Visų šalių proletarai, vienykitės!
CCJZVBIIJIS scuoencas 1973 m. rugsėjo 28 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
STUDIJOS: VIEN ENTUZIAZMO NEGANA Pirmakursiai jau prade da justi, kas toks tikrasis studentų gyvenimas. DėsĮ lytoj ai skiria laboratori nių, kontrolinių darbų, I koliokviumų datas, semi|narai lipa ant kulnų. Nebe moksleiviškas, o stu dentiškas braižas sumirgo užrašuose. Kaip nepaste bimai greitai prabėga pir masis studijų mėnuo, taip nelauktai ateis ir pirmoji egzaminų sesija. Ją dau gelis „sinjorų“ ir diplo mantų priskiria prie įspū dingųjų gyvenimo įvykių. Žinoma, įveiktas kalnas visada atrodo mažesnis, negu prieš kopimą. O ne įveikusiam nesėkmė visa da būna nelaukta, nors pats ją susikuria. Savotiško pirmakursių „perspėjimo" ir „pamoky mo" tikslu mūsų kores
pondentas aplankė Medi cinos fakulteto dekaną prof. Selezijų PAVILONJ. Pokalbis prasidėjo nuo eksstudentų: — Kiek ir už ką pirma kursių pašalinta iš Jūsų fakulteto praėjusiais me tais? — Iš 150 pirmakursių pašalinti 9. Visi dėl nepažangaus mokymosi. Vienas jų, A. Udovičius, visai nesistengė mokytis, nors vyras po kariuome nės ir atestato pažymių vidurkis buvo geras — 4,5. Antra — N. Petkevi čiūtė, — baigusi vakarinę medicinos mokyklą, turė jusi vos ne šešerių metų darbo stažą, neįveikė pir mosios sesijos. Atsirado ir tokių keistuolių, kaip A. Juodelis iš Panevėžio J. Balčikonio vidurinės
mokyklos: pavasarį dėl nesimokymo jį turėjome išbraukti iš studentų sąra šų. Vasarą jis iš naujo stojo, bet nepraėjo kon-
.ifhittGrvni kurso. Apskritai, vyrų daugiau pašalinama, negu merginų. — Klek merginų ir vy rų priimama ir kokia vy rų „neatsparumo" prie žastis? — Pernai priimta 80 merginų ir 70 vyrų. Šie met 72 merginos ir 68 vy rai. Vyrų kur kas mažiau
stoja, todėl kartais pa kliūna ne visai tinkamas mediciną studijuoti. Ne viską lemia ir merginų stropumas — joms yra
VYRESNIŲJŲ ŽODIS PIRMAKURSIAMS
sunkiau, ypač sukūrus šeimą. Vyrai turi daugiau kūrybinės potencijos, ku rios kartais pilnai neiš naudoja. . . — Kokias pirmakursių klaidas pastebėjote „ne iš neatsakingo nusiteiki mo"? — Tik viena klaida — lengvabūdiškumas. Ne vi
si patiki dėstytojo žo džiais, kad reikia siste mingai ruoštis koliokviu mams, kontroliniams dar bams, pratyboms. Vien entuziazmo medikui ne gana: be darbo, „juodo" darbo, nieko nepasieksil — Ką pasakytumėte apie tuos, kurie be per spėjimų ir aiškinimų žino, ko čia atėję? — Tai nedaugiažodžiai, kuklūs darbininkai: dabartiniai antrakursiai Kęstutis Speičys, Pranas Žiūkas. Aišku, kuris žmo gus pasišventęs gydytojo profesijai: Aušra- Lebedkevičiūtė abi sesijas išlai kė vien penketais, visada pasiruošusi užsiėmimams, užrašai tvarkingi. Medi kui, anaiptol, tai ne ant raeilio būtinumo bruožai. Tikro studento pavyzdys — trečiakursis Algirdas Zalepūga. Jau studijų pradžioje jis turėjo įžval gią akį — mano vado vaujamos katedros labo
Nr. 27 (847)
ratorijoje padarė racionalizatorinių darbų. Dabar jis kuria pulso sumatorių — irgi naudingas, pato gus prietaisas. Be kalbų, toks studentas neateis skolos lapelio... — Medicinos fakultetas žinomas svarbiais ir gau siais Studentų mokslinės draugijos darbais. Ne vie nas pirmakursis tai žino ir kažką galvoja, Ką gallte jiems tarti? — Čia viskas ne taip greit. Svarbiausia — geri pagrindai, Tik trečiame studentas kurse mūsų įžengia į klinikas. Kas liečia SMD, viskas prinuo studento klauso darbštumo ir valios. Geru mokymusi, aktyvumu pa sižymėjusį dėstytojas be abejo pakvies bendradarbiauti. Iš pradžių skaičiuoti, tyrimų medžiagą doroti — ugdyti įgūdžius savarankiškam darbui. — Labai dėkui. A. STANEVIČIUS
PD G. komjaunimo aktyvo uždaviniai
"rteš paskaitą...
