VfSŲ 6AUH PROLETARAI, VfEMrKITESI
CaRVBOS
ŠIAME
NUMERYJE: KOMJAUNUOLIŠKOS JAUNYSTES PUSLAPIAI STUDENTŲ GAMYBINE PRAKTIKA r
SSB VASAROS ATGARSIAI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1858 METŲ
Ataskaitiniais metais Universiteto partinei organizacijai buvo įtempto darbo metai. Jį nukreipė TSKP XXV suva žiavimo ir Lietuvos KP XVII suvažiavimo nutarimai ir kurį įkvėpė tokie istoriniai įvykiai, kaip TSRS įr Lietuvos TSR Konstitucijų projektų visaliaudiniai svarstymai ir jų priėmimai, TSKP CK Generalinio sekretoriaus kalbos, pa sakytos TSKP CK spalio (1977 m.) ir liepos (1978 m.) Ple numuose bei kiti reikšmingi pasisakymai. Didelę politinę reikšmę turėjo Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-ųjų metinių jubiliejus, pasiruošimas Lietuvos KP ir Tarybų valdžios Lietuvoje paskelbimo 60-ųjų metinių pa žymėjimui. Universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai atkakliai pradėjo realizuoti tuos studentų mokymo ir ko munistinio auklėjimo reikalavimus, kurie yra keliami mi nėtuose dokumentuose. Vilniaus universiteto kolektyvui, jo partinei ir kitoms visuomeninėms organizacijoms šie metai yra reikšmingi dar ir dėl to, kad tai yra Lietuvos KP Centro Komiteto ir LTSR Ministrų Tarybos 1976 m. liepos 5 d. nutarimo „Dėl tolesnio Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino vals tybinio V. Kapsuko universiteto vaidmens didinimo aukš tojo mokslo sistemoje" vykdymo metai, kad Universiteto kolektyvas, vis labiau įtempdamas savo kūrybines jėgas, pedagoginį meistriškumą, komunistinio auklėjimo pastan gas, ruošiasi sutikti savo garbingą 400 metų jubiliejų. Gerinant studentų ir dėstytojų idėjinį grūdinimą, nemažą vaidmenį atliko ideologinio, politinio darbo sistema, kuri Universitete yra nuolat tobulinama. Visuomenės mokslų dėstymas visiems studentams lei džia jiems giliai išnagrinėti marksizmo-leninizmo klasiką teorinį palikimą, įsisavinti socialistinę ideologiją. Reikš mingų mūsų partijos dokumentų nagrinėjimas padeda akademiniam jaunimui iš klasinių pozicijų vertinti pasau lyje vykstančius procesus, revoliudinės kovos eigą. Teigiamą vaidmenį, keliant visų darbuotojų politinįidėjinį lygį, atlieka teoriniai seminarai, kurių tikslas — skiepyti ir propaguoti marksistinės metodologijos princi pus, taikant juos specialiems gamtos ir visuomenės tyri nėjimams. Universitete veikia 37 teoriniai-metodologiniai semina rai ir trys žemesnio tipo politinio švietimo mokyklos pa galbinio personalo darbuotojams. Svarbiausiu dalyku, or ganizuojant teorinių seminarų darbą, Universiteto partinis komitetas laikė seminaruose nagrinėjamos problematikos vieningumą. Tik tokie seminarai, kurie yra apjungti viena
KOMJAUNIMO AUKLĖJIMO PROBLEMOS UNIVERSITETE tematika, vienos ir tos pačios problemos skirtingų aspektų analize paremti seminarai gali atlikti tikrąją savo paskirtį. Kita problema — teorinių seminarų pranešėjai. Praktika kviestis lektorius iš pašalies nėra skatintina^ Tokiais at vejais, norime mes to ar nenorime, seminaras paverčia mas paprasta švietėjiška paskaita, kurioje aktyviai dirba, galvoja faktiškai tiktai pranešėjas, o ne jo dalyviai. Ataskaitiniu laikotarpiu nemaža pastangų ir energijos partinis komitetas skyrė studentų ideologiniam darbui, jų komunistiniam auklėjimui. Studentų idėjinio politinio auk lėjimo klausimai buvo svarstyti partinio komiteto ir Uni versiteto Tarybos posėdžiuose. Antai, 1976 m. gegužes mėn. komiteto posėdyje buvo apsvarstyta Bendrosios chi rurgijos ir Buhalterinės apskaitos katedrų idėjinis politinis studentijos auklėjimas, 1976 m. rugsėjo mėn. Ideologinio darbo komisijoje aptarta Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedros partinės grupės idėjinis politinis studentų auklė jimas. Partinio komiteto ir Universiteto Tarybos bendrame po sėdyje buvo apsvarstyta, kaip Filologijos fakultete vykdo mas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. VII. 18 d. nutarimas „Dėl priemonių, padedančių toliau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje" ir Pramonės ekonomikos fakulteto ataskaita apie TSKP XXV ir Lietuvos KP XVII suvažiavi mo nutarimų vykdymą. Partinio komiteto posėdžiams buvo paruošta keletas klausimų apie komjaunimo komiteto veiklą, kuriuose bu vo nagrinėjama komunistinio auklėjimo padėtis atskirose veiklos srityse arba Universiteto padaliniuose. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo analizuojama Visuomeni nių profesijų fakulteto veikla studentų komunistiniame auklėjime, o Ideologinio darbo komisijoje — Visuomeni nių profesijų fakulteto Jaunojo lektoriaus mokyklos veik la, gerinant teorinį ir praktinį propagandistų ruošimą. Ko miteto posėdyje apsvarstyta ir Universiteto laikraščio „Tarybinis studentas" poveikis ir efektyvumas studentų
tose, susipažinti su kultū riniu gyvenimu. Didelį įs pūdį paliko tai, kad jūsų šalyje labai rūpinamasi istorinių paminklų išsau gojimu. Mes susipažino me su jūsų sostine, buvo me Trakuose, Kaune, Rumšiškėse ir Druskinin kuose, koncertavome ga myklose, turėjome progos pabendrauti su dirbančiai VU akademinio mišraus siais. Visur mus lydėjo choro dainininkai turėjo Universiteto choro vado šią savaitę daug malonių vai P. Gylys ir A. Gorūpesčių. Jie sutiko drau rytė, dainininkai, komjau Hus — Cekoslovakijoi nimo darbuotojai. miesto Usti prie Labos pe Didžiausią įspūdį paliko naujosios Vilniaus staty bos, mokėjimas derinti naująjį architektūrą prie senosios. Labai norėtume dar kartą pabuvoti jūsų svetingoje šalyje. R. LANGAS: Man kaip kultūros darbuotojui krito į akis jūsų miestų sutvar kymas .atidus dėmesys gamtai, statant naujus pa status, istorinių paminklų restauravimas. Visur mus sutiko labai šiltai, malo niai nuteikdavo žmonių mandagumas gatvėse bei parduotuvėse. T. FIALA: Aš labai džiaugiuosi, kad turėjome galimybę koncertuoti Lie L. Skirpsto nuotr.: Iš kairės į dešinę choro dirigentas J. Kislykas, choro meno vadovas tuvoje, turinčioje turtin T- Fiala, CSR socialistinės jaunimo sąjungos miesio komiteto narė J. Voitilova, miesto gas chorinio meno tradi cijas. Buvo malonu vėl kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas R. Langas, fakulteto prodekanas M. Židlidskis.
SKAMBA DRAUGŲ DAINOS
dagoginio fakulteto mišrų chorą. Fakulteto chore (vadovas T. Fiala, dirigen tas J. Kislyk) dainuoja įvairių specialybių busi mieji pedagogai: matema tikai, fizikai, istorikai, ra sistai. Tačiau daugiausia studentų — busimieji mu zikos mokytojai. Šio susitikimo nekant raudami laukė tiek čeką1, .tiek lietuviai. O kaip ki taip: susitinka seni drau gai, juk yra apie ką pa kalbėti, yra ką Vilniuje parodyti. Mes kalbėjomės su la-
1978 m. rugsėjo 29 d. Nr 27 (1052)
GAMTA IR MES
KAINA J KAF.
komunistiniame auklėjime. Šio svarstymo įtakoje laikraš tis tapo žymiai turiningesnis, įdomesnis ir veiksmingesnis. Kartu buvo paruoštos ir pravestos trys teorinės konfe rencijos, skirtos 1905—1907 metų revoliucijos septynias dešimtosioms metinėms pažymėti, konferencija TSKP XXV suvažiavimo iškeltiems teoriniams klausimams aptarti ir teorinė praktinė konferencija RSDDP II suvažiavimo 75sioms metinėms paminėti. Visais partiniame komitete svarstytais klausimais buvo priimti atitinkami nutarimai arba patvirtinti priemonių planai, kurie dabartiniu metu yra įgyvendinami. Universiteto partinis komitetas, nukreipdamas pedago ginio personalo ir visuomeninių organizacijų veiklą, laiko si tokio požiūrio, kad nėra ir negali būti atskiro, izoliuoto nei akademinio mokymo, nei dorovinio, darbinio, politinio-idėjinio, estetinio, fizinio bei kitokio auklėjimo. Yra komunistinio auklėjimo kompleksas, kuriame organiškai siejasi įvairios mokymo bei auklėjimo sritys. Šiame kom plekse svarbią vietą užima socialistinio internacionalizmo ugdymas. Partinis komitetas siekė, kad Universitete būtų išugdyti tvirti internacionalistai, aktyvūs kovotojai prieš nacionalizmo apraiškas gyvenime, prieš ribotumą ir pui kavimąsi, vertinant ūkinius ir kultūrinius pasiekimus. Čia ypač dėkinga dirva yra visuomenės mokslams, kurių paskaitose bei seminaruose giliai nušviečiami TSRS tautų neišardomos draugystės, jų lygiateisiškumo klausimai. Viena svarbiausių aukštosios mokyklos veiklos sričių studentų dorovinis auklėjimas. Universitete ši veikla ypač suaktyvėjo, vykdant Lietuvos KP CK III plenumo nutari mą „Dėl respublikos partinės organizacijos uždavinių stip rinti gyventojų dorovinį auklėjimą, vadovaujantis TSKP XXV suvažiavimo nutarimais". Studentų dorovinis auklė jimas vykdomas pirmiausia akademinio mokymo procese, ypač dėstant visuomenės mokslus, kurie betarpiškai for muoja komunistinės moralės normas ir specialybės moks lai, kurių pagalba jos formuojamos. Todėl labai svarbu, kad visas akademinis mokymas ir auklėjimas padėtų for muoti komunistinę moralę. Nėra abejonės, kad Universiteto pirminės partinės orga nizacijos komitetas ir toliau dės visas pastangas, kad įgy vendintų komunistiniam auklėjimui keliamus reikalavimus. V. GOBIS Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
kulteto prodekanu M. Židlidskiu, miesto kultūros skyriaus vedėjo pavaduo toju R. Langu, ir choro vadovu T. Fiala. Svečiai dalindamiesi įs pūdžiais pasakė: M. ZlDLIDSKIS: Nuo pat pirmos mūsų viešna gės dienos mes jaučiame nuoširdų draugų lietuvių rūpestį ir globą. Pagrindi nis mūsų kelionės tikslas buvo koncertai, bet vieš nagės Lietuvoje programa buvo sudaryta taip, kad turėjome progos pabuvoti įvairiose respublikos vie
Svečius sveikina prorektorius J. Grigonis
sutikti senus draugus — Universiteto akademinio mišraus choro dainininkus ir vadovus. Mes koncer tavome labai gerose ga myklų salėse, Paveikslų galerijoje, padarėme įrašą televizijoje. Visur jautė me, kad publika reikli, supranta chorinį meną Taip pat susitikome su žymiais jūsų respublikos chorų dirigentais. Stengsi mės, kad mūsų draugystė ir toliau tvirtėtų. Man labai patiko jūsų jaunimas ,ypač Universite to studentai ir, išvažiuo
dami į Čekoslovakiją, ti kimės dar čia susitikti. Mes, Universiteto aka deminio mišraus choro dainininkai, džiaugiamės, kad draugai turėjo progos pamatyti, kaip gyvena mūsų studentai, džiaugia mės, kad jiems patiko mū sų šalis ir kad jie nori čia dar nekartą sugrįžti. Tikimės, kad ši draugystė nenutrūks. S. JAMONTAITĖ MaF IV k. G. STUKALINAS GF III k.
kūrė montažus ir visa, ko reikėjo. Buvo organizuotas tautinių šokių ra telis, ktfris vėliau išaugo į puikų an sambli. 1945 m. vasarą LLKJS* Centro ko mitetui pasiūlius, komjaunuoliai ir aktyvūs studentai išvyko į sporto stovyklą, ruoštis sporto paradui Maskvoje. Iš mūsų respublikos turė jo vykti 150 žmonių. Beveik visi Vilniaus universiteto komjaunuoliai ir grupė aktyvių studentų sportinin kų iš įvairių fakultetų išvažiavo į stovyklą. Joje buvo ir dabar gerai žinomi krepšinio meistrai S. Butau tas, J. Lagunavičius. 1945 metų rugpjūčio mėnesį pirmą kartą Lietuvoje jaunimas viešai pa sirodė Raudonojoje Aikštėje. Aidint muzikai, šešiomis dešimtimis porų sušokome prieš Lenino mauzoJieie tribūną „Rugučius". Po to atlikome pratimus su kamuoliais. Atsimenu, kaip mes visi buvome labai susijau dinę. Juk mus filmavo! Juk Mauzo
dėlių kauburėlių su prikalta prie stul pelio lentele, jog čia Ilsisi didvyrio mirtimi žuvęs karys. Tai šturmuojan čių dalinių kariai greitomis laidojo Komjaunimui — 60 metų. Tai 60 tik tokių kenkėjų būta. Vilnių vaduojant kritusius draugus, naujojo, galingos širdies drąsaus ko Kai užgesdavo elektra Ir bendra o patys nuskubėjo toliau j Vakarus. votojo ir šviesių polėkių žmogaus ug butis „švytėjo" kur ne kur blankiai Pribrendo būtinas reikalas visus ka dymo metai. Tai nelengvi, ne gėlė virpančios spingsulių šviesos langais, rių kapus perkelti j vienas broliškų mis kloti, o išbandymų, nerimo, at iš gatvės atrodydavo, kad tai didžiu karių kapines. Partijos miesto komi kaklaus ieškojimo ir kūrybos metai. lis apleistas laivas. O iš tikrųjų tai tetas patikėjo komjaunuoliams gatKas geriau įprasmina žmogaus gyve buvo rimtų disputų vieta. Ano meto bingą, bet kartu ir atsakingą uždavi komjaunuoliai buvo karšti Lenino nimą žemėje, už gerą teisingą idėją, nį — suregistruoti visus mieste esan už žinojimą, kodėl tu gyveni, kam idėjų propaguotojai, agitatoriai, ko čius karių kapus. Reikėjo apeiti pės tu dirbi, už norą palikti šią žemę votojai. Ypač didelį vaidmenį kom čiomis visą miestą, užsukti Į kiekvie gražesnę, negu tu ją radai atėjęs... jaunuoliai suvaidino „svyruojančių" ną užkampį, į kiekvieną kiemą". ir „apolitinių" jaunuolių tarpe. Dau 1940 metais, atkūrus Tarybų val Universiteto komjaunimo organiza guma svyruojančių suprato mūsų džią Lietuvoje, Vilniaus universitetas cija priėmė nutarimą, kuriuo kreipėsi idėjos gyvybingumą — dalis jų ne pradėjo naują savo istorijos erą, į visą jaunimą organizuoti talkas trukus įstojo į šlovingąjį Lenino kom liaudies be luomų, be klasių, švieti padėti atstatyti mūsų senąjį Vilnių jaunimą. Daug puikių specialistų, at mo erą. Deja, hitlerinė okupacija su Vilniaus miesto komjaunimo komite trukdė ir nemažai pakenkė tiek Uni sidavusių tarybinių patriotų, baigė tui tarpininkaujant šis nutarimas bu versitetui, tiek ir jo darbuotojams Vilniaus universitetą, daugelis jų ta vo atspausdintas „Komjaunimo tieso bei auklėtiniams. 1943 metų kovo 17 po komunistais, dalis — atsakingais je". Kartu su komjaunuoliais kaskart dieną Universitetas buvo uždarytas, respublikos veikėjais. Kai kurie jų — vis daugiau ir daugiau j sekmadieni dalis jo vertybių sunaikinta ir išgrob Universiteto ir kitų aukštųjų mokyk nes talkas ateidavo studentų ne tik ta. Laimei, netrukus, t. y. 1944 m. iš Universiteto, bet ir iš Pedagoginio liepos 13 d., Tarybinė Armija visiems Instituto, Konservatorijos. Ardėme laikams išvadavo Vilnių, ir spalio de griuvėsius Bernardinų sode, Gedimi šimtą Universitetas pradėjo mokslo no gatvėje (dabar Lenino prosp.). Lymetus. Buvo 1076 studentai, dalis ginom žemę, sodinome krūmelius. dėstytojų po Universiteto uždarymo Nuo to ir vardus jie gavo Jaunimo dar nebuvo grjžę j Vilnių, dalis — sodas ir Jaunimo stadionas. Turbū' pabėgo. Studentų padėtis buvo nepa lų mokslininkai, dėstytojai, docentai, ir šiandien ne visi Vilniaus gyvento profesoriai. Dalis jų ir savo politiniu vydėtina — maisto, rūbų stoka, nak jai žino, kad Čiurlionio gatvėje už vynę irgi ne visi turėjo. O sugriautas ir visuomeniniu bagažu, ir veikia pra Medicinos fakulteto, kur dabar stovi šoko mus ,karo ir pokario komjau Vilnius dvelkė degėsiais. Štai kas studentų bendrabučiai, 1947 metais 1944 melais sutiko norinčius studi nuolius agitatorius. Sutinki dabar dar žiojėjo bombų išraustos duobė tokius ir pagalvoji: „Kokiais puikiais juoti. Ne vienas kibiras studentų prakaito Dar tebegriaudėjo karas, kai Lietu žmonėmis jūs tapote tarybinėje tik išlietas talkoje. Stigo kastuvų, o apie vos KP CK mokyklų skyrius ir Lietu rovėje". Bet buvo ir tokių, kurie per mechanizmus nė kalbos nebuvo. Bot buržuazinių nacionalistų vos LLKJS CK susirūpino studentais sisunkę už tai buvo užtektinai entuziazmo. komjaunuoliais tik ką atkurtame, skleidžiamo tvaiko, apnuodyti tautą Su da>na „Vyrai atstatysim miestą okupantų sugriautame senajame Vil neapykantos prietarų, visokiais bū Gedimino" dirbo studentai ir dėsty niaus universitete. O tų komjaunuo dais stengėsi patraukti savo pusėn tojai, nesiskaitydami su laiku. Dirbo lių pradžioje buvo tik keturi. Į pir dorus, bet dar neapsisprendusius stu nes taip liepė sąžinė. mąjį susirinkimą, kuris įvyko 1944 dentus. Įvairūs kovos būdai — nuo Didėjant Universiteto komjaunimo metų lapkričio mėnesį susirinko 12 atsargių, skeptiškų, antitarybinių iš liejaus tribūnoje buvo Komunistų organizacijos autoritetui, augo ir jos komjaunuolių. Mane išrinko pirmi puolių iki proklamacijų ir net diver narių skaičius. 1947 metais jau buvo partijos ir Tarybų šalies vadovai, o nės organizacijos sekretoriumi. Kad sijų su ginklu rankoje. Priešas iš paskirtas Universiteto komjaunimo taip pat JAV, Anglijos ir Prancūzi apjungtume visus studentus, netrukus naudodavo kiekvieną mažiausią gali organizatorius, ir narių tiek pagausi jos kariniai atstovai (ten matėsi ge buvo sušauktas visuotinis studentų mybę apjuodinti, purvais apdrabstyti jo, kad galima buvo įsteigti pirmines nerolas D. Eizenhaueris — vėliau susirinkimas. Buvo išrinktas Univer mūsų komjaunuolius. Mūsų komjau komjaunimo organizacijas fakultetuo JAV prezidentas, Anglijos atstovas siteto studentų organizacinis komite nimo organizacija kėlė kiekvienam se (Istorijos — filologijos, Medicinos H. Harimanas ir kt). Viena pora su tas. Šio komiteto pirmininku studen savo nariui uždavinį būti ne tik vi Teisės). Mano studijoms įpusėjus klydo ir raudonai dažytas kamuolys tai išrinko taip pat mane, sekretoriu suomenininku, bet ir mokslo pirmū reikėjo daug dirbti: praktikos darbus nuriedėjo milžinišku žaliu kilimu, ku mi Andrių Kozlovą (Ekonomikos nu. Kiekviena pastaba arba praleista reikėdavo atlikti ligoninėse, išblašky riuo buvo nuklotas Raudonosios fak.). Vėliau 1945—1946 metais orga paskaita, blogas pasiruošimas įskaiti tose po visą miestą. O komjaunuo Aikštės grindinys prieš tribūną. Iškri nizacinis komitetas buvo reorgani — kiekvienas toks faktas būdavo liai, rinkdami Medicinos fakulteto tęs kamuolys atkreipė Stalino dėmėsi. zuotas į Universiteto studentų profsą mūsų priešų bematant išpučiamas su pirminės komjaunimo organizacijos Mačiau, kaip jis parodė kamuolį mar jungos komitetą (Švietimo ir meno pavydėtina fantazija ir išradingumu. sekretorių — išrinko mane. Pagal šių šalui G. Žukovui. Grįžę į Lefortovo O juk klysdavom ir mes — visko darbuotojų profsąjunga). dienų terminologiją prisidėjo naujas karinę mokyklą, kurioje buvo apgy Ir taip 1944 metų pabaigoje 12 mūsų kelyje pasitaikydavo — ir pa krūvis. Bet kas gi tada į tai žiūrėjo? vendinti, labai pergyvenome, kad komjaunuolių ir kelios dešimtys or kalnių, įkalnių ir duobių. Priešai ne Išrinko draugai — vadinasi reikia nepavyko pasirodymas. Stovykloje ganizacinio komiteto aktyvistų visa turėjo plačios tribūnos, todėl prade dirbti. Būdavo tokių metų, kai turė mus lankė draugai M. Gedvilas, J. me Universitete. Mums teko rūpintis jo mėginti „praleisti" savo išdėjūkšjau kelerias pareigas, be to reikėda Banaitis, A. Guzevičius. Po kelių die ir studentų nakvyne, ir maistu. Ir tes per literatų būrelio susirinkimus. vo specialybės būrelyje temas ruošti nų vėl teko pasirodyti su ta pačia langų stiklų buvo likę nedaug, rei Sis būrelis jungė ne tik humanitarus ir vokaliniame sekstete padainuoti >r programa didžiausiame tuo metu Ta kėjo užkalti fanera ar kartonu. Stik bet ir visus, kas mėgsta literatūrą. saviveiklos konkursuose dalyvauti — rybų Sąjungos „Dinamo" stadione. lo nebuvo. Apšvietimui reikėjo su Pražiūrėjom mes tą būrelį, o jame ir visur suspėti. Ir mokėmės, ypač Mums gyvenant stovykloje, Tarybų sirasti ir karbitinę lempą ar vaškinę kas savaitę savo dviprasmišką raš paskutiniuose kursuose vien gerai ir Sąjunga paskelbė karą Japonijai. liavą skaitė sąmoningi ir nesąmoningi spingsulę. labai gerai. Vėliau, einant mano stu Grupė mūsų vyrų komjaunuolių nu eilėkaliai ir plunksnagraužiai apie dijoms j pabaigą, Universiteto kom Komjaunimo organizacija, padeda ėjome pas stovyklos viršininką pra jaunimo organizacija jau jungė 400 ma LKP CK mokyklų skyriaus ir prarastą laimę, žvangančius pančius, šytis išleisti mus i frontą, bet mūsų narių. Liaudies Komisarų Tarybos pirminin dievulį ir kt. Gerai, kad studentai neleido. Aišku, ne rožėmis kloti keliai bu ko pavaduotojo V. Niunkos, išrūpino kurie ne tik nusimanė apie literatūrą, Grįžę iš Maskvos nudžiugome: vo. Darydavome ir klaidų. Bet jų nie bendrabutį. Karinė vadovybė surado bet ir įžvelgė priešo kėslus, prade’ c komjaunimo organizacija pasipildė kas neslėpdavo, o be gailesčio iškel galimybę iškelti karinę ligoninę ir duoti griežtą atkirtį. Čia mums pa demobilizuotais, grįžusiais studijuoti dėjo dėstytojai K. Korsakas, J. Kosdavo. Komjaunuolių susirinkimai bu patalpas, esančias Tauro gatvėje ati kariais. Per kitus komjaunimo organi vo tikra kritikos ir savikritikos mo duoti studentų bendrabučiui. Organi tel niekis. zacijos rinkimus buvo daugiau kaip Komjaunimo organizacija nutarė, kykla. Komjaunuoliai saugojo savo zavome talkas, „teisybėmis ir neteisy 30 komjaunuolių. Mane antrą kartą organizacijos garbę. Niekas neišveng bėmis" jstiklinom langus, gavome kad kažkuris iš mūsų būtinai turi da išrinko sekretoriumi. davo darbe klaidų ir tekdavo jas pri žvakių, spingsulių, karbitinių lempų. lyvauti šio būrelio posėdžiuose, ne Bėgo dienos į priekį sparnuotos, pažinti ir būti dėkingam draugams Netgi fortepijoną „sukombinavome". leisti priešui dviprasmiškomis frazė įvairios, kupinos naujų, rimtų užda kad jas pastebėjo. Aš ir dabar ma Pavyko suremontuoti valgyklą. Mūsų mis mokyti jaunimą. Ir štai man, stu dentui medikui, be anatomijos, che vinių. Jau veikė daug studentų nau, kad mano bendražygiai komjau respublikos vyriausybė Universiteto mokslinių būrelių, kuriuos jungė nuoliai savo kritika ir pamokymais studentams ir tarnautojams paskyrė mijos ir fizikos reikia rasti laiko ne SMD, studentų profkomiteto įsteigta tik skaityti, bet ir studijuoti literatū man išugdė visuomeninio ir kolekty kelis sunkvežimius rūbų ir avalynės. 1946 metais. SMD pirmuoju pirmi vinio darbo, politinio atsakingumo Kaip nustebtų dabar studentai, pama rą. Pradėjau versti V. Majakovskio ninku buvo studentas medikas A. Bi pareigą. tę anų laikų madas. Įsivaizduokite kūrybą. Verčiau ir deklamavau. Ne liūnas, dabar medicininės tarnybos Dabar, prisimenant musų nerimo sau organizacinio komiteto būstinę žinau, ar dėl to, kad labai norė’^ majoras. ir ieškojimų kupiną jaunystę, aš di Pilies (dabar Gorkio) gatvėje Nr. 24. perteikti didžiojo poeto idėjas mūsų džiuojuos tuo, kad mūsų tuometinių Užmezgėme ryšius ne tik su Ka” Du kambariai prikrauti visokių rūbų, jaunimui, ar todėl, kad paprasčiausiai komjaunuolių gyvenime nebuvo vie no, bet ir su Rygos universiteto kom daugiausiai panešiotų, ir avalynės. pasisekė, bet tapau vienu iš geriau nodų ,pilkų ir bespalvių dienų. jaunuoliais. 1946 metais buvome nu Grupėmis pagal fakultetus ir kursus sių skaitovų, o vėliau netgi už dek Gal gyvenimas buvo nelengvas, vykę pas Latvijos studentus su dra” ateina studentai. Oriai, neskubėdami, lamavimus ir skaitymus iškovodavai pirmąsias vietas. gal tų rūpesčių galėjo būti mažiau. gišku vizitu ir koncertu. Su mūsų nusimeta savo paltą (kas turėjo), Bet su pasigėrėjimu, nebijodamas su 1944 m. susikūrė akademinis cho saviveiklininkais tada važiavo ir švarką, išsirenka sau reikalingą daik klysti drąsiai sakau, kad nei vienas Konservatorijos studentas R. Siparis. tą, pasimatuoja. Veidrodžių nebuvo, ras ir akademinis sporto klubas, ku ano meto komjaunuolis nebuvo a' riam vadovauti komjaunimo organi Beveik visi studentai tapo profsąjun taigi, jei kolega pasako, kad tinka jingas bet kuriame Universiteto gy zacija pavedė A. Kozlovui (dabar gos nariais. pasiima ir išeina. Merginos irgi per venimo bare. Jie visi savo darbais, Pradėjome organizuoti sekmadier’ daug nesirinkdavo, tik batukus ilgiau Valstybinės plano komisijos skyriaus dideliais ir mažais, pasisekusiais ir nes talkas su šūkiu „Atstatysim Gedi matuodavo. Elektros stotis buvo su viršininkas). Veikė 2 sekcijos: krep ne visai vykusiais stengėsi prisidėti mino miestą". Mums ne tik statyti sprogdinta. Vis dėlto elektrą gami šinio ir fechtavimo. Pastarajai vado prie mūsų Universiteto suklestėjimo. teko. Štai komjaunimo Vilniaus mies nęs karinis ešalonas kasdien keletai vavo komjaunuolis V. Astrauskas (vėliau sporto komiteto prie LTSR to komiteto pirmasis sekretorius valandų duodavo elektros energiją Pirmasis karo ir pokarių metų J. Rutkaitls, prisimindamas karo » Universitetui ir studentų bendrabu Ministrų Tarybos pirmininkas), padė VU komjaunimo organizacijos pokario sunkumus, 1964 m. liepos čiui. Atsirado ir tokių, kurie iš vie davo J. Ūdras (iš Pedagoginio insti sekretorius, 12 d. „Tiesoje" rašė: „Karo audrai los pasidarę plyteles vogdavo energi tuto), vėliau tapęs TSRS čempionu. Nusipelnęs respublikos gydvlojas praūžus, mieste įvairiose aikštelėse Universiteto komjaunuoliai akty ją. Teko vakarais vaikščioti po kam Leonas MALECKAS viai dalyvavo saviveikloje ir patys ir net kiemuose buvo nemažai nedibarius ir gaudyti „kenkėjus“. Bet ne
KOMJAUNUOLIŠKOS JAUNYSTĖS PUSLAPIAI
Tokia buvo pradžia
Giustrovas su romantiš susitikimai ,kino filmai, diskotekos... kąja medžioklės pilimi. koncertai, Pastatyta bajorų pramo Laikas lekia. Užsiėmimai sekciijoie goms — jinai žaismingas matematikos STUDENTŲ GAMYBINE PRAKTIKA polėkis, lyginant su tra baigiasi. Atsisveikinam su jau kviečia aplankyti šia erdvėmis horizonte stūkso giškąja katedrų rūstimi. Greifsvaldu ir vykstame i .. .Baigiasi laukai, pro Und nicht von Geist, krašto istorijos paminklą tamsūs laivai, vieninteliai Skendinti šviesių salių pietus. Į Drezdeną. langą praslenka pirmieji Wen du mit Macht daiktai, išnirę iš lengvo prabangoje (čia savotiš Paveikslų galerija. Pasi— Eldenos vienuolyną. priemiesčių namai, supa Die Turen schmeibt. ūko. Pakrantėje, bangų kas medžioklės istorijos neriam į auksinę senųjų Bet vienuolyno nė ne (Parodo ne dvasią, tik mi sodų žalumos, ilgas il gas peronas. Traukinys stiprią ranką, kas visa jė bėra — vien romantiški mūšoje — gulbių parkas. muziejus) pilis nuo aukš tapybos meistrų pasaulių raudonų plytų griuvėsiai. Visą dieną einame įkaitu tumos žvelgia į renesanso šviesą. Taip spindi balti stoja. VDR. Greifsvaldas. ga durimis trenkia.) stiliaus parką su didžiu plunksniniai debesys, už Laukiančių būryje su Mūsų draugai: Peteris Čia miestas prasidėjo siu smėliu... Dienos bėga pašėlusiai. liais taisyklingos formos dengę saulę. randame draugų veidus Horstas, Ralfas, Simona paskui pasitraukė į šalį, Į prislopintą minios Nebe pirmi metai Vil teiraujasi, kaip pavyko dabar naujais kvartalais Pradėjome antrą užsiėmi gėlynais. vėl artėja prie savo gimi mų ciklą Universiteto ma Giustrove mūsų dar lau ūžesį nužengia meilės ir niaus ir Greifsvaldo uni kelionė. tematikų sekcijoje. Prane kia pažintis su E. Barla- skausmo kupina širdimi mo vietos. versitetų studentai mate Nors vasaros atostogos šimus skaito Universiteto cho kūryba. Tai įvairiapu Rafaelio madona. Užmarš matikai svečiuojasi vieni bet rytais iš studentų mokslininkai: ką tiria ti sio talento pirmosios mū ties ūke snaudžia Džordopas kitus. Pagal universi bendrabučių pasipila bū pologijos, logikos, harmo sų šimtmečio pusės meni nės „Miegančioji Vene tetų draugystės -ir bendra ra". riai studentų. Vieni atlie ninės analizės, skaičiavi ninkas. darbiavimo sutartį keičia Triukšmingai šėlsta gai — Kaip Čiurlionis, — ka vasaros praktiką, kiti mo matematikos grupės. masi .praktikantų grupė valingi Rubenso herojai. sako mūsų gidas Horstas. skuba j Universitete vyks O po užsiėmimų ir lais mis. Gegužės mėnesį Vil tantį tarptautinį germanis vomis dienomis — įdo E. Barlachas — skulpto Ant tamsoje skendinčio niuje viešėjo dešimties tų kongresą, daug svečių. mios ekskursijos, kelionės rius ir rašytojas, kalbėjęs pasaulio liejasi guodžianti vokiečių studentų grupe Įsijungiame į rytinę eise po šiaurinius respublikos apie savo tautos gyveni Rembranto šviesa. Luko Dabar jie — šeimininkai, mą. Fašistai jį privertė Kranacho Katarina laiko ną ir mes. miestus. mes, dešimt vilniečių ma Pirmoji užsiėmimų dalis Simona ir energingoii nutilti. Tylėti savo žemė avinėlį ant rankų. Ir, iš tematikų — svečiai. — skaičiavimo centre. Eidė lydi mus į Štralzun- je, kurios paveikslą skulp ėję į praūžusio lietaus nu Sukrauname bagažą į Klausome centro darbuo dą. Jos sakosi pačios čia torius taupiai ir aiškiai iš lytą kiemą, vis nenorime jau kaukiantį furgoną ir tojų ir čia praktiką atlie nebuvusios, bet mes leng kalė akmenyje: ,,Motina palikti Cvingerio rūmų su mielai sutinkame paėjėti kančių studentų praneši vai viską surasią. Ir tikrai — žemė". Paprasta vals virtuoziškomis architek pėsčiomis. Pirmi įspūdžiai, mų. Jų tematika — skai> randame: jūrų muziejų tietė pavargusiu, ramiu tūros detalėmis; fontanais pirmi klausimai mūsų še čiavimo centro struktūra septynbokštę rotušę, aukš giedru, atlaidžiu veidu ir tingiais karpiais tvenki lams. tiesia rankas apglėbti vi niuose. Cvingerio, kur čia sprendžiamos proble tąjį katedros bokštą. Ilga, tiesi gatvė, margos mos. Uždavinius kėlu Lipame į jį: šimtas pa siems savo sūnums. Atei dosnios genijų sielos kal vitrinos, šurmulyje gau — Labai gerai! praktika: didžiulės klini kopų, antras, trečias, jau kite — duosiu jums vis basi su nūdiena. dome pažįstamus vokiečių Jie irgi čia gyvena. Į Drezdeną grįžtame kalbos žodžius. Pažintį su draugų šali kos darbo modeliavimas, pametėm skaičių... paga ką, negailėsiu jūsų ir — upe, neskubiu garlaiviu, mylėsiu. Ir staiga pritylame neti mi pradėjome, aišku, nuo biologijos, chemijos, me liau — viršus. Vaizdas! Rausvi, raudoni ir dar dicinos tyrimų rezultatų Medžio skulptūros — oriai sveikinančiu pakran kėtai atsivėrusios erdvės Greifsvaldo. pakraštyje. Rotušės aikš Senas miestas. Miesto apdorojimas. Juos spren raudonesni stogai, kur ne ne tokios monumentalios, tės miestelius. Ir paskuti tė. Virš miesto garsų gau komendanto dėka išsisau džiant prisideda ir studen kur stiepiasi bažnyčios jose plazda nerami žmo nės mūsų viešnagės die bokštas, dabar praradęs gaus siela. Sudeginti pa nos — Berlyne. Amžių desio į vakaro pilkėjantį gojo nuo praėjusio karo tai praktikantai. smerktos „raganos" kan bangų išplautos harmo dangų veržiasi galingas audrų. Apie senąją mies čia („Ragana"), rembran- ningojo graikų meno ske neramus iriksmas. Veržli to širdį telkiasi nauji gy tiška sūnaus paklydėlio veldros Pergamono muzie tamsaus kraujo spalvos venamieji ir pramonės ra tema („Susitikimas"), mo juje. Ir dar senesni pa gotika, Jacobinkirche. O jonai. ters ilgesys ir laukimas minklai. .. amžiną pasau priešais — skaidriai skam Ir Universitetas senas, („Vėjas"). ba vingri gotiška pastatų įkurtas vos ne atsitiktinu lio paslaptingumą byloja Gyvenimo drama nu egiptiečių sfinksai, akme ornamentika. mo dėka (Rostoko univer skamba E. Barlacho skulp nyje sustingę juokingos Ilgokai gėrimės pirmuo siteto profesoriai dėl ne tūroje aukščiausia gaida didybės pilni senųjų že ju mūsų pamatytu archi sutarimų su dvasine val kaip atsvara — rimtis ’r mės valdovų žodžiai. Lai tektūros deimantu, jų tiek džia įsikūrė Greifsvalde). jėga pajutusių žemės mo ko išsaugoti žmonijos vai daug draugų šalyje. Jau įžengė į šeštą šimt tinos meilę. Gyvensime naujajame metį ir yra trečias pagal kystės prisiminimai. Ka Kelionės po Vokietijos da kiekviena tauta kūrė miesto rajone, Schvenev- senumą universitetas Vo Demokratinę Respubliką savo ilgaamžę istoriją, valde (gražieji miškai). kietijos Demokratinėje tęsiasi. Bet miškų čia jau nebėra Respublikoje. kaip vaikai — smėlio pi kaip ir grifų (Griphosvold Šešiasdešimt tūkstan Rostokas: ekskursija po lį. Kaip niekada aiškiai — grifų miškas). Šviesiuo čių gyventojų miestas ar uostą, laivų muziejų, Ma- visos žmonijos piliečiais se daugiaaukščiuose na ti jūros. Du kilometrai Pažintis su skaičiavimo didybę, lyg ganytų šį sto rlenkiroche su spalvin pasijuntame paskutinį va muose gyvena miesto dir ėjimo, ir Peteris jau veda centru ir jo darbuotojais gų margumyną. Gatvių guoju vitražu ir viduram karą Berlyne, Aleksanbantieji, studentai. Randa mus pajūrio žvejų kaime baigiasi vienos dienos žy nėra, aikštė — lyg popie žių meistrų darbo laikro derplatz šviesų nušviesto me nemaža pažįstamų lio gatvele. Tiesa, tai tik giu pėsčiomis Baltijos pa riaus lapas, ja be garso džiu tūkstančiai metų, ro je daugiakalbėje minioje. vardų — Dostojevskio, įlanka: blyški, ūkanotą jūriu. Lyg pagal užsaky juda automobiliai ir žmo dančių viską: metus, die Palengva juda laikrodis, Makarenkos gatvės. Ma- dieną apsnūdusi plynuma, mą — saulėta. Einame per nės. nas, valandas, saulės pate rodantis viso pasaulio lai karenkos gatvėje — stu neplačia juosta susiliejan žvejų kaimą, garsėjantį Diena Noirbranderbur- kėjimo, laidos laiką ką. Įvairių kalbų žodžiai, fontanų ošimas susilydo į dentų bendrabučiai, vie ti su horizontu. Įtekanti kilimų audėjais, einame ge — keturių vartų mies šventes... name iš jų ir mes apsisto Vilko upė, jos deltoje — pro gigantišką atominę te. Bet vartai — jau žila Riugeno sala: šiauriau vieną neišskaidomą ūžesį. jome. Susipažįstame ;u žvejų uostas, po kojomis elektrinę, vėl žvejų kai istorija. Miestas seniai iš sias respublikos taškas, Mirga įvairiaspalvės Ber sprūdo iš galingų arkų vaizdas nuo pakrantės lyno šviesos. Atsisveikina vokiška tvarka ir švara. girgžda medinis pakelia mas. Ir bažnyčių uolos į sunkių debesų už ir liepia dar sugrįžti. Po Priversti prisipažinti, kad mas tiltas, kažkokiu būdu Jaukios siauros gatvės, valdžios. savo bendrabučiuose dar nepaliestas karų ir ne pirkios šiaudiniais stogais, bokštai nebegali iš aukšto gultą jūrą... Įsirėžė į at valandos pajuda trauki nemokame taip gerai gandų siautulio. vos ne prie kiekvienos jų apžvelgti senųjų gynybi mintį baltas, raudonų ply nys, veždamas namo iš tvarkytis. Šviesūs kamba Supasi ant vandens žve — liepsnojantis rožių ke nių sienų globos palikusio tų tironijos nepaliestas gražiosios draugų šalies. Viso gero. riai, erdvūs koridoriai jų krateriai, rymo V. Pi ras. Smelkiasi prislopintas miesto. Aukščiu su rūsčia Putbuso miestelis, su neV. STAKĖNAS, bažnyčių gotika lenkty baikščiais danieliais veš Užrašasant durų taktiškai ko jūrų mokyklos burlai jūros ošimas. Matematikos fakulteto įspėja: Pajūris, mėlis toliuose niauja šviesūs naujieji liose parko pievose. vis, sušlama ore gulbės IV kurso studentas Es zeigt von Kvaft Vakaras Greifsvalde — sparno mostas, o Peteris susilieja su saulėtomis pastatai...
PO ŠALĮ, KVIETUSIĄ GRĮŽTI
nii'iiiiituiiiiiiiiiiiiriiiiiiiitiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiTiHiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Atjaunėjo kiemo teatras
Viliojantys skelbimai — S),'”<lyti savo laimę, sto'"'t į Universiteto Klemo eatr° dramos studiją, su‘'ie,č net šešiasdešimt lS,u°nlas „dūšias" iš Įvai4 fakultetų. Tokia jau 'argšo fuksel’o" data — '"r čia Un'versilele lik Ramieji ir konkursai... "°pulfar!auslas mūsų
teatras, matyt, Filologijos ir Istorijos fakultetuose, iš jų, norinčių tapti studijos nariais atvyko dvidešimt vienas filologas ir devy niolika istorikų. Preky bos ir Matematikos bei Pramonės ekonomikos fa kultetai atsiuntė tik po penkis studentus, po kele tą — Chemijos, Ekonomi nės kibernetikos ir finan sų, Teisės ir Medicinos fakultetai. Visiškai nie kas nesirodė iš Gamtos bei Fizikos fakultetų. (!?) — Na, mergaitės, (sto jančiųjų tarpe malėme tik keturis vaikinus!) pradėsi me, — reikšmingai ištarė priėmimo komisijos pirmi ninkas, teatro vadovas V. Limantas, sukvietęs Į pa galbą teatro režisierius L. Ciūnį, N. Kurklietylę bei gausų būrį aktorių. Ir... pru/dėjo paieška. Kom sija, .šklauslusi dvi
dešimt penkių poetų bei rašytojų (kandidalai galė jo skaityti pasirinktinai ir prozą, ir poeziją) kūri nius, tarp kurių populia riausi Salomėjos Nėries (net devyni stojantieji), Algimanto Baltakio (penki stojantieji), Justino Mar cinkevičiaus eilėraščiai, ir dirbusi dvi dienas vos ne iki pusiaunakčio išrinko dvi dešimtis laimingųjų. Įdomu, kad net septyni stojusieji skaitė savos kū rybos eiles, ir tik vienuo lika groja vienu iš muzi kos instrumentų (septyni iš jų — priimti!) Didžioji dalis kandidatų —skaitovai, laimėję prizi nes vietas mokyklų, ra jonų ir net respublikos konkursuose. (!) Kitų ke letas ar tai iš susijaudini mo, ar š'a-p nežinojo, kad Moljeras — prancūzų dramaturgas ir kad „Dvy
liktąją naktį" parašė ne Gėtė. Kas gi tie laimingieji, „peršokę" visas kliūtis ir iškovoję pergalę? Lygiai pusė Įstojusių — filolo gai. Teatras moteriškėja ne dienomis, o valandomis (beje, visi keturi stoję vaikinai priimti!) todėl la bai gaila, kad skelbimo „nepastebėjo" nei fizikų, nei teisininkų vyrai! (Sa koma, kad ten jų dau giausia. .. kol kas). Lieka tik palinkėti teatro reži sierei N. Kurklietytei (gy vendinti ilgai puoselėtą svajonę, įkurti merginų teatrą (prisiminkite džiaugsmingai visų sutik tą jos spektaklį „Iki tre čiųjų gaidžių" pagal Vasi lijų Sukšiną). Na, o tiems, kas peržengė teatro slenkstį — daug kūrybinės laimės ir malonių akimir kų! V. GUNTIS, Kiemo teatro priėmimo komisijos sekretorius
Lietuvos filosofijos istorijos; religijotyros. Plačiau apie šią konferenci ją skaitykite kitame laikraš čio numeryje. Rugsėjo 26 d. vyko Uni versiteto tarybos posėdis. Ja me buvo apsvarstyti priėmi mo į pirmąjį kursą klausi mai. Pranešimą padarė pro rektorius B. Sudavičius. Apie parengiamojo skyriaus darbą kalbėjo A. Berenis.
Vilniaus mieste rugsėjo 15 —24 dienomis vyko reidas „Pėstysis". Mūsų Universi tete buvo sudaryta komisija šiam reidui surengti, pirmi ninkas garažo vyr. mechani kas P. Verslovas. Rugsėjo 26—28 d. vyko Respublikinė filosofijos moks lų konferencija, skirta Uni versiteto 400 metų jubiliejui. Konferencijoje veikė šios sekcijos: logikos, mokslo me todologijos ir pažinimo teori jos, estetikos ir etikos; vi suotinės filosofijos istorijos;
Šių metų rugsėjo 25—27 dienomis Vilniuje vyko Žur nalistikos mokslines-metodi nės tarybos prie TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos plenumas. Į jį atvyko daugiau kaip trisdešimt profesorių, docen tų, dėstytojų iš aštuoniolikos šalies ruiiversitetų. Pirmąjį plenumo posėdį Menininkų rūmuose pirma dienį, rugsėjo 25 dieną, 12 valandą, pradėjo Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Žurnalistikos fa kulteto dekanas prof. J. Zasurskis. Plenumo metu buvo aptarta daug žurnalistikas mokslo problemų. Visais svarstytais klausimais priimtos rekomen dacijos, kurios bus pateiktos TSRS Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijai. Plenumo dalyviai susipaži no su mūsų Alma Mater.
padėtį žinojo gerai. Beje, matematikai su fizikais sugebėjo ir per mokslo metus bendrabutį apleisti taip, jog atrodo, kad šeš tojo bendrabučio taryba „Tai tik keletas eilučių žvilgiu. Kol kas štabas praleido be televizoriaus organizuoja kryptingą an iš VU tarptautinio SSB nedaug mums tegalėjo Sako .trūksta televizorių tisanitarinę veiklą bend gyvenimo, bet reikėtų ir padėti. Jis užsiėmė vienu Universitete ir nieko čia rabutyje. Galbūt Univer probleminio straipsnio. dalyku — saugojo „Ju nepakeisi. Gal netrūksta, siteto studentų profsąjun gos komitetas nepremi Sunkumų, organizuojant ventus-78" nuo fakultetų o tik ne ten padėti? Kas dėl triukšmo, reikia juotų minėtos tarybos ke tarptautinius studentų sta komjaunimo biurų, kad šie tybinius būrius dar ir neišbraukytų iš būrio su pripažinti, kad visus re lialapiu į bendrabutį ki šiandien daugiau, negu tu dėties vieno ar kito ga kordus šioje srityje virši tiems metams? Gėda prieš rėtų būti..Taip baigė besnio visuomeninei veik jo matematikai (būrys ne užsieniečius buvo didelė. me savo straipsnį apie lai studento. Braukė abie- būrys, patys jie nė než'Yra ir didesnio masto Universiteto tarptautinį problemų .organizuojant studentų statybinį būrį tarptautinius SSB. Iki šiol ,,Juventus-75". Ir štai — tos pačios zonos vadovau „Juventus-78". Koks jisai? ja ir eiliniams ir tarptau Ar miela buvo mūsų jau tiniams būriams. Taip ir natviškame būryje? Deja, susiformuoja pažiūra, kad šitai didele dalimi pri tarptautinis ir respubliki klausė ne vien nuo ,,Ju nis SSB — analogiški, esą, ventus-78" štabo. ir problemos tos pačios Pirmoji ir tikriausiai pa Deja, ne taip. Tik kartais ti svarbiausia problema — tiesioginiai vadovai nė būrio komplektavimo sis neįtaria su kokiomis pro tema. VU komjaunimo blemomis susiduria tarp komitetas darė daug, kad tautinių būrių štabai, nes tarptautinio būrio bran niekuomet nėra tokiems duolys būtų tvirtas, tačiau būriams vadovavę. O komplektuoti šį būrį tuo šiais metais, kuomet prak pačiu pagrindu, kaip ir tiškai visų aukštųjų mo linijinius SSB toliau nebe kyklų tarptautiniai būriai galima. Reikalas tas, kad buvo surinkti vienoje zo tarptautinis būrys gina noje, turėjome ypatingai ne konkretaus fakulteto, palankias sąlygas suorga o viso Universiteto garbę, nizuoti pagaliau interzoną nedalyvauja tarpfakulteti(ne formalią, kaip tai bu niame socialistiniame vo padaryta prieš keletą lenktyniavime. O kaip ro metų!), kurt galėtų kvali do liūdnas patyrimas mū fikuotai vadovauti visiems sų senosios Alma Mater tarptautiniams būriams garbė rūpi toli gražu ne Šito vėl nebuvo padaryta visiems fakultetų komjau Ir vėl tikriausiai kitais nimo biurams. Norom ne metais tarptautinių būrio norom peršasi išvada, kad vadų tarpe nematysime Universiteto SSB socialis jų fakultetų komjaunimo nojo kaip pasivadinti), gy nė vieno pažįstamo vei tinio lenktyniavimo siste biurai išsijuosę, kaip sa venantys šeštojo bendra do, kaiip kasmet po darbo ma — ne be spragų. Dir koma, į kairę ir į dešinę. bučio ketvirtajame aukš tarptautiniame SSB reikės ba fakultetų komjaunimo Taip ir atsitiko, kad dvie te. Didelė gėda buvo prieš mažiausiai dvejų metų biurai tik tuomet, kai tas jų fakultetų komjaunimo užsienio studentiją, kuo kad galėtumei atsikvošėti. darbas liečia jų fakulte aktyvistai surinko Univer met pro atvirus langus Dar daug neišspręstų tus. O kas kovos dėl mū siteto tarptautinio būrio sklisdavo „perlai" iš ma klausimų trukdė norma sų senosios Alma Mater kontingentą. Nesinori ti tematikų lūpų. Už tokius liai dirbti šiuometiniam garbės? Skaudu ir gaila, kėti, kad Medicinos fakul žodžius gatvėje suimtų ir Universiteto tarptautiniam kad šis kreipimasis kol teto pirmakursių tarpe nė ko gero nuteistų. Bet čia būriui, tačiau buvo šių kas ištirpsta tarsi balsas ra nė vienos bent kiek juk ne gatvė! Štai ir kei problemų mažiau negu tyruose. O gal atsišauks gražiau Tašančio ar pie kėsi visą vasarą matema pernai, daug mažiau ne atitinkamos organizacijos? šiančio studento. tikai kiek išgalėdami ir gu užpernai. Tikėkimės Gal privers kai kuriuos Bet koikį norą dirbti kaip bemokėdami. Sako, kad ateinančių laukia dar komjaunimo vadovus į tarptautiniame būryje at kad ta matematikų grupė mažiau minėtų problemų juos supantį pasaulį žiū baido masė ūkinių proble turėjusi netgi savo vadą, G. KALCINSKAS rėti iš bendrų pozicijų? mų, iškylančių štabui dar tik, deja, pamatyti jį bu Galbūt tuomet Universite paruošiamuoju tarptautinio laikotar vo praktiškai neįmanoma, „Juventus-78" vadas to SSB paruošiamasis šta piu. Gėda pasakyti, bet į priėmimą reikėjo užsi V. JANKEVIČIUS bas, kurio veikla šiais me pirmąsias dvi savaites rašyti ko ne prieš savai tais pagrįstai džiaugiamės, šimto trisdešimt žmonių tę. Nieko nepakeitė ir „Juventus-78" taip pat atsidurtų palan Universiteto tarptautinis Matematikos fakulteto LTSR grupės vadas' kesnis „Juventus-78 at studentų statybinis būrys komjaunimo biuras, nors
..JLVEMLS-74S PROBLEMOS, PASIŪLYMAI!
Į DANGERUTIS ČEBELIS Šių metų rugsėjo 21 a. sunkios liqos pakirstas mirė Filoloųiios fakulteto prancū zų kalbos katedros profeso rius daktaras Danųerutis ČEBELIS. Profesorius D. Čebelis Q»mė 1927 m. sausio mėn. .30 d. Kaune. Studijavo Kau no universitete klasikine fi lologiją, 1955 m. baiqė pran cūzų kalbos specialybe Vil nius pedaqoqiniame institu te. Prof. D. Čebelis Universite te dirbo nuo 1956 m. Dėstė romanų fi!oloqijos ivadą, teorine ir normatyvine pran cūzų kalbos qramatiką, pran cūzų kalbos istorija, skaitė spec. kursus įvairiais kalbo tyros klausimais, vadovavo kursiniams darbams ir diplo miniams studentu romanistų darbams, kandidatinėms di sertacijoms. Profesoriaus Pa skaitos visada būdavo labai turininqos, jdomios, qerai metodiškai paruoštos. Jis išuqdė dideli buri romanistu dirbančių jvairiose LTSR aukštosiose mokyklose. D. Čebelis dirbo dideli mokslini tiriamaii darbą 1963 m. apqynė kandidatine disertacija „Struktūriniai po slinkiai qalų —romanu kalbu vardažodžio sistemoje“. 1975 m. apqynė filoloqiios daktaro disertaciją „Funkcionalinės daiktavardinės sintaqmos sa vybės IX—XVI a. prancūzų kalboje“, per paskutinius penkerius metus iteikė „Kal botyrai“ 12 mokslinių straips nių, parašė monoqrafiia „Neapibrėžtumo kateqorija senosios prancūzų kalbos daiktavardžio sintaqmoie“. Iš viso jo mokslo tiriamųjų dar bu sąraše yra 30 rimtų po zicijų.
Liūdime dėl VU Filoloqiios fakulteto Prancūzų kalbos katedros profeso riaus Danqeručio ČEBE LIO mirties ir reiškiame gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
D. Čebelis buvo FiĮoloqijos fakulteto SMD Prancūzų kal bos būrelio vadovas, vadova vo Užsienio kalbų katedrų teoriniam seminarui, buvo „Kalbotyros“ redakcijos na rys, konsultavo jaunesnius katedros darbuotojus įvai riais mokslo tiriamojo darbo klausimais. 1978 m. D. Čebeliui buvo suteiktas profesoriaus var das. Prof. dr. D. Čebelis bu vo kuklus ir nuoširdus žmo gus, qerbiamas ir mylimas jaunimo mokytojas, jo pata rimus ir draugišką paqalba visada jausdavo koleqos Šviesus profesoriaus D. Če belio atminimas amžinai bus qyvas mūsų širdyse. Prancūzų kalbos katedra Universiteto rektoratas Filoloqijos fakulteto dekanatas
PF MTA specialybės IV kurso studentai ir grupės vadovas nuoširdžiai už jaučia qrupės drauqą Euqenijų Pocių dėl mylimo tėvelio mirties.
Prancūzu kalbos katedros dėstytojai
Užsienio literatūros ka tedros kolektyvas qiliai liūdi dėl nuoširdaus ir qerbiamo ko!eqos prof.
dr.
D.
Medicinos fakulteto I kurso 9 — 10 qr. studentai ir kuratorius nuoširdžiai užjaučia Violetą Jarmalavičiutę dėl mylimo tėvelio mirties.
ČEBELIO
mirties ir užjaučia jo šei mą ir artimuosius.
Gilaus liūdesio valandą netekus mylimo tėvelio Violetą Jarmalavičiūte nuoširdžiai užjaučia 1977 — 78 m. parenqiamojo skyriaus medicinos qr. klausytojai.
MaF II kurso H qrupės kuratorius ir drauqai nuoširdžiai užjaučia Joną Bartkų dėl staigios branqios mamytės mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame taikomosios matematikos V kurso studente Zitą ALYTAITĘ dėl tėvelio mirties.
muiioniinnunnniiiiiiniiiuniinniniiiiiiiiiiiiiiiiniiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiuiiiiiiiimii'iiiniiiiiitiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitHnnnmnniiinnninmninniiiininnmniiTninnuiininniniiminiiiiHinuttniiiiinniiiiiiiiiniiiniiuiiniuiiiiiHuiiiiiiiiiiiiiiiiii
Ne vienam ši vasara atnešė daug malonių ir įdo mių susitikimų, kelionių, padėjo geriau pažinti gamtą. Šiandien, išvykdami talkinti kolūkiečiams, galėsime dar arčiau susibičiuliauti su ja.
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343 ______________
——
ICT—■ —______ _i i,
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
LV 12694 U*®. Nr. 2717 Tiražas 3500
REDAKCINE KOLEGIJA