Rytoj-Tarptautinė studentų diena
VISU St.'JU PROLETARAI, VIENYKĮTlSI
VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Nr. 27 (438) 1962 m. lapkričio 16 d.
Eina nuo 1950 metų
Kaina 2 kap
Daugiau dėmesio specialybei Neseniai Ekonomikos fakulto materialinio-techninio aprūpinimo specialybės moks linio būrelio nariai susitiko su savo specialybės darbuoto ju drg. J. Mickevičium. Drg. J. Mickevičius dirba Liaudies ūkio Tarybos Me džiaginio - techninio tiekimo
valdybos viršininku, todėl stu dentai atidžiai išklausė jo pranešimą: „Šiuolaikinės ma terialinio-techninio aprūpinimo sistemos pagrindiniai bruožai ir darbo problemos“. Pranešė jas nuodugniai išdėstė visus klausimus ir darbo problemas, pasitaikančias gamyboje, nu-
Trūkumų yra Gamtos mokslų fakulteto LDAALR ataskaitinis-rinkiminis su sirinkimas išklausė komiteto nario R. Pareigio ataskaitą ir iš rinko naują komitetą. Kas qero ir naujo nuveikta šioje masi nėje (fakultete yra 330 narių) organizacijoje? Per praėjusius metus už gerą mokesčių įnešimą fakultetas užėmė pirmą vietą. Geri pasiekimai šaudymo sekcijoje. Kitose sekcijose — rimti trūkumai, pvz., iširo akvalangistų sekcija, o išklausiusieji parašiutizmo kursą negavo galimybės atlikti pirmo šuolio. Fakultete nėra nė vieno radijo mėgėjų sekcijos nario. Be to, svarbiausia, komitetas per visus metus nebuvo nė vieno karto susirinkęs! Reik tikėtis, kad naujai iš rinkti draugai sugebės pašalinti tuos trūkumus, o į sekcijų darbą įsilies dauguma studentų. • J. CASAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas
------------- >-------------
Ačiū
už paramą
Mūsų Sakių rajono „Vonišklų“ kolūkio komjaunimo organizacija ir kolūkio Jaunimas nuoširdžiai dėkoja Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto studentams už suteiktą paramą nuimant šį rudenį derlių. Mūsų kolūkio jau nimas ir kolūkiečiai juos mini geru žodžiu. Žmonės buvo puikūs, energingi kiekviename mūsų kolūkio gyvenimo žingsnyje. Jie nepabūgo kolūkio darbų, blogo oro, purvo. Jų dėka buvo paruošta sėkla rudens sėjai, atliktas derliaus valymas ir kiti darbai. Jie ėjo su daina į darbą, su daina iš darbo. Studentus mes su pagarba minime ne tik kolūkinėje gamyboje, bet ir visuomenlnlame-kultūrinlame gyvenime. Norime padėkoti už tai, kad jie užmezgė tamprius ryšius su kaimo jaunimu, suruošė keletą draugystės vakarų — šoklų. Jie pasakojo apie mokslą, gyvenimą, skaitė paskai tas, buvo nuoširdūs, kuklūs, mus išmokė naujų šokių, žai dimų. Laisvalaikį praleisdavo kartu su mūsų Jaunimu. Daug kruopštaus darbo įdėjo studentė Lilija Ckeniekaltė, prisi jungusi prie mūsų liaudies šoklų ratelio. Ji per trumpą laiką paruošė keletą liaudies šokių, kaip „Abrusėlį“, „Ru gučius“, .Viesnenką“. Mūsų šokėjai nuoširdžiai dėkoja Lilijai. Taip Liliją mini ir mūsų mažieji pradinės mokyk los mokinukai, kur paruošė šokį „Vlštukai“. Šiuos numerius parodėme kolūkiečiams. Tai buvo tarsi studentų dovana 45-osiomis Spalio metinėms. Nuoširdus ačiū studentui Rimčių! Lukšai, kuris įdėjo kruopštaus darbo vaizdinėje agitacijoje, savo laisvalaikį pa šventė piešimams, kurie papuošė mūsų kolūkį. Noriu padėkoti visiems studentams, prisidėjusiems prie mūsų kolūkio darbų ir palinkėti sėkmingų mokslo metų, tapti gerais visuomenės ir komunizmo statytojais. J. RIMKEVIČIŪTE Sakių raj. Voniškių klubo-skaityklos vedėja
švietė tolimesnius planus, pa žymėjo, kad materialinis-techninis aprūpinimas užima ypa tingai svarbią reikšmę liau dies ūkyje. Nuo to, kaip orga nizuotas ir kaip vykdo savo funkcijas materialinis-techninis aprūpinimas, visų pirma, priklauso nenutrūkstama ga myba, gamybinių planų įvyk dymas, produkcijos kokybė ir t. t. Pranešėjas pažymėjo, kad materialinio-techninio aprūpi nimo specialistai yra labai rei kalingi liaudies ūkiui, nes da bar keliami reikalavimai aukš ti, ir jiems Jvykdytl reikia daug aukštos kvalifikacijos kadrų. Pranešėjui buvo pateikta daug klausimų, į kuriuos šis išsamiai atsakė. Būrelio nariai dėkingi fa kulteto dekanui doc. J. Pauliukoniui ir prorektoriui drg. J. Stankevičiui, kurie, dalyvaudami susirinkime, davė daug vertingų patarimų. A. SAVANIAUSKAS Ekonomikos f-to IV k. stud.
Pas studentus-teislninkus lapkričio 1 d. apsilankė bran gus svečiai Iš Maskvos: TSRS Mokslų Akademijos Teisės mokslų Instituto direktoriaus pavaduotojas teisės mokslų daktaras profesorius 1. V. Pavlovas ir Visasąjunginio Teisės mokslų instituto teisės mokslų daktaras profesorius A. A. Roskal. Mokslininkai atvyko į senąjį Vilniaus Uni versitetą, kaip jie patys pa reiškė, tuo tikslu, kad’ Lie tuvos mokslininkų gretos pa sipildytų dar vienu nariu. Mat musų Universiteto TMF dėstytojas A. Bulota, moksli ninkams iš Maskvos vadovau jant, sėkmingai apgynė diser taciją teisės mokslų kandidato laipsniui įgyti. Ta proga bran gūs svečiai pasveikino drg. Bulotą, palinkėjo jam sėkmės tolimesniame moksliniame-pedagoginlame darbe ir pareiškė
.
Prieš kurį laiką Gamtos fakultete įvyko komjauni mo organizacijos ataskai tinis-rinkiminis susirinkimas. Apie organizacijos nuveiktą darbą pranešimą padarė sek retorius A. Naikelis. Pranešime daugiausia vie tos buvo skiriama mokymosi procesui išanalizuoti. Jeigu
viltį, kad Lietuvos mokslininkų gretos ir toliau augs. Tolimesniame pokalbyje svečiai papasakojo apie savo moksllnlus-tlrlamuosluš darbus ir jų taikymą kasdieninia me gyvenime. Studentai su dideliu susidomėjimu išklausė brangių svečių pasisakymus, karštai padėkojo už apsilan kymą ir pareiškė tikį, kad ši tas susitikimas nebus pasku tinis. A. KATKUS TMF I k. stud.
žiemos sesijos metu fakultete buvo 48 pirmūnai, tai pava sarį — tik 18. Krito pažangu mas. Net 18 studentų sugebė jo gauti įsiskolinimus. Štai geografijos specialybės I kur se pavasario sesijos metu 5 studentai gavo dvejetus, geo grafijos II — 4 nepažangūs. Antro kurso studentė Nastop kaitė A. jau išbraukta iš stu dentų tarpo. Dabartiniu metu iš esmės dvejetai likviduoti, tačiau — kas privedė atski ras grupes prie tokio žemo pažangumo? Esmė tame, kad kai kurios grupės per mažai domėjosi atskirais savo draugais. Pa imkim pirmą geografijos kur są. Čia pažangume sumuštas rekordas. E. Stulginskas, R. Perekopskis, M. Celkonas, M. Mielešytė ir D. Barisauskaitė neišlaikė matematikos bei TSKP istorijos egzaminų, že mas pažangumas todėl, kad gruporgė A. Kirkaitė mažai domėjosi draugų laisvalaikiu. Grupėje retai kalbėdavosi mo kymosi klausimais. O juk ši grupė sugebėjo 4
draugus priimti į VLKJS eiles ir padaryti 100 proc. kom jaunuolišką. Panašiai buvo ir antrame geografijos kurse. Šis kursas niekaip nesukuria vieningo kolektyvo. šeimyniškomis nuotaikomis gyvena buvęs I geologijos kursas. Ar tai ne apsileidi mas? Pirmas geologijos kur sas buvo svarstytas biuro po sėdyje, bet iš to draugai geo logal išvadų beveik nepadarė — Pagrindinis mūsų uždą vinys, — pasakė pranešėjas — gerai mokytis. Tam me: turime skirti didžiausią laiki dalį. Fakultete yra 90 draugovi ninku. Pavyzdingiausiais gali ma laikyti A. Levicką, D. Šli mą ir kitus, kurie, nesigailėda mi jėgų, budi visada ir visur Priimtame darbo plane kai bama apie soclenktynlų orga nizavimą tarp grupių moksle ateistinės brigados sudarymą kuri galėtų išvykti į respubll kos kolūkius, apie grupių kovojančių už komunistin vardą, sudarymą. A. STMONAVICIUTE
■X*X*X*X*X»X*X*X*X*XB
Draugystė — meilė
šeima
Su tokiu lozungu įvyko biologijos specialybės IV-to i chemikų Il-ro kursų susitikimas su neseniai Išėjusios i spaudos knygutės „Seimą tarybinėje visuomenėje“ autorii mi dėstytoju S. Solovjovu. — Šeimos paskirtis — asmeninės laimės sukūrimas i vaikų auklėjimas. O žmogaus laimė — tai aktyvi, sami rilnga veikta v’svom»nė—• žmonijos labui, — kalbi jo susitikime drg. S. Solovjovas. Knygos autorius savo nun„. gausiai iliustravo žymiųj marksistinės filosofijos atstovų atsiliepimais apie draugysti meilę. Svečias atsakė į gausius auditoriją dominčius klai Simus R. BALEISIS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytoji ^□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□ODODODDriannnaoaoanūCJDOOoonūOODanaDODnDoaDDOoDonnanDonddnooDt □ □
Vėliavomls ir šypsenomis versiteto
kolonos
monstracljoje.
pasipuošė Uni
šventinėje
Spalio
de-
R. Prakapo nuotr.
5 Sveikiname Universiteto studentus iXIV profsąjungos konferencijos dalyvius! □
DIDIS TIKSLAS, DIDELI UŽDAVINIAI I' l> o I (I ■i . • i1
Praėjo dar vieni įtempto darbo metai — pirmieji metai po TSKP XXII suvaž avimo, žengdamas darniose mūsų respublikos darbo žmonių gretose, nema žą muėų į komunizmo kūrimą įnešė Ir mūsų Universiteto kolektyvas. Žemiau spausdiname sutrumpintą Universiteto partinio komiteto sekretoriaus C. Kudabos pranešimą ataskaitinlame-rinkiminlame Universiteto partinės organlzasijos susirinkime.
