••
• •
Karalienės istorijos riteriai ■ „Mes, Herodoto palikuonys, ■eržengę Alma Mater slenks■ iškilmingai prisiekiame: Kvo didį prakaitą semestro Egyje lieti ant istorijos va dovėlių, taupyti kuklias stu dentiškas pajamas... Pasi stengsime įtikti dėstytojams ■ UO pat pirmų dienų, nes jų luomonė nepasikeis per visus deturis metus. Prižadu gerbt dvresniuosius savo draugus, ■ raeiti visus „fuksų“ „kryĮiaus kelius“.. . — aidi riterių B-,veikslais papuoštoje kaviKėje iškilmingi pirmakursišl ,š priesaikos žodžiai, čia lyksta būsimųjų Didžiosios Istorijos „asų“ priėmimas į lausią Universiteto studentų Seimą. Tacito ir Herodoto paIkuonys kartoja priesaikos lodžius ir mintimis skrieja į Biplomanto laimės aukštumas. Fia pat pirmakursiams patei kiami klausimai apie archeo logiją ir Mendelejevo lentelę, Lpie mūsų Universitetą ir feliatyvumo teoriją. Nieko Ei.,išauš, kad sujaudintas pirImakursis netikėtai užmiršta lllniversiteto įkūrimo metus ar nežino Klovos operų. Svarbu pati esmė: čia gimsta studen tas. Studentas, kuris keturis metus zulins savo kelnes į auditorijų suolus, į kurį, gal būt, atšips visi „kirviai“. Kad primint „fuksams“ apie stu dentiško pilvo kančias, antra kursiai priverčia juos suval gyti patiekalą, kurį galima būtų pavadinti „Sausainis su garstyčiomis“. Nenorėdami likti skolingi, pirmakursiai skaito savo pa čių suredaguotą „gromatą“. .. . „mes, nekrikštai, susirinkę iš tolimų guber nijų bei valsčių, dar nepratę žiūrėti į Hamorabio stulpą pro Herodoto akinius, ta pro ga prisiekiame ir priimame programą.
Programa minimum: ...prižadam „nepijokaut“, nemeluot, nepadlaižiaut, svetimkursių neviliot, apie įskaitas galvot...“ Programa maksimum: ..-.„studentauti taip, kad galva nebūt tuščia, ir, svar biau, kad būtų pilna kišenė. Grūdini valią ir miklinti ko jas, beieškant auditorijų mū sų mokslo šventovės labirin tuose. . Dar daugelį įvairių pasiža dėjimų išdėsto pirmakursiai. Oberfuksų“ padovanotose knygose dėstytojai pirmą ir
paskutinį kartą už šypseną pasirašo „įskaitą“. Šią iškilmingą minutę žodi taria Universiteto istorijos mokslų garbės daktaras drg. Antanas BIMBA: — Leiskit man perduot jums nuoširdžiausius sveiki nimus nuo Amerikos lietuvių. Linkiu pridėti savo petį prie tokio pasaulio, kuris bus be karų, pastatymo, kad nerei kėtu eiti jums iums ir jūsų vaikėtų kams sunkiu karo keliu. už Istorikai, atsidėkodami ....... ........... žo nuoširdžius linkėjimo džius, garbės daktarui Įteikė gėles. Kalba istorijos mokslų dak taras Universiteto profeso rius drg. Juozas ŽIUGŽDA. Jis linki pirmo kurso Istori kams kartu su savo vyres niaisiais draugais koja kojon žengti per istorijos mokslo aukštumas, pamilti savo spe cialybę, Universitetą. Baigda mas mylimas profesorius pa; siūlo sudainuoti tradicinį studentų himną „Gaudeamus igitur“. . Oficialiajai vakaro daliai pasibaigus, prie kava ir sau sainiais servizuotų staliukų draugiškai kalbėjosi visų kur sų istorikai. čia užsimezgė pirmos ir ne paskutinės pažinys su busin alsiais kolegomis, dėstyto jais. Universiteto estradinio orkestro dalyviai tarsi dova; ną pirmakursiams atsinešė į vakarą-krikštynas pačias nuotaikingiausias, pačias geriau sias melodijas, ir šokių sūku ryje jauniausieji Lietuvos is torikai pasijuto tikrai pilna teisiais mūsų senosios moks lų šventovės sūnumis. Čia pat varžėsi busimieji Ciceronai. Vyko iškalbos kon kursas. Nugalėtojo laurų vai nikas atiteko „fuksui“ Anta nui Nesavui. Jis išsamiausiai ir šmaikščiausiai nagrinėjo temą ..Ką aš pajutau Pirmą kartą įsimylėjęs?“ Pasku^avinėje nuskambėjo gitara at liekama čigonų liaudies dai na „Juodosios akys“. Jauna sis gitaristas — pirmo kurso istorikas Rimantas Dubonikas Ilgai dar aidėjo linksmi baisai, liejosi muzika, sukosi poros. Šių krikštyų organiza toriams pati geriausia dova na bus, jeigu pirmo kurso Karalienės istorijos riteriai atsimins vakarą, tarsi antrą ją savo gimimo dieną. Br. VERTELKA KELIAUNA
Visų šalių proletarai, vienųkitėsl
Amžinas poetas
o o
ė
TUHNTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 27 (574)
Eina nuo 1950 m.
1966 įn. rugsėjo mėn. 28 d. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap.
Komjaunuoliška garbė Istorijos ir filologijos fakul teto komjaunimo organizaci ja — viena iš gausiausių se najame Universitete.- Ji išauk lėjo tokius puikius aktyvistus, kaip S. Jonutaitė, J. Lakis, G. Jurkūnaitė ir daugelis kitų. Kaip tik šiame fakultete gimė tokios puikios tradicijos, kaip pirmakursių sutikimas, diplo mantų palydos, V. Lenino gi mimo dienos minėjimas. Kar tu, kaip ir kiekvienai organi zacijai, taip ir Istorijos ir fi lologijos fakulteto komjau nuoliams iškyla daug naujų problemų, klausimų, padik tuotų pačių mūsų dienų. Pa kalbėti, pasitarti, pasiginčyti, numatyti perspektyvas atei čiai ir susirinko sekmadienį fakulteto komjaunuoliai į XIąję konferenciją. Organizacija turi kelti rim tas problemas, pagarbą, tusi tapti iniciatyvos centru. Kom jaunime negali būti abejingų, politiškai pasyvių, verkšlento jų. Dažniau turime galvoti apie savo komjaunuolišką gar bę, ieškoti naujų darbo for mų ir metodų. Tokios pagrin-
dinės mintys išryškėjo kon ferencijos darbe. Apie lai kalbėjo G. Jurkūnaitė ata skaitiniame komiteto praneši me, tai rūpėjo diskusijose pa sisakiusiems I. Voverytei, R. Venckutei, S. Jonutaitei, Fi losofijos katedros vedėjui doc. E. Meškauskui ir kt. Kaip pažymėjo G. Jurkū naitė, grupių darbo planuose didžiausią dalį sudaro kultūri nės priemonės. Bet kaip tik rovėje atrodo studentų etika ir estetika? Kultūros, inteli gentiškumo, geriausia tų žo džių prasme, mums dar labai stinga. Kai kurie komjaunuoliai ne brangina savo bilietų, neįsira šo į įskaitą. Atrodo, kad daugelis į kom jaunimą ateina, neturėdami aiškaus supratimo, kas per daiktas tas komjaunimas, ko jie nori iš jo, ir ką pasiryžę patys jam duoti. Neatsakingai žiūrėjo į jiems patikėtą darbą net komiteto nariai S. Geda, A. Kavaliauskas ir kt. O komiteto narys, II kurso žurnalistas V. Martišauskas šiemet
r.et visiškai nusišalino nuo darbo. Atseit, jis negaunąs stipendijos ir bendrabučio ir nesą jokios prasmės dirbti komitete. Baisu tai girdėti iš komjaunuolio lūpų! Fakultete yra puikių gru pių: II bibliotekininkų kursas, II geimanistų, III lituanistų. Kaip pažymėjo diskusijose kalbėjęs J. Lakis, organizaci jos darbas priklauso ne tiek nuo kelių aktyvistų, kiek nuo pirminių organizacijų, jų ko vingumo ir kryptingumo. Dar bo priemonės priklauso nuo mūsų pačių darbo — ar jos liks tik formalumu, ar gyve nimo būtinybe. Studentai įpra to kelti didelius reikalavimus, bet, anot VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus P. Vait kevičiaus, reikalavimai pačiam studentui kaskart mažėja. Stu dentams, ypač komjaunuo liams, reikia kelti didesnius reikalavimus. Konferencija išrinko naują fakulteto komjaunimo komite tą ir delegatus į VVU kom jaunimo XIV-ąją konferenciją. A. JUODUPIS
Žmogus, apdainavęs ir pa likęs žritonėms meilę, drau gystę ir qėr(, lieka nemarus. Iš žemės vaikų giminės jo nepajėgia išskirti net Šimt mečiai. Toks buvo ir Kauka zo riteris ir amžinasis poetas Šota Rustavelis. Ir, pasak Lietuvos TSR liau dies rašytojo Ant. Venclovos, atidariusio respublikinį 800ųjų Šotos Rustavelio gimimo metinių minėjimą, it įstabi Kaukazo viršukalnė iš vidur amžių tolumos žmonėms žėri nemirtingasis Gruzijos poeto kūrinys poema „Karžygis tig ro kailiu.“ Šiame vakare-minėjime, šeštadienį įvykusiame Univer siteto Aktų salėje, dalyvavo poetai V. Reimeris, T. Tilvy tis, J. Graičiūnas, Tbilisio stu dentų delegacija. Apie Sotos Rustavelio, su kurio vardu L. Tolstojus sie jo Renesanso pradžią, gyve nimą, kūrybą, apie jo poemos „Karžygis tigro kailiu“ nenykstančią vertę ir reikšmę žmonijos kultūrai papasakojo Universiteto docentas P. Už-/ kalnis. Šiltus padėkos žodžiuš va kare tarė Gruzijos studentų delegacijos vadovas Micho Kvičadzė. Kaip meilės amži najam poetui ir tautų drau gystės įrodymas toli nuo Šotos tėvynės praskambėjo jo kūrinių eilutės gruzinų ir lie tuvių kalbomis. Poetas J. Grai čiūnas perskaitė paties vers tus „Karžygio tigro kailiu“ fragmentus, vakare dalyva vęs aktorius T. Vaisieta pa deklamavo ištraukas iš gruzi nų tarybinio poeto Irakiijaus RusAbašidzės poemos apie """ tavelį. Antroje vakaro dalyje studentai ir svečiai klausė koncerto, kurį suruošė VVU AkaGruzijos deminis choras ir ~ studentų estradinis orkestras.
