iš jų sužinome, kaip lankomos paskaitos, semi narai, kam sunkiau sekasi. Savo ruožtu dekanatas numa tė, kaįp lengvinti pirmakursiams adaptaciją. Sakysim, pir mą įvado į specialybę paskaitą skaitė dekanas prof. A. Žilėnas ir prodekanas doc. R. Bartaška. Jie supažindino studentus su darbo aukštojoje mokykloje specifika. Ant rą paskaitą skaitysiu aš — apie visuomeninį studentijos gyvenimą, buitį. Trečią paskaitą skaitys doc. J. Kilius: jis supažindins pirmakursius su mokymo procesu. Kiek viena katedra numatė pokalbių su savo specialybių stu dentais tematiką. Pirmakursius supažindinsime su specia lybių specifika, rengsime ekskursijas į būsimas darbovie tes. Tikiuosi, kad mūsų pastangos nenueis veltui, ir pirma kursiai iš pat pirmų dienų uoliai kibs į mokslus.
KORESPONDENTAS Pertrauka. Po kelių mi gydomąją mediciną ir še nučių prasidės anatomi ši į sanitariją. Parengia LEONAS KLlSAUSKAS jos paskaita pirmakur masis skyrius mums labai Visi trys 74-ųjų siams medikams. Jau spė daug davė. Prieš porą turientai, visi trys iš pa ję susidraugauti fuksai metų, baigusi Daugų vi rengiamojo skyriaus ir vi linksmai šnekasi tarpusa durinę Alytaus rajone, at si trys — Medicinos fa vy. Vienas pasakoja, vežiau pareiškimą. Vis į kulteto pirmo kurso stu kaip stojamuosius laikė, tą pačią mediciną. Ne dentai. Į universitetą juos kitas klausinėja, kaip at įstojau. Po metų irgi ne atvedė viena svajonė — pažinti dėstytoją, kuris pasisekė. Nutariau moky tapti gydytoju. Nelengva skaitys paskaitas. Keti tis parengiamajame sky buvo, bet už tai ir sakonam ir mes pasikalbėti su riuje. Mokykloje iš biolo ma, kad atkaklumas tais, kurie universitete gijos, chemijos turėdavau miestus ima. Prireiks to tik trečia savaitė auditori ketvertus, o parengiamojo darbštumo ir dabar. jų duris varsto. Atsitik skyriaus baigimo egzami Virgilijus: Studentu jau taip — trijulė, kurią už nuose iiš šių disciplinų ga šnekinau, čia jau senbu vau penketus, fizikos tik teko būti. Tiesa, Kūne viai — iš parengiamojo ketvertuką. Dabar čia kultūros institute lyg ir SPAUDŽIAM DEŠINĘ NUGALĖTOJAMS kaip šeiminiinkai jaučia nejutau tos studijų at skyriaus. Virgilijus Karalius: mės: ir laboratorijas, ir mosferos. Čia visai kas Nemaža universiteto mijos po 30 rublių. 1974 m. baigiau Papilės auditorijas žinom. Kai ku kita. Iškart pasijutau tik Antrąsias vietas užėmė vidurinę mokyklą Akme riuos laboratorinius dar ru studentu. Ir pasakiau studentų pranešimų buvo sau: „Dirbk kasdien, ne gerai įvertinti VI sąjungi G. Alkimavičius, A. Ambnės rajone. Turėjau pasi bus jau teko atlikti. Sa nio studentų darbų kon rozas, L. Apšegaitė, A. rinkti vieną iš dviejų vi vo naujiems draugams bus sunku mokytis". Aldona su Salomėja: Ir kurso visuomenės mokslų, Bumblauskas, V. Daunolionių — tapti sportinin padedam. Salomėja Valaitytė: Aš linksma, ir baisu. Džiau VLKJS ir tarptautinio jau ravičiūtė, G. Jakutis, A. ku ir gydytoju. Tąkart nusvėrė pirmoji. Mokiau iš Sakių rajono. Iš Griš giasi širdis, kad tapome nimo judėjimo istorijos Morkvėnas, V. Musteiky si KKI neilgai — sveika kabūdžio. Mokyklą bai studentėmis, kad galime klausimais respublikinia tė, L. Meškauskaitė, A. ta sušlubavo. Grįžau į giau, kaip ir Aldona, už mokytis. Prieš akis tiek me ture. Pirmąsias vietas Pažėras, R. Puzinaitė, N. namus, į gimtąjį kolūkį. pernai. Jau mokykloje daug nežinomybės, ar su užėmė R. Cečytė (II k.), Seliukaitė, I. Simonaitė, Pernai įstojau į universi ruošiausi tapti gydytoja. gebėsime įsiskverbti į jos B. Miksa (III k.), V. Gu- N. Stankevičiūtė, V. Šimteto parengiamąjį 'skyrių. Per vasaros atostogas te paslaptis? Jau dabar ka; sarovas (II k.), A. Ickevi- kevičiūtė, V. Vaškaitė, A. Dabar aš — busimasis ko dirbti ligoninėje, ope kurios disciplinos kiek čius (V k.), V. Mergely Žukauskas (II k.), R. Čes pediatras. racinėje. Į Kauno medici sunkiau sekasi. Tikim tė (IV k.), L. Kazėnaitė nulevičiūtė, G. Kazlaus Aldona Puzonaitė: Iš nos institutą nepavyko kad svarbiausia — noras (I k.), Ž. Pečiulis (II k.), kienė, S. Niunkaitė, E. parengiamojo skyriaus įstoti, nutariau bandyti Jo kol kas mums netrūks R. Ramulionytė (II k.). Pozdniakovas, D. Pūras, Parengiamasis ta, stengsimės jį išsau Rektoriaus įsakymu šiems T. Smirnovą, S. Strelec, mūsų atėjo net 28 — dvy Vilniuje. studentams paskirtos pre- S. Žvikaitė (I k.), A. Va goti. padėjo. lika į pediatriją, dešimt į skyrius ;
liukevičius (III k.). Šiems studentams paskirtos pre mijos po 25 rublius. Trečiąsias vietas užėmė K. Ratkevičius, J. Stepo navičius (I k.), V. Basalykaitė, V. Imelytė, R. Kapočiūtė, R. Kerpauskaitė, I. Kiškytė, A. Mazalaitis, A. Ražaitytė, Z. Seiliūtė, J. Skripkauskas, I. Sutkaitytė, R. Tamošiūnas (II k.), D. Siniauskaitė (III k.). Šiems studentams paskir tos premijos po 20 rublių. Pastaba. Kursai nurodo mi praėjusių mokslo me tų. Premijas galima atsi imti universiteto kasoje.