Mokymo-auklėjimo Z| UKŠTOSIOS mokyklos darbuotojams nėra svarbesnio uždavinio kaip Jaunų specialis tų — gerų savo dalyko žinovų — paruošimas, 4 kartu išauklėjant Juos tikrais savo Tėvynės patriotais, pasiryžusiais visomis Jėgomis tarnauti liaudžiai, Jos šviesiausiam siekiui — komunizmo įgyvendinimui. Rektoratas ir dekanatai, partinė, profsąjungos ir komjaunimo organizacijos ta linkme atliko ne mažą darbą. Buvo toliau tobulinamas mokymo procesas, racionalizuojami mokymo planai. Jau beveik visuose kursuose, išskyrus kai kurių specialybių išleidžiamuosius kursus, pereita prie naujų mokymo planų. Vykdant Įstatymą „Apie mokyklos ryšio su gyvenimu stiprinimą ir apie tolesnį liaudies švietimo sistemos išvystymą TSRS“, atliktas nemažas darbas, derinant mo kymą su visuomenei naudingu darbu. Visai sklandžiai buvo organizuotas pirmųjų kursų įdarbinimas, taip pat metinė gamybinė praktika. Labai didelis darbas yra atliktas tvarkant už siėmimų krūvius. Visuose fakultetuose studen tams privalomų paskaitų kiekis priartėjo prie šešių valandų i dieną. Nemaža katedrų ir atski rų dėstytojų taiko naujus dėstymo metodus, vis plačiau įtraukia studentus į savarankišką darbą. Žymiai padidėjo studentų mokslinės draugijos narių skaičius, daugiau studentų pradėjo sava rankiškai dirbti moksliniuose būreliuose. Kai ku riuose fakultetuose pakilo studentų pažangu mas, sustiprėjo akademinė drausmė. Ryškūs pa žangumo pagerėjimo poslinkiai pastebimi Istori jos-filologijos fakultete, iš dalies Teisės fakulte te. Kaip ir anksčiau, neblogus pažangumo re zultatus pasiekė tiksliųjų mokslų fakultetai. Tačiau pereinamosis laikotarpis yra nelengvas. Trumpai pažvelkime, ką rodo pažangumo rezul tatų analizė. Nors bendras studentų pažangumas, kaip buvo pažymėta, ir pakilo, bet padėtis kai kuriuose fakultetuose dar negali mūsų patenkin ti. Sprendžiant iš žiemos egzaminų sesijos, blo giausia padėtis buvo Fizikos-matematikos fakul tete. Čia iš 626 studentų 142 egzaminų neišlai kė. Nemaža Jų dalis neišlaikė egzaminų Ir po papildomos sesijos. Pažangumo vidurkis kai ku riuose kursuose tesiekė tik 3,3. Tik 4 grupės iš 29 negavo dvejetų. Taip pat nepatenkinamai žiemos egzaminų sesija buvo laikoma Ekonomi kos fakultete, kur iš 599 studentų egzaminų neišlaikė 68. Čia iš 32 akademinių grupių vos trys sesiją baigė be įsiskolinimų. Nemaža pana šių faktų būtų galima pateikti ir iš kitų fakul tetų. Pavasario egzaminų sesiją aukščiau iš neigia mos pusės paminėti fakultetai išlaikė žymiai geriau, bet visuomeninių disciplinų egzaminų re zultatai atskirose grupėse labai blogi. Tiesiog apstulbina faktas, kad Chemijos fakultete šių mokslo metų diplomantai beveik iki pastarojo meto tebeturėjo 43 dvejetus iš dialektinio mate rializmo (grupėje yra 50 studentų). Jau nerei kia blogesnio pavyzdžio, rodančio studentų ne drausmingumą ir dekanato nereiklumą. Pavasa rio sesijos metu padaugėjo nedrausmingumo fak tų. Egzaminų sesijos laikyti Universitete savava liškai neatvyko iš viso 136 studentai, iš Jų 40 chemikų, 50 Fizikos-matematikos fakulteto stu dentų, 36 filologai. Chemikams tokie skaičiai tie siog neleistini. Dėl įvairių priežasčių j aukštes nį kursą reikėjo sąlyginai kelti iš viso 380 stu dentų. Egzaminų sesijos rezultatai kelia nerimą dar Ir todėl, kąį juose nerodo pavyzdžio net kai ku rie komjaunuoliai. Trys komunistai per pavasa rio sesijos egzaminus gavo dvejetus. Neteisinga būtų čia pateiktus faktus adresuoti kaip kaltinimą vien studentams. Didele dalimi tai turi prisiimti ir patys dėstytojai. Tur būt, ne taip jau daug studentų yra negabūs. Dauge liu atvejų dėl studentų nepažangumo reikia kal tinti mūsų pedagoginio ir auklėjamojo darbo trūkumus. Profesoriaus ar dėstytojo abejingu mas akademinei drausmei (lankomumui, akty viam studento dalyvavimui paskaitoje) skatina paviršutiniškumą, abejingumą studijoms. Libera lizmas vertinant studento žinias mažina studen to reiklumą sau. Jei studentas savarankiškai ne dirba, Jis nekontroliuojamas, tai šitai, kartais studentą net atgraso nuo pasirinktos specialy bės. Kas dėl to kaltas, — jei ne pedagogas ir, pirmiausia, ne mes, komunistai? Katedrų komu nistai, fakultetų partiniai biurai, Partinis komi tetas, konkrečiai — mokymo darbo komisija šiais klausimais nepakankamai domėjosi ir rūpi nosi. Mūsų uždavinys iš esmės pagerinti pe dagoginį darbą kai kuriose katedrose, pakelti visų dėstytojų atsakomybę už kiekvieną ruošia mą specialistą. Dėstytojai, pirmiausia komunistai, kartu su studentų visuomeninėmis organizarilomis pajėgūs šiuos klausimus išspręsti. Tačiau čia pat verta atkreipti fakultetų dėmesį, kad taisant minėtus trukumus, nebūtų nukrypta J procentomaniją. Neteisinga būtų suprasti, kad mes turime kovoti prieš dvejetus mažindami reikalavimus. Atvirkščiai, privalome vis didinti reikalavimus, kad nė vienas studentė nesąžinin gai .neišlaikytų egzaminų. Ir ne tik per egzami nus. Už pažangumą, žinias kovoti reikia ištisus metus. Gal iš dalies ir dėl kai kurių dėstytojų liberalumo pažanųumo rodikliai būna aukšti, ir, atvirkščiai, katedrose, kur reikalavimai dideli, egzaminus silpnesni studentai išlaiko ne iš kar to, būna nemažai dvejetų. Šiuo metu mokymo-auklėjimo darbu universi tete rūpinasi specialios komisijos, sudarytos prie Universiteto Partinio komiteto ir fakultetų partinių biurų. Jau dveji metai veika pastaro sios, vadovaujamos Partinio komiteto akademi nės komisijos (pirm. drg. I. Zaksas). Partinio komiteto akademinė komisija mokslo metais pa laikė glaudžius ryšius su fakultetų akademinė mis komisijomis ir prorektorium mokymo reika lams. Daug dėmesio komisija skyrė grupės se niūno darbui. Išplėstiniame komisijos posėdyje, dalyvaujant visų akademinių grupių seniūnams, buvo išklausyta Chemijos fakulteto II tech. kurso seniūno drg. Poškaitės ataskaita apie Šio kurso mokymąsi ir akademinę drausmę. Čia buvo kalbama apie grupės pareigas ir vaid menį stiprinant studentų akademinę drausmę ir gerinant mokymąsi. Pavasario semestre vėl bu vo susirinkę universiteto akademinių grupių seniūnai aptarti pažangumo klausimų. Analo giškus klausimus svarstė ir fakultetų aakdeminės komisijos. Kai kurios iš jų į kovą už akade minę drausmę įtraukė komjaunimo, profsąjungų aktyvą, seniūnus (TF — pirm. drg. M. Apanavi čius; Medicinos fak. — pirm. drq. Nekrašas; Gamtos fak. — pirm. drg. V. Chomskis ir kt.). Teisės fakulteto komisija apsileidėlius studentus nuolat kritikavo sieninėje spaudoje, negailėjo Jiems satyros saviveiklininkai, apie juos buvo parašyta tėvams. Deja, laba) reikalinga Ekono-
mikos ir Fizikos-matematikos fakultetų komis jų (pirm. drg. drg. J. Miškinis ir B. Aleksiejunas) parama dekanatui ir partiniam biurui buvo la bai menka. Visai pagrįstai šių komisijų darbą ‘ " fakultetų ataskaitiniuose susirinkimuose griežtai kritikavo komunistai. Akademinės komisijos gali daug padėti kovo jant už akademinę drausmę ir pažangumą faku tet-uo-e. Neat^'t’ktinai nėriausi drausmėm ir mo kymosi rezultatai yra ten, kur gerai dirbo kom.sijos. Partinio kom.teto Akademinės komisijos uždavinys — visokeriopai stiprinti komisijų dar bą ypač atsiliekančiuose fakultetuose. Fakultetų akademinės komisijos kartu su komjaunimo or ganizacijomis turi daug ryžt ngiau kovoti prieš akademinės drausmės laužytojus. Ne be reikalo šiais metais labai pagrįstai „Tarybinio studento“ korespondentas rašo, kad palieka mažiausiai nu baustas arba visai nebaudžiamas studentas, pra leidęs paskaitas, gavęs dvejetą arba visai neat vykęs į egzaminą. Iš tiesų, kaip pateisinti tai, kad žiemos sesijos metu į egzaminus neatvyko 4 proc. visų studentų ekonomistų, be to dar 21 proc. atvykusiųjų neišlaikė egzamino. Fizikosmatematikos fakultete neatvyksta į egzaminus 7 proc. studentų. Arba štai nedideliame Teisės fakultete per 8 mėn. praleidžiama 1500 paskai tų. Išeina, kad daugiau kaip dešimt studentų nebuvo nė vienoje paskaitoje. Viso to niekuo ne galima pateisinti. Kol šiuose fakultetuose gyvuos dėstytojų liberalizmas, geresnių rezultatų vargu ar galima laukti. Deja, dar ne kiekvienas mūsų dėstytojas Jau čia pareigą būti ir auklėtoju. Fakultetų p*art nės organizacijos, akademinės komisijos turi parei kalauti iš kiekvieno dėstytojo didesnės atsako mybės ne tik už savo dėstomąjį darbą, bet ir auklėjimą, t. y. už pedagoginį darbą tikrąja prasme. Dažnai dar mums, komunistams, sunku įtikinti kai kuriuos, ne vien senesnės kartos, dėstytojus, kad Jie privalo nuolat turėti galvoje savo dėstomojo dalyko auklėjamąjį poveikį. Apie tai reikia gerai pagalvoti biologijos specialybės dėstytojams. Deja, ir humanitariniuose fakulte tuose, kur pati dėstomoji medžiaga teikia pui kiausias galimybes komunistiniam auklėjimui, atsiranda dėstytojų, bevelijančių laikytis ideolo ginio indiferentiškumo poz cijos. Kaio pivyzdį galime paminėti doc. J. Lebedį. Humanitariniuose fakultetuose ir ypač IFF, kur politinis studentų aktyvumas esti labai didelis, toks dėstytojų abe jingumas yra ypač žalingas, ir dėl to iki šiol mes čia dar susiduriame su rimtais ideologinio pobūdžio iškrypimais studentų pasaulėžiūroje (Vaičiūnas, II kurso istorikas G. Žulys, kai kurie studentų dailės parodos dalyviai). Mums reika labai rimtai susirūpinti studentų savarankišku darbu. Čia turi daugiau Iniciatyvos parodyti katedros, padedamos dekanatų ir aka deminių komisijų. Paskaitų skaičius yra žymiai sumažintas, bet skaityklose skaityto ų nedaug padaugėjo. Atrodo, kad kai kurie studentai, tu rėdami daugiau laisvo laiko, dirba mažiau. T ksliųjų mokslų fakultetu studentai daugiau dirba laboratorijose. Tačiau humanitarinių fakultetų skaityklos, kaip ir seniau, apytuštės. Ypač tai liečia ekonomistus ir teisininkus. Kaip ir anks čiau, šių fakultetų studentai dirba netolygiai — egzaminams ruošiasi daugiausia išvakarėse, kur siniai darbai paskubomis parašomi prieš pat įskaitas. Katedros turi užtikrinti savalaikį ir to lygų kurso studijavimą, kursinio darbo parašvmą. Jos nepakankamai arba visai nekontroliuoja netgi tų studentų, kurie dirba pagal individualų darbo planą. Siekdami studentų savarankiško darbo, mes padarėme dar tik vieną — davėme tam laiko. Bet tai dar ne viskas. Tai pasakyčiau, labai „slidi“ pozicija. Be kontrolės ir tolesnių priemonių galime nesulaukti tikėtinų rezultatų. Todėl katedros ir akademinės komisijos, padeda mos ir kontroliuojamos partinių biurų, turi pa daryti viską, kad studentai pajustų poreikį sa varankiškai studijuoti. Tai sunkus uždavinys, ir katedrų komunistai privalo pirmieji parodyti iniciatyvą. Dar labai nedaug yra mūsų studentų, dirbančių pagal individualius planus. Ir ne vien studijos pagal individualius planus, — mes turi me ieškoti ir kitų tobulesnių mokymo meto dų. Šalies aukštosiose mokyklose tais klau simais daugiau daroma, nemažai rašoma spaudo je. Mūsų partinė organizacija turėtų tapti šių naujovių iniciatorium. Jokių sumanymų neiškelia Universiteto Pedagogikos ir psichologijos kated ra. Net mokslinis-tiriamasis šios katedros darbas nukreiptas daugiausia į praeitį — jo tematikoje vyrauja istorinės temos. Naujų darbo metodų laukia mūsų vakarinis ir neakivaizdinis mokymas. Atskirai keliais žodžiais noriu paminėti visuo meninių disciplinų studijavimą. Partiniame komi tete, fakultetų partinėse oraanizacijose dažnai yra priimami nutarimai šiuo "reikalu ir nemažai padaryta. Tačiau dar daug ką reikia atlikti. Nuo seno sunku įveikti neteisingą dalies studentų nuomonę apie visuomeninius mokslus, ypač tiks liųjų mokslų fakultetuose, štai jau minėti che mikai į gamybinę praktiką išvyko, neišlaikę dia lektinio materializmo egzamino. Kartais atvirai ignoruojami visuomeniniai mokslai. Pavyzdžiui, buvęs II matematikų kursas (grupė dėstomąja rusų kalba) TSKP istorijos paskaitos metu bandė net kortomis lošti. Egzaminą ši grupė laikė labai blogai. Fakultetų oartinės ir komjaunimo organizaci* Jos turi šiais metais atlikti didelį aiškinamąjį darbą minėtuose fakultetuose. Visuomeninių disciplinų katedros savo ruožtu turi reikalauti iš dėstytojų gero dalyko žinojimo, pasiruošimo, to bulo ir kūrybingo metodo savo darbe. Neteisin gai kai kurie dėstytojai kaltina ištisas grupes „nesveika nuotaika“. Dažnai tai būna nuotaika prieš kurio nors dėstytojo neįdomias ir sausas paskaitas. Taip buvo su drg. B. Palubinsko pas kaitomis. Labai reikšminga priemonė yra seminarai, ir Jie turi būti ne vien išeitos medžiagos kartoji mas ir įtvirtinimas, bet ir teorijos taikymo gy venime aiškinimas. Čia studentas turėtų atskleis ti jam kylančius neaiškumus ir gauti patarimą Tačiau "e visiems dėstytojams tai pavyksta pa siekti. Ilgą laiką Partinis komitetas, Rektoratas gaudavo skundų dėl drg. V. Dėno, E. Surdokaitės seminarų. Pagerinti ir galutinai sureguliuoti reikia moks linio ateizmo pagrindų dėstymą. Nemaža sunkumų yra ir neakivaizdiniame mo. Xme.- Nors egzaminų sesijos organizuojamos tolygiai, studentai geriau aprūpinami literatūra, programomis, metodiniais nurodymais (deja,
dar ir čia pasitaiko apsileidimo atvejų), bet eg zaminų rezultatai toli gražu negali musų paten kinti. Į egzaminus geriausiu atveju - atvyksta 70 proc. studentų, iš jų dažnai dar beveik 20 proc. neišlaiko egzaminų. Visuomeninės organi zacijos nesirūpina neakivaizdininkų politiniu auklėjimu, jiems beveik neorganizuojama susi rinkimų, susitikimų, žodžių, visuomeninės uni versiteto organizacijos nekeiia jiems jokių rei kalavimų. Komjaunimo organizacija iki šiol ne vykdo partinės organizacijos nutarimo ir pakar totinų nurodymų, kad stacionaro studentai teik tų pagalbą neakivaizdininkams, padėdami jiems ąauti literatūrą, konspektus. Fakultetų mokymo komisijos turi pareikalauti iš komjaunimo biurų tai atlikti šio semestro metu. Labai nedaug dėmesio skiriama vakarinio mo kymo studentų auklėjimui, silpni jų ir tos pa čios specialybės stacionaro studentų ryšiai, nėra kontakto su jų darboviečių visuomeninėmis or ganizacijomis. Mūsų visuomeniniame gyvenime vakarinių grupių studentai faktiškai nedalyvau ja, nebūna mūsų masinėse priemonėse, mažai pažįsta universitetą. Kalbant apie jaunųjų specialistų ruošimą, ten ka pabrėžti, kad vis dar nepakankamai dirbame pasirinkdami busimus kontinųentus. Kai kuriems fakultetams, kur priėmimo planai auga (FMF, kai kurios IFF specialybės), tai labai aktualu. Šioje srityje daugiausia daro Fizikos-matemati kos fakultetas. Mes turime palaikyti dar glau desnius ryšius su kaimo vidurinėmis mokyklo mis. Čia daugiau gali atlikti ir komjaunimo or ganizacija vasaros darbo stovyklų, gamyb nės ir mokomosios praktikos, pedagoginės praktikos metu. Šios galimybės, galima sakyti, nepanau dojamos. Pagal socialinę kilmę š!ų metų kontingentas beveik toks pat kaip ir p^nai. Šiek tiek padau gėjo studentų, kilusių iš kolūkiečių, ir didesnis komjaunuolių skaičius priimtųjų tarpe. Iš kitos pusės, Partinis komitetas prisipažįsta, kad tvirtai nereikalavo iš fakultetų partinių biu rų rūpintis naujais studentų kontingentais, jau naisiais specialistais, jų paskirstymu. Komisijos posėdžiais reikalas čia nesibaigia, štai pereitais metais apie 30 baigusiųjų nenuvyko į paskyrimo vietas. Jau dabar mums žinoma, kad iš 18 dip lomantų bibliotekininkų į darbą nenuvyko net 10. Partiniai biurai, akademinės komisijos, katedrų komunistai įvykdė tik dalį tų uždavinių, kuriuos kelia mokyklos darbo pertvarkymas. Naujas par tinis komitetas privalo ryžtingai pagerinti vado vavimą ir būti daug reiklesnis šalinant trūku mus, įnvvpnd’nant aukštosios mokyklos pertvar kymo įstatymus.
ir tiriamasis darbas JE>ER Z>ER ataskaitinį laikotarpį Universiteto Reki inc daug "*■ toratas ir visiinmpninAc visuomeninės nrnani-zar organizacijos dėmesio skyrė dėstytojų mokslinių kvalifikacijų kėlimui ir moksiiniam-tiriamajam darbui. Praė jusiais metais šeši universiteto dėstytojai apgy nė kandidatines disertacijas, beveik tiek pat yra pateikta ginti arba jau visai baigiamos rašyti. Parašytos trys disertacijos daktaro laipsniui įsigyti. Neseniai komunistas drg. M. Gregorauskas Maskvoje sėkmingai apgynė daktaro diser taciją. Penkiems universiteto dėstytojams su teikta galimybė daktarines disertacijas ruošti daktarantūroje. Yra galimybių suteikti kūrybi nes atostogas. Šiuo metų žymiai daugiau spe cialistų galima ruošti aspirantūroje. Partinio komiteto mokslinio darbo komisija kartu su Rektoratu nemaža dėmesio skyrė moks linio darbo Universitete tematikai. Fakultetai pradėjo labiau koncentruotai spręsti stambesnes problemas, atsisakydami smulkių, individualių, neretai visai nereikšmingų temų. Ekonomikos fa kultete sprendžiamos tokios problemos, kaip darbo našumo kėlimas ir produkcijos savikai nos mažinimas Lietuvoje, rašoma ekonominės minties Lietuvoje istorija ir kt. Svarbios prob lemos sprendžiamos Fizikos-matematikos fakul tete — puslaidininkiai ir jų techninis pritaiky mas, skaičių tikimybių teorija, pradedami darbai matematikos ekonomikoje, " • •• lingvistikoje taikymo metodų srityje. Didelę reikšmę. ta prasme_ turi kartu su LOT organizuota ' laboratorija, ” kuri sprendžia ekonometrijos problemas visoje respublikoje. Chemikai siekia sukurti efektyvias priemones nuo korozijos, dirba vaistų sintezės srityje. Kai kurie gauti preparatai jau perduoti klinikiniam patikrinimui. Gamtos fakultete tiriami augalijos dangos Ir kultūrinių augalų formavimosi dėsningumui, sprendžiama ežerotyros ir geologijos-geomorfologijos problema, susijusi su mineralinių resur sų ir vandens resursų ištyrimu ir planingu nau dojimu, gamtos apsauga. Medikų tiriamąjį darbą šiuo metu koncentruo ja širdies kraujo indų sistemos, virškinamojo trakto, plaučių chirurgijos ir kiti svarbūs tyri mai. Jų pagrindu ruošiamos keturios daktarinės ir 19 kandidatinių disertacijų .Aktuali mokslinių-tiriamųjų darbų problematika yra IFF ir bendrauniversitetinėse katedrose. Nemažai darbų jau taikoma praktiškai žemės ūkyje, ekonomikos, sveikatos apsaugos, gelmių tyrimo srityse. Sustiprėjo mokslinių tyrimų ry šys su liaudies ūkiu ir kultūra. Dauguma Eko nomikos fakulteto problemų sprendžiama betar piškai gamyboje. , , x Teisės mokslų fakultete buvo svarstomi įstaty mų projektai, daugelis darbuotojų dalyvavo jų sudaryme. Ataskaitiniu laikotarpiu katedros organizavo eilę mokslinių konferencijų, jų tarpe ir respub likos mąsto. Daugelis Universiteto dėstytojų da rė pranešimus kitose TSRS mokslo įstaigose Mas kvoje, Lvove. Gorkyje, Taline, Leningrade, Ferganoje ir kitur. Universitete buvo suorganizuo ta teorinė konferencija, skirta partijos XXII su važiavimui. ... Pastaruoju metu Rektorato pastangų pagerėjo mokslinių darbų publikacijos reikalai.
Išplėstinės komunizmo statybos laiko tarpiui yra budingas tolesnis Komunistų partijos, kaip vadovaujančios ir vairuo jancios tarybinės visuomenės jėgos, vaid mens ir reikšmės didėjimas.
*
Iš TSKP Programos
Tik iki šiol leidykloje labai uždelsiamas Jų re dagavimas ir išleidimas. Be to, nemaža Universiteto darbuotojų paruo šė arba išleido vadovėlius, mokslo priemones, mokslines monografijas. Išleista 12 knygų, kurių bendra apimtis daugiau kaip 300 spaudos lan kų. Pasirodė virš 20 brošiūrų, daug straipsnių respublikiniuose ir sąjunginiuose žurnaluose bei laikraščiuose. Aktualiausi vadovavimo moksiiniam-tiriama jam darbui klausimai buvo svarstomi Partiniame komitete. Svarstant paaiškėjo, kad, be žymių pasiekimų, daug dar esama formalaus vadova vimo, iš vienos pusės, ir deklaratyvaus atsiskaitomumo — iš kitos pusės. Tuo pačiu darbo rezultatai daugelyje katedrų labai menki. Tai pasakytina apie kai kurias Istorijos-filologijos fakulteto katedras (užsienio kalbų ir literatūros, rusų kalbos katedrą), Teisės mokslų fakulteto katedras. Šiose, o taip pat ir kitų fakultetų kai kuriose katedrose lėtai pertvarkomas darbas, siekiant Ji susieti su gamyba. Didelė įsisenėjusi blogybė yra ta ,kad labai daug Universiteto darbuotojų be galo lėtai drba mokslinį darbą. Tai matyti iš mokslinių kvalifi kacijų kėlimo tempų. Praėjusį pavasarį Univer sitete dar dirbo 14 dėstytoių, per 16 —17 metų nepateikusių disertacinio darbo. 13—15 metų dirbusių Universitete ir neapgynusių disertacijų buvo 22. 9 — 12 metų — 37, 6 — 8 metus — 42. Iš viso 126 darbuotojai. Likusieji 109 dirba Univer sitete iki 6 metų. Neatrodo, kad per vasarą daug kas būtų pasikeitę. Negalima pasidžiaugti ir aspirantūros keliu keliančiais savo kvalifikaciją. Aspirantūrą 1948 — 58 m. baigė 156 žmonės, iš kurių tik 45, arba 28 proc, apgynė disertacijas. Dalis Jų, turė dami didelį stažą po aspirantūros, dirba Ir šiuo metu Universitete. Pvz., 68 žmonės jau daugiau kaip 10 metų po aspirantūros nepateikia kandi datinių disertacijų. Reikia atvirai pasakyti, kad kai kuriose katedrose narių daugumą sudaro minėti skolininkai ir Jokios mokslinio darbo at mosferos ten nėra, šia prasme pirmiausia tenka minėti užsienio ka^bų katedras, rusų kalbos praktinio kurso dėstytojus, Sporto katedrą. Labai jau uždelsė disertacijų rašymą , drg. drg. J. Rozga, Z. Daunienė (IFF), I. Gaška (FMF) Visai teisingai buvo kritikuota eilė Medicinos fakulteto darbuotojų laikraštyje „Medicinskij rabotnik“. Labai blogai, kad tokių skolininkų tar pe yra daug komunistų. Rektoratas, Partinis komitetas, kai kurie de kanatai ir katedros šiam reikalui skyrė dėme sio, bet nemaža katedrų dar nesukruto. Nedaug padarė ir fakultetų partinės organizacijos, o jos yra arčiausia tų ž ganių, kurių pavardės linksniuojamos Rektorate ir Partiniame Komite te. šiais metais partinės organizacijos turi tuo rimtai susirūpinti. Jeigu pernai tik Chemijos fakulteto partinei organizacijai vadovavo mokslų kondidatas, tar šiais mokslo metais beveik visi partinių biurų sekretoriai turi mokslo laipsnius, išskyrus Tei sės ir Ekonomikos fakultetų partorgus, kurie yra dar jauni darbuotojai. Šiais metais, nelaukdami Rektorato Ir Partinio komiteto raginimų, fakultetų partiniai biurai tu ri galvoti apie kiekvieną komunistą, griežtai rei kalauti iš jo asmeninės atsakomybės už savo kvalifikacijos kėlimą Ir mokslinį darbą. Ne patys veržliausi žmonės ateina į Universi teto aspirantūrą. Kai kurie fakultetai sunkiai komplektuoja aspirantų kontinųentus. Iš dalies tai galima paaiškinti ir tuo, kad lakultetų visuo meninės organizacijos ir katedros nepalaiko ryšių su absolventais. Labai nedaug į aspirantū rą įstoja komunistų. Ne visur gabiausieji palie kami dirbti Universitete. Yra katedrų, kurios ne mato, arba nenori matyti, kad 'Jų ateitis — tai Jaunimas. Tokios yra Geoloųijos, Akušerijos ir ginekologijos katedros ir kt. Rektoratas Ir Partinis komitetas stengėsi kon kursų keliu parinkti gabesnius, perspektyvą tu rinčius darbuotojus vietoj nieko moksliniame darbe nežadančių, bet katedrų pagalbos mažai kada sulaukiama. Siame reikale daugiau turi padėti ir partiniai biurai. Iki šiol dar nesparčiai ruošiamos mokslų daktarų disertacijos. Didesnis dėmesys pastaraisiais metais yra kreipiamas į studentų mokslinės draugijosdar__ bą. Daugiau ir turiningesnių darbų perskaitoma SMD konferencijose. Daugelyje katedrų (IFF, FMF ir kt.) studentų darbai pradėti 'spausdinti moksliniuose leidiniuose. Studentai su savo moksliniais pranešimais plačiai dalyvauja kitų aukštųjų mokyklų konferencijose Kijeve, Lening rade, Maskvoje, Taline, Odesoje ir kitur. S udentų mokslinių darbų apžiūrose nemaža praneši mų, kaip turį vertingą mokslinę ir praktinę reikšmę, laimėjo prizines vietas. Moksliniai bū reliai geriau dirba taiksliųjų mokslų fakultetuo se. Medicinos, Gamtos, Chemijos fakultetuose, kai kuriose FMF katedrose iki trečdalio studen tų aktyviai dalyvauja moksliniame-tiriamajame darbe. Didelį darbą kasmet atlieka medikai, da lyvaudami tradicinėje Pabaltijo studentų konfe rencijoje. šiemet ši konferencija vyko Vilniuje. Tačiau SMD darbe yra nemaža trūkumų. Yra katedrų, neturinčių savo mokslinių .būrelių. Tai primygtinai reikia nurodyti Dialektinio ir istorinio materializmo katedrai, o Juk respubliko je taip stokojama filosofų kadrų. Išeina, kad tos katedros neugdo sau pamainos Iš studentų tar po. Fakultetų partinės organizacijos, mokslinio darbo komisijos turi susirūpinti tokia padėtimi. Yra katedrų (ir nemažai!), kurios turi moksli nius studentų būrelius, bet jais visiškai nesido mi. Maža rašoma bendrų pranešimų su studen tais, nesistengiama Jų įtraukti į mokslinių inte resų ratą, dar Jiems bestudijuojant. Beveik Jo kio ryšio su studentų moksliniais būreliais netu ri jauniausi mūsų personalo nariai, laborantai Ir aspirantai. 0 jie. Įtraukdami studentus į moks linį darbą, .galėtų pagreitinti savo darbo tem pus; kartu studentai įgytų mokslinio darbo įgū džių. Nuošaly nuo SMD Ir katedrų kai kuriuose fa kultetuose yra mokslinio ateizmo, komunistinio auklėjimo problemų būreliai. Nepakankamai jiems padeda visuomeninių mokslų katedros. Partinė organizacija artimiausiu laiku turi padidinti reiklumą komunistams mokslinio darbo srityje, griežtai ir principingai Juos kontroliuoti. Negalima pakęsti, kad komunistai, kaip dar pa sitaiko, yra nereiklūs sau, netesi savo pažadų. Piktnaudžiauti aukštosios mokyklos darbuotojo padėtimi turi pirmiausia kiekvienas pats sau neleisti. N. G. Zaglados Raginimas turėtų rasti atgarsį Ir aukštosios mokyklos darbuotojų tarpe. 0 visi komunistai, būdami avangarde, privalo rodyti (tikinamą pavyzdį. D dėlę atsakomybę turime Jausti, parinkdami žmones į aspirantūrą ir daktarantūrą. Turime atsiminti, kad būtina branginti liaudies kapeiką, o šiuo atveju Juk su sidaro nemaža kapeika. Rimčiausią dėmesį skir kime savo pamainai, perspektyviniams kadrams. Niekuomet nepamlršk'me, kad misų atliekamas mokslinis-tiriamasis darbas turi l’.irtlnti mokslą, padėti vystyti gamybą, būti naudingas naudi; >as liaudžiai. Be moksllnio-tii 'ojo darbo Universitete, be kelti mokslinių kvalifikacijų kėlimo, priva’ome ..Ir ____ ____ _______ savo ,pedagogine, kivaliflkacljas, siekti peda goginio meistriškumo. Čia nemaža galėtų padėti Pedagogikos ir psichologijos katedra, šia pras me reikia rimtai peržiūrėti Jos mokslinio darbo tematiką. Mūsų dėstytojo pareiga tapti Išsimoks linusiu pedagogu, sk-> nt' Jaunina siekt, plataus bei gilaus Išsllavlnim Tuo labiau, kad mūsų dėstyme pasitaiko mo: ykliškumo, dogmatizmo, kartais net kitų mc - lo sričių ignoravimo, dvelkiančio abskurantli .nu. Tik bendroje sąvei koje su kitomis specialybėmis reik,a tikėt s pa čių netikėčiausių mokslinio darbo rtzultatų. Tam
Universitete yra kuo plačiausios galimybės.
M
I šiluminiuose į mes daug
susirinklkalbame, kad Sąjunginės organizacijos į kasdieniniame darbe turi kautis konkrečiais darbo Lis, dalykišku klausimų Ldimu. Jokie formalumai, L dar pasitaiko, nepateisiI nes tai tas pats neveiki[ dar daugiau, masių apįinėjimas. Tiesa, susidaro į iliuzija, bet ji veda prie Ingimo, abejingumo, nei ki atsiliepia į kadrų Likimą, jų auklėjimą, toįsiij organizacijų darbą.
i
tiškal pasisakoma apie drau gus. Jaučiama, kad ir fizma tai, ir gamtininkai neabejingi savo buičiai, mokslo ir kitiems klausimams, Bet ir čia dar trūksta gyvų diskusijų. Studgntai, kurie sugeba pareikaįšilti iš savęs ir iš kitų, kartais laikomi blogais žmonėmis. Taip galvoja fizmatai. Konkrečiai III kurso fizikas K. Kumpa, Jo nuomone jei principingą ir reiklų visuomenininką R. Belecką išrinks į FMF profbiurą, tai bus blogai, reikės 6—8 kambario (bendr.
CENTRE PROFGRUPE M. KARCIAUSKAS Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas loeiallzmas sukūrė naują Balę, naujus santykius tarp Inių, kurie pagristi draulumu, pasitikėjimu, sąžiĮ >nu. G. ila, kad drtugišI ir sąžiningumą kai kas I supranta klaidingai. LeImą vaidmenį proforganiza1 darbe atlieka kursų profinginės grupės. Proforgai ena grupėse, bendrauja su is. Jie geriausiai žino erialinę draugų padėti, jsias ir blogąsias jų pugali ir privalo visa tai lti. Tai turėtų lemiamą Imenj skirstant bendrabu, stipendijas, poilsinius ir atorinius kelialapius Ir Bet, daugumos proforgų mone, ko čia pyktis su ilgais, tegu kiti pykstasi, s pasyvumas padaro daug s. Kas gero — dar iškeįa per susirinkimus, o kas ;o, kai kurių nuomone, — jau skundimas. „Kam čia sintis ant viso Universlte— galvoja. Blogai, kad pių proforgai silnnai išdoia savo tiesioginio orga,,Tarybinio studento“ trlą. Jie ne tik blogai ją išrinia bet ir blogai rūnlnaįlatinimu. O nas medikus, daro nuomonė, kai kurie forgai nežino, jog yra t°ks raštis. Studentai, norintieji ytl savo laikrašti, priversti 1 redakciją. O juk galima, būtina, ne tik grupėse plai „Tarybini studentą“, kal iame aktualiausiais klauais, bet ir supažindinti su raščio medžiaga kritikuoų studentų tėvus, kaip tai ktikuojama KPI. Susirinkimuose kyla ginčai, įgūs ir liūdni faktai, kri-
TRECIAS SKYRIUS
NAKTIS pakėlė galvą, VILKAS įsiklausė, pauostė orą.
epėjo kumyso raugu, avies Ilu ir šiltu pienu. Prisiięs ėriuko mėsos skoni, tas apsilaižė ir tyliais gsnlais pradėjo leistis že li. 'lakti vėjas keitėsi: vietoj iraus slėnio brizo dabar ė švelnus vėjelis — nuo nų. Vilkas stengėsi užeiti eš vėją. Tai buvo prityręs grobuoNiekada negalėjai žinoti to klastos: jis sugebėdavo ury dienos jsiveržti į pat ros vidurį arba paplauti illkusią av{. Vietiniai čabaplėšrūną gerai pažinojo ir lino Trikoju: viena vilko a) buvo pašauta. Aptikę e upelio netaisyklingą pė
Nr. 3) gyventojams apleisti bendrabuti. Kodėl? Atsaky mas, tikriausiai, nereikalingas. Jis ir ėmėsi agitacinio darbo pirmo kurso studentų tarpe. Jie labiausiai nejgudę, ir ga lima prikalbėti, kad nebalsuo tų už Belecką ir kitus gerus aktyvistus, besirūpinančius fakulteto garbe. Ar tai kom jaunuoliška? Parenkant naujus kadrus, reikia dirbti atkakliai ir kruopščiai. Tuo nepasižymėjo buvęs FMF profbiuras, ne kontroliavo profgrupių, nepa reikalavo Iš proforgų griežtos ataskaitos už darbą. Profbiure nebuvo sutarimų, jis
V. Zaglados mintys jaudina ir studentus
atsidūrė karoso vaidmeny, ku- : riam pavesta atlikti lydekos i veiksmus. Fizmatai karingi E žmonės, draugiški, energingi, į II bet trūksta vieno — organi-= Ukrainos kolūkletė N. Zaglada ir Leningrado darbininkas zacinės drausmės. O jos to-E J. Leonovas savo laiškuose kalbėjo apie žmoqaus garbę, Jų Aš — studentas. Turiu tiks kiame kolektyve neturėtų sto-= mintys sujaudino tarybinius žmones. Studentai susimąstė apie • lūs, planus, kurie, gal būt, koti. Gerai kadrų parinkimo = studento garbę, vietą gyvenime. Komjaunimo grupėse per■ šiek tiek skiriasi nuo darbininklausimą išsprendė IFF,= ■ ko planų, tačiau, pradėdamas traukų metu mokslo draugai ginčijasi, diskutuoja apie didTF, GF. Džiugu, kad iš-| vyriškumą, garbę, šlovę. • kiekvieną studijų dieną, juos kyla aktyvių studentų iš pir-= ■ noriu įvykdyti tik gerai, sąMūsų korespondentas nuvyko j istorijos specialybės pirmo mųjų kursų (Stravinskaitė N.= ■ ''ningal. Tai mano pareiga. kurso grupę ir paprašė studentus pareikšti savo minais apie — FMF, V. Gutauskaitė — = •Mokytis — V. I. Lenino išvisa tai. žemiau spausdiname jų laiškus. TF ir kt.). | ■ eitas šūkis. Ji sąžiningai igyRedakcija laukia naujų laiškų, naujų minčių. Ataskaitiniuose susirinki-= ■ /endinti — mūsų pareiga. muose daug priekaištų iškylai S. ŠIKŠNYS Kultūros klubui. Kodėl gi ne-= kviečiami jo atstovai 1= fakultetų ataskaitas? Juk? klubo atstovams būtų labais naudinga išgirsti kritiką savo= adresu, pageidavimus, kas pa-E Kas yra didvyriškumas? Apie tai mąst? kiekvienas žmo dėtų vystyti fakultetų savl-= gus. Kai prieš metus stovėjau rikiuotėje kartu su kitais veiklą. O kartais kritika būnąs ginklo draugais, atrodė, kad didžiausias garbės, šlovės ir did net nepagrista. Kuo gali pa-Ę vyriškumo reikalas yra saugoti savo tarybinę tėvynę, ramų siteisinti draugai gamtininkai, E darbininkų ir kolūkiečių gyvenimą. kurie taip energingai puolė! Garbingas studento vardas, Dabar aš studijuoju istoriją. Nauji draugai, nauja aplinka. kultūros klubą dėl muzikos = ir mes turime pateisinti U. instrumentų? Argi ne jūs,= Pirmiausia reikia gerai moky Labai dažnai prisimenu rikiuotės draugus. Bet apie garbę ir didvyriškumą dabar galvoju kitonlškiau. Garbė yra ne draugai, iš būgno padarėte iš-= tis. Nuo to, kaip mokysimės, kamšą? E priklausys visa tolimesnė atei vien tik saugoti šalį, žmones. Garbinga ir dirbti prie stak lių, arti žemę, mokytis. Svarbu, kaip atliekamas darbas. tis, nes savo žinias turėsime Labiausiai ir pirmiausiais perteikti kitiems. Argi iš blo Garbinga dirbti sąžiningai. Aš sąžiningumą laikau svarbiau mus jaudina trūkumai, kurie : go studento gali būti geras siu garbės, humaniškumo požymiu. kartojasi eilę metų. O priežąs-E specialistas? Ne. Jeigu ji® Mano rikiuotės draugai sąžiningai saugo Tėvynę. Šlovė? tys tos pačios: pasyvumas,! studijuodamas nesistengė kuo jiems! Mes sąžiningai mokomės, dirbame. Tai mūsų garbė!! abejingumas. V. I. Leninas ra-i daugiau sužinoti, reiškia jis S. STANKAITIS šė:„. Jeigu mes nebijosime: nemėgo savo pasirinktos spesakyti karčią ir sunkią tiesą lĘ cialybės. Žmogus, kuris ne akis, mes išmoksime neabejo-j mėgsta savo darbo, negali ge tinai ir besąlygiškai nugalėti; rai dirbti. Mūsų grupėje ne visus ir visokius sunkumus;: tai reikalinga ir būtina.“ : mėgstančių savo specialybės Visa tai, kas nauja, komu-i nėra. Jeigu žmogus, padirbė nistiška, skverbiasi l mūsų jęs gamyboje, pasirinko spe kasdienin) gyvenimą, spren- cialybę, tai ji jam, be abejo, Bene geriausiai žmones suartina darbas. Idėja, gimusi mūsųUniversitete. — vasaros atostogų dienomis padėti žemdirbiams džiant praktinius mūsų už patiko. Toks studentas steng sta— dabar papilto visoje respublikoje. Visaros metu mes davinius visuose darbo ba Katome visuomeninius pastatus, padedame nuimti derlių, ruose. Iškyla nauji komunisti sis kiek galima daugiau suži todėl dangi Universitete neruošiami inžinierlai-statybininkal, mes Į pagalbą kviečiame Kauno Politechnikos instituto studen niai daigai bendrabučiuose, noti. tus. akademinėse grupėse. Tik ne Neseniai KPI Įvyko vakaras, skirtas vasaros darbų aptarimui. D. MAIŽRIMAITĖ būkime jiems abejingi. Draugai iš Kauno neužmiršo ir mūsų, pasikvietė Į vakarą.
: Musų pareiga
Mokslas—garbės reikalas
Svečiuose pas KPI studentus
★
★
Ką pasėsi — tą ir piausi Bene vienas iš svarbiausių profsąjungos veik los faktorių yra teisingas studentų pasaulėžiūros formavimas. Ar studentas pilnai supranta savo vietą komunizmo statyboje? Šiam svarbiam sektoriui Gamtos fakultete pra eitais metais vadovavo IV kurso geologas P. Medekša. Taigi paklausykime, ką apie šį sekto rių kalbėjo ataskaitiniame profsąjungos susirin kime. — Politmasinis sektorius dirbo blogiausiai, — pasakė fakulteto profsąjungos pirmininkas. V. Bronušas. Per praėjusius metus fakultete buvo pravesti vakarai: XXII TSKP suvažiavimas ir jo atgarsiai užsienyje, komunistinės moralės kodek sas ir kaip mes jį vykdome, susitikimas su bu vusiu Vatikano dvasinės mokyklos klausytoju Besčasnu, susitikimas su SM įmonės darbinin kais. Tai ir viskas, kas padaryta šioje srityje. Tačiau ir tai ne P. Medekšos dėka. Politmasinis sektorius iš akių išleido vadova vimą sien'nei spaudai, nebendravo su komjau nimo biuru. Tiesa, fakulteto tai neapribojo. šis dar bas daug gyviau vyko grupėse. Įdomiai pra ėjo XXII suvažiavimo medžiagos nagrinėjimas III biologijos, II geografijos kursuose. Čia buvo pasirinkta tokios temos, kaip „Moralinis komu nizmo statytojų kodeksas — mūsų prasmė“, „Žmogus žmogui — bičiulis, brolis, draugas. . „Ateities žmogus“ ir kt. Tačiau nieko nedirbo III geografijos kurso proforgė Z. Jurgėlaitė, to dėl grupėje nieko įdomesnio ir nebuvo. Blogoka fakultete su spauda. Pagal turimą statistiką čia tik pusė studentų prenumeruoja
dų grandinėlę, piemenys žino jo: čia lankėsi Trikojis. Bet pavojaus metu ketvirtoji vilko koja tartum pagydavo, jis šuoliuodavo nešlubuodamas, ir joks taiganas negalėdavo Jo pavyti. Prletartlngi kirgizai manė, kad vilke gyvena pik toji dvasia, kuri Jam padeda naktiniuose žygiuose ir gelbsti nuo medžiotojų kulkų. Trikojo atsilankymas turėjo reikšti di delę nelaimę. Kirgizai — žmonės praktiški, todėl kiek vienam naujai paskirtam tabunlninkui ar piemeniui Jie palinkėdavo ne tik gero gy vulių prieauglio, bet ir lem tingo susitikimo su Trikoju: pamušti jam dar vlepą koją. Pikta dvasia ne žmogus — dviem kojom nevaikšto. Vėjas Jau nešė upelio triukšmą. Aukštumoj ryškiau už plonyti jauno mėnulio siū leli švietė žvaigždės. Žvaigž džių buvo daug. O kalno
Prisiminus rikiuotės draugus
laikraščius, žurnalus. Dar vis blogai prenume ruojamas „Tarybinis studentas“. Tai ir R. Jan kausko, atsakingo už spaudos sektorių, kaltė. Kalbėdamas apie kultūrinio-masinio sektoriaus veiklą, pranešėjas nepagailėjo gražių žodžių. Drg. A. Malevičiūtė, atsakinga už šį sektorių, dirbo iŠ širdies. Per ataskaitinį laikotarpį suor ganizuota 7 saviveikliniai koncertai, 3 išvykos į šefuojamus kolūkius. Darbas vyko geriau todėl, kad A. Malevičiūtė bendradarbiavo su tuo pačiu sektoriumi komjaunimo biure. Tačiau, nors dirb ta nemažai, bet tarpfakultetinėje apžiūroje Gamtos fakultetas užėmė tik trečiąją vieta. Šiais metais, kad dar labiau pavyvėtų saviveikla, gal vojama įkurti kultūros klubą. Be abejo, rezulta tai pagerės. Kritikos susilaukė centrinis kultūros klubas, kuris visiškai nepadeda fakulteto saviveiklinin kams. Toks požiūris į fakulteto saviveiklą, be abejo, tik neigiamai nuteikia fakulteto entuzias tus. Vienas iš svarbiausių klausimų profsąjungos gyvenime yra buitinis klausimas. Gyvenančiais bendrabutyje gamtininkais nėra didesnių nusi skundimų. Nebuvo girtavimo, grubių taisyklių pažeidimo atvejų. Tačiau kas kart gamtininkams mažinamos vietos, štai dabartiniu metu 75 stu dentai neturi butų, o butpinigių teišskirta 15. Kodėl gi neatsižvelgiama į tai, kad fakultete išaugo studentu skaičius, kad sumažėjo vietų bendrabutyje? Susidariusiai padėčiai ištaisyti tu rėtų padėti pastangas centrinis profbiuras.
šlaitu slinko dar dvi — vil ko akys. Bet ši naktis Trikojui ne buvo laiminga. Jam sukliudė žmonės. Kaž kur už šimtų kilometrų jie paleido raketą. Šiaurėje sušvito dangus. Iškilo baltas stulpas su ugni nėm atšakom. Po kelių aki mirkų ryškus branduolys pri geso, apsigaubė vis labiau temstančiu rūko kamuoliu. Retkarčiais Jo prieky kažkas kibirkščiavo. Rūko kamuolys vėl su švito. Žvėris krūptelėjo. Vilkas negalėjo žinoti, kad tai pra dėjo veikti antroji raketos pa kopa. Vėjas atnešė šunų lojimą. Iš jurtos išbėgo žmonės ir garsiai šaukė. Bliovė avys. Reikėjo laukti, kol vėl įsi viešpataus tyla. Vilkas nusi leido l griovos dugną ir susi gūžė. Netoliese čirškė naktinis paukštelis. Uoslę užplūdo arčos sakų kvapas, paskui pa dvelkė upės drėgme. Lojimas po truputi rimo. Mieguisti taiganai vėl pra dėto sapnuoti malonias me džioklės akimirkas. Retkar čiais kuris nors amteldavo garsiau už kitus. Žmonės ir gi sugulė. Nutilo avys. Trikojis pakilo. Žolė pa klusniai gulė po letenom. Kupstai sulaikydavo nurie dančias uolienų atlaužas. Tik retkarčiais trekštejdavo kojos perlaužta plonytė skeveldrėlė.
Be Universiteto atstovų vakare dalyvavo Šiaulių K. Preikšo v. Pedagoginio instituto ir Jonavos rajono „Dobilo" kolūkio at stovai. Vakaras praėjo naudingai ir linksmai. Buvo iškelta daug puikių minčių. Mūsų atstovas gamtininkas F. Buckus palinkėjo vakaro šeimininkams dar geresnio pasisekimo prie statybų pastolių. Pabuvojęs tame vakare, aš parsivežiau vieną mlnt| (tiesa Ji ne nauja). O vis dėlto, ar nevertėtų pabandyti pasistatyti ben drabutį? Juk mums dar taip trūksta butų. Dalis Politechnikos Instituto studentų Jau praeitą vasarą pra leido bestatydami bendrabuti. Siūlau tokią mintĮ labiau propa guoti ir pas mus, K. STASĖNAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas
K. TURONIS
Šlaitas darėsi vis nuolaides nis. Visai gretimai ūžė upė, dundėjo dugnu ridenami rie duliai. Vėjas beveik nurimo. Aštri žvėries akis Jau įžiūrėjo tamsoje palapinės smaigalį ir į vientisą masę susibūrusias avis. Jos užėmė tarpą tarp palapinės ir upės. Vilkas sėlino. Sulojo šuo, ir Trikojis prisispaudė prie že mės. Sujudo ir likusieji taiganai. Trikojis iš patyrimo žinojo, kas po to seks, todėl laukė. Sujudėjo palapinės audek las, išėjo čabanas, prisidėjo prie peties dvivamzdį ir šovė į nakties tamsą. Vilkas su glaudė ausis. Ir nepasijudino iš vietos. Šūvis JI beveik ap kurtino, bet neišgąsdino. Šim tais aidų atsiliepė viršūnės. Sūnys, lyg pagal komandą, nutilo. Dar gerą pusvalandį gulėjo vilkas nejudėdamas. Paskui prišliaužė prie upelio. Letenos slydo apvaliais akmenimis. Neaukštas krantas Jį visiškai slėpė. Upės ūžesys slopino žingsnių šlamesį. Lanksčiu šuoliu vilkas užšoko ant kranto, nusitaikė kraštu tinę av{... Netoliese, matyt pajutęs grobuonį, sužvengė žirgas. Grubus vyriškas balsas gar siai nusikeikė kirglziškal. Vil kas vos suspėjo nušokti že myn — ties jo galva prašuo liavo raitelis. Kanopų dunde sys greit ištirpo tamsoje. Stovykla sujudo. Taiganai
puolė vilką, ir šis, paspaudęs uodegą, gėdingai spruko. Medžioklė baigėsi. Rytmetį čabanas, aptikęs vilko ir žirgo pėdas, ilgai kraipė galva. Žirgo pėdos gi lias, šuolis sunkus. Matyt, il gai bėgo. O vilkas — jis iš karto atpažino Trikojį — sė lino... Prie avių, žinoma. Nu sigando ir metėsi atgal — l kalnus vedė jau keturių kojų atspaudai Kas prajojo naktį? KETVIRTAS SKYRIUS DŽAMBULO STOTIS dienorašti... RAŠAU Dykynės
Ir naujos stotys. Palapinės Ir žmonės, Pakilę kovoti... Kryžiuojasi tautų keliai Smėly, Po kojom. Po manim Ties kaeacho pirkios du rim — Matai? — Kryžiuojasi praeitis su atei tim. Visą popietę tai vienoje, tai kitoje geležinkelio pusėje ki lo snieguoti kalnai. Baltom kvarco gyslom leidosi sniego liežuviai. Sako, tai Kirgizi jos Ala-Tau. Netoli Džambulo pravažiavome tunelį, iškirstą skalūnuose. Džambulas iš pirmo žvilgs nio — didelis ir žalias mies
tas. Retai kur namas iškyla virš medžių. Topoliai ir topo liai... Velniškai kankina trošku lys. Miegosiu nežinia kur. Vietos laiku — pusė dešim tos. Gana tamsu, nors rašyti dar įmanoma. Zuja mašinos. Praeina žmo nės. Kalbasi rusiškai. Tarp medžių už molinio duvalo ba lanas užgroja „Senovini val są“... Ir nutrūksta melodija. Velniškai noriu gerti. O minty rimuojasl optimis tiškos eilės: Gatvėm ąrykai čiurlena. Ir miestas, tarytum ne stepėj,. O miške išaugo. Kazachų dainių seną Žalio parko akacijos mena,. Jo svajonėm šlama lapai. Džambule. Uždainuok paskutini kartą. Uždainuok, Kad širdį gaivus vanduo paliestų! Uždainuok ir nutilk. Klausyk! Tavo dainą tęsia aūlai Ir žalias miestas, Miestas — Džambulasf Stotis. Vanduo šiltas’ fr drumstas. Troškulio nenumalšina. Iki paties miesto dar toloka. Nakvosiu čia. Prieky kažkoks keistas apvalus par kas. Be vartų. Tarp medžių blizga koncentriškos arykų juostos. Slapia. Ten neišsinriegosi.
LACIAIS žingsniais ta-*• ryblnls žmogus žengia į šviesų komunizmo rytojų. Žmogus tampa žmogumi iš didžiosios raidės. Nedaug pra bėgo laiko nuo TSKP XXII suvažiavimo, o mūsų gyveni me jau daug kas pasikeitė: autobusai be konduktorių, klnoteatrai be kontrolierių, ’ at lyginimas pasiimamas be kasi ninko, o prie kai kurių ga myklų ir fabrikų vartų jau sargų nebesimato... Žmogui tikima, ir, matyt, ne be pa grindo. Studetus reikia laikyti vie nais sąžiningiausių, sąmoningiausių žmonių — jaunųjų komunizmo statytojų avangardu. Kartą, dirbant Kaune, „Žemės ūkio specialisto“ re dakcijoje, mane labai pra džiugino skaitytojų domėjima sis mūsų laikraštyje pasiro džiusia patrauklia antrašte „Ar komunizme reikės paso?", po kuria studentas R. Aš montas reiškia "nepasitenkini mą, kad užėjus į Žemės ūkio akademijos skaityklą, norint pasiskaityti, užstato tenka pa likti dokumentą, net pasą. Universitete tvarka kitokia, bet naujovės nėra džiuginan čios. Būdamas studentu-neaklvalzdininku gal ir nedaug te pažinau stacionaro studentų gyvenimą, tačiau išliko „akį rėžiančių“ prisiminimų. „Tauro“ bendrabutis pasi puošė didžiulėmis moralinio komunizmo statytojo kodekso raidėmis. Priėjęs, rodos, ne pajunti, kaip imi skaityti. — Štai kuo didžiuojasi mūsų studentai, — nejučio mis peršasi mintis. Belieka tik palypėti laip tais ir £1 „migla“ išsisklai dys... — Leidimą! — paprašo bu dintis. ......................... Kambario draugai jau ruo šiasi gulti. Tik Remigijus, ką tik grįžęs iš paskaitų, nera miai žvilgčioja į laikrodį. O šis vis tlksena: „Skubėk, sku bėk...“ Pusė vienuoliktos. Jis išei na į darbą. Neišsimiegojęs. Reikės dirbti naktinėje pamai noje. Rytą aštuoniomis grįš. Kambaryje vienuolika žmonių. Vieni skuba į paskaitas, kiti lukuriuoja. Užmigti negalima. Mokytis irgi. Bemiegė savai-
vėl užsukau Į „Tauro“ bendrabutį ir sutikau dejuo jančią merginą: patalynė din gusi... Šiandien gavau šaukimą Į Liaudies teismą, Universiteto administracija pateikusi civi lini ieškinį — sumokėti už antklodę..; Ką gi, galima ir taip iš daryti... Tačiau bendrabutyje dar ne kartą gyvenu neaki vaizdininkai, didžiausiu jų rū pesčiu bus egzaminai, moks las. bet., jeigu ir vėl kartosis senonsios istorijos, buitinių vargų našta lenks Juos prie žemės, kažin ar tas mokslas bus vaisingas? Kaip manote, draugai, ar užtenka vien pareiškimo teis mui? Ne! Dar trūksta tvarkos! Ir sąžinės gal dar kieno palė pėse rūdija? Manau, kad komjaunimo or ganizacija tokiems turėtų pa dėti atrasti save. Taip, žmogui reikia tikėti, bet būkime vertais pasitikėji mo!
M O GU S VERTAS PASITIKĖJIMO? — Kokį leidimą? Prašau studento liudijimą! — nustebo „neišmanėlis" neaklvaizdininkas. Deja... Čia nebetikima ir savos studentų šeimos nariais, Universitetas šiuo atžvilgiu jau pralenkė savo kolegas iš kitų aukštųjų mokyklų. — Taip komunizmą stato te? — kažkas sukikena prie laiptų. Budinti mergina droviai nurausta — toks Įsakymas... Ar nekyla mintis, draugu ži. kaip ten, gamykloje, kur vertinga produkcija... be sar go apsieinama? Na, ką gi, Jei Į bendrabutį neįleidžia, pasėdėkime Uni versiteto skaitykloje... Deja, ir čia be naujovių neapsieita! Studento liudijimas ir čia negalioja, reikia skaitytojo bilieto, kontrolinio lapelio, Nešlesi laikraštį, programą, registruokis!.. Kitaip tvarkomasi Kauno Veterinarijos akademijoje. Čia skaityklos durys visiems atvi ros ir kad kas nors dingtų — nepasitaiko. Tiesa, kolektyvas čia žymiai mažesnis, bet negi šios mokyklos studentai iš ki to molio krėsti?! O gal pasitikėjimo dar ne nusipelnėme? Šių metų sausio — vasario mėnesį dalyvavau egzaminų sesijoje, teko gyventi minima me ,Tauro“ bendrabutyje... Vieną vakarą užbėga to pa ties kurso žurnalistikos specia lybės studentai — neakivaiz-
Bemiegės savaitės
dlninkai B. Petkūnas, J. Varvuolis (gyvenusieji radijo mazgo patalpoje): — Patalynės dingo! — Cha, cha!., kažkas pasi juokė, — negi nežinojote, kad į skaityklą jas reikėjo nešio tis... Skolininkų, t. y. vargšų nu kentėjusiųjų pavardės tuoj at sidūrė bendrabučio administra torės bloknote... Vyrukai ga vo naują patalynę ir geresnį kambarį, bet, matyt, su pras tesniu užraktu, nes po dienos kitos jau pasigedo antklo džių... Dviguba nesėkmė. „Gerai, kad ne man“... — ne vienas pagalvojo. Slapta guodžiausl ir aš..., tačiau, teisingai sako ma. neglrk dienos be vakaro... Mūsų kambaryje reikėjo da ryti dezinfekciją, administra torės nurodymu su draugu V. Motiejūnu persikėlėme į 408 kambarį, kur draugas randa tuščią lovą, todėl ir persineša patalynę, o aš, kambarių šei mininkų ir administratorės pa siūlymu, savo patalynę palie ku dezinfekuojamame kamba ryje, o Čia gaunu paklotą lo vą. Senasis mūsų kambarys už rakinamas, be mūsų žinios, rodos, niekas ten neįeis... Bet po dienos kitos iš ten jau rūksta šluojamas dustas. varstomos durys — grįžo se nieji gyventojai. — Kas Jus įleido? — klaušiame. — Administratorė.
........................ priimtas Įstatymas, cecho meistras ar viršininkas kad rėš: — Nesimuliuok! Universite tan pranešiu. Būtų gerai, kad Universite to Rektoratas padėtų I kurso lituanistams. dirbantiems Grąžtų gamykloje, nes „be miegės“ savaitės kenkia stu dentu sveikatai, atsiliepia ir studijoms.
Taip jau įprasta, kad pirmo kurso lituanistai. dirbantys Grąžtų gamykloje, lėtai skaičluoja... — Šią savaitę miegosiu. kitą... Nors yra įstatymas, pagal kurį vakarinių grupių stu dentai neprivalo dirbti nakti nėse pamainose, bet Grąžtų; (gamyklos vadovai jo „nepri simena“, rodos, tokio „nesi girdėjo“. Neateis studentas dirbti į naktinę pamainą arba pradės <; aiškinti, kad šiuo klausimu _________________ FOTOFELJETONAS
DĖMĖS DĖMĖS
M. VICIUS
Ar mano patalynė ne žus? — nerimauju. — Tegul sau būna, dar ne visi gyventojai ir esame... Tikrai, Jie buvo nevisi, už tai mandagūs... Grįžo drau gai, ir vaikinai pareiškė, kad mano patalynės kambaryje nė ra! ??! Vis dėlto, po ilgų Įrodinėji mų, jiems manęs, matyt, pa gailo... Vyrukai Išmetė kažką panašaus į čiužinį, porą gero kai padėvėtų autų spalvos pa klodžių ir pareiškė — tai vis kas, ką man galima neštis — Neimsiu, čia ne mano, — bandžiau spirtis. — Be to ir antklodė buvo. I pagalbą teko kviestis ad J. PAVALKIS ministratorę, kuri visa ką ga lėjo man padėti, tai pasiūlyti VVU Istorijos ir filologijos f-to žurnalistikos spec. imti tai, ką gaunu, mat pas diplomantas kui ir šios patalynės liekanos /neakivaizdininkas) dlngsiančios... Įdomu dabar, kas kaltas: ar tas, kas Įleido šluos drau gus Į dar neištuštintą kamba PAS MŪSŲ DRAUGUS... rį. ar tas, kas pasisavino sve timą antklodę? TAUTŲ DRAUGYSTĖS Taigi, gulto likučius persiUNIVERSITETO TERITORIJOS IŠPLĖTIMAS nešiau į 408 kambarį, kur da bar gyvenau. Atėjo laikas ir Maskvos Patrlo Lumumbos atsiskaityti... Deja, senieji vardo Tautų Draugystės Uni kambario gyventojai, nors aiš versitetui planuojama nauja pastatų grupė. Juos konstruo kiai matę, kurią patalynę aš ja žymiausi Maskvos architek atsinešiau, piestu šoko, savintai. Stengiamasi aprūpinti damlesl ir čla mano pasidėtus visais patogumais studentų studijas ir poilsi. Kiekvienam palaikus... skyriui bus atskiras pastatas, Kambario seniūnas bene la sujungtas bendrais valgomai siais ir poilsio kambariais. biausiai iš visų Išsiskyrė savo Teritorijos viduryje planuo plūdimus!, mat jis rūpinosi jamas klubas su 1500 kėdžių kambario praturtinimu sveti ir didelis sporto aikštynas su 5000 vietų stadionu. ma sąskaita. Dvidešimties gyvenamų na Sį kartą taip pat su admi mų kvartale bus pastatytas nistratorės pagalba pavyko da bendrabutis. Studentų šeimos gyvens atskiruose butuose. li patalynės grąžinti Į sandė Išaugs Inžinierių, fizikų-mali... tematikų dirbtuvių ir labora torijų pastatai, o studeutai(Visus mano šiuos žygius medikai turės 1000 vietų kli už teisybę ir bendrabučio tur niką. Bandomasis žemės skly tą turėjo progos matyti ir pas tęsis iki Universiteto te ' bendrakursis S. Navardaus- rltorijos pakraščio. kas). KARINIS TRIBUNOLAS TEISIA STUDENTUS Vis dėlto, patekau Į juodąjį skolininkų sąrašą ir bendrabu Šiomis dienomis karo tiityje nutariau daugiau negy bunolas Barselonoje teisė 8 studentus. Jie buvo suimti venti. už tai, kad dalyvavo darbi O vasarą, kada Jau ruošiau ninkų demonstracijoje 1- rė si diplominio darbo gynimui, mė streiką. Teismo nuospren dis palietė Ir nėščią moterį. Valdžia apkaltino studentus
Bet dar daugiau dėmiu ben drabučio Nr. 3 duše (nuotr. 2) — baltų, juodų, tepančių, kvepiančių, paskubomis užlip dytu ir visai neliestų. Studen tų lūpomis vaikščoja gyva legenda, esą dušas kasdien remontuojamas, bet dėmės užburtos, todėl ir nenyksta. Trečioje nuotraukoje Jūs matote medikų bendrabuč'o kampelį. Ilgom siurrealistimėm figūrom sienas papuošė ne studento mėgėjo ranka... Užtat čia (nuotr. 4) dėmės atsirado dė’ kažkieno perne lyg choleriško temperamen to! Šiaip ar taip — dėmės yra! Ir turi net tendenciją plėstis. Nepaisant daugybės komisijų, posėdžių, nutarimų ir herkulesiškų pastanou Jas likviduoti (arba bent užmas kuoti). „SPYGLYS“
Meškauskas V., Seq| G., Zdanys J. Pramonil elektrotechnikos žinynas. 1 Valst. polit. ir moksl. lit. I dykla, 1962. 344 psl. su ilij 6000 egz. 1 rb. 39 k. Įrjl Sent-Egziuperi, A., .; 1 žmonių planeta. Vertė I Drazdauskas, V., Valst. lit. l-kla, 1962. 375 p. I5J egz. 67 kap. įrišta. Ką skaityti apie komjaj mą. Bibliograf. rodyklė. 1 darė D. Krapavičius. I Valst. polit. Ir moksl. lit. |.l 1962. 68 p. (Stojančio komjaunimą b — kėlė). į egz. 3 k. TSKP XXII suvažiavi medžiagos rodyklės. SudJ E. Lagauskienė. K., 1962 1 p. (Lietuvos TSR Valst. re b-ka). 2000 egz. NemokarH
Lietuvoje rasta nafta Puikią dovaną šaliai pJ Sė Lietuvos geologai. bJ ketverius metus jų vykdd naftos paieškos atnešė 1 mėjimą. Trijuose struld nluose gręžiniuose, kuriel vo išgręžti respublikos I vakarinėje dalyje, gauti J tos naftos pavyzdžiai. — šis radinys, — pral ELTOS korespondentui gJ gijos ir gelmių apsaugoj dybos prie Lietuvos TSR nistrų Tarybos viršinlnkJ Mikalauskas. — Įgalinai nyti. kad pramoninės šio tingo žemės lobio atsal turi perspektyvų. Tol gręžimo darbai bus išp| vakarinėje respublikos J je. kad būtų atskleista rlndlnių struktūrų prigi ir suras*! Baltijos žemį rytinio šlaito naftingi kq ral. Mes tikimės netoliį ateityje duoti liaudies į lietuviškos naftos.
sukilimo ruošimu, viešo! tvarkos pažeidimu, nelegalia propaganda ir valstybės įstal tymų laužymu. Karo tri'oj nolas pareikalavo nuteist studentus nuo 18 mėnesių ik 6 metų laisvės atėmimo. Teisme studentai ryžtinga paneigė visus šiuos nepa grįstus kaltinimus. Madride nuteisti laisvėj atėmimu trims metams in 50 svarų bauda trys studen tai, kaltinami socialistinį veikla. Prokuroras tvirtino kad šie studentai bandė įkur ti „Jaunųjų socialistų judėji mo sąjungą“ Ispanijoje. Stu dentai pripažino, kad jid simpatizuoja socialistinėms idėjoms, bet griežtai paneigė kaltinimą. Iš „News service“ paruoša A. Jakubėnaitė, 1 k. angliste
Laikas pareikalaut Organizuojant poilsio va karus Aktų salėje. Rektoriaus įsakymas įpareigoja Kultūros klubą palaikyti glaudų kon taktą su VVU Liaudies drau gove, kartu kovoti už kultū ringą laisvalaikio praleidimą. Tačiau Kultūros klubas Įsaky mą grubiai laužo, nesilaiko, Pasitaiko, kad muzikantais kviečiami išgėrę asmenys, Pastarieji nereaguoja Į draugovininkų pastabas, gro ja išimtinai ultramoderniškus čarlstonus ir tvistus. Ypač tai išryškėjo per Spalio šventes. Salėje viešpatavo prietemos. Švietė tik pora >) raudonų prožektorių. Vienas f? iš „estradinio“ orkestro dalyvių girtu balsu šūkaliojo lau>, kinius garsus Į mikrofoną. O e, salėje... nėra ko ir kalbėt! $> Paklausit, o kur gi mūsų >' Kultūros klubo narių akys? << Deja, Kultūros klubo atstovai >> retai kada pasirodo salėje, nors yra tiesiogiai atsakingi už vakarų organizavimą. O juk yra Rektoriaus įsakymas. Juk apie tai kalbėta partinia me komitete. Bet šiuo metu vėl viskas užmiršta. Mūsų Aktų salėje visiškai nejau čiama vadovo ranka, autorite tas. Kas ką nori, tą ir daro. Į šokius renkasi įvairaus plau ko stileivos. Mat, miesto klu buose ir jaunimo sode jiems neleidžiama tampytis. Tai ir gelbsti Universitetas. Mūsų studentai nori kitaip pailsėti. Jiems nereikalingas laukinis tampymasis. Jie nori ir kultūringai pasišokti ir išgirsti įdomių pasakojimų apie meną, literatūrą, susitik ti su amžininkais, komunizmo statybų žmonėmis. Jiems sve-
4<< ■DIRMOJOJE nuotraukoje jūs matote šviesias sau lės dėmes. Tur būt, jau su pratote, kad šią nuotrauką talpinu ne sus žavėjęs saulės zuikučiais, o dėl vjsai kitokių priežasčių. Pernelyg jau daug joje tamsių vietų ir pernelyg maža tų tobulų ir deficit nių <bent toks pirmasis mano įs pūdis) prietaisų, kuriuos stu dentai vadina tiesiog kriauk lėmis.
i
Rinko ir cnaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; LV 10858 OpraH RnjihHioccKoro Toc. yHHBepcirreTa («CoBeTCKnii CTynem*), agpec: r. Bh.h>hk>c, yji. yuHBepcHTeTO, 3.
timi šokiai dėl šokių. Kd ros klubas turėtų atsisal tuščių poilsio vakarų, k| finansiškai yra priimtini nereikalauja didelio triūsi kaupia rublį, bet, iš kitos sės, daro tik moralinę žala Ateityje Universiteto .1] govė bus priversta nutrai panašaus turinio „priemon Tačiau, manau, ligi to ne p i sim. jei vieną kartą Rėkt tas ir partinis komitetas pd kalaus, kad būtų vykdomi kymai ir nutarimai. Dau! domėtis poilsio vakarų oi nizavimu turėtų ir komjaį mo organizacija. P. BRUNZ.1 VVU Draugovės vadai
REDAKCINE KOLEGŲ ^□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□01 □ □ STUDENTE! □ □ □ □ e □ , • □ mis ____ ___ _________ . □ tedros auditorijoje (Čiurlionį □ g. Nr. 21, už Aktų salės) dą §vyks vyrų priėmimas į VI □ niaus Valstybinio V. Kapsuli o v. Universiteto nusipelniusį! □ meno' kolektyvus: liaudid □ dainų ir šokių ansamblį ° akademinį chorą vokalistai □ Priėmime kviečiame dalyva! g ti jaunesniųjų kursų stude! □ tus. g Su minėtais meno kolektį □ vais Jūs aplankysite įvairią g Tarybų Sąjungos vietas, įspj □ dingai praleisite laisvalaikį. □ Nepraleiskite progosl □ □ •uODoa □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□(:
IFF V kurso vokiečių ką bos spec. studentai reišk gilią užuojautą kurso dra gei DIENINYTEI Vandai, jd mylimam tėve iui mirus.