••••••••••••••••••••••€•••• 468-IĘJ RŪPESČIAI
PRIŽADAM „NEPIJOKAUT
V. TEBELISKIO nuotr.
Praėjusį penktadienį įvyku si Gamtos fakulteto komjau nimo konferencija apsvarstė oi ganizacijos veiklą, iškėlė eilę trūkumų bei numatė gai res tolimesniam darbui. Išklausius komjaunimo sek retorės R. Valiukaitės ata skaitinį pranešimą, galima sa kyti, kad daug nuveikė ši 468 komjaunuolių šeima, daug prisidėjo prie bendro Universiteto gyvenimo.
įBOBOBOaaBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBODBOBOBaBOBGi
UŽ PIRMĄ SUSITIKIMĄ . . . Kavinėje užgeso šviesa. Kažkas norėjo šaukti monterį, kažkas skubėjo remontuoti, bet. . . to nereikėjo. Nuo kė džių pakilo tamsios figūros ir ėmė rikiuotis ratu. Keisto rato centre sustingo žmo gystos su kvitais, čekiais, lo garitminėmis liniuotėmis, aritmometrais ir skaitliukais. Už sidegė žvakės, ir tokioj vidur amžiškoj šviesoj ima skirtis veidai. Dabar jau matosi, kad čekiais ir balansais apsikabi nėjęs žmogus —' II kurso ekonomistas Donatas 2VINKLYS. Salia Jo aritmometru tai Skina antrakursis Jonas KLEIZA. O kas išsirikiavo ra tu? ’ Pažvelgus į susijaudinusių jaunuolių ir merginų veidus, kiekvienam pasidaro aišku, kad šį sekmadienio vakarą į ^Universiteto kavirtę suplūdo TTuksai — ekbnomistai. Vyksta jų priėmimas į didelį mūsų aukštosios mokyklos ekonomistų būrį. Donatas (ekonomisto pseu donimas — Feliksas Balansas) atsargiai išvynioja didžiulį „papirusą", ir prieblandoje nuskamba jo balsas. Skaito ma iškilminga priesaika. Su jaudinti ptrmakursiški balsiukai dar neryžtingai kartoja priesaikos punktus. Jie pasi žada tvirtai žengti vingiuotu buhalterių, sąskaitininkų ir t .t. keliu, pasinerti į nesibai. giantį balanso ir kitokio po pierizmo baseiną, Jaunystės grožio išlaikymui spirituoti savo nuodėmingą kūną iš vidaus, nekirpti nagų. ne skusti barzdų, keltis tik ta-
da. . . kai nori valgyti, o jei gu nori žinių, mėginti (I) nu eiti į paskaitą. Priesaika baigta. „Feliksas Balansas“ susuka „papirusą“ ir pasiūlo pirmakursiams ne išsiskirstyti. Tamsoje sužvanga stikliu kai. kliuksi į juos pilamas skystis, kurio receptas žino ekonomas tik vyresniems cl:----ir mistams. Sako, ten būta vanpipirų, ir mineralinio H2O dens, ir paprasčiausio ir. . . Sąrašą, tikriausiai, ga lima pratęsti. Visas šitas gėrb m a s buvo pilamas į „fukslšgerkles. Pirmakursiai kas“ " ‘ tačiau... raukėsi ir spiaudėsi. tradicija lieka tradicija. Trečioji įšventinimo dalis daug trumpesnė ir paprastes nė. Feliksas Balansas paėmė „krapylą" ir ėmė tuo pačiu skystimu šventinti savo įpė dinius ,, iš išorės“. įšventinimo ceremonija baigta. Iš tamsos ir šešėlių karalystės Ekonomika grįžta Į šviesą. Gęsta žvakės, visi sėdasi už šventiškai papuoš tų stalų. Vakaro vadovas ant rakursis Vytautas šuopys su teikia žodį fakulteto prodekanei K. Vaištarienei. — Jūs išgėrėte pirmąją kantrybės taurę. Neužmirški te mieli pirmakursiai. kad tokių kantrybės taurių bus dar daug, ir tik nuo jūsų pa čių priklauso, ar Jos bus sal desnės, ar ne. Kad pradėti neoficialiąją dalį, pasiūlyti pirmąjį tostą, skelbiamas konkursas. Užduo dami klausimai: „Kurioje pa saulio valstybėje daugiausia
moterų? ir „Kiek Sachaline salų"? Net vyrai — pirmos temos specialistai — nesuge bėjo atsakyti į klausimą, o tai, kad Sachaline tik viena sala, žinojo pirmo kurso dar bo ekonomikos specialybės studentė Aldona šileikytė. Pirmą tostą pasiūlo pirma kursė: — Už pirmą ir nepaskutinį mūsų susitikimą, — skamba žodžiai pripildytoje kavinėje, ir Jaučiasi, kad abiturientė tapo studente. Tai pirmas studentiškas jauniausiųjų ekonomistų tos tas. Jis. gal būt, išliks jų at mintyje visą gyvenimą, kaip ir priesaika, kaip „kantrybės taurė“ ir vėlesni pamokymai. O pamokymų buvo daug: — . . Susitikęs dekaną, ne išsisukinėk, — žinok, kad kiekvienas dekanas yra bu vęs „fuksu", bet ne kiekvie nam „fuksui" lemta tapti dė ką. Semiasi studentai-naujagimiai „oberfuksiškos" išmin ties Ir nesistebi. Ką gi. vy resniems geriau žinoti! Visgi, žmonės su patirtimi. . . Salėje — dainos, muzika. Savo kaimynus ekonomistus aplankė Istorijos ir filologijos Tokį vakarą — pirmakur sių krikštynas — rugsėjo 25 d. organizavo Ekonomikos fakulteto kultūros klubas. Meilė puikiai studentiškai tra dicijai įeina į fakulteto gy venlmą, į Jo kasdienybę. Ir tai — puiku!
A. KRAPAVICK4S
Visos fakulteto pirminės komjaunimo organizacijos kas mėnesį pravesdavo po 2—3 priemones, kurių dauguma, kaip pavyzdžiui, XXIII Parti jos bei XV komjaunimo suva žiavimų nutarimų svarstymas, paliko gerą įspūdi, turėjo di delę praktinę reikšmę. Pa skaitos: ,Religijos paslaptys“, „Vatikanas XX amžiuje“ bei susitikimas su buvusiu Vati kano dvasininku D. Besčiastna turėjo įtakos, formuojant jaunimo pažiūras. Fakulteto komjaunimo or ganizacija svarstė aktualius tarptautinio gyvenimo klausi mus, aktyviai prisidėjo prie daugiamilijoninio šalies kom jaunuolių būrio, pasmerkda ma Amerikos imperialistų ag resiją Vietname. Išsiplėtė draugystė su ki tomis aukštosiomis mokyklo mis. , Nepamirštant nuveikto di delio darbo, reikėtų sustoti ir ties esamais komjaunimo dar be trukumais. Savo pasisakyme dėstytoja I. šarkinienė pareiškė, kad paskutiniu metu sumažėjo studentų pažangumas. Jeigu praeitų metų žiemos sesijoje buvo 53 nepažangūs, tai pa vasarį šis skaičius išaugo iki 60. Tai rodo, kad komjauni mo organizacija kreipia ne pakankamą dėmesį mokymosi klausimui, laiku neišaiškino ir nepasmerkė nelankančių pa skaitų studentų. Gamtos fakultetas — inter nacionalinis fakultetas. čia mokosi 35 žmonės iš kaimy ninių Latvijos ir Estijos res publikų. Studentų tarpe turi vyrauti draugystės ir nuošir dumo atmosfera. Bet II kurso geologė Z. Isočionok konfe rencijos metu nusiskundė, kad estai ir latviai fakultete jaučiasi svečiais, kad komjau nimo organizacija nepadeda Jiems įsijungti į veržlų, pil nakraujį studentų gyvenimą. Tai liudija, kad susilpnėjo kad internacionalinis darbas, ' studentai mažai buriasi prie Internacionalinio klubo. Beje, kalbomis liko ir planas ap'ie Internacionalinio klubo sekciJos organizavimą fakultete. Iširo kažkada už Universiteto ribų garsėjęs estradinio or kestro kolektyvas. Priežastis — instrumentų trūkumas.