nės analizės disciplina. Šiemet, norėdami pagerin ti jos dėstymą, įvedėme naują tvarką. Dabar pra tyboms vadovauja tie pa tys dėstytojai ir docentai, kurie skaito paskaitas, o ne laborantai, kaip būda vo anksčiau. Tuo pasie kiamas glaudesnis ryšys tarp teorijos ir praktikos. Dėstytojas gali sekti, kaip studentai įsisavina kursą. Nuo pat pirmų dienų pirmakursius užgula dido kas paskaitų krūvis. Ne pratusiam savarankiškai dirbti sunkoka viską ap rėpti. Tuo labiau, kad mūsų programos šiuo me tu gerokai atitrūkę nuo vidurinės mokyklos pro-
gramų. Taip bus, kol mo kyklas baigs laida, dir banti pagal naujas pro gramas. Taigi mūsų užda vinys nuo pat pirmųjų dienų užpildyti tą tarpą nuoseklaus mokymo pro cese. Čia mums padeda įvado į specialybę kur sas. Dėstytojai įpareigoti nuolat kontroliuoti pir makursių mokymąsi. Nu matytos kontrolinių darbų ir koliokviumų datos, re guliariai tikrinama, kaip studentai atlieka namų darbus. Visų tikrinimų re zultatai turės įtakos per įskaitas. Tikiuosi, kad vi sos šios priemonės padės išvengti didelio „nubyrė jimo".
įtvirtinti. Tik gerai pasi ruošk, mažiau pasikliauk ...IR konspektu, mechaniška at mintim, daugiau galvok ir galėsi pilti neužsikirs- PIRMAKURSIAI užrašų pasigriebti pasku damas. Auditorija ištuštėjo. Matematikams ir šįmet tinio trupinio žinių. „Ką Prieinu prie dėstytojo A. buvo sunku surinkti pir sakyti, kai paklaus, kaip atsakinėti?" Pirmą kartą, Paulauško ir prašau pasi mą kursą. Į matematikos kai esi studentas, teks dalinti mintimis apie pir specialybę net konkurso nesigirdėjo. Į taikomąją kalbėti... Sako, čia ne mą užsiėmimą: — Mūsų pirmojo semi kiek geriau —-1,42 į vie mokykla, ,. Visi susidomėję klauso naro temai sunkoka su ną vietą. Tiesa, šįmet ir si pirmosios — M. Mikė rinkti medžiagą. Vadovė priimta daugiau visa pu naitės — atsakinėjimo. Pa lyje tik keli sakiniai apie se šimto. Apie pirmąsias sirodo, pasakoji kaip Der tai. .. Manyčiau, kad šį pirmakursių dienas pasa pamoką. Netgi į konspek kart matematikai neblogai koja fakulteto prodeka tą gali žvilgterėti. Jaudi pasiruošė, gal tik kiek nas doc. P. Vaitkus: — Pirmakursių atestato atsakinėdami. nimasis iškart atlėgo. Įsi jaudinosi drąsino pirmakursiai, sa Kas nesupranta — juk vidurkis kiek mažesnis, vanorių atsirado. Pasako pirmasis. Prisimenu ir aš negu pernai, bet egzami ja apie komunistų mani savo pirmąjį. Pas docen nus jie išlaikė geriau. festą, darbininkų judėji tą P. Vitkauską. Įsiminė Taikomosios matematikos mą. Dėstytojas labai pa tos pusantros valandos vi specialybėje dabar 86 stu tenkintas G. Davalgos at sam gyvenimui. Prabėgo dentai, kurių atestato vi aštuoneri metai, dabar se durkis didesnis, nei 4,5. sakinėjimu. Pradėjome rimtą darbą. Šviesiau galvoj daro minarams vadovauju pats. si. .. Dabar aišku, kad se Stengiuosi sekti savo mo Pernai per metus teko iš minaras — tai užsiėmi kytoju, stengiuosi, kad už braukti net penkiasdešimt Didžiausia mas išsiaiškinti tam tik siėmimai būtų kuo įdo pirmakursių. bėda buvo su matemati ram klausimui ir žinioms mesni ir turiningesni.
