Visų Salių proletarai, vienykitės!
GARVBIDIS
DELEGATAI
Spalio pabaigoje į Univer siteto komjaunimo organiza cijos metrašti bus įrašytas dar vienas svarbus ir džiaugsmin gas įvykis — XVII komjau nimo konferencija. Jau pusė fakultetų išrinko savo dele gatus į ją. Tarp jų — Teisės fak. trečiakursis Leonas-Virginijus Paplrtis, geras draugas, aktyvus komjaunuolis. Šie met kolegos jam patikėjo fa kulteto komjaunimo sekreto riaus pavaduotojo pareigas. * Netrukus delegatai susitiks Aktų salėje. Svarstys, ginčy VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS sis, sudarinės planus ateičiai. Eina nuo 1950 metų + v 1969 m. spalio mėn. 3 d. > Nr. 27 (687) > Kaina 2 kap. Tegu tie darbai būna konkre tūs — raudonas delegato man datas įpareigoja.
scuoencas | Tarybos posėdis
„Praėję metai buvo di delis išbandymas mūsų komjaunimo organizacijai. Reikėjo ne tik gerai pasii uosti VLKJS penkiasde šimtmečiui, bet ir numaty ti gaires naujos fakulteto komjaunimo organizacijos darbui. Pirma kliūtimi šia me atsakingame kelyje buvo komjaunuoliškos drausmės laužymas.. Tai eilutės iš ataskaitinio Filo logijos fak. komjaunimo sekretoriaus S. Renčio pra nešimo. Apie filologų ata skaitinę-rinkiminę konfe renciją — dalykišką ir įdomų pokalbį apie kom jaunuolio pareigą ir atsa komybę — pasakojame 2 psl.
Kokios priemonės ir ren giniai suartina studentą su Alma Mater, kaip pirma kursiui sekasi pritapti prie naujų draugų ir reikalavi mų — patirtimi apie tai straipsnyje „Pirmakursis, katedra, vadovas" dalijasi Prekių mokslo katedros vyr. dėst. V. Stanevičius. Atsiverskite 2 psl.
Kviečia kiemo teatras. Apie pirmąją premjerą pa sakojame 3 psl.
Antradienj Kolonų salė muosius kursus. Tačiau, fakulteto dekanas A. Rauje įvyko eilinis Universi kaip ir kiekvienais metais, deliūnas, Ekonomikos fa teto Tarybos posėdis, kurį taip ir šiemet, buvo trūku kulteto dekanas L. Jasinsatidarė rektorius prof. d r. mų — iš dalies dėl dėsty kas, Istorijos fakulteto de J. Kubilius. Šio posėdžio tojų kaltės, iš dalies, gal kanas K. Simaška ir kiti darbotvarkėje buvo peda būt, dėl stojamųjų egzami kalbėjo apie šių metų sto goginių vardų suteikimas nų taisyklių netobulumo. jamuosius egzaminus. Universiteto dėstytojams Šiais metais kaip niekad Šiame posėdyje Lietuvių ir stojamųjų egzaminų re anksčiau mažai būta me- kalbos katedros mokslinin zultatų aptarimas. Pasta dallstų. Silpnai buvo laiko kams J. Palionui ir V. Maruoju klausimu kalbėjo mi matematikos egzami žiuliui suteikti profesorių, prorektorius mokymo rei nai, ypač Ekonomikos fa daugiau kaip dešimčiai kalams doc. B. Sudavičius. kultete. Be to, prorektorius dėstytojų — docentų var Jis pažymėjo, kad šiais pasiūlė išleisti leidinį, skir dai. metais stojamiesiems egza tą pirmakursiams, kuriame Posėdyje buvo paliesti minams buvo pasiruošta būtų studentų darbo tai ir „sessio pigrorum" rezul labai rimtai. Daugelis sto syklės ir darbo planai. Ma tatai. jančiųjų lankė paruošia- tematikos ir mechanikos MUSŲ INF.
SVEČIAVOSI ITALAI v Praėjusią savaitę mūsų Alma Mater aplankė Lie tuvoje viešėjusi Italijos socialistų proletarinės vie nybės partijos jaunimo de legacija, vadovaujama par tijos Avėlino provincijos komiteto pirmininko pava duotojo Andrea Precijozio. Komjaunimo komitete svečius nuoširdžiai sutiko Universiteto komjaunimo organizacijos vadovai ir papasakojo apie mūsų stu dentų gyvenimą, parodė Universiteto įžymybes. Atsisveikindami dele gacijos nariai Andrea Precijozi, Marisa Testą, Giaucesare Bohardi parašė:
„Lankantis italui Vil niaus universitete, susida ro niekad nepergyventas įspūdis. Chaosą, kuris ka raliauja Italijos universite tuose, mes minutėlei pa miršom kalbėdamiesi su jumis. Mumyse sustiprėjo noras kovoti savo šalyje, kad studentų nuospren džiai įgytų reikšmę. Lietu viams studentams mes lin kime naujų, vis didesnių pasisekimų moksle Ir gy venime. Linkime, kad sta tomas Universiteto mies telis kuo greičiau būtų atidarytas, kad jūsų moky mosi sąlygos būtų dar ge resnės".
LITERATAI PRADEDA METUS įvyko pirmasis Universi teto literatų susirinkimas. Buvo apžvelgti praėję me tai. Nuveikta nemažai. Įdo mūs ir neišdildomi buvo susitikimai su rašytojais J. Avyžiumi, M. Sluckiu, J. Doc. A. Sprindžio straips Baltušiu, su poetais J. Mar nį „Mūsų profesorius, vy cinkevičiumi, VI. Šimku resnysis draugas“, skirtą akademiko prof. K. Kor mi. .. Dažnai skambėdavo sako gimimo šešiasdešimt ir savųjų literatų kūrinė mečiui, skaitykite 3 psl. liai. Neužmirštamos kelio nės po rašytojų gimtąsias vietas dienos... Literatai Ar žinai, kurios grupės be galo dėkingi savo drau tavo fakultete yra turistiš- gams — P. Skirmantui, O. kiausios? Te tavo smalsu Baliukonytei ir kitiems, mas padeda paniūrėti į 4 Psl. Ten pat pasakojame kurie nepagailėjo laiko ir jėgų, o taip pat dėstytojai apie WU turistų sąskrydį, gamtininkų fuksų imatri N. Bukelienei, nepagailė kuliaciją, apie savigynos jusiai savo laisvalaikio, imtynių sekciją. kad susirinkimai būtų tu riningi ir įdomūs. Buvo
iškelta ir ne viena opi problema. lO šiemet? Numatyti po kalbiai eilėraščių struktū ros analizavimo klausi mais, įdomūs susitikimai, tradicinis literatūrinis kon kursas ir kt. Reikia manyti, kad ir šiemet neblės ryžtas ir kū rybinė ugnelė, nes į Uni versiteto literatų būrelio gretas įsiliejo pirmakur siai. Tai poetės — L. Zakaitvtė, Z. Lukošiūtė, prozaikės — I. Belinskaitė, Z. Rasiulytė ir kt. Palinkėki me, kad dosnios literatams būtų šiemet mūzos...
KAVINĖJE-, BALETO SOLISTAI Menas žmogui buvo ir bus šventas poreikis. Gal būt, šio poreikio vedami ir susįrinko studentai į Uni versiteto kavinę. Trečiakursių anglistų ir antro bendrabučio gyventojų svečiai — Vilniaus Operos ir baleto teatro trupės, sėkmingai gastroliavusios po VDR, artistai ir baletmeisteris J. Grivickas. Svečiai parodė pasi rodymo VDR afišą, bukle tus, apdovanojimą. Žiūrė jome kino juostą, susuktą J. Grivicko kelionių ir kon certų po Demokratinę Vo kietiją metu. Labai malonu, kad bale to meistrai ir jų vadovas sutiko parodyti Universi tetui gastrolių programą. Gerai būtų, jei kultūros klubas apsvarstytų šį pa siūlymą. Studentai mielai ateitų į koncertą.
TOBULINASI UŽSIENIO SPECIALISTAI
TRUMPAI • Praėjusį penktadienį par tijos komitete vyko bendra bučių tarybų pirmininkų ir narių, atsakingų už spaudos pristatymą gyventojams, pasi tarimas dėl spaudos pristaty mo pagerinimo. Apie tai kal bėjo aspirantūros skyriaus vedėjas A. Gardžiulis. Pasita rime dalyvavo prorektorius doc. B. Sudavičius, partinio komiteto sekretorius V. Nek rašas, Teisės fakulteto parti nės organizacijos sekretorius K. Lapinskas ir kt.
Praėjusią savaitę į Uni versitetą atvyko Vokietios Demokratinės Respub likos Magdeburgo aukšto sios technikos mokyklos fizikos mokslų daktaras W. Hermsas. Svečias tris mėnesius stažuosis Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje. Jam va dovaus fizikos-matemati Universiteto Partijos komi kos mokslų daktaras J. teto posėdyje, buvo numaty Viščakas. ta partinės organizacijos dar Musų Inf. bo planas pusmečiui. A. VfijŪNAS
EKONOMIKOS FAKULTETE
• Rugsėjo 26 d. studentų profkomitete įvyko bendra bučių tarybų pirmininkų, jų pavaduotojų ir buitinių komi A. ORENDERAITYTĖ Praneša mūsų korespondentas sijų pirmininkų pasitarimasI k. žurnalistė seminaras. R. KVIETKAUSKAS Mūsų inf. Rugsėjo 27—28 dieno
FILMAVIMO AIKŠTELĖJE
mis prekybos ekonomikos spec. II kurso studentai viešėjo Molėtuose, Uteno je, Anykščiuose bei Zara suose, kur susipažino su vartotojų kooperatyvų pre kybos įmonėmis. Zarasuo se studentai apžiūrėjo M. Melnikaitės muziejų, Anykščiuose pabuvojo vietose, susijusiose su A. Vienuolio gyvenimu.
Antrą savaitę Ekonomi kos fakulteto studentai renkasi į Dovženkos kinostudijos, besukančios nau ją meninį filmą „Leitenan tas Bazilijus“, filmavimo aikštelę. Daugiau kaip 150 studentų dalyvavo masinė Praėjusią savaitę fakul se scenose. tetas priėmė svečius iš Naują filmą stato reži VFR prekybos instituto — sierius Jurijus Lysenka. prof. dr. Erichą Begherį ir dr. Karlą Senką. Vokiečių P. PLĖTALTE R. GRICIŪTE mokslininkai domėjosi I k. žurnalistė Mūsų koresp. prekybos mokslais.
C Universiteto nusipelnęs liaudies dainų ir šokių an samblis, vadovaujamas LTSR n. a. Algimanto Balčiūno, pra eitą sekmadienį koncertavo Alytaus rajono Daugų žuvi ninkystės ūkio darbuotojams. Studentų atliekamos įvairių tautų liaudies dainos ir šokiai sukėlė didžiulį susidomėjimą. Koncerto pabaigoje ansamb liečiai buvo pavaišinti dzū kiška banda. Artimiausiu metič ansamb lio laukia išvyka į Rokiškį ir kitų rajonų centrus. M. JUOZAITIS
TARYBINIS STUDENTAS
2 psJ !
Darbštumo kelias Spalio mėn. 1 d. Cheminės technologijos katedros docen tui Jeronimui Kudabai su kanka 60 metų. J. Kudaba pe dagoginį ir mokslinį darbą pradėjo dirbti lenkų okupuo tame Vilniuje 1937 m., Stepo no Batoro universitete jaunes niuoju asistentu. Nuo to laiko J. Kudaba nesiskiria su Uni versitetu. Nuo 1944 ir 1957 m. buvo Cheminės technologijos katedros vedėju, 1944 m. Gam tos-matematikos fak. prodekanu, o nuo 1956 iki 1959 m Chemijos fakulteto dekanu. Kurį laiką dirbo Lietuvos MA Chemijos institute jaunesniuo ju moksliniu bendradarbiu, o nuo 1956 iki 1959 m. KPI Vil niaus filiale vakarinio- sky riaus dekanu. Jubiliatas apdovanotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo raštu ir medaliu už pasiaukojantį ir nepriekaištingą darbą Didžio jo Tėvynės karo metu.
Doc. J. Kudaba skaito pa grindinį ir specialius kursus Chemijos fakultete, vadovau ja studentų diplominiams ir aspirantų moksliniams dar bams, yra paskelbęs ir paruo šęs spaudai apie 40 moksli nių straipsnių ir keletą popu liarių brošiūrų chemijos moks lo klausimais. Doc. J. Kubabos nueitas gyvenimo kelias buvo vaisingas, nes per savo aktyviausią kūrybinį laikotar pį padėjo paruošti daug kva lifikuotų chemikų ir inžinie rių. Docentas yra pilnas kūry binės energijos. Turėdamas didelę patirtį, su dideliu atsi davimu toliau dirba pedago ginį ir mokslinį darbą, akty viai dalyvauja „Žinijos" drau gijos visuomeninėje veikloje. Nuoširdžiai linkime Jubilia tui geros sveikatos ir ilgos sėkmingos pedagoginės ir mokslinės veiklos. Doc. A. KAUŠPĖDAS
Pirmakursis, katedra, vadovas Pirmakursiai, kurie tik pra deda dilinti Alma Mater slenkstį, gana paklusnūs, ta čiau nesavarankiški studentai. Kaip jie įsijungs j akademinį gyvenimą, ar kūrybiškai pa naudos savo jėgas, tai pir miausia priklauso nuo kated ros dėstytojų kolektyvo, nuo akademinės grupės vadovo. Grupės vadovo paskirtis ne vedžioti studentus už rankos, bet eiti kartu su jais, nes ta da geriau pajunti ir supranti vienas kitą. Tad pernai pir mąją pažintį su grupe pradė jau ekskursijomis po katedrą, Universitetą, įžymesnes Vil niaus vietas. Ekskursijas or ganizuodavo patys studentai. Tai ugdė jų savarankiškumą, cementavo grupę. Pirmakursiams daug neaiš kumų, todėl iš pradžių, ne skaitant įvairių priemonių, ateidavau į grupę kartą per savaitę trumpai aptarti grupės reikalų. Tokia grupės valan dėlė prigijo ir ją tęsėme per ištisus metus. Studijos skiriasi nuo pamo kų, studentas — nuo mokslei vio. Tad teko patarti pirma-
kuršiams, kaip organizuoti darbo dieną, kad liktų laiko ir studijoms, ir visuomeniniam darbui, ir poilsiui. Pirmakur siui iš pradžių sunkoka surasti knygą, bet dar sunkiau ja naudotis. O nemokant ja nau dotis, knyga darosi atgrasi. Ekskursija po Universiteto biblioteką, pažintis su knygos istorija, skatino meilę knygai, palengvino surasti ją, o po kalbis, kaip skaityti knygą, skatino kiekvienoje knygoje pirmiausia ieškoti esminių da lykų. Grupės susirinkimuose dis kutuodavome įvairiomis . te momis. Pradžioje pasirinkome etiką liečiančius klausimus. Tačiau pranešėjams gana sun kiai sekdavosi išvystyti dis kusiją, nes studentai dėl var žymosi kalbėdavo standartinė mis frazėmis ir gana sunkiai reikšdavo savo nuomonę. Žymiai sėkmingiau praeida vo susirinkimai su specialy bės vyresniųjų kursų studentais, diplomantais, absolventais, Pirmakursiai labai domėjosi specialybe, absolventų darbu. įdomiai praėjo susitiki
mas su specialybės šefu LKP Centro Komiteto skyriaus ve dėju drg. V. Astrausku, kuris papasakojo apie respublikos prekybininkų darbą. Grupė turėjo ir daugiau svečių. Komjaunimo Vilniaus miesto komiteto atstovas pa pasakojo apie aktualiausias komjaunimo problemas, pasi dalijo įspūdžiais iš pasaulinio demokratinio jaunimo festi valio. Universiteto sienos iš pra džių varžė pirmakursius. Išvy kose, pobūviuose studentai žymiai aktyvesni ir išmoningesni. Beje, gana aktyvūs tie, kurie auditorijojė tylūs. Ta čiau ir čia studentai dar var žosi dėstytojo, ir tik taiklus sąmojus ištirpindavo šį nepa tiklumo ledą. Žymiai laisviau studentai pasijuto po pirmosios sesijos, kai „mokymo mašina" pradė jo daryti antrąjį apsisukimą. Dabar jau buvo galima įdo miau padiskutuoti, pasidalyti įspūdžiais apie spektaklį, dai lės parodą, muzikos renginį. Paliesdavome ir aktualias jx>litines temas; karą Vietname,
įvykius Kinijoje ir kt. Siekiame, kad būtų pažan gūs visi grupės studentai. Pir mūnai padėdavo silpnie siems. Tai ugdė grupės kolek tyviškumą. Katedros dėstytojai neturi pirmajame kurse paskaitų. Ta čiau jų ryšiai su pirmakur siais glaudūs. Katedroje vyko įvairios specialybės komjauni mo organizacijos priemonės, o taip pat didesnioji dalis gru pės renginių. Kai kurie pirma kursiai dalyvavo prie kated ros veikiančiame fotobūrelyje. Todėl jie greit susipažino su visais katedros dėstytojais ir su visų kursų specialybės stu dentais. Dabar aš antrojo kurso gru pės vadovas. Tačiau pirma kursių neužmirštame. Antra kursiai buvo pirmakursių „krikštatėviai", kartu dalyva vome žygyje partizanų takais į Pirčiupį ir Rūdninkų girią. Šiemetiniai pirmakursiai jau pilnai įsijungė į studentų ko lektyvą. Vyr. dėst. V. STANEVIČIUS EF prekių mokslo specialybės II k. grupės vadovas
r»
Sekmadienis. Aktų salė. Sekretorius neslepia klai klausi, ką jis padarė, kad Virš scenos užrašas: „Ma- dų, nesėkmių, trūkumų komjaunimas atjaunėtų, o, no garbė ir jaunystė — komjaunimo organizacijos anot jo, žmonės pradėtų Lenino komjaunimas", darbe. žmogišką ir paprastą kal — Mes įpratome mąsty bą, paaiškėja, kad šis ni Trys šimtai su puse kom jaunuolių susirinko į II ti apie pareigą ir atsako hilistas arba visiškai nie ataskaitinę-rinkiminę Filo mybę tik už save ir net ko nesugeba, arba yra pa logijos fakulteto konferen nepajutome, kai šalia mū prasčiausias bailys, netu ciją. Konferencijos daly sų atsirado tie, apie ku- rįs jokios pilietinės drąsos vius pasveikina Universi teto komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Ataskaitos ir rinkimai komjaunimo organizacijose Kalba fakulteto komjau nimo sekretorius S. Renčys. Daug padaryta darbo ir poilsio stovyklose. Šią va sarą dirbo 203 fakulteto studentai. Verta paminėti Pareiga ir yra geriausias būdas tapti žmogumi, darbo ir poilsio stovyklą tapti asmenybe. Vilniuje, kurios dėka resR. Rolanas I restauracinės publikinės dirbtuvės atremontavo vi są eilę naujų auditorijų bei kitų patalpų. Linksma riuos mes jau kalbame su ir valios, savo dvasinį tin tinginiai, gumą slapstąs gražiomis ir įdomu buvo pirmakur pasipiktinimu: sių imatrikuliacijoj, diplo cinikai, egoistai, — kalba frazėmis ir poza. Toks pa mantų palydėtuvėse, visa S. Renčys. — Štai sėdi syvus nihilizmas yra tik da įsimintinas trumpas mi toks nihilistas auditorijoje žmogaus dvasinio menku tingas, pažymint V. Leni ir intelektualiu balsu post mo pasireiškimas. Tačiau no gimimo metines. Kom ringauja: girdi, komjauni aš anaiptol neneigiu tokių jaunimo 50-mečiui buvo mas paseno, žmonės su- dalykų, kaip aštri kritika, organizuota daug įdomių svetimėjo, reali tikrovė sveikas skepticizmas, ku renginių pirminėse kom neatitinka žmogaus vidi rie padeda mums būti vi sada jauniems, nerimstanjaunimo organizacijose ir nio pasaulio... Ir kai tokio žmogaus pa- tiems, ieškantiems. fakulteto mastu.
Partinės organizacijos sekretorius doc. A. Piroč kinas pastebėjo, kad kom jaunuoliai, vengdami for malizmo darbe, kartais nu siritę į kitą kraštutinumų — formos vengimą. Prodekanas doc. J. Bal kevičius komjaunimo or ganizacijos darbą įvertino teigiamai. Jis pastebėjo, kad kiekvieną rugsėjį kom jaunimo organizacijos kaž kodėl lūkuriuoja. Tai už deda antspaudą visiems metams. „Gera pradžia — pusė darbo". Ypač nuo to kenčia saviveikla: entu ziastai eina į miesto savi veiklinius kolektyvus. Stu dentų tarpe pastebimas nepakankamas drausmin gumas. Apie tai reikėtų daugiau šnekėti pirminėse komjaunimo organizacijo se. Reikia stiprinti meilę mūsų Universitetui, gimta jam kraštui. Išrinktas naujas komite tas (sekretorius IV k. li tuanistas S. Renčys), aiš kios praeitų metų klaidos. Visus jaudina — o kaip bus šiemet? Ar galėsime, teigti, kad iš klaidų moko mės? N. STEPONKUTE
21-oji EKSPEDICIJA
apie 50 dainų melodijų. _ Su rinkta medžiaga tvarkoma ir ji bus perduota saugoti mūsų Universiteto mokslinės biblio tekos rankraščių skyriui. Ja galės naudotis etnografai, tau tosakininkai, istorikai, lingvis tai, o taip pat studentai savo moksliniams pranešimams, kursiniams bei diplominiams darbams.
PAREIGA
Šiais metais Universitetas suorganizavo 21-ją etnografi nę ekspediciją, kuri dirbo Žiežmarių (Kaišiadorių raj.) ir Jiezno (Prienų raj.) apylinkė se. Ekspedicijoje dalyvavo ir I k. studentai istorikai, ku rie atliko gamybinę praktiką. Jie surinko gausią etnografi nę medžiagą, liečiančią tradi cinę liaudies kūrybą, o taip pat fiksavo žinias apie dabar tinį kolūkiečių buities ir kul tūros pakitimą. Naudodamiesi specialiai pa ruoštomis’ ahketomis, studen tai minėtose apylinkėse surin ko žinias apie tradicinius verslus (žemdirbystę, gyvuli ninkystę,' bitininkystę ir kt.), amatus; liaudies architektūrą bei. namų puošybą, drabužius, audinius bei juostas, liaudies mediciną, šeimynines ir kalen dorinės šventes, mitologijos dalykus ir .kt. Be to, užrašinė jo įvairios rūšies tautosaką. Ypač kruopščiai surinko me džiagą studentai K. Rinkevi čius, P. Tebeliškis, V. Lukšai tė, S. Mikėnas ir kt.
Pagauti kraštotyrinio darbo įkarščio, kai kurie studentai (G. Gražytė, I. Sabonytė, T. Labuckaitė, J. Janušauskaitė, R. Kalpokas, E. Jovaiša, E. Balakauskaitė ir kt) papildo mai surinko etnografinę me džiagą savo gimtinėse. Be to, I ir JI k. studentai šią vasarą rinko medžiagą Pabal tijo istoriniam-etnografiniam atlasui. J. Merkelevičius ir A. Girininkas išvažinėjo sker sai ir išilgai Žemaitiją, kur sukaupė nepaprastai įdomią aprašomąją ir iliustracinę me džiagą. V. Baltrušaitis, S. Pamerneckis, A. Tamašauskaitė, S. Sokolovskis ir kt. medžia gą atlasui apie žemdirbystės įrankius rinko kartu su LTSR MA Istorijos instituto marš rutine etnografine ekspedici ja. Taigi, ši vasara tyrinėjimų atžvilgiu buvo vaisinga. Stu dentai kaip bitės sunešė daug įvairių įdomybių. Etnografi niai tyrinėjimai praplėtė stu dentų akiratį, jie suartėjo su liaudimi ir jų kūryba, išmoko vertinti kraštotyrinį darbą,
suprato iš liaudies paimtų ži nių vertę mokslui, pažino kraštą. Šią vasarą sukaupta muzie jinių eksponatų, apie 2000 psl. aprašų, apie 800 nuotrau kų, apie 200 spalvotų piešinių Ist. m. dr. P. DUNDULIENĖ ekspedicijos vadovė bei grafiškai atliktų braižinių,
i
-
Studentai su vadove (ketvirta iš kairės) renka medžiagą Žalvarnių k. (Kaišiadorių raj.). R. PAŠKEVIČIAUS nuotr.
GERIAUSIAI AKADEMINEI GRUPEI IŠAIŠKINTI
NUOSTATAI Konkursas skiriamas V. I. Lenino gimimo 100-ųjų me tinių garbei. Juo siekiama įtraukti fakultetų studentus į kovą už geresnį pažangumą, drausmę, Į aktyvesnę visuo meninę veiklą. Konkursas apima visas studentiško gyvenimo puses: mo kymąsi, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir mokslinė je veikloje, saviveiklą, sportą. Konkursas vyksta iki 1970 m. kovo mėn. Trys geriausios fakulteto grupės apdovanojamos pinigine premija. Rekomenduojame tokią balų sistemą: 1. MOKYMASIS a) bendras grupės pažangumo vidurkis 4,0 vertinamas b) už kiekvieną 0,1 balo aukščiau 4,0 gerai c) už kiekvieną procentą labai Išlaikytų egzaminų d) už kiekvieną 0,1 balo žemiau 4,0 e) už kiekvieną procentą neišlaikytų egzaminų studentu, da. .... O už kiekvieną procentą “ ' su lyvaujančlų SMD konferencijoje pranešimu:
0 taškų + 100 taškų + 10 taškų
— 100 taikų 10 taškų
+ + +
pirmo kurso antro kurso trečio kurso ketvirto kurso
15 12 10 3
taškų taškų taškų tašk u
2. DALYVAVIMAS VISUOMENINIAME GYVENIME
a) kiekvienas procentas dalyvaujančių* centrinių ir fakulteto visuomeninių organizacijų veikloje ir gerai atlie kančių visuomenines pareigas b) blogai atliekančių c) kiekvieno grupės biuro nario darbas įvertinamas: gerai atliekamas blogai atliekamas kiekvienas procentas dalyvaujančių d) grupės ir fakulteto visuomeniniame darbe ir gerai atliekančių pavestus įpareigojimus vertinamas e) blogai atliktas arba neatliktas įpa reigojimas vertinamas drausmės pažeidimas 3. Kiekvienas vertinamas
+
10 taškų 10 taškų
+
20 taškų 20 taškų
l
+ 2 + 10 taškų
-5-10 taškų -50-100 taškų
4. SPAUDOS PLATINIMAS a) grupė, prenumeruojanti „Tarybinį studentą“ 100 proc., gauna kiekvienas procentas mažiau 100 proc. grupė, kurioje išplatinta spaudos (be „Tarybinio Studento“) 100 proc., vertinamas už kiekvieną papildomą 10 proc. už kiekvieną 10 proc. mažiau 100 proc.
+ 100 taškų
— 2 taškai
0 taškų 20 taškų 20 taškų
BUITIS, SAVIVEIKLA, SPORTAS
5. kiekvienas procentas gyvenančių bendrabutyje ir labai gerai besitvar kančių vidurkis 4,5 vidurkis 3,5 6. Kiekvienas procentas grupės narių, dalyvaujančių sportiniame gyvenime ir ginančių fakulteto garbę ginančių Universiteto garbę 7. Kiekvienas procentas dalyvaujančių saviveikloje fakulteto ar Universite to mastu 8. Už gerą priemonę, pravestą grupėje arba fakultete
+
10 taškų 20 taškų
+
10 taškų 5 taškai
+
10 tašku
+ 50 + 100 taškų
9. Konkurso rezultatų suvedimui ir eigos kontrolei taku1' teto dekanas ir visuomeninės organizacijos sudaro spf cialią komisiją.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
TARYBINIS studentas
INAUGU— RATIO... J. MAŽEIKIO fotoreportažai
Daug, labai daug nenuils tančios studentiškos energijos matė senasis Sarbievijaus kie mas. Nuo neatmenamų laikų čia vykdavo įvairiausios šventės, vaidinimai. Deja, pa starieji ilgokai buvo užmirš ti... . . . Praeitais metais Sarbie vijaus kiemą ryškiai nušvieti prožektoriai. Vydūno tragedi ja „Pasaulio gaisras", režisuo ta VI. Limanto, parodė, kokį didelį susidomėjimą sukėlė kiemo teatras. Buvo parodyti trys spektakliai, o žiūrovų vis daugėjo. Šiemet kiemo teatras pradė jo antrąjį sezoną. Universiteto kiemas pilnutėlis. „Tartum Eolo arfa — vėl atgijo Vos girdima, lyg atdusis daina; Kančias ir gėlą ašaros nuvijo, Rūsti širdis romumo kupina.. Šiais vokiečių klasiko Jo hano Volfgango Gėtės žo džiais prasidėjo studentų lite ratūrinis-muzikinis koncertas,
režisuotas Universiteto teatro auklėtinio, žurnalistikos spe cialybės III k. studento J. Po ciaus. Poetas-dramaturgas (akt. A. Vaišnoras) ir teatro direkto rius (akt. S. Llktoravičius) už dega deglus. Ryški deglų ug nis nušviečia Sarbievijaus kie mą. Inauguratio — tai įvadas į šventę. Ji jau prasidėjo. ..... Oi tu rūta, rūtele ža lioji" — ryškus, skambus bal sas nuvilnyja per kiemą. Liau
dies dainas dainuoja Veronika Janulevičiūtė. Ją pakeičia jaunoji poetė Onė Baliukonytė. Ilgai netyla aplodismen tai Akademinio dramos teatro aktoriams Arnui Rosenui ir Tomui Vaisietai, gerbiamam svečiui poetui Algimantui Baltakiui ir Jonui Kalinaus kui. Originaliais dialogais tarp Tado Petuševskio ir Petro Truncos žiūrovus linksmino aktoriai R. Jurgelionis ir A. Siautkulis...
Daug brangių laisvalaikio valandų reikėjo paskirti tam, kad ši šventė praeitų sklan džiai ir įdomiai. Gal ilgai ne tilę aplodismentai buvo gra žus noras atsilyginti energin giems aktoriams už didelį triūsą. NUOTRAUKOSE: AfiSos pasirodė miesto centre! Inauguratio... Poetas-dramaturqas ir Tadas Petuševskis.
MUSŲ PROFESORIUS, VYRESNYSIS DRAUGAS AKADEMIKO, FIL. M. DR. PROF. K. KORSAKO 60-SIOMS GIMIMO MĖTINĖMS
BĖDA BĖDA VEJA Prieš vasaros atostogas iš galba šiaip taip susitvarkėm. Ir dar. Ketvirto aukšto ko ėjusiame „Tarybiniame stu dente" bendrabučio Nr. 3 ko ridoriaus sienose atžymimos mendante S. Leonavičienė mi susitikimų datos ir susitiku nėjo daug nesklandumų, kurių siųjų vardai. Tai, istorikai ir dar vis pasitaiko bendrabuty filologai, galėjote matyti ir je. Daugeliu atvejų ir mūsiš- neleisti, kad būtų braižomos kiame jos kartojasi. Kadangi sienos, bet kažkodėl to nepa Universitete bendrabutis Nr. darėte. Taip pat ketvirto 6 dar vadinamas „naujuoju", aukšto tualetuose buvo atsira norom nenorom tenka pripa dę visokių įrašų. .. Aišku visų bėdų bėdelių žinti, kad mūsų buityje pasi nesuminėsi. Norėtųsi, kad vi taiko ir „naujų bėdų". Pirma. Įprato studentai mė sa tai, kas suminėta ir nesu tyti pro langus popiergalius, minėta, išnyktų, ir mūsų laik nuorūkas, sąsiuvinius, obuolių raščio puslapiuose būtų gali ir kitų vaisiij graužtukus, stik ma skaityti vien tik gražius linę tarą ir visokias atliekas, mūsų buities pavyzdžius. Žinoma, mes, komendantai kurios iš ankstaus ryto „pa puošia" mūsų bendrabučio ap (tame tarpe ir aš) ne visada įvykdome gyventojų pageida linką. Antra: labai nerūpestingai vimus, pašaliname visus trū gyventojai saugo kuklų kam kumus, ne visada laiku gau bario inventorių. Jiems nesun-- name tų ar kitų medžiagų, ir ku stalą subraižyti, radijo taš dirbtuvės dar nėra pilnai pa kus sugadinti, kėdes sulaužy jėgios įvykdyti laiku užsaky ti, pakeisti net inventoriaus mų, santechnikai, elektrikai, numerius. Pvz., pernai 415 staliai pavėluotai ištaiso laiki kamb. gyventojai vieną kėdę nus defektus, bet ateityje sulaužė, paėmė kitą iš skai stengsimės visus trūkumus tyklos, pakeitė inventoriaus šalinti. Tenka pripažinti ir tai, kad numerį ir galvojo, kad laimin kuri gai atsiskaitys, bet buvo lai bendrabučio taryba, ku pastebėta „operacija", ir praėjusiais metais dirbo labai teko kėdę atpirkti. Be to, kė blogai, nepadėjo kovoti su des atpirko 104, 231, 402, 403, minėtomis negerovėmis. Bai 421 kambarių, radijo taškus giantis mokslo metams už blo — 203 ir 108 kambarių gy- gą vadovavimą tarybos pirmi ninkas buvo perrinktas. Nau 'entojai. Trečia: pernykščiais moks jai išrinktas pirmininku A. lo metais gyventojams nepa Nemanis energingai ėmėsi tiko tai, kad buvo nurodyta: tvarkyti tai, kas buvo apleis .Rūkyti galima tik prausyk ta, bet jo geras pastangas nu lose". Užrašai išsilaikė vos traukė vasaros atostogos. Aišku, negalima sakyti, kad keletą dienų. Kažkas juos nu plėšė ir rūkė vėl kur kam pa visi bendrbučio gyventojai tiko, bet su bendrabučio tary užsiima tuo, kas nereikia. Yra Nukelta į 4 psl.) bos ir fakultetų profbiurų pa
Net ir tokia proga negaliu rašyti oficialiai — taip stip riai yra mūsų, vidutinės kar tos literatūros darbuotojų, gy venimas susietas su akademi ko, profesoriaus Kosto Korsa ko vardu. Jis buvo mūsų pro fesorius ir mokytojas, vyres nysis draugas. Atskleidė mums literatūros paslaptis ir formavo mūsų polėkius, padė jo susirasti savo gyvenimo ke lią, išvedė į kūrybos, literatū ros mokslo, kritikos vieške lius. Dar Vilniuje tebetvylojo karo dūmai, žiojėjo langai juodom akiduobėm, kai mes, saujelė lituanistų, susirinkę senajame Universitete, susiti kom su prof. K. Korsaku. Apie profesorių, kaip stambų literatūros kritiką, jau žino jom, todėl suprantamas buvo mūsų smalsumas ir susidomė jimas. Kai kurie jau buvom skaitę jo knygas „Straipsniai apie literatūrą", „Kritika", „Rašytojai ir knygos". Tai jis buržuazijos valdymo metais savo temperamentingais straipsniais triuškino buržuazi nės literatūros dvasinį lėkštu mą, išsigimimą, reakcinį kryp tingumą, apnuogindamas, pa rodydamas jos svetimumą lietuvių demokratinei kultū rai, liaudžiai. Tai jo plunks nai priklausė darbai apie pa žangius rašytojus (S. Nėrį, P. Cvirką, A. Venclovą ir kt.), kurių kūrybą jis iškėlė, įžval giai parodė kaip naują reikš mingą ir dėsningą reiškinj lietuviu literatūros raidoje. Mus tiesiog žavėjo jo knygų geležinė logika, stiprus teori nis pagrindas, argumentacijos jėga, nesugriaunamas polemi nis šmaikštumas. Ir štai dabar susidūrėm akis į akį — jis skaitė mums pa skaitas. Šaltose auditorijose (trūko kuro, visko tada trūko) aidėjo K. Korsako skardus balsas. Jis dėstė mums „Lite ratūros teorijos", „XIX a. pa baigos — XX a. pradžios lie tuvių literatūros istorijos" kursus, vedė seminarus apie „Varpą", V. Kudirkos, J. Ja nonio ir kt. kūrybą, skaitė
speckursus „Pirmoji lietuviš ka knyga", „Julius Janonis". Mokė mus suvokti sudėtingus literatūros reiškinius, suprasti nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo pobūdį, siekimus -r tokių sudėtingų rašytojų, kaip Maironio, V. Kudirkos, kūry bos socialinę prasmę, jos vietą lietuvių literatūros fone. Ir tai marksistinės-lenininės me todologijos šviesoje. Čia ir buvo profesoriaus paskaitų jė ga, nes tuo metu dar klaidžio jo įvairios idealistinės pažiū ros. Sustyrę, sušalę, susigūžę paltuose, sekėm jo žodį, su grubusiais pirštais užsirašinėjom. Kartais už profesoriaus lėšas pirkom malkų pundelius — gynėmės nuo šalčio. Gražu būdavo, kai užgesus elektros šviesai (o ji gesdavo dažnai), mūsų profesorius ištraukdavo iš portfelio kelias žvakes. Prie jų šviesos tęsdavosi to liau seminaras, vykdavo karš tos diskusijos. Profesorius buvo principin gas, pareigingas ir reiklus, to reikalavo ir iš studentų. Nors buvo sunkus laikas, jis neapkentė apsileidimo, ne tvarkos, grafiko laužymo. „Velnias žin, nėra tvarkos!" — kartais sugriaudėdavo jo balsas. Neparašyti laiku kur sinio darbo, neateiti į paskai tas, nusižengti akademinei drausmei — nevalia. Jis iš mūsų reikalaudavo — ir iš reikalaudavo. Tą griežtą reik lumą profesorius nuostabiai derino su tėvišku rūpesčiu ir globa, Ne vienam studentui padėjo įveikti asmeninės kliūtis, konjunktūrinius vėjus, visada patardamas, padė damas, na, o kartais ir pabar damas. Tais sudėtingais pokario metais, kai ir Universitete jautėsi aštrios klasių kovos aidai, prof. K. Korsakas ėjo Istorijos ir filologijos fakulte to dekano, Lietuvių literatū ros katedros vedėjo pareigas. Daug jėgų jis atidavė sena jam Universitetui, parodė daug sumanumo, telkdamas pedagoginius kadrus, rūpinda masis studentų auklėjimu. Jis
atsilankydavo studentų būre lių susirinkimuose, karštu žo džiu skatino dirbti, patyrusiai nurodė veiklos gaires. Ypač dėmesingas jis buvo jaunie siems literatams, kritikams. Profesorius buvo mums di delis autoritetas, jo žodis pa drąsinantis, mobilizuojantis, skatinantis iki maksimumo iš naudoti savo jėgas mokslui, darbui. Stebėjomės, kaip jis visur spėdavo, rasdavo lai ko ne tik paskaitoms, orga nizacinei, visuomeninei veik lai, bet ir moksliniam darbui, pagaliau grožinei kūrybai. Spaudoje rodėsi profesoriaus straipsniai apie Mažvydą, Že maitę, Stanevičių, Biliūną ir kitus rašytojus. Juose pirmą kartą buvo duodamas šių ra šytojų kūrybos marksistinis įvertinimas. Dėl to jie skam bėjo itin aktualiai, godžiai juos skaitėme, iš jų mokėmės. Daug džiaugsmo suteikdavo ir naujos mūsų profesoriaus knygos. O jos ėjo viena pas kui kitą. Eilėraščių rinkiniai: „Paukščiai grįžta“, „Rinktinė", kritikos raštai „Literatūra ir kritika", „A. Vienuolio roma nas „Puodžiūnkiemis" ir kitos. Ypač mus jaudino, vertė mąs tyti, ginčytis, giliau samprotauti profesoriaus kritikos darbai. Profesoriaus K. Korsako veikla aprėpė plačius hori zontus. Be Universiteto jis dirbo Rašytojų Sąjungoje, 1946 m. buvo paskirtas LTŠR
Lietuvių literatūros instituto direktoriumi, tas pareigas ir dabar eina. Ne kartą buvo iš rinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, dalyvavo įvairiose komisijose, redkole gijose. Toks didelis mokslinisvisuomeninis krūvis privertė K. Korsaką atsisakyti nuo profesoriavimo. Bet vis tiek ir toliau jis liko glaudžiai susie tas su Universitetu. Vadovavo aspirantams, liko Mokslinių Tarybų nariu. O kiek diserta cijų praėjo per jo rankas, kiek kartų jis buvo oponen tas! Mūsų profesorius — žymus veikėjas, stambus mokslinin kas, organizatorius, kūrėjas. Jis vyriausiasis daugiatomio akademinio veikalo „Lietuvių literatūros istorijos" redakto rius, stambios knygos „Lite ratūrų draugystė" ir daugelio kitų darbų autorius. Už nuo pelnus jam suteikti akade miko ir LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardai, o už mokslinius darbus be diser tacijos gynimo — filologijos mokslų daktaro laipsnis. Dabar, šia proga, besi džiaugdami šio stambaus mokslininko darbais, iš visos širdies linkime mūsų gerbia mam profesoriui ilgiausių me tų, puikiausių laimėjimų, gra žiausių svajonių įgyvendinimo lietuvių kultūros, mokslo ba ruose. Doc. A. SPRINDIS
gamtininkų
imatrikuliacija
Staiga mane sugriebė du tvirti budeliai ir paklupdė ant akmenų. Paskui išgirdau duslų Vyriausiojo Krivio bal są: Būk pasveikintas, žioply, užėmęs bendrabutyje šiltą vietelę, kad nereikia kaip zui kiui Tau po lova slapstytis. Paqaliau, fukse, senų profe sorių apžiūrėtas ir patikrin tas, tėvų ir motinų ašarų su laistytas, su pilnais čemoda nais rudenio gėrybių Tu pa sirodei prie mūsų mokslo šventovės durų. Bet, palauk, fukse. . . kad pirštų tarp durų nenusivertum, kad nugaros per daug neištlestum ir kad nosies per daug neriestum, prieš per žengdamas slenkstį, prisiek!
fiiniiniiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiininnniiiiinniitiniiimfflininiiiiinniiiBminiiininiiiiiiiiiiinnmniiiiinniiinniiiiniiniiiiiniiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiini
Gamtos fakulteto didžioji salė papuošta žalumynais, lo tyniškais šūkiais ir sausakim ša studentų. Mes girdėjom Šimto dvidešimties Gamtos viso fakulteto krikšto orato fakulteto fuksų choras: „Pri rijos bendrąją dalį, dabar siekiam!" kiekvienos specialybės stu Vyriausias Krivis (II k. geo dentai parodys ką gali. Ir taip, logas E. Bunka): pirmieji pradeda biologai. Savo tuščia qalva ir pilnu čemodanu prisiekiu: visada ir Krikštatėvis (IV k. biologas visur pildyti vyresniųjų stu V. Dermeikis), apsigaubęs dentų prisakymus, tuščią gal skraiste kaip baltas pėstinin vą pasilikti sau, o siuntinį iš namų atiduoti Tau, studente. kas: Prisiekiu! — Ramiai! Patikrinamos ži Choras: „Prisiekiam!!!" nios. .. Vyriausias Krivis: Kaip gulbė išplaukė gražio Nenusimink, fukse, kad žie(IV k. per ji „Mis geografija" mą Tave kaip kopūstą
geografė I. Žiežmaraitė, pasi puošusi viso pasaulio žemė lapio suknia ir karūna su sa vo kriviu ketvirtakursiu geo grafu K. Barusevičium <. Fuksai klupdomi ant kan korėžių ir girdomi iš kritul mačio (indas krituliams matuoti), turi pabučiuoti „Mis geografijoš" žemėlapį ir piršto atspaudu patvirtinti priesaiką... Vėl žodis suteikiamas riausiam Kriviui. Dabar sai-geologai budelių (III k. biologas V. Žiliukas, II k. bio logas P. Burzdžius, II k. geo grafas R. Jucevičius) klupdo mi ant uolienų, turi atsigai vinti iš gertuvės, pabučiuoti plaktuką ir tik paskui ant ran kovės jiems prisegama geolo gų emblema... Kai paklausiau Gamtos fa kulteto dekano prof. S. Jan kausko, kaip jam patiko krikš tynos, tai jis paaiškino, kad
tokių anais laikais nebuvo ir jam maloni ši tradicija. — Mums, dėstytojams, ji primena jaunystę, — sako profesorius. — žiūrėdami, kaip studentus „krikštija“, mes tarsi atjaunėjame ir tuo pačiu atvira širdim norim pa sidalinti su jais savo patirti mi. — „Krikštynos“, mano nuo mone, — tęsė profesorius — qeros dar ir tuo, kad suvie nija kolektyvą. Kiekvienas studentas duoda tam tikrus įžadus, kuriuos vėliau turės ištesėti. Taip pat uqdomi as menybės bruožai. Džiuqu, kad visas „krikštynas“ orqanizavo patys studentai, savo inicia tyva.
. . .Visokių žvėrių mačiau, visokių šokių šokau, gardžiai valgiau, ne tik pats „apsi krikštijau", bet ir „krikštynų ašarų" ragavau, kurios per barzdą varvėjo ir burnon pa teko. J. CAPAS IV k. žumalistasneakivaizdininkas
Kodėl medžiai nekeliauja? Visų devynių fakultetų te ristai susirinko į Rūdninkų pakraštį. Susirinko girios rungtis dėl pirmųjų vietų, šokti, dainuoti, kvėpuoti gry nu pušyno oru, džiaugtis gam ta ir jaunyste. Nebaisus jiems kaprizingas rudens oras. Vi sus šildo širdžių karštis ir bū simos kovos azartas. O kova prasidėjo jaū seniai. Mat, į sąskrydžio rungčių vertinimą įeina ir fakultetų turistiškumas per visus metus. Taigi, dar neprasidėjus sąskrydžiui, buvo aišku: pirmauja Gamta, po to seka Matematika ir Chemija. Šie trys fakultetai
Per upę keliasi ekonomistai.
Atkelta iš 3 psl.
labai daug gerai ir labai gerai besitvarkančių: MMF 217, 103 kambarių gyventojai, kurie nuo pat bendrabučio gyvavi mo gyvena tie patys ir tuo se pačiuose kambariuose, 105, 219, 204 Ir kt. kombariai, Fi zikos fak. studentai, gyvenan tys bendrabutyje. Neatsilieka nuo jų ir Istorijos fakulteto gyventojai Z. Maskeliūnaitė, S. Radišauskaitė, A. Kalpo kas, Z. Sasnauskaitė, J. Būraitė, I. Repeikaitė ir kt., kuriuos
Universiteto turistų sąskry džio metu buvo paskelbti konkurso turistiškiausioms fakultetų akademinėms gru pėms išaiškinti rezultatai. Grupės, užėmusios pirmąsias vietas, buvo apdovanotos dip lomais, nuqalėtojų emblemo mis ir 30 rub. piniqine pre mija, užėmusios antrąsias ir trečiąsias vietas apdovanotos diplomais bei nuqalėtojų emb lemomis. Gamtos fakultete turistiš kiausios pernai buvo geologi jos spec. II k., geografijos spec. II k. ir qeoloqijos spec. IV k. qrupės. Chemijos fakultete — I k. I grupė, organinės chemijos spec. IV k. grupė ir III k. I grupė. Matematikos ir mechanikos fakultete — II k. VI grupė, IV k. I grupė ir IV k. II grupė. Ekonomistų tarpe pajėgiau siomis buvo buhalterinės ap skaitos spec. II k. lietuvių qrupė, darbo ekonomikos spec. I k. II grupė ir darbo ekonomikos spec. II k. II gru pė. Iš fizikų turistiškiausios buvo III k. II qrupė, I k. III grupė ir III k. I grupė.
ANT KILIMO - SUKAKTUVININKAI Sukaktuvininkus suradome visai netikėtai. Kalbėjomės su prorektoriumi P. Eigminu apie sambo sportą Universitete, Paaiškėjo, jog šiemet sambistai švenčia savo jubiliejų. Mat, VVU studentai kultivuo ti šią vyrišką sporto šaką pradėjo 1954 m. Šiemet — 15 metų sukaktis. Visi gerai žinome, kad savi gynos imtynės mūsų studentų tarpe yra labai populiarios.
Todėl, aišku, rezultatai geri. Kasmet paruošiama nemaža atskyrininkų. Universiteto sambistai turi nemažą „svorį" respublikoje. Beveik pusę Tarybų Lietuvos rinktinės su daro mūsų studentai. Prieš kurį laiką įvykusiose respub likos pirmenybėse Vilniaus „Žalgirio" komanda, kurios pagrindą sudarė VVU sporti ninkai, užėmė II vietą. Mūsų studentų tarpe yra
nemaža gabių ir jau pasižy deliam „konkursui", j laimin mėjusių sambistų. Iš geriausių gųjų tarpą pateko tik patys galima paminėti III kurso pirmieji. Norintieji tebeina, o ekonomistą E. Žukauską, II priimti nebeįmanoma: grupė kurso teisininką A. Virbicką, je vietoje 20 žmonių — jau taip pat A. Marcinkevičių (II 42. Tebuvo keletas treniruo k. EF), R. Mikučionį (I k. čių ir, žinoma, ką nors pasa ChF). Visų, žinoma, neišvar- kyti apie naujokus dar sun koka. Na, o treniruojamas! 3 dinsl O ką galima pasakyti apie kartus per savaitę. Treneriai šiemetinį papildymą? Norinčių yra penki, tačiau etatinio nė dalyvauti sambo sekcijoje bu vieno... vo tikrai daug. Tad, esant di Šiandien prasideda pirmo
bendrabučio taryba mini tik geru žodžiu ir kambarius, k riuose jie gyvena, įvertint gerais pažymiais. Visų jų nesuminėsi. Šiais mokslo metais išrinkta nauja taryba (pirm. A. Orliu kas) yra kovingai nusiteikusi prieš dar pasitaikančius ne sklandumus buityje. Palinkęsim jai sėkmės patikėtai! s darbo bare.
St. SKUODIS Bendrabučio Nr. 6 komendantas
Turistiškiausios grupės
K. Eigminas, pritariant K. eilė startuoti Chemijos fak. Mackevičiaus birbynei skam-■ turistams. Prie upės susirinko ba V. Janulevičiūtės dzūkiš visi chemikai ir gamtininkai. kos dainos. Didžiulėj pievoj Kova dėl pirmos vietos tęsia išsisklaido rateliai, sukasi po- si tarp šių dviejų fakultetų. Chemikai keliasi per upę be ros, skamba balsai. .. O iš ryto dangus mėlynas apsaugos. — Krisk! Na, krisk! — šau mėlynas. Rudeniškos saulės geologas Aleksiukas, spinduliai nors ir ne kaitrūs, kia bet malonūs. Šiandien pagrin geisdamas nesėkmės savo dinė rungtis — kliūčių ruo konkurentams. Bet chemikai žas. Jis turi išaiškinti nuga nepasiduoda provokacijoms. lėtojus. Po saviveiklos ir ma Vienas po kito persikelia per siškumo konkursų pirmauja upę ir bėga toliau. Laimingai chemikai (jų į sąskrydį atvy įveikę visas kliūtis, finišuoja ko net 101!) Vyr. teisėjas S. nustumdami gamtininkus į Timonovas trasą paruošė ilgą antrą vietą. Tuo pat metu kitoje pievos ir sunkią. Sudėtingi buomai, virvė per upę, laužo užkūri- pusėje skamba skardus juo mas, palapinės statymas, kas: čia ropoja atbulom, šo punktų ieškojimas duotu azi kinėja maišuose, bėgioja su mutu, „sužeistojo" nešimas, slidėmis jumoristinės atkareinant rąstu — štai pagrindi pos dalyviai... Penkias valandas truko niai elementai, kurių neįvei kusi komanda iškrenta iš var dramatiškos kliūčių ruožo žybų. Pagal nuostatus iš kiek varžybos. Kiek džiaugsmo jos vieno fakulteto gali dalyvau suteikė chemikams, nusivyli ti po 3 komandas (įskaitai mo — matematikams ir ap imamas geriausias laikas). Šią maudo — gamtininkams! Che teisę išnaudojo visi trys pre mikų aplenkti nepavyko nie tendentai. Bene labiausiai ne kam. Visose sąskrydžio rungtyse sisekė matematikams. Kaip tik jiems burtai lėmė pradėti užėmę pirmąsias vietas, Che varžybas, na, o eiti nepramin mijos fakulteto turistai antrą tais takais visada sunku. Vis kartą iš eilės iškovojo perei Nepamirškite savo drau kas sekėsi gerai iki virvės namąją taurę ir tapo Univer go — „Tarybinio studen per upę. Čia turistų paslau siteto čempionais. to". Laikraštį galima užsi Bet juk svarbu ne metalas, prenumeruoti redakcijoj? goms Abalakovo diržas ir ka rabinas, — su jais visada per- kaip pasakė UTK pirmininkas darbo valandomis. Kaina sikelsi, tik sugaiši nemažai V. Baltrūnas. Svarbu tai, kad 3 mėn. — 24 kap., iki laiko. Jei nori greičiau, — mes vis daugiau keliaujame, mokslo metų pabaigos — rizikuok, pasikabink rankom kad mes ne tik turistai, bet ir 72 kap. ir kojom ir šliaužk be apsau žygeiviai, o tai reiškia — my Užsisakyk, kolega, mugos. Ir surizikavo... Negai lime ir saugome gamtą, domi sų laikraštį, paragink ir lestingas kitų fakultetų „sir mės ir branginame liaudies kaimyną. galių" juokas palydėjo pirmą kultūros vertybes, stengiamės jį pūkštelėjimą į vandenį. Ki giliau pažinti tėvynę, moka tos komandos jau buvo at me linksmintis ir jeigu kartais sargesnės. Techniškai sukovo- būname apsvaigę, tai tik nuo JAUNASIS jusi, GF I komanda sėkmin tyro oro, gamtos grožio ir sa KORESPONDENTE! gai baigė trąšą ir tapo lyde vo jaunystės... Ištuštėjo Merkio pakrantės, riu. Nesėkmė ištiko MMF II Šiandien, spalio 3 d., „T. komandą nešant „sužeistąjį" nutilo juokas ir dainos. Vėl rąstu. Matematikams liko pas įsiviešpatavo ramus ir paslap studento" redakcijos patalpo kutinė viltis, — III komanda. tingas miško gyvenimas. Ach, se įvyks jaunųjų korespon medžiai! Ar jūs ne dentų mokyklos užsiėmimasSi ėjo ramiai, apskaičiuoda- medžiai, : ma kiekvieną žingsnį, ir savo vieniši? Kodėl jūs nekeliauja susitikimas su „Komjaunimo tiesos" darbuotojais. tikslą — bet kokia kaina 'te, medžiai? V. KUČAS Pradžia 17.30 vai. baigti trąšą — pasiekė. O štai
ir buvo pagrindiniai pieten-dentai į nugalėtojus. Vakare, po sąskrydžio ati■ darymo, deglų lydimos fakul tetų kolonos persikelia į kitą Merkio pakrantę. Čia, prieliepsnojančio laužo prasideda saviveiklos konkursas ir tu ristinė vakaronė. Vieni po ki tų dainuoja dainas, pasakoja linksmas istorijas filologai, ekonomistai, matematikai, gamtininkai... . — O alfa, alfa — nuo jų svaigsta galva, o beta, beta — tokia mūsų kalba, — trau kia matematikai, linksmus anekdotus porina kalbininkas
sąskrydis
BĖDA BĖDĄ VEJA
Buk pasveikintas, žioply! vasarą žaliavusį, integralas kaip kirmins suqriaužt pasi ruoštų arba kaip lapą rudenį nuo medžio Tave dekanas no rėtų nupurtyt... O dabar, fukse, kelkis nuo žemės ir nustoki ašaras brauk ti, semkis išminties iš mūsų didelėm saujom, ragauki viso Tau mokslo, kad nereikėtų ~ žiemą verkšlenti, ir kad pa matytum fuksą prieš savę ant kelių suklumpant.. .
turistų
sios šiais mokslo metais stam bios varžybos: spalio 3—4 die nomis Vilntuįe rengiamos at viros „Žalgirio" pirmenybės. Jose dalyvaus nemaža svečių. Tad varžybos bus įdomios. Trenerio sp. m. P. Eigmino nuomone, VVU studentai ti kisi gerai pasirodyti. Pavyz džiui, anksčiau minėtas E. Žu kauskas turėtų įvykdyti spor to meistro normą. S. BUCHAVECKAS
Tik penki fakultetai išpildė nuostatų reikalavimus. Tai nereiškia, kad nekeliauja m dikai, filologai, istorikai ir tei sininkai. Keliauja, ir nėr žai! Tačiau šių fakultetų ai deminės qrupės neatlieka vieno reikalavimo — konkur sui ųrupėje turi keliauti n< mažiau trijų studentų, Konkursas tęsiamas. Kviečiame visus dalyvauti! UTK VALDYI
XI UTK SĄSKRYDŽIO REZULTATAI 1. ChF 10 tšk. 2. GF 12 tšk. 3. MMF 18 tšk. 4. FF — 27 tšk. 5. EF - 31 tšk. 6. MF — 40 tšk. 7. Fil.F 47 tšk. 8. TF — 48 tšk. 9. IF 49 tšk.
STUDENTE! Spalio 4 — 5 d. d. organizuo jamas tradicinis rudens žyqis Druskininkų apylinkėse. Pa matysime rudenėjančią Gudų qirią, vaikščiosime linksmutės Ratnytėlės pakrantėmis, grožėsimės Raiqardo slėnio vaiz dais. Aplankysime netoli paslaptinqo]o prasmegusio Ro jaus miesto Švendubrės kai mėlį, aukštus Nemuno kran tus ir Puntuko brolį, kuri velnias nešė, norėdamas už tvenkti Nemuną. Bet tie ne lemtieji gaidžiai. . . Bus organizuojami ir kitokie žyqiai. Pasitarimai vyksta kiekvieną penktadienį 20 vai. Universiteto turistų klube (Sporto katedra).
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
Doc. P. DANISEVICIUI Jeiqu mūsų nuoširdi užuojautą qali sumažinti Jūsų skausmą, mirus my limam broliui, priimkite Ją. TF III kurso studentai
REDAKCIJOS ADRESAS: / Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21Rinko Ir spaudė LKP CK lei dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 13860 Užs. Nr. 3993