A. STONIO nuotr.
Partija ir Tarybinė vyriau sybė skiria didelį dėmesį fizkultūros ir sporto vysty mui šalyje. Stadionai ir sporto salės priklauso tūks tančiams fizkultūrininkų. Ma siškumas yra prielaida meist riškumui, kurio tarybiniams sportininkams netrūksta. Po TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos Nutarimo „Dėl nau jo Visasąjunginio fizkultūros komplekso „Pasiruošęs dar bui ir TSRS gynybai" dar la biau pagyvėjo sporto sąjūdis, seni ir jauni pradėjo laikyti PDG normas. Universitete pernai buvo sudaryta speciali PDG normų priėmimo komisija. Praėjus metams LLKJS CK biuro bei LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos posėdyje buvo ap svarstyta, kaip laikomas PDG kompleksas Universitete. Ras ta nemaža trūkumų šiame darbo bare. Į PDG normų laikymą buvo įtraukti tik I—II kursų studentai, kurie turi fizinio auklėjimo akade minius užsiėmimus. Universi teto Fizinio auklėjimo kated ra daug padarė, įgyvendi nant naująjį PDG kompleksą. Tačiau vien katedros jėgomis organizuoti šj darbą yra sun ku. O ką gi veikė čia kom jaunimo aktyvas, fakultetų komjaunimo biurai? Fakulte tų komjaunimo biurų darbas, mobilizuojant studentus PDG normų laikymui, buvo svars tytas Universiteto komjauni mo komiteto posėdyje šie met rugsėjo 20 d. Į Universiteto PDG normų
priėmimo komisiją įeina rek torato, Fizinio auklėjimo ka tedros, visuomeninių organi zacijų atstovai. Analogiškos komisijos sudarytos visuose fakultetuose. Fakultetus še fuoja Fizinio auklėjimo ka tedros dėstytojai, atsakingi už PDG komplekso nonmų laikymą. Iki rugsėjo 1 d. PDG normas išlaikė 1414 stu dentų ir darbuotojų. Dauguma studentų PDG normas išlaikė akademinių užsiėmimų metų. Nemažai nuveikta vasaros atostogų metu. Darbo ir poilsio sto vyklose PDG normas išlaikė 670 studentų, karinio paren-
tarybos dažnai apsiriboja tik komandų komplektavimu. Fa kultetų komjaunimo biuruose netgi nėra tikslių duomenų apie PDG komplekso laiky mą. Informaciją apie PDG normų laikymą komjaunimo komitetui pateikė tik 3 fa kultetų (FAF, PEF ir ChF) komjaunimo biurų sekreto riai. Tai rodo neatsakingą požiūrį apskritai į sportinį darbą. Dauguma komjaunimo aktyvistų blogai supranta naujojo komplekso uždavi nius, įsivaizduoja tai kaip formalų renginį, kampaniją. Taikstytis su tokia padėtimi negalime.
PDG ŽENKLIUKĄ —
KIEKVIENAM STUDENTUII
gimo užsiėmimuose — 367 ir sporto sveikatingumo stovyk lose — 105 studentai. Nuo naujų mokslo metų pradžios PDG normas laikyti pradėjo dar 3000 studentų, 150 dėsty tojų ir darbuotojų. Mūsų nuomone, šiame są jūdyje žymiai didesnį vaid menį turėtų suvaidinti fakul tetų komjaunimo biurai: at likti visą organizacinį darbą. Šiuo metu fakultetų srporto
Iš trijų minėtų fakultetų komjaunimo biurų 37 narių PDG normas išlaikė tik 14 (37,8%). Iš FAF komjaunimo biuro penkiolikos narių PDG normas išlaikė tik 3 aktyvis tai. Tol, kol PDG normų lai kymu rūpintis tik administra cija, Fizinio auklėjimo ka tedra, sunku bus tinkamai organizuoti šį darbą. Kom jaunimo aktyvistai savo as meniniu pavyzdžiu turi įro
dyti, kad tai labai svarbi komjaunimo organizacijos darbo sritis. Mažai dėmesio fakultetuose skiriama ir PDG naujojo komplekso propagavimui. Re tai pasirodo žinutės apie PDG normų laikymą fakulte tų sienlaikraščiuose, mažai panaudojamos tam kitos vaiz dinės propagandos priemo nės. Fakultetuose per mažai stendų, informuojančių apie normų laikymą grupėse. Ypač plati veiklos dirva, organizuojant PDG normų laikymą vyresniuose kursuo se. Čia būtinas komjaunimo aktyvo vadovavimas, asmeni nis pavyzdys. Komjaunimo komiteto posėdžio nutarime nurodyta fakultetų komjauni mo biurams organizuoti nor mų laikymą vyresnių kursų studentų tarpe. Iki spalio mėn. 20 d. PDG normas lai kys Universiteto komjauni mo aktyvas. PDG daugiako vė šiemet yra Universiteto „Komjaunimo taurės" varžy bų programoje. Taigi, dar bas pradėtas, atrodo, neblo gai. Tegu ir toliau netrūksta entuziazmo, atsakomybės už šį visų reikalą. Universiteto komjaunimo aktyvas turi padaryti viską, kad šūkis ,,PDG ženkliuką — kiekvienam studentui" taptų realybe.