SEMIN ARAS Aukštojoje mokykloje vartojama terminologija —- paskaita, seminaras, au ditorija, stipendija — vy resnių kursų studentams jau seniai įprasta. Pirma kursiai, atrodo, irgi ją įsisavino. Gal kiek neaiš kesnis buvo „seminaras". Šiandien jis — pirma sis MMF taikomosios ma tematikos spec. I k. 2 gru pėje. Pirmąkart tenka pa tiems rodyti savo išmintį, nes aną kartą jie tik su sipažino su TSKP istori jos katedros dėstytoju A. Paulausku, sužinojo te mą. Seminarui pirmakursiai pradėjo ruoštis prieš ke lias dienas. Skaitė „Komu nistų partijos manifestą", vadovėlius, konspektavo. Dabar teks parodyti, ką išmokai. Visi palinko prie
Zubavičius, B. Caikauskaitė, II k. stud. G. Sokolovskis, R. Daugirdas, Medicinos fakulteto II k. stud. S. Sasnauskas, Filologijos fakulteto IV Finansų ir apskaitos fa. kulteto studentai I k. G. k. stud. E. Zabitis.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
Kasdieninio darbo garbė
Mūsų universiteto Medici nos fakulteto Vidaus ligų .propedeutikos katedroje jau 32 metus dirba vienas gar bingiausių medikų ir dėstyto jų — prof. dr. Mykolas Mar cinkevičius. Jis dar gali pri siminti šio XX amžiaus pra džią: tada buvo jau 8 me tų. Iš viso įjau beveik 84 gy venimo metai. Matyta šilto ir šalto. Labai daug ką yra pri siminti: ir Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ko
vas bei pergalę, du baisius pasaulinius karus, visą per einamąjį laikotarpį į nūdienį mokslo ir technikos suklestė jimą, vadinamą atominės energijos panaudojimo arba kosmonautikos era. Profeso rius M. Marcinkevičius pasi žymėjo ne tiktai dideliu darbštumu ir išmintimi, bet ir pavyzdingu profesinės gy dytojo etikos taisyklių vyk dymu, nuostabiai teigiamu savo charakteriu, nuoširdu mu, sakytume, nepaprasta širdies šiluma, kurią jausda vo kiekvienas bendradarbis ir ligonis. Visa tai neišdildomai pri simename mes, vyriausieji katedros darbuotojai, su ku riais profesorius M. Marcin kevičius universitete dirba beveik pusę viso savo su brendusio ir darbingo am žiaus. Visuomet nuoširdus ir pasiaukojantis darbas. Visada tvarkingas ir punktualus. Jo kių intrigų. Žmogus, poeto žodžiais tariant, „iš didžio sios raidės". Štai kodėl da bar, išleisdami prof. M. Mar cinkevičių į užtarnautą poil sį, visi bendradarbiai nelabai gali įsivaizduoti, kaip bus galima apsieiti be šio garbin go žmogaus savo kasdieni niame darbe, kada kiekvie nas savo dvasioje jautėsi ra mus, tvirtas ir kūrybingas.
Kai žinoma, jog žodžiai vi sada atitinka darbus, kai .gre ta yra nepalenkiamas pavyz dys darbe. Dabar negali neprisiminti, jog po Didžiojo Tėvynės ka ro prof. M. Marcinkevičius atkūrė Medicinos fakultete Vidaus ligų propedeutikos dėstymą, drauge rūpindama sis ir visu Medicinos fakulte to atkūrimu (1944—1947 me tais ėjo ir prodekano parei gas), normalių mokymo ir ki tų darbo sąlygų atstatymu karo nusiaubtame Vilniuje. Dirbu drauge su prof. M. Marcinkevičium jau nuo 1945 m. pradžios, todėl labai gerai prisimenu tuos neleng vus laikus, kai pradžioje mums teko rūpintis mokymo kokybės gerinimu. Trūko ir vadovėlių, todėl mes dviese paruošėme trijų tomų vado vėlio rankraštį (išleistas rota toriumi 1947—1949 m.). Tai buvo vienas didžiausių M. Marcinkevičiaus rūpesčių, kurių tęsinys — išleisti pri pažintą vadovėlį — buvo ap vainikuotas tik žymiai vė liau (valstybinė leidykla iš leido 1963 ir 1971 m. du to vadovėlio leidimus). Antras nepaprastas rūpestis — moks linis darbas. Medicinos moks lų kandidato disertacija, ku riai pagrindinė medžiaga bu vo surinkta dar prieš Didįjį
Tėvynės karą Panevėžyje, sėkmingai apginama 1949 m. Šios disertacijos tema — „Blužnis kaip kraujo rezer vuaras, veikiant įvairioms sąlygoms". Tame darbe di sertantas pirmiausiai norėjo išaiškinti, kaip veikia bluž nies minimąją funkciją aukš tumos — žemas oro slėgis ir depuonies stoka, kiti įvairūs veiksniai. Ar tai ne kosmi nės eros artėjimo mokslinė nuojauta? Po 10 metų apginama ir medicinos mokslų daktaro di sertacija nemažiau aktualiais gyvenime gastroenterologijos klausimais: „Miego terapija kompleksiniame opaligės gy dyme". Šis milžiniškas darbas atliktas tik tris mėnesius at sitraukus nuo intensyvaus kasdieninio vadovavimo ka tedrai (jai vadovavo iš viso 26 metus), nuo pedagoginio ir gydomojo darbo. Šis jo pa vyzdys patraukė ir visus ki tus katedros bendradarbius, kurie dabar atlieka mokslinį darbą virškinimo organų su sirgimų srityje. Prof. M, Marcinkevičius yra plačiai žinomas gastroenterologijos specialistas; mokslinės drau gijos valdyba išrinko jį gar bės pirmininku. Prisiminkime akademiko I. Pavlovo 1936 m. laišką jau nimui. Jame pabrėžtas moks lo siekiančiam jaunimui visų pirma nuoseklumo būtinu mas, o antra — kuklumas. Prof. Marcinkevičiaus gyve nimas — tai šių I. Pavlovo