Apie tai turėtų pagalvoti ne tik fakulteto komjaunimo or ganizacija, bet ir Universite to Kultūros klubas. Neturėjo reikiamo poveikio studentams ir vaizdinė agita cija. Spaudos sekcija nesuge bėjo išnaudoti sienlaikraščio „Savaitės naujienos“. Spaus dinamos medžiagos būdavo neįdomios, pasenę arba iška bėdavo nepakeistos 2 — 3 sa vaites. Negeriau reikalai klos tosi ir su „Komjaunimo pro žektoriaus“ darbu. Naujai išrinktam komitetui reikėtų akyliau žiūrėti į kun kuliuojantį fakulteto gyveni mą, daugiau dėmesio skirti aktyvo mokymui. D. SAUKĖNAS
O Jau tapo tradicija pa rodos prie Mokslinės bib liotekos bendrosios skai tyklos. Neseniai studentus vėl pasitiko nauji stendai. Šįkart jie pasakoja apie j darbą su knyga — čia ga lima pamatyti įvairių mo kymo vadovėlių, citatas iš didžiųjų žmonių raštų, jų veikalus. Galima tik svei kinti bibliotekos darbuoto jų iniciatyvą ir pastangas. Kartu panašių pastangų reikėtų laukti ir iš kated rų, būrelių. Tiesa, Gamtos fak. buvo eksponuojami studentų suruoštoje paro dėlėje grybai. O kaip kiti? Iš dirbusių reikėtų laukti ataskaitos. O Valgykloje dažnai ten ka matyti valgančius apsi vilkusius su paltais ar liet palčiais studentus. Visa tai negražu, bet... Anądien iš valgyklos rū binės merginai pavogė lietpaltį. Vakar vėl. Štai ir antroji medalio pusė — rūbinėje palikti drabužius jau nebesaugu. Būtis dik tuoja aktualų klausimą — ar tikrai valgyklos rūbinei nereikalinga rūbininkė? Tiesa, neseniai rūbinėje atsirado užrašas: „Rūbinė nedirba“. Ar ne per vėlai susigriebta, ir kas atly gins nukentėjusiems mo ralinę ir materialinę skriaudą?
ZZZZZZZZZ2ZZZZZZZZ22ZZZZZZ2RZZZZZZ2ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ:
Nauja tradicija „Profsąjunga, — sakė Vla dimiras Leninas, — yra auk lėjimo organizacija, įtrauki mo, apmokymo organizacija, t. y. mokykla: valdymo mo kykla, šeimininkavimo mo kykla, komunizmo mokykla“. Šiais Vladimiro Lenino žodžiais, pasakytais dar 1920 m., Universiteto studen tų profkomiteto pirmininkas Romas Navickas pirmą kar tą respublikos aukštųjų mo kyklų istorijoje pradėjo iškil mingą profsąjungos nario knygelių įteikimo ceremonia lą. Šiais mokslo metais į stu dentų profsąjungą priimti 894 nauji nariai. Nemažas skaičius, tiesa? Todėl profsą jungos knygutės buvo įteik tos tik grupių proforgams. Dūdų orkestras „skelia" tu šą, ir fizikų bei matematikų proforgai (šiems busimie siems mokslo vyrams visur pirmenybė) atsiima knygeles.
O į sceną vis eina ir eina Istorijos-filologijos, Ekonomi kos, Teisės fakultetų atsto vai. Vakaro metu buvo palin kėta daug sėkmės ir džiaugs mo busimajame darbe. — O dįabar koncertuos nusipelnęs kolektyvas — Univefsiteto Akademinis choras, — paskelbė profsą jungos pirmininko pavaduo tojas V. Sviderskis. Negailėjo „fuksai“ aplodismentų choro vadovo LTSR n. a. Pr. Sližio harmonizuotai lietuvių liau dies dainai „Gegelė"; solis tui A. Cekauskui, atlikusiam solo partijas daugelyje dai nų. Koncertas baigėsi. Choro vadovui drg. Pr. Sližiui įteiktos gėlės. O studentai pirmakur siai taria nuoširdų „ačiū“ už puikiai organizuotą vakarą. GR. MATUKA/TE
2_Psl^_J*/*/*/*/*/*^*^**/*/**/*/**/»**^*^**^*^*^'TARYBINIS STUDENTAS
Dar kartą pagrokite Čaikovskį
1966 m. rugsėjo mėn. 28
DIRBKIME PATYS, DRAUGAI STUDENTAI!
Kai kam įgali atrodyti neak• metu aiškinant jo turinį bei australų dirigentui Dž. HopVisuomet, kai tik išgirstame šios tarybos gražūs norai J tualu cituoti kažkokį laišką.. menines išraiškos priemonės, kinsui, R. Lybermano kon kalbant apie jaunimo auklėji- pastangos susilaukia pačių ,t 1 Gal kai kas ims įrodinėti, kadI o po to — ištisai. certą džiazui ir orkestrui, A. mą, tuoj pat prisimenam žmo- dentų paramos. O kas gi kiti tokių — vienetai. O vis tik... Publika suprato kūrinį. Nu- Bruknerio ketvirtą — „Ro- nių posakį: „Užteks kalbėti turi rodyti didžiausią iniciahl Imkim takiį parodoksalųį skambėjus Štrauso valsui mantinę" simfoniją, E. Balsio apie švarą — griebkime šluo vą, išradingumą ir pastangj pavyzdį: filharmonijos salė: „Žydrasis Dunojus", plojimų siuitą iš baleto „Eglė žalčių tą!' Iš tikrųjų, žmonių auklė šiame darbe, jei ne patys -.tl turi 1000 vietų, o Universite audra net kelis kartus diri karalienė" ir kt. jime (etiniame, estetiniame ar deniai, jei ne jų komjaunnrl te priskaičiuojama daugiau gentą grąžino į sceną. Kiek AR BUS ĮTRAUKTA Į kitokiame) gražiais žodžiais, organizacija ir profsąjungai kaip dvylika tūkstančių stu vienas, buvęs salėje, ovaci REPERTUARĄ NAUJŲ ŠIUO posėdžiais ar Įsakymais padė Reikia dirbti patiems, sava] dentų. Jei kiekvienas stu jomis pasakė tą patį: problemas] LAIKINĖS MUZIKOS KO ties nepagerinsi. „Revoliuciją'* rankiškai kelti dentas. bent kartą per metus — Pagrokite dar ką nors! RINIŲ? šioje srityje gali įvykdyti tik planuoti atitinkamus renginiu] apsilankytų filharmonijoje, Dar pagrokite Čaikovskį! tai vienas „asmuo" — Jo Di Vienas naujosios muzikos denybė Kruopštus Kasdieninis buities etikos, elgesio kultui turėtų būti 12 anšlagų vien Tai buvo pirmas toks va ros, simfoninės muzikos, cUjJ Strausas, Bethovenas, koncertas įvyks vasario mė lės supratimo ir kitais klausi carfas... Šiuos vardus kaip tik iš Universiteto studentų. karas, kurį filharmonija su- nesį. Jo metu Minsko filhar pačių auklėjamųjų Darbas. Universitete yra Etinio ir mals. Taryba, Estetinio lavini, brangiausią relikviją žmonės O taip nėra. Be to, per me ruošė studentams. Po koncer- monijos vyr. dirigentas V. perduoda iš kartos į kartą, tus išgirsti nors vieną klasi t-> kalbėjausi su filharmoni- Katajevas pirmą kartą Vil estetinio auklėjimo taryba, mo ir kitos katedros visuomet klauso jų genialių kūrinių, kinės muzikos koncertą stu jos vyr. dirigentu J. Domar- niuje pastatys šiuolaikinio kuri stengiasi neišleisti iš rems šias pastangas ir padės verkia filharmonijų salėse. dentui yra būtinas minimu ku apie tolimesnį Universite- vokiečių kompozitoriaus P. akių dvasinio jaunimo vysty planus įgyvendinti. Tačiau bj mas. Vien paskaitos, knygos to Kultūros klubo ir filharmo mosi, atitinkamai jį koreguo pačių studentų aktyvumo ir Žinoma, ne visi. ir šokiai be betarpiško kūri nijos bendradarbiavimą, pro Hindemito simfoniją „Matis". dama ir rūpindamasi, kad stu veiklos vargu ar galima ką O kaip studentai? KIEK ABONEMENTAS dentų emocijų, valios, grožio Prisimenu, kartą vienoje nių pažinimo jokiu būdu ne paguojant studentams rimtąją KAINUOS? jausmo, moralės ugdymui bū nors išauklėti. auditorijoje radau kaligra- suformuos žmogui tikro este muziką. Vieno koncerto kaina 20 Dirbkime patys, draugai stu tinio skonio, neduos reikiamo tų skiriamas ne formalus dė KOKIAS LENGVATAS NU tiška. rašysena išmargintą po pieriaus lapelį, rašytą vieno meno pažinimo. Vertingų kū MATO FILHARMONIJA SU kap. Tuo pačiu visas abone mesys. Tačiau ne visuomet dentai! Ne maži esam. Matematikos ir mechanikos rinių supratimas reikalauja TEIKTI UNIVERSITETO STU mentas kainuos vieną rublį. AR NEBUS PAKITIMŲ didelio, nuoširdaus dėmesio, o DENTAMS? fakulteto trečiakursio. Tuo tikslu filharmonija nu ABONEMENTO REPERTUA Atsiprašysiu jo autorių ir jo nebuvimas ir suformuoja minėtus „trečiakursius", kurie tarė išleisti specialų abone RE? JUK SUNKU NUSTATY pacituosiu kelias eilutes: „Dabar aš trečiakursis. Ry klasikinius kūrinius vadina mentą. Numatytas 5 simfoni TI KONCERTŲ PROGRAMĄ nių koncertų ciklas. Pirmas ILGESNIAM LAIKOTARPIUI? tais dūlinu į paskaitas, po jų sentimentais. Norint suformuoti sveiką koncertas įvyks spalio 6 die Pakitimai galimi ryšium su vėl j bendrabutį. Kasdien Universiteto profsąjunginėi nistracija skirsto vietas bend tas pats ir tas pats. Įkyrėjo pažiūrą į muziką, j tikrą gro ną, kiti — lapkričio, vasario, šiuo metu nenumatytu ko organizacija savo dėmesį kon rabučiuose. 2091 Universite tos monotoniškos dienos — žio supratimą, neužtenka vien kovo ir balandžio mėnesiais. lektyvų iš užsienio atsilanky centruoja į jaunųjų specialistų to studentas gyvena bendra jari minėto dėmesio, neužten KOKIE KONCERTAI BUS mu. Tačiau abonementas dėl paruošimo lygio kėlimą. Pa bučiuose. Jie čia praleidžia ne nėra kur išsiblaškyti. Operos ir baleto teatras, ka išklausyt vertingą kūrinį. ĮTRAUKTI Į ABONEMENTO to, reikia manyti, keisis tik grindinis dėmesys skiriamas vieną darbo ir poilsio valan gerojon pusėn. individualiam darbui su kiek dą, tačiau bendrabutis nėra filharmonija — sentimentai. Reikia apie tai ir šiek tiek REPERTUARĄ? Abonemento repertuaras KAS MANOMA PADARY vienu studentu, auklėjamajam tik paprasta pastogė, priglau Nesusipratimas būtų ten vaikš teorinių žinių. Pritardama šiai Universite jungia pačius geriausius TI, KAD NUMATYTI KLASI dajbui akademinėse grupėse, džianti studentą, bet — svar čioti. Jie manęs, tur būt, nie kad nesudomins. Kartais to Kultūros klubo iškeltai koncertus su geriausiais atli KINES MUZIKOS KORINIAI mokymuisi, kūrybiškai Įsisa bus auklėjimo židinys. Bend pirmojo BOTŲ GERIAU SUPRASTI? vinant busimąsias specialybes, rabutyje — toje didžiulėje sveika pažiūrėti neblogą fil minčiai, filharmonija mūsų kėjais. Pavyzdžiui, Pusė valandos prieš kiek platesniam studentų įtrauki studentų šeimoje — turi būti mą, bet jų reta. Belieka tik Aktų salėje surengė koncer- koncerto metu abonemento tą-paskaitą. Salė, turinti 500 savininkai girdės Mocarto vieną koncertą filharmonijos mui Į mokslinį darbą. Studen ugdomi komunistinio gyveni šokiai". sėdimų vietų, buvo pilnutėlė. „Didžiąsias mišias", kurias at mažojoje salėje lektorius pra tų profsąjunginė organizacija mo, komunistinės buities įpro ■UIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIL' Žinoma, buvo ir tokių, ku liks Leningrado Valstybinės ves pokalbį apie atliekamų padeda kelti studentų politinį- čiai, kurie būtini kultūringai riuos daugiau masino šokiai, Kapelos choras ar solistai kūrinių turinį bei menišku idėjinj ir kultūrinį lygį, pade visuomenei. Gerai sutvarkyto bet suskambėjus Čaikovskio kartu su mūsų filharmonijos mą. Filharmonija dės pastan da rektoratui, partinei orga bendrabučio gyvenimas ugdo BŪNA IR TAIP uvertiūrai — fantazijai „Ro simfoniniu orkestru. gas, kad klasikinė muzika nizacijai ir dėstytojų kolekty kolektyviškumo, draugiškumo, meo ir Džuljeta", salė suklu Kitų koncertų metu stu- taptų labiau prieinamesnė, vui, auklėjant jaunimą komu kito žmogaus pagarbos jaus E Cyptelėjo stabdžiai ir g autobusas sustojo prie so. Iš pradžių kūrinys buvo >dentai išgirs Šuberto ketvir aiškesnė, kad jos mylėtojų nistine dvasia. Profkomitetas mus. Reikia pripažinti, kad E Universiteto. Kartu su ki pagrotas dalimis, pertraukų 1tąją simfoniją, diriguojant greitos augtų. D. KAUKĖNAS organizuoja ir dalyvauja fi mūsų studentų profsąjungine štais studentais (lipau ir nansuojant kultūrinį-masinj ir organizacija atliko nemažą E aš. E — Gyvenu Čiurlionio Universite- darbą, gerinant buitines-kultūsportinį darbą ggatvėje, bendrabutyje, — te. z Drauge su kitomis vi- rines sąlygas. = išgirdau pašnekesį. AtsiorganizacijoE grįžau. Kalbėjosi du stusucmeninėmis Studentų profkomiteto va E dentai. Išsipasakojo visas DĖSTYTOJŲ ATASKAITINIS mis vadovauja meno saviveik dovaujami dirba visuomeni E bėdas, sakėsi labai laukiu ■■■■■*■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ lai, Kultūros klubui, organi niai kontrolieriai, visuomeni E stipendijos. Neseniai ivyko Medicinos zuoja susitikimus su žinomais nės kontrolės komisijos tikri — Netrukus autobusas su fakulteto dėstytojų pirminės ėstojo ties Čiurlionio gatve. mūsų respublikos žmonėmis. na studentų valgyklų ir bu komjaunimo organizacijos E Linksmai šnekučiuodaProfkomitetas organizacijos fetų darbą. Visuomeninės ataskaitinis-rinkiminis susi gmiesi, skubėjo i paskaitas rinkimas. Biuro sekretorius nariams lengvatinėmis kaino kontrolės komisijos kartu su E studentai. Už Gamtos fadrg. Žebrauskas pranešė, kad Ekulteto pasukau į bendramis skiria kelialapius į sana valgyklų administracija nusta įskaitoje yra 25 dėstytojai, — bučių pusę. Čia vienas torijas, poilsio namus ir turis to valgyklų ir bufetų darbo visi turėjo visuomeninio dar E paskui kitą išsirikiavę bo krūvį, buvo grupių auklė tines bazes. 20 mūsų Univer laiką — priklausomai nuo stu E trys senučiai bendrabu-: tojais, draugovininkais, dau gčiai, o šalia puikavosi nau-i siteto studentų šiemet gydėsi dentų dienos režimo. guma aktyviai dalyvauja Ejutėlis fizmatų bendrabu-i arba gydosi geriausiose res moksliniame darbe. Tačiau jų Didelis ir atsakingas dar E tis. veikloje buvę nemaža trūku publikos sanatorijose, daugiau bas atliekamas profgrupėse. E — Merginos, ne, taip ■ mų: dar nesurasta reikiama E nebus, — pasipylė žodžiui kaip 50 studentų ilsėjosi Pa Grupių proforgų vaidmuo ga darbo kryptis ir formos, ku ė krūva, o po jų — keiks-: langos, Anykščių ir Lampė na didelis. Be proforgo ne rios jungtų ir įtrauktų į akty Emažodis... — Juk mes iš: vų darbą visus išsisklaidžiu džių poilsio namuose. Daugiau sprendžiamas nė vienas prof = Teisės fakulteto. — Būre-: sius po įvairias klinikas ir ka E lis merginų tikrai stovėjo: kaip 200 studentų pabuvojo sąjunginio darbo klausimas. tedras dėstytojus-komjaunuoE prie Teisės fakulteto du-: Universiteto sporto-sveikatin- Tos grupės, kuriose gerai du lius. Buvę komjaunuoliškos Erų. O vidury — skėtry-: gumo stovykloje Žydiškese, ba proforgai, daugiausia ap gčiftjo rankomis mergina. : drausmės pažeidimo faktų. Fakulteto komjaunuoliai E — Padugnės, o ne tei-j 20 sportininkų-slidininkų sto rūpintos bendrabučiu, stipen Ssininkės, — tyliai metė j dėstytojai apsvarstė tolesnio vyklavo Ventėj, 200 studentų dijomis, butpinigiais. Kartu su g praeidamas studentas. : darbo kryptis, uždavinius ir išsirinko naują biurą — sek studentų poilsiavo Universite komjaunimo organizacija pro E Tikrai norėjosi greičiau: Stankevičių, E bėgti nuo tų „teisininkių“.: retoriumi drg. to viloje Palangoje. forgai sprendžia akademinius Universitete istorijos mokslų garbės daktaras Ant. S Kažin kaip vadina save ta: sekretoriaus pavaduotoja drg. klausimus. Proforgai turi rū Gerdaitytę, nariais: žvironaiBIMBA skaitė dvi paskaitas. Svečias papasakojo apie Emergina su keiksmažodžių; Studentų profsąjunginė or pintis studentų kultūriniais— atsarga? Gėda, mergužė-; tę, Juškaitę ir Gaidamonį. Amerikos lietusių gyvenimą ir karą Vietname. ganizacija kartu su admiDoc. V. KVIKLYS Ele! : buitiniais reikalais, bendrabu g Dingo šventiška nuotai-: čių paskirstymu, pašalpomis, Eka. Paspartinau žingsnį ir: palaikyti ryšius su studentais, Ejslinkau į bendrabutį Nr.: gyvenančiais mieste. E — Vaikine, leidimą, — : Dar mažai grupėse kalbama Egriežtai kažkas pareikala-; apie sąžiningumą, principin Evo. Atsigrįžau. Už staliuko; gsėdėjo mergina. Padaviau.; gumą, kolektyviškumą, visuo E — Taip visada reikia: meninio turto gerbimą. E daryti! : Mūsų profsąjunginėje orga Nesuklysime, tur būt, pasa „Andrlus Bertašius!" Pirmi nas kitą pažinti. Andrius gy mo gimimą. Neužmiršo grupė E 26 kambaryje vyravo; E tyla. Vieni sėdėjo prie: kę, kad pirmakursiui, prade ninkaujantis suskaičiavo bal vas, linksmas vaikinas, dau ir mokslo. Tai pats svarbiau nizacijoje išaugo tokie gabūs E knygų, kiti... ž giau už kitus domisi gyveni sias jos komjaunuoliško dar profsąjunginio darbo organi darbą, sus. Vienbalsiai. E — Ruošiamės, — ryt E dančiam komjaunimo Mes jau Įpratę kalbėti apie mo įvykiais, mėgsta spaudą... bo punktas. Šiuo klausimu zatoriai ir vadovai, kaip A. dienoE anatomija, — prašneko; jau pirmomis studijų E kambario seniūnas žalvv-ž mis iškyla daug susirinkamus, Patikėjom savo rūpesčius jam. grupė išskyrė dvi gabias Jasiškis, A. Račas, R. Idzelis jaudinančių komjaunimo gris Sinkevičius. Vakar iš-g Su Andrium aš susipažinau komjaunuoles — L. Bozytę ir (IFF), N. Ceknytė, R. Belec darbo planus, ataskaitas. Tai gsidažėme kambarį acetoni-g darbo problemų. Tuo labiau, E niais dažais. Greit išdžiū- g kai tave grupė išrinko kom įprastas komjaunuoliškos šei bendrabutyje. Vartė jis gru J. Kutkaitę. Šios dvi merginos kas, S. Paukštytė (FMF), S. E vo. Paskui vėl antrą kartą ž jaunimo darbo vadovu. Dar mos reikalas. Bet ką galima pės komjaunimo dokumentus. stengsis, kad grupėje siste Dirsė (MF), V. Sviderskis (TF) — perdažėme. Norime palai-ž mažai esi pažįstamas su Uni kalbėti apie pirmakursį, apie Visos komjaunuolių pavardės mingai būtų lankomos paskai ir daugelis kitų. Jais mes ga E kyti švarą, — užbaigė. E skaitoma mokslinė ir lime teisėtai didžiuotis. g Antanas Sakalauskas; versitetu, su savo kurso drau grupę, kai įvyko tik vienas, surašytos rusiškai. Mat And tos, g valė nuo lovos dulkes. O g gais. pirmas, susirinkimas. Bet vis rius atvažiavo studijuoti iš grožinė literatūra, padės sun 80 mln. profsąjungos narių, E Petras Sereika sėdėjo prie g Į Ekonomikos buhalterinės tik įdomu, kaip prasideda Kazachstano, baigęs ten vi kiau besimokantiems studen iš jų 33 mln. aktyvistų! Kur E anatomijos ir mokėsi loty- g — gamykloje ar E nų kalbą. E apskaitos speolalybės I grupę komjaunuoliškas darbas gru durinę mokyklą. Kiek <■ sun tams. Grupėje visi pasiskirstė tedirbtų kiau su lietuvišku rašymu da darbą. E- — Lotynų kalba — me-E šiais mokslo metais fabrike, statyboje, kolūkyje Įstojo pėje. = dikų kalba, — apibudino. E dvidešimt penki komjaunuo Tai pirmieji šios komjau- ar aukštojoje mokykloje, prof Su tokia mintimi aš ir už bar jam. g Kambaryje gyvena ketu-E Andrius ieškantis komjau nuoliškos šeimos žingsniai. sąjungos narys turi atsiminti E rieše. Visi pirmakursiai — = liai. Visi jie, atrodo, vienodi. kalbinau buhalterinės apskai turi Visa tai toli gražu, anot And- apie savo visuomenines parei E medikai., g Bet štai vieną iš tų 25 reikė tos spec. I grupės studentę nuolis. Jau ir planų jis E — Stengiasi vaikinai, g jo išrinkti grupės sekretoriu Birutę Dirvonskytę. daug. Pagirtina, kad Andriaus riaus Bertašiaus, ne galutinis gas, rodyti iniciatyvą. E Negaliu skųstis... — Tai E — Sakykite, Birute, kodėl grupė pradeda darbo planą planas. Suderinant su Univer Profsąjungos nario knygutė E komendanto V. Aukausko E mi. žodžiai. Praėjo Riek laiko, žmonės jūs gruporgu išsirinkote, bū nuo pačių elementariausių da siteto komjaunimo komitetu, suteikia ne tik teises. Ji ir Taip, būna visko, čia ir E apsiprato. Susipažino. Per tas tent, Bertašių, o ne kurį nors lukų. Pavyzdžiui, kad ir susi jis bus nuolat papildomas. įpareigoja nerimti, gyventi besitvarką vaikinai, čia ir — Norisi tikėti Andriumi ir jo ir dirbti komunistiškai. Tai — pažinimas su Universitetu, ar 2 savaites tarytum tyrė vie kitą? mergina. s besikeikianti — Nors mes dar neseniai ba apsilankymas Lietuvos ki žodžiais, grupės nuotaika. mūsų visų pareiga. Būna ir taip. — suti- E nas kitą. g ko —draugai, kai aš jiems E Komjaunuoliško nerimo R. NAVICKAS Anądien Įvyko susirinki pradėjom kartu mokytis, — no studijoje. Susitikime su ki g papasakojau. E S tą no darbuotojais jie gaus pir jums! Studentų profkomiteto B. VAIKYS E mas. Pasiūlymas kandidatūrai sako Birutė, — bet per E u. V. PREKEVICIUS laiką vis tik jau spėjome vief- mą aiškų supratimą apie iilpirmininkas ^fiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiin buvo, tarsi susitarus, vienas:
Tu-profsąjungos narys
PIRMIEJI ZI\GS\IAI
1966 m. rugsėjo mėn. 28 d.
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
SKAUSMAS
FOTO NOVELĖ
(Iš M. K. Čiurlionio „Laidotuvių" ciklo)
•];
*** Šuliny vanduo nusistovėjęs. Jame įkritęs lopas tyro mėlio. Per rentinį aš pasilenkus pamačiau, Kad ir tenai dangus, Kuriam nėra nė vieno debesėlio.
***
Palyginu tave su savimi —, Skirtumas iš tiesų nemažas----------Tai rodo man patikima žymė, •— Tavųjų smilkinių sidabro dažas. •kk-k
Dienų tėkmė tava — Lyg daržas rudenio: Dosnus, nekintantis ir visiškai ramus. Troškimų jis labai mažai tebudina, — Užbaigti rūpesčius ir grįžti į namus. Ir šildyti rankas-----------
***
Už lango mėlyno .Beržai ir vėl į šarmą susivųstė----------Žinau. Žinau, tau daug kas pasivėlino,— Užtat paliko tau — Mana jaunystė. V. MONSTVILAITE
KOMSORGAS Atvažiavo į Universite tą Sigitas Renčys iš Šiau lių 8-osios vidurinės, tvir tai nusprendęs studijuoti lietuvių kalbą ir literatū rą. Šiandien Sigfcas — studentas. Nepasakytum, kad studentiškas gyveni mas jau tapo įprastu pir makursiams. Paskaitos, savarankiškas darbas, įvairūs užsiėmimai — vis kas nauja, nepatirta. O ir mokytis reikia nemaža. Tad jau trečią dieną Sigi tas užsuko į mokslinę bib lioteką. — Oho, kaip rimtai nu siteikęs, — nusistebėjo bendrakursis R. Jurgelio nis, radęs draugą, pasinė rusį knygose. — Reikia pasimokyti, — kilstelėjo Sigitas akis nuo knygos ir vėl palinko prie stalo. — Blogai mokytis nega liu, — sako man Sigitas, — širdis neleidžia. Vaikinas kalba nuošir džiai. Ir, žinoma, kuklina si. Juk vidurinę mokyklą baigė sidabro medaliu. T«esa, stojamuosiuose išti ko nesėkmė — trejetas. Teko laikyti visus egzami nus, bet ryžtas, darbštu mas nugalėjo: Sigitas įsto jo. Dabar — nauji darbai, nauji rūpesčiai... Savaime aišku, gyveni mas turi antrąją pusę. Sigitas ne tik mėgsta sportą, bet ir atkakliai siekia geresniu rezultatų. Pirmieji jaunių futbolo, krepšinio, lengvosios atle tikos, slidinėjimo, antrasis šachmatų atskyriai vaiz džiai iliustruoja vaikino pastangas. Tiesa, jos gana įvairiapusės. Sigitą užval dė garsų pasaulis. Perei tais metais Renčys užbai gė Šiaulių mokyklos smui ko grupę, lankė dailės bū relį. Nemaža laiko atėmė ir visuomeninis darbas. At sakingos pareigos mokyk los komjaunimo komitete, radijo mazgo laidų redak toriaus rūpesčiai. .. — Na, o pats mėgsta miausias užsiėmimas? — neiškenčiau. — Pagal specialybę, — šypsosi vaikinas. Tai toks Sigitas. Darbš tus, paprastas, nuoširdus. Dėl to mokykloje jis už kariavo draugų simpati jas. O čia, Universitete? Ir čia jį pamilo bendrakur siai. Praėjusią savaitę įvyko I kurso lituanistų kom jaunimo pirmasis susirin kimas. — Ką rinksime sekreto riumi? — susimąstė stu dentai. — Renčį! — vieningai pasiūlė vaikinai. Rūpesčių bagažas pasi pildė dar vienu. Sėkmės, Sigitai!
R. MILIAUSKAS
RYTAIS RAMU Rytais ramu. Girdėt — pavartėj klypsi Senutėj šluota nešina. Retiems praeiviams droviai šypsos Nukritę lapai — saulės šypsena. Surinka traukinys už miesto Kaip kūdikis, pabudęs nejučia. O priešpriešiais lange — šviesa. Lyg kviestų Žaltvykslė: „Paklydai? Skubėki čia!“ Netolimoj aikštėj lyg vėjas šnara Balandžiai, laukdami vaikų. Vaikučiai krykščia — paukščiams gera. Namo nueina — jiems ilgu.
Į bokštą atsirėmus, saulė dairos, — Žaltvykslės blėsta languose baltuos. Sužėrė senė į krūvas lapus. Kaip gaila! — Kiek ten saulužės rudenio šiltos... Praeis ir šitos dienos, kaip praėjo Jau daugelis — su ašarom, džiaugsmais. Sugrįši ir nustebsi pastebėjus, Kaip obelys paaugo ties namais, Kaip samanom žaliom apžėlė stogas. . . Ir ties įlūžusiu slenksčiu staiga Tu pagalvosi — pirmąkart — liūdnokai, Kad kūdikystė buvo neilga. B. VĖLYVYTE
Nevesk manęs už rankos Nevesk manęs už rankos ten toli, Vėl vakarais liepsnos Kur mudviejų nelaukia saulėlydžiai raudoni, njekas... Dažys padangę; oš beržai. Laukai Dzūkijos gražus ir mieli, Skubėsiu aš, ranka tau nepamojęs, Kai su tavim brendu per sniegą. Jei kambary bus laimės per mažai. i Nevesk manęs už rankos, jei arti. . . Tylus nubrisiu rudenio purvynus Čia susitikom prie gražuolio Merkio Nėjusiu ilgesio gilaus.. . Manęs praeivis nepažinęs, Karčios vaikystės posmai’ palikti Iš kur keliauji, nepaklaus. Ant kaimo ežios šypsosi ir verkia. Bet bus ramu — širdis audrų ištroškus, Lietus tuos pėdsakus Nevesk manęs už rankos, nuplaus, laime tu, Ramunės žiedo nedalink per žinau, kad vėtros būna dosnios; pusę Aš noriu tarp dirvonų neartų Kas myli jas, mylės ir lauks... Tave ir josios dainą justi. Br. KASELIONIS
Akmeniniai vyrai Stovi vyrai — akmeniniai herakliai, Laiko ant rankų visą skliautą. Iššokę raumenys... Gyslos ant kaklo... Net ir akys tą svorj jaučia.
Užsimerki, rodos, — atgis atletai. Virptels visa raumenų masė, O šaltus, valingus veidus iš lėto Perkreips skausmingos grimasos... Bet vyrai nejuda. Gal jie nenori, O gal kad sunkų skliautą laiko? Nebylūs, nes ant rankų — ne vien tik svoris, O istorija, šimtmečiai, laikas...
Ar ne manęs? Ar ne manęs Atjoja raitelis šiurpus? Kai saulė perdega ūkuos, Kai visos juodos naktys renkas Ir juodą skausmą neša rankos, C> perdegusią saulę Procesija palydi------Ar ne manęs? Ar nė manęs Atjoja raitelis šiurpus? Tyli Mirusios Saulės ir Pilys. Skausmą išverkė juodi langai, Skausmą — juodą, mėlyną, ugninį. Sielvartas/ sulinkęs Stovi ties langais, Šlama juodos liepsnos — Skausmas begalinis. Tu tyli kaip žemė nebyli, Tu tyli kaip viso laiko tylos. Tu tyli ir skausmą išverkė juodi langai. Naktys uždengė dienos ir saulės juoką------Patikėk, tikėk, tikėk! Varpai pavasariniai Suskambės ir dėl Tavęs. Tikėk!
Šauksmas (Iš M. K. Čiurlionio „Pavasaris". Varpai)
Varpai. Šimtai varpų. Padangių skliautas — Milžiniškas varpas Gyvenimą dainuoja. Gyvenimą, . gyvybę, Trapų pumpurėlį — Juos saugoki Pagaliau ir dėstytojas. Su rudenio oro srove, siūbte Ir šildyk ne delnais — lėjusia pro duris, nušlamėjo į tylą paskutiniai studentų Širdim! balsai. Neatiduok jų Juodajai Saulei. Lėtai kloja žodžius dėstytojas, dailiai palygindamas, » gražiai pamargindamas. Lyg šeimininkė vartytų kraičio J. DEGUTIS » skrynią. Čeža popieriaus lapai Pirmieji užrašų puslapiai. Iki žiemos sesijos juos užpustys žodžių pūga. Kažkur už lango nukrinta gelsvas medžio lapas. Vir pa ilgai, susilietęs su akmeniniu ir bejausmiu kiemo Kai lyja lietui' ar daužosi vėtra, kūnu. Speigas pernakt raižo langą, Šiandien pirmoji stipendija. Pirmas mėnuo studijų, Aš dainuoju vien tiktai apie giedrą, savarankiško gyvenimo kely. O ryt — šeštadienis. Šviesų ir mėlyną dangų. Užkerėtas dėstytojo, prie suolo palinko jaunuolis su blizgančiom antpečių sagėm. * 1 Nepastebi — vasara ir atbėgo. Kažkas atvertė lapa. Ruduo neša debesis. Į auditoriją Juokies pradžioje kaip mažas? grįžo kareivis. J. GIRDVAINIS Bet greitai iš viso džiaugsmo belieka Kuklus ir menkutis lašas.
Kai lyja lietus
Užmiršti, kad debesys nebetvinsta, Nebesipyksta su vėjais. ir viskas atrodome taip linksma, Sena, kaip anksčiau tikėjais.
RUDENS ESKIZAI GERVES i
Bet prapliumpa lietus, sušėlsta vėtra, Pūgos pabeldžia į langą — Aš ir vėl damuoju tik apie giedrą, Šviesų ir mėlyną dangų. R. VANAGAS
Išbėk į lauką, paskubėk, — Padange gervės skrenda. Pamok ranka, akim lydėk, — Per tėviškę rugsėjis brenda. O gervių trikampiai ilgi | pačią saulę siekia. Regiu, kaip per laukus pilki šešėliai nusidriekia.
ŠALTINIAI Plakas gervių laiškai žalzganam vandeny, Ir ski^indučiai alksniukų Rudi pakol kas. — Akmenuotam kaimyno žaliam šuliny Vėl atmirko Mėnulio gelsva kapeika. Nors rieškučiomis semk Iš balučių žvaigždes! Vėjas siūbteli einant Lazdynų dulksna. Ir tarp paukščių Paukščiu pats jauties. Ir j kelią vėl prašosi — Beldžias daina.
Rytmetj rasoti Supas vėjy sodai.
Aš turtingas baisiai! Jeigu tu ateisi, Tau padovanosiu Karpytlapių uosių. Obuolių kraitelę Ir dainų dainelę Apie laimės šal(.
Mes paprasti, pilki kariai (degusiais veidais, išblukusiom milinėm, Ir siunčiam nuotraukas ir laiškus Pažįstamoms ir nepažįstamoms merginoms, Ir fotografijoj visi būriu Prie pasiskolinto bajano...
Kartu parūkome, Kai tu ir aš turiu, O kai nėra — Mes vieną dūmą traukiame šešiese, Netgi tada, Kai išteka antraisiais metais sužadėtinės, Liūdėti nevalia! Tokia kareiviška dalia... Mes daug ką randame, Kai ką prarandame, Kai žvaigždės skriedamos negęsta šiaurės danguje... Mes paprasti, pilki — kokių šimtai — (degusiais veidais kariai. St. KAŠAUSKAS
Rytmetį rasoti Supas vėjy sodai.
J.
KARIAI
BUCYS
-K n ii u ii u ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ’li ii ii ii ii ii ii ii ii ii ii n ii ii ii ii ii ii ii ii ii n n ii ii ii n ii ii ii u ii ii
Šaltinių akys žydros Klevų variu pražydo. Nukritę lapai dengia Tą atspindį padangės.
O varis teška, lydos žydrynės atspindy. . . Ruduo šaltiniuos žydi Margajam pagiry.
MIŠKO KILIMAI
Pašiaušia miško tylą, Nubėga medžiais drebulys, — Išgeltę lapai byra. Juos vėjas išbarstys Po melsvo šilo plotus. Senukas eigulys Ras kilimus .išklotus.
PIRMASIS LEDUKAS Plonytis ledelis žvilga Ant balutės kieme drumzlinos. Per naktį žvaigždėtą ilgą Tam ledely mėnulis rymos. Tik kažkas, skubėdamas rytą, Mėnesienos tą svają sumins, žvaigždžių liks trapių pribarstyta, Saulė jas rinks — nesurinks...
Kai užsirūstinęs šiaurys
J. KALINAUSKAS
R U D U O Mieguistom upėm i ašara išplaukia Per saulėtas dienas, per skambančias naktis. .. .Šaltai, ramiai prarėžus miglą blausią, Vakariam danguje suspindi pilnatis. Tie vakarai taip tylūs ir rasoti, Kad, rodos, net girdi, kaip baigia gęst žara... Seniai žiogai naktim jau baigė groti, Seniai birželio džiaugsmo žemėj nebėra... Tylu. Tiktai nukritę lapai šnara. Tik šaltos žvaigždės spindi vandeny. Ir tau nepaprastai ramu ir gera, Kada tuščiais rudens laukais eini.
Br. RIBOKAS
Gamtininkai ruošiasi konferencijai
Sunkiausia, gal būt, šiame technikos pasaulyje įsivaizduoti biologą. Pavaikščiokite po biologų katedras ir jūs nerasite tipiš ko biologo. Mažytėse knygų lentynėlėse, kurias pamatysi te kiekvienoje laboratorijoje sunku bus surasti Bremą, Lamarką, Linėjų. Bet čia gausu paskutinių mokslo darbų, chemijos vadovėlių, žodynų ir net enciklopedijų. Štai Biofizikos, biochemijos ir genetikos katedra. Šioje katedroje viskas jauna: ir patys mokslai, ir dėstytojai, ir aparatai. Iš pirmo žvilgsnio ir suprasti sunku, kam biofizikai, biochemijai reikalingas prie dėlis „bio" — tiek daug čia chemijos ir fizikos. O geneti-
— Mūsų tematika? — pa klaus genetikas, valandėlei pasitraukęs nuo savo kolbų. — Tai visų pirma cheminė mutagenezė,. .. ezė, ... ezė,. . Jūs padarote protingą veidą, o po to silpnai šypsotės — supratote. Tik nesakykite ge netikui, kad jūs nežinote, ką reiškia žodis „mutagenezė". Jis jums nepatikės. Tai tas pats, kaip klausti fiziko, ką reiškia žodis „fizika". Kuo gi užsiima biologai? Ką dirba kiti gamtininkai: geologai ar geografai? Gal l>ūt, ir čia mūsų laukia nauji terminai, naujos specializaci jos, naujos problemos? Perei kite per mūsų fakulteto ka tedras dabar, SMD konferen cijai artėjant, ir jūs įsitikin site, kad šiam įvykiui ruošia masi kruopščiai ir rimtai, su žinosite, kuo gyvena šių die nų gamtininkai. Mes pas augalų fiziologus ir mikrobiologus. Šios sekcijos nariai tiria įvairius augimo stimuliatorius, jų cheminį po veikį mikroorganizmų bei aukštesniųjų augalų derliui. Prie šios katedros dirba augi mo stimuliatorių probleminė laboratorija, kuri sprendžia įvairias liaudies ūkiui iškilu sias problemas; iš šios labora-
NUO AINOSIAUS PAS KAIPOSIU
>? »
>>
REMONTO IR APETITO KONFLIKTAS matmechai Fizikai, (1600 dūšių) chemikai vienuose ru,-,zubrina“ -------------muose. Paskaitos praside da 9 vai. ir baigiasi 23 vai. Apvali dienelė. O šiuose korpusuose nėra nei valgyklos, nei pačio paprasčiausio bufeto — čia jau apvali kiaulystė, atsiprašant. Bendrabutyje Nr. 5 bu fetas, ačiū dievui, yra. Dirba nuo 16 iki 21 valan dos. Čia pavalgyti norėtų 1200 studentėlių. Fiziškai norėtų ir fiziškai nevisada gali — vakarais su sidaro ilgut ilgutėlė eilė. Senas priežodis „Eilė kaip prie duonos“ dar kartą šiame bendrabutyie įgyja tikrąją savo prasmę. Bendrabutyje Nr. 6 val gyklą pažadėjo atidaryti iki rugsėjo 15 dienos. Pa žadėjo — patiešijo, netesė jo — negriešijo. O kaip ki taip?
O įe nanu.eji į Taurą už durų be jokių abejonių pa lieka paskutinę viltį paval gyti. Tad kam ir man au šinti burną? Valgyklos re montas gali tapti remonto (tokio, kuris žmonėms ne atneša naudos) etalonu. Beje, remontuoja ir bufe tą. Ką dar remontuoti — pasiūlykit. Remontuos nors ir remontą!
MODERNIZUOJA APLINKĄ
Sakykim, atvažiavo Ta vo mama. Tu ją iš anksto buvai apšvietęs, kad eitų ten ir ten, atidarytų tas ir tas duris, po to liptų laip tais, paėjėtų koridorium, pasisuktų j dešinę, po to šūkteltų dar truputėlį į kairę, susirastų duris su numeriu 537 (arba kurias nors kitas) ir atidarytų jas. Mama atvažiavo. Susira do bendrabutį. Lipo laip tais. Ėjo tiesiai, pasuko į kairę, ėjo tiesiai, suko dar kartą į kairę, užmiršo ta vo kambario numerį Ir su-
tcrijos mokslinė mintis ke liauja tiesiog į įmones arba laukus. Botanikos-genetikos sekci joje tyrinėjami augalai. Pa grindinės problemos — che minė mutagenezė, paveldimu mas, floristiniai ir geobotaniniai tyrimai. Vėžys! Dešimt milijonų gy vybių nusineša jis per melus. Visame pasaulyje dieną ir naktį dirbama, tiriama, ieško ma. Labai daug laukiama iš biochemikų. Štai jau keletas metų, kaip mūsų fakulteto Biochemijos katedroje tiriami priešvėžiniai preparatai. Pa grindinis tikslas — padaryti šiuos preparatus efektyves-
IR DARBŠČIOMS RANKOMS REIKALINGA PARAMA. Doc. J. Gruodienė konsultuoja IV kurso studentes prie azoto nustatymo aparatūros. Nuotr. A. LEVICKO
grįžo atgal. Vestibiulyje oriai sėdėjo budintis ir, —!-' laiksnausdamas, skaitė raštį. — Tai kurgi tas mano vaikas? — paklausė Tavo mama.
NAUJO IP SENO DERINAS Jeigu nebūtume mokęsi iš prosenelių, nebūtų šian dien nei atominių elektri nių, nei kibernetinių maši nų, nei, pagaliau, gazuoto
’IMJ
cc i
i
l
vandens ir kitokių automa tų. Tikrąją pažangą gimdo vien tiktai naujo ir seno derinys. Šios nerašytos tiesos laikosi visi. Dėdės pastatė naują bendrabutį. Jie baisiai no rėjo, kad tas bendrabutis būtų modernus. O be „se no“ ir „naujo“ derinio mo derniu jis būti negalėjo. Ir sugalvojo dėdės: prie nau jo bendrabučio prijungė seną elektros kabelį. O tas kabelis ėmė ir užsidegė. Gesino jį, kaip kas išmanė. Ir užgesino. Dabar varg šai naktimis nemiega, bi jo, kad vėl neužsidegtų.
DEFICITAS Sako, studentai — kul tūringi žmonės. Popierga lių ir kitokių šiukšlių jie bet kur nemėto, o sukiša jas, sakysim, į radiatorių plyšius arba Į užsižiopso jusių savo draugų kišenes. Tingesnieji gi — „ramiau siai" paskaitų atliekas pa lieka auditorijų suoluose. Netikite? . . Tuomet, va dinasi, Jūs dar nesilankėte naujuose Fizikos bei Matematikos-mechanikos fakul tetų rūmuose, kurių pro jektuotojai nutarė, kad šiukšlių dėžės yra nelemta buržuazinė atgyvena, ne išpasakytai biaurojanti vestibiulio ir koridorių in terjerą. Studentai, matyt, to ne supranta, todėl ir kalba, kad šiukšlių dėžė pask-jti-
niu metu tapusi pagrindi ne deficitine preke. Įžvalgesnieji gi pridu ria: ,,Remdamiesį_ šiuo priešakiniu kultūrinimo metodu, mes pasieksime neišpasakyto progreso, nes tokiu ir tiktai tokiu būdu žmonės bus atpratinti nuo šiukšlinimo“. Įdomu, kurių pusėje yra objektyvioji tiesa?. .
PRISIGĖRIAU KAIP GAIDYS Pradžioje galvojau kurti romaną, paskui šelmiškai juokiausi pats iš savęs. O vėliau — išmokau studi juoti ir studentauti. Bai giasi stipendija — gaunu honorarą. Tik va, Jokios malonės nereiškiu „Tary biniam studentui“. Ir kam — negi už dyką rašysi?! Kai labai prašo, moku pa žadėti: „Gerai, aš galiu ir tikrai parašysiu“. Ir Jau du kartus taip. Bet šį kar tą sumeluot ir pasiteisint neišdegė. Visko būna. Mat, pusę antros naktį nukliunkinau į užduoties vietą rašyti reportažo iš kom jaunuoliškų vestuvių. Vos laikydamasis ant kojų, pa kėliau audrą, sudaužiau tris stikliukus (girdėjau, reikės užmokėti) ir net po stalu, sako, buvau palin-
niais, mažiau kenksmingais organizmui. Zoologai — neramūs žmo nės. Jie išvažinėję visą Lietu vą, ištyrinėję gūdžiausius jo sios kampelius. Čia, katedro je, galėsite gauti informaciją apie visus Lietuvos miškus, ežerus, jtį geografiją ir biolo giją. Tyrinėjama ir mūsų krašto fauna. Ypač svarbius tyrimus atlieka ichtiologai, hidrobiologai. Jų darbas tampriai susijęs su Gamtos apsaugos komitetu, iš čia jie gauna kai kurias darbo temas grynai praktinio pobūdžio. Greitu laiku knygynuose pasirodys „LTSR gamtinių sąlygų ir gamybinių jėgų at-
— Koks? — burbtelėjo budintis. — Gi toks ir toks. — A! . . Toks ir toks. Gyvena čia kažkur. Tiks liai nežinau. numerius, — O pagal vaike, atsekti negalėtum? — Ko? — Gi mano sūnaus, — Tai kad jis nenumeruotas. — Kas? — išsižiojo Tavo mama. — Gi tas ir tas. — Aš ne apie jį, aš apie kambarį kalbu. — A-a-a. Tas tai nume ruotas. Bet kas iš to? .. Aš gi, mamyt, gyventojų są rašo neturiu. Ir kiti bend rabučiai neturi, — ėmė teisintis budintis. — Neturi? — net pykte lėjo Tavo mama. — Ne. . . — Tai kam tu čia reikalingas tada? Aklas ir tas kaip' kelią parodo. Eisiu, nors pati susirasiu. Ir nuėjo. Štai kokia liūdna istorija gali įvykti (o gal jau įvyko), jeigu ir ateityje bendrabučiuose nebus su tvarkyti GYVENTOJŲ SĄ RAŠAI.
VIS TIE LAŠINIAI Išsiruošiau anądien į Vilnių anūko aplankyti. Universitete studijuoja, ne bet kur. Rašė anūkėlis, kad gyvena naujam bend rabuty su visais patogu mais ir kad nuo rugsėjo pradžios ten žada būti val gykla. Išlipu stoty (o ūžimas, o triukšmas!) ir laukiu, kad pasitiktų, — krepšis sun kus, lašinių vaikui vežu, žiūriu, prieina prie manęs vaikinukas, ale jau toks liesas, nu — tiesiog kaip smertis, ir sako: — Sveika, močiute! O, dievulėliau, gi mano anūkėlio balsas! Gerai, kad prakalbino, nebūčiau atpažinusi. Paėmė mano krepšį, akys tik sublizgo kaip katino. — Tai kaip čia, — sa kau, — anūkėli, atrodo, ir bendrabučiu aprūpintas, ir pinigų netrūksta... — Ai, močiut, valgau vienąkart per dieną, — atsidūsta anūkas ir ima porinti: — Valgykla mūsų bendrabutyje taip ir liko pažadais, nors jau rugsė jo pabaiga. Vienintelis bu
dęs. 0 pats neprisimenu, kaip beatrodžiau ir kas mane išvedė!.. O rytojaus dieną į redakciją nuėjęs porinau, kad ruošiausi fo netikos užsiėmimams. Ba la žino, kodėl aš taip mo ku save demonstruoti? Gal todėl, kad esu II kurso (!) lituanistas Gediminas GRIŠKEVIČIUS.
fetas Čiurlionio bendrabu tyje nesugeba greitai ap tarnauti tokios studentų armijos, o miesto valgyk lų eilėse turi laiko stovėti kas jau kas, tik ne fizikas. — Vaje, vaje! — varg šas mano vaikeli. Gerai, kad atvežiau lašinių, — pagalvojau sau. — Ot, jei aš būčiau Universiteto val džia. .. TETA AGOTA
lasas". Jūs ten pamatysite že mėlapius, kuriuos sudarinėjo ir braižė mūsų fakulteto studentai-geografai. Be šių darbų, geografai konferencijoje pa teiks daug naujo iš mūsų res publikos meteorologinių duo menų, iš dirvotvros. Daug praktinių temų, susi jusių su mūsų krašto žemės turtais, su miestų statyba, sprendžia geologai. Konferen cijai jie pateiks keletą svar bių darbų Baltijos jūros grun to tyrimo klausimu; jie palies ir tokią labai svarbią proble mą, kaip naftos buvimas Pa baltijo respublikose. — Dabartiniu metu labai aktuali problema yra infor macijos kodavimas ir jos per davimas neurone, — į mūsų klausimą atsako biofizikai. Šia kryptimi ir dirba mūsų stu dentai. Ir dirba, reikia pasa kyti, daug. Konferencijos me tu biofizikos sekcijoje bus perskaityta 16 pranešimų. Baigėsi darbo diena. Ištuštė jo auditorijos, tik kartais tylą sudrumsčia skubūs žingsniai, šmekšteli chalatas, atsidaro ir vėl užsidaro laboratorijų du rys. Nepasiduokite pirmam įs pūdžiui: fakultetas nemiega. Užeikite, į bet kurią laborato riją ir beveik visada jūs čia rasite palinkusius prie mikro skopų arba matavimo prietai sų studentus. Dieną ir naktį sukasi kratytuvai su mikroor ganizmų kultūromis, be per traukos tarpusavy šnabždasi automatai, klusniai atlikdami žmogaus jiems pavestą darbą. 1 E. LEKEVICIUS
“r Klausiate, kodėl taip tvirta studentiška draugys tė? Ogi per penkerius mokslo metus kiekvienas studentas suvalgo daugiau kaip du pūdus druskos. Skaičiuokime toliau. Per tą patį laiką jis suvalgo 12— 13 pūdų cukraus, apie 60 pūdų duonos, išgeria cis terną — 3.000 litrų — vandens. Tik per vienerius mokslo metus, pertraukų metu, bėginėdamas iš audi torijos į auditoriją, stu dentas vidutiniškai sukaria 1800 km. Tai kelias iš Maskvos į Rygą ir atgal. m „Bezubrindamas" stu dentas vidutiniškai 500 kartų aplanko kino teat rus, kur peržiūri daugiau kaip 1400 km kino juos tos. Kinui studentas „pa aukoja" tiek pat pinigų, kaip ir kefyrui, kurio iš geria apie 1300 butelių. rr Jeigu studentas sudė tų per penkerius metus nuskustą barzdą, ji būtų apie... 3 metrų ilgio. Silp noji lytis užaugintų 36 cm ilgio nagus. & Per penkerius metus studentas vidutiniškai su rūko 36,5 tūkst. cigarečių. Tuo būdu j jo organizmą patenka 180 gr. nikotino. Priminsime, 0,08—0,16 gr. nikotino per kartą žmogui mirtina dozė.
• CDBCDBCDBCDBGDlCDBCDaCDBCDBCDBCDiCDBCZiHC
MOKYKIS PRAMOGINIŲ ŠOKIŲ Universiteto Kultūros klu bas organizuoja pramoginių šokių kursus. Mokymosi lai kas — 2 mėnesiai. Norintieji gražiai ir taisyklingai šokti galės išmokti sekančius šokjus: 1. Lėtas valsas 2. Kvlkstepas (greitas fokstrotas j 3. Tango 4. Vienos valsas 5. Rumba
6. Samba 7. Cia-čia-čia 8. Ilali-gali 9. Šeikas Šokių kursų pradžia nuo š. m. spalio 1 d. Užsiėmimai vyks sekmadieniais 16 vai. Už kursus imamas mokestis. Užsirašyti galima VVU Kul tūros klube (CR 35 k.) darbo valandomis. Smulkesnė inlormacija ten pat arba tel. 2-2129.
ĮSIGYKITE ABONEMENTUS VVU Kultūros klubas pra neša, kad gauti abonementai į simfoninės muzikos vakarus. Abonemento kaina 1 rub: Pirmo koncerto pradžia š. m. spalio mėn. 6 d. 19,30 vai.
Valstybinėje filharmonijoje. Abonementus galima įsigyti VVU Kultūros klube darbo valandomis (C. R. II a. 35 k.) Informacija telef. 2-21-29.
KVIEČIA ORIENTACININKAI Jei norite būti greiti, nie kurie — šalyje. kad neprarasti nuovokos, ug Kviečiame Ir pirmakursius! dyti pastabumą ir atmintį, Treniruotės: ateikite treniruotis į orienta Trečiadieniais 18 vai. cinio sporto sekciją. Penktadieniais 18 vai. Mūsų Universiteto orienta Sekmadieniais 10 vai. cininkai vieni pajėgiausių Rinktis sporto katedroje. mieste, respublikoje, o kai
KORESPONDENTE, PLATINTOJŲ ŽINIAI! Kiekvieną KETVIRTADIENI Primename, kad naujas „TARYBINIO STUDENTO“ nu 18 valandą redakcijoje vyks meris platinamas TIK TRE ta susirinkimas. Kviečiame ir tuos, kurie ČIADIENIAIS nuo 8 iki 9 ir nori ar žada rašyti, fotogra nuo 15,30 iki 18 valandos. Laikraštį išduoda redakci fuoti ar būti dailininku. Korespondentai iki spalio 1 jos buhalteris K. Balčiūnas. dienos pristato į redakciją KORESPONDENTŲ KNYGUTES pratęsimui. Ateidamas į susirinkimą, tu rėk su savimi knygutę ir daug minčių, pasiūlymų. REDKOLEGIJA
Redaktorius J. GIRDVAINIS □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□D
Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3. Reiškiame gilią užuo jautą I kurso biologei Al donai Badoškaitei, jos brangiai Mamytei mirus. GF KOMJAUNIMO BIURAS
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2000 egz. LV 12962
Užs. Nr. 5515