J. SIJAVlClUS Universiteto PDG normų priėmimo komisijos narys, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Įli.
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS
KOMITETE
Keliai į mokslo paslaptis BUHALTERINES APSKAITOS BŪRELIUI 15 METŲ Buhalterinės apskaitos būrelis įsikūrė 1958 m. Tuomet būrelio narių buvo negausu — 19 studentų, tačiau tai buvo visi to meto buhalterinės apskaitos specialybės stacio naro studentai. Augant šios specialybės studentų skaičiui, augo ir būrelio narių skai čius: 1959 m. jau buvo 43, 1962 m. — 91, o 1965 m.— jau 114 būrelio narių. Tiek jų yra ir šiandien. Vienok, apie būrelio veiklą liudija ne tiek jo kiekybinis augimas, kiek narių paruoštų moksli nių darbų skaičius. Pirmieji pranešimai buhal terinės apskaitos klausimais buvo skaityti XIII SMD kon ferencijoje 1960 m. Šiai konferencijai buvo paruošti du pranešimai: „Apskaitos reikšmė, kontroliuojant sep tynmečio plano vykdymą pramonėje" — pranešėja D. Lupeikytė, ir „Dokumentaci ja — ūkiskaitos pagrindas" —- pranešėjas J. Mackevi čius. Abiejų darbų mokslinis vadovas vyr. dėst. A. Nevinskas. Augo būrelis, daugiau bu vo skaitoma ir mokslinių pra nešimų. 1961 m. XIV SMD konferencijoje buvo perskai tyti 4 pranešimai buhalteri nės apskaitos klausimais, 1965 m. XVIII SMD konfe rencijoje — 9, 1970 m. XXIII konferencijoje — 11, o XXIV ir XXV SMD konfe rencijose — net po 16. Apie paruoštų pranešimų kokybę liudija jų teigiamas įvertini mas ne tik mūsų konferenci jose, bet ir respublikinėse studentų mokslinių darbų ap žiūrose, suteikti apdovanoji mai ir pan. Pavyzdžiui, 1962-
metais XV SMD konferenci žymėti, kad į buhalterinės joje bendroje ekonomikos apskaitos būrelio studentų sekcijoje iš viso buvo per mokslinę veiklą vis aktyviau skaityta 10 pranešimų, verti įsijungia minėtos specialybės nant pirmosios dvi vietos vakarinio ir neakivaizdinio atiteko buhalterinės apskai- skyrių studentai. Jų moksli tos būrelio narių praneši niai darbai esti įdomūs ne mams, kurių autoriai, be to, tik teoriniu požiūriu, bet buvo apdovanoti nemokamais dažnai turi ir praktinę reikš kelialapiais į Maskvą — mę. Liaudies ūkio laimėjimų pa Veikla Studentų mokslinė rodą. je draugijoje labai padeda Ne kartą buhalterinės ap formuoti studento polinkį į skaitos būrelio narių darbai mokslo tiriamąjį darbą. Tai pirmąsias vietas užėmė ir rodo konkretūs pavyzdžiai. respublikinėje studentų moks Aktyviausieji buhalterinės linių darbų apžiūroje: 1970, apskaitos būrelio buvę SMD 1971, 1972 metais finansų ir tikrieji nariai O. Gražytėapskaitos sekcijoje pirmoji Molienė, D. Lupeikytė-Mačervieta atitekdavo VVU buhal nienė, A. Janavičiūtė-Jankaiterinės apskaitos specialybės tienė, J. Mackevičius, R. BarZ. Klišytė-Gaidienė studentų moksliniams dar taška, bams, kurių, beje, sekcijoje dabar yra ekonomikos moks ir buvo daugiausia. lų kandidatai arba bebaigiu Kai kurie mūsų būrelio na ruošti kandidatines disertaci rių darbai aukšto įvertinimo jas, sėkmingai dirba mokslo susilaukė ir Visasąjunginėje tiriamąjį darbą. Šio darbo studentų mokslinių darbų pradai jiems susiformavo dar apžiūroje, Sidabro medaliu studijų metais, aktyviai daly buvo apdovanotas V. Ziž- vaujant SMD veikloje, ieš niauskas už mokslinį praneši kant ir sprendžiant buhalteri mą „Leninas apie apskaitą nės apskaitos teorijos ir ir kontrolę" (mokslinis vado praktikos tobulinimo proble vas doc. J. Mackevičius). Tai mas. Pradžioje gal dar truko yra labai aukštas įvertinimas, reikiamo teorinio pasiruoši- i kuriam turi lygiuotis ir busi mo ir mokslinio subrendimo, ! mieji mūsų mokslinio būre tačiau, turint didelį norą gi-! lio narių darbai. Įimti savo žinias pasirinktoje j Visi paminėti ir nepaminė specialybėje, buvo ugdomi Į ti gražūs laimėjimai pasiekti pirmieji savarankiško darbo ; ne vien būrelio narių veikla. įgūdžiai. Daug triūso ir energijos, ug Šiuo metu būrelyje taip dant ir vystant SMD buhal- pat yra nemaža aktyvių, . terinės apskaitos būrelio darbščių narių, turinčių visas veiklą, įdėjo doc. A. Ne potencines galimybes moksli vinskas, vėlioms vyr. dėst. niam darbui. Iš jų, matyt, iš V. Vaitkunskas, vienas pir augs daug naujų, aukštos mųjų ir aktyviausiųjų buhal kvalifikacijos praktikos bei terinės apskaitos būrelio na mokslo darbuotojų. Ek. m. kand. rių, dabartinis Buhalterinės A. JANKAITIENE apskaitos katedros vedėjas doc. J. Mackevičius ir kiti. Buhalterinės apskaitos būrelio mokslinė vadovė i Su pasitenkinimu reikia pa-
Neseniai Fizikos fakulteto Mokslinės tarybos posėdyje buvo pažymėtas Bendrosios fizikos ir spektroskopijos ka tedros vedėjo docento Henriko Jonaičio 60-metis. Apie jubiliato mokslinę ir visuomeninę veiklą papasakojo fa kulteto dekanas doc. V. Kybartas Ir doc. H. Horodničius. Jubiliatui Garbės raštą įteikė LTSR Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo bei Švietimo ministerijos, svei kino daug VVU katedrų, kitos aukštosios mokyklos.