teiginių įgyvendinimas. Tai būdingi jo būdo bruožai. Pra džioje M. Marcinkevičius nuosekliai siekė aukštojo mokslo. Tai buvo labai ne lengva šio šimtmečio pradžio je. Keturioms klasėms baig ti tada reikėjo iš Andrioniš kio (Anykščių rajonas) pa siekti Vilnių. Keturių klasių egzaminams išlaikyti tada reikėjo Maskvos mokslo apy gardos. Paskui Tverė, Kije vas, Orenburgas, Permė, Tū la. Ir studijos Kaune. Paskui darbas Rokiškyje, Linkuvoje ir Pašvitinyje, Panevėžyje. Tobulinimasis Prahoje ir Vie noje. Jau provincijoje, nors ir labai užsiėmęs, M. Mar cinkevičius pradeda moksli nius tyrinėjimus, rūpinasi darbo žmonių sveikatos ap sauga, visuomenės gyveni mu. Jis jau 1933 m. „Medi cinos" žurnale rašė, kad hi gienistai privalo reikalauti kiekvienam individui ne tik tai teisės gyventi, bet ir tei sės jo sveikatai išlaikyti: „Reikalinga visuomenei ir vyriausybei daugiau susirū pinti motinų ir vaikų globa. Šeimoms, kurios auklėja daug vaikų, turi būti teikiamos įvairios lengvatos. Neturtin goms (gimdančioms ir žindan čioms moterims turi būti duodamos piniginės pašalpos. Moterys darbininkės prieš ir po gimdymo turėtų būti po 8 savaites laikinai paleidžia mos nuo darbo ir mokamas joms atlyginimas..." Tarybi niais metais šios pažangios
mintys įgyvendintos. Tas min tis M. Marcinkevičius jau ta da stengėsi įdiegti praktiko je, pvz., jis pirmasis respub likoje 1930—1931 m. Linku voje ir Pašvitinyje įsteigė moters ir vaiko globos cent rus. Prof. M. Marcinkevičiaus gyvenimo ir darbo turinin gumą liudija ir jo vaikų pa sirinktas tokios pat profesi jos (gyvenimo kelias (sūnus Algimantas — žinomas kar diochirurgas, taip pat mūsų universiteto profesorius, duk tė Almanė — gydytoja au sų—nosies—gerklės ligų spe cialistė). Pats prof. M. Mar cinkevičius šiuo metu yra geros sveikatos ir dar visa pusiškai aktyvus. Visi jo bendradarbiai linki jam, išei nančiam į užtarnautą poilsį, dar daug metų rodyti geros sveikatos bei taurumo pavyz dį ir ibūti toliau labai nau dingu ne tiktai artimiesiems, šeimai, bet ir visuomenei, nenutraukti ryšių su Vidaus ligų propedeutikos katedra. Maname, jog, pvz., prof. M. Marcinkevičiaus prisiminimų paruošimas ir išleidimas bū tų daugeliui naudingas bei įdomus. Gerų pavyzdžių ir kosmoso amžiuje reikalinga nemažiau, kaip kitais laikais. Reverendissime professor M. Marcinkevičius, .plurimos, optimos et fructuosos annos! Prof. dr. M. KRIKŠTOPAITIS Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėjas
iiiiiiiHiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiHiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiuHiiiiiiiiiniiiiiiiiimniiiim
Pirmosios varžybos
Skyrelį tvarko II k. žurnalistė
• KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KROSAS
-
Šis krosas — pirmosios stambios varžybas naujaisiais mokslo metais mūsų universitete. Atrodo, kiekvienam, be sirūpinančiam savo fakulteto sportine garbe, norėtųsi jose gerai užsirekomenduoti. Deja, ne viskas šiose varžybose buvo sklandu, ne viskas maloniai nuteikė. Pradėkime nuo linksmų žinių. Merginoms teko įveikti 1000 metrų nuotolį. Geriausią rezultatą ( :16 min.) pasiekė PEF penktakursė M. Rakštelytė. 4 sekundėmis nuo nugalėtojos atsiliko FAF pir makursė J. Pachamova. Trečia — IF III k. studentė L. Vanneokaitė (3:22). Vyrų laukė kiek ilgesnis — 3000 m — nuotolis. Šioje distancijoje nepavejamas buvo FAF trečiakursis D. Paš kevičius (8:43). To paties fakulteto „fuksas" P. Baublys čempionui nusileido tik 2 sekundėmis. Trečiasis prizinin kas, MMF trečiakursis A. Balvočius, įveikė nuotolį per D:28 min Kaip matome, iš prizininkų —- trys FAF atstovai. Šio fakulteto ir vaikinų, ir merginų komandos pelnė nugalė tojų vardus. Antroje vietoje įsitvirtino matematikų ko mandos. Trečioje vietoje liko moteriškiausio fakulteto atstovės — filologės bei vyriškiausio fakulteto studentai — fizikai. Dabar, matyt, pats laikas atsidusti: ach, tie prekybi ninkai! Ir paklausti atsakingą už sportą šiame fakultete V. Bailiukonį: negi neįmanoma surasti visame fakultete trijų greitų merginų ir vaikinų? Nemažiau Įdomu, kur dingo Istorijos fakulteto vaiki nų komanda? Labai gaila, kad niekas „nepalaike kompa nijos" kroso nugalėtojai M. Rakštelytei. Magda viena gy nė PEF merginų komandos spalvas. Reikia tikėtis, kad fakultetų visuomeninėms organiza cijoms ne tas pats, kaip užsirekomendavo -jų atstovai komjaunimo ir profsąjungų krose. Beje, ypatingo susido mėjimo varžybų baigme nebuvo matyti. Net ne visi spor to tarybų pirmininkai atėjo. Ir laimėtojai, ir sportinės kovos pabūgusieji turėtų su silaukti tinkamo atpildo. • STARTE — PIRMAKURSIAI
Į kovą stojo pirmų kursų tarpfakultetinių varžybų da lyviai. Jau žinomi „sporto karalienės" — lengvosios at letikos — ištikimiausi riteriai. M'rginų komandų prizininkių trejetukas toks: 1. PEF, 2. MMF, 3. FF. Rodos, čia galėjo pasižymėti ir moteriškiausias Filolo gijos fakultetas. Deja, tik vienintelė V. Tamošaitytė stojo į starta. O kitos? Ne visa atvyko IF komanda. Tarp pir makursių chemikių, prekybininkių, matyt, neatsirado nė vienos greitai bėgančios, toli šokančios? O štai vaikinų komandos-prizininkės: 1. FF, 2. ChF, 3. TF. Norėtųsi pažymėti itin ryškią fizikų pergalę, na, ir teisininkų pateiktą siurprizą. Retai tenka šio fakulteto atstovams puikuotis tarp prizininkų. Vėl nematėme nė vieno prekybininko, neįprastai silp nai pasirodė medikai (dvi V. Strupo pergalės nepataisė jų pozicijų). Nedaug buvo GF, FAF atstovų. • DAUGIAKOVININKAI — PIRMI
Vilniaus miesto PDG daugiakovės varžybose, skirtose laikraščio „Komsomolskaija pravda" prizui laimėti, gerai pasirodė VU atstovai. Ir merginų, ir vaikinų komandos — pirmos. Asmeninėse varžybose pergalę pasiekė PEF penktakursė M. Rakštelytė. Turime du prizininkus vaiki nus. Tai antrą vietą užėmęs IF III k. studentas G. Gendrėnas ir trečiuoju buvęs FAF pirmakursis P. Baublys.
Gintarė ADOMAITYTĖ
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiinnH TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaku už puikią pergalę XXI olimpinėse žaidynėse 374 tarybiniai olimpiečiai, jų treneriai, kūno kultūros ir sporto darbuo tojai apdovanoti mūsų šalies ordinais ir medaliais. Me daliu „Už darbo šaunumą" apdovanotas Arvydas Juozai tis, Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto II kurso studentas.
TRYS REKORDAI, VIENAS MEDALIS IR... Arvydas nelengvai iškovo jo teisę vykti į olimpiadą. Jis pavydėtinai ramus ir san tūrus, todėl daug kam suda ro lėtoko vaikino įspūdį. Per šių metų TSRS pirmenybes Arvydas užsnūdo, kai iki fi nalo buvo likę vos 40 mi nučių. Pažadintas vilnietis ramiausiai stojo į startą ir... tapo šalies čempionu. Ir olimpinio finalo dieną vilnie tis atėjo į baseiną tada, kai jo varžovai jau buvo prasi mankštinę. Taigi, tas ramu mas ir išorinis nerūpestingu mas vos netapo priežastim, dėl kurios jam būtų tekę at sisakyti kelialapio į Monrealį. Tik olimpiados išvaka rėse per tarybinių brasistų paskutiniąsias kontrolines varžybas, kai jis nesunkiai finišavo pirmas, treneriai ga lutinai pasiryžo jį pakviesti į TSRS komandą. Monrealis skaičiavo trečią olimpiados dieną plaukyme varžybose. Vilniaus brasistas Arvydas Juozaitis pirmasis iš mūsų respublikos plaukikų rungtyniavo finale ir pirma sis iš jų tapo medalininku. Jis pirmasis tarybinis plauki kas, šioje olimpiadoje tapęs prizininku, jis iškovojo pir mąjį olimpinį medalį Tarybų Lietuvos plaukimo istorijoje. Jau po paruošiamųjų šim to metrų krūtine plaukimų į pusfinalius pateko abu mūsų brasistai — maskvietis N. Pankinas ir A. Juozaitis. Ar vydas finišavo ketvirtas ir pasiekė LTSR rekordą
1 :04,76. Tai buvo septintas rezultatas pusfinalyje, jis at vėrė kelią į finalą. Finalinia me 100 metrų krūtine plau kime, kaip ir laukta, tuoj po starterio šūvio didžiulę spar tą pasiūlė pasaulio rekordi ninkas amerikietis D. įtenki nąs, o jam talkininkavo Eu ropos čempionas D. Vilkis, A. Juozaitis. Tokia tvarka sportininkai ir finišavo. Ma lonią staigmeną pateikęs vil nietis A. Juozaitis iškovojo ne tik -bronzos medalį, bet ir tapo TSRS rekordininku — 1 : 04,23. 200 metrų krūtine- finalo
