VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS i
Profesorius Jonas Kairiūkštis
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 27 (266)
♦
1957 m. spalio 24 d., Ketvirtadienis
♦
Kaina 20 kap.
PADIRBĖTA IŠ PETIES ★
★
Rudens reportažas
oi u a a u
.. .Vieną rytą, lėkdamas Vievio rajono laukais, pastebė jau važiuojant sunkvežimius, pilnus linksmų, energingų jau nuolių. Vos pažinau, pasirodo tai jūsų universiteto Ekonomi kos fakulteto su kuVllniaus rials aš geležinkelio stotyje, kai jie
S. m. spalio 9 d. po sun kios ligos mirė Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Medicinos fa kulteto profesorius, TSKP narys, nusipelnęs Lietuvos TSRS Mokslo veikėjas, LTSR Mokslų Akademijos narys-korespondentas Jo nas Kairiūkštis'. J. Kairiūkštis gimė 1896 m. Seinų mieste mo kytojo šeimoje. Vidurinį mokslą sidabro medaliu jis baigė Voronežo mieste, kur pirmojo imperialistinio ka ro metu buvo apsigyvenę daug lietuvių šeimų. Di džiąją Socialistinę Spalio revoliuciją sutiko Petro grade, būdamas Medici nos Akademijos studentu. Jis buvo geras ir pažangus studentas, aktyvus visuo menininkas ir pirmomis re voliucijos dienomis buvo išrinktas Petrogrado Dar bininkų Tarybos deputatu, kaip revoliucinės studenti jos atstovas. Gavęs gydytojo diplomą, 1921 m. J. Kairiūkštis grį žo J Lietuvą ir dešimt me tų dirbo Kalvarijos ligo ninėje, pradžioje Jaunes niuoju, o vėliau vyresniuo ju gydytoju. Čia dirbdamas, Jis pra deda ieškoti efektyvesnių gydymo priemonių tuber kuliozei ir kai kuriems ki tiems susirgimams. Tuo metu buvo mažai specialių gydymo priemonių. J. Kai riūkštis, karštas progresy vių tuolaikinės medicinos mokslo autoritetų šalinin kas ir pasekėjas puoselėja mintį, kad ir aktyvios ne specifinės priemonės, stlmuluojančios apsaugines organizmo reakcijas, gali būti naudingos daugelio
važiavo kitų fakultetų studen tai. . . Daug negalvodamas nupū čiau pas savo pažįstamą Vac lovą Dulską Į „Stalino keliu” kolūkį. Jau devyni metai, kai man tenka turėti reikalų su Dulsku. Anksčiau jis dirbo brigadininku, o dabar jau pir mininko pavaduotoju. Galiu konstatuoti — rūpestingas šei mininkas. Radau jį besikal bant su tuo pačiu Šalčiumi: — Mes atvažiavome lums Į talką, pirmininke. Duokit dar bo. — Labai malonu, pačiu lai ku, — sako pirmininkas. Ir man malonu pasidarė, nes ma no pažĮstamul malonu. Studen tai tuoj susikraustė į valdy bos pastatą, įsitaisė sau nak Dėst L. Butkevičius dirba. x. dulko nuotr. vynę. Galvoju, ką jie valgys, o vyrukai jau liepia mergi lino keliu” kolūkio pirmi- noms virti. Tos nenori. Tikrai malonu žiūrėti į' tokį — Kokios iš jų bus žmonos, šaunų Jaunimą. Jie dekaną žir linko pavaduotojas V. Dulskas. — pagalvojau. niais apdovanojo, o šeiminin aukė draugų, grįžtančių iš Visvien virti turės mergi kės, IV kurso ekonomistės iazachstano. Taigi važiuoja jie nos, — patvirtino vyr. dėsty A. Balčiūnaitė, R. Ivanauskai iainuodami, o visų prieky fa- tojas L. Butkevičius, kuris culteto profbiuro pirmininkas vadovavo talkininkams. — tė ir L. Makelytė, medum pa no rudeniškais peizažais. Bet šį kartą mes su dekanu jo ne I. Šalčius Ir S. Repšys (tas lai Traukit burtus, Jei kitaip ne vaišino. radome. Tik studentai skundė Čia norėčiau ■ baigti savo kinai eina fakulteto komjaunl- susitariate. reportažą, nes toliau pakliuvau si, kad labai blogai valgydina, no sekretoriaus pareigas). Aš Virėjomis tapo II kurso pre į „Trudoviko” kolūkį, kur rei kad darbo laiku neparūpina. įet pasipiktinau: kybininkės V. Brillngaitė ir A. Mieli studentai, pasinau — Rėkauja, — galvojau, — Matulytė. Vėliau nė karto tal kalai man visai nepatiko. Bet dodamas ta proga, kad man bu tesimoko, važinėja ir dar rė- kininkai nesiskundė, kad valgis galiu papasakoti ir apie tai. vo sutelktos galimybės pasi „Trudoviko” kolūkis yra la :auja! būtų paruoštas ne laiku ar ne bai vaizdingoje vietoje. Ypač reikšti studentiškoj „presoj", Jau norėjau gerai juos iš skaniai. ten gražu dabar, kai aš tą vie aš norėčiau palinkėti jums jausti rudenišku lietumi ir Tomis dienomis aš ne kartą tovę išpuošiau savo skonio sėkmės moksle mano vardo se 'ėjų, bet staiga mašinos pasu- pasisukinėdavau nekastų bul :o iš plento ir nuriedėjo: vie vių laukuose. O kas ten dėjosi! drabužiais. O klek ten pelkių, mestre ir žiemos vardo egzami la į „Stalino keliu”, kita į Ka Studentai kad kasa, kad pluša. purvo! Sunku net prabrlstl. Aš nų sesijoj. Kitais metais šito ltūno vardo, trečia į „Trudo- O visų priekyje vyr. dėstytojas jau žinojau, kad tame kolūky kiu laiku tikiuosi Jus rasti svei iko” kolūkius. Likau ant L. Butkevičius. Lenkiu aš prieš je pirmininku dirba kažkoks kus ir nužengusius toliau pro keliu. lento besižvalgąs, o čia vėl jį, darbštų mokslo vyrą, savo Bandzevlčlus. Iš karto pasaky greso Su pagarba siu — man jis nepatinka, nes os po mašina nepakliuvau — seną rudenišką galvą ir linkiu daugiau gėrisi namine nei maRUDUO jam visur sėkmės. Gi kitame lauko gale bulves kasa kol ūkiečiai. Man bežiūrint, jie pradėjo lenktyniauti su stu dentais. gyvenime, bet dirbome darniai. SPALIO 9 d. — Kas čia bus, — pagal vojau, — katrie katrus nuga Ar aš galėjau manyti, kad li O koks puikus oras prasidėjo! lės, — ir ėmiau „ballejinti” kimas šiandien nublokš mane Iki šiol vis žliaugė lietus, o da už kolūkiečius. kartu su kitais draugais — pir bar giedrame danguje šypsosi O studentai nepasiduoda, va mo kurso rasistais — į Trakų saulė. Atrodo, < kad pati gamta mums padeda, o gal atsidūrėme ro lygiom ir viskas. Nesulau rajoną. kiau lenktynių pabaigos, bet Vilnius pasilieka toli užpaka kito klimato zonoje? Darbo diena vėl baigėsi šo tur būt lygiom pasibaigė. lyje. Vienas iš mūsų pasirodė ... Po to aš nupūčiau į Ka- esąs muzikantas. Akordeonas bu kiais. Ir kaip gerai, kad mūsų linino vardo kolūkį. O čia pir- vo su juo. Iš autobuso-taksi grupėje muzikantas! SPALIO 11 d. mlninkas J. Abanavičlus, kad sklinda linksmos dainos, maršus Nuo ankstyvo ryto vėl kibome išgyrė studentus, kad išgyrė. pakeičia polkos, o svajingas — Jie. — sako pirmininkas, lietuviškas dainas — „častuš- į linus. Mūsų išrinktasis briga dininkas Vladas Puzinas puikiai — kiekvieną dieną viršija nor kos". Žodžiu, nuotaika puiki. mas. O vieną dieną vietoj pla Pravažiuojame Trakus, apsi susidorojo su savo darbu Jis su ninių trijų tonų prikūlė septy stojame Rūdiškių miestelyje. Čia skirstė mus į tris grupes ir at nias tonas ir 150 kg. mūsų štabas — kolūkio „Jauno matavo normas visai dienai. Ne ji Gvardija" valdyba. Teko luk beliko laiko kalbėti apie gražias terėti. Žinoma, muzikantas ne mergaičių akis, žavingas figū snaudžia. Prie valdybos šokių ras — reikėjo tik lankstytis ir viesule pradeda suktis poros. lankstytis. O linų tai daugybė. Kai kurie miestelio gyventojai, Bet padarėme nemažai. Stengė spoksodami į linksmuosius talki si, nuoširdžiai dirbo M. Šarkai ninkus, spėlioja, kad iš jų bus tė, J. Subatkevičius, N. Vovery tiek naudos, kiek iš ožio pieno. tė, F. Smelstorienė, N. Zolubaitė Ką gi, pasistengsime įrodyti, kad ir kt. Keista, kad mes lyg ir atskir jų prognozė — muilo burbulas. Dar galas kelio ir mes IV bri ti nuo pasaulio: net nežinome, kas dedasi su žemės palydovu, gadoje, kur teks darbuotis. gal jis, vargšelis, jau susidūrė SPALIO 10 d. su kokiu meteoru, o gal sudegė Miegoti ant šiaudų buvo ne- žemės atmosferoje. Bet, grįžę kiečiau kaip ant duknų. Po pus- pietų, radom laikraščius ir, lai ryčių( jie susidėjo iš dviejų pa mei, mūsų būkštavimai nepasi tiekalų — kopūstų ir mėsos) ki tvirtino — palydovas tebeskriebome į darbą — teko rauti linus. ja. A. MOROZOVAS Nesvarbu, kad kai kurie iš mū sų šį augalą matė pirmą kartą I k. rusistas
Iš talkininko dienoraščio
sunkių susirgimų atveju. nės terapijos katedros ve Tačiau tada žinomos nespe dėju ir Medicinos fakulteto cifinės dirginamosios tera dekanu. Profesorius J. Kai pijos priemonės dėl savo riūkštis negailėjo jėgų ir mažo aktyvumo ir dažnai pastangų okupacijos metu didelio toksiškumo negalė sugriautoms ir išgraibsty jo jo patenkinti ir jis siūlo toms mokslo įstaigoms at naują nespecifinės dirgina kurti, jauniems mokslinin mosios terapijos priemonę kų kadrams rengti. 1947 — benzlnollo preparatą. m. J. Kairiūkštis įstojo į Pradėjęs jį taikyti ligo TSKP eiles. niams, J. Kairiūkštis gau Remdamasis naujais eks na gerus rezultatus. Savo perimentiniais jis stebėjimus jis pradeda patobulina savotyrimais, anksčiau skelbti „Medicinos” žurna pasiūlytąjį preparatą, le (1929 m)., o vėliau ir keisdamas jo sudėtines pa Vokietijos, Austrijos, Švei lis. Naujasis preparatas da — carijos, Skandinavų šalių neobenzlnok's — pasirodė periodinėje spaudoje. efektyvesnis ir dar mažiau Tuo pat metu jaunas gy toksiškas. Šio preparato dytojas organizuoja ir skai veikimas TSRS Sveikatos to paskaitas visuomenei apsaugos ministerijos pave aktualiais mokslo ir antire dimu buvo patikrintas Pir liginiais klausimais, daly mojo Maskvos Lenino var vauja viešose diskusijose do Medicinos ilnstituto kli su klerikalais, demaskuoda nikose ir TSRS Medicinos mas jų antiliaudinę veiklą. mokslų Akademijos Tuber Apibendrindamas savo kulioziniame Institute. Pa ilgalaikių tyrimų ir stebėji tikrinimas davė teigiamus mų rezultatus naudojant rezultatus, ir 1952 mcta’s benzlnollo preparatą, jis TSRS Svedikatos apsaugos paruošia spaudai stambų ministerijos Farmakologi mokslinį veikalą „Tuberku nis komitetas patvirtino liozės jaudinamoji terapija neobenzinolį plačiajai ga ir jos eksperimentinis pa mybai. grindas”, kuriame plačiai 1953—1956 m. laiko nagrinėja įvairių tuberku tarpiu profesorius J. Kai liozės formų lmunopatoge- riūkštis parengė spaudai nezės klausimus, eksperi naują stambią monografiją mentinius duomenis apie „Imunitetas, jaudinamoji benzlnollo preparato po terapija tuberkuliozės at veikį į apsaugines orga vėjais ir neobenzinolis”, nizmo reakcijas, lygina jo kurioje nagrinėjami toli veikimą su kai kuriomis mesni neobenzlnolio taiky kitomis tada naudotomis mo rezultatai Įvairioms tu dirginamosios terapijos berkuliozinėms formoms, priemonėmis (aukso prepa ypač odos ir kaulų są ratais) ir siūlo naujus ori narių tuberkuliozei gydyti. ginalius metodus kai ku Profesorius J< Kairiūkš rioms tuberkuliozės for moms gydyti. Už šį darbą tis neužmiršo ir savo vi 1937 metais jam buvo su suomeninių pareigų. Iki teiktas medicinos mokslų pat mirties jis liko atsida daktaro laipsnis. Netrukus vęs materialistinės filosofi po to jis parengia spaudai jos propaguotojas, parengė naują •inonograflją — spaudai gan stambų filoso „Apie bronchinės astmos fini veikalą „Dabartinio patogenezę ir gydymą”, mokslo filosofinės proble kur įrodo benzlnollo prepa mos”. rato efektyvumą, lyginant Paskutiniais savo gyve su kitomis gydymo priemo nimo metais, Jau būdamas nėmis. prikaustytas prie lovos ir Nežiūrint šių nuopelnų pakėlęs keletą sunkių ope b" gydytojo populiarumo, racijų, Jis intensyviai dir tuometiniai Lietuvos vadei bo toliau, rinkdamas me vos jam visokiais būdais džiagą savo naujai mono trukdo ir nesudaro sąlygų grafijai apie bronchinės mokslo tiriamajam darbui astmos gydymą nespecifi dirbti. Tik po didelių pa nės dirginamosios terapijos stangų 1938 metais Jam priemonėmis. Tačiau mir pavyksta gauti paskyrimą tis sutrukdė jam šį darbą dirbti asistentu Kauno uni užbaigti. versitete. 1940 metais jis Profesoriaus J. Kairiūkš skiriamas docento parei čio bendradarbiai ilgai at goms, o 1941 metais, jau mins jį, kaip gilų mokslltarybinės santvarkos me nlkų ir aktyvų visuomeninį tais, — Kauno universite večkėją, kaip nuoširdų to Medicinos fakulteto draugą. Gausūs jo moki profesorium. Vokiečių oku niai visuomet minės jį, pacijos pradžioje ;iš univer kaip savo brangų mokyto siteto pašalinamas už pa ją ir jo asmenybė liks žangią visuomeninę veiklą. jiems tauraus tarybinio gy Po karo profesorius ski dytojo, mokslininko ir pe riamas Vilniaus Valstybi dagogo pavyzdžiu. nio universiteto fakultetiH. POLUKORDAS ----------------------------------------------
APDOVANOJIMAI Už įžymius niiopelnus fizikos mokslų srityje ir ilgametę mokslinę-pedagoglnę veiklą, ryšium su gimimo 60 metinė mis LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sutelkė Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto eksperi mentinės fizikos katedros vedėjui akademikui profesoriui Brazdžiūnui Povilui, s. Povilo, Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. ***
Ryšium su gimimo 50 metinėms, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiuomas apdovanojo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto politinės ekonomijos katedros dėstytoją Simonavičių Vincą, s. Vinco, GARBES RASTU *** Už gerą I Respublikinio jaunimo festivalio paruošimą bei pravedimą ir sėkmingą pasirodymą VI Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo GARBES RASTAIS apdovanoti: mūsų ansamblio chormeisteris Aleksa Viktoras, meno vadovas Bartusevičius Vladas, chormeisteris Cetkauskas Vytautas, šokių vadovas Gudavičius Juozas, orkestro vadovas Pundis Eduardas, ansambliečiai — Cižauskas Al gimantas, Dobkevlčiūtė Nijolė, Kartonas Petras, Mykolai tis Juozas, Pelakauskaitė Laima.
Lietuva skambės tautu bro ••joj TSRS skambiausioji styga ISTORINIS LIETUVIU TAUTOS LAIMĖJIMAS
Šio mėnesio 17—23 d. d. mūsų universitete įvy ko mokslo personalo ir studentų jubiliejinė mokslinė konferencija, skirta Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos 40-mečiui paminėti. Tai — didžiausia moks linė konferencija mūsų universiteto istorijoje. Joje buvo paskaityta apie 150 pranešimų. Mokslo perso nalo nariai, studentai savo pranešimuose plačiai paro dė Tarybų Sąjungos ir mūsų respublikos pasiekimus socialistinės statybos metais, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse, mūsų universiteto laimėjimus, išnagri nėjo eilę svarbių mokslinių problemų. Mes spausdiname Ištraukas iš kai kurių konferen cijoje skaitytų pranešimų.
■. r
::
iio •oc
Tarybų Lietuvos žemės ūkio vlzavimo pagrindu (1949 m. čial vystosi žemės ūkio koope artimlauslais metais Lietuvos racija atsiranda pirmieji mū kaime visiškai nugalėtų kol socialistinis pertvarkymas vy vasaris—1950 sausis). b) kolektyvizavimo užbaigi sų respublikoje kolūkiai. ūkinė santvarka. 1949 m. pra ko esminiai skirtingomis sąly gomis nei jis savo laiku vyko mo ir kolūkinės santvarkos Triuškinantį smūgį buožijai sideda visaliaudinė kova už pirmosiose tarybinėse respub- įtvirtinimo etapas (1950 — sudavė žymus (nuo 40 iki šio uždavino išsprendimą. Tos ♦♦ BOo/o) kainų kritimas turguo kovos rezultate jau 1951 m. l'kose ir vyksta šiuo metu 1951). Kiekvienas iš šių laikotar se, įvykdžius piniginę refor P’-adžloje respublikoje galuti liaudies demokratijos šalyse. Lia Skiriamasis tų sąlygų bruo pių turi savo charakteringus mą ir panaikinus kortelių sis nai nugali kolūkinė santvarka. Kili žas nuo sąlygų, kuriomis jis bruožus. 1940—1941 metais temą, o taip pat įvedus spe Kolūkinės santvarkos per | cialaus apmokestinimo priedą socialistiniai pertvarkymai vyko pirmose tarybinėse res galė Lietuvoje yra didžiausias publikose yra tas, jog Tarybų Lietuvoje vyko santykinės tai buožiniams ūkiams. 1948 m. istorinis lietuvių tautos, visų į kolūkius jau ima stoti lrvlLietuva statė socializmą tuo kos sąlygomis (turime galvoje, pirma, josios didžiausios da metu, kai socializmas jau bu jog tuo metu jau vyko antra dutlniejl valstiečiai. Drauge lies — darbo valstietijos lai vo seniai laimėjęs Tarybų sis pasaulinis karas). Tai ap su tuo tebesivysto ir žemės mėjimas. Eilės kolūkių Ir ištisų rajo žymiai pakelti kolūkiečių ma-liį Sąjungoje ir ji jau buvo sukū sprendė gilų ir stalgų socia ūkio kooperacija. Partija ski Istorinė to laimėjimo reikš nų kolūkinės gamybos rezul tėrialinę gerovę. |: i rusi galingą sunkiąją indust listinių pertvarkymų žemės ria ypatingą dėmesį žemės mė glūdi tame, kad tik kol tatų pagrindiniai rodikliai žy Kolūkinės santvarkos per-tia ūkio mechanlzavimo Išplėti ūkyje pobūdį. 1940 — 41 m. riją, tame tarpe ir žemės ūkio ūkinės santvarkos pergalė ga viršija respublikos nuro galė atnešė spartų materiali-Įisl mašinų statybą. Skiriamasis Lietuvoje buvo ne tik įvyk mui, polltlnio-maslnio ir kul lutinai išsprendė Lietuvoje miai nės ir kultūrinės gerovės kili! ti dytus vidurkius. tūrinio darbo išvystymui kai tų sąlygų bruožas nuo sąlygų, dyta tarybinė žemės reforma, argrarinį klausimą, kuris am mą Lietuvos kaime, ji atnešei, r Drauge su kolūkinės gamy ir visas potencialines galimy-I ti kuriomis jis vyksta liaudies žymiai pagerinta darbo vals me. Laimėjimus, vystant res žių bėgyje buvo pats aktua demokratijos šalyse yra tas, tiečių materialinė padėtis ir publikos žemės ūkį ir socialis liausias ir skausmingiausias bos vystymu kyla kolūkiečių bes Jai kilti artimiausiais mi!io materialinė gerovė. Geriausias tais tokiais tempais, apie kuliai kad Tarybų Lietuva, įstojusi apribota buožija, bet Jau atsi tinius pertvarkymus kaime, ly lietuvių tautai. to rodiklis — kolūkiečių per riuos visai svajoti negalėjclka į broliškų tarybinių respubli rado ir pirmieji kolūkiai. Lie di klasinės kovos aštrėjlmas. Didžiulė neįkainojama to kamojo pajėgumo kilimas. Per valstiečiai buržuazinėje Lietullis kų šeimą statė socializmą, bū tuvos Komunistų partijos V Buožija, buržuazlnls-naclonadama sudėtine dalimi Tarybų suvažiavimas nužymėjo kursą llstlnls pogrindis nuo pat pir istorinio lietuvių tautos, jos 1952—56 m. pardavimas kai voje. Per praėjusių keturiųBlą Sąjungos, Jog visam socializ į visokeriopą žemės ūkio so mųjų pokarinių metų ne tik valstietijos laimėjimo sociali me padidėjo: audinių — 1,7 penkių metų laikotarpį Lietullė mo darbui Lietuvoje tiesio cialistinio sektoriaus stiprini organizuoja kenkimo Ir sabo nė-ekonominė reikšmė yra ta, karto, drabužių — 1,6 karto, vos kaime taip buvo sukurtalus tažo aktus, bet ir griebiasi kad Lietuvos kaime buvo ga trikotažo prekių — 1,8 kar tvirta materialinė bazė, žymiai i giai vadovavo prityrusi kovo mą kaime. Socialistinis respublikos že žiauraus , kruvino teroro. Dėl lutinai likviduoti kapitalisti to, odinės avalynės 2,2 kar dalimi išgyvendinti pagrinmlyl se už socializmo pastatymą Tarybų Sąjungos Komunistų mės ūkio pertvarkymas poka to visam pokariniam žemės niai ir smu'lkiaprekinlai ga to, laikrodžių — 6,8 karto, niai veiksniai iki šiol trukluc riniu laikotarpiu vyko labai ūkio socialistiniam pertvarky- mybiniai santykiai, kad tuo radijo prekių — apie 4 kar džiusieji socialistiniam žemėlusi Partija. pačiu Lietuvoje buvo užbaig tus, dviračių ir motociklų apie ūkiui kilti, visų pirma, žyl. < tas pereinamasis laikotarpis 6 kartus. miai pasikeitė kolūkinės vals-Bmi iš kapitalizmo į socializmą, Ką rodo šie duomenys. Jie tietljos psichologija, pakillka galutintai sudaužyti varžtai, iki tol stabdę gamybinių jėgų nesugriaunamai rodo kolūki- materialinis suinteresuotumalks nės santvarkos jėgas ir gyvy vystyti visuomeninį ūkį. Tulksl vystymąsi Lietuvos kaime. bingumą, jie rodo, kad netgi, būdu sudarytos visos sąlygoję 1 arba. Jauni respublikos kolūkiai iš esmės imant, dar tebesant pilnutinai panaudoti tuos praltin 300 dėt. M jau per pirmuosius savo gy reorganizaciniam periodui jau našumus, kurie glūdi stambiolšv 450kg vavimo metus pasiekė žymių nieji respublikos kolūkiai su je mašininėje, socialistiniai! L gebėjo žymiai sustiprinti savo pagrindais organizuotoje žclI laimėjimų. |tai materialinę-techninę bazę, pa mės ūkio gamyboje. Skaičiuojant 100 ha žemės didinti visuomeninę gamybą. L-(5, m Doc. M. Gregorauskas |28 ūkio naudmenų, kolūkių pa PEPKELUJ, grindinių gamybos priemonių arba vertė padidėjo per tą laiką 10-M kg ili-Mdėž. I DPU5M dvigubai (nuo 17 tūkstančių žlbalf, DOusKai rub. 1951 iki 33,9 tūkst. rub. Degtuku arba/"/ 1956 m.). Pieno gamyba vi Oįb suomeniniame ūkyje padidėjo Ima taip pat dvigubai (1951 m. 28 V. I. Lenino paruoštame soSilpna, techniškai atsilikus d __ ______ y I cnt., 1956 m. — 55,1 cnt.), cialistinės statybos plane cent- pramonė, kuri buvo paveldėt^ rin J JV/EJTAJ 1 Z SVIESTAS j j A 15VIESTAS JlSVIESFAt J JV JVIESFAS mėsos gamyba — 1,8 karto rinė vieta priklauso socialisti iš buržuazinės santvarkos, ne lon Ug-J Į 4kg..ds I 4 kg. |Z |_1A£—M— 4'‘t 1/ -!W(1951 m. — 3,8 cnt. — nio industrializavimo proble galėjo užtikrinti materiailiniJ r.an 1956 m. 6,8 cnt.), kolūkių mai. Nes, tik išvysčius sunkią prielaidų socializmui pastaty d. piniginės pajamos net 2,7 kar prambnę, ypač mašinų gamy ti, užtikrinti nenukrypstami t to (1951 m. 7,3 tūkst. rub. bą, bus galima reorganizuoti gamybos kilimo bei darai Iklt 1956 m. 19,5 tūkst. rub.). visas liaudies ūkio šakas, jų žmonių materialinės gerovėj bėl Žymiai padidėjo ir kolūkie tarpe ir žemės ūkio. Likviduo augimo. Lenininė nacionalini Dėl šių dviejų aplinkybių sudėtingomis ir prieštarlngo- rtiui būdinga tai, Jog tuo me- čių gamybinis aktyvumas. Jei ti šalies techninį-ekonominį politika reikalavo nacionaliniJ Tarybų Lietuva gavo maksi mis politinėmis ir ekonominė tu partijos ir Tarybų valdžios 1951 metais vienas darbingas atsilikimą, užtikrinti jos gy respublikų faktinei lygybei malią materialinę ir organiza mis sąlygomis. Charakterin vedama ekonominė kova su kolūkietis vidutiniškai Išdir vybinį pajėgumą, pastatyti so. užtikrinti ne vien likvluuod cinę pagalbą iš broliškų ta gas to laikotarpio bruožas: buožija buvo glaudžiausiai su bo 165 darbadienius, tai 1956 cializmą. nacionalinę priespaudą, bet ii 1 rybinių respublikų, joje buvo itin paaštrėjusi klasių kova ir sijusi su politine kova prieš m. — 237 darbadienius, t. y. Socialistinė statyba, socia likviduoti paveldėtą iš seni I' iš pilnutinai panaudotas Tarybų ryšium su didžiuliais nuosto buržuazlnį-naclonallstinį po- 1,7 karto daugiau. Per tą lai listinis industrializavimas Lie ekonominį ir kultūrinį atsilil I[Kr Sąjungoje sukauptas1 socializ liais, kuriuos patyrė visos' Ta- grindinį banditizmą. Likvlduo- ką kolūkiai pastatė tvartų 175 tuvoje 1940 metais, rėmėsi kimą. mo statybos patyrimas. Visa rybų Sąjungos, o tuo tarpu jant respublikoje banditizmą, tūkst. karvių, ir kiaulidžių plačiu socializmo statybos Ta Socialistinis industrializadfpc 1 tai nepaprastai palengvino so ir Tarybų Lietuvos liaudies drauge buvo likviduota ir žy 292 tūkst. kiaulių laikyti. Kol rybų Sąjungoje patyrimo pa mas Tarybų Lietuvoje vyko i| P lam ūkiuose pastatyta tūkstančiai naudojimu, rėmėsi didžiule ir tebevyksta remiantis pirmeir'l cialistinius pertvarkymus Ta ūkis, — žymiail nepalankes miausioji buožijos dalis. 1948 m. gale kolūkinis ju kitų gamybinių pastatų. Kol visapusiška broliškų respubli biniu rybų Lietuvoje, tame tarpe ir nės ekonominės sąlygos spar gamybos priemoniJIl -etI jos žemės ūkio socialistinį čiam žemės ūkio socialisti dėjimas jau tampa masiniu. ūkius aptarnauja 134 MTS su kų bei visos socialistinės vals vystymu. Tačiau. kadai J lašii pertvarkymą, ir nulėmė žy niam pertvarkymui. Visa tai Drauge su tuo vis žymiau pa 16 tūkst. traktorių parku. tybės pagalba. Lietuvos pra mūsų respublikos ekoncl miai spartesnį jo tempą, nei apsprendė, iš vienos pusės, žy sireiškia santyklškas žemės Drauge su tuo kaime išvysty monės vystymasis pasuko ke mika sudaro organišką vis I tos Bt pirmose tarybinėse respubli miai radikalesnę nei prieš ka ūkio atsilikimas nuo audringo ta Ištisa kultūrinė revoliucija. liu, kuris praktikoje buvo iš Tarybų Sąjungos liaudie! [ošti kose ir liaudies demokratijos rą žemės reformą, iš kitos respublikos pramonės vysty Šių metų pradžioje kaime bandytas ir pavertė atsilikusią pusės, ne tiek radikalią, buo mosi. Sparčiai vystoma visos veikė 8665 bibliotekos ir Rusiją priešakine, industrine ūkio dalį, Lietuvos lndustria J pas šalyse. žavimas nereikalauja, be aidalsi valstybe. Tarybų Lietuvos žemės žės apribojimo ir išstūmimo TSRS ir respublikos pramonė 2979 klubal-skaltyklos. Ypač gerų rezultatų pasie Buržuazinėje Lietuvoje 1920 jo, visų sunkiosios pramonė! aria ūkio socialistinio pertvarkymo atžvilgiu, žemės ūkio produktų gali sutelkti žemės ūkio socia l.ika eigoje išskirtini šie laikotar paruošų ir žemės ūkio mokes listiniam pertvarkymui para kė kolūkiai šiais metais. Per —37 m. m. laikotarpyje bend šakų vystymo. Tarybų Lietui Uš šių metų 8 mėn. kolūkiai da mą mašinomis, įrengimais, sta čių politiką pirmame šio lai roji visos pramonės produkci piai: kotarpio etape. Nepaisant ypa tybinėmis medžiagomis ir kt. vė 6O>/0 daugiau pieno ir ja išaugo tik 30%, o sunkio vos pramonės vystymas elnį- n 1. 1940—1941 m. socialis- tingai sunkių ekonominių są Šitomis sąlygomis LKP(b) 72°/o daugiau mėsos, negu per sios pramonės šakose gamyba maksimalaus vietinių žaliau tinių pertvarkymų laikotarpis. lygų, tuo metu partija ir VI suvažiavimas iškelia isto atitinkamą praėjusių metų padidėjo vos 6%. Ir taip jau bei darbo išteklių panaudoji Iš ištisiniam ko- tarybų valdžia sutelkė didžiu rinį uždavinį — pasiekti, kad laikotarpį. D. Sąlygų ____ silpnai išvystyta Lietuvos pra mo keliu, tai yra, kompleksi DS lektyvizavlmui paruošimo lai lę pagalbą darbo valstiečiams 110 monė, buvo dviem trečdaliais kotarpis (1944—1948), kurį įsikurti gautoje iš tarybų val m sugriauta vokiškųjų fašistų. (Nukelta į 3 psl.). reiktų paskirstyti į du etapus: džios žemėje ir išsivaduųįi iš a) fašistinės vokiškosios ekonominės priklausomybės okupacijos padarinių likvida nuo buožių. Tuoj po karo raoyaų 1716 tM IO7mln 757 ^ics). vimo ir 1940—1941 m. so atkuriamas ir plečiamas MTS UCTUVO/E cialistinių pertvarkymų pagi ir MANP tinklas, naujaku porų linimo etapas (1944 m. rug- riams ir nukentėjusiems nuo piūtis—1947 m. balandis); 1956m. karo veiksmų suteiktos žy b) ryžtingo buožės puolimo mios lengvatos paruošų ir že ir perėjimo prie masinio ko mės ūkio mokesčių srityje, odinės lektyvizavimo etapas (1947 kreditai ir lengvatos darbo, žuvies m. balandis—1949 sausis). produktyviesiems gyvuliams, avalynės III. Kovos už galutinę kol darbo įrankiams ir statybi ūkinės santvarkos pergalę lai nėms medžiagoms įgyti, atkur 0,5 ffiln įCStūht kotarpis (1949—1951 m.), ku ta ir išvystyta žemės ūkio ko porų riame reiktų išskirti du eta operacija. Ryžtingas posūkis į pus: spartesnį žemės ūkio socialis a) buožijos, kaip klasės su tinį pertvarkymą prasidėjo' triuškinimas ištisinio kolekty- 1947 m. Tais metais itinspar-
IMietū galėjo pirkti
Bunimutait
1959*.
2 6 tūbt.
l
NAUJA MOKYKLA
ANTROJI CHARAKTERISTIKA
trukdytų ramiai viešpatauti. Komunistų partija turėjo aiškų tikslą — padaryti mo kyklą iš klasinio buržuazijos Iš universiteto. Jeigu pa Paklausdama mūsų stu asmenybė tolimesniame gy nės reikalas. Jeigu to nėra, sektume visą Jancevlčiaus viešpatavimo įrankio visiško vadinasi, Jancevičius apsiri dentijos — kas kaltas? — venime. Universitete eg-is visuomenės suskirstymo į kla ko. Jis pats turėtų pasi biografiją, ji turėtų daug redakcija palietė dažną, la tuoja bausmės — baubai ses panaikinimo įrankiu, ko gerų ir blogų charakteristi bai rūpimą visiems klausi — ..stipendijos nuėmimas rinkti kitą kelią. Nesakysi kų. Jis nebus geras ekono munistinio visuomenės pertvar mą. Kiekvieno, perskaičiu- vienam mėnesiui, stipendi poetui — nerašyk, lapei — kymo įrankiu. mistas, išėjęs Iš universite sio straipsnį, mintyse susi jos nuėmimas semestrui", lipk į medį, Jancevičlul — įvykdyti tą uždavinį buvo klostė vienoks ar kitoks .pašalinimas iš bendrabu studijuok civilinę teisę. . . to. Metai universitete — ūkanoti puslapiai Jancevl galima tik iš pagrindų per atsakymas. Nesutinku su čio"; yra tam tikros pa Galima įsakyti negirtuok čiaus gyvenime.. . Susidū tvarkant visą švietimo sistemą tuo, kas jis būtų iš vieno skatinimo priemonės (ši liauti, bet neįsakysl studi ręs su ekonomikos moks žodžio, kaip, pavyzdžiui, ir sukuriant naują mokyklą, tas sunkiau būtų Išvardin- juoti. lais, jis gal pats studijuos, kaltas jis pats, nemokėjo .1. .. Bausmių atžvilgiu mes Veltui Ieškome atsakymo atitinkančią komunistinės vi į klausimą „Kas kaltas"? vargs, o gal ir visai ekono me prieiti, kailtl draugai ir daug Išradingesni) ir t.t. suomenės statybos reikalavi t.t. mistu nebus. Kam laužyti Gal Ir vėl mes bandysime mus. Tačiau senosios mokyk Man visos šitos auklėjimo, žmogų? Man pasakys: „Jis Krinta į akis teiginys, formavimo sąvokos skam Jancevlčlų auklėti? Argi los paneigimas nereiškė atsi kad Jancevičius vid. mo ba. . . kaip nesustyguotas mes manome, kad tik su labai nori būti universite skyrimą nuo viso to, kas bu te". Mažas valkas irgi sa kykloje buvo pavyzdingas instrumentas. Bet kokiose nuolatinėmis bausmėmis ir vo teigiamo sukaupta per il jaunuolis. Ir tai straipsnio gyvenimo sąlygose žmogus gailias balsais tyruose su kys: „Aš labai noriu skris gus metus, ką, kritiškai per *K gebėsime formuoti žmogų? ti nuo sandėliuko stogo”. autoriaus pabrėžiama. Ta taikosi, formuojasi pats. vertinus, reikėjo panaudoti čiau vargu ar tai vaidina Jis pats savo temperamen Mes patys tyčlojamės iš t liaudies masių kultūriniam naujosios mokyklos statybai. Ir, ko gero, po dešimtojo moksllo, priversdami žmo labai didelį vaidmenį žmo to, gabumų vedamas, suka ♦ ■ui kelti turėjo būti panauVisų priemonių Išdavoje mamos įspėjimo „neskrlsk, nes studijuoti. Jancevlčiui gaus gyvenime. Visi mes į vieną ar kitą gyvenimo ♦ los visos tam reikalui skir- mokykla buvo išlaisvinta iš užslgausl”, jis vistlek buvome pirmaklasiai, buvo kelią. Kartais jaunas žmo gyvenimas duoda antrąją ilįstaigos ir priemonės, dvasininkijos ir Vatikano įta me abiturientai. Vienas skris. gus ieško, ne iš karto susi charakteristiką. Pirmoji bu . j įėjusios į tarybų valdžios kos, likviduoti tie kanalai, V. Volskytė mano draugas buvo labai randa vietą. Kodėl Jancevi vo iš mokyklos, antroji — •^Ikas. Buvo galimos įvairios per kuriuos veržėsi į ją reakdrausmingas, bet blogai čius būtinai turėjo pataiky Inos, tačiau pagrindinį vaid- cinė-klerlkalinė dvasia, panai mokėsi, kitam nenuoramai ti į universitetą ir kodėl vi na-liį jų tarpe vaidina bendro kintos kliūtys mokytis joje mokytojas sąsiuvinyje bū si taip užsispyrę Jį čia auk Įnlmo mokyklos, darbo žmonių vaikams. Mo davo priverstas norom ne lėja? O klek bausmių turėjo ler-liaudies švietimas tik so- kykla tapo vieninga valstybinė norom rašyti gerą pažymį. šis Jaunuolis! Jos skamba, ali-Įistinėje santvarkoje įgau'\ mokykla, pasaulietiška, demo Trečias buvo ir geras mo kaip didelė ironija straips ili-l tikrąją savo žodžio pras- kratinė, skirta tarnauti liau kinys, ir pulkus’ saviveikli nyje „Kas kaltas?". Kas ešėl. nes tik joje mokykla tam- džiai. Tuo iš esmės buvo su ninkas. Visa tai atrodė la sakė, kad Jancevičius turi ny-l tikrai liaudies mokykla, griauta senoji buržuazinė Lie bai paprasta, žmogiška, vi studijuoti? Jis pats? Juk ne-Bioje nepriklausomai nuo tuvos mokykla, kaip klasinio sa tai lengvai tilpdavo kla jam tik atrodo, kad studijų kulialinės kilmės ir tautybės viešpatavimo įrankis, ir padė sės vadovo ar komjaunimo kelias — tikrasis Jo gyve ėjolkosi visa jaunoji karta. So- ti tvirti pagrindai naujai ta rašytoje charakteristikoje. nimo kelias. Jis mano, kad įtulistinė mokykla pagal savo rybinės Lietuvos mokyklai. Visa tai priklausė visų tai labai lengvas, platus Pertvarkant ir plečiant švie riųjlą ir uždavinius, mokymopirma, nuo prigimties’, nuo vieškelis su dešiniąja ir įtullėjimo darbo turinį ir me timo tinklą, tarybinė vyriausy auklėjimo, draugų ir dar kairiąja puse... Visos baus ntalus, principiniai skiriasi bė stengėsi jau nuo pirmųjų kitokių priedų. Bet juk la mės jam juokingos. Jis „sa niA kapitalistinės mokyklos. metų įgyvendinti visuotinį bai dažnai mokyklinės cha varankiškas”... Ne. Studi idiBybinė mokykla turi tikslą privalomą mokslą, kaip vieną rakteristikos skiriasi nuo juodamas žmogus turi pa uk-li.ošti ir išauklėti išsimoks- iš svarbiausių kultūrinės revo likusios žmogaus biografi sijusti dar didesniuose neAslus, visapusiškai išlavin- liucijos vystymo prielaidų. jos. Kruopštus pirmūnas varžtuose, dar didesnėje Visuotiniam privalomam žyl, aktyvius komunistinės vigali pasirodyti visai menka drausmėje — tai Jo sąži ilsBmenės kūrėjus. Joje jauno- pradiniu! mokymui buvo suda ******************** ;il(l karta įgyja sistemingas rytos visos sąlygos — paša Tikslo žinias, formuoja savo linta darbo žmonių priespauda apkrovimu dirba grūdų pul Mūsų studentai dirbo gerai. ’uclkslinę dlaletkinę-materialls- ir išnaudojimas, keliama jų tas. Smogiamoji brigada — Tarybinio ūkio direktorius ?oly pasaulėžiūrą, ugdo komu. materialinė gerovė (neturtin taip vadina studentai Vidugi džiaugėsi: giems mokiniams dar teikiama raltinę moralę. rį Ir Gaillūnaltę, aptarnaujan ilojsvietlmo tinklas buržuazinė- pagalba drabužiais, mokslo —' Geri darbininkai tie stučius pultą. Per valandą jie ail Lietuvoje iš viso buvo priemonėmis, vadovėliais), pa dental-lietuvlal. Su jais gali trisdešimties praleidžia virš žclikas, o fašistinio režimo kankamai Išplėstas mokyklų tonų grūdų. me toli nueiti. Itais net mažinamas. tinklas, užtikrintas mokymąsls — Draugai, laiškų siunta! Trumpi pietūs. Po pietų vėl ; 1:8/29 metus palyginus su gimtąja kalba, pertvarkomas Ir bematant viskas nurlims- į darbą Ir tada jau dirbama ■38/39 — pradinių mokyklų mokyklos darbo turinys. Tuo ta. Porą minučių girdisi vien iki vėlumos, kartais net iki ■-4ičius sumažėjo 323 (13%). buvo sudaromos sąlygos jau brlgadlnlnkės balsas: ■Buržuazinė valdžia, mažin- najai kartai mokytis. — Cekuolis! Laiškas ir pirmos valandos nakties. Jei Tokiu būdu, atkūrus tary l:.a mokyklų skaičių, keldakur nors darbas baigiasi anks banderolė. čiau — studentai traukia į ki | mokestį už mokslą, ligin bų valdžią Lietuvoje, komu — Juodytė! Laiškas. imą mokymosi laiką, didin nistų partijai vadovaujant, ną, o laisvomis dienomis —1 i — Gabrytėl Laiškas. . . imą politinę ir ekonominę naudojantis kitų tarybinių res Po to vėl užverda darbas. ekskursuoja po apylinkes, mė usludies masių priespaudą, vi- publikų pagalba, žingsnis po Ir taip visur: ir prie siloso, ir gėjai pamedžioti išsidangina į ėllrinį mokslą padarė darbo žingsnio buvo kuriama nauja prie grūdų iškrovimo, ir prie stepę. nel<>nių vaikams beveik nepri- tarybinė mokykla, pagrįsta vartymo, ir prie valymo. Kad kitas ir ne tiek daug W.amu. Buržuazinės mokyk- marksistinės-lenininės pedago Mums pasisekė užfiksuoti ke uždirbo — šiemet Kazachstane B. Jurevičius ir L'l darbo turinys buvo pajung- gikos principais, pradedanti letą kadrų iš įtempto tų dienų metai buvo blogesni, kaip A. Ručinskas kom ,n» tam, kad išsiauklėti sau auklėti moksleivius komuniz darbo. bainu valo grūdus. Lygiai septintą pasigirsta anksčiau — bet užtat daug ’Dlklusnlus tarnus, kurie su mo idėjų dvasia. brlgadlnlnkės balsas: pamatė, daug kur pabuvojo, Dėst. A. Bendžius žibėtų duoti jai pelno ir ne — Vyrai, . kelkitės! Mergi įdegė saulėje, užsigrūdino fi ini nos. kelkitės! Tačiau nę taip ziškai. Tiems, kurie sėdėjo na liu lengva atsikelti, kai vakar muose, lieka tik pavydėti. bei balansą. Nežiūrint labai spar dirbta iki vėlumos. otl (Atkelta iš 2 psl.). Tekstas ir nuotraukos — Kaip man atsibodo tie (FOTOREPORTAZAS 15 KAZACHSTANO) A. Minevičlaus ‘i.1 respublikos gamybinių jė- taus elektros energijos gamy žodžiai. Kiekvieną rytą tas bos augimo, respublikoje po Trumpos kalbos prie 6talo. ^vystymo keliu. pats, — niurna, apsiversdamas kario metais mūsų pramonė ■ Kadangi mūsų respublika vystosi dar greičiau ir todėl, ant kito šono, Jurijus Dumans- Greit visi ginkluojasi šakėmis, kastuvais ir skuba prie siloso .Bponuoja nemažais darbo Jė- net Kauno HES paleidimas, kis. tranšėjų, į grūdų aikšteles, ištekliais, čia vystomos nebepajėgs pilnutinai išspręs —’ Džiaukis, kad vyru va ‘lamonės šakos pasižymi dar- ti liaudies ūkio aprūpinimo dina, — trindamas akis jam prie sunkvežimių ir kombainų. Prasideda darbo diena. ■’l imlumu, kaip pavyzdžiui, elektros energija problemos. atsako Jurgis. I grūdų džiovinimo aikštelę '‘lektros technikos pramonė, Kyla uždavinys paspartintais O iš virtuvės jau šaukia ‘-|.šinų statybos pramonė ir tempais statyti respublikoje prie pusryčių. Košės kvapas’ viena po kitos važiuoja maši Vjtos. Išverčia iš lovų net pačius nos su grūdais, stabteli ke kitas stambias elektrines. lioms minutėms ir, jau tuščios, ’ j Būdinga, jog drauge su sunUžbaigiant reikia pažymėti, tingiausius. Vienas po kito rieda atgal į brigadas. Mažai ie|osios pramonės šakomis de kad socialistinė statyba Tary dumia talkininkai pasveikinti rlias! spartus lengvosios bei bų Lietuvoje dar kartą patvir virėjos ir atsiimti savo porci kalbama — daug dirbama. — Merginos, laikas grūdus bJaisto pramonės vystymasis, tina marksistinės-lenininės teo ją. — O ką pietums išvirsite vartyti. Dienelė šiandien. . . Iriai šiuo metu respublikoje rijos teiginį, jos vienintelis Tai grūdų džiovinimo aikš u'l:ika dominuojantis vaidmuo. teisingas kelias, užtikrinąs ne — jau susirūpino A. Bauža. Ir nors merginos Jį pravar telės viršininkas Ponomariotul Iš viso, lyginant su 1940 nukrypstamą gamybinių jėgų 1 mūsų respublikos pramonės vystymą, nuolatinį darbo žmo džiuoja „apžora” — nenusilei vas. Merginos tuoj pat čium tikindamas, kad, lau pa kastuvus ir, išsirikiavusios * L. Markevičiūtė ir L. Gailiūnaitė pakrauna grūdus i sunkvimyba padidėjo 5,7 karto. nių gerovės pakėlimą, yra so džia, t kiant skanių pietų, dirbti sma žąsele, Ima versti grūdus. Ap vežimĮ. Iš dar neišspręstų respubli- cialistinė industrializacija. giau. linkui dūzgia mašinos. Pilnu L. Jasinskas ls ūkio vystymo problemų Ekonomikos mokslų ■blio ne svarbiausia tenka laikandidatas Iti įtemptą elektroenergijos
■idžiuosius politinius ir liomlnius pertvarkymus ■jvoje turėjo sekti kulturiI revoliucija, kuri reiškia ■ersmą liaudies masių šu lėje, ideologijoje, buityje, ■inlame gyvenime. KulturiIrivoliucija yra proletarl■ revoliucijos dalis, vykdo■ jau proletariato diktatūros ^■iromis, Komunistų partl:l ir proletarinės valstybės • liatyva, aktyviai remiant tliosioms liaudies masėms. ;■ .ialistinės kultūros išvys it uždaviniai kyla iš bendjlocializmo statybos uždavltl ir jų vykdymas turi pa :■ išspręsti visus naujos vi♦Kneninės statybos klausi-
Darbo diena prasidėjo
v,r,z 5J0 fcM. glj tūkit.
453 tūfcst.
rtaifliul/ų
di/iračiy
nebuvo
gaminama. A. Švitra ir L. Serafinaitė perneša grūdus.
V. Butaitė, G. Gabrytė, L. Strjžkaitė varto grūdus.
Judėkite, krutėkite, draugai pirmakursiai 1. BENDRI DŪMOJIMAI paHa pagal vokite, kad aš mokslininkas (čia nėra tokios specialybės). Ne, Nesiruošiu jus barti ar mokyti, nes ir aš, kaip Jūs visi, mokausi universitete, i kurĮ susirinkome studijuoti Ir dirbti Iš širdies, Iš pašaukimo. Tik noriu pasidalinti gausiomis mintimis, kurios per ketverius metus susikaupė „baltoje galvo je”, ir Jeigu koks žiupsnelis tų minčių pasiliks Jūsuose, aš būsiu tarsi devintame danguje... Nepasidalintl mintimis neųallu, nes vieno tetrokštu: kad mūsų įpėdiniai (šiuo atveju Jūs) eitų tiesesniu keliu, nedarytų — ar tai iš nežinojimo, ar tai iš blo gos valios — tų vingių, kuriuos mes kartais darėme. Tiesa, dau gelis atėjote pakeisti mūsų Iš gamybos, su tam tikra gyveni mo patirtimi, bet ne visi. Tiesa?
žiovausite, nesišnibždėkite apie orą, mėnuliuką, madas Ir šoklus — nebus triukšmo. Skaityklose, kabinetuose ar bibliotekose rasite — ir randa te — visa tai, ko Jūsų širdis geidžia. Gal sakysite, kad neži note, kur, kada, kaip kreiptis. Nenorėčiau sutikti. Per ketverius metus negirdėjau nė karto, kad mūsų skaityklų, kabinetų ar bibliotekų darbuotojai būtų įžei dę studentą ar su Juo netaktiškai pasielgę. Greičiau atvirkščiai... Klauskite jųjų — užtikrinu, kad Jums patars, nurodys, padės. Nesibijokite (visi savi — ne griebs už atlapų...) Ir nesijau dinkite — nepasijuoks, nebent Iš tvirtinančio, kad du kart du bus penki.
ti, kaip galima smuiku atlikti virtuozą Paganinį, kurio muziką esu girdėjęs per radiją — tik po šio koncerto pajaučiau, tik tada supratau puikią Vinogradovo knygą „Paganinio pasmerki mas”. Telieka džiaugtis ir kompozitoriaus-žmogaus, ir atlikėjožmogaus talentu, valia, gabumais, ryžtu. Daug įvairių nuomonių tenka išgirsti apie šokius: vieni — „prisiekę” jų lankytojai, antri — nori save pademonstruoti, pasi smaginti, treti — iš bėdos šuo ir varškę ėda. ketvirti — laiko kultūringu įniko praleidimu ir taip toliau. Kiek studentų, be*** velk tiek »r nuomonių. Nesupai* sysl. Na, bet daugelis su tuo sutiks, kad jei yra gera muzikėlė, gera Šokėjėlė, šokiai suteikia daug malonumo. _________ ____________ Bet mūsuose — prastai. Geriau nė nosies nekišti, neg prikimštoje salėje, dardant perkūną Imituojančioms plokšte lėms (aišku, ne visos tokios bū na organizatorių parinktos!), ieš koti kažko nepamesto__ Jūsų tarpe taip pat yra visokių: vieni geriau Išeina i gražią Čiurlionio gatvę pasigėrėti gamta, o antri — nužiūrėję, kaip šoka vyresnių jų kursų studentai, pamėgdžioja mindami, trypdami vietoje... Jau iš pat pirmųjų dienų pradeda miesčioniškumu menkinti save ir tik šokiuose ieškoti gyvenimo prasmės. 4. DERĖTŲ TAKTĄ IR TVARKĄ DABOTI Šiaip ar taip uniforminės ke puraitės verčia studentą viešose vietose elgtis tvarkingiau. Bet kai kurie Iš Jūsų ir kepuraites nešioja nepriderančlal: užsismau kę arba ant pakaušio, arba ant aklų, kaip keptuvę... Daro ne gerą jspūdĮ. Kai kas toki nešio jimo būdą vadina vyrišku. Iš reiškiu daugelio nuomonę — ne vyriškai. .. Mūsų senelis universitetas ver tas pagarbos, kaip sakant, reikia už ji galvą dėti.
Negražu, nekuklu demonstruo ti save žmonėms ar tai kelionėje, ar tai viešoje vietoje, ar tai šiaip kokiuose suėjimuose, girdi, aš studentas, o visa kita — men kystė. .. Po žiemos egzaminų se sijos važiavau kartu su mūsų pa žįstamais ir nepažįstamais stu dentais (iš kepuraičių!). Šven čionėliuose pasitaikė įsėsti į ne rūkančiųjų vagoną. Deja, vienas studentas, nepaisydamas nei pa lydovės, nei keleivių prašymų bei reikalavimų, rūkė ir rūkė... Aš stebėjau, kuo tas „konflik tas” baigsis. Staiga pakilo viena studentė (nors nepažįstama, bet dabar noriu jai padėkoti), priėjo prie to pypkoriaus ir paprašė nu siimti kepuraitę... Pypkorius tik tada susigėdo. Teisingai pasielgė studentė, tiesa? Girdėjau nusiskundimų iš dės tytojų, kad Jūs pertraukų metu vos ne sienomis laipiojate. .. Gal truputį ir perdedu. Labai sma gu, kad esate pilni energijos, pil ni entuziazmo, tik reikia kur ki tur ir tinkamiau jį sunaudoti. Sako, su vyresniais amžiumi kai kurie iš Jūsų (gink dieve, ne vi si) kalba — tas liečia vyrukus — rankas į kišenes įmurkdę, vaikš to koridoriuose su kepurėmis, švilpauja... Visur kur reikalingas taktas ir pareigos jausmo supratimas. Tokie dalykai rodo žmogaus išsi lavinimą, žmogaus kultūrą, žmo gaus vidinį gyvenimą. * * Mokslus ragaujant, pagaliau derėtų atskirti pelus nuo grūdų.
Daugiau poezijos, energijos ir gyveninu tiesos
Ant mūsų redakoljos stalo luos, kas veidelį ašarotą vis didėja Ir didėja eilėraščių kančių beišvaduos?” T< pluoštas. Rašo vyresniųjų kur autorius galvoja, kad I sų draugai, bet, kaip papras poetas vienas gali pabylo tai. dauguma laiškų su dar ne mus abu. Jis Irgi pasauly pažįstama rašysena ir kukliu nas nepritampa prie min f prierašu — pirmasis kursas. Ilgą, Ištęstą aštuonlų st Vartai tuos eilėraščius ir džiau eilėraštį M. Vytis užba & giesi iš įvairių respublikos „Per pasaulio žydrį ski kampelių atsivežtomis gaivio debesis su poetu”. Ne, n mis jėgomis, šviežiu kūrybiniu tarybiniai poetai debes žodžiu. Su dauguma eilėraščių neskraido, o priešingai, 3. LAISVALAIKIO PRALEIDIMAS redakcija stengiasi supažindin kartu su darbo žmonėmis, ti visus laikraščio skaitytojus. kartu su liaudimi ir dain Opus dalykėlis. Grubiai išsi Bet dalį tenka atidėti, Aple •Ūktai jai. reiškiant, tai vieni Ji kultūringai (■ 2. PADARYTI DAUG GALIMA praleidžia teatruose, koncertuose, tuos į kitą pusę atidėtus ellėFilologė Laima Gralnyti Girdėjau iš dėstytojų Ir aukš kiti — burnelę maukia ir ieško raščlus ir norėtųsi šiek tlek šo apie tai, kaip ji pirmą tesniųjų kursų studentų, kad šį „šansų”, treti — vėl ką nors pakalbėti. tą atėjo į universitetą, met pirmųjų kursų studentai, sugalvoja. O ką Jūs darote, aš vadinasi Jūs, stropūs; lanko pa pakolei kas negirdėjau. Na, kąEilėraštyje autorius sten- člau eilėraštyje jaučia skaitas, ruošiasi seminarams, ne-ką, o kinus, kaip prieinamiau glasl perteikti tai, ką jis jau dirbtinumas, prozišku? lia patys savarankiškai dirba. Malo sią kultūrinę priemonę, tai, kaip čia Ir nešioja savo širdyje, kas Štai, pirmosios strofos ant fct nu klausyti. Apglėbiu Jus visus Ir vyresniųjų kursų studentai, Ir dėkodamas noriu padrąsinti... lankote (tegul Ir barščių sąskai Jam ilgą laiką, gal būt, neda eilutėje, kalbėdama apie Ivi Padrąsinti reikia, nes kartais, be ta!) masiškai? Bet vien kinų ne vė ramybės. Džiaugsmą, liū nąjį Vilnių tą rytą, abejo, girdite pašaipių žodžių užtenka išsilavinusiam žmogui. desį, svajones jis pergyvena torė, nesurasdama reiki ii Jūsų rūpestingumo ir sąžiningu Kai kurie studentai savo dvasini kartu su skaitytoju. Bet daž įvaizdžio, pasako, kad Vili Pa mo adresu. Splauklt tokiam pa apsnūdimą teisina tuo, kad, gir šaipūnui Ir neikit su Juo obuo di, Jų kurse arba grupėje nėra niausiai būna taip, kad skai „galim drąsiai, sakyt, pa liauti! Tik kantrybės: pašnekės, kolektyvo (prie buteliuko atsi tai eilėraštį kartą, skaitai ant nėjo”. Be įspūdžio, tikrai ra: pašnekės ir kai pamatys, kad randa!), nėra balto, nėra Juodo... rą Ir susimąstęs galvoji, ką Jokio įspūdžio nuskamba pa mažai kas jo išminties paisto, Prastai, bet galima Ir vienam nu užsičiaups Ir dar, ko gero, susi eiti — nuo to saulė Iš vakarų tuo norėjo pasakyti autorius. eilutė. * po gėdins. .. Tik — kantrybės! tai nepatekės... Suprantama, ne Kaip pavyzdį paimkime Isto Laimai Gralnytel reil lik Atleiskit Jūs, jaunieji draugai, Skaitykite, dirbkite, skaitykite. labai smagu (ypač tuo skundžiasi rijos-filologijos fakulteto I filologai, medikai, gamtininkai, Netikiu, kad Jūs skųstumėtės merginos) vienam antrakto ar stengtis daugiau skaupti lai fizikai, ekonomistai, teisininkai, kurso studento M. Vyčio eilė tį. Jau eilėraščio pačiose laiko stoka. Prieš ketverius me pertraukėlių metu žioplinėti fojė, stt Jei nubodo skaityti. Tik dar kar raštį ,,Debesis Ir poetas”. Čia tus buvo kitaip — prasėdėdavo bet viltis — visų „nuskriaustųjų” ne ■mose eilutėse ji kalba tą prabylu — truputi daugiau me paskaitose žymiai daugiau motinėlė!.. Bet — nesmllklte. valios ir pareigingumo, takto ir jis kalba apie plaukiantį de „linksmas Ir džiugias da valandų. O dabar planuose vis Laikas švyst-švyst — prabėgo; tvarkos, Ir Jūs mus, vyresniuo besį, toliau kažkokio tai be judriame studentų būryje’ nu daugiau Ir daugiau dėmesio ski nespėjote vyrai skrybėlės, mer sius, pranokslt. O tada džiaugsi namio klausia, „kas jį nakte riama studentų savarankiškam ginos lakuotus Ir aukštais kul trečioje strofoje nei Iš 19 mės visi, visi. darbui, o be šito — kokios ten neliais batukus Įsigyti — duone lėj užmigdys, kas galvelę gar nei Iš to kreipiasi „bet mle Ižl VYT. KARVELIS studijos: nukelpstl ligi vakaro tū lė diplomu kvepia.. . Na, o Jeigu biniuotą kaip močiutė pamyIFF V k. stud. nodamas paskaitose, Ir tiek. Su kuris Iš Jūsų ginčysis, kokia kal Ji draugai, nenullūskit”. siu sirinkę kartais 1 daiktą papyk- ba teatre eina „Peras Giuntas”, Daugiau autorei yra p: kluoti, apšnekame Jus ir džiau tai gėda tiesiog visam pasauliui... giamės, kad Jums lengviau eiti Išvados plaukus šiaušiančios, kęs eilėraštis „Jaunatviš ja mūsų pramintas keliais keleliais. tiesa? Diktoriaus balsas: kas nemato, JI bulves mėto į rial, apsikrovę ryšuliais, kiūti svajos ”. Jis skambesnis, le rs Dar vieną dalykėli noriu pri Sunku tiesiog pasakyti, kodėl, — Praėjo šešios dienos. kitų vagą, kad jos riteriui bū na iš paskos. vesnls, daugiau plauklar ty kergti. bet viena (didelė) dalis mūsų stu Reikia drąsiai ir nuoširdžiai dentų dievina estrados muziką, Talkininkų brigadoje susidarė tų lengviau nešioti. Stambiame plane — „ro tik gaila, kad Laimai nep nž aiškintis iškilusius neaiškumus antra (mažesnė) dalis' — simfo du lageriai: „aristokratiškasis" — Machnutel — šaukia jaus paukštyčių” rankutės. sekė Išvengti mūsų poetų da vienokiais ar kitokiais mūsų ninę, kamerinę Ir pan. Priežas (trys „rojaus paukštytės" Ir Neta Ir Dina. — Mūsų kibi Švarutės, baltutės, su lakuo pradedančiųjų kūryboje n da naujo gyvenimo klausimais. Svar čių, kaip to vėjo lauke, nesugautais nagučiais... Po dešimt dotų įvaizdžių, kaip „Pll bu tai, kad žmogus — tegul ir dytl, pagaliau, dėl skonio nesi du jų riteriai) ir „plebėjlška- ras jau pilnas! Eik išpilti! klaidžiodamas — nuoširdžiai ieš ginčijama. Aš anksčiau buvau sls” — dvigubai didesnis. „Aristokratija” kasa vieną darbo dienų! paukštis”, „nerimstanti jūr ko tiesos Ir nori isitiklnti mark tik estrados „patriotas”, bet da Kiekvieną dieną tarp šių dvie vagą. „Moskvlčlus” pamažu tols „Javo jūra” ir kitokių. sistinio mokslo teiginių teisumu bar su malonumu einu Ir i rim jejų lagerių vyko kovos... ... Paskutinė diena kolūky ta. Ieškodamas žmogus vienaip ar tesnio pobūdžio koncertus. Norisi keletą žodžių t; i e kitaip suranda tiesą, o kai su Vienas kitą uždengdami je. Ata, Neta, Dina tvarko sa S( pavasari nuėjau i smuiki Likusių studentų veiduose Ir apie geologo H. Valuko ve randa Ir Įsisiurbia į ją širdimi ninkės N. Skolnlkovos autorini slenka kadrai: ... plebėjai ei vo daiktus. — palengvėjimo šypsena... eilėraštį „Gyvenimas”. < Ir protu — nelšsprogdlnsl nė pa koncertą. Kai kurie studentai iš P. S. Cla duotas tik štri autorius aimanuoja, kad bų raku. tuometinio pirmo kurso ristele na į darbą. Ata, Neta, Dina — Girdėjai? — sako Ata skuba į paštą. .. į krautuvę. .. Po paskaitų — daugiau ar bėgo, o aš — žingine. Negi | Netai. — Mes dar gausime po chas, be giliai „sąmojingų” širdis „dar žiedų Išsiilgi < a mažiau pasisotinę — i skaityklas, kvietimą atsisakyti! Pagalvojau, pasivaikščioti... 20 rb. Uždirbome sau kinui. „rojaus paukštyčių” dialogų, gegužės dainų Ir birželio d: i o. tur būt, einate. Produktyviau. kad gal Iš nuobodulio nenumir ... Bulvių laukas. „Plebė be Jų artistiško gyvenimo gaus”, kažkieno tai jaunys Kalbu iš savo (Ir draugų) paty siu, o Jeigu kartais užsnūsčlau, „Užsidirbo”... smulkmenų, be tų įdomių pra ir „Juoko skambaus”. Kels rimo. Kai aš sėdžiu skaitykloje, gal smuikininkė, brūkštelėjusi jiškasis” lageris lenktyniauja Dina: daugiau tuo pačiu laiku pada stipriau smičiumi per stygelę, pa tarpusavyje. Ata, Neta, Dina mogų, kuriomis jos trumpino rau. Tiesa, kai kas skundžiasi, budins. Nė kiek neperdedu — su savo riteriais Ilsisi bulvių —’ Kad tik greičiau Išva savo laiką kolūkyje. Aplamai, negi taip greit galima lšsii kad... žiovulys ima Ir triukšmas galiu dievagotis! ti — juk tik vos keli mė: žiuotume iš čia! tat gana įdomios „paukštytės”. slal nuo „birželio dangai trukdo. Toks „receptėlis”: miego Išėjau iš koncerto daugiau ne vagoje. kit normaliai 7—8 vai. — ne- gu sužavėtas. Sunku isivalzduo— Ir ko jie čia atvažiavo? — Šiandien dar dirbsim. Ir Kas norite su jomis susipažin praėjo. Įdomu, kas įvyko < —’ susikišusi rankas į aksomi rytoj. Tik sekmadienį grįšim ti, užeikite į II angllsčlų kursą tariaus širdžiai, kad jos „nt nių kelnių kišenes. Ironizuoja namo, — sako kažkas iš „ple ir paklauskite, kur rasti Ate- taiką niūrią nuplauti s Ata. — Negi dirbti už kol bėjiško” lagerio. ną Laužikaitę, Noeml Brom- vėms”, reikia ..liūtingai Iš studentų ir mašinų bū SPYGL YS ūkiečius? Ata, Neta, Dina ruošiasi ap- berg Ir Adiną Koleson. Jų ri tvlnuslo Nemuno” ir „reil rio Išnyra žalias autobusas, — Et, darbo vergai! — alpti. teriai slepiasi IV kurso žurna audrų, kad pamiltų gyve prikimštas talkininkų, ir palistų tarpe po Adomullo ir mą”. Mano manymu, kad š juda Trakų link. Mlchnevičlaus pavardėmis. dls pamiltų gyvenimą, k Diktoriaus balsas: Žemiau — kadrai iš stu „nuotaiką niūrią nuplaut — Jos irgi buvo trys, Ne dentiško filmo „Rojaus paukš reikia labai nedaug — į iš vienos šeimos, bet iš vletytės”. člam aktyviai dalyvauti tai (MIKROMETRAZINIO FILMO SCENARIJUS) no kurso. Kaip ir egiptietiš ... Prie klubo sustoja žalias „Plebėjų” autorinio kolek- gyvenime, stebėti jį klekv sti kos „Rojaus paukštytės”, jos „Moskvlčlus”. Ata, Neta, Di tyvo vardu name žingsnyje Ir stebėti si — Paskambintam šiandien pritaria vlenas Iš riterių. buvo išplėštos Iš šeimos židi na puola prie durų. Jų riteR. Pauraltė pašalinio stebėtojo, o pilnatį vy mamoms į Vilnių, — pasiūlo Žiūrėk, kaip jie panašūs į nių ir nublokštos į tamsų už slo žemės šeimininko akimi ga kauptukus. kampį. Jos vadinosi Ata (ekra. Dina. dž .. . Bulvių laukas. Apsupu Tiek Valukonlo, tiek ne — trumpai pakirptais plau „Sąmojų” palydi garsus Gralnytės, Vyčio Ir kitų pr re' kais, koketiškai primerktomis sios kolūkio pirmininką, Ata, „primadonų" juokas. dedančiųjų poetų kūrybo akimis mergina). .. Neta (pir Neta, Dina, matyt, netekusios lageryje „Plebėjiškame” silpnas rimavimas. Dažnai aę mam plane — tamsiaplaukė, kantrybės, šaukia ant jo, kad vyksta pasitarimas, „Parazlmuojama „atgijo” su „būr re riesta nosele, besimalvantl duotų skaniau valgyti, minkš tus” išsiųsti į Vilnių — toks čiau pasikloti ir ilgiau pamie je” (trumpinis kirtis!), „švi EI mergaitė). . . Dina (prieš žiū goti. visuotinis sprendimas. sios” — „tiesa” (Gralnytė), „i Ui. rovą — didelėm kasom, tin Vadovas praneša kolektyvo ....... Rojaus paukštytės” mautotl” —„papuošti”, „šve di giai judančia figūra juodukė). besiilsinčiai „opozici tovė” — „lobį” (Vytis ir klt si ... „Vilijos” kolūkio konto kraustosi su savo daiktais į nutarimą jai”. Neta artistiškai aikteli. Mes tikime, kad autorl ra. Ata, Neta, Dina krauna klubą gyventi. ... Šeštadienis. Ata, Neta, Vienas iš riterių drąsiai puola daug dirbs, galvos ir sa\ savo lagaminus, iki kraštų pri poezijos sąsiuvinėlius papi 01 kimštus uogiene, konservais ir Dina — Vilniuje, pas mamas. į mūšį: — Ką? Gal mudu iki šiol dys naujais eilėraščiais, kup gi pagalvėlėm. • Jų veiduose ne Obuoliai, uogienė Ir blyne blogai dirbome? Šiandien nals jaunatviško ryžto ir sv< m. viltis — kaip reikės praleisti liai. .. daugiau Ilsimės — tai visai jonių, o mūsų laikraščio ska 10 dienų tokiame užkampyje, .. . Pirmadienis. Laikrodžio tytojal su jais susipažins iš j kur niekas net angliškai kalbė rodyklė rodo pirmą valandą. suprantama. Merginos pirmą spausdintų kūrinių. ti nemoka?.. Prie „Vilijos” kolūkio klubo dieną Išėjo į lauką — reikia jų prisitaikyti! V. Urbonas ... Kaunas. Restoranas sustoja „Moskvlčlus”. Iš įvai prie savaitės pirmą kartą iš „Gintaras”. Prie staliukų sė riausių ryšulių krūvos iškiša ėjo(Po į lauką! Tikras „meškos di išsipuošę žmonės. Jų žvilgs galvas Ata, Neta, Dina. patarnavimas” Iš riterių pusės niai nukrypsta į duris: ten sto IV kurso blbliotekl... Klubas. Pasieniais pri „primadonoms” — taip prasi vi „rojaus paukštvtės” Ir iš klota šiaudų. Prie stalo, ap ninku grupė reiškla gltarti. . .). šaukiančiai šypsos/... šviesto žibalinės lempos švie llą užuojautą savo drau ... Po pietų studentai ilsisi. gei ... Gražus saulėtas rudens sa, skaito laikraščius grįžę iš — Priešpiet mes prikasėme Sereikaitei Jadvygai, rytas. Laukuose seniai pluša darbo studentai. Prieina Ata daugiau kaip dvi tonas bulvių, jos tėveliui mirus. žmonės. Laikrodis muša de su kortomis rankose. — sako kažkuris. šimt valandų. Troboje, ant — Tadove! Pan Tadeuš! — — Ir dar jūs šiandien gal šiaudų pasldėjusios siuvinėtas nosiniu balsu šaukia ji. vojate eiti į darbą! — klyk pagalvėles, miega Ata, Neta, Eikš palošti ramsą. teli Neta. Dina. kurso geologai — Jūsų paslaugoms! — Idiotai, — ramiai kon reiškia užuojautą — O šonus kaip skauda, pašoka nuo šiaudų trijų prl- statuoja Dina. Vyšniauskui Algiui, madonų riteriai Tadas Ir — skundžiasi Neta. . .. Užsimovusi gumines jo tėveliui mirus. — Dar liko aštuonios die Machno. — Lošim iš tavo uo pirštinaites ant rankų, Ata at glenės, gerai? nos. .. — atsidūsta Ata. sargiai renka bulves. Kai nle-
4
„ROJAUS PAUKŠTYTĖS"
LV 05358
Užs. Nr. 1662
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustu vė.
REDKOLEGIJA