• Universiteto komjauni mo komitetas rekomendavo kandidatu į TSKP narius GF komjaunimo biuro sekretorių A. Brazauską ir į TSKP na-
rius — GF komjaunimo biu ro sekretoriaus .pavaduotoją II k. studentą J. Naujalį. • Praėjusią savaitę įvyko pirmieji šiais mokslo metais
Rugsėjo 21 dieną įvyko Studentų profsąjungos komiteto prezidiumo posėdis. Ja me buvo išklausytas profko miteto pirmininko pavaduo tojo A. Čiurlio pranešimas apie įvykusius bendrabučių tarybų ataskaitinius - rinki minius susirinkimus. Prezidiumas patvirtino nau jai išrinktus bendrabučių ta rybų pirmininkus, numatė gaires tolesniam tarybų dar bui gerinti. Prezidiumas Išklausė Che mijos ir Gamtos fakultetų profbiurų ataskaitas apie pir mo kurso studentų priėmimą į profsąjungą. Numatytos priemonės paspartinti priėmi mą į profsąjungą. Prezidiumas apsvarstė va saros sporto-sveikatingumo stovyklų darbą, patvirtino Žydiškių sporto — sveikatin gumo stovyklos viršininko
S. Kričialos, kraštotyrinės stovyklos Luokėje viršininko V. Mačiekaus ir VVU nusi pelniusio dainų ir šokių liau dies ansamblio stovyklos Klaipėdoje viršininko V. Aleksandravičiaus ataskaitas.
Studentų profkomiteto pre zidiumas patvirtino bendra bučių tarybų lenktyniavimo ir geriausiam kambariui iš aiškinti konkurso nuostatus. Bendrabučių tarybų lenkty niavimas 1973/74 m. m. vyks dviem etapais: nuo 1973.X.15 iki 1973.XII.15 ir nuo 1974. II. 15. iki 1974.IV.15. Lenk tyniavimo tikslas — gerinti studentų politinį - ideologinį auklėjimą ne mokymo .proce se, organizuoti turiningą ir kultūringą laisvalaikį, kovoti prieš netinkamą studentų, gyvenančių bendrabutyje, el gesį, siekti kuo geriausios švaros ir tvarkos kambariuo se, bendro naudojimo patal pose. Vertinant atsižvelgiama j švarą ir tvarką, kultūrinį — masinį ir sportinį darbą, sie ninę ir vaizdinę agitaciją bei periodinės spaudos pristaty mą, tarybos kovą su bendra-
bučio taisyklių ir sociali-l nių elgesio normų jais. Už visa tai skiriami nl matyti balai. Geriausio kambario kol kurso tikslas — dar labi pagerinti savitvarką ir ;va| kambariuose, skatinti studel tus kovoti už aukštesnę b j ties kultūrą. Šio konkurl taip pat du etapai: nl 1973.XI.15. iki I973.XII.1I ir nuo 1974.11,15. iki 197] IV. 15. Pirmąjį etapą vykdo bed rabučių tarybos, antrąjį J studentų profkomiteto buitiį — bendrabučių sektorius. ] Vertinimo kriterijai: švari ir tvarka, kambario gyvento jų atliekamas visuomenini darbais, elgesys bendrabuty] ir už jo ribų. Bendrabučių taryboms J etapų nugalėtojams — reiį giama ekskursija į Taliną. Geriausio kambario gyveiJ tojams suteikiama teisė gJ venti bendrabutyje sekanl čiais mokslo metais, įteikia ma naudojimuisi magnetoli „Minija".
E. DARASKEVlClC
TRUMPAI Apie du šimtai studentų dalyvavo „Vilniaus" kinoteatre įvykusiame susitikime su lietuviško filmo „Ties riba" statytojais ir aktoriais. 300 studentų žiūrėjo Sporto rū muose „Nemuno žiburių" koncertą. Bilietus į šiuos ren ginius išplatino studentų profkomiteto kultmasinis sek torius.
Rugsėjo 22 d. Aktų salė je Universiteto studentams koncertavo „Lietuvos" an samblis. Jis atliko specialiai gastrolėms Belgijoje paruoš tą programą. Studentai šiltai sutiko ansambliečių pasirody mą. Renginį organizavo Stu dentų profkomitetas ir Kultū ros klubas.
z.
maCyte
Darbštus metai Vilniaus universitete H. Jonaitis dirba nuo 1944 Praėjus dešimtmečiui nuo darbo pradžios, jis apgynė zikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją. 1958 H. Jonaičiui buvo suteiktas docento vardas. H. Jonaičio mokslinio darbo sritis •— organinių jungi nių spektroskopija. Jo vadovaujamoje katedroje savo jė gomis buvo įrengta aparatūra protoniniam magnetiniam rezonansui tirti ir įsteigta infraraudonųjų spektrų labora torija. Pirmieji moksliniai straipsniai apie tyrimus su šia nauja aparatūra pasirodė spaudoje 1968—69 m. Kartu buvo žymiai išplėstas tiriamų medžiagų sąrašas, publikuo ti pirmieji spektroskopiniai duomenys apie naujus chemi nius junginius, susintetintus farmaceutiniams tikslams WU Chemijos fakulteto vaistų sintezės laboratorijoje. Naujų junginių struktūros klausimus sprendė ir katedro je pradėti Ramano spektrų tyrimai. H. Jonaičio katedra buvo pirmoji Universitete, kurioje eksperimentiniams re zultatams apdoroti buvo panaudotos elektroninės skaičia vimo mašinos. H. Jonaitis subūrė nemažą grupę gabių fizikų ir vadovau ja jų moksliniam darbui. Docentas Universitete ir už jo sienų dirba platų pedagoginį darbą. Jis visada daug dė mesio skiria metodiniams fizikos klausimams, yra vienas iš bendraautorių didelio veikalo „Fizikos dėstymo metodi ka". Doc. H. Jonaitis yra Žinijos draugijos Fizikos, ma tematikos ir astronomijos mokslinės metodinės tarybos pirmininkas, rašo labai daug populiarių ir šiaip publicis tinių straipsnių aktualiais visuomenės ir fizikos klausi mais. Doc. H. HORODNlClUS
Jaunųjų lektorių mokyklos užsiėmimai. Paskaitas būsi miems propagandistams skai tė prof. J. Markulis ir doc. K. Sinkevičius.
Iš paukščio skrydžio: naujasis studentų miestelis. M. KURAIČIO nuotrauka
UNIVERSITETO TARYBOJE Rugsėjo 25 d. įvyko Universiteto Tarybos posė-
Prorektorius doc. B. Sudavičius informavo apie priėmimo į I kursą rezultatus. _ Apie Parengiamojo skyriaus darbą kalbėjo Rs Bartaška. Taryba patvirtino vardines stipendijas studen tams, mokslinius profesoriaus vardus V. Urbuciui (Fil. F>, R. Rajeckui (FAF) ir L. Jovaišai (IF).
„TS" lai
RISDESIMT IIE N Ų
NEAKIVAIZDINĖ PROFORGO MOKYKLA PIRMAKURSIAMS
KULTŪRINIO MASINIO DARBO BARUOSE KULTŪRINIS — MASINIS DARBAS
V. MATULEVIČIAUS FOTOPAŠAKOJ IMAS APIE TARPTAUTINE DARBO IR POILSIO STOVYKLĄ VDR
Dabar ne viduramžiai ir, Lykdamas kad ir į pačią i:ausią. kelionę, mažai be ri vilties atrasti dar nieh nežinomą žemę. Užtat krienas iš mūsų keliauda mas tampa kolumbu pats iu: pirmą kartą sau atranda matytas šalis, pažįsta nauis žmones, pirmą kartą
vaikščioja nepažįstamų mies tų gatvėmis. Šią vasarą mums, grupei Universiteto studentų, teko laimė atrasti VDR. Ne pa slaptis, kad kiekvienam bai siai knietėjo pačiam pama tyti šią, drįstu pasakyti, ne eilinės istorijos šalį. Pažintis su VDR prasidėjo
nuo pažinties su... jos dar bu. Tris savaites dirbome Er furto namų statybos kombi nate. Per šį laiką daugiausia valandų teko praleisti prie staklių, prie gelžbetonio lie jimo formų, bet jos nenuėjo veltui. Čia mes gerai pajuto me, kuo gyvena naujoji, de mokratinė, Vokietija, jos
Ko gero vokietis, pliuškendamasis šiame vonios kamba ryje, nė neįtars, kad jį Įrengė studentė iš Lietuvos Da lia Andraitytė (viršuje dešinėje). darbininkų klasė, kurios „na riais" trumpą laiką buvome ir mes Datys. Beje, nors ir labai myliu savo kraštą, bet nedrįstu nuslėpti, kad vokie čiai neretai atrodo darbštesni už mus... Gal todėl mus dažnai stebino, kaip per tris dešimtmečius VDR liaudis sa vo karo audrų nuniokotą
kraštą pavertė šalimi su gana aukštu pragyvenimo iygiu, išvystyta pramone. O po trijų darbo savaičių prasidėjo tikras „kelias“. Iš Erfurto išvažiavome į Gotą, o po to — Eizenachas, Vei maras, Leipcigas, Drezdenas, Berlynas.. .
Šio darbo formos yra įvai rios. Tai disputai, kolekty vinis spektaklių, kino filmų, muziejų lankymas, ekskursi jos, turistinės kelionės ir t. t. Juos turi organizuoti proforgas. Ekskursijoms ir muziejų lankymui galima naudoti studentų profsąjungos lėšas. 1. Ekskursijos. Universiteto profsąjungos komitetas moks lo metu organizuoja ekskur sijas į žymesnes Lietuvos vietas, į kitas respublikas, jų sostines. Pusę kelionės Išlai dų (bilietų kainą, nakvynę) profsąjungos, nariams apmo ka studentų profkomitetas. Tokios ekskursijos organizuo jamos kaip paskatinimas ge rai besimokančioms, aktyviai dalyvaujančioms visuomeni nėj veikloj akademinėms grupėms. Tuo pačiu gali pa sinaudoti ir gerai dirbančios bendrabučių tarybos. Be to, priimami pareiškimai daly vauti ekskursijoje ir iš atski rų studentų, profsąjungos na rių. Individualūs pareiškimai priimami su fakulteto profbiuro rezoliucija. 2. Muziejų lankymas. Kur sų, grupių proforgai gali or ganizuoti grupines išvykas į muziejus, parodas. Rekomen duojama aplankyti LTSR Re voliucijos, Ateizmo muziejus, Kauno IX fortą, Pirčiupį ir kt. Studentų profkomitetas ap moka išlaidas.
„TARYBINIO
Erfurto namų statybos bmblnatas — tikras pramomiestelis. Jame atsidūGintaras Vinickas netru-
IR PROFSĄJUNGINĖS Senos ir naujos architektu-) ........ ...... ros derinys — būdingas VDR ) SPAUDOS PRENUMERATA miestų bruožas. Už buvusios ) Jenos miesto sienos bokšto I Universitete kas savaitę, matome naujuosius Jenos (penktadieniais pasirodo Iaikuniverslteto rūmus (viršuje). į rastis „Tarybinis studentas . FDJ Erfurto apygardos ko-(Tai rektorato, partijos, kommiteto sekretorius Hansas jaunimo n profsąjungos koBadenas mūsų niekad nepa-) mitetų organas, inkšdavo. Gal todėl Živilė) Daugumos laikraštyje ir Regina taip norėjo su juo J spausdinamų straipsnių, konuslfotografuoti. ) respondencijų, fotonuotraukų Nuo seno vokiečių kultu- (autoriai yra visuomeniniai ros centro nuostabiojo Vei- ( korespondentai, dėstytojai, maro iki Buchenvaldo tik... ( skaitytojai — studentai. Visų penki kilometrai, ir čia taip (laiškai yra laukiami. Jie patragiškai pajunti žmogaus dės dar geriau nušviesti įvaiprigimties prieštaringumą. ) riapusį Universiteto gyveni) mą.
ko aklimatizuotis, ir po kellų darbo dienų brigadinlnkas jam jau patikėjo armatūros karpymo stakles.
medikas — turi gerai mo kėti chemiją, nori mokė ti chemiją — turi mokėti fiziką, nori mokėti fiziką — būtina suprasti mate matiką, norint suprasti matematiką — reikia stu dijuoti Matematikos ir MEDICINOS mechanikos fakultete. Ne „ FAKULTETO čia fukseli, patekai... ū kurso n GRUPĖS 3. Nedėk vilčių į šešta PAMOKYMAI dienius, nes juos praleisi KOLEGOMS prie knygų. PIRMAKURSIAMS 4. Medicinos fakulteite '■ Pradėjęs mokslą, ne- fizika visiems ir nemoka baigti. mai. Jei nori būti geras 5. Mergaitės! Zavėkitės
STUDENTO"
anatomija, o ne daktarais. 6. Nekalbėk per biolo gijos paskaitas su kaimy ne, nes išbudinsi knar kiantį draugą. 7. Jei visą semestrą konspektuosi „Istoriją", būsi atleistas nuo jos eg zamino ir galėsi likviduoti analizinės chemijos skolą. 8. Medike, žinok, kad geriausias vaistas — poilsis. 9. Kur santaika, ten pergalė. Nesipayk su dėstytojąis —• ir sesija nebaisi.
KOKTEILIS
niai darbai kaskart vis trumpesni ir trumpesni? — Ką labiau vertinate Studentas: — moters protą ar grožį? — Nenoriu atsilikti nuo — paklausė šiuolaikinio mados. . vyro. —- Kokteilį, atsakė POPIERIUS tas. Diplomantas atnešė va dovui recenzuoti darbą. Šefas atidžiai peržiūri ir Dėstytojas neakivaiz klausia: dininkui: — Kur jūs gavote tokio — Kodėl jūsų kontroli- gero popieriaus?
MADA
Proforgas privalo rūpintis, kad kiekvienas grupės narys laiku užsiprenumeruotų Uni versiteto laikraštį. Už prenu meratą surinktus pinigus rei kia įnešti į Studentų profko miteto kasą. „Tarybinio stu dento" kaina 3 mėn. — 24 kap. Nepamirškime ir profsą junginės spaudos: „Darbo ir poilsio", „Trud", „Sovietskije profsojuzi" ir kt. leidinių. Užsisakydami patys, proforgai turi šiuos leidinius popu liarinti ir draugų tarpe.
Skyreij tvarkė WU studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas Antanas GRALIAUSKAS
darbingumas kompiuterių amžiuj Šiuolaikinis technikos dieną pajūriu nueidavęs fizine — statine ir dina priekį, žemyn bei a progresas, gamybinių po 15—20 kilometrų. mine — gimnastika. atgal. procesų mechani žavimas Maskvos universiteto Kvėpavimo pratimus Dinaminė "imnastį ir automatizavimas maži mokslininkai taip pat tei reikia atlikti rytais ir ke tai vaikščiojimas, bet na raumenų darbą. Da giamai įvertino fizinių letą kartų per dieną beii mas, slidinėjimas, ■ bartinio darbininko už pratimų reikšmę jų kūry 1—2 vai. prieš miegą. klojimas, važinėjimas Chemijos mokslų Reikia giliau įkvėpti ir račių. duotis — valdyti mecha bai. Žymus italų fizd nizmus, nuspaudžiant daktaras V. Špinelis an iškvėpti 3—5 minutes ve mygtukus, pasukant ran ketoje rašė, kad pasi randoje ar prie atdaro A. Maso ir kiti p kenas ir pan. Žmonės ma vaikščiojimai yra gera lango. Kvėpavimą galima kad intensyviai dir žiau juda, mažiau dirba priemonė tonusui ir dar padažninti iki 100—120 raumenimis, kraujo fizinį darbą. Mokslas įro bingumui pakelti. Daug kartų minutėje, tai vėl taka organizme paį dė, kad motorinė veikla laiko pasivaikščiojimams, sulėtinti iki 8—10 kartų. keletą kartų, o smeg gryname se — vos keliais pro yra fiziologinis gyvų or turizmui, slidinėjimui ski Vaikščiodami ganizmų poveikis, tiek ria akademikai P. Alek ore kas 2—3 žingsnius tais. Labai intensyvus pat svarbus, kaip ir mai- sandrovas, A. Kolmogo- įkvepiame, 4—5 žingsny menų darbas ne page: tinimasis, miegas ar troš- rovas, I. Petrovskis ir ki je — iškvepiame, o 14— o pablogina smej 20 žingsnyje — sulaiko kraujotaką. Rekomen, kulio numalšinimas, Ne- ti. Daugelis faktų patvirti- me kvėpavima. Tokia tini tik ritmiški, ne pakankamai judant, greigimnastika kūs fizkultūriniai i čiau susergama, sensta- na, jog įtemptas protinis kvėpavimo ma. Visa tai dar suinten darbas kenkia žmogaus pagerina plaučiu ekskur ėmimai, kurie nesutri 1877 metais sijas, atleidžia spazmus, širdies bei kvėpav syvėja, jeigu hinodinami- sveikatai. ją (nejudrumą) lydi siste darbo higienos pradinin tonizuoja smegenų krau veiklos. minga protinė ar emocinė kas F. Erismanas nurodė, jagysles, pagerina deguo Siūloma akių gimn, įtampa bei .pervargimas. kad netaisyklingas proti nies įsisavinimą. ka, judinant akis j i Žymus anglų mokslinin bei aplink. Mat tarp i Dėl protinio pervargimo nis darbas sukelia nervų ypač kenčia širdis ir krau ir psichikos susirgimus, kas T. Bernardas, visą sa raumenų ir smegenų k apatija, vo gyvenimą tyrinėjęs jagyslių yra artimi ry jagyslių sistema. Šiuo me pasireiškiančius tu širdies ir kraujagyslių stipriu dirglumu, atmin jogų pratimus, nustatė, kurie pagerina krauj kad dalis jų labai pageri ką smegenyse. susirgimai užima pirmą ties nusilpimu ir kt. Rusų gvdytojas Aras ir na kraujo apytaką galvos vietą tarp visų kitų ligų. Patariama pasiva Kaip gi išvengti nema vokiečių higienistas Dorn- ir nugaros smegenyse. čiojimai, greitas ėjii blitas nustatė, kad pro Todėl kai kurie jogų pra bėgimas „ristute", a lonių hipodinamijos pa tinis Mažiukai pirmokiukai tempia didelius portfelius, o juos pervarpimas pasireiš timai rekomenduotini ir ma, nesukeliant dusu pačius tempia mamos. .. Tai jų pirmieji žingsniai į mo sekmių? Geriausia prie kia galvos skausmais, at protinio darbo žmonėms. Teigiamai veikia švytu kyklą. monė — specialiai organi minties pablogėjimu, ne Patariama kiekvieną die liniai judesiai lieme Ir mes jaučiamės tarsi pirmokai, nes šitoj mokykloj zuota motorinė veikla: fi miga, jaudrumu, blogu ną 3—5 minutes kelti ko ir galva. mums taiptpat viskas nauja ir nepažįstama. zinis darbas, fizkultūriniai apetitu ir abejingumu jas aukštyn ir palaikyti O. Glezeras, N. Akiu Viena už' kitos lekia pirmosios paskaitos. Nespėjai net pratimai, turizmas, cho daugeliui vertingų įspū jas po keletą sekundžių va įrodė, kad kaklo sri gerai susikaupti, o paskaita jau ir pasibaigė. O tos per reografija, pasivaikščioji džių. Protaujant dažnėja statinėje padėtyje. Tai at je yra segmentiniai i traukos dar trumpesnės, nėra kada nė žmoniškai pakal bėti su savo bendrakursiais. Tai kada gi susipažinsim? mai gryname ore ir kt. pulsas ,o pulsinių bangų liekama ant kilimo, galvą chanizmai (Ch. Medo Baigiasi TSKP istorijas seminaras, ir staiga dėstytojas Senovės Graikijoje jau apimtis mažėja, mažėja padėjus ant grindų. Ko nos), kurie veikia gal1 P. Vitkauskas prašo mus to, kas visai nesisieja su isto Aristotelis buvo suorga ir kvėpavimo ekskursijos. jos keliamos per minutę kraujagysles. Todėl rel rija: papasakoti apie save, kodėl pasirinkom žurnalisti nizavęs vaikščiojančių Technikai progresuojant, po 3—4 kartus, kvėpuo menduotini masažai ki kos specialybę. .. Iš pradžių visi truputį sutrinka, bet pa („peripatetikų") mokyklą. pradėta intensyviai tyri jama ramiai. Dar gulint le, apykaklės zonoje, skatinanti ir šilta šypsena nuramina. Visų skirtingos „aist Jis kartu su savo moki nėti, kokią įtaką mūsų lovoje galima valingais ti aptrmimai, įtryni! ros“, tačiau yra ir viena bendra: rašyti. niais pamokų metu vaikš sveikatai turi protinis savo impulsais įtempti spiritiniais Taip mes susipažinom. Dabar bus lengviau žengti tuos skiedinio čiodavo no sodą. Ž. Ruso darbas. Tyrimų rezultatai rankų, kojų, kaklo rau- garstyčių kompresai ir pirmuosius žingsnius naujoje mokykloje — Universitete. Oriai iš auditorijų į auditorijas vaikšto busimieji moky tvirtino, kad ėjimas ir ju rodo, kad protinis darbas menis. Gerina smegenų Racionalus protinio d tojai, kalbininkai, dėstytojai, o kol kas tik pirmo kurso desiai mankština smege ir pervargimas neigiamai kraujo apytaką ir veido bo kaitaliojimas su fi studentai — lituanistai. Tarp nepažįstamų veidų maišosi nis, skatina juos mąstyti. veikia širdies ir krauja raumenų gimnastika. Ga niu darbu, gimnaste ir keletas įstrigusių dar iš „Moksleivio“ puslapių. Tai jau F. Meringas rašo, kad gyslių sistemą, skatina lima keturis — penkis mankšta, masažais bei i nieji poetai J. Liniauskas, H. Bakanas, A. Genys. Poe Markso kabinete nuo pa hipertonijos, aterosklero kartus iš eilės visomis jė tomis (37—38° C) von tai. . . Todėl ir tapo lituanistais. Lituanistų kuratorė — sivaikščiojimų kilime ta zės, infarkto ir kitų ligų gomis prispausti lūpų mis, psichohigienos r doc. A. Laigonaitė. Kažin, ar ji bus tokia artima jiems, kai susidarydavę. V. Le vystymąsi. kampus prie dantų, su kalavimų prisilaikym kokia buvo mokykloje auklėtoja? .. Ir nelaksto taip apie nino giminaičiai prisimi Kaip pagyvinti protinį spausti ir atkišti, lyg pa pakankama mityba juos, tikriausiai pasitiki, kad jau nebe vaikai... O tie „ne vaikai", jei nuolat neprimenama, neprašoma ir ne nimuose rašė, kad apie darbą ir ilgūs metus iš siruošus švilpti, lūpas į miegas, gali laiduoti pi priekaištaujama, netgi savo nuosavos valdžios nesugebėjo jo stala buvęs 10—15 likti kūrybingu? Atsaky priekį, pakreipti veidą tinį darbingumą ir in ilgiausiai išsirinkti: nei komjaunimo sekretoriaus, nei prožingsnių pramintas take mas vienas — pagerinti ausų link į vieną ir į kitą lektualinį kūrybingu! forgo, tik vargšas seniūnas plėšosi vienas. lis, kuriuo jis vaikščioda kraujo apytaką visame pusę, sutraukti kaklo iki gilios senatvės. Ir ne tik lituanistai dar ne visai savame kailyje jaučia vo, apgalvodamas per- organizme bei pakanka-- raumenis iš vienos ir iš si. Retai dar kurie fuksai gali pasakyti savo fakulteto skaitvtą tekstą. K. Ciu- mai iį aprūpinti deguoni kitos pusės. Abiejų rankų J. ANDRIUŠKEVlCIE komjaunimo sekretoriaus arba netgi dekano pavardę, o kovskis pasakojo, kad V. mi. Šito pilnai galima pa delnais pamasažuoti kak Medicinos fakulte kiti ir kuratoriaus pavardės nežino. Majakovskis, kurdamas siekti fizkultūrinėmis prie lo, sprando raumenis bei Nervų ir psichinių ft Įvadas į specialybę. Kiekviename fakultete dėstoma šf disciplina. Tačiau visiems tema bendra — Universiteto savo poemas, kiekvieną monėmis, kvėpavimo bei stuburą, galvą lenkti į katedros docen
Lyg tie mokinukai
istorija. Reikia to būtinai, juk gėda nežinoti istorijos mo kyklos, kurioje mokaisi. Štai fizikai jau iš pirmų dienų susidomėjo ne tik tuo, kas arčiausiai prie širdies (fizika, aišku), bet ir ta aplinka, kurioje mokosi. Sutinku vieną iš buvusių jaunųjų fizikų olimpiadų laureatų V. Šimonį. Atrodo, tas tai jau tikrai daugiau nieko negalvoja, kaip tik apie dėsnius, formules ir.. . išradimus, bet jis tave nelauktai nustebina. Papasakoja apie savo fakultetą, jo mokslininkus, darbus... Taip, daug vaikinas jau žino apie fakultetą, tačiau savo kuratoriaus pavardę vis dėlto užmiršo. Teisinosi, kad tas retai tesilanko.. . Tikrai, nedaug ką dar težiname, nelabai dar apsiprato me. O tie vyresnieji nesiskubina ateiti ir padėti ar nors patarti. Matyt todėl daugelis iš mūsų dar jaučiasi mokinu kais ,o ne studentais. T. JEGOROVA I k. žurnalistė
Medicinos fakulteto III k. studentai C. Cerpickis ir V. Kulšė, V k. studen NEPAŽANGUS tai V. Varaneckas ir D. Šuchmanas. STUDENTAI Filologijos fakulteto III Matematikos ir mecha k. studentas R. Pelanis. nikos fakulteto II k. stu Fizikos fakulteto Ii k. dentas A. Bložė, V k. stu studentai A. Juškevičius ir Z. Baranauskas. dentas A. Martušis. I
PAŠALINTI
nalą „Kultūra i žiznj“. Žurnalas spausdinamas rusų, anglų, prancūzų, vo kiečių ir ispanų kalbomis, gali daug ir naudingai pasitarnauti tiems, kurie domisi mūsų šalies kultū Spalio 21 d. 13 vai. ra Radvilaitė Prenumeruokite ir skai ra, sportu, mokosi užsie Kauno Dramos teatre bus versiteto studentams), tykite Tarybinių draugys nio kalbų. Prenumeratos rodoma J. Grušo „BarboBilietai parduodami Stu- tės draugijų sąjungos žur- kaina metams — 6 rb. denftų profkomitete nuo spalio 1 d. Pirmiausia pa tenkinamos kolektyvinės paraiškos.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS
KODĖL NEDIRBA BUFETAS IR SKAITYKLA? Šį rugsėjį Universiteto bendrabučių šeimą papildė na jas narys — septintas. Puikias jame gyvenimo sąly?® džiaugiasi studentai jaukiais kambariais, kitais buitinį patogumais. Tačiau pavalgyti nėra kur — bufetas iki s*1 (rugsėjo 26 d.) dar neveikia. Skaitykla ingi užversta inventoriumi. Nejaugi ūkininkai, bendrabučio komendaB pamiršo 1973 m. gegužės 22 d. Rektoriaus įsakys Nr. R-62, kuriame griežtai draudžiama naudoti skaityk* ūkio reikalams!? V. BERŽINSKA! VVU studentų profkomiteto nary
Studentų pTofkomite'' demonstruota Vilnki)e Universiteto knygyne Palangoje. galima nusipirkti „Sąjun ginės studentų meninės Žurnalistikos sPff'ti fotografijos parodos kata bės IV kurso liūdi kartu su B.rut' logų"Si paroda buvo su GIRSKYTE, žuvus 1° rengta LTSR fotografijos mylimam broliui. meno draugijos ir VVU
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlversiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 3855
LV 12536
RIDAKTOTy algb