dalyviai vyrai išsirikiavo startui. Kas čia taps nugalė toju, negalėjo pasakyti net specialistai. Gal perpus trum pesnį nuotolį jau laimėjęs amerikietis pasaulio rekordi ninkas D. Henkenas, o gal Europos rekordininkas ir pa saulio žempionas anglas D. Vilkis? Tarybinių plaukikų gerbėjai taip pat turėjo kai kurių vilčių, nes finale star tavo du mūsiškiai — N. Pankinas ir A. Juozaitis. Iki olimpiados Arvydas turėjo aštuntą pasekmę pasaulyje. Prisiminkime — perpus trumpesniame nuotolyje pasiekęs sezono devintąją pasekmę planetoje, Arvydas iškovojo medalį, tai gal ir -dabar jis taps prizininku? Vis dėlto vilnietis sėkmingiau kovoj a trumpesniame nuotolyje, ku riame jis tapo TSRS čempio nu, o 200 m distancijoje -per šalies pirmenybes Kijeve tenkinosi sidabro medaliu. Olimpiadas 200 m krūtine fi nale Arvydas vėl pagerino Tarybų Lietuvos rekordą (2:21,87), bet šisai jam nebeužtikrino antrojo medalio. Arvydas buvo šeštas. Dar kartą žiūrovai Arvy dą išvydo Olimpiniame basei
ne, kai vyko kombinuotos estafetės 4X100 m finalas. TSRS komanda, kurioje star tavo ir Arvydas, buvo penk ta ir pasiekė naują TSRS re kordą. Taigi, Olimpinis meda lininkas • vilnietis Arvydas Juozaitis dar vienoje rungty je — estafetėje — tapo TSRS rekordininku. Kai žur nalistai Arvydo paklausė, kuris plaukimas olimpiniame baseine buvo sunkiausias, jis atsakė: „Kombinuotos estafe tės finalinis. Slegia, atsako mybė — juk komandoje be manęs dar trys plaukikai. Vadinasi, reikia dirbti ne tik už save, beit ir už draugus. Dirbti ir pergyventi". O lengviausias? „Kai laimėjau bronzos medalį. Paskutinėje atkarpoje taip įsibėgėjau! Jeigu baseinas būtų buvęs kokia 10 metrų ilgesnis, tik riausiai būčiau pasirodęs dar geriau." Arvydas, treniruojamas -tė vo, ruošiasi naujoms kovoms. Tegu išsipildo ir sportininko, ir jo -gerbėjų viltys dalyvau ti Maskvos olimpiadoje. Di delė (garbė dalyvauti, bet dar didesnė — nugalėti.
A. Juozaitis (pirmas iš dešinės) su grupe Tarybų Lietuvos olimpiečių.
A. DARGUŽIS
TASS-o PRANEŠIMAS
1976 motų rugsėjo 15 d. 12 valandą 48 minutės Mask vos laiku Tarybų Sąjungoje paleistas kosminis laivas „Sojuz-22", kurį pilotuoja įgula — laivo vadas, Tarybų Sąjungos Didvyris, TSRS lakūnas kosmonautas, pulkinin kas Valerijus Bykovskis ir borlinžinierius Vladimiras Aksionovas. Pagrindinis kosminio laivo „Sojuz-22" skridimo pagal socialistinių šalių bendradarbiavimo, tiriant ir naudojant kosminę erdvę taikiais tikslais, programą uždavinys yra
Žmogus, suklaidinęs neklaidinguosius Daugelis iš mūsų skaitė antiklerilkalines Leo Taksilio (1854—1907) satyras „Biblijos linksmybės" ir „Evangelijos linksmybės arba Jėzaus gyve nimas". Leo Taksilis — itai ne pa vardė, o pseudonimas, kuriuo prisidengdavo prancūzų žur nalistas Gabrielis Antuanas Žoganas-Pažesas. Nors išauk lėtas griežta katalikiška dvasia ir išsilavinimą gavęs iš jėzuitų, jis dar jaunystės metais nusigręžia nuo savo mokytojų ir pereina į antikle rikalizmo pozicijas. Vienas paskui kitą pasirodo aštrūs kūriniai, nukreipti prieš kata likiškuosius ganytojus. Bet štai 1885 m. pavasarį vienas įvykis šokiruoja pran cūzų visuomenę (rezonansas netrunka pasklisti ir toli už Prancūzijos ribų) — visiems gerai žinomas užkietėjęs be dievis ir antiklerikalas viešai pareiškia, kad atgailaująs už savo nuodėmes ir grįžtąs ka talikybės prieglobstin. Popie žiaus nuncijus Paryžiuje di Rendi linki tam nelauktam atsivertėliui, kad jo plunksna nuo šiol taip pat uoliai tar nautų bažnyčiai, kaip ji ligi šiol tarnavo bažnyčios prie šams. Ir šis bažnyčios dignirtoriaus linkėjimas stebėtinai efekty viai pildosi. Taksilis savo šmaikščios plunksnos smaigalį nukreipia prieš masonus. Tu rint galvoj, kad tuo metu po
tobulinti inokslinius-techninlus metodus ir priemones, ti riant iš kosmoso geologines geografines Žemės paviršiaus charakteristikas liaudies ūkio interesais. Šiems uždavi niams išspręsti kosminiame laive įrengta dauglazonė fo toaparatui a, kurią sukūrė VDR ir TSRS specialistai it pagamino liaudies įmonė „Kari Ceis Jena" Vokietijos De mokratinėje Respublikoje. Skridimo programa taip pat numatoma atlikti mokslinius-techninius, medicininius-biologinius tyrimus Ir ekspe rimentus. Su laivo „Sojuz-22" įgula palaikomas pastovus radijo ir televizijos ryšys. Kosmonautai draugai Bykovskis ir Aksionovas pradėjo vykdyti skridimo programą.
ĮDOMYBIŲ
ORBITA
a
piežiavusio Leono XIII akyse masonų organizacijos buvo prieš bažnyčią ir valdžią besi kėsinančių revoliucijų židi niais, nesunku įsivaizduoti, su kokiu pasitenkinimu bažnyčia pasižiūrėjo į Taksilio ketini mus. O Taksilis nesėdi sudė jęs rankas. Dar metai nepra ėjo nuo atsivertimo, o jau pasirodo jo knyga „Trijų taš kų broliai", demaskuojanti ma sonų ir velnio sąjungą. Knyga turi audringą pasise kimą. Ją sveikina ir visaip reklamuoja pati bažnyčia. Se kančiose Taksilio knygose ne labos dvasios demaskavimai įgauna dar fantastiškesnj cha rakterį. Pradedant 1895 metais, iš tisus dvejus metus kas mėnesį eina „buvusios šėtonės" Dia nos Vagan memuarai. Iš jų paaiškėjo, kad ji velnio Bitru duktė ir velnio Asmodėjaus žmona, kad ji — tai-svarbiausia — būdama 10 metų, pra deda vadovauti masonų ložei. Negalėdama masoniškų ne švankybių, kurias ji detaliai aprašo, pakęsti, ji ieškanti prieglobsčio katalikybėje. 1896 m. gegužės 27 d. mi nėtas katalikų bažnyčios dig nitorius Dianai Vogan praneša kad pats popiežius Leonas XIII su didžiausiu malonumu per skaitęs jos atsiminimus. Dar 1887 m. Leonas XIII suteikia Taksiliui audienciją. „Tavo gyvenimas dar labai reikalingas kovai už tikėji-
mą", — pareiškia neklaidingąsis. O 1896 m. bažnyčia Trien. to mieste sušaukia didžiulį antimasonišką kongresą. Daly vauja kardinolai, arkivysku pai, vyskupai, daugybė kuni gų. Su didžiausia pagarba su tinka kongresas Taksilj. Jo portretas kabo šalia šventųjų paveikslųIr visa tai tęsiasi net 12 metų. O 1897 m. pavasarį tas milžiniškas burbulas sprogsta. Dideliame susirinkime, daly vaujant jėzuitams, klerika lams, spaudos atstovams, Tak silis papasakojo, kaip jis 12 metų vedžiojo už nosies baž nyčios veikėjus, kad Dianos Vogan iš vis nėra buvę pa saulyje, o jos memuarus pa rašęs jis, Taksilis. Taip baigėsi viena stam biausių istorijoje mistifikacijų. Įvyko vienas stambiausių ka talikų bažnyčios konfūzų. Mes, marksistinio ateizmo atstovai, žinoma, negalime, pritarti tokios rūšies sociali niams eksperimentams, nors ir kokį demaskuojantį efektą jie beduotų. Tokį nesiskaitymą su priemonėmis gali sau leisti ir leidžia buržuazinis ateizmas. Bet Taksilio mistifikacijos de maskuojančio efekto irgi ne galima nematyti. „Aš paten kintas, — pareiškė Taksilis, — sugebėjęs parodyti pasau liui, kad bažnyčios vadovai pasiruošę patikėti bet kokia kvailyste".
KRAŠTOTYRININKŲ KLU BAS tęsia žygių po Vilnių ir jo apylinkes ciklą. Sekma dienį, rugsėjo 19 d., lankysi me istorines ir literatūrines vietas palei Minsko plentą. Kviečiame visus norinčius, ypač pirmakursius, rinktis 9 vai. prie centrinių rūmų.
Klubo LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
valdyba
REDAKCIJOS ADRESAS:
Kovoje už savo teises 800 tūkstAnčių Prancūzijos jaunų žmonių studijose — tokio skaičiaus gali pavydėti labiausiai išsivysčiusios ša lys, net nepaisant to fakto, kad tik kas trečias jaunas žmogus iš šio būrio baigs studijas ir gaus diplomą. Naujų mokslo metų akademiniai užsiėmimai, deja, prasi dėjo visai ne optimistiškai. Krizė ekonomikoje privertė sumažinti asignavimus austajam mokslui. Nedaug kas li ko iš skelbtos teorijos apie „šansų lygybę", kuri atsive rianti prieš visų visuomenės sluoksnių atstovus. Spaudo je dažnai pasirodo žinutės apie liūdnų studentų — išei vių iš neprivilegijuoto luomo —- likimą. Kas antras stu dentas, įrašytas į pirmą kursą, dėl materialinių sunkumų ir neprisitaikymo prie mokymo sistemos priverstas nu traukti studijas. Auga nauja bedarbių kategorija — dip lomuoti bedarbiai. 1975 m. Prancūzijoje buvo 500 tūkst. jaunų bedarbių. Tarp bedarbių iki 25 metų kas antras — su diplomu. Intelektualinio darbo prestižas krenta. 1975 metais tik nedaugelis gavo darbą pagąl specialybę. Ypač sunku hu manitarinių mokslų atstovams: iš 10-ties studentų socio logų tik vienas, iš 10-ties psichologų — du žmonės gavo darbą pagal specialybę. Paskutiniu lašu, studentų ir dėstytojų kantrybės taurę perpildžiusių, buvo aukštosios mokyklos reformos projek to paskelbimas. Švietimo ministras ir aukštojo mokslo de partamentas pasiūlė „gelbėti" padėtį: sudaryti įmonininkų bei galingų monopolijų atstovų tarybą. Ši taryba numa tys, kiek studentų, išėjusių programos dalį, turi studijuo ti vieną ar kitą specialybę. Taip jauni žmonės antrame studijų cikle bus įstatomi į stambiojo biznio interesų vė žes. Nepaklusnumo atveju ta pati taryba pasiūlys studen tui palikti auditoriją. Ką tai žada studentams ir stojantiems į aukštąsias mo kyklas? Laisvės, iniciatyvos suvaržymą, baimę dėl savo vietos, negalėjimą ugdyti asmeninių savybių ir gabu mų. Štai kodėl per šalį ritasi galinga studentų demonstraci jų banga. L. JURŠA
Ir tapo seniūnu
Pirmakursis Jonas Špokas peržvelgė būsimų kambario draugų pavardes bei „titu lus" ir skausmingai atsiduso. „Visi seni vilkai, sudirbs" — pagalvojo. Patupėtojo pusva landį koridoriuje, ir — kaip bus, taip! — iryžosi. . . .Naujokas žvalgėsi po kambarį, ieškodamas laisvo kampo. Vyrukas akiniais pa balnota nosimi mostelėjo į iš daužto lango pusę. Prie jo stovėjo sujaukta lova. — Specialiai fuksui paliko me, — sučepsėjo vaikinas, pakilęs nuo lavos prie radia toriaus. — Telesforas, — prisistatė, tiesdamas Jonui delną. Dar du rankų paspaudimai, ir Jo nas pasijuto laisviau. Jis net anekdotą suraitė apie stu dentą, kuris iš zoologijos so A. TYTMONAS do pavogė dramblį ir, parda-
„TARYBINIO STUDENTO" redakcija kviečia visus, kas rašo, fotografuoja, piešia — kas nori būti mūsų vlsuomeninials korespondentais fakultetuose. Nesidrovėkite, užsukitę.
•••
vęs jį mėsos kombinatui, gra žiai uždirbo. Kambario draugai pridera mai įįvertino naujoko liežuvį ir (pareiškė: ■— Būsi kambario seniūnu. Jonas, dar neturėdamas pa tyrimo ir nežinodamas, kokios tai keblios pareigos, sutiko. Ketvirtakursis Telesforas, užsiminęs, (kad reikėtų išplau ti grindis, išėjo į miestą. Vyrukas su. akiniais pasisa kė einąs ^likviduoti seną skolą". Gana greit dingo ir trečia sis. Į kambarį (įėjo komendan te. Perskaitė paskaitą apie bendrabučio taisykles ir iš ėjo. Jonui paaiškėjo, kad jis, kaip kambario seniūnas, (be mat išlėks iš bendrabučio, jei: a) vėjas išdauš langą; b) nuo lubų ims kristi tin
iki 16.30 vai. (centriniai rūmai, 32 kamb.) Gerbiami skaitytojail Lau kiame ir jūsų laiškų — rašykitę apie tai, ką naujo patyrėte, kas įdomaus vyksta
kas; c) gulant subyrės lova; d) nuluš durų rankena; e) švaros komisija ras dul kių šiukšlių dėžėje. Jis stf tais punktais supa žindino grįžusius draugus. Telesforas iškilmingai pratę sė. .. „seniūnas bus pašalin tas, jei kambario gyventojai: f) blizgins batus su antklodė mis, g) paloviuose laikys tuš čius butelius, h) triukšmaus po vidurnakčio". Akiniuotasis pridūrė: — O jei seniūnas įsikibęs laikysis šių punktų, bus iš mestas iš (bendrabučio... pa čių kambario draugų! Jono humoras išseko. Jis pajuto, kad dienos bendra butyje suskaičiuotos. . .
Nuoširdžiai užjaučiame Chemijos fakulteto V k. studentą Egidijų SAVICKĄ dėl brolio mirties.
Dirbame pirmadieniais, jūsų fakultete, dalinkitės sa-
antradieniais,
trečiadieniais, vo
penktadieniais
nuo 9.30 vai. abejonėmis.
232000 Vilnim — MTP-3 Universiteto g. 3, „Terybtala rtudentaa* Telefonai — 25884, ketvirtadienio
mintimis,
Kurso draugai
pasiūlymais,
LKP CK leidyklos spaustuvė Iiiviję
— 20015
LV 12465
Užs. Nr. 